TURINYS
1. Apsaugos užtikrinimo vertinimo laipsnis…………………………………………12. Išlaidos ir pelnas (nauda) naudojant muitus……………………………………..23. Laimėjimas (nauda) gamintojams ir vartotojams………………………………34. Naudos (pelno) ir nuostolio matavimas………………………………..4.1. Apsaugos užtikrinimo vertinimo laipsnisMuitų įvedimas importuojamoms prekėms veda prie to, kad kainą didina ir šalyje esantys gamintojai. Šis rezultatas neretai yra pagrindinis valstybės tarifų politikos tikslas, kuris apsaugo valstybėje esančius gamintojus nuo žemų kainų, kurios susidaro esant konkurencijai su importuojamomis prekėmis. Įvedant praktinę prekybos politikos analizę, būtent muitų įvedimą importinėms prekėms, svarbu išsiaiškinti, kokią vidinę rinkos apsaugą realiai ji (valstybė) gali užtikrinti. Atsakymas į šį klausimą paprastai išreiškiamas procentiniu naujos kainos ir vyraujančios kainos santykiu, tačiau tik esant laisvos prekybos sąlygoms. Pavyzdžiui, muitas importuojamam cukrui gali padidinti jo kaina iki 45%, su tokiu reiškiniu buvo susidūrę Amerikos verslininkai. Muito įvedimo atveju rinkos apsaugos užtikrinimo vertinimas gali pasirodyti vienareikšmiu: jeigu muitas sudaro mokestį už savo vertę, kuri yra proporcinga įvežamų prekei vertei, tai muito atlygis pats turi atitikti vidinės rinkos apsaugos užtikrinimo rodiklį; jeigu muitas yra specifinis, tai tarifo dydžio suskirstymas į gryną tarifo kainą duos mums muito vertės ekvivalentą.Bet apskaičiuojant apsaugos priemones, užtikrinančius importo muitus, iškyla dvi problemas. Pirma, jeigu spėjimai apie valstybės – importuotojos mažumą pasirodo esą netikslūs, tai atskiro muito nustatymo rezultatas greičiau bus sumažintos eksporto kainos, negu padidintos kainos vidinėje rinkoje. Kartais tokios prekybines politikos įtaka užsienio eksportuotojų kainoms pasirodo esanti pakankamai reikšminga. Antra, muito įvedimo efektas skirtingose prekių gamybos etapuose gali pasirodyti nevienodas. Tai galima pailiustruoti sekančiu paprastu pavyzdžiu.Tarkim, kad automobilis pasaulio rinkoje parduodamas už 8 tūkst.dolerių ir kad detalių vertė, iš kurių jis surinktas, sudaro 6 tūkst. dolerių. Dabar sulyginkime dvi šalys: viena iš jų įvykdyti automobilių surinkimą, o kita, jau turinti surinkimo gamyklą, ruošiasi vystyti komplektų išleidimą.
Tam kad paaštrintų savo šalies automobilių industriją pirma šalis įveda 25% muitą įvežamiems jau gataviems automobiliams, tai leidžia šalies automobilių gamintojams padidinti kainą nuo 8 tūkst. dolerių iki 10 tūkst. dolerių. Tokiu būdu neteisinga sakyti, kad automobilių surinkėjai gauna tik 25% savo rinkos apsaugos. Iki muito įvedimo šios šalies automobilių surinkimo įmonė galėjo egzistuoti tik tuo atveju, jeigu automobilio surinkimo vertė būtų nedidesnė kaip 2 tūkst. dolerių (skirtumas tarp 8 tūkst. dolerių ir 6 tūkst. dolerių atitinka detalių vertę); dabar gi automobilio surinkimas galimas esant ir 4 tūkst. dolerių (tai skirtumas tarp 10 tūkst. dolerių ir detalių vertės). Tokiu būdu, šiuo atveju šios šalies automobilių surinkėjams 25% muito faktinį apsaugos laipsnį 100% lygyje.Dabar įsivaizduosime, kad antra šalis savo komplektuojančiai gamybai didinti įveda 10% muitą importiniams detalėms. Tokiu būdu, šios šalies komplektuojančių automobilių surinkėjų kaina pakils nuo 6 tūkst. dolerių iki 6,6 tūkst.dolerių. Net jei nebūtų jokio muito gataviems (surinktiems) automobiliams duotas dydis, automobilio surinkimas šios šalies sąlygomis bus pelningesnis. Juk iki muito įvedimo šios šalies automobilių išleidimas buvo rentabilus, jeigu surinkimo kaina neviršijo 2 tūkst. dolerių (8tūkst. dolerių – 6 tūkst. dolerių); dabar gi po muito įvedimo automobilio surinkimo kaina negali viršyti 1,4 tūkst. dolerių (8 tūkst. dolerių – 6,6 tūkst. dolerių). Tokiu būdu komplektuojantiems automobilių surinkėjams muitas, nors ir užtikrins jos gamintojam…s teigiamą (pozityvę) apsaugą, tačiau automobilių surinkėjams užtikrins negatyvų faktinės apsaugos laipsnį -30% (-600/2000).Panašūs samprotavimai panaudoti šiame pavyzdyje ekonomistams suteikia galimybę išnagrinėti faktinės apsaugos laipsnio vertinimo metodus, gautus konkrečiuose muito įvedimo atvejuose arba naudojant kitokių tipų prekybos politiką. Prekybinės politikos įvairovė, pavyzdžiui, stimuliuojant pramoninį vystymąsi, kuris neretai priveda prie daug aukštesnio vidinės rinkos apsaugos laipsnio pasiekimo, negu paprastas muito įvedimas .2. Išlaidos ir pelnas (nauda) naudojant muitusMuitų įvedimas veda prie prekių kainų didėjimo šalyje, kuri vykdo importą. Valstybėje – importuotojoje kainų pokyčių rezultate labiausiai pralaimi vartotojai, o valstybės – eksportuotojos vartotojai laimi. Gamintojų atžvilgiu visa tai yra atvirkščiai – laimi valstybės – importuotojos gamintojai, o pralaimi valstybė – eksportuotoja. Be to, valstybė, įvedanti muitus, aprūpina save papildomomis pajamomis. Tam kad palyginti visų duotų išlaidų ir pelno prekybinę politiką būtina atlikti jų kiekybinį paskyrimą. Pelno ir išlaidų matavimo metodas, įvedant muitus remiamasi dviem supratimais, kurie plačiai naudojami atliekant makroekonominę analizę: laimėjimas vartotojui – laimėjimas gamintojui.3. Laimėjimas (nauda) gamintojams ir vartotojamsVartotojo laimėjimas nustatomas pagal kainų skirtumą, kurią jis moko realiai už pirkinį, ir kainos, kurią jis buvo pasiruošęs mokėti už šį pirkinį. Pavyzdžiui, jeigu vartotojas buvo pasiruošęs sumokėti už kviečius 8 dolerius, o faktinė kaina pagal sandėrį už kviečius yra tik 3 doleriai, tai vartotojo naudą už tokį pirkinį sudarė 5 doleriai.Vartotojo laimėjimą galima nustatyti pagal rinkos paklausos kreivę (pav. 8.6). Pavyzdžiui, tarkim, kad maksimali kaina, už kurią vartotojas nupirks 11 prekių vienetų, sudarys 9 doleriai. Tada vienuolikta įsigyta prekė vartotojui turi apsieiti už 9 dolerius.Tarkim, kad kaina yra lygi būtent 9 doleriai. Tada vartotojas, kaip parodyta 8.6 paveikslėlyje, bus pasiryžęs nupirkti būtent vienuoliktą prekę už 9 dolerius, nors ši prekė jam ir nenaudinga. Bet vartotojai bus pasiryžę mokėti už dešimtą prekę ir 10 dolerių ir tokiu būdu gauti iš jos naudos už 1 dolerį. Jie bus pasiryžę mokėti už devintą prekę ir 12 dolerių, šiuo atveju jie iš šio pirkinio laimės 3 dolerius ir t.t.Apibendrinant šio pavyzdžio rezultatus, galime sakyti, kad P – prekės kaina, o Q – jos kiekis, kurio reikalauja vartotojai už tokią kainą. Vartotojo naudą galime apskaičiuoti išskaičiuojant P ir Q iš ploto figūros, iš viršaus apribotos paklausos kreive (pav. 8.7). Jeigu kaina yra lygi , tai atitinkamai jos paklausa lygi , o naudingumas vartotojams išskaičiuojamas iš ploto figūros a. Jeigu kaina nuleidžiama iki , tai prekių kiekis, kuriam bus paklausa už tokią kainą, išaugs iki , tai ir vartotojui nauda bus išaugs ir bus lygi dviejų figūrų a ir b sumai. Gamintojų naudingumo sąvoka yra analogiška vartotojų naudingumo sąvokai. Gamintojas bus pasiryžęs pardavinėti prekes už 2 dolerius, bet jei prekės kaina išaugs iki 5 dolerių, tai gamintojas išloš 3 dolerius. Tas pats gamintojas, kuris jau buvo peržiūrimas vartotojo naudos paklausos kreivėje, tą pačią kreivę galima naudoti ir gamintojo pasiūlos laimėjimo nustatymui. Jeigu P – nustato prekės kainą, o Q – jo pasiūla tokia kaina, tai gamintojo nauda bus lygi padarytiems Q ir P ploto figūros, esančios po pasiūlos kreive ir iš dešinės apribotos reikšme Q, išskaičiavimams (pav. 8.8). Jeigu kana lygi , tai atitinkamai pasiūla bus lydi ir naudą gamintojui bus galima nustatyti iš figūros c ploto, esančio virš pasiūlos kreivės. Jeigu kaina padidės iki reikšmės , tai atitinkamai prekių pasiūla didėja ir bus lygi , nauda vartotojui bus lygi figūrų c ir d plotui.Kaina, PVartotojo laimėjimas nuo kiekvieno parduoto prekėsvieneto prilygsta skirtumuitarp faktinės pirkimo kainosir kainos, kurią vartotojas būtų pasirengęs mokėti. $12 $10 $9
D
8 9 10 11 Kiekis, Q
1 pav. Vartotojo laimėjimo nustatymas pagal paklausos kreivę
Kaina, P
Vartotojo laimėjimas prilygsta figūros plotui, apribotam iš viršaus paklausos kreivės, o iš apačios kainos lygio.
Kiekis, Q
2 pav. Grafinis vartotojo laimėjimo apskaičiavimas
Kaina, PGamitojo laimėjimas prilygsta figūros plotui, iš viršaus sapriboto kainos lygio, iš apačios – pