Lietuvos banko raida

TURINYS

ĮVADAS 2
1. Lietuvos banko raida 4
2. Lietuvos banko teisinis statutas ir nepriklausomumas 5
3. Lietuvos banko užsienio ryšiai 6
4. Lietuvos banko išimtinė teisė leisti pinigus 6
5. Lietuvos banko tikslai ir funkcijos 6
6. Lietuvos banko valdyba ir pagrindinės valdybos funkcijos 7
7. Lietuvos banko kapitalai, pajamos ir išlaidos, pelnas ir jo paskirtymas 9
8. Lietuvos banko funkcijos monetarinėje politikoje 10
IŠVADOS 15
NAUDOTA LITERATŪRA 16
Priedai 17ĮVADAS
Analizuojant makroekonomikos problemas, pinigai, bankai ypač svarbūs rinkos ekonomikos elementai. Vargu ar rasime šiandien žmogaus veiklos sferą, kur galima būtų apsieiti be pinigų. Pinigais apmokama už prekes, paslaugas, grąžinamos skolos, taupoma ir t. t. Šiandieniniai pinigai yra bankinės veiklos produktas.
Bankų sistema prradėjo kurtis dar viduramžiais. Tais laikais pinigais buvo auksinės bei sidabrinės monetos, kurios buvo nepatogios nešiotis, lengvai tapdavo ilgapirščių grobiu. Norėdami palengvinti sandorius ir padaryti pinigus saugesnius, žmonės pradėjo laikyti savo monetas pas auksakalius. Taip auksakaliai teikė paslaugas, panašias į tas, kurias dabar teikia bankai.
Pats terminas “bankas” yra kilęs iš italų kalbos žodžio “banco” – tai stalas, už kurio viduramžiais sėdėdavo pinigų keitėjai. Bankų istorija siekia tolimą praeitį.
Pirmieji dabartinių bankų prototipai atsirado XII a. Lombardijoje, teikią paslaugas už užstatytus pinigus. Šiios kreditinės įstaigos pagal jų atsiradimo geografines vietovės pavadinimą ir šiandien vadinami lombardais.
Viduramžiais pirkliai turėjo kliautis tik auksakalių bei paskolos ėmėjų sąžiningumu. Šiandien vyriausybė, siekdama garantuoti indėlių saugumą, kontroliuoja bankus.
Bankas yra institucija, kuri priima indėlius iki pareikalavimo bei teikia ko

omercines paskolas. Tačiau kasdienėje kalboje žmonės sako “bankas” , turėdami galvoje bet kurią finansų instituciją, teikiančią šias paslaugas: indėlių priėmimo ir saugojimo, paskolų teikimo, lėšų surinkimo ir persiuntimo.
Bankai, anot Lietuvos finansų mokslų kūrėjo Vlado Jurgučio, yra ne tik mūsų ūkio širdis, bet ir smegenys. Bankai nustato mūsų ūkio dinamikos gaires. Kas nori tinkamai suprasti ir teisingai vertinti mūsų dienų ūkio reiškinius, kaip pažymi V. Jurgutis, tas turi pažinti bankų statiką ir bankų dinamiką.
Beveik visų pasaulio valstybių bankų sistema sudaryta iš Centrinio banko ir Komercinių bankų. Centrinis bankas (CB) – speciali vyriausybinė ar kvazivyriausybinė institucija finansų sistemoje, reguliuojanti mainų priemones. Bankinės sistemos raidos praktika parodė, kad jos centralizacija ir kontrolė yra būtina. CB pagrindinis tikslas – šalies pinigų ir bankų sistemų valdymas. Skirtingose šalyse fuunkcionuoja skirtingi CB. Pavyzdžiui, JAV CB – Federalinė rezervų sistema, Didžiojoje Britanijoje – Anglijos bankas, Vokietijoje – Bundesbankas, Japonijoje – Japonijos bankas, Lietuvoje – Lietuvos bankas.
Šio darbo pagrindinis tikslas ir yra supažindinti Jus su Centriniu Banku Lietuvoje, jo sąvoka ir sandara, pagrindinėmis jo funkcijomis, kaip tos funkcijos atsiskleidžia monetarinėje politikoje.Taip pat bandyta išdėstyti kas yra ta pati monetarinė politika, kokie yra jos įgyvendinimo principai, priemonės, problemos.
Šiame darbe daugiausia remtasi teisės aktais, reglamentuojančiais Lietuvos bankų veiklą, nes būtent juose yra aiškiai išdėstomos Lietuvos banko funkcijos, ti
ikslai, užsienio ryšiai ir t.t.1.Lietuvos banko raida
Dabartinio Lietuvos banko pirmtaku laikomas Lietuvos bankas įkurtas 1922m. Šio banko patirtis buvo labai svarbi, kai 1989m. buvo pradėta kurti savarankiškos pinigų ir kredito sistemos konsepcija, ir 1990m., kai vėl įkurtas nepriklausomos Lietuvos bankas.

