TURINYS
ĮVADAS………………………………………………………………………………………………….31. Pinigu biudžeto prasme ir esmė………………………………………………………………………………………..42. Biudžeto sudarymo organizavimas…………………………………………………………………………………………..53. Lietuvos Respublikos biudžeto 2004- 2005 m. analizė………………………………………………………………83. 1. Nacionalinio biudžeto pajamos 2004- 2005 m…………………………………………………………………..83.2. Nacionalinio biudžeto išlaidos 2004- 2005 m……………………………………………………………………103.3. Lietuvos nacionalinio biudžeto balansas………………………………………………………………………….11IŠVADOS………………………………………………………………………………………………………………………………12LITERATŪRA………………………………………………………………………………………………………………………13ĮVADAS Valstybės biudžetas – tai valstybės piniginių pajamų ir išlaidų per tam tikrą laikotarpį planas. Kokios pajamos ir išlaidos formuoja nacionalinį biudžetą, kuris susideda iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, ir pamėginsime išsiaiškinti. Be to aptarsime biudžeto balansą atskirais 2004 – 2005 metais.Darbo tikslas – aptarti Lietuvos nacionalinio biudžeto pajamų ir išlaidų pokyčius 1998 – 2003 m. laikotarpyje. Siekiant šio tikslo, referatui keliami šie uždaviniai:1. Išsiaiškinti pinigų biudžeto prasme ir esme;2. Išsiaiškinti biudžeto sudarymo organizavimą;3. Atlikti Lietuvos Respublikos biudžeto 2004- 2005 m. analizę.Tyrimo metodai – informacinių srautų ir statistinės literatūros analizė bei sintezė.Tyrimo objektas – Lietuvos Respublikos 2004- 2005m biudžetas.1. Pinigu biudžeto prasme ir esmė.Z. Gaidienės teigimu (1999) tiek pajamų, tiek išlaidų pozicijos išreiškia ekonominį biudžeto pobūdį, parodo įmonės ar vyriausybės pažiūras vienu ar kitu klausimu. Pinigų biudžeto pajamos bent formaliai parodo, kas moka, kaip moka ir t.t. Pinigų biudžeto išlaidos parodo, kokiems tikslams, kieno naudai surinktos lėšos naudojamos. Tiesa, kai kurios įmonės stengiasi falsifikuoti biudžeto pajamas ir išlaidas. Jos neparodo kai kurių pajamų tikrųjų šaltinių arba išlaidų paskirties, dirbtinai sumažina arba padidina pajamas bei išlaidas, sudaro vadinamuosius optimistinius arba pesimistinius biudžetus. Pinigų biudžeto sudarymas yra mėginimas numatyti būsimųjų metų pajamas ir išlaidas, prognozė, kuri neturi planinio direktyvinio pobūdžio. Biudžeto vykdymas visiškai priklauso nuo stichiškai susidarančios ekonominės konjunktūros
Su pinigų biudžeto pagalba įmonė paskirsto ir perskirsto didžiają pajamų dalį, sutelkia milžiniškas lėšas ir nukreipia jas gamybai, transportui, prekybai ir kitoms išlaidoms. Savo ruožtu, nenutrūkstamai vystantis gamybai, augant vidinėms sankaupoms, sistemingai didėja biudžeto pajamos bei išlaidos. Pvz. valstybės biudžeto išlaidas sudaro negrąžintinai duodamos finansavimo tvarka lėšos valstybės ūkiui vystyti kultūrinėms priemonėms, valstybės gynybiniam pajėgumui užtik-rinti ir kitiems reikalams.Vadinasi, visų valstybinių biudžetų bendras bruožas yra tas, kad didžioji dauguma pajamų gaunama iš ūkio, o didžioji lėšų dalis skiriama tam ūkiui vystyti ir socialinėms bei kultūrinėms priemonėms finansuoti.Valstybinio biudžeto pajamų ir išlaidų planas tvirtinamas įstatyminiu aktu.