Kauno Jono Basanavičiaus vidurinės mokyklos12r3 klasės mokinėsLauros XXXXXXX
Ekonomikos darbas
Lietuva ir Europos Sąjunga
Data : 2004 05 04
Europos Sąjungos plėtra – istorinė galimybė taikiai suvienyti dešimtmečiusbuvusią susiskaldžiusią ir konfliktavusią Europą.Plėtra leis ES stabilumą ir gerovę įdiegti didesnėje valstybių grupėje,konsoliduodama nuo 1989 m. Vidurio ir Rytų Europos valstybėse vykusiuspolitinius bei ekonominius pokyčius.Didindama šių valstybių stabilumą ir saugumą, ES praplės galimybes stiprėtitaikai ir kilti gerovei. Po 2001 m. rugsėjo 11 d. teroristinių išpuoliųužtikrinant taiką, saugumą ir laisvę stipri ir vieninga Europa yra svarbikaip niekad.Lietuva ir eurasPagal ES narystės kriterijus naujosios narės privalo parodyti, kad geba“perimti narystės įsipareigojimus, įskaitant atitiktį politinei, ekonomineiir pinigų sąjungai”. Todėl tikimasi, kad būsimosios narės, taip pat irLietuva, įves eurą, kai tik bus tam pasirengusios, tačiau ne iš karto poįstojimo.Bendros valiutos įvedimas valstybėje, jai įstojus į Sąjungą, reikalaujadetaliai nustatytų sąlygų laikymosi. Yra trys šio proceso pakopos:Laikotarpis, rengiantis narystei ES; kandidatės privalėjo pademonstruotinegrįžtamą pažangą kuriant veikiančią rinkos ekonomiką ir konkurencingumąbei palaikomą makroekonominį stabilumą;pereinamasis laikotarpis tarp įstojimo ir euro įvedimo; naujosios narėsvisokeriopai dalyvauja vieningojoje rinkoje, demonstruoja pažangą siekdamossukurti sąlygas, būtinas įvesti eurui, įskaitant dalyvavimą valiutų kursųmechanizmo taikymą bent dvejus metus;įsijungimas į euro zoną, jeigu valstybė narė įgyvendina visus dabartinėmsnarėms keliamus reikalavimus bendrai valiutai įvesti (biudžeto deficitasmažesnis nei 3 proc. BVP, skolos norma mažesnė nei 60 proc. BVP, mažainfliacija ir palūkanų norma, artima ES vidurkiuiNarystės nauda piliečiamsNarystė Europos Sąjungoje užtikrina aukšto lygio standartus įvairiosesrityse, tokiose kaip aplinkosauga, sveikatos apsauga, socialinė apsauga ir
sauga darbe.Būdamas Europos Sąjungos piliečiu kiekvienas Lietuvos pilietis turės teisękeliauti, dirbti (po tam tikrų pereinamųjų laikotarpių), studijuoti irgyventi bet kurioje valstybėje narėje, įskaitant teisę pradėti versląvisose valstybėse narėse bei teisę naudotis socialinės apsaugosgarantijomis. Visi Lietuvos piliečiai galės per vietinius, savivaldybių irEuropos Parlamento rinkimus balsuoti valstybėje narėje, kurioje jie gyvena,ir net turės teisę kelti savo kandidatūrą per vietinius ir EuroposParlamento rinkimus. Visiems ES gyventojams turi būti suteikta bet kuriosvalstybės narės diplomatinių ar konsulinių atstovų apsauga, jiems esant užES ribų, kur nėra tos valstybės atstovybės. ES pilietybė papildonacionalinę pilietybę, tačiau jos nepakeičia.Kaip plėtra paveiks ūkininkus?ES žemės ūkis jau pajuto prekybos su Vidurio ir Rytų Europos valstybėmisliberalizavimo naudą. Iš tiesų, žemės ūkio srityje ES turi prekybos sudaugeliu valstybių kandidačių perteklių. Įstojusi į ES, Lietuva prisidėsprie bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP), pagal kurią numatomas pagrindiniųžemės ūkio produktų rinkos organizavimas ir finansavimas iš Bendrijosbiudžeto.Derybos su kandidatėmis dėl žemės ūkio rėmėsi esančiomis BŽŪP taisyklėmisir buvo susijusios su:gamybos kvotų ir subsidijų nustatymu siekiant išvengti pertekliaus rinkoje;