1918 m. Lietuva pakilo naujam valstybingumo gyvenimui. Ji dar trejus metus atkūrinėjo karų sugriautą ūkį. 1922 m. Steigiamasis Seimas nutarė vietoj katastrofiškai nuvertėjusios markės ir kitų šalyje cirkuliavusių valiutų įvesti savus pinigus – litus. Skubos tvarka 1922m. rugpjūčio 9d. buvo priimtas Piniginio vieneto įstatymas. Kuriame sakoma, kad Lietuvos Respublikoje yra įvedamas aukso monetalizmas. Įstatymas patvirtino Lietuvos piniginio vieneto, lito įvedimo sistemą, o jos įgyvendinimas pavedamas Lietuvos bankui. Litas turi 0,150462 gramo gryno aukso. Litą sudaro 100 centų.

Po kelių dienų, 1922m. rugpjūčio 11 d., buvo patvirtintas Lietuvos banko įstatymas. Nepraėjus nei mėnesiui, 1922m. rugsėjo 10d., Lietuvos bankui dar nepradėjus veikti, jau buvo išleisti vadinamieji laikinieji banknotai – litai.

1922m. rugsėjo 28d. Lietuvos Respublikos prezidentas pirmuoju Lietuvos banko valdytoju paskyrė prof. V. Jurgutį, o jo pavaduotoju – A. Prūsą. Banko valdyba sudaryta pagal profesionalumo, o taryba pagal atstovavimo principą. Pagal tuometines galymibes banko struktūra suformuota iš visuomenei žinomų kvalifikuotų specialistų. Į banką buvo priimti žymūs ekonomistai – A. Moravskis, A. Rimka ir kt. Spalio 2 d. bankas turėdamas tik penkis tarnautojus pradėjo savo veiklą.
Griežta Li
ietuvos banko pinigų politika padėjo išlaikyti stabilų lito kursą net pasaulinės ekonominės krizės metais. Litas įgijo pasitikėjimą, tapo viena iš tvirčiausių valiutų pasaulyje, iki pat 1940 m. išlaikė pradinį aukso paritetą. Nepriklausomos valstybės gyvenimą 1940 m. nutraukė bolševikų okupacija. Lietuvos ūkis ilgesniems dešimtmečiams buvo inkorporuotas į socialistinio ūkininkavimo sistemą, o iš Lietuvos banko istorijos išbraukta kelių kartų centrinės bankininkystės evoliucija.
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, 1990 m. Lietuvos bankui kilo dvigubas uždavinys – ne tik suformuoti banką, bet ir “peršokus” tuos penkiasdešimt metų, įaugti į sudėtingą pasaulinį centrinės bankininkystės organizmą.
Iš pat pradžių Lietuvos bankas akcentavo būtinumą tapti nepriklausomam. Lietuvos banko įstatymas, kiek leido to laikotarpio realijos, įteisino pagrindinę banko nepriklausomumo nuostatą. Kiek sunkiau buvo atsisakyti komandinės bankininkystės reliktų ir įveikti komandinės ekonomikos formuotą mentalitetą.
Kadangi 1990 – 1992 m. vis dar priklausėme rublio zonai, Lietuvos bankas negalėjo imtis aktyvios pinigų politikos, todėl pagrindinės pastangos buvo skirtos pasirengti įvesti savus pinigus, taip pat rengti įstatymus, reguliuojančius sparčiai besikuriančių komercinių bankų veiklą.
1992 m. spalio 1 d. buvo įvesti laikinieji pinigai talonai, o rubliai išimti iš apyvartos. Ėmė cirkuliuoti savi pinigai, ir Lietuvos bankas jau galėjo savarankiškai atlikti centrinio banko funkcijas. Pagrindinis to laikotarpio uždavinys buvo sukaupti užsienio valiutos atsargas, sukurti materialų pagrindą ir teisines sąlygas centrinio banko veiklai, sumažinti infliaciją. 1993 m. buvo įvestas litas, imta drąsiau taikyti pi
irmąsias pinigų politikos priemones, aktyviai palaikyti stabilų lito kursą. Įvedus litą, nuslopinta triženklė infliacija ir kryptingomis intervencijomis stabilizuotas lito kursas JAV dolerio atžvilgiu. Valiutų valdybos išvakarėse lito kursas svyravo nedaug – nuo 3.9 iki 4 litų už vieną dolerį.
2001m. vienas iš svarbiausių Lietuvos banko pinigų politikos darbų buvo pasirengimas persieti litą nuo JAV dolerio prie euro. Dėl besikeičiančios ekonominės padėties ir aiškios Lietuvos strategijos tapti Europos Sąjungos nare jau 1997m. buvo aišku, kad ateityje bazinę valiutą – JAV dolerį – reikės pakeisti euru. Lito persėjimas prie euro buvo numatytas dviem etapais: pirmiausia litas susiejimas su JAV dolerio ir euro krepšeliu., o vėliau – tiesiogiai su euru. Litas su euru buvo susietas 2002m. vasario 2d., jo kursas euro atžvilgiu išreikštas 4 ženklų po kableliu tikslumu, kadangi tokiu tikslumu ECB nustato euro kursą JAV dolerio atžvilgiu.2. Lietuvos banko teisinis statutas ir nepriklausomumas
Lietuvos bankas (LB) nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei. Lietuvos banką steigia ir likviduoja Lietuvos respublikos seimas.

