Lietuvos Bankininkyste

Turinys

ĮVADAS 3
ŠIO SAVARANKIŠKO DARBO PAGRINDINIAI TIKSLAI 3
LIETUVOS BANKININKYSTĖ 4
BANKO SĄVOKA 5
BANKO ATLIEKAMOS FUNKCIJOS 6
PAGAL VEIKLOS POBŪDĮ BANKAI SKIRSTOMI Į: 7
LIETUVOS CENTRINIS BANKAS (LIETUVOS BANKAS) 8
CENTRINIS BANKAS IR JO VIETA BANKŲ SEKTORIUJE 9
TRUPUTIS ISTORIJOS 9
CENTRINIO BANKO VAIDMUO EKONOMIKOJE 11
PINIGŲ PASIŪLOS KONTROLĖ 11
PINIGŲ IR KAPITALO RINKŲ STABILIZAVIMAS 12
PASKUTINIS IŠTEKLIŲ ŠALTINIS 13
MOKĖJIMŲ MECHANIZMO PALAIKYMAS IR TOBULINIMAS 13
LIETUVOS BANKO ATLIEKAMOS FUNKCIJOS 14
FUNKCIJOS. LIETUVOS BANKAS, ĮGYVENDINDAMAS PAGRINDINĮ TIKSLĄ ATLIEKA ŠIAS FUNKCIJAS: 14
KOMERCINIAI BANKAI 15
LICENCINĖS BANKŲ FUNKCIJOS: 15
LIETUVOJE VEIKIA ŠIE BANKAI: 16
LIETUVOS KOMERCINIŲ BANKŲ ISTORINĖ RAIDA: 16
LIETUVOS BANKŲ RINKOS PASIDALIJIMAS PAGAL KLIENTŲ SKAIČIŲ (2007M. II KETV.) 17
APIE LIETUVOS BANKUS 18
BAYERISCHE HYPO-UND VEREINSBANK AG VILNIAUS SKYRIUS(UNICREDIT BANK LIETUVA) 18
AB BANKAS „HHANSABANKAS“ 18
AB BANKAS „SNORAS“ 19
AB DNB NORD BANKAS 20
UAB MEDICINOS BANKAS 21
NORDEA BANK FINLAND PLC LIETUVOS SKYRIUS 22
AB PAREX BANKAS 23
AB SAMPO BANKAS 23
AB SEB VILNIAUS BANKAS 23
AB ŠIAULIŲ BANKAS 24
AB ŪKIO BANKAS 26
BAIGIAMOSIOS IŠVADOS IR PASTEBĖJIMAI 27
LITERATŪRA 29Įvadas
ŠIO SAVARANKIŠKO DARBO PAGRINDINIAI TIKSLAI Stengsimės trumpai apžvelgti bankų istorinę raidą, jų reikšmę, atsiradimo priežastis, kurimasi Lietuvoje. Taip pat susipažinsime su bankų funkcijomis, jų teikiamomis paslaugomis, įtaka ekonomikai. Panagrinėsim Lietuvos Centrinio banko vaidmenį šiuolaikinėje bankų rinkoje, ekonomines funkcijas. Apžvelgsime ir Lietuvos bankus, paanalizuosim jų esamą veiklą, įtaką Lietuvos visuomeniniam gyvenimui, funkcijas ir teikiamas paslaugas. Reemsimės istoriniais šaltiniais, bankų pateikiamais oficialiais duomenimis, moksline literatra, įvairiais laisvai publikuojamais straipsniais ir kitais prieinamais žinių šaltiniais.
Lietuvos Bankininkystė

Šiandien nerasime nei vienos žmogaus veiklos srities, kur būtų galima apsieiti be pinigų. Pinigai – visuotinis vertės ekvivalentas, atliekantis mainų, kaupimo, vertės ma

ato, cirkuliacijos ir mokėjimo priemonių funkciją. Pinigai gali būti viskas, kas visuotinai imama mainais į prekes ir paslaugas. Valstybės apyvartoje naudoja kelias pinigų rūšis:
1. Grynuosius pinigus (valiuta). Valstybės išleisti banknotai ir monetos.
2. Čekius.
3. Komercinius vertybinius popierius.
4. Indėlius iki pareikalavimo.
5. Terminuotus indėlius bei taupomuosius indėlius.

Kas dieną naudojami ir geriasiai mums pažystami grynieji pinigai (litai ir centai) yra legali teisėta mokėjimo priemonė Lietuvoje. Tai reiškia, kad pagal įstatymus jie turi būti priimami, kai mokame už prekes ir paslaugas bei grąžiname skolas.
Verslo srityje daugiausiai mokėjimų yra atliekama banko pinigais, kurie susideda iš banknotų, monetų bei banko depozitų. Depozitas – materialinė vertybė, atiduota valstybinei ar kitai kredito įstaigai saugoti, arba indėliai banke ar taupomojoje kasoje palūkanoms gauti, kurie tam tikromis nustatytomis sąlygomis, grąžinami juos davusiam asmeniui arba jo nurodymu perduodami kiitam asmeniui.
Didesnę gyvenimo dalį mes uždirbame ir leidžiame pinigus, tačiau išlaidos retai sutampa su pajamomis. Kartais pajamos viršija išlaidas, o kartais atvirkščiai. Kai uždirbate (ar gaunate kitu būdu – išlošiate, paveldyte) daugiau nei einamosios būtinosios išlaidos, susidaro pinigų suma, kurią galima investuoti.
Kadangi pinigai gali būti panaudoti prekių bei paslaugų pirkimui bet kada, kai tik atsiranda poreikis, todėl pinigai yra patogus turto laikymo būdas.
Šeimos santaupos – tai šeimos pajamų dalis kuri lieka sumokėjus visus mokesčius ir atskaičius už prekes ir paslaugas. Santaupas galima la

aikyti namuose (“kojinėje”), tada po tam tikro laiko gali juos paveikti infliacija. Infliacijos metu jų perkamoji galia gali sumažėti, tai taip laikant rizikuojama. Galimos ir gaisro rizikos bei vagystės ir t.t. Tačiau galima santaupas padėti į banką, taip sumažinti riziką bei po tam tikro laiko jų suma padidės. Ekonomistai sako, kad pagrindinė santaupų atsiradimo priežastis – dabartinio vartojimo atsisakymas mainais už didesnį vartojimą ateityje. Mainų santykis tarp ateities ir dabartinio vartojimo vadinamas palūkanų norma, rodančią jūsų būsimąjį pelną.

