Kauno Jono Basanavičiaus vidurinės mokyklos
12r3 klasės mokinės
Lauros XXXXXXX
Ekonomikos darbas
Lietuva ir Europos Sąjunga
Data : 2004 05 04
Europos Sąjungos plėtra – istorinė galimybė taikiai suvienyti dešimtmečius buvusią susiskaldžiusią ir konfliktavusią Europą.
Plėtra leis ES stabilumą ir gerovę įdiegti didesnėje valstybių grupėje, konsoliduodama nuo 1989 m. Vidurio ir Rytų Europos valstybėse vykusius politinius bei ekonominius pokyčius.
Didindama šių valstybių stabilumą ir saugumą, ES praplės galimybes stiprėti taikai ir kilti gerovei. Po 2001 m. rugsėjo 11 d. teroristinių išpuolių užtikrinant taiką, saugumą ir laisvę stipri ir vieninga Europa yra svarbi kaip niekad.
Lietuva ir euras
Pagal ES narystės kriterijus naujosios narės privalo parodyti, kad geba „perimti narystės įsipareigojimus, įskaitant atitiktį politinei, ekonominei ir pinigų sąjungai”. Todėl tikimasi, kad būsimosios narės, taip pat ir
Lietuva, įves eurą, kai tik bus tam pasirengusios, tačiau ne iš karto po įstojimo.
Bendros valiutos įvedimas valstybėje, jai įstojus į Sąjungą, reikalauja detaliai nustatytų sąlygų laikymosi. Yra trys šio proceso pakopos:
Laikotarpis, rengiantis narystei ES; kandidatės privalėjo pademonstruoti negrįžtamą pažangą kuriant veikiančią rinkos ekonomiką ir konkurencingumą bei palaikomą makroekonominį stabilumą;
pereinamasis laikotarpis tarp įstojimo ir euro įvedimo; naujosios narės visokeriopai dalyvauja vieningojoje rinkoje, demonstruoja pažangą siekdamos sukurti sąlygas, būtinas įvesti eurui, įskaitant dalyvavimą valiutų kursų mechanizmo taikymą bent dvejus metus;
įsijungimas į euro zoną, jeigu valstybė narė įgyvendina visus dabartinėms narėms keliamus reikalavimus bendrai valiutai įvesti (biudžeto deficitas mažesnis nei 3 proc. BVP, skolos norma mažesnė nei 60 proc. BVP, maža infliacija ir palūkanų norma, artima ES vidurkiui
Narystės nauda piliečiams
Narystė Europos Sąjungoje užtikrina aukšto lygio standartus įvairiose srityse, tokiose kaip aplinkosauga, sveikatos apsauga, socialinė apsauga ir sauga darbe.
Būdamas Europos Sąjungos piliečiu kiekvienas Lietuvos pilietis turės teisę keliauti, dirbti (po tam tikrų pereinamųjų laikotarpių), studijuoti ir gyventi bet kurioje valstybėje narėje, įskaitant teisę pradėti verslą visose valstybėse narėse bei teisę naudotis socialinės apsaugos garantijomis. Visi Lietuvos piliečiai galės per vietinius, savivaldybių ir
Europos Parlamento rinkimus balsuoti valstybėje narėje, kurioje jie gyvena, ir net turės teisę kelti savo kandidatūrą per vietinius ir Europos
Parlamento rinkimus. Visiems ES gyventojams turi būti suteikta bet kurios valstybės narės diplomatinių ar konsulinių atstovų apsauga, jiems esant už
ES ribų, kur nėra tos valstybės atstovybės. ES pilietybė papildo nacionalinę pilietybę, tačiau jos nepakeičia.
Kaip plėtra paveiks ūkininkus?
ES žemės ūkis jau pajuto prekybos su Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis liberalizavimo naudą. Iš tiesų, žemės ūkio srityje ES turi prekybos su daugeliu valstybių kandidačių perteklių. Įstojusi į ES, Lietuva prisidės prie bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP), pagal kurią numatomas pagrindinių žemės ūkio produktų rinkos organizavimas ir finansavimas iš Bendrijos biudžeto.
Derybos su kandidatėmis dėl žemės ūkio rėmėsi esančiomis BŽŪP taisyklėmis ir buvo susijusios su:
gamybos kvotų ir subsidijų nustatymu siekiant išvengti pertekliaus rinkoje;
išsiaiškinimu, ar jos turėtų gauti tiesiogines išmokas, skirtas kompensuoti
ES ūkininkams už nustatytų kainų sumažinimą pagal paskutinę BŽŪP reformą;
ES augalų ir gyvūnų sveikatos standartų priėmimu.
Valstybės kandidatės siekia nuo pirmos įstojimo dienos visokeriopai dalyvauti BŽŪP.
Parama bus teikiama ne tik tiesioginėmis išmokomis, bet ir struktūriniams
Lietuvos žemės ūkio ir maisto perdirbimo pramonės pokyčiams, kad Lietuvai įstojus į ES jos žemės ūkis galėtų atlaikyti konkurencinį spaudimą. Ši parama teikiama per ES programą žemės ūkiui ir kaimo plėtrai remti
(SAPARD), kasmet skiriant 520 mln. eurų. Metinė parama iš SAPARD fondo
Lietuvai yra maždaug 30 mln. eurų.
Paprastai ES valstybių ūkininkai yra labiau konkurencingi nei Lietuvos ar
Vidurio ir Rytų Europos ūkininkai. Ūkiai ir perdirbamoji pramonė šiose valstybėse susiduria su problemomis, kurios trukdo joms siekti ES
produktyvumo ir efektyvumo lygio daugelį metų į priekį, nors jų ilgalaikis tikslas yra tapti visiškai konkurencingais.
ES siekia sukurti bendrą erdvę, kurioje tiek naujosios, tiek senosios valstybės narės pasinaudotų išplėsta bendrąja rinka. Naujosiose valstybėse daugėjant vartotojų pajamų, didės aukštos kokybės produkcijos poreikis.
Plėtra nesukels didesnių trumpalaikių biudžeto problemų, tačiau ji suaktualins kai kurias dabartines problemas ir galbūt taip pat skatins ES
reformuoti BŽŪP. BŽŪP veikla bus įvertinta per „laikotarpio įpusėjimo”
peržiūrą 2004 m.gale. Po jos galima tikėtis naujo derybų Pasaulio prekybos organizacijoje etapo, po kurio, 2005-2006 m. nustačius finansines perspektyvas, gali eiti nuodugni BŽŪP ir jos finansavimo peržiūra.
Kodėl Lietuva turėtų uždaryti Ignalinos atominę elektrinę?
Teisinis atominės energetikos reguliavimas išplėstoje ES nesiskirs nuo dabartinio. Valstybės narės ir toliau galės pasirinkti energijos šaltinius savo elektros gamybai, todėl galimybė naudoti atominę energiją išliks. Šiuo metu kai kuriose valstybėse narėse visiškai nėra atominių elektrinių, kitos yra nusprendusios jas uždaryti, o dar kitose 4-76 proc. elektros pagaminama naudojant šią energiją. Atominės energetikos sektorius sudaro apie 35 proc.
visos elektros gamybos.
Iš dvylikos valstybių, besiderinčių dėl narystės, septyniose veikia atominės jėgainės, kurios sudaro 8-73 proc. visos elektros gamybos tose valstybės. Todėl pasibaigus plėtrai ES energijos gamybos būdų vidurkis šiek tiek pasikeis. Nors ES yra pareikalavusi, kad kandidatės užtikrintų aukšto lygio saugą gaminant atominę energiją ir tam suteikusi atitinkamas rekomendacijas.
Kai kuriose valstybėse (Slovėnija ir Rumunija) veikia vakarietiško tipo reaktoriai, tačiau kitose – sovietinio dizaino reaktoriai, kuriuose, siekiant pagerinti saugos lygį, nuolat vyksta didžiuliai atnaujinimo ir modernizavimo darbai. Tokie reaktoriai yra skirtingų modelių ir pagaminti įvairiu laikotarpiu. Paprastai naudojami keturių tipų reaktoriai: RBMK,
VVER 440/230, VVER 440/213 ir VVER 1000.
RBMK tipo reaktoriai negali būti modernizuoti taip, kad atitiktų didesnius tarptautinius saugos reikalavimus. Nors įdiegus papildomas saugos priemones, kurios finansuojamos iš ES ir nacionalinių biudžetų, nelaimingų atsitikimų galimybės bus smarkiai sumažintos, avarijos tokio tipo jėgainėje padariniai būtų rimtesni negu kitų tipų reaktorius turinčiose elektrinėse.
Lietuva yra įsipareigojusi pirmojo Ignalinos atominės elektrinės RBMK tipo bloko eksploatavimą nutraukti iki 2005 m. Lietuva taip pat turi priimti sprendimą dėl antrojo bloko uždarymo datos. Europos Komisijos nuomone, antrasis Ignalinos atominės elektrinės blokas turėtų būti sustabdytas iki
2009 m.