LB – juridinis asmuo, jis turi antspaudą, kuriame yra Lietuvos valstybės herbas ir žodžiai “Lietuvos bankas”. Lietuvos banko buveinė yra Vilniuje.

Lietuvos valstybė neatsako už Lietuvos banko prievoles ir Lietuvos bankas neatsako už Lietuvos valstybės prievoles, išskyrus tuos atvejus, kai pats Lietuvos bankas prisiima tokią atsakomybę arba kai tokią Lietuvos banko atsakomybę nustato Lietuvos Respublikos įstatymai. LB atskaitingas LR Seimui.
LB vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais ir yra nepavaldus Lietuvos Respublikos Vyriausybei bei kitoms valstybės vykdomosios valdžios įstaigoms.
LB turi teisę steigti skyrius, filialus, kitas įstaigas ir įmones savo funkcijoms atlikti.3. Lietuvos banko užsienio ryšiai
LB atstovauja Lietuvos valstybei užsienio valstybių centriniuose bankuose, tarptautiniuose bankuose ir kitose tarptautinėse finansinėse institucijose, taip pat tarpvalstybiniuose bankuose ir kitose tarptautinėse financinėse institucijose, taip pat tarpvalstybiniuose pasitarimuose (tarybose) pinigų, valiutos ir kredito politikos klausimais.

LB gali būti tarptautinių ir užsienio institucijų akcininku, jei tai susiję su nacionalinėmis valiutos, tarptautinių kreditų ir atsiskaitymų politikos tobulinimu ir Lietuvos banko tikslų įgyvendinimu.4. Lietuvos banko išimtinė teisė leisti pinigus
Pinigų emisijos teisę turi tik Lietuvos bankas . Įgyvendindamas ją, Lietuvos bankas:
1) nustato Lietuvos Respublikos pinigų nominalus, formą, skiriamuosius apsaugos ir mokumo požymius, organizuoja popierinių piniginių ženklų gaminimą, perka iš LR finansų ministerijos litų ir centų monetas nominalia jų kaina, organizuoja pinigų transportavimą bei jų saugojimą, nustato susidėvėjusių ir sugadintų pinigų išėmimo iš apyvartos bei jų pakeitimo tvarką, sudaro rezervinius piniginių ženklų fondus, nustato pinigų ekspertizės tvarką;
2) įstatymo nustatyta tvarka išleidžia į apyvartą ir išima iš apyvartos LR pinigus. Lietuvos bankas taip pat gali išimti iš apyvartos bonknotus ir monetas pakeisdamas juos kitais. Pakeitimo tvarką nustato ir paskelbia Lietuvos bankas.