išsiaiškinimu, ar jos turėtų gauti tiesiogines išmokas, skirtas kompensuotiES ūkininkams už nustatytų kainų sumažinimą pagal paskutinę BŽŪP reformą;ES augalų ir gyvūnų sveikatos standartų priėmimu.Valstybės kandidatės siekia nuo pirmos įstojimo dienos visokeriopaidalyvauti BŽŪP.Parama bus teikiama ne tik tiesioginėmis išmokomis, bet ir struktūriniamsLietuvos žemės ūkio ir maisto perdirbimo pramonės pokyčiams, kad Lietuvaiįstojus į ES jos žemės ūkis galėtų atlaikyti konkurencinį spaudimą. Ši
parama teikiama per ES programą žemės ūkiui ir kaimo plėtrai remti(SAPARD), kasmet skiriant 520 mln. eurų. Metinė parama iš SAPARD fondoLietuvai yra maždaug 30 mln. eurų.Paprastai ES valstybių ūkininkai yra labiau konkurencingi nei Lietuvos arVidurio ir Rytų Europos ūkininkai. Ūkiai ir perdirbamoji pramonė šiosevalstybėse susiduria su problemomis, kurios trukdo joms siekti ESproduktyvumo ir efektyvumo lygio daugelį metų į priekį, nors jų ilgalaikistikslas yra tapti visiškai konkurencingais.ES siekia sukurti bendrą erdvę, kurioje tiek naujosios, tiek senosiosvalstybės narės pasinaudotų išplėsta bendrąja rinka. Naujosiose valstybėsedaugėjant vartotojų pajamų, didės aukštos kokybės produkcijos poreikis.Plėtra nesukels didesnių trumpalaikių biudžeto problemų, tačiau jisuaktualins kai kurias dabartines problemas ir galbūt taip pat skatins ESreformuoti BŽŪP. BŽŪP veikla bus įvertinta per “laikotarpio įpusėjimo”peržiūrą 2004 m.gale. Po jos galima tikėtis naujo derybų Pasaulio prekybosorganizacijoje etapo, po kurio, 2005-2006 m. nustačius finansinesperspektyvas, gali eiti nuodugni BŽŪP ir jos finansavimo peržiūra.Kodėl Lietuva turėtų uždaryti Ignalinos atominę elektrinę?Teisinis atominės energetikos reguliavimas išplėstoje ES nesiskirs nuodabartinio. Valstybės narės ir toliau galės pasirinkti energijos šaltiniussavo elektros gamybai, todėl galimybė naudoti atominę energiją išliks. Šiuometu kai kuriose valstybėse narėse visiškai nėra atominių elektrinių, kitosyra nusprendusios jas uždaryti, o dar kitose 4-76 proc. elektros pagaminamanaudojant šią energiją. Atominės energetikos sektorius sudaro apie 35 proc.visos elektros gamybos.Iš dvylikos valstybių, besiderinčių dėl narystės, septyniose veikiaatominės jėgainės, kurios sudaro 8-73 proc. visos elektros gamybos tosevalstybės. Todėl pasibaigus plėtrai ES energijos gamybos būdų vidurkis šiek
tiek pasikeis. Nors ES yra pareikalavusi, kad kandidatės užtikrintų aukštolygio saugą gaminant atominę energiją ir tam suteikusi atitinkamasrekomendacijas.Kai kuriose valstybėse (Slovėnija ir Rumunija) veikia vakarietiško tiporeaktoriai, tačiau kitose – sovietinio dizaino reaktoriai, kuriuose,siekiant pagerinti saugos lygį, nuolat vyksta didžiuliai atnaujinimo irmodernizavimo darbai. Tokie reaktoriai yra skirtingų modelių ir pagamintiįvairiu laikotarpiu. Paprastai naudojami keturių tipų reaktoriai: RBMK,VVER 440/230, VVER 440/213 ir VVER 1000.RBMK tipo reaktoriai negali būti modernizuoti taip, kad atitiktų didesniustarptautinius saugos reikalavimus. Nors įdiegus papildomas saugospriemones, kurios finansuojamos iš ES ir nacionalinių biudžetų, nelaimingųatsitikimų galimybės bus smarkiai sumažintos, avarijos tokio tipo jėgainėjepadariniai būtų rimtesni negu kitų tipų reaktorius turinčiose elektrinėse.Lietuva yra įsipareigojusi pirmojo Ignalinos atominės elektrinės RBMK tipobloko eksploatavimą nutraukti iki 2005 m. Lietuva taip pat turi priimtisprendimą dėl antrojo bloko uždarymo datos. Europos Komisijos nuomone,antrasis Ignalinos atominės elektrinės blokas turėtų būti sustabdytas iki2009 