Lietuva ir ES

Kauno Jono Basanavičiaus vidurinės mokyklos
12r3 klasės mokinės
Lauros XXXXXXX

Ekonomikos darbas

Lietuva ir Europos Sąjunga

Data : 2004 05 04

Europos Sąjungos plėtra – istorinė galimybė taikiai suvienyti dešimtmečius
buvusią susiskaldžiusią ir konfliktavusią Europą.
Plėtra leis ES stabilumą ir gerovę įdiegti didesnėje valstybių grupėje,
konsoliduodama nuo 1989 m. Vidurio ir Rytų Europos valstybėse vykusius
politinius bei ekonominius pokyčius.
Didindama šių valstybių stabilumą ir saugumą, ES praplės galimybes stiprėti
taikai ir kilti gerovei. Po 2001 m. rugsėjo 11 d. teroristinių išpuolių
užtikrinant taiką, saugumą ir laisvę stipri ir vieninga Europa yra svarbi
kaip niekad.
Lietuva ir euras
Pagal ES narystės kriterijus naujosios narės prrivalo parodyti, kad geba
“perimti narystės įsipareigojimus, įskaitant atitiktį politinei, ekonominei
ir pinigų sąjungai”. Todėl tikimasi, kad būsimosios narės, taip pat ir
Lietuva, įves eurą, kai tik bus tam pasirengusios, tačiau ne iš karto po
įstojimo.
Bendros valiutos įvedimas valstybėje, jai įstojus į Sąjungą, reikalauja
detaliai nustatytų sąlygų laikymosi. Yra trys šio proceso pakopos:
Laikotarpis, rengiantis narystei ES; kandidatės privalėjo pademonstruoti
negrįžtamą pažangą kuriant veikiančią rinkos ekonomiką ir konkurencingumą
bei palaikomą makroekonominį stabilumą;
pereinamasis laikotarpis tarp įstojimo ir euro įvedimo; naujosios narės
visokeriopai dalyvauja vieningojoje rinkoje, demonstruoja pažangą siekdamos
sukurti sąlygas, būtinas įvesti euurui, įskaitant dalyvavimą valiutų kursų
mechanizmo taikymą bent dvejus metus;
įsijungimas į euro zoną, jeigu valstybė narė įgyvendina visus dabartinėms
narėms keliamus reikalavimus bendrai valiutai įvesti (biudžeto deficitas
mažesnis nei 3 proc. BVP, skolos norma mažesnė nei 60 proc. BVP, maža
infliacija ir palūkanų norma, artima ES vidurkiui
Narystės na

auda piliečiams
Narystė Europos Sąjungoje užtikrina aukšto lygio standartus įvairiose
srityse, tokiose kaip aplinkosauga, sveikatos apsauga, socialinė apsauga ir
sauga darbe.
Būdamas Europos Sąjungos piliečiu kiekvienas Lietuvos pilietis turės teisę
keliauti, dirbti (po tam tikrų pereinamųjų laikotarpių), studijuoti ir
gyventi bet kurioje valstybėje narėje, įskaitant teisę pradėti verslą
visose valstybėse narėse bei teisę naudotis socialinės apsaugos
garantijomis. Visi Lietuvos piliečiai galės per vietinius, savivaldybių ir
Europos Parlamento rinkimus balsuoti valstybėje narėje, kurioje jie gyvena,
ir net turės teisę kelti savo kandidatūrą per vietinius ir Europos
Parlamento rinkimus. Visiems ES gyventojams turi būti suteikta bet kurios
valstybės narės diplomatinių ar konsulinių atstovų apsauga, jiems esant už
ES ribų, kur nėra tos valstybės atstovybės. ES pilietybė papildo
nacionalinę pilietybę, tačiau jos nepakeičia.
Kaip plėtra paveiks ūkininkus?