5. Lietuvos banko pagrindiniai tikslai ir funkcijos.

Pagrindinis Lietuvos banko tikslas – siekti LR pinigų stabilumo. Įgyvendindamas pagrindinį tikslą, LB turi:
 užtikrinti patikimą pinigų rinkos, kredito ir atsiskaitymų sistemos funkcionavimą;
 palaikyti LR Vyriausybės vykdomą ekonominę politiką, jei ji neprieštarauja pagrindiniam tikslui.
Lietuvos bankas įgyvendindamas savo tikslus, atlieka šiais pagrindines funkcijas:
1) išleidžia į apyvartą ir išima iš apyvartos LR pinigus;
2) gali aptarnauti LR valdžios ir valdymo institucijų sąskaitas;
3) organizuoja LR Vyriausybės išleidžiamą vertybinių popierių pardavimą, išpirkimą bei palūkanų už jas išmokėjimą ir veikia kaip valstybės vertybinių popierių registratorius;
4) įgyvendina įstatymų numatyta tvarka pinigų politiką, tvarkydamas pinigų politiką, tvarkydamas pinigų ir kredito apyvartą atviros rinkos operacijomis ir kitomis priemonėmis;
5) konsultuoja LR Vyriausybę pinigų rinkos, kredito ir atsiskaitymų klausimais;
6) renka ir skelbia pinigų bei finansų statistiką;
7) kontroliuoja užsienio valiutos režimo laikymąsi;
8) saugo bei valdo valstybės užsienio valiutos, aukso ir kitų tauriųjų metalų rezervus;
9)nustato bankų ir kitų ūkio subjektų vidaus ir užsienio atsiskaitymų, tarp jų ir kliringinių, tvarką;
10) išduoda ir atšaukia licenzijas LR ir užsienio bankams bei kitoms kredito įstaigoms ir prižiūri jų veiklą;
11) įstatymo nustatyta tvarka veikia kaip paskutinis likvidumo šaltinis bankų sistemoje;
12) organizuoja bankinės informacijos sistemą;
13) nustato bankų ir kitų Lietuvos banko licenzijuotų kredito įstaigų apskaitos, ataskaitų ir atskaitomybės tvarką;
14) sudaro LR mokėjimų balansą.6. Lietuvos banko valdyba ir pagrindinės valdybos funkcijos
Lietuvos bankui vadovauja banko valdyba, kurią sudaro pirmininkas, trys jo pavaduotojai ir dešimt narių. LB valdybos pirmininku, jo pavaduotojais ir nariais gali būti tik LR piliečiai. LB valdybos pirmininku, jo pavaduotojais ir nariais negali būti Respublikos Prezidentas, Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės nariai, kitų kredito įstaigų tarybų ar valdybų nariai.
Valdybos pirmininką skiria 5 metams ir atlyginimo dydį nustato LR Seimas Prezidento teikimu. LB valdybos pirmininko pavaduotojus ir narius devyneriems metams skiria Respublikos Prezidentas LB pirmininko teikimu. LB valdyba, išskyrus pirmininką ir vieną pirmininko pavaduotoją, atnaujinama trečdaliu kas treji metai.
LB valdybos pagrindinės funkcijos:
1) nustato ir tvirtina LR pinigų politikos formas, metodus ir tvarką, įskaitant LB atliekamų operacijų atviroje rinkoje uždavinius, rediskonto ir LB paskolų palūkanų bei komerciniams bankams privalomųjų atsargų normas, paskolų ir depozitų aukcionų rengimo bei specialios paskirties paskolų teikimo tvarką;
2) nustato ir tvirtina bankų ir kitų kredito įstaigų riziką ribojančius normatyvus bei privalomųjų atsargų normas bankams;
3) priima teisės aktus;
4) sprendžia klausimus dėl LB dalyvavimo užsienio ir tarptautinėse organizacijose;
5) sprendžia pinigų išleidimo į apyvartą ir išėmimo iš apyvartos bei kitus su tuo susijusius klausimus;
6) steigia ir likviduoja LB skyrius, filialus, kitas įstaigas ir įmones savo funkcijoms atlikti;
7) tvirtina LB etatų sąrašą, struktūrą ir valdybos darbo reglamentą;
8) taiko įstatymų nustatytas poveikio priemones bankams ir kitoms kredito įstaigoms;
9) tvirtina LB metinį biudžetą, finansines ir kitas ataskaitas;
10) sprendžia LB turto ir lėšų naudojimo klausimus;
11) tvirtina iš tarptautinių finansinių institucijų LB vardu gaunamų užsienio paskolų sąlygas ir terminus;
12) išduoda ir atšaukia licenzijas bankams ir kitoms kredito įstaigoms;
13) nustato atlyginimo dydį LB valdybos pirmininko pavaduotojams ir valdybos nariams;
LB valdybos narys atleidžiamas prieš terminą, jeigu jis neteko LR pilietybės, tapo Respublikos Prezidentu, Seimo ar Vyriausybės nariu arba kai paaiškėja, kad negali tinkamai atlikti darbo dėl pablogėjusios sveikatos; kai įsiteisėja teismo nuosprendis, kurio valdybos narys nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą; kai tampa bankų ar kitų kredito įstaigų tarybų ar valdybų nariu, išskyrus dalyvavimą tarptautinių kredito įstaigų ir institucijų, kurių nare yra LR, valdyme.

LB valdybos pirmininkas gali atsistatydinti įteikęs pareiškimą Respublikos Prezidentui, o valdybos pirmininko pavaduotojai ir nariai – LB valdybos pirmininkui.Valdybos pirmininko atsistatydinimo pareiškimą svarsto LR Seimas, o pirmininko pavaduotojų ir valdybos narių – Respublikos Prezidentas.
LB valdybos posėdžiai rengiami prireikus, bet ne rečiau kaip du kartus per mėnesį. Valdybos posėdžių rengimo tvarką nustato LB valdybos darbo reglamentas. LB valdybos posėdžiai yra teisėti, kai juose dalyvauja ne mažiau kaip devyni valdybos nariai. Banko valdybos sprendimai priimami paprasta balsų dauguma. Valdybos posėdžiams pirmininkauja valdybos pirmininkas ar vienas iš pirmininko pavaduotojų LB valdybos darbo reglamento nustatyta tvarka.
Balsams pasidalijus po lygiai, lemia valdybos posėdžio pirmininko balsas. Valdybos sprendimai įgyvendinami jos nutarimais arba valdybos pirmininko įsakymais.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas:
a. Vadovauja LB darbui;
b. Be atskiro įgaliojimo atstovauja LB Lietuvos Respublikoje bei užsienyje ir atlieka visus su tuo susijusius veiksmus;
c. Sudaro darbo sutartis su LB darbuotojais bei Lietuvos banko skyrių, filialų ar LB įstaigų vadovais, skatina pasižymėjusius darbuotojus, skiria drausmines nuobaudas;
d. Tvirtina valdybos pirmininko ir jo pavaduotojų pasiskirstymą pareigomis;
e. Išduoda įgaliojimus;
f. Tvirtina LB struktūrinių padalinių nuostatus;
g. Vykdo kitas LB valdybos pavestas funkcijas;
LB valdybos pirmininkui nesant, jo pareigas jo pavedim.u eina vienas iš darbuotojų. LB valdybos pirmininkas arba jo pavaduotojas turi dalyvauti LR Vyriausybės posėdžiuose patariamu balso teise.

7. Lietuvos banko kapitalai, pajamos ir išlaidos, pelnas ir jo paskirstymas

Lietuvos banko įstatinis kapitalas yra 50 mln. litų. Įstatinis kapitalas formuojamas iš Lietuvos Respublikos valstybės lėšų ir LB pelno atskaitymų. LB atsargos kapitalas iš LB pelno ketvirtinių atsiskaitymų, kurie daromi tol, kol atsargos kapitalo suma pasieks 200 mln. litų. Atsargos kapitalas gali būti naudojamas tik banko nuostoliams atlyginti. Panaudojus dalį atsargos kapitalo banko nuostoliams atlyginti, vėl daromi pelno atsiskaitymai šiam kapitalui, kol jis pasieks 200 mln. litų.

Lietuvos banko pajamas sudaro:
1) palūkanos, gautos už užsienio valiutos atsargas, laikomas užsienyje;
2) palūkanos, gautos už kituose bankuose laikomus indėlius ir bankams išduotas paskolas;
3) pajamos, gautos už pinigų leidimą;
4) pajamos, gautos už operacijas užsienio valiuta, tauriaisiais metalais, vertybiniais popieriais ir įstatymų nustatyta tvarka išduotas garantijas;
5) pajamos, gautos už operacijas, kurios neprieštarauja įstatymams.
Lietuvos banko išlaidas sudaro:
1) palūkanos, mokamos už kredito įstaigų depozitus ir Lietuvos banko darbuotojų indėlius, laikomus LB;
2) išlaidos užsienio operacijoms vykdyti;
3) palūkanos, išmokėtos už užsienio paskolas;
4) išlaidos, susijusios su operacijomis užsienio valiuta, tauriaisiais metalais bei vertybiniais popieriais ir su garantijų išdavimu;
5) išlaidos, susijusios su bonknotų gamyba bei išleidimu ir monetų įsigijimu;
6) materialinių vertybių amortizacijos išlaidos;
7) išlaidos personalui;
8) bendros eksploatacijos išlaidos;
9) kitos specifinės išlaidos, kurios yra būtinos LB funkcijoms atlikti ir neprieštarauja įstatymams.
Lietuvos banko pelnas

Finansinių metų banko pelnas skaičiuojamas iš banko pajamų atėmus išlaidas. Lietuvos banko pelnas yra skirstomas tokia tvarka:
 50 % – LB atsargos kapitalui suformuoti;
 20 % – LB įstatiniam kapitalui suformuoti.
Likęs pelnas sumokamas į LR valstybės biudžetą iki kiekvienų metų gegužės 1 dienos.8. Lietuvos banko funkcijos monetarinėje politikoje
LB ne tik prižiūri visą Lietuvos bankų sistemą, bet ir vykdo šalies pinigų politiką, kuri dar vadinama monetarine politika. Lietuvos bankas, skirtingai nuo Komercinių bankų, nesirūpina pelno maksimalizmu, o rūpinasi visa šalies ekonomika. Lietuvos bankas – tai svarbiausia Lietuvos bankininkystės įstaiga, reikalinga kaip monetarinės politikos įrankis.
Monetarinė politika – tai šalies centrinio banko politika, kuria siekiama įgyvendinti vyriausybės ekonominius tikslus pinigų kiekio ir (ar) palūkanų normos reguliavimo būdu.