Terminas „bankas“ yra kilęs iš italų kalbos žodžio „bancio“ – tai stalas už, kurio viduramžiais sėdėdavo pinigų keitejai. Bankų istorija siekia tolimą praeitį. Kai kurios bankinės operacijos buvo žinomos senovės civilizacijose (2000 m. Pr. Kr.), Graikijoje (IV a. Pr. Kr.), Senovės Romoje. Pirmosios jas teikė bažnyčios – tais laikais tai buvo saugiausia vieta brangenybėms saugoti. Žmonės pradėjo tuo metu cirkuliavusius metalinius pinigus (auksines, sidabrines monetas) laikyti pas auksakalius, kurie užpriimtus saugoti pinigus išrašydavo kvitus. Taigi jau auksakaliai teikė paslaugas, panašias į tas, kurias dabar teikia bankai. Gautieji aukso kvitai buvo naudojami prekių mainuose. Laikui bėgant auksakaliai pastebėjo, kad savo poreikiams tenkinti žmonės atsiima tik dalį padėtų saugoti pinigų, o kiti lieka auksakalio saugykloje. Todėl šie pradėjo skolinti jiems patikėtus saugoti pinigus kitiems žmonėms už tam tikrą mokestį – palūkanas. Aukso kv

vit.ų naudojimas buvo patogi (lengviau nešioti piniginėje!) ir saugi (vagysčių požiuriu) atsiskaitymo priemonė. Šia prasme auksakaliai atrado pinigų „kūrimo“ mechanizmą, kuriuo grindžiama šiuolaikinė bankų sistema.

Pirmieji dabartinių bankų prototipai atsirado XII a. Lombardijoje (Šiaurės Italija), teikę paslaugas už užstatytus pinigus. Šios kreditinės įstaigos pagal jų atsiradimo geografinės vietovės pavadinimą ir šiandien vadinamos lombardais.

Banko sąvoka

Bankas – tai finansų institucija, turinti specialią valstybės licenciją ir akcinio kapitalo pagrindu veikianti įmonė, kuri verčiasi indėlių bei kitų grąžinamų lėšų paėmimu ir paskolų teikimu bei prisiima su tuo susijusią riziką ir atsakomybę, taip pat užsiima kita įstatymams neprieštaraujančia veikla, numatyta bankų veiklą reglamentuojančiuose norminiuose aktuose.
Kad įvykdytų savo užduotis, bankas turi atlikti nemažai operacijų, kurios vadinamos bankinėmis operacijomis. Šios operacijos – ne tik banko egzistavimo šaltinis, jos sudaro prielaidas žemės ūkio bei kitų ūkio šakų egzistavimui. Bankai sau kelia dvi pagrindines užduotis:
1) pritraukti fizinių asmenų pinigines santaupas bei išbarstyti kapitalą po visą šalį; 2) perduoti kapitalą fiziniams bei juridiniams asmenims, kurie efektyviai jį panaudotų.
Bankų veikla yra labai plati. Paskutiniu metu, augant bankų sistemai bei plečiantis jų filialams, siūlomų paslaugų kiekis vis didėja: yra įvesta kreditinių kortelių sistema, firmoms suteikiamos buhalterinės paslaugos, faktorinės operacijos, finansinės nuomos, suteikiama galimybė dalyvauti finansinėse operacijose Europos rinkose, įkurtos abonentinės dėžutės dėl piniginių dokumentų inkasacijos ir

r t.t. Be to, bankai suteikia profesionalius patarimus dėl įmonių valdymo.Banko atliekamos funkcijos
1. Telkia laikinai laisvas lėšas ir santaupas;
2. Iš sukauptų lėšų bankai teikia kreditus ir dažnai tampa pramonės įmonių akcininkais. Banko paskola – tai komercinis pasitikėjimas, kurį bankas išreiškia, skolindamas pinigus nustatytam laikotarpiui už tam tikras palūkanas;
3. Vykdant ūkinius sandėrius, bankai tarpininkauja piniginiuose atsiskaitymuose ir mokėjimuose;
4. Leidžia apyvarton pinigus, vertybinius popierius ir atlieka su jais susijusias operacijas;
5. Koncultuoja klientus, suteikdami jiems reikiamą ekonominę ir financinę informaciją.

Atlikdami šias funkcijas, bankai veikia tam tikrus ūkio procesus ir net juos kontroliuoja. Bankai gali perkelti pinigines lėšas į tas veiklos sritis, kur jų trūksta. Pagal nuosavybės formas bankai skirstomi į:
1. Akcinius bankus – bankus, kurių įstatinis banko kapitalas sukauptas iš atskirų dalininkų lėšų;
2. Kooperatyvinius bankus – bankus, apimančius smulkaus kredito draugijas, jungiančias savo narių – miesto ar kaimo gyventojų – indėlius ir iš sukauptų lėšų teikiančius jiems trumpalaikes paskolas;
3. Municipalinius bankus – miestų savivaldos organų nuosavybę; jie teikia miesto ūkio finansavimui ilgalaikius kreditus;
4. Valstybinius bankus – valstybės nuosavybę; jie atlieka emisijos ir komercijos bankų funkcijas;
5. Mišriuosius bankus – bankus, kurių akcijų dalį turi namų ūkiai, firmos bei valstybė;
6. Tarptautinius bankus – bankus, atstovaujančius tarpvalstybiniams interesams. Pavyzdžiui, Pasaulio arba Tarptautinis rekoncijos ir plėtros bankas yra tarpvalstybinė Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) kredito institucija, įkurta 1944 m. Breton Vude (JAV). Jos nariais gali būti tik tos pasaulio šalys, kurios priklauso Tarptautiniam valiutos fondui (TVF). Oficialus banko tikslas – skatinti TVF priklausančių šalių gamybinių jėgų plėtotę, teikiant ilgalaikį (5-25 metams) kreditą.PAGAL VEIKLOS POBŪDĮ BANKAI SKIRSTOMI Į:
1. Centrinį banką – vadinamąjį pirmos eilės eilės banką;
2. Komercinius bankus (KB);
2.1. Komercinius universalius bankus;
2.2. Komercinius specializuotus bankus;
– investicinius;
– taupomuosius
– inovacinius;
hipotekos.

3. Nebankinius financinius tarpininkus (NFT):

– taupymo ir paskolų asociacijas;

– kreditines sąjungas.

Šiuolaikiniai bankai – tai financiniai tarpininkai, iš savo veiklos gaunantys pelną. Financinis tarpininkas – tai institucija, esanti tarp kreditoriaus ir besiskolinančiojo. Financinis tarpininkas pinigus pasiskolina savo vardu, o vėliau juos skolina savo skolininkams. Vadinasi, KB ir NFT yra:
a) Financiniai tarpininkai tarp skolintojų ir besiskolinančiųjų, t.y. paskolų tiekėjai;
b) Financiniai tarpininkai mainuose, t.y. tarpininkai mainuose tarp prekių savininkų ir pinigų savininkų, nes dalis bankų pasyvų, būtent čekiniai indėliai, plačiai naudojami kaip mokėjimo priemonė ir yra pagrindinė pinigų kiekio šalyje dalis.
Dėl šių KB ir NFT veiklos bendrumų tolimesnėje analizėje neatsižvelgsime į jų veiklos ypatybes bei skirtumus ir abu juos vadinsime bendru vardu – komerciniais bankais – KB.

KB, tiesiog negamindami materialinių vertybių, o tik aprūpindami ūkio subjektus financiniais ištekliais ir organizuodami jų srautus, siekia visoms įmonėms būdingo tikslo – pelno maksimizavimo. Banko pelno maksimizavimo procesą apima du etapai.