ES žemės ūkis jau pajuto prekybos su Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis
liberalizavimo naaudą. Iš tiesų, žemės ūkio srityje ES turi prekybos su
daugeliu valstybių kandidačių perteklių. Įstojusi į ES, Lietuva prisidės
prie bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP), pagal kurią numatomas pagrindinių
žemės ūkio produktų rinkos organizavimas ir finansavimas iš Bendrijos
biudžeto.
Derybos su kandidatėmis dėl žemės ūkio rėmėsi esančiomis BŽŪP taisyklėmis
ir buvo susijusios su:
gamybos kvotų ir subsidijų nustatymu siekiant išvengti pertekliaus rinkoje;

išsiaiškinimu, ar jos turėtų gauti tiesiogines išmokas, skirtas kompensuoti
ES ūkininkams už nustatytų kainų sumažinimą pagal paskutinę BŽŪP reformą;
ES augalų ir gyvūnų sveikatos standartų priėmimu.
Valstybės kandidatės siekia nuo pi

irmos įstojimo dienos visokeriopai
dalyvauti BŽŪP.
Parama bus teikiama ne tik tiesioginėmis išmokomis, bet ir struktūriniams
Lietuvos žemės ūkio ir maisto perdirbimo pramonės pokyčiams, kad Lietuvai
įstojus į ES jos žemės ūkis galėtų atlaikyti konkurencinį spaudimą. Ši
parama teikiama per ES programą žemės ūkiui ir kaimo plėtrai remti
(SAPARD), kasmet skiriant 520 mln. eurų. Metinė parama iš SAPARD fondo
Lietuvai yra maždaug 30 mln. eurų.
Paprastai ES valstybių ūkininkai yra labiau konkurencingi nei Lietuvos ar
Vidurio ir Rytų Europos ūkininkai. Ūkiai ir perdirbamoji pramonė šiose
valstybėse susiduria su problemomis, kurios trukdo joms siekti ES
produktyvumo ir efektyvumo lygio daugelį metų į priekį, nors jų ilgalaikis
tikslas yra tapti visiškai konkurencingais.
ES siekia sukurti bendrą erdvę, kurioje tiek naujosios, tiek senosios
valstybės narės pasinaudotų išplėsta bendrąja rinka. Naujosiose valstybėse
daugėjant vartotojų pajamų, didės aukštos kokybės produkcijos poreikis.
Plėtra nesukels didesnių trumpalaikių biudžeto problemų, tačiau ji
suaktualins kai kurias dabartines problemas ir galbūt taip pat skatins ES
reformuoti BŽŪP. BŽŪP veikla bus įvertinta per “laikotarpio įpusėjimo”
peržiūrą 2004 m.gale. Po jos galima tikėtis naujo derybų Pasaulio prekybos
organizacijoje etapo, po kurio, 2005-2006 m. nustačius finansines
perspektyvas, gali eiti nuodugni BŽŪP ir jos finansavimo peržiūra.

Kodėl Lietuva turėtų uždaryti Ignalinos atominę elektrinę?
Teisinis atominės energetikos reguliavimas išplėstoje ES nesiskirs nuo
dabartinio. Valstybės narės ir toliau galės pasirinkti energijos šaltinius
savo elektros gamybai, todėl galimybė naudoti atominę energiją išliks. Šiuo
metu kai kuriose valstybėse narėse visiškai nė