[www.finmin.lt]2. Biudžeto sudarymo organizavimasPagrindinė valstybinės biudžetinės sistemos ypatybė — vieningumas. Sudarant biudžetą, reikia patikrinti, kad visi atskirų biudžetų rodikliai būtų suderinti su ūkio vystymo plano rodikliais, kad visų pajamų ir išlaidų straipsnių sumos būtų teisingai apskaičiuotos ir įstatymais pagrįstos. Tik kruopščiai patikrinus atskirų pajamų ir išlaidų straipsnių sumas ir įsitikinus, kad jos yra įstatymiškos ir pagrįstos ekonominiu požiūriu, galima jas įtraukti į bendrą visumą.Sudarant biudžetų projektus, dalyvauja ministerijos bei kitos centrinės žinybos, taip pat atskiros įmonės ir įstaigos.Finansų ministerija organizuoja valstybinio biudžeto projekto sudarymą, nustato bendrą biudžetinio planavimo linkmę ir pajamų bei išlaidų apskaičiavimo metodus, be to, duoda nurodymus ministerijoms bei kitoms centrinėms žinyboms dėl išlaidų sąmatų ir finansinių planų (pajamų ir išlaidų balansų) sudarymo. [www.finmin.lt]Finansų ministerijos, vadovaudamosi nustatyta tvarka bei terminais, duoda analoginius nurodymus dėl išlaidų sąmatų ir finansinių planų (pajamų ir išlaidų balansų.Ministerijos bei kitos centrinės žinybos, gavę finansų įstaigų nurodymus dėl išlaidų sąmatų ir finansinių planų (pajamų ir išlaidų balansų) sudarymo, šiais klausimais instruktuota pavaldžias įstaigas, įmones bei organizacijas ir praneša joms pagrindinius planinius rodiklius.Ruošiantis sudaryti ateinantiems metams biudžeto projektą, reikia išaiškinti einamųjų metų biudžeto ir visų finansinių bei gamybinių planų vykdymo rezultatus. Ateinantiems metams biudžeto projektas paprastai sudaromas einamaisiais metais, kai dar nėra metinių apyskaitų ir duomenų apie biudžeto ar kitų planų įvykdymo rezultatus. Tuo tarpu, norint sudaryti biudžeto projektą, būtina žinoti, koks bus socialinių ir kultūrinių įstaigų tinklas ir jų aptarnaujami kontingentai planuojamųjų metų pradžioje, kokia bus įmonių apyvartinių lėšų būklė bei jų rentabilumas ir t.t.Nesant apyskaitinių visų metų duomenų, reikia nustatyti apytikrius einamųjų metų finansinių bei gamybinių planų ir biudžeto laukiamo įvykdymo duomenis. Tie apytikriai duomenys yra išeities bazė ateinančių metų biudžetui sudaryti.Norint nustatyti laukiamus einamųjų metų biudžeto įvykdymo duomenis, reikia padaryti nemažą parengiamųjų darbų. Visų pirma, reikia patikslinti einamiesiems metams patvirtintą biudžetą, t.y. įtraukti einamaisiais metais padarytus pajamų, ir išlaidų pakeitimus, kai kurių pajamų arba išlaidų straipsnių sumų padidinimą bei sumažinimą.Einamųjų metų biudžetas, įtraukus visus pakeitimus, vadinamas patikslintu biudžetu.Patikslinus biudžetą, analizuojama, kaip jis buvo vykdomas per praėjusį einamųjų metų laikotarpį. Analizės tikslas — išsiaiškinti vidinius sankaupų didinimo ir efektyvesnių lėšų naudojimo rezervus. Analizuojant ūkio šakų planų vykdymo apyskaitas, siekiama išaiškinti, kaip