m.Slovakija ir Bulgarija taip pat įsipareigojo uždaryti Bohunicos irKozlodujaus atomines jėgaines.Atominė sauga nėra nustatoma tik pagal jėgainės modelį. Ją užtikrina irsaugos kultūra (efektyvūs ir nepriklausomi priežiūros režimai,eksploatavimo procedūros, kokybės kontrolė, šiuolaikiniai valdymo metodaiir mokymai), kurią ES perteikia valstybėms kandidatėms.Atominių elektrinių eksploatavimo saugumo priežiūros ES valstybėse narėseduomenys per praėjusius dešimtmečius buvo išskirtinai geri. Sąjunga palaikėatominės energetikos saugumo priemonių atnaujinimą valstybėse kandidatėseteikdama finansinę pagalbą, taip pat įtraukdama jėgainių operatorius irreguliuotojus į atominės energetikos saugumo bendradarbiavimo programas.Todėl plėtra prisidės prie atominės energetikos saugumo Europojeužtikrinimo.Kaip kovosime su nusikalstamumu,narkotikais, terorizmu?Plėtra sumažins tokių problemų, susijusių su dabartinės ES piliečiais,riziką, kadangi naujosios narės, tarp jų ir Lietuva, turės įdiegtigriežtesnius standartus, tobulesnes procedūras ir bendradarbiavimą kovojesu nusikalstamumu – tai kandidatės jau pradėjo daryti nelaukdamos, kol tapsES narėmis, o įstojusios į ES,nuo pat įstojimo dienos sugriežtino alkoholioir rūkalų pardavimą.Organizuotas nusikalstamumas nepaiso sienų. Būdamas nelegalus, jisnaudojasi nacionalinių įstatymų trūkumais ar veiksmingo bendradarbiavimotarp saugumą užtikrinančių tarnybų šalyse nebuvimu, sugeba visokiais būdaisišvengti kontrolės. Organizuotas nusikalstamumas paplitęs visame Europosžemyne, jo nesustabdo išorinės ES sienos. Rugsėjo 11-osios įvykiai parodėtolesnio glaudaus bendradarbiavimo tarp valstybių būtinybę siekiant kovotisu terorizmu. Valstybės kandidatės, tap jų ir Lietuva, prisijungė prie ESpareiškimo, smerkiančio terorizmą, ir nedelsdamos visiškai palaikė 2001 m.rugsėjo 21 d. ES Tarybos priimtą Sąjungos veiklos planą, kaip pažabotiterorizmą.Bendradarbiaujant su kandidatėmis buvo siekiama joms padėti sustabdytinusikalstamumą ir užkirsti jam kelią. Tai yra abipusis interesas, kadangivalstybės kandidatės, kaip tranzitinės ar galutinio tikslo valstybėsnelegaliai vežant žmones, narkotikus ar kt., buvo ir yra organizuotonusikalstamumo aukos.Teisėsaugos institucijų bendradarbiavimas, bendri teisiniai standartai irkeitimasis informacija pagerės valstybėms narėms perėmus ES teisinespriemones ir praktinius standartus.Viena iš plėtros pasekmių bus Lietuvos dalyvavimas visose Europos kovos suorganizuotu nusikalstamumu struktūrose, įskaitant Europolą ir dar kuriamą“Eurojust”. Tapusi ES nare, Lietuva bus įtraukta į “laisvės, saugumo irteisingumo” teritoriją, kurią sukurti yra vienas iš pagrindinių ES tikslų.Visos kandidatės privalo taikyti teisines procedūras, gerbiančias žmogausteises – svarbų pilietinių laisvių Europoje elementą.Europos Sąjungos programa “Jaunimas”Europos Sąjungos programa “Jaunimas” skirta visiems jauniems žmonėms nuo 15
iki 25 metų. Ypatingas dėmesys programoje skiriamas jaunų žmonių,gyvenančių pažinimui ir tobulėjimui nepalankiomis sąlygomis, o taip patjaunimo organizacijoms ir jaunimo grupėms, veikiančioms mažose vietinėsebendruomenėse, esančiose toli nuo kultūros ir švietimo centrų, dalyvavimuibei iniciatyvoms.Svarbiausias programos jaunimui tikslas – ugdyti atsakingą, iniciatyvią iraktyvią asmenybę, padedant jauniems žmonėms įgyti reikalingų žinių, įgūdžiųir kompetencijos, užtikrinant lygias dalyvavimo galimybes. Kiti šiosprogramos uždaviniai:Skatinti jaunus žmones