ėra atominių elektrinių, kitos
yra nusprendusios jas uždaryti, o dar kitose 4-76 proc. elektros pagaminama
naudojant šią energiją. Atominės energetikos sektorius sudaro apie 35 proc.
visos elektros gamybos.
Iš dvylikos valstybių, besiderinčių dėl narystės, septyniose veikia
atominės jėgainės, kurios sudaro 8-73 proc. visos elektros gamybos tose
valstybės. Todėl pasibaigus plėtrai ES energijos gamybos būdų vidurkis šiek
tiek pasikeis. Nors ES yra pareikalavusi, kad kandidatės užtikrintų aukšto
lygio saugą gaminant atominę energiją ir tam suteikusi atitinkamas
rekomendacijas.
Kai kuriose valstybėse (Slovėnija ir Rumunija) veikia vakarietiško tipo
reaktoriai, tačiau kitose – sovietinio dizaino reaktoriai, kuriuose,
siekiant pagerinti saugos lygį, nuolat vyksta didžiuliai atnaujinimo ir
modernizavimo darbai. Tokie reaktoriai yra skirtingų modelių ir pagaminti
įvairiu laikotarpiu. Paprastai naudojami keturių tipų reaktoriai: RBMK,
VVER 440/230, VVER 440/213 ir VVER 1000.
RBMK tipo reaktoriai negali būti modernizuoti taip, kad atitiktų didesnius
tarptautinius saugos reikalavimus. Nors įdiegus papildomas saugos
priemones, kurios finansuojamos iš ES ir nacionalinių biudžetų, nelaimingų
atsitikimų galimybės bus smarkiai sumažintos, avarijos tokio tipo jėgainėje
padariniai būtų rimtesni negu kitų tipų reaktorius turinčiose elektrinėse.
Lietuva yra įsipareigojusi pirmojo Ignalinos atominės elektrinės RBMK tipo
bloko eksploatavimą nutraukti iki 2005 m. Lietuva taip pat turi priimti
sprendimą dėl antrojo bloko uždarymo datos. Europos Komisijos nuomone,
antrasis Ignalinos atominės elektrinės blokas turėtų būti sustabdytas iki
2009 m.
Slovakija ir Bulgarija taip pat įsipareigojo uždaryti Bohunicos ir
Kozlodujaus atomines jėgaines.
Atominė sauga nėra nustatoma tik pagal jėgainės modelį. Ją užtikrina ir
saugos kultūra (efektyvūs ir ne
epriklausomi priežiūros režimai,
eksploatavimo procedūros, kokybės kontrolė, šiuolaikiniai valdymo metodai
ir mokymai), kurią ES perteikia valstybėms kandidatėms.
Atominių elektrinių eksploatavimo saugumo priežiūros ES valstybėse narėse
duomenys per praėjusius dešimtmečius buvo išskirtinai geri. Sąjunga palaikė
atominės energetikos saugumo priemonių atnaujinimą valstybėse kandidatėse
teikdama finansinę pagalbą, taip pat įtraukdama jėgainių operatorius ir
reguliuotojus į atominės energetikos saugumo bendradarbiavimo programas.
Todėl plėtra prisidės prie atominės energetikos saugumo Europoje
užtikrinimo.
Kaip kovosime su nusikalstamumu,narkotikais, terorizmu?