vykdoma darbo našumo kėlimo ir savikainos mažinimo užduotys, gamybinė programa, pelno planas, kokia yra apyvartinių lėšų būklė ir t.t.Taip pat labai svarbu išaiškinti, kas kliudo ir kas padeda įvykdyti planines užduotis, kas naujo, pažangaus ir kas šalintino yra įmonių darbe. Tai padeda gerai dirbančių įmonių patyrimą prilaikyti kitose įmonėse.Socialinių ir kultūrinių įstaigų einamųjų metų apyskaitos leidžia nustatyti faktinį tų įstaigų tinklą, aptarnaujamus kontingentus ir faktines išlaidų normas.Išanalizavus biudžeto ir kitų planų vykdymą per einamųjų metų apyskaitinį laikotarpį, numatoma, kaip bus vykdomas biudžetas per likusį iki metų pabaigos laikotarpį. Laukiamas biudžeto įvykdymas per likusį laikotarpį nustatomas, patikslinus to laikotarpio planinius rodiklius, suderinus juos su konkrečiomis kai kurių biudžeto pajamų ir išlaidų padidinimo arba sumažinimo galimybėmis.Laukiamas metinis biudžeto įvykdymas gaunamas, einamųjų metų biudžeto vykdymo apyskaitinius duomenis sudėjus su spėjimais likusio iki metų pabaigos laikotarpio duomenimis.Ekonominė einamųjų metų biudžeto vykdymo analizė, laukiamo metin…io biudžeto įvykdymo, t.y. išeities bazės, nustatymas padeda išaiškinti faktinį ūkio šakų rentabilumą, teisingai apskaičiuoti ateinančių metų biudžeto pajamas ir išlaidas.Biudžeto vykdymas analizuojamas, remiantis apyskaitų duomenimis ir per metus sukaupta revizijų bei patikrinimų medžiaga.Ministerijos ir kitos žinybos analizuoja einamųjų metų įstaigų išlaidų sąmatų ir finansinių planų (pajamų ir išlaidų balansų) vykdymo apyskaitas ir analoginiu būdu nustato jų laukiamo metinio įvykdymo duomenis, kurie sudaro išeities bazę ateinančių metų suvestinėms išlaidų sąmatoms ir finansiniams planams sudaryti.Sudarant biudžeto projektą, svarbų vaidmenį vaidina materialinės ir finansinės išlaidų normos. Teisingai nustatomos išlaidų normos žymia dalimi lemia socialinių ir kultūrinių įstaigų bei įmonių darbo kokybę, stiprina ekonomijos režimą, didina biudžeto lėšų naudojimo efektyvumą.Finansų ministerija, remdamasi išlaidų normų taikymo einamaisiais metais analize, revizijų bei patikrinimų medžiaga, žinybų pasiūlymais ir biudžeto augimo perspektyva, paruošia ateinantiems metams vidutines išlaidų normas, kurias panaudoja, parengtinai svarstydama sąjunginių respublikų valstybinių biudžetų projektus ir sąjunginių ministerijų ir kitų žinybų suvestines išlaidų sąmatas ir finansinius planus.Pasak laisvosios rinkos instituto galiojanti nacionalinio biudžeto formavimo tvarka bei Lietuvos Respublikos biudžetinės sandaros įstatymas atspindi nacionalinio biudžeto bei valstybės funkcijų politikos nebuvimą, neužtikrina valstybės išlaidų tikslingumo, sistematiškumo, skaidrumo ir efektyvumo. Tokia tvarka buvo pritaikyta laikotarpiui, kurio akcentas – biudžeto nepriklausomybė, ir leido tiesiog patvirtinti savarankiškas valstybės išlaidas ir pajamas. Tačiau dabartiniu metu būtina atsižvelgti į įvykusius, vykstančius ir turėsiančius įvykti privatizavimo procesus, todėl reikia iš esmės keisti požiūrį į valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamas bei išlaidas ir peržiūrėti valstybės bei savivaldybių funkcijų ir kitos veiklos finansavimo principus. [www.lrinka.lt]3. Lietuvos Respublikos biudžeto 2004- 2005 m. analizė. 