Lietuvos banko monetarinės politikos priemonių taikymo kryptis lemia: fiksuoto lito kurso režimas ir Lietuvos banko neribotu mastu atliekamas litų keitimas į bazinę valiutą (valiutas) ir bazinės valiutos (valiutų) į litus; Lietuvos banko įsipareigojimų litais visiško padengimo Lietuvos banko laikomomis aukso ir konvertuojamosios užsienio valiutos atsargomis principas.

Pagrindinis Lietuvos banko tikslas – siekti Lietuvos Respublikos pinigų stabilumo. Šio tikslo LB siekia įstatymų nustatyta tvarka pasirinkdamas bazinę valiutą (valiutas) ir išlaikydamas fiksuotą lito kursą. Fiksuoto kurso sąlygomis bendrą palūkanų lygį lemia fundamentalūs ir nefundamentalūs veiksniai.
Prie fundamentalių veiksnių priskiriami:
• mokėjimų balanso būklė;
• bendroji ekonomikos konjunktūra (bendrojo vidaus produkto, infliacijos ir nedarbo dinamika bei prognozės);
• šalies rizika;
• bazinės valiutos (valiutų) palūkanų lygis ir jo kitimo tendencijos;
• tarptautinių finansų rinkų tendencijos, darančios įtaką investicijų į kylančias rinkas, kurioms priklauso ir Lietuva, srautams;
• kiti veiksniai, kurie lemia ekonomikos pusiausvyrą ar jos atkūrimą ir kurių dėl šios priežasties neįmanoma ir netikslinga atsverti pinigų politikos priemonėmis.

Nefundamentaliais veiksniais laikytini veiksniai, sukeliantys laikinus finansų rinkos nukrypimus nuo pusiausvyros (pavyzdžiui, stambūs pavieniai lėšų pervedimai į bankų sistemą vykdant Lietuvos Respublikos gyventojų santaupų atkūrimo įstatymą, Valstybės iždo sąskaitos perkėlimas į Lietuvos Banką, pavieniai dideli finansiniai sandoriai, stambių užsienio paskolų gavimas arba grąžinimas ir kt.).

Lietuvos bankas pinigų politikos priemonėmis riboja nefundamentalių veiksnių poveikį Lietuvos finansų rinkai, padėdamas išlaikyti arba greičiau pasiekti fundamentalių veiksnių lemiamą pusiausvyrą.

Kiti Lietuvos banko pinigų politikos tikslai: skatinti Lietuvos finansų rinkos plėtrą; spartinti Lietuvos integraciją ir konvergenciją su Europos Sąjunga derinant pinigų politikos priemones su Europos Centrinio Banko reikalavimais; užtikrinti, kad visi Lietuvos banko įsipareigojimai litais bus padengti Lietuvos banko laikomomis aukso ir konvertuojamosios užsienio valiutos atsargomis, atėmus įsipareigojimus užsienio valiuta.

Lietuvos bankas įgyvendindamas monetarinė politiką vykdo:
 rezervo normos reglamentavimą;
 kreditavimo operacijas;
 atviros rinkos operacijas.

LB rezervo normos reglamentavimą taiko siekdamas bankų sistemos likvidumo ir didesnio pinigų rinkos palūkanų lygio stabilumo, reguliuodamas pinigų bazės ir apyvartoje esančio pinigų kiekio santykį bei skolinimąsi ir skolinimą bankų sistemoje.
Visiems Lietuvoje veikiantiems komerciniams bankams LB taiko vienodus privalomųjų rezervų reikalavimus. Šiuos reikalavimus LB švelnina Lietuvos finansų rinkai vystantis ir integruojantis tarptautiniu mastu, derindamas su Europos Centrinio Banko reikalavimais. LB laikinai sugriežtina privalomųjų rezervų reikalavimus, jeigu to reikia finansų sistemos stabilumui užtikrinti.

Lietuvos bankas kompensuoja privalomųjų atsargų (rezervų) alternatyviąsias išlaidas arba jų dalį, jeigu ši priemonė yra reikalinga palaikant bankų sistemos stabilumą privalomųjų atsargų reikalavimų sugriežtinimo atveju. Lietuvos bankas nekompensuoja perteklinių atsargų alternatyviųjų išlaidų, nes tai mažintų tarpbankinės rinkos reikšmę ir slopintų jos plėtrą.