Plėtra sumažins tokių problemų, susijusių su dabartinės ES piliečiais,
riziką, kadangi naujosios narės, tarp jų ir Lietuva, turės įdiegti
griežtesnius standartus, tobulesnes procedūras ir bendradarbiavimą kovoje
su nusikalstamumu – tai kandidatės jau pradėjo daryti nelaukdamos, kol taps
ES narėmis, o įstojusios į ES,nuo pat įstojimo dienos sugriežtino alkoholio
ir rūkalų pardavimą.
Organizuotas nusikalstamumas nepaiso sienų. Būdamas nelegalus, jis
naudojasi nacionalinių įstatymų trūkumais ar veiksmingo bendradarbiavimo
tarp saugumą užtikrinančių tarnybų šalyse nebuvimu, sugeba visokiais būdais
išvengti kontrolės. Organizuotas nusikalstamumas paplitęs visame Europos
žemyne, jo nesustabdo išorinės ES sienos. Rugsėjo 11-osios įvykiai parodė
tolesnio glaudaus bendradarbiavimo tarp valstybių būtinybę siekiant kovoti
su terorizmu. Valstybės kandidatės, tap jų ir Lietuva, prisijungė prie ES
pareiškimo, smerkiančio terorizmą, ir nedelsdamos visiškai palaikė 2001 m.
rugsėjo 21 d. ES Tarybos priimtą Sąjungos veiklos planą, kaip pažaboti
terorizmą.
Bendradarbiaujant su kandidatėmis buvo siekiama joms padėti sustabdyti
nusikalstamumą ir užkirsti jam kelią. Tai yra abipusis interesas, kadangi
valstybės kandidatės, kaip tranzitinės ar galutinio tikslo valstybės
nelegaliai vežant žmones, narkotikus ar kt., buvo ir yra organizuoto
nusikalstamumo aukos.
Teisėsaugos institucijų bendradarbiavimas, bendri teisiniai standartai ir
keitimasis informacija pagerės valstybėms narėms perėmus ES teisines
priemones ir praktinius standartus.
Viena iš plėtros pasekmių bus Lietuvos dalyvavimas visose Europos kovos su
organizuotu nusikalstamumu struktūrose, įskaitant Europolą ir dar kuriamą
“Eurojust”. Tapusi ES nare, Lietuva bus įtraukta į “laisvės, saugumo ir
teisingumo” teritoriją, kurią sukurti yra vienas iš pagrindinių ES tikslų.
Visos kandidatės privalo taikyti teisines procedūras, gerbiančias žmogaus
teises – svarbų pilietinių laisvių Europoje elementą.
Europos Sąjungos programa “Jaunimas”
Europos Sąjungos programa “Jaunimas” skirta visiems jauniems žmonėms nuo 15
iki 25 metų. Ypatingas dėmesys programoje skiriamas jaunų žmonių,
gyvenančių pažinimui ir tobulėjimui nepalankiomis sąlygomis, o taip pat
jaunimo organizacijoms ir jaunimo grupėms, veikiančioms mažose vietinėse
bendruomenėse, esančiose toli nuo kultūros ir švietimo centrų, dalyvavimui
bei iniciatyvoms.
Svarbiausias programos jaunimui tikslas – ugdyti atsakingą, iniciatyvią ir
aktyvią asmenybę, padedant jauniems žmonėms įgyti reikalingų žinių, įgūdžių
ir kompetencijos, užtikrinant lygias dalyvavimo galimybes. Kiti šios
programos uždaviniai:
Skatinti jaunus žmones dalyvauti daugiakultūrės Europos kūrime, ugdant
pagrindinių Europos vertybių suvokimą, pagarbą žmogaus teisėms, užkertant
kelią rasizmo, antisemitizmo, ksenofobijos apraiškoms – sudarant jiems
palankias sąlygas dalyvauti tarptautinių jaunimo mainų projektuose;
Stiprinti jaunų žmonių solidarumo jausmą – sudarant jiems palankias sąlygas
dalyvauti tarptautinės savanoriškos tarnybos projektuose, vykstančiuose
Europos Sąjungos valstybėse ir trečiosiose šalyse;
Skatinti jaunų žmonių saviugdą, iniciatyvą, kūrybiškumą, verslumą, ruošiant
juos aktyviam ir prasmingam dalyvavimui visuomenės gyvenime;
Stiprinti bendradarbiavimą jaunimo srityje, skatinant keitimąsi informacija
ir patirtimi, jaunimo darbuotojų, jaunimo vadovų rengimą bei ugdymą –
sudarant palankias sąlygas naujų veiklos formų atsiradimui.
Programa “Jaunimas” taip pat remiasi bendraisiais Europos Sąjungos
politikos tikslais.
Galimos veiklos sritys
Galima skirti kelias programos “Jaunimas” tikslų bei uždavinių įgyvendinimą
užtikrinančios veiklos sritis – paprogrames:
Paprogramė I: Jaunimas Europai (jaunimo mainai)