1 lentelė3. 1. Nacionalinio biudžeto pajamos 2004- 2005 m.LIETUVOS RESPUBLIKOS BIUDŽETAS( tūkst. Lt )Pajamos Įvykdyta 2004 2005 PokytisMOKESČIAI 9342128 10898462 Gyventojų pajamų mokestis 1614164 1875250 +261086Pelno mokestis 1168950 1507704 +338754Pridėtinės vertės mokestis 3930111 4841726 +911615Atskaitymai nuo pajamų pagal LR miškų įstatymą 13811 16555 +2744Atskaitymai nuo pajamų pagal LR kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymą 437160 296568 -140592Prekių apyvartos mokestis 1034 – –Akcizai 1857710 2040094 +182384Cukraus mokestis 32705 5677 -27028Loterijų ir azartinių lošimų mokestis 13621 24580 +10959Transporto priemonių mokestis 54829 48597 -6232Mokestis už aplinkos teršimą 25325 28264 +2939Rinkliavos 45221 55051 +9830Tarptautinės prekybos ir sandorių mokesčiai 147487 158396 +10909KITOS PAJAMOS 973156 1115586 +142430Palūkanos už paskolas 98096 105505 +7409Palūkanos už depozitus 8974 6226 -2748Lietuvos banko likutinis pelnas 66617 66062 -555Dividendai 67010 135167 +68157Palūkanos už kapitalo naudojimą 19963 17701 -2262Mokestis už valstybinius gamtos išteklius 16729 17079 +350Naftos ir dujų išteklių mokestis 43765 30799 -12966Pajamos už patalpų nuomą 16363 18861 +2498Konsulinis mokestis 21648 34438 +12790Pajamos už atsitiktines paslaugas 269506 295882 +26376Įmokos už mokslą aukštosiose mokyklose 228574 250575 +22001Žyminis mokestis 12158 13139 +981Kitos pajamos 27832 15244 -12588Pajamos iš baudų ir konfiskacijos 36675 46571 +19896Kitos neišvardintos pajamos 39246 62337 +23091SANDORIAI SU MATERIALIUOJU IR NEMATERIALIUOJU TURTU BEI FINANSINIŲ ĮSIPAREIGOJIMŲ PRISIĖMIMAS 88938 136470 47532Žemė 48534 66325 +17791Kitas ilgalaikis materialusis turtas 12195 10425 -1770Kitos gautinos sumos 28209 59720 +31511VISO PAJAMŲ 10404222 12150518 +1746296Europos sąjungos parama 1389794 2002570 +612776
IŠ VISO 11794016 14153088 +2359072Šaltinis: sudaryta autoriaus remiantis Lietuvos Respublikos biudžeto duomenimisKad aiškiau matytus atskirų pajamų lyginamąją dalį visose pajamose, paskaičiuojame procentines dalis (žr. 2 lentelė). Kaip matome mokestinės pajamos 2005 metais lyginant su 2004 sumažėjo 2,2% tam įtakos turėjo sumažėjusios pajamos, atskaitymuose nuo pajamų pagal LR kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymą, 140592 tūkst. Lt., cukraus mokestis 27028 tūkst. Lt, transporto priemonių mokestis 6232 tūkst. Lt., išaugę sandoriai su materialiuoju ir nematerialiųjų turtu bei finansinių isipareigojimu prisiėmimo padidėjimas 47532 tūkst. Lt., išaugusi Europos sąjungos parama Lietuvai 2,2% arba 612776tūkst. Lt., bei kitu pajamų srityje išaugusios pajamos 142430 tūkst. Lt.Pajamų procentinė dalis
.