Į privalomuosius re.zervus LB neįtraukia lėšų, esančių bankų kasose, nes tai sumažintų bankų sistemos likvidumo operatyvaus įvertinimo ir pinigų politikos priemonių pasirinkimo tikslumą.

Kreditavimo operacijomis Lietuvos banke yra suteiktos teisės komerciniams bankams ir kitoms kredito įstaigoms imti paskolas. Šios paskolos yra teikiamos Lietuvos banko nustatytomis sąlygomis ir tvarka komerciniams bankams ir kredito įstaigoms, laikančioms savo privalomųjų atsargų lėšas Lietuvos banke, terminu iki trijų mėnesių.
Lietuvos bankas gali teikti bankams vienos nakties paskolas, kai trūksta lėšų atsiskaitymams. Vienos nakties paskola – tai Lietuvos banko per paskutinį dienos kliringą atliekamas ir banko įkeistais Lietuvos bankui priimtinais skolos vertybiniais popieriais užtikrinamas bankui pateiktų mokėjimo dokumentų apmokėjimas, kai banko korespondentinėje sąskaitoje nepakanka lėšų. Vienos nakties paskolų tikslas – užtikrinti nenutrūkstamus tarpbankinius atsiskaitymus.

Lietuvos bankas, gavęs priimtiną paskolos užtikrinimo priemonę, gali teikti likvidumo paskolas tokiems bankams, turintiems likvidumo problemų, arba sudaryti su jais tiesioginius Lietuvos bankui priimtinų skolos vertybinių popierių atpirkimo sandorius.

Lietuvos bankas tobulina bankams suteikiamas skolinimosi galimybes, siekdamas didinti bankų ir visos pinigų sistemos stabilumą.

Atvirosios rinkos operacijos (toliau – ARO) – Lietuvos banko iniciatyva vykdomas pinigų išleidimas į vidaus pinigų rinką arba išėmimas iš jos, atsižvelgiant į bendrą finansų rinkos padėtį, bankams vienodomis sąlygomis konkuruojant tarpusavyje dėl atitinkamų sandorių sudarymo su centriniu banku. ARO sandorių dalyviai yra komerciniai bankai, laikantys Lietuvos banke privalomuosius rezervus.

Lietuvos banko ARO didina bankų sistemos likvidumą (atpirkimo sandorių aukcionai, kai Lietuvos bankas perka vertybinius popierius) arba mažina jį (terminuotųjų indėlių aukcionai bei atpirkimo sandorių aukcionai, kai Lietuvos bankas parduoda vertybinius popierius). Ribotinų ilgesnio termino likvidumo svyravimų atvejais Lietuvos bankui gali būti tikslinga atlikti skolos vertybinių popierių pirkimo arba pardavimo antrinėje rinkoje operacijas bei išleisti savo vertybinius popierius.

LB skatina bankų sistemą visų pirma naudotis finansų rinkomis ir plėtoti jų galimybes, atsižvelgiant į atsargios bankininkystės būtinybę.

Lietuvos bankas vykdo ARO, jeigu tai gali padėti: išlyginti laikinus bankų sistemos likvidumo svyravimus, kurie sukelia papildomą spaudimą fiksuoto lito kurso režimui; perduoti Lietuvos pinigų rinkai palūkanų lygio kitimo tendencijas tarptautinėje rinkoje, kai Lietuvos pinigų rinka dėl nepakankamo išsivystymo pavėluotai į jas reaguoja.

Sprendimai dėl atvirosios rinkos operacijų ir kitų pinigų politikos priemonių panaudojimo priimami įvertinus konkrečią situaciją. Šį tikslą įgyvendina Pinigų rinkos komitetas, kuris yra patariamasis Lietuvos banko valdybos ir Lietuvos banko valdybos pirmininko organas ir kurio pagrindinis uždavinys – siūlyti monetarinės politikos priemones ir jų naudojimo sąlygas.

Įvertindamas konkrečių ARO poreikį, Lietuvos bankas atsižvelgia į: bankų sistemos likvidumo kitimą ir prognozes, Lietuvos oficialiųjų tarptautinių atsargų dydį, kitimą ir prognozes, atsižvelgiant į numatomus kapitalo srautus; palūkanų normų lygius bazinės valiutos (valiutų) finansų rinkoje bei Lietuvos ir kitose kylančiose rinkose; litų ir bazinės valiutos (valiutų) keitimo mastą Lietuvos banke bei kitus aktualius rodiklius.

Lietuvos bankas nesiekia būti tarpbankinės rinkos tarpininku, todėl, konkrečiu atveju veikdamas rinką, vienu metu nevykdys bankų sistemos likvidumą didinančių ir mažinančių ARO.

Lietuvos bankas ne rečiau kaip 2 kartus per metus skelbia savo nuomonę apie makroekonominę padėtį ir jos poveikį realizuojant monetarinės politikos tikslus bei konsultuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybę pinigų rinkos, kredito ir atsiskaitym.ų klausimais, taip sudarydamas palankesnes sąlygas monetarinės politikos tikslams įgyvendinti, įskaitant geresnį Lietuvos ekonomikos politikos koordinavimą.

Vykdydamas Europos Sąjungos sutarties reikalavimus centriniams bankams LB, neskolina Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir kitoms valstybės vykdomosios valdžios įstaigoms bei valstybės ir savivaldybių įmonėms. LB gali įsigyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių tik monetarinės politikos tikslais vykdydamas ARO, sudarydamas tiesioginius atpirkimo sandorius arba perimdamas juos kaip prievolių pagal likvidumo ar vienos nakties paskolos sutartis įvykdymo užtikrinimo priemones.IŠVADOS
1. Lietuvoje centriniu banku yra vadinamas Lietuvos Bankas, kuris yra bankininkų bankas, jis prižiūri Lietuvos komercinius bankus ir jame bankai laiko savo privalomus rezervus.
2. Lietuvos bankas atstovauja Lietuvos valstybei užsienio valstybių centriniuose bankuose, tarptautiniuose bankuose ir kitose tarptautinėse finansinėse institucijose, taip pat tarpvalstybiniuose bankuose ir kitose tarptautinėse financinėse institucijose, taip pat tarpvalstybiniuose pasitarimuose (tarybose) pinigų, valiutos ir kredito politikos klausimais.

3.Lietuvos Bankas išleidžia į apyvartą ir išima iš apyvartos LR pinigus, gali aptarnauti LR valdžios ir valdymo institucijų sąskaitas, organizuoja LR Vyriausybės išleidžiamą vertybinių popierių pardavimą, išpirkimą bei palūkanų už jas išmokėjimą ir veikia kaip valstybės vertybinių popierių registratorius.
4. Lietuvos bankas konsultuoja LR Vyriausybę pinigų rinkos, kredito ir atsiskaitymų klausimais, renka ir skelbia pinigų bei finansų statistiką, kontroliuoja užsienio valiutos režimo laikymąsi. LB saugo bei valdo valstybės užsienio valiutos, aukso ir kitų tauriųjų metalų rezervus, nustato bankų ir kitų ūkio subjektų vidaus ir užsienio atsiskaitymų, tarp jų ir kliringinių, tvarką.
5. LB išduoda ir atšaukia licenzijas LR ir užsienio bankams bei kitoms kredito įstaigoms ir prižiūri jų veiklą, įstatymo nustatyta tvarka veikia kaip paskutinis likvidumo šaltinis bankų sistemoje ir organizuoja bankinės informacijos sistemą. LB nustato bankų ir kitų Lietuvos banko licenzijuotų kredito įstaigų apskaitos, ataskaitų ir atskaitomybės tvarką, sudaro LR mokėjimų balansą.
6. LB vadovauja banko valdyba, kurią sudaro pirmininkas, trys jo pavaduotojai ir dešimt narių. LB valdybos pirmininku, jo pavaduotojais ir nariais gali būti tik LR piliečiai.
7. Įstatymų numatyta tvarka įgyvendina monetarinę politiką trimis pagrindinėmis priemonėmis: atviros rinkos operacijomis, kreditavimo operacijomis ir rezervo normos reglamentavimu. NAUDOTA LITERATŪRA
1. Martinkus B., Žilinskas V. Ekonomikos pagrindai. – K., 1997. – P.
2. Martinkus B., Žilinskas V. Pinigai. Vertybiniai popieriai. Bankai. – K., 1996. – P.262.
3. Makroekonomika. – K., 2001. – P.615.
4. Teisės aktų, reglamentuojančių Lietuvos bankų veiklą, rinkinys. – V., 1995.
5. Besikeičiančių centrinių bankų vaidmuo Europoje. – V. 1997.
6. Taikomoji ekonomika. – V., 1997. – P. 221.

1 priedas

 2002m. kovo pabaigoje LB turto vertė buvo 7079,2 mln. litų, iš jo užsienio turtas – 6836,8 mln. litų, arba 96,6%. Per mėnesį visas LB turtas ir užsienio turtas sumažėjo.
 Konvertuojamos valiutos sudarė 93,2% užsienio turto. Per mėnesį jų apimtis sumažėjo 5,6%.
 Aukso atsargos kovo pabaigoje sudarė 3,2% LB užsienio turto.
 Specialiųjų skolinimosi teisių lėšos sudarė 3,5%

Leave a Comment