Paprogramė II: Europos savanoriškoji tarnyba
Paprogramė III: Jaunimo iniciatyvos
Paprogramė IV: Jungtiniai projektai
Paprogramė V: Parama kitose paprogramėse numatytai veiklai
Paprogramės numato įgyvendinti bei finansiškai remti tokią veiklą:
tarptautiniai jaunimo mobilumo projektai
naudojimąsi šiuolaikinėmis informacijos ir komunikacijos technologijomis
skatinantys ir populiarinantys projektai
bendradarbiavimo tinklų kūrimo projektai
kalbinių įgūdžių tobulinimo ir įvairių kultūrų supratimą skatinantys
projektai
projektai, skatinantys naują jaunimo darbo kokybę
Europos lygio jaunimo veiklos kriterijus atitinkantys, naujus jaunimo darbo
metodus bei jaunimo politikos raidą, įgytos patirties skleidimo būdus
skatinantys projektai
Paprogramė I : Jaunimas Europai (jaunimo mainai)
I.1. Europos Sąjungos valstybių jaunimo grupių mobilumo projektai
Bus remiami jaunimo mobilumo projektai, kuriuose dalyvauja Europos Sąjungos
valstybių jaunimo grupės. Numatoma remti renginius, besiremiančius jaunimo
aktyvaus dalyvavimo principu, kuriuose dalyvauja jauni žmonės nuo 15 iki 25
metų. Ypač skatintinas jaunimo grupių, kurioms ši veikla yra pirmoji
pažintis su Europos lygmens veikla, dalyvavimas. Programa skatins
inicijuoti ir rengti tuos projektus, kuriuose dalyvaus daugiau negu dviejų
šalių jaunimo grupės.
I.2. Jaunimo mainai su trečiosiomis šalimis
Programa rems jaunimo mobilumo projektus, kuriuose dalyvauja jauni žmonės
nuo 15 iki 25 metų iš Europos Sąjungos valstybių bei kitų Programoje
dalyvaujančių valstybių. Ypač skatintinas jaunimo grupių, kurioms ši veikla
yra pirmoji pažintis su Europos lygmens veikla, dalyvavimas. Jaunimo
mobilumo veikla turėtų remtis tarptautinės partnerystės, aktyvaus jaunimo
dalyvavimo, padėsiančio suvokti egzistuojančius socialinius ir kultūrinius
skirtumus bei panašumus, principais. Programos projektai turėtų padėti
trečiųjų šalių jaunimui įgyti neformalaus ugdymo patirties ir skatintų
jaunimo veiklos vystymąsi jų šalyse
Paprogramė II: Europos savanoriškoji tarnyba
Programoje naudojama sąvoka “jaunasis savanoris” apibrėžiama kaip asmuo nuo
18 iki 25 metų, dalyvaujantis pelno nesiekiančioje veikloje, padedančioje
vystytis jo asmeniniams ir socialiniams įgūdžiams ir gebėjimams bei
skatinančioje jo tolimesnį tobulėjimą, o taip pat teikiančioje naudą vietos
bendruomenei, kurioje savanoris dirba. Savanoriškos veiklos projektai vyks
Europos Sąjungos valstybėse (išskyrus savanorio kilmės šalį) arba
trečiosiose šalyse. Projekto trukmė negali viršyti 12 mėnesių, o jo turinys
turės atitikti bendruosius programos “Jaunimas” tikslus.
Viso projekto metu Programa suteiks jaunajam savanoriui pilną išlaikymą bei
priežiūrą, sveikatos draudimą, kišenpinigius. Jaunojo savanorio darbas
neturėtų būti laikomas nemokama darbo jėga ar organizacijos personalo
pakaitalu.
Europos Savanoriškoji Tarnyba remiasi atsakomybės pasidalijimu tarp jaunojo
savanorio, siunčiančiosios ir priimančiosios organizacijos.
II.1 Europos Sąjungos piliečių Savanoriškoji tarnyba
Bus remiami tarptautiniai savanoriškosios veiklos projektai, trunkantys nuo
3 mėn. iki metų, kuriuose aktyviai dalyvaujantys jauni žmonės prisidėtų
prie bendruomenės, kurioje vyksta projektas, socialinių, kultūrinių
aplinkosaugos ir kt. problemų sprendimo, o tuo pačiu dalyvautų neformalaus
ugdymo procese, kurio metu lavintų savo socialinius bei kultūrinius
įgūdžius. Savanoriškosios veiklos projektai padėtų jauniems savanoriams
susipažinti su kitų šalių kultūra, išmokti tos šalies kalbą, pasisemti
naujų idėjų dirbant įvairiakultūrėje aplinkoje.
Programa numato remti jaunojo savanorio paruošimą, suteikiant jam galimybę
pramokti tos šalies kalbos, ir veiklą, padėsiančią jaunam žmogui lengviau