1 pav. Pajamų procentinė dalisŠaltinis: sudaryta autoriaus remiantis Lietuvos respublikos biudžetais
Toliau panagrinėsime mokestines pajamas (žr. 3 lentelė), kadangi jų dalis visose pajamose yra didžiausia ir jai daugiausia skiriama dėmesio. Iš mokestinių pajamų išskirsime didžiausią dalį mokestinių pajamų sudarančias pajamas, t.y.: pajamų mokestis, pelno mokestis, pridėtinės vertės mokestis ir akcizai. 2 lentelėPagrindinės mokestinių pajamų dalys 2004 2005Mokestinės pajamos 11794016 14153088Gyventojių pajamų mokestis 1614164 1875250Pelno mokestis 1168950 1507704Pridėtinės vertės mokestis 3930111 4841726Akcizai 1857710 2040094Iš viso pajamų: 11794016 14153088Šaltinis: sudaryta autoriaus remiantis Lietuvos Respublikos biudžetu
Kaip matome visose anksčiau paminėtose srityse pajamos augo: Gyventoju pajamų mokestis 261086 tūkst. Lt. arba 2,2%, pelno mokestis 338754 tūkst. Lt. arba 2,8%, pridėtinės vertės mokestis išaugo net 7,7% arba 911615 tūkst. Lt. liginant su 2004 m., pajamos gaunamos iš akcizu 2005 m. išaugo 182384 tūkst. Lt. arba 1,6%. Nors ir pajamos iš minėtu mokesčiu ir augo, bet jos augo ne taip sparčiai kaip biudžeto pajamos kitose srityse (ES parama, sandoriai su turtu, kitos pajamos) todėl ga…lutiniame rezultate mokestinės pajamos sumažėjo 2,2% .3.2. Nacionalinio biudžeto išlaidos 2004- 2005 m.
3 lentelėBiudžeto išlaidos 2004- 2005 m.Asignavimai Įvykdyta 2004 2005 Pokytis tūkst. Lt.Bendros valstybės paslaugos 5182941 5635949 -453008iš jų: perduota savivaldybėms pagal LRV nutarimus 48663 specialioji dotacija 2197661 bendrosios dotacijos kompensacija 77481 Gynyba 926009 977673 +51664Viešoji tvarka ir visuomenės aosauga 1123774 1218107 -94333Ekonomika 2503720 3519508 +1015788Aplinkos apsauga 148546 280730 +132184Būstas ir komunalinis ūkis 400 700 +300Sveikatos apsauga 207785 261561 +53776Poilsis, kultūra ir religija 346478 406514 +60036Švietimas 1352862 1482478 +129616Socialinė apsauga 873973 1048968 +174995IŠ VISO IŠlAIDŲ 12666488 14832188 +2165700Šaltinis: sudaryta autoriaus remiantis Lietuvos Respublikos biudžetu duomenimis.Kaip matome iš trečioje lentelėje pateiktų duomenų išlaidos visose punktuose augo lyginant su 2004 metais ryškiausiai tai matyti ekonominės išlaidos jos išaugo net 40,5% 1015788 tūkst. Lt. po to kiek mažesne įtaka turėjo išaugusios išlaidos socialiniai apsaugai (174995 tūkst. Lt ) švietimui (129616 tūkst. Lt), net 89% išaugo aplinkos apsaugai (132184 tūkst. Lt), išaugo išlaidos viešosios tvarkos ir visuomenės apsaugos (94333tūkst. Lt ) poilsiui, kultūrai ir religijai (60036 tūkst. Lt), sveikatos apsaugai (53776 tūkst. Lt) gynybai (51664 tūkst. Lt) bendros valstybės išlaidos išaugo 453008 tūkst. Lt labai nežymiai pasikeitė (300 tūkst. Lt) išlaidos būstams ir komunaliniu.
2 pav. Nacionalinio biudžeto išlaidų sudėtisŠaltinis: sudaryta autoriaus remiantis Lietuvos Respublikos biudžeto duomenimisVyriausybė didino savo išlaidas siekdama išspręsti per daugelį metų susikaupusius visiems gyventojams aktualius: sveikatos apsaugo, švietimo, socialinės apsaugos, aplinkos apsaugos, viešosios tvarkos ir visuomenės apsaugos ir kitas visuomenei rupimas problemas bei įsipareigojimus tarptautinėm organizacijom. Dėl anksčiau paminėtu priežasčių bendros nacionalinio biudžeto išlaidos išaugo net 17,1% ta galima pamatyti 2 paveiksle pavaizduotoje diagramoje.3.3. Lietuvos Nacionalinio biudžeto balansas.Nacionalinio biudžeto perteklius ar deficitas priklauso nuo gaunamų pajamų ir išleidžiamų išlaidų ar vyriausybės vykdomos politikos šalies ekonomikai reguliuoti. Jei valstybės išlaidos didesnės negu pajamos – biudžetas yra deficitinis, o jei išlaidos mažesnės už gaunamas pajamas – valstybės biudžetas yra perteklinis.