Slovakija ir Bulgarija taip pat įsipareigojo uždaryti Bohunicos ir
Kozlodujaus atomines jėgaines.
Atominė sauga nėra nustatoma tik pagal jėgainės modelį. Ją užtikrina ir saugos kultūra (efektyvūs ir nepriklausomi priežiūros režimai, eksploatavimo procedūros, kokybės kontrolė, šiuolaikiniai valdymo metodai ir mokymai), kurią ES perteikia valstybėms kandidatėms.
Atominių elektrinių eksploatavimo saugumo priežiūros ES valstybėse narėse duomenys per praėjusius dešimtmečius buvo išskirtinai geri. Sąjunga palaikė atominės energetikos saugumo priemonių atnaujinimą valstybėse kandidatėse teikdama finansinę pagalbą, taip pat įtraukdama jėgainių operatorius ir reguliuotojus į atominės energetikos saugumo bendradarbiavimo programas.
Todėl plėtra prisidės prie atominės energetikos saugumo Europoje užtikrinimo.
Kaip kovosime su nusikalstamumu,narkotikais, terorizmu?
Plėtra sumažins tokių problemų, susijusių su dabartinės ES piliečiais, riziką, kadangi naujosios narės, tarp jų ir Lietuva, turės įdiegti griežtesnius standartus, tobulesnes procedūras ir bendradarbiavimą kovoje su nusikalstamumu – tai kandidatės jau pradėjo daryti nelaukdamos, kol taps
ES narėmis, o įstojusios į ES,nuo pat įstojimo dienos sugriežtino alkoholio ir rūkalų pardavimą.
Organizuotas nusikalstamumas nepaiso sienų. Būdamas nelegalus, jis naudojasi nacionalinių įstatymų trūkumais ar veiksmingo bendradarbiavimo tarp saugumą užtikrinančių tarnybų šalyse nebuvimu, sugeba visokiais būdais išvengti kontrolės. Organizuotas nusikalstamumas paplitęs visame Europos žemyne, jo nesustabdo išorinės ES sienos. Rugsėjo 11-osios įvykiai parodė tolesnio glaudaus bendradarbiavimo tarp valstybių būtinybę siekiant kovoti su terorizmu. Valstybės kandidatės, tap jų ir Lietuva, prisijungė prie ES
pareiškimo, smerkiančio terorizmą, ir nedelsdamos visiškai palaikė 2001 m.
rugsėjo 21 d. ES Tarybos priimtą Sąjungos veiklos planą, kaip pažaboti terorizmą.
Bendradarbiaujant su kandidatėmis buvo siekiama joms padėti sustabdyti nusikalstamumą ir užkirsti jam kelią. Tai yra abipusis interesas, kadangi valstybės kandidatės, kaip tranzitinės ar galutinio tikslo valstybės nelegaliai vežant žmones, narkotikus ar kt., buvo ir yra organizuoto nusikalstamumo aukos.
Teisėsaugos institucijų bendradarbiavimas, bendri teisiniai standartai ir keitimasis informacija pagerės valstybėms narėms perėmus ES teisines priemones ir praktinius standartus.
Viena iš plėtros pasekmių bus Lietuvos dalyvavimas visose Europos kovos su organizuotu nusikalstamumu struktūrose, įskaitant Europolą ir dar kuriamą
„Eurojust”. Tapusi ES nare, Lietuva bus įtraukta į „laisvės, saugumo ir teisingumo” teritoriją, kurią sukurti yra vienas iš pagrindinių ES tikslų.
Visos kandidatės privalo taikyti teisines procedūras, gerbiančias žmogaus teises – svarbų pilietinių laisvių Europoje elementą.
Europos Sąjungos programa “Jaunimas”
Europos Sąjungos programa “Jaunimas” skirta visiems jauniems žmonėms nuo 15
iki 25 metų. Ypatingas dėmesys programoje skiriamas jaunų žmonių, gyvenančių pažinimui ir tobulėjimui nepalankiomis sąlygomis, o taip pat jaunimo organizacijoms ir jaunimo grupėms, veikiančioms mažose vietinėse bendruomenėse, esančiose toli nuo kultūros ir švietimo centrų, dalyvavimui bei iniciatyvoms.
Svarbiausias programos jaunimui tikslas – ugdyti atsakingą, iniciatyvią ir aktyvią asmenybę, padedant jauniems žmonėms įgyti reikalingų žinių, įgūdžių ir kompetencijos, užtikrinant lygias dalyvavimo galimybes. Kiti šios programos uždaviniai:
Skatinti jaunus žmones dalyvauti daugiakultūrės Europos kūrime, ugdant pagrindinių Europos vertybių suvokimą, pagarbą žmogaus teisėms, užkertant kelią rasizmo, antisemitizmo, ksenofobijos apraiškoms – sudarant jiems palankias sąlygas dalyvauti tarptautinių jaunimo mainų projektuose;
Stiprinti jaunų žmonių solidarumo jausmą – sudarant jiems palankias sąlygas dalyvauti tarptautinės savanoriškos tarnybos projektuose, vykstančiuose
Europos Sąjungos valstybėse ir trečiosiose šalyse;
Skatinti jaunų žmonių saviugdą, iniciatyvą, kūrybiškumą, verslumą, ruošiant juos aktyviam ir prasmingam dalyvavimui visuomenės gyvenime;
Stiprinti bendradarbiavimą jaunimo srityje, skatinant keitimąsi informacija ir patirtimi, jaunimo darbuotojų, jaunimo vadovų rengimą bei ugdymą –
sudarant palankias sąlygas naujų veiklos formų atsiradimui.
Programa “Jaunimas” taip pat remiasi bendraisiais Europos Sąjungos politikos tikslais.
Galimos veiklos sritys
Galima skirti kelias programos “Jaunimas” tikslų bei uždavinių įgyvendinimą užtikrinančios veiklos sritis – paprogrames:
Paprogramė I: Jaunimas Europai (jaunimo mainai)
Paprogramė II: Europos savanoriškoji tarnyba
Paprogramė III: Jaunimo iniciatyvos
Paprogramė IV: Jungtiniai projektai
Paprogramė V: Parama kitose paprogramėse numatytai veiklai
Paprogramės numato įgyvendinti bei finansiškai remti tokią veiklą:
tarptautiniai jaunimo mobilumo projektai naudojimąsi šiuolaikinėmis informacijos ir komunikacijos technologijomis skatinantys ir populiarinantys projektai bendradarbiavimo tinklų kūrimo projektai kalbinių įgūdžių tobulinimo ir įvairių kultūrų supratimą skatinantys projektai projektai, skatinantys naują jaunimo darbo kokybę
Europos lygio jaunimo veiklos kriterijus atitinkantys, naujus jaunimo darbo metodus bei jaunimo politikos raidą, įgytos patirties skleidimo būdus skatinantys projektai
Paprogramė I : Jaunimas Europai (jaunimo mainai)
I.1. Europos Sąjungos valstybių jaunimo grupių mobilumo projektai
Bus remiami jaunimo mobilumo projektai, kuriuose dalyvauja Europos Sąjungos valstybių jaunimo grupės. Numatoma remti renginius, besiremiančius jaunimo aktyvaus dalyvavimo principu, kuriuose dalyvauja jauni žmonės nuo 15 iki 25
metų. Ypač skatintinas jaunimo grupių, kurioms ši veikla yra pirmoji pažintis su Europos lygmens veikla, dalyvavimas. Programa skatins inicijuoti ir rengti tuos projektus, kuriuose dalyvaus daugiau negu dviejų šalių jaunimo grupės.
I.2. Jaunimo mainai su trečiosiomis šalimis
Programa rems jaunimo mobilumo projektus, kuriuose dalyvauja jauni žmonės nuo 15 iki 25 metų iš Europos Sąjungos valstybių bei kitų Programoje dalyvaujančių valstybių. Ypač skatintinas jaunimo grupių, kurioms ši veikla yra pirmoji pažintis su Europos lygmens veikla, dalyvavimas. Jaunimo mobilumo veikla turėtų remtis tarptautinės partnerystės, aktyvaus jaunimo dalyvavimo, padėsiančio suvokti egzistuojančius socialinius ir kultūrinius skirtumus bei panašumus, principais. Programos projektai turėtų padėti trečiųjų šalių jaunimui įgyti neformalaus ugdymo patirties ir skatintų jaunimo veiklos vystymąsi jų šalyse
Paprogramė II: Europos savanoriškoji tarnyba
Programoje naudojama sąvoka “jaunasis savanoris” apibrėžiama kaip asmuo nuo
18 iki 25 metų, dalyvaujantis pelno nesiekiančioje veikloje, padedančioje vystytis jo asmeniniams ir socialiniams įgūdžiams ir gebėjimams bei skatinančioje jo tolimesnį tobulėjimą, o taip pat teikiančioje naudą vietos bendruomenei, kurioje savanoris dirba. Savanoriškos veiklos projektai vyks
Europos Sąjungos valstybėse (išskyrus savanorio kilmės šalį) arba trečiosiose šalyse. Projekto trukmė negali viršyti 12 mėnesių, o jo turinys turės atitikti bendruosius programos „Jaunimas” tikslus.
Viso projekto metu Programa suteiks jaunajam savanoriui pilną išlaikymą bei priežiūrą, sveikatos draudimą, kišenpinigius. Jaunojo savanorio darbas neturėtų būti laikomas nemokama darbo jėga ar organizacijos personalo pakaitalu.
Europos Savanoriškoji Tarnyba remiasi atsakomybės pasidalijimu tarp jaunojo savanorio, siunčiančiosios ir priimančiosios organizacijos.
II.1 Europos Sąjungos piliečių Savanoriškoji tarnyba
Bus remiami tarptautiniai savanoriškosios veiklos projektai, trunkantys nuo
3 mėn. iki metų, kuriuose aktyviai dalyvaujantys jauni žmonės prisidėtų prie bendruomenės, kurioje vyksta projektas, socialinių, kultūrinių aplinkosaugos ir kt. problemų sprendimo, o tuo pačiu dalyvautų neformalaus ugdymo procese, kurio metu lavintų savo socialinius bei kultūrinius įgūdžius. Savanoriškosios veiklos projektai padėtų jauniems savanoriams susipažinti su kitų šalių kultūra, išmokti tos šalies kalbą, pasisemti naujų idėjų dirbant įvairiakultūrėje aplinkoje.
Programa numato remti jaunojo savanorio paruošimą, suteikiant jam galimybę pramokti tos šalies kalbos, ir veiklą, padėsiančią jaunam žmogui lengviau integruotis į naują aplinką bei kultūrą. Ypatingas dėmesys bus skiriamas savanorio pedagoginei priežiūrai bei konsultavimui.
II.2 Savanoriškoji tarnyba trečiosiose šalyse
Bus remiami tarptautiniai savanoriškosios veiklos projektai, trunkantys nuo
3 savaičių iki metų bei vykstantys trečiosiose šalyse, kuriuose aktyviai dalyvaujantys jauni žmonės prisidėtų prie bendruomenės, kurioje vyksta projektas, socialinių, kultūrinių aplinkosaugos ir kt. problemų sprendimo, o tuo pačiu dalyvautų neformalaus ugdymo procese, kurio metu lavintų savo socialinius bei kultūrinius įgūdžius. Savanoriškosios veiklos projektai padėtų jauniems savanoriams susipažinti su kitų šalių kultūra, išmokti tos šalies kalbą, pasisemti naujų idėjų dirbant įvairiakultūrėje aplinkoje.
Programa numato remti jaunojo savanorio paruošimą, suteikiant jam galimybę pramokti tos šalies kalbos, ir veiklą, padėsiančią jaunam žmogui lengviau integruotis į naują aplinką bei kultūrą. Ypatingas dėmesys bus skiriamas savanorio pedagoginei priežiūrai bei konsultavimui.
Paprogramė III: Jaunimo iniciatyvos
Skatinant jaunų žmonių iniciatyvą ir kūrybiškumą, bus remiami projektai, kuriais jauni žmonės aktyviai ir tiesiogiai prisidės prie bendruomenei (vietos, regioninei, nacionalinei, Europinei) naudingos veiklos. Parama įgyvendinamiems projektams padės jauniems žmonėms brandinti ir įgyvendinti jų pačių idėjas.
Programa rems jaunų savanorių iniciatyvas, skatindama kuo geriau panaudoti savanoriškos veiklos metu įgytą patirtį. Buvusių savanorių iniciatyvų projektai galėtų būti orientuoti į socialinę, kultūrinę, ekonominę veiklą ir turėtų skatinti jų asmeninį tobulėjimą.
Parama tokiems projektams skatintų jų tęstinumą kitose šalyse, suteikdama tam projektui Europos dimensiją, ir padėtų skleisti bei pritaikyti įgytą patirtį. Parama bus teikiama ir Europos lygio iniciatyvų organizatorių susitikimams bei nuolatiniams partnerystės ryšiams palaikyti.