1. Būtina įtikinti žmones teikti jiems pinigus, atidarant indėlio sąskaitas. Kadangi pradedantis bankas turi konkuruoti su jau veikiančiais bankais, tai jis turi sudaryti palankesnias sąlygas potencialiems indėlininkams. Pavyzdziui: naujame banke indėlininkai gali gauti šiek tiek didesnias palūkanas; nemokamą čekinį aptarnavimą ir panašiai.

Jei bankas turi kurių nors privalumų, palyginti su kitais bankais, tai jis taps patraukliu, ir žmonės noriai jame laikys savo indėlius.

2. Pelningiausių kredito suteikimų variantų paieškos. Jei banko vadovybė optimaliai pasirenka savo skolininkus, tai bankas gaus dideles pajamas.Lietuvos Centrinis Bankas (Lietuvos Bankas)
Lietuvos Respublikos bankų sistemą sudaro centrinis bankas ir komerciniai bankai. Lietuvos bankas – centrinis Lietuvos Respublikos bankas. Jo pagrindinis tikslas – siekti kainų stabilumo.CENTRINIS BANKAS IR JO VIETA BANKŲ SEKTORIUJE
Truputis istorijos
1991m. buvo žengti esminiai žingsniai Lietuvos ūkį atskiriant nuo TSRS ūkio bei pereinant nuo centralizuotos ūkio valdymo sistemos prie rinkos ekonomikos, formuojant savarankišką bankų sistemą. 1990 m. antrojoje pusėje, po blokados, ledai Lietuvos bankininkystėje pajudėjo: kuriamas Lietuvos bankas, ruošiamasi rimtai bankų sistemos reformai, atitinkančiai rinkos ekonomikos dėsnius ir dėsningumus. Lietuvos bankas, kaip ir kitų laisvų savarankiškų valstybių nacionaliniai ar federaliniai bankai, turėjo tapti Lietuvos valstybės ekonominės politikos reiškėju ir garantu. Perėjimas iš nerinkos ekonomikos į rinkos ekonomiką reiškė perėjimą iš administracinio centralizmo į ekonominį centralizmą. To padaryti vienu užsimojimu nebuvo įmanoma. Todėl ekonominė reforma turėjo būti įgyvendinama etapais. Kiekviename etape turėjo būti numatytos priemonės, suderintos įvairiose ūkio ir jo veiklos pertvarkymo srityse. Daugumos Lietuvos ekonomistų nuomone, į rinkos ekonomiką reikėjo pereiti ryžtingai ir greitai, todėl ir įstatymai turėjo būti priimami žiūrint į perspektyvą, o ne modeliuojant pereinamąjį laikotarpį. Bankų sistemą reikėjo kurti tokią, kokia veikė rinkos ekonomikos šalyse. Esminę reikšmę tolesnei bankininkystės raidai respublikoje turėjo ir TSRS valstybinio banko lietuviškojo padalinio likvidavimas (nuo 1992 m. sausio 1 d.).
Savaime suprantama, kad besiverčiantis komercine veikla bankas negalėjo būti laikomas šalies Centriniu banku, nes jis negalėjo būti nešališkas bankininkystės raidos stebėtojas. Mėginimas sieti komercinio ir “bankų banko” funkcijas anksčiau ar vėliau Lietuvos bankininkystę turėjo įstumti į aklavietę. 1992 m. sausio 29 d. Vyriausybė išleido nutarimą “Dėl bankininkystės reformos spartinimo”, kuriuo įpareigojo Lietuvos banką atskirti 1990 m. rudenį nacionalizuotus 4 bankus ir paversti juos komerciniais LB skyriais, kuriems pats LB neturėtų tiesioginės administracinės galios. Nepaisant visų nesklandumų per 1990-1992 metus Lietuvos bankas galutinai susiformavo ir buvo sukurta šiuolaikinė jo struktūra. Lietuvos bankas pradėjo normaliai funkcionuoti ir vykdyti Centrinio banko funkcijas. Formuojantis rinkos ekonomikai (1990-1991 m.) kilo ir komercinių bankų klausimas. Ar Lietuvai jie reikalingi? Kokia jų nauda? Kokie turėtų būti jų santykiai su Lietuvos banku? Lietuvoje stichiškai ėmė kurtis komerciniai bankai. Jie buvo tarpininkai, padedantys indėlininkams taupyti, o skolintojams – naudingai skolinti pinigus. Komerciniai bankai tapo svarbiu lėšų šaltiniu plečiant komercinę veiklą bei efektyvinant besikuriančią rinkos ekonomiką Lietuvoje. Bankininkai praktikai manė, kad Lietuvoje turi būti dvipakopė bankinė sistema, kurioje veiktų lygiaverčiai partneriai – centrinis ir komercinis bankai, kiekvienas atliktų savo funkcijas. Tai sistema, kuri, jų manymu, jau tuo metu buvo būtina respublikos ūkiui. 1992 m. liepos 7 d. buvo priimtas Komercinių bankų įstatymas, reglamentuojantis komercinių bankų steigimą, jų veiklą, reorganizavimą ir likvidavimą. Komerciniai bankai buvo įpareigoti patikslinti savo statutus ir per du mėnesius persiregistruoti Lietuvos banke ir kt. Šių metų pabaigoje Lietuvoje esantys komerciniai bankai buvo perregistruoti ir vadovavosi Lietuvos įstatymais. Kartu buvo baigta kurti Lietuvos bankų sistema.
Taigi Lietuvos bankininkystė, nors ir lėtai, klupdama ir darydama daugybę klaidų (dėl nekompetencijos, korupcijos, biurokratizmo, politizavimo), įveikė krizę, susiformavo į pilnavertę šalies bankų sistemą. Manau, jog retrospektyvinė Lietuvos komercinių bankų sistemos plėtros istorinė analizė gali padėti išvengti praeities klaidų kartojimosi šiuo metu aktyviai besivystančioje Lietuvos finansų sistemoje.CENTRINIO BANKO VAIDMUO EKONOMIKOJE
Centrinis bankas yra viena iš pagrindinių šiuolaikinės ekonomikos institucijų. Tai vyriausybės institucija, palaikanti finansų sistemos veikimą ir kontroliuojanti pinigų pasiūlą. Tai greičiau “bankų bankas”, dirbantis su komerciniais bankais bei vertybinių popierių dileriais palaikant savo vykdoma politika. Centrinis bankas yra rezervų sistema, atsakinga už pinigų emisiją, bankininkystės reguliavimą, valiutos vertės palaikymą bei padedanti spręsti gyventojų užimtumo klausimus. Šiame ir dviejuose sekančiuose skyriuose smulkiai nagrinėjama centrinio banko operacijų prigimtis ir įtaka šalies ekonomikai, taip pat pagrindinės centrinio banko vykdomos politikos problemos, su kuriomis susiduria šio banko vadybininkai.PINIGŲ PASIŪLOS KONTROLĖ
Kaip minėta, centriniai bankai atlieka nemažai svarbių funkcijų. Pirmoji ir pati svarbiausia funkcija yra pinigų pasiūlos kontrolė. Pinigai, visų pirma, yra mainų priemonė, naudojama perkant prekes ir paslaugas. Pinigai, kaip žinoma, atlieka ir kitas svarbias, vertės išsaugojimo ir pan., funkcijas. Pinigai yra finansinis turtas, išsaugojantis perkamąją galią tiek laiko, kiek reikia jų savininkui. Jei apibrėžtume pinigus tik kaip mainų priemonę, tai pinigų pasiūlą sudarytų visuomenės turima valiuta ir monetos, čekinės sąskaitos ir įsakomieji indėliai.
Jei, kita vertus, pinigus apibrėžtume kaip vertės išsaugojimo priemonę, svarbiausiu pinigų pasiūlos komponentu būtų galima laikyti taupomuosius indėlius ir terminuotąsias sąskaitas komerciniuose bankuose ir kitose nebankinėse finansų institucijose, tokiose kaip kreditų sąjungos ir taupomieji bankai. Pagal pinigų pasiūlos supratimą, keičiasi ir centrinio banko elgsena, vykdant minėtą jo funkciją.