dalyvauti daugiakultūrės Europos kūrime, ugdantpagrindinių Europos vertybių suvokimą, pagarbą žmogaus teisėms, užkertantkelią rasizmo, antisemitizmo, ksenofobijos apraiškoms – sudarant jiemspalankias sąlygas dalyvauti tarptautinių jaunimo mainų projektuose;Stiprinti jaunų žmonių solidarumo jausmą – sudarant jiems palankias sąlygasdalyvauti tarptautinės savanoriškos tarnybos projektuose, vykstančiuoseEuropos Sąjungos valstybėse ir trečiosiose šalyse;Skatinti jaunų žmonių saviugdą, iniciatyvą, kūrybiškumą, verslumą, ruošiantjuos aktyviam ir prasmingam dalyvavimui visuomenės gyvenime;Stiprinti bendradarbiavimą jaunimo srityje, skatinant keitimąsi informacijair patirtimi, jaunimo darbuotojų, jaunimo vadovų rengimą bei ugdymą –sudarant palankias sąlygas naujų veiklos formų atsiradimui.Programa “Jaunimas” taip pat remiasi bendraisiais Europos Sąjungospolitikos tikslais.Galimos veiklos sritysGalima skirti kelias programos “Jaunimas” tikslų bei uždavinių įgyvendinimąužtikrinančios veiklos sritis – paprogrames:Paprogramė I: Jaunimas Europai (jaunimo mainai)Paprogramė II: Europos savanoriškoji tarnybaPaprogramė III: Jaunimo iniciatyvosPaprogramė IV: Jungtiniai projektaiPaprogramė V: Parama kitose paprogramėse numatytai veiklaiPaprogramės numato įgyvendinti bei finansiškai remti tokią veiklą:tarptautiniai jaunimo mobilumo projektainaudojimąsi šiuolaikinėmis informacijos ir komunikacijos technologijomisskatinantys ir populiarinantys projektaibendradarbiavimo tinklų kūrimo projektaikalbinių įgūdžių tobulinimo ir įvairių kultūrų supratimą skatinantysprojektaiprojektai, skatinantys naują jaunimo darbo kokybęEuropos lygio jaunimo veiklos kriterijus atitinkantys, naujus jaunimo darbometodus bei jaunimo politikos raidą, įgytos patirties skleidimo būdusskatinantys projektaiPaprogramė I : Jaunimas Europai (jaunimo mainai)I.1. Europos Sąjungos valstybių jaunimo grupių mobilumo projektaiBus remiami jaunimo mobilumo projektai, kuriuose dalyvauja Europos Sąjungosvalstybių jaunimo grupės. Numatoma remti renginius, besiremiančius jaunimoaktyvaus dalyvavimo principu, kuriuose dalyvauja jauni žmonės nuo 15 iki 25metų. Ypač skatintinas jaunimo grupių, kurioms ši veikla yra pirmojipažintis su Europos lygmens veikla, dalyvavimas. Programa skatinsinicijuoti ir rengti tuos projektus, kuriuose dalyvaus daugiau negu dviejųšalių jaunimo grupės.I.2. Jaunimo mainai su trečiosiomis šalimisPrograma rems jaunimo mobilumo projektus, kuriuose dalyvauja jauni žmonėsnuo 15 iki 25 metų iš Europos Sąjungos valstybių bei kitų Programojedalyvaujančių valstybių. Ypač skatintinas jaunimo grupių, kurioms ši veiklayra pirmoji pažintis su Europos lygmens veikla, dalyvavimas. Jaunimomobilumo veikla turėtų remtis tarptautinės partnerystės, aktyvaus jaunimodalyvavimo, padėsiančio suvokti egzistuojančius socialinius ir kultūriniusskirtumus bei panašumus, principais. Programos projektai turėtų padėtitrečiųjų šalių jaunimui įgyti neformalaus ugdymo patirties ir skatintųjaunimo veiklos vystymąsi jų šalysePaprogramė II: Europos savanoriškoji tarnybaProgramoje naudojama sąvoka “jaunasis savanoris” apibrėžiama kaip asmuo nuo18 iki 25 metų, dalyvaujantis pelno nesiekiančioje veikloje, padedančiojevystytis jo asmeniniams ir socialiniams įgūdžiams ir gebėjimams beiskatinančioje jo tolimesnį tobulėjimą, o taip pat teikiančioje naudą vietosbendruomenei, kurioje savanoris dirba. Savanoriškos veiklos projektai vyksEuropos Sąjungos valstybėse (išskyrus savanorio kilmės šalį) arbatrečiosiose šalyse. Projekto trukmė negali viršyti 12 mėnesių, o jo turinysturės atitikti bendruosius programos “Jaunimas” tikslus.Viso projekto metu Programa suteiks jaunajam savanoriui pilną išlaikymą beipriežiūrą, sveikatos draudimą, kišenpinigius. Jaunojo savanorio darbasneturėtų būti laikomas nemokama darbo jėga ar organizacijos personalopakaitalu.Europos Savanoriškoji Tarnyba remiasi atsakomybės pasidalijimu tarp jaunojosavanorio, siunčiančiosios ir priimančiosios organizacijos.II.1 Europos Sąjungos piliečių Savanoriškoji tarnybaBus remiami tarptautiniai savanoriškosios veiklos projektai, trunkantys nuo3 mėn. iki metų, kuriuose aktyviai dalyvaujantys jauni žmonės prisidėtųprie bendruomenės, kurioje vyksta projektas, socialinių, kultūriniųaplinkosaugos ir kt. problemų sprendimo, o tuo pačiu dalyvautų neformalausugdymo procese, kurio metu lavintų savo socialinius bei kultūriniusįgūdžius. Savanoriškosios veiklos projektai padėtų jauniems savanoriamssusipažinti su kitų šalių kultūra, išmokti tos šalies kalbą, pasisemtinaujų idėjų dirbant įvairiakultūrėje aplinkoje.Programa numato remti jaunojo savanorio paruošimą, suteikiant jam galimybępramokti tos šalies kalbos, ir veiklą, padėsiančią jaunam žmogui lengviauintegruotis į naują aplinką bei kultūrą. Ypatingas dėmesys bus skiriamassavanorio pedagoginei priežiūrai bei konsultavimui.II.2 Savanoriškoji tarnyba trečiosiose šalyseBus remiami tarptautiniai savanoriškosios veiklos projektai, trunkantys nuo3 savaičių iki metų bei vykstantys trečiosiose šalyse, kuriuose aktyviaidalyvaujantys jauni žmonės prisidėtų prie bendruomenės, kurioje vykstaprojektas, socialinių, kultūrinių aplinkosaugos ir kt. problemų sprendimo,o tuo pačiu dalyvautų neformalaus ugdymo procese, kurio metu lavintų savosocialinius bei kultūrinius įgūdžius. Savanoriškosios veiklos projektaipadėtų jauniems savanoriams susipažinti su kitų šalių kultūra, išmokti tosšalies kalbą, pasisemti naujų idėjų dirbant įvairiakultūrėje aplinkoje.Programa numato remti jaunojo savanorio paruošimą, suteikiant jam galimybępramokti tos šalies kalbos, ir veiklą, padėsiančią jaunam žmogui lengviauintegruotis į naują aplinką bei kultūrą. Ypatingas dėmesys bus skiriamassavanorio pedagoginei priežiūrai bei konsultavimui.Paprogramė III: Jaunimo iniciatyvosSkatinant jaunų žmonių iniciatyvą ir kūrybiškumą, bus remiami projektai,kuriais jauni žmonės aktyviai ir tiesiogiai prisidės prie bendruomenei(vietos, regioninei, nacionalinei, Europinei) naudingos veiklos. Paramaįgyvendinamiems projektams padės jauniems žmonėms brandinti ir įgyvendintijų pačių idėjas.Programa rems jaunų savanorių iniciatyvas, skatindama kuo geriau panaudotisavanoriškos veiklos metu įgytą patirtį. Buvusių savanorių iniciatyvųprojektai galėtų būti orientuoti į socialinę, kultūrinę, ekonominę veikląir turėtų skatinti jų asmeninį tobulėjimą.Parama tokiems projektams skatintų jų tęstinumą kitose šalyse, suteikdamatam projektui Europos dimensiją, ir padėtų skleisti bei pritaikyti įgytąpatirtį. Parama bus teikiama ir Europos lygio iniciatyvų organizatoriųsusitikimams bei nuolatiniams partnerystės ryšiams palaikyti.Paprogramė IV: Jungtiniai projektaiBus remiama veikla, skatinanti bendradarbiavimą tarp sektorių bei susijusisu švietimu ir profesiniu mokymusi. Europos Komisija, bendradarbiaudama suvalstybėmis narėmis, siekia sukurti bendrą informavimo, pažangios patirtiesanalizės ir sklaidos, o taip pat informacinių technologijų