Paprogramė IV: Jungtiniai projektai
Bus remiama veikla, skatinanti bendradarbiavimą tarp sektorių bei susijusi su švietimu ir profesiniu mokymusi. Europos Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, siekia sukurti bendrą informavimo, pažangios patirties analizės ir sklaidos, o taip pat informacinių technologijų naudojimo švietimo ir ugdymo tikslais, sistemą, pritaikytą nuolatinio mokymosi proceso palaikymui. Šios paprogramės projektai apims įvairias sritis, kur jaunimo veikla būtų viena iš sudėtinių dalių. Tokie projektai bus remiami skirtingų Europos Sąjungos programų ir įgyvendinami skelbiant bendrus projektų finansavimo konkursus.
Paprogramė V: Parama kitose paprogramėse numatytai veiklai
V.1 Dalyvaujančiųjų jaunimo politikos vystyme mokymas ir bendradarbiavimo skatinimas
Bus remiama:
Mokymo veikla, skirta jaunimo darbuotojams – Europos savanoriškos veiklos instruktoriams, Europos lygiu vykstančių jaunimo projektų ir jaunimo iniciatyvų patarėjams bei vadovams, dirbantiems su jaunimu, dalyvaujančiu tarptautinių jaunimo mainų, savanoriškos veiklos ir jaunimo iniciatyvų projektuose. Ypatingas dėmesys bus skiriamas mokomajai veiklai, kuri paskatintų dalyvauti programoje jaunus žmones, gyvenančius tobulėjimui ir pažinimui nepalankiomis sąlygomis.
Europos lygio mokymo projektai, skirti tarptautinio bendradarbiavimo kriterijus atitinkančių modulių kūrimui.
Pažintinės, parengiamosios kelionės, seminarai, stažuotės bei kiti renginiai, padedantys skleisti patirtį ir skatinantys tarptautinį bendradarbiavimą bei daugiašalių bendradarbiavimo tinklų kūrimą tarp asmenų ir institucijų, atsakingų už jaunimo reikalus Europos valstybėse.
Kita veikla, padėsianti stiprinti bei plėtoti jaunimo politiką, skatinsianti naujų bendradarbiavimo formų atsiradimą, dalijimąsi patirtimi.
Konferencijos ir seminarai, skirti tarptautinio bendradarbiavimo skatinimui, patirties skleidimui, vykdytų projektų rezultatų aptarimui.
Šios paprogramės projektuose gali dalyvauti tiek Europos Sąjungos valstybių, tiek trečiųjų šalių organizacijos bei institucijos. Ypatingas dėmesys bus skiriamas projektams, kuriuose dalyvauja jaunimo darbuotojai ar kiti atsakingi asmenys, dirbantys su jaunais žmonėmis vietinėse ar regioninėse organizacijose bei neturintys pakankamai darbo tarptautinio bendradarbiavimo srityje, o taip pat veiklai, kurioje pagrindinį vaidmenį atlieka patys jauni žmonės.
V.2 Informacija jauniems žmonėms ir jaunimo tyrimai
Programa rems projektus, skirtus informacijos jaunimui teikimui bei skatinančius bendradarbiavimą informavimo, naujų informacinių technologijų naudojimo, o taip pat švietimo ir neformalaus ugdymo srityje. Ypatingas dėmesys bus skiriamas Europos lygio projektams. Parama taip pat bus skiriama šiai veiklai:
Mokymo projektams, kurių metu bus suteikiamos žinios apie tarptautinių jaunimo informavimo projektų vykdymą, bei projektams, skirtiems į jaunimo informavimui bei konsultavimui.
Bendradarbiavimo projektams, kurių metu jauni žmonės gaus informacijos bei žinių apie programą „Jaunimas” bei jos teikiamas galimybes.
Projektams, kurių dėka jauniems žmonėms būtų sudarytos sąlygos bendrauti su bendraamžiais, gauti ir skleisti patirtį bei informaciją, naudojantis naujomis informacijos technologijomis.
Programa taip pat rems tiriamąją veiklą, padėsiančią įvertinti jaunimo situaciją, jaunimo veiklą bei priemones, skatinančias bendradarbiavimą šioje srityje.
V.3 Pagalbinė veikla
Programoje numatyta parama programos koordinavimui bei administravimui įsteigtų struktūrų (nacionalinių programos „Jaunimas” agentūrų) bei techninę pagalbą programos „Jaunimas” vartotojams teikiančių institucijų ar ekspertų veiklai. Europos Komisija taip pat bus atsakinga už programos įgyvendinimo įvertinimo tyrimus, ekspertų seminarus, susitikimus bei kitus renginius, padėsiančius geriau įgyvendinti programą.