4 lentelėBiudžeto pajamos ir išlaidos, tūkst. LtMetai Pajamos Išlaidos Perteklius/deficitas (-)2004 11794016 14153088 -23590722005 12666488 14832188 -2165700Šaltinis: sudaryta autoriaus remiantis Lietuvos Respublikos biudžetu duomenimis
4 lentelėje pateikti duomenis parodo juo nacionalinio biudžeto išlaidos viršijo pajamas 2004 m. net 20% arba 2359072 tūkst. Lt., o 2005 m. išlaidos taip pat viršijo pajamas, bet šitiek mažiau 17 % arba 2165700 tūkst. Lt. tai atsitiko todėl, kad pajamos augo sparčiau nei išlaidos lyginant su 2004 m. todėl galima sakyti, kad 2005 metu biudžetas nors ir buvo deficitinis, bet labiau subalansuotas nei 2004 m. Pasak Navickas (2001 m.) Svarbiausia biudžeto deficito priežastis yra netobulas mokesčių administravimas.Išanalizavus nacionalini biudžetą matome, kad Lietuvos Respublikos pajamos auga tik truputi sparčiau (3 %) nei išlaidos, bet ir valstybės biudžetas ir toliau liko deficitiniu dėl netobulo mokesčių administravimo.Laisvosios rinkos institutas teigia, kad mokestinėmis pajamomis nepagrįstas išlaidavimas yra esminė biudžeto yda, užprogramuojanti nuolatinį Vyriausybės skolinimąsi ir išlaidų skolai aptarnauti didėjimą. Biudžeto deficitas dar labiau sustiprina netoleruotiną perskirstymo iracionalumą. Biudžeto formavimo principas – išlaidavimas pagal pajamas (nedeficitinis biudžetas) – turi būti įtvirtintas įstatymu. Galimos dvi alternatyvos: pirmoji – konstitucinė pataisa, draudžianti deficitinį biudžetą, antroji – analogiška Lietuvos Respublikos biudžetinės sandaros įstatymo pataisa. Pirmoji alternatyva būtų žymiai efektyvesnė, kadangi įtvirtintų šį principą pagrindiniame šalies įstatyme – Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. [www.lrinka.lt]IŠVADOS1. Pinigų biudžeto pajamos bent formaliai parodo, kas moka, kaip moka ir t.t. Pinigų biudžeto išlaidos parodo, kokiems tikslams, kieno naudai surinktos lėšos naudojamos. Pinigų biudžeto sudarymas yra mėginimas numatyti būsimųjų metų pajamas ir išlaidas, prognozė, kuri neturi planinio direktyvinio pobūdžio. 2. Finansų ministerija organizuoja valstybinio biudžeto projekto sudarymą, nustato bendrą biudžetinio planavimo linkmę ir pajamų bei išlaidų apskaičiavimo metodus, be to, duoda nurodymus ministerijoms bei kitoms centrinėms žinyboms dėl išlaidų sąmatų ir finansinių planų (pajamų ir išlaidų balansų) sudarymo.
3. Išanalizavus nacionalini biudžetą matome, kad Lietuvos Respublikos pajamos auga tik truputi sparčiau (3 %) nei išlaidos, bet ir valstybės biudžetas ir toliau liko deficitiniu dėl netobulo mokesčių administravimo.LITERATŪRA1. Navickas V. 2001 m. Valstybės skolos ir biudžeto deficito tarpusavio sąveika. Inžinerinė ekonomika.- Kaunas: Technologija.2. Z. Gaidienė. 1999 m., Finansų valdymas. Vilnius.3. http://www.finmin.lt;4. http://www.std.lt;5. htttp://www.lrinka.lt