naudojimošvietimo ir ugdymo tikslais, sistemą, pritaikytą nuolatinio mokymosiproceso palaikymui. Šios paprogramės projektai apims įvairias sritis, kurjaunimo veikla būtų viena iš sudėtinių dalių. Tokie projektai bus remiamiskirtingų Europos Sąjungos programų ir įgyvendinami skelbiant bendrusprojektų finansavimo konkursus.Paprogramė V: Parama kitose paprogramėse numatytai veiklaiV.1 Dalyvaujančiųjų jaunimo politikos vystyme mokymas ir bendradarbiavimoskatinimasBus remiama:Mokymo veikla, skirta jaunimo darbuotojams – Europos savanoriškos veiklosinstruktoriams, Europos lygiu vykstančių jaunimo projektų ir jaunimoiniciatyvų patarėjams bei vadovams, dirbantiems su jaunimu, dalyvaujančiutarptautinių jaunimo mainų, savanoriškos veiklos ir jaunimo iniciatyvųprojektuose. Ypatingas dėmesys bus skiriamas mokomajai veiklai, kuripaskatintų dalyvauti programoje jaunus žmones, gyvenančius tobulėjimui irpažinimui nepalankiomis sąlygomis.Europos lygio mokymo projektai, skirti tarptautinio bendradarbiavimokriterijus atitinkančių modulių kūrimui.Pažintinės, parengiamosios kelionės, seminarai, stažuotės bei kitirenginiai, padedantys skleisti patirtį ir skatinantys tarptautinįbendradarbiavimą bei daugiašalių bendradarbiavimo tinklų kūrimą tarp asmenųir institucijų, atsakingų už jaunimo reikalus Europos valstybėse.Kita veikla, padėsianti stiprinti bei plėtoti jaunimo politiką,skatinsianti naujų bendradarbiavimo formų atsiradimą, dalijimąsi patirtimi.Konferencijos ir seminarai, skirti tarptautinio bendradarbiavimoskatinimui, patirties skleidimui, vykdytų projektų rezultatų aptarimui.Šios paprogramės projektuose gali dalyvauti tiek Europos Sąjungosvalstybių, tiek trečiųjų šalių organizacijos bei institucijos. Ypatingasdėmesys bus skiriamas projektams, kuriuose dalyvauja jaunimo darbuotojai arkiti atsakingi asmenys, dirbantys su jaunais žmonėmis vietinėse arregioninėse organizacijose bei neturintys pakankamai darbo tarptautiniobendradarbiavimo srityje, o taip pat veiklai, kurioje pagrindinį vaidmenįatlieka patys jauni žmonės.V.2 Informacija jauniems žmonėms ir jaunimo tyrimaiPrograma rems projektus, skirtus informacijos jaunimui teikimui beiskatinančius bendradarbiavimą informavimo, naujų informacinių technologijųnaudojimo, o taip pat švietimo ir neformalaus ugdymo srityje. Ypatingasdėmesys bus skiriamas Europos lygio projektams. Parama taip pat busskiriama šiai veiklai:Mokymo projektams, kurių metu bus suteikiamos žinios apie tarptautiniųjaunimo informavimo projektų vykdymą, bei projektams, skirtiems į jaunimoinformavimui bei konsultavimui.Bendradarbiavimo projektams, kurių metu jauni žmonės gaus informacijos beižinių apie programą “Jaunimas” bei jos teikiamas galimybes.Projektams, kurių dėka jauniems žmonėms būtų sudarytos sąlygos bendrauti subendraamžiais, gauti ir skleisti patirtį bei informaciją, naudojantisnaujomis informacijos technologijomis.Programa taip pat rems tiriamąją veiklą, padėsiančią įvertinti jaunimosituaciją, jaunimo veiklą bei priemones, skatinančias bendradarbiavimąšioje srityje.V.3 Pagalbinė veiklaProgramoje numatyta parama programos koordinavimui bei administravimuiįsteigtų struktūrų (nacionalinių programos “Jaunimas” agentūrų) beitechninę pagalbą programos “Jaunimas” vartotojams teikiančių institucijų arekspertų veiklai. Europos Komisija taip pat bus atsakinga už programosįgyvendinimo įvertinimo tyrimus, ekspertų seminarus, susitikimus bei kitusrenginius, padėsiančius geriau įgyvendinti programą.