Centrinis Bankas tapo ne tik pagrindiniu viesuomenės naudojamų grynųjų pinigų ir monetų šaltiniu, bet ir pagrindine vyriausybės institucija, atsakinga už valiutos vertės stabilizavimą ir jo integraciją į tarptautinę valiutų rinką. Kodėl pinigų pasiūlos kontrolė yra tokia svarbi? Viena iš priežasčių yra tai, kad piniginių atsargų kiekio pakitimai yra artimai susiję su ekonomikos pakitimais. Tyrimai parodė reikšmingą statistinį priklausomumą tarp pinigų pasiūlos pokyčių ir BNP augimo. Šie tyrimai įrodė, kad jei centrinis bankas kontroliuoja pinigų augimą, tai gali turėti įtakos visai šalies ekonomikai.
Kita svarbi pinigų kontrolės priežastis yra ta, kad pinigų masė banknotų ir bankų depozitų pavidalu gali nelimituotai padidėti. Naujų piniginių vienetų pagaminimo ir išleidimo į apyvartą ribiniai kaštai yra artimi nuliui. Tokiu būdu, vyriausybė gali nesunkiai padidinti grynųjų pinigų pasiūlą, neatsižvelgdama į ekonomikos galimybes gaminti prekes ir teikti paslaugas. Kadangi tai sukeltų infliaciją, suardytų mokėjimų mechanizmą ir stabdytų viso verslo veiklą, suprantama, kad šiuolaikinėms vyriausybėms centriniai bankai reikalingi kaip pinigų kiekio bei vertės reguliatoriai ir saugotojai. Centrinis Bankas nuolatos veikia šalies vidaus finansų rinkas, siekdama palaikyti valiutos perkamąją galią šalyje, o laikas nuo laiko įsiterpia į užsienio valiutų rinkas.PINIGŲ IR KAPITALO RINKŲ STABILIZAVIMAS
Kita svarbi centrinio banko funkcija yra pinigų ir kapitalo rinkų stabilizavimas. Kad ekonomika augtų, finansų sistema santaupas turi pasiūlyti tiems, kuriems jų reikia investavimui. Kad pinigų ir kapitalo sistema veiktų efektyviai, visuomenė turi pasitikėti finansų institucijomis ir patikėti joms savo santaupas. Jei finansų rinkos yra nestabilios, palūkanų normos ir vertybinių popierių kainos stipriai svyruoja, o finansų institucijos dažnai bankrutuoja, visuomenės pasitikėjimas finansų sistema gali būti prarastas. Kapitalo judėjimas sumažėja, lėtindamas ekonomikos augimą ir didindamas nedarbą. Todėl centrinis bankas turi imtis ryžtingų veiksmų reguliuojant finansų rinkų būklę ir užtikrinant stabilų pinigų judėjimą tose rinkose.
Siekdama šio tikslo Centrinis Bankas laikas nuo laiko suteikia lėšų pagrindiniams vertybinių popierių dileriams, kad jie galėtų palaikyti popierių rinkos likvidumą. Kai pinigų kiekis ar palūkanų norma didėja ar mažėja greičiau nei tai reikalinga ekonomikos stabilumui, čia vėl įsikiša Centrinis Bankas. Centrinis bankas gali keisti palūkanų normos dydį, kurią jam moka kiti bankai, suaktyvinti vertybinių popierių prekybą, kad būtų stabilizuota pinigų ir kapitalo rinkos būklė.PASKUTINIS IŠTEKLIŲ ŠALTINIS
Dar viena svarbi centrinio banko funkcija  būti paskutiniu resursų šaltiniu. Tai reiškia aprūpinti fondais finansų institucijas, kurių kiti skolinimuosi šaltiniai jau yra išsekę. Pavyzdžiui, Centrini Banko vadinomojo “diskonto lango” pagalba gali aprūpinti fondais tam tikras finansų institucijas, kad jos galėtų padengti trumpalaikį grynųjų pinigų trūkumą. Prieš Centrinio Banko sukūrimą viena iš silpnų finansų sistemos vietų buvo paskutinio išteklių šaltinio nebuvimas, galinčio padėti laikinų sunkumų prislėgtoms finansų institucijoms.MOKĖJIMŲ MECHANIZMO PALAIKYMAS IR TOBULINIMAS
Galiausiai dar vienas centrinio banko vaidmuo yra mokėjimų mechanizmo veikimo užtikrinimas ir jo tobulinimas. Tai apima čekių sistemos tvarkymą, reikiamą grynųjų pinigų kiekio palaikymą, piniginių lėšų kompiuterinį perdavimą ir visuomenės pasitikėjimo pagrindiniu piniginiu vienetu palaikymą. Patikimas ir gerai funkcionuojantis mokėjimų mechanizmas yra labai svarbi verslo ir komercijos plėtros prielaida. Jei, čekių kliringas neatliekamas laiku arba verslo objektas negali gauti grynųjų pinigų operacijoms atlikti, verslas gali sustoti. Dėl to, gali padidėti nedarbas, mažėti investicijos, ekonomikos augimas.Lietuvos Banko atliekamos funkcijos
FUNKCIJOS. LIETUVOS BANKAS, ĮGYVENDINDAMAS PAGRINDINĮ TIKSLĄ ATLIEKA ŠIAS FUNKCIJAS:
 vykdo Lietuvos Respublikos pinigų emisiją;
 formuoja ir vykdo pinigų politiką;
 nustato lito kurso reguliavimo sistemą ir skelbia oficialų lito kursą;
 valdo, naudoja Lietuvos banko užsienio atsargas ir jomis disponuoja;
 atlieka valstybės iždo agento funkcijas;
 išduoda bei atšaukia licencijas Lietuvos Respublikos kredito įstaigoms ir leidimus užsienio valstybių kredito įstaigų skyrių bei atstovybių steigimui, prižiūri jų veiklą ir nustato jų finansinės apskaitos principus ir atskaitomybės tvarką;
 kuria ir valdo tarpbankinę lėšų pervedimo sistemą ir nustato reikalavimus tarpbankinės lėšų pervedimo sistemos dalyviams;
 renka pinigų ir bankų, mokėjimo balanso, Lietuvos finansinės ir su ja susijusios statistikos duomenis, diegia šios statistikos surinkimo, atskaitomybės, jos skelbimo standartus, sudaro Lietuvos Respublikos mokėjimų balansą;
 nustato Lietuvos Respublikos kredito įstaigų skyrių, veikiančių Lietuvos Respublikoje, finansinės apskaitos principus ir atskaitomybės tvarką;
 skatina patvarų ir veiksmingą mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų veikimą.Komerciniai bankai
Lietuvos komerciniai bankai yra steigiami ir veikia pagal Lietuvos Respublikos bankų įstatymą.
Komercinis bankas yra akcinio kapitalo pagrindu veikianti įmonė, kuri verčiasi indėlių bei kitų grąžintinų lėšų priėmimu ir paskolų teikimu bei prisiima su tuo susijusią riziką ir atsakomybę, taip pat verčiasi kita Komercinių bankų įstatyme nustatyta veikla. Banko steigėjais gali būti Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys bei užsienio bankai.LICENCINĖS BANKŲ FUNKCIJOS:
 Indėlių ar kitų grąžintinų lėšų priėmimas iš neprofesionalių rinkos dalyvių;
 Pinigų pervedimas;
 Elektroninių pinigų išleidimas ir tvarkymas.
 Skolinimas (įskaitant hipotekines paskolas);
 Mokėjimo kortelių ir mokėjimo priemonių išleidimas bei operacijos su jomis;
 Finansinių laidavimų ir finansinių garantijų teikimas;
 Sandorių sudarymas savo ar kliento sąskaita dėl čekių, vekselių, užsienio valiutos, finansinių būsimųjų ir pasirinkimo sandorių, valiutos keitimo kurso; valiutos keitimas grynaisiais pinigais;
 Seifo kamerų nuoma.LIETUVOJE VEIKIA ŠIE BANKAI:
 Bayerische Hypo-und Vereinsbank AG Vilniaus skyrius
 AB bankas „Hansabankas“
 AB bankas „Snoras“
 AB DnB NORD bankas
 UAB Medicinos bankas
 Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius
 AB Parex bankas
 AB Sampo bankas
 AB SEB Vilniaus bankas
 AB Šiaulių bankas
 AB Ūkio bankasLIETUVOS KOMERCINIŲ BANKŲ ISTORINĖ RAIDA:
LIETUVOS BANKŲ RINKOS PASIDALIJIMAS PAGAL KLIENTŲ SKAIČIŲ (2007M. II KETV.)
Bankai Bayerische Hypo-und Vereinsbank AG Vilniaus skyrius AB bankas „Hansabankas“ AB bankas „Snoras“ AB DnB NORD bankas UAB Medicinos bankas Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius AB Parex bankas AB Sampo bankas AB SEB Vilniaus bankas AB Šiaulių bankas AB Ūkio bankas
Klientų skaičius 526

1.258.661 254.358 479.998 17.873 62.597 43.217 79.380

1.046.870

10.6063 91.997Apie Lietuvos bankus
BAYERISCHE HYPO-UND VEREINSBANK AG VILNIAUS SKYRIUS(UNICREDIT BANK LIETUVA)
2001 metų vasario mėnesį, veiklą Lietuvoje pradėjo Vokietijos banko Vereins- und Westbank AG Vilniaus skyrius, kuris 2005 metų vasarį, prisijungęs prie HVB Group, tapo Bayerische Hypo- und Vereinsbank AG (HVB~Bank) Vilniaus skyriumi, sėkmingai atstovavusio daugelio įmonių finansinius interesus Lietuvoje.

2007 metų sausį Lietuvoje įkurtas Latvijos banko UniCredit bank AS Lietuvos skyrius, kuris tų pačių metų rugsėjo 1 dieną perėmė HVB~Bank Vilniaus skyriaus įsipareigojimus.

UniCredit Bank Lietuvos skyrius priklauso UniCredit Grupei – vienam didžiausių bankininkystės tinklų Europoje, kur 20-yje šalių per 7200 skyrių 142 000 darbuotojų aptarnauja 35 milijonus klientų.AB BANKAS „HANSABANKAS“
Didžiausia Baltijos šalyse finansinė institucija “Hansabank” grupė ir OKO (Osuuspankkien Keskuspankki Oyj) universalus komercinis bankas bei OKO bankų grupės centrinis bankas Suomijoje (OKO bankas) pasirašė bendradarbiavimo sutartį dėl įvairių bankinių paslaugų teikimo. Ateityje bankai vietinėse rinkose vieni kitų mažmeniniams ir stambiems klientams ketina teikti konkurencines paslaugas.
Hansabank ir OKO bankas, naudodamiesi vietiniu patyrimu ir abiejų bankų turima informacija apie savo klientus, ketina sukurti platų paslaugų tinklą, apimantį visas tris Baltijos valstybes ir Suomiją.
Šis bendradarbiavimas pirmiausia bus naudingas klientams, kadangi bendradarbiaujantys bankai galės paspartinti pavedimus tarp Suomijos ir Baltijos valstybių. Visi pavedimai tarp Hansabank Grupei ir OKO bankų grupei priklausančių bankų dabar bus apdorojami per vieną darbo dieną. Jau nuo 2001 m. visi pavedimai tarp “Hansapank”, “Hansabanka”, “Hansa – LTB”” ir Švedijos “Svedbank” apdorojami per vieną dieną.
OKO bankas įsteigtas 1902 m. yra universalus komercinis bankas ir centrinis Suomijos OKO bankų grupės bankas. OKO bankų grupę sudaro kontroliuojantis OKO bankas, dukteriniai bankai Okopankki Oyj, OP-Finance Ltd., Opstock Ltd. ir OKO Venture Capital Ltd. bei OKO banko skyriai ir atstovybės užsienyje. OKO banko A serijos akcijos Helsinkio vertybinių popierių biržose kotiruojamos nuo 1989 m.
Bendra OKO Banko Grupės paskolų suma siekia 6 milijardus eurų, o indėlių – 2 milijardus eurų. Tai sudaro 32% dalį, kurią užima Grupė Suomijos rinkoje. Grupė turi 2.97 milijonus klientų.
Prieš 11 m. įkurta “Hansabank” grupė teikia finansines paslaugas beveik 3 milijonams klientų. Grupė kontroliuoja daugiau kaip trečdalį Baltijos rinkos, o jos turtas siekia 5 milijardus eurų. Didžiausiai Baltijos šalyse finansinei grupei priklauso Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje veikiantys universalūs bankai ir Hansa Capital, teikianti lizingo ir faktoringo paslaugas. Grupėje dirba per 6000 žmonių.AB BANKAS „SNORAS“
Bankas „Snoras”, įsteigtas 1992 m. kaip Šiaulių regioninis bankas, 1993 m. buvo pervadintas į AB banką „Snoras”.

Per keturiolika veiklos metų „Snoras” tapo vienu didžiausiu Lietuvos banku. Turėdamas plačiausią ir moderniausią šalyje teritorinį klientų aptarnavimo tinklą – dešimt banko regioninių filialų, per 220 taupomųjų skyrių ir daugiau nei 300 grynųjų pinigų išdavimo automatų, AB bankas „Snoras” sėkmingai stiprina savo pozicijas Lietuvos mažmeninės bankininkystės rinkoje ir įgyvendina aktyvią plėtros strategiją Europos Sąjungos šalyse. Įspūdingi augimo tempai bankininkystės leidinį „The Banker” paskatino 2004 m. pripažinti banką „Snoras” vienu sparčiausiai augančių bankų Vidurio Europoje. Leidinys „The Banker” banką „Snoras” taip pat pripažino geriausiu 2006 metų banku Lietuvoje.
Banko „Snoras” pagrindinės veiklos strateginės kryptys:
• Mažmeninė ir korporacinė bankininkystė;
• Paslaugų plėtra banko grupės bendrovėse;
• Investicinė bankininkystė ir korporaciniai finansai.
AB bankas „Snoras” yra penktasis pagal kapitalo dydį ir valdomą turtą Lietuvoje bankas. Banko paslaugomis naudojasi daugiau nei 800 tūkst. klientų. Šūkis – „Mano artimas bankas” – atspindi banko „Snoras” siekį tapti artimu kiekvienam klientui.AB DNB NORD BANKAS
NORD/LB (abrev. Norddeutsche Landesbank – Girozentrale) – Vokietijos bankas.
NORD/LB tinklas šiuo metu jau apima visą Skandinaviją (išskyrus Daniją), Baltijos valstybes ir Lenkiją plečiasi sparčiai augančiame Šiaurės Rytų Europos regione.
NORD/LB yra didžiausias Šiaurės Vokietijos bankas, valdantis daugiau nei 211 mlrd. eurų turtą, veikia kaip žemių bankas trijose Vokietijos federalinėse žemėse – Žemutinėje Saksonijoje, Saksonijoje-Anhalte, Maklenburge – Vakarų Pomeranijoje; yra 80-ies taupomųjų kasų bankas yra skolos vertybinių popierių rinkos lyderis.
Specializuojasi investicinėje bei asmeninėje bankininkystėje, žemės ūkio ir nekilnojamo turto bankininkystėje, laivybos ir orlaivių statybos projektų finansavime
NORD/LB yra atstovaujamas visuose svarbiausiuose pasaulio finansų ir prekybos centruose, bendradarbiauja su 1500 korespondentinių bankų visame pasaulyje.
1998 m. Vilniuje buvo įkurta NORD/LB atstovybė, kuri po metų tapo skyriumi.
1999 m. buvo atidarytas skyrius Stokholme, Švedijoje, o 2000 m. NORD/LB įsigijo Pirma Banka Rygoje. Tais pačiais metais buvo atidaryta atstovybė Taline, Estijoje.
2001 m. bankui tapus MHB Mitteleuropäische Handelsbank Frankfurte prie Maino akcininku, buvo įsteigta dukterinė įmonė Varšuvoje, taip pat buvo atidaryta atstovybė Helsinkyje, Suomijoje, kuri vėliau tapo skyriumi. 2002 m. NORD/LB įsigijo Lietuvos žemės ūkio banką Vilniuje, Lietuvoje. 2002 m. pabaigoje buvo atidaryta atstovybė Osle, Norvegijoje.UAB MEDICINOS BANKAS
UAB Medicinos bankas – komercinis bankas, teikiantis finansines paslaugas verslo ir privatiems klientams nuo 1992 m. Bankas pradėjo savo veiklą Vilniaus mieste, o šiuo metu turi klientų aptarnavimo padalinius Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Marijampolės ir Tauragės apskrityse. Bankas sparčiai plečia savo tinklą, per 2006 metus bankas atidarė 4 klientų aptarnavimo skyrius bei 1 filialą. Bankas šiuo metu turi 10 filialų, bei 34 klientų aptarnavimo skyrius.
Medicinos banko grupę sudaro UAB Medicinos bankas, UAB “Medicinos banko lizingas”, kuris Lietuvos rinkoje teikia lizingo (finansinės nuomos) paslaugas nuo 1996 m. UAB Medicinos bankas valdo 100% UAB “Medicinos banko lizingo” akcijų.
Medicinos bankas vienas iš pirmųjų Lietuvos bankų klientams pradėjo teikti internetinės bankininkystės paslaugą IBS. Banke įdiegta bankinė informacinė sistema, kuri veikia Oracle RDBMS aplinkoje.
Bankas, įvertindamas didėjančią informacinių technologijų svarbą, augantį internetinės bankininkystės vartotojų skaičių, skiria ypatingą dėmesį sukurtų ir įdiegtų informacinių sistemų stabilumui bei patikimumui užtikrinti.
UAB Medicinos bankas yra šių organizacijų ir asociacijų narys:
SWIFT, nuo 2000 m. birželio;
Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų , nuo 2001 m. liepos;
Lietuvos bankų asociacija, nuo 2005 m. spalio (asocijuotas narys).
Bankas pasirašęs sutartis su UAB “Investicijų ir verslo garantijos” bei UAB “Žemės ūkio paskolų garantijų fondas” dėl garantijų išdavimo bankui. Bankas bendradarbiauja su Lietuvos nacionaline vežėjų automobilių asociacija “LINAVA” dėl banko garantijų suteikimo.
2005 m. birželio pradžioje UAB Medicinos bankas prisijungė prie tarptautinės iniciatyvos – Pasaulinis susitarimas (Global Compact), kuriuo verslo įmonės skatinamos vykdyti savo veiklą remiantis žmogaus teisių, darbuotojų teisių ir aplinkos apsaugos principais bei neprisidėti prie korupcijos paplitimo.
Medicinos bankas remia Sauliaus Karoso labdaros ir paramos fondą, Valstybinį Vilniaus kvartetą, jaunus muzikus bei meno atstovus.
Medicinos bankas, išnaudoja savo privalumus – sprendimų operatyvumą, glaudų visų lygių darbuotojų bendravimą su klientais, gebėjimą pritaikyti paslaugas konkrečių klientų poreikiams – bei derina šiuos privalumus su didėjančiomis banko finansinėmis galimybėmis ir augančiu klientų skaičiumi. Bankas brangina kiekvieną klientą ir siekia užmegzti bei palaikyti ilgalaikius, lojalius santykius.NORDEA BANK FINLAND PLC LIETUVOS SKYRIUS
Nordea – pirmaujanti finansinių paslaugų grupė Šiaurės ir Baltijos šalyse, jos turtas 2006 m. pabaigoje siekė 346,9 milijardus eurų, o grynasis 2006 metų pelnas – 3,153 milijonai eurų. Nordea ir toliau pirmauja pasaulyje Internetinės bankininkystės srityje – 4.6 mln. klientų naudojasi internetinės bankininkystės paslaugomis. 2006 m. pabaigoje grupės tinklą sudarė 1 100 skyriai, dirbo 29 248 darbuotojai. Nordea aptarnauja daugiau kaip 10 mln. Privačių klientų ir beveik beveik 960 000 įmonių bei institucijų.
Per savo tarptautinių padalinių tinklą, kuris apima 22 šalis be grupės vidaus rinkos – Šiaurės ir Baltijos šalių, taip pat per tarptautinių partnerių tinklą, Nordea teikia finansines paslaugas Šiaurės ir kitų pasaulio šalių klientams.
2007-aisiais finansinių paslaugų grupę Nordea įtakingas finansų leidinys „Euromoney“ pripažino geriausiu banku Šiaurės ir Baltijos šalyse.
Lietuvoje Nordea grupė veiklą pradėjo 2000 m. Šiuo metu Nordea Bank Lietuva yra vienas iš sparčiausiai augančių bankų, teikiantis visas pagrindines banko paslaugas privatiems ir verslo klientams. Privatūs klientai gali dalyvauti lojalumo programoje, teikiančioje papildomų privalumų bei nuolaidų. Verslo klientų segmente Nordea Bank Lietuva žinomas kaip stambių projektų finansuotojas, siūlantis platų verslo klientams reikalingų ir individualiai pritaikomų paslaugų spektrą.
Nordea Bank Lietuva aptarnavimo tinklą sudaro 12 skyrių keturiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Panevėžyje. Banke dirba 250 darbuotojų.AB PAREX BANKAS
AB PAREX bankas – sparčiai augantis bankas, priklausantis vienai didžiausių Baltijos šalyse PAREX finansinei grupei. Jis savo veiklą Lietuvoje pradėjo 1996 m. spalio 24 d. kaip UAB Industrijos bankas.
Šiuo metu 100 proc. PAREX banko akcijų priklauso Latvijos bankui AS Parex banka, kuris yra vienas didžiausių bankų Latvijoje ir visoje Baltijos rinkoje.
Būdamas tarptautinės finansinės grupės, turinčios atstovybes visame pasaulyje, narys, PAREX bankas nuolat plečia ir tobulina savo paslaugų spektrą.
AB PAREX banko veikla orientuota į privačių ir verslo klientų aptarnavimą, kuriems teikiamos modernios bankinės paslaugos, pritaikytos pagal individualius jų poreikius. Bankas klientams siūlo platų mokėjimo kortelių pasirinkimą, lanksčias kreditavimo sąlygas, šiuolaikinės elektroninės bankininkystės paslaugas, greitai atliekamus mokėjimo pavedimus į visas pasaulio šalis, aktyvų valdymą ir investicinės veiklos konsultacijas.AB SAMPO BANKAS
Gavusi visus reguliuojančių institucijų leidimus, „Danske Bank“ grupė 2007 m. vasario 1 d. baigė „Sampo Bank“ įsigijimo iš SAMPO grupės sandorį. Nuo šiol veiks du atskiri padaliniai Suomijoje ir Baltijos šalyse, o šių padalinių vadovai taps „Danske Bank” grupės valdymo komiteto nariais.AB SEB VILNIAUS BANKAS
Pirmaujančios Šiaurės Europos finansų grupės SEB narys SEB Vilniaus bankas yra didžiausias komercinis bankas Lietuvoje, teikiantis visas bankininkystės paslaugas privatiems, verslo klientams ir finansų įstaigoms. SEB Vilniaus bankas pirmauja svarbiausiose šalies bankų paslaugų rinkose ir aptarnauja daugiau negu milijoną klientų visoje Lietuvoje. Banko grupę Lietuvoje sudaro AB SEB Vilniaus bankas, kuriam priklauso 67 klientų aptarnavimo padaliniai visoje šalyje, ir šešios bendrovės: UAB „SEB VB gyvybės draudimas“, UAB „SEB VB investicijų valdymas“, UAB „SEB VB lizingas“, UAB „SEB VB nekilnojamasis turtas“, UAB „SEB Venture Capital“, UAB „SEB Enskilda“.
SEB Vilniaus bankas, įkurtas 1990 metais, buvo vienas iš pažangios komercinės bankininkystės Lietuvoje pradininkų, nuo savo veiklos pradžios diegiantis naujas bankų paslaugas, skatinantis šalies bankininkystės plėtrą ir darantis didelę įtaką bankų rinkos plėtrai šalyje. Būdamas SEB grupės dalis, SEB Vilniaus bankas ypač daug dėmesio skiria universalioms ir pagal individualius klientų poreikius kuriamoms finansų paslaugoms, e. bankininkystei ir ilgalaikiams ryšiams su klientais.AB ŠIAULIŲ BANKAS
Šiaulių bankas įsikūrė 1992 m. vasario 4 d. Nuo to laiko bankas nuosekliai dirba pasirinkta veiklos kryptimi, siekdamas visapusiškai tenkinti gyventojų poreikius, skatinti smulkiojo ir vidutinio verslo plėtrą, regioninės reikšmės projektų įgyvendinimą. Rinkos pokyčiai, augantys rinkos subjektų lūkesčiai tapo veiklos gairėmis, nulėmusiomis pasiektą banko pažangą.
Šiaulių bankas yra vienas didžiausią lietuviško kapitalo dalį turintis bankas. Pastaruosius keletą metų bankas laipsniškai didina užimamą rinkos dalį Lietuvoje. Centrinė banko buveinė įsikūrusi Šiauliuose.

Pradėjęs veiklą Šiaulių mieste, bankas iki 1999 m. įkūrė 14 filialų ir išplėtė savo veiklą šiaurės vakarų Lietuvoje, skatindamas ekonominį šio regiono vystymąsi. Nuo 2000 m. Šiaulių bankas pradėjo formuoti padalinių tinklą visoje šalyje. Kasmet buvo įsteigiama vidutiniškai po septynis naujus klientų aptarnavimo skyrius. Dalis skyrių, įgiję didesnį savarankiškumą ir platesnius įgaliojimus, tapo banko filialais. Dabar Šiaulių bankas turi 50 teritorinius padalinius, veikiančius 29 šalies miestuose, ir bankines paslaugas klientams teikia visoje Lietuvoje.

Šiaulių bankas šiuo metu turi 3 sėkmingai dirbančias antrines įmones: UAB „Šiaulių banko lizingas” (įsteigta 1999 m.), UAB „Šiaulių banko investicijų valdymas” (įsteigta 2000 m.) ir UAB „Šiaulių banko turto fondas” (įsteigta 2002 m.). Bankas ir jo antrinės įmonės, derindami savo veiklą bei skirtingus finansinius instrumentus, taiko lanksčias, integruotas mažų ir vidutinių įmonių finansavimo formas.
AB Šiaulių banko grupei anksčiau yra priklausiusios dar dvi antrinės įmonės. 2002 m. įkurtą dukterinę įmonę UAB „Šiaulių banko faktoringas” 2003 m. liepos mėn. buvo nuspręsta uždaryti – faktoringo paslaugos teikimas perduotas banko padalinių tinklui visoje Lietuvoje. 2007 m. balandžio mėn. Šiaulių bankas pardavė dar vienos savo antrinės įmonės – UAB „Pajūrio Alka“ 99,86 proc. akcijų paketą.

Tradiciškai daug dėmesio skirdamas paslaugų kokybei, stengdamasis maksimaliai patenkinti įvairiapusiškus klientų poreikius, Šiaulių bankas siūlo šiuolaikišką paslaugų spektrą. Klientų patogumui, aptarnavimo ir ryšių su banku operatyvumui skirta internetinės bankininkystės paslauga „SB linija”, platinamos populiarios „MasterCard” ir „Visa” mokėjimo kortelės, sukurtos naujos indėlių rūšys, plečiamos periodinio mokėjimo, tiesioginio debeto paslaugos. Visi banko padaliniai dirba realaus laiko („on-line”) režimu – tai reiškia, kad kiekvienas banko klientas gali būti aptarnautas bet kuriame Šiaulių banko padalinyje.
Svarbiausia banko veiklos kryptis – kreditavimas. Bankas teikia trumpalaikes paskolas, kreditines linijas, overdraftus, ilgalaikes paskolas iš savų bei Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko, Pasaulio Banko, Europos Tarybos Vystymosi banko lėšų, iš Europos Sąjungos lėšų pagal PHARE programą. Šiaulių bankas bendradarbiauja su Centrine projektų valdymo agentura, Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondu ir kredituoja pastatų bei urbanizuotų teritorijų inžinerinės infrastruktūros atnaujinimo ar aplinkos apsaugą gerinančius projektus.

Per savo veiklos metus Šiaulių bankas įgijo patikimo, stabiliai dirbančio, nuosekliai augančio, ypatingą dėmesį smulkiajam ir vidutiniam verslui skiriančio banko vardą. Šiaulių banko darbuotojai yra pasirengę suteikti Jums reikiamas paslaugas, padėti išspręstii Jūsų finansinius rūpesčius.AB ŪKIO BANKAS
Akcinė bendrovė Ūkio bankas (toliau – Bankas) Lietuvos Respublikoje įsteigta kredito įstaiga, kuri turi licenciją verstis ir verčiasi indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš neprofesionalių rinkos dalyvių ir jų skolinimu, taip pat turi teisę verstis kitų finansinių paslaugų teikimu ir prisiima su tuo susijusią riziką bei atsakomybę.
Bankas, be finansinių paslaugų teikimo gali verstis tik tokia kita veikla, be kurios neįmanoma teikti finansinių paslaugų, kuri padeda teikti finansines paslaugas ar yra kitaip tiesiogiai susijusi su finansinių paslaugų teikimu.
Banko veikla orientuota į privačių ir verslo klientų aptarnavimą, kuriems teikiamos šiuolaikinės, atitinkančios jų poreikius bankinės paslaugos. Bankas klientams siūlo platų mokėjimo kortelių pasirinkimą, konkurencingas terminuotųjų indėlių sąlygas, lanksčias kreditavimo procedūras, sparčiai populiarėjančias faktoringo paslaugas, saugią ir modernią internetinės bankininkystės sistemą Eta bankas, profesionaliai atliekamus mokėjimo pavedimus į visas pasaulio šalis, banko garantijas, dokumentinius atsiskaitymus, kelionės ir banko čekius, kasos operacijas, valiutų, vertybinių popierių prekybą, investicinės veiklos konsultacijas, seifų nuomą.
Baigiamosios išvados ir pastebėjimai

 Pinigai – visuotinis vertės ekvivalentas, naudojamas visuose atsiskaitymuose, mainuose, turtui kaupti.
 Laikydami pinigus banke juos apdraudžiamia nuo vagystės, infliacijos poveikio, sugadinimo gaisro ar kito atsitikimo metu.
 Pinigai laikomi banke neša pelną – dividendus.
 Bankų pirmtakai siekia antikos viduramžių laikus. Jau šiuolaikinės visuomenės vystimosi pradžioje buvo reikalinga institucija, vykdanti banko funkcijas. O tai daug pasako apie bankų reikšmę ir svarbą esamai visumenės ekonominei raidai ir egzistavimui.
 Bankai yra financinė istitucija, turinti specialę valstybės licenciją ir veikianti akcinio kapitalo pagrindu.
 Bankai sudaro prielaidas ūkio bei ūkio šakų plėtrai, vystimuisi.
 Lietuvos bankų sistemą sudaro komerciniai bankai ir Lietuvos Centrinis Bankas, kurio pagrindinis tikslas – siekti kainų stabilumo.
 Komerciniai bankai, kaip ir kitos įmonės, siekia pelno maksimizavimo.
 Centrinis Bankas yra bankų bankas, kuris atsakingas už pinigų emisiją, reguliuoja pinigų pasiūlą, dirba su komerciniais bankais bei rūpinasi šalies ekonomikos stabilumu.
 Centrinis Bankas apima ir mokėjimų mechanizmo veikimo užtikrinimą bei kaptalo pastovų judėjimą. Tai taip pat svarbūs stabilumo rodikliai.
 Centrinio Banko reguliuojamas pinigų augimas turi įtakos visai eknomokai ir BNP.
 Lietuvos bankininkystė prasidėjo 1991m., kuomet buvo siekiama pereiti iš planinės ekonomikos į rinkos ekonomiką. Bankai buvo orentuoti i laisvos rinkos principais veikiančius bankus. 1992m. buvo atskirtas Lietuvos Bankas nuo kmercinių bankų. 1990-1992m. susiformavo dabartinė Lietuvos bankų sistema.
 1995m. dėl blogos bankų priežiūros ištiko bankinė krizė, kurios pasekoje subankrutavo dauguma mažų bankų.
 1998m. Lietuvos bankus pasiekė tiesioginės ivesticijos iš užsienio.
 Nuo 1999m. iki pat šių dienų sparčiai diegiamos modernios bankų sitemos ir paslaugos. Įdiegta elektroninė bankininkystė, kuri labai suparastino daugelį bankinių operacijų. Išaugo užsienio kapitalo dydis bankuose, padidėjo kunkurencija tarp bankų. Išsiplėtė bankų funkcijos, atsirado įvairios paskolų, lizingo rūšys, draudimo ir pensijų fondai, investicijų, kreditų galimybės.
 Lietuvoje veikia vienuolika bankų. Didžiausią bankų rinkos dalį užima AB bankas „Hansabankas“, AB SEB Vilniaus bankas ir AB DnB NORD bankas. Šie bankai yra užsienio kapitalo bankai.
 Bankų bendradarbiavimas ir bankų tinklų kūrimas kitose valstybėse ne tik pagreitina bankines operacijas tarp šių šalių bankų, bet ir traukia užsienio kapitalą bei daro rinką patrauklę investicijoms.

Literatūra

 www.hansa.lt
 www.seb.lt/lt/wcp
 www.parex.lt
 www.nordlb.lt
 www.nordea.lt
 www.sampo.lt/lt.php
 www.sb.lt/lt/?durl=fb641b5e0f5dd.b5c417bdf3a1a1ef41e
 www.ub.lt
 www.hvb.lt
 www.medbank.lt
 www.snoras.com/lt
 www.lb.lt/lt/integracija/ecb.html
 www.valsty.be
 www.lba.lt
 finansai.tripod.com
 Linas Šadžius „Du požiūriai į Lietuvos bankininkystės kūrimą” (MG 1998/11-12)
 www.banking.lt
 L.Ališauskas, V.Vaškelaitis. Šiuolaikinės bankų sistemos.LII, Vilnius,1998
 www.lnb.lt/e-biblioteka/soc/Ekonomika/bankai.htm.
 Mayer T., Duesenberry J.S., Aliber R.Z. Pinigai, bankai ir ekonomika. – Vilnius
 www.irinka.lt

Leave a Comment