integruotis į naują aplinką bei kultūrą. Ypatingas dėmesys bus skiriamas
savanorio pedagoginei priežiūrai bei konsultavimui.
II.2 Savanoriškoji tarnyba trečiosiose šalyse
Bus remiami tarptautiniai savanoriškosios veiklos projektai, trunkantys nuo
3 savaičių iki metų bei vykstantys trečiosiose šalyse, kuriuose aktyviai
dalyvaujantys jauni žmonės prisidėtų prie bendruomenės, kurioje vyksta
projektas, socialinių, kultūrinių aplinkosaugos ir kt. problemų sprendimo,
o tuo pačiu dalyvautų neformalaus ugdymo procese, kurio metu lavintų savo
socialinius bei kultūrinius įgūdžius. Savanoriškosios veiklos projektai
padėtų jauniems savanoriams susipažinti su kitų šalių kultūra, išmokti tos
šalies kalbą, pasisemti naujų idėjų dirbant įvairiakultūrėje aplinkoje.
Programa numato remti jaunojo savanorio paruošimą, suteikiant jam galimybę
pramokti tos šalies kalbos, ir veiklą, padėsiančią jaunam žmogui lengviau
integruotis į naują aplinką bei kultūrą. Ypatingas dėmesys bus skiriamas
savanorio pedagoginei priežiūrai bei konsultavimui.
Paprogramė III: Jaunimo iniciatyvos
Skatinant jaunų žmonių iniciatyvą ir kūrybiškumą, bus remiami projektai,
kuriais jauni žmonės aktyviai ir tiesiogiai prisidės prie bendruomenei
(vietos, regioninei, nacionalinei, Europinei) naudingos veiklos. Parama
įgyvendinamiems projektams padės jauniems žmonėms brandinti ir įgyvendinti
jų pačių idėjas.
Programa rems jaunų savanorių iniciatyvas, skatindama kuo geriau panaudoti
savanoriškos veiklos metu įgytą patirtį. Buvusių savanorių iniciatyvų
projektai galėtų būti orientuoti į socialinę, kultūrinę, ekonominę veiklą
ir turėtų skatinti jų asmeninį tobulėjimą.
Parama tokiems projektams skatintų jų tęstinumą kitose šalyse, suteikdama
tam projektui Europos dimensiją, ir padėtų skleisti bei pritaikyti įgytą
patirtį. Parama bus teikiama ir Europos lygio iniciatyvų organizatorių
susitikimams bei nuolatiniams partnerystės ryšiams palaikyti.
Paprogramė IV: Jungtiniai projektai
Bus remiama veikla, skatinanti bendradarbiavimą tarp sektorių bei susijusi
su švietimu ir profesiniu mokymusi. Europos Komisija, bendradarbiaudama su
valstybėmis narėmis, siekia sukurti bendrą informavimo, pažangios patirties
analizės ir sklaidos, o taip pat informacinių technologijų naudojimo
švietimo ir ugdymo tikslais, sistemą, pritaikytą nuolatinio mokymosi
proceso palaikymui. Šios paprogramės projektai apims įvairias sritis, kur
jaunimo veikla būtų viena iš sudėtinių dalių. Tokie projektai bus remiami
skirtingų Europos Sąjungos programų ir įgyvendinami skelbiant bendrus
projektų finansavimo konkursus.
Paprogramė V: Parama kitose paprogramėse numatytai veiklai
V.1 Dalyvaujančiųjų jaunimo politikos vystyme mokymas ir bendradarbiavimo
skatinimas
Bus remiama:
Mokymo veikla, skirta jaunimo darbuotojams – Europos savanoriškos veiklos
instruktoriams, Europos lygiu vykstančių jaunimo projektų ir jaunimo
iniciatyvų patarėjams bei vadovams, dirbantiems su jaunimu, dalyvaujančiu
tarptautinių jaunimo mainų, savanoriškos veiklos ir jaunimo iniciatyvų
projektuose. Ypatingas dėmesys bus skiriamas mokomajai veiklai, kuri
paskatintų dalyvauti programoje jaunus žmones, gyvenančius tobulėjimui ir
pažinimui nepalankiomis sąlygomis.
Europos lygio mokymo projektai, skirti tarptautinio bendradarbiavimo
kriterijus atitinkančių modulių kūrimui.
Pažintinės, parengiamosios kelionės, seminarai, stažuotės bei kiti
renginiai, padedantys skleisti patirtį ir skatinantys tarptautinį
bendradarbiavimą bei daugiašalių bendradarbiavimo tinklų kūrimą tarp asmenų
ir institucijų, atsakingų už jaunimo reikalus Europos valstybėse.
Kita veikla, padėsianti stiprinti bei plėtoti jaunimo politiką,
skatinsianti naujų bendradarbiavimo formų atsiradimą, dalijimąsi patirtimi.

Konferencijos ir seminarai, skirti tarptautinio bendradarbiavimo
skatinimui, patirties skleidimui, vykdytų projektų rezultatų aptarimui.
Šios paprogramės projektuose gali dalyvauti tiek Europos Sąjungos
valstybių, tiek trečiųjų šalių organizacijos bei institucijos. Ypatingas
dėmesys bus skiriamas projektams, kuriuose dalyvauja jaunimo darbuotojai ar
kiti atsakingi asmenys, dirbantys su jaunais žmonėmis vietinėse ar
regioninėse organizacijose bei neturintys pakankamai darbo tarptautinio
bendradarbiavimo srityje, o taip pat veiklai, kurioje pagrindinį vaidmenį
atlieka patys jauni žmonės.
V.2 Informacija jauniems žmonėms ir jaunimo tyrimai
Programa rems projektus, skirtus informacijos jaunimui teikimui bei
skatinančius bendradarbiavimą informavimo, naujų informacinių technologijų
naudojimo, o taip pat švietimo ir neformalaus ugdymo srityje. Ypatingas
dėmesys bus skiriamas Europos lygio projektams. Parama taip pat bus
skiriama šiai veiklai:
Mokymo projektams, kurių metu bus suteikiamos žinios apie tarptautinių
jaunimo informavimo projektų vykdymą, bei projektams, skirtiems į jaunimo
informavimui bei konsultavimui.
Bendradarbiavimo projektams, kurių metu jauni žmonės gaus informacijos bei
žinių apie programą “Jaunimas” bei jos teikiamas galimybes.
Projektams, kurių dėka jauniems žmonėms būtų sudarytos sąlygos bendrauti su
bendraamžiais, gauti ir skleisti patirtį bei informaciją, naudojantis
naujomis informacijos technologijomis.
Programa taip pat rems tiriamąją veiklą, padėsiančią įvertinti jaunimo
situaciją, jaunimo veiklą bei priemones, skatinančias bendradarbiavimą
šioje srityje.
V.3 Pagalbinė veikla
Programoje numatyta parama programos koordinavimui bei administravimui
įsteigtų struktūrų (nacionalinių programos “Jaunimas” agentūrų) bei
techninę pagalbą programos “Jaunimas” vartotojams teikiančių institucijų ar
ekspertų veiklai. Europos Komisija taip pat bus atsakinga už programos
įgyvendinimo įvertinimo tyrimus, ekspertų seminarus, susitikimus bei kitus
renginius, padėsiančius geriau įgyvendinti programą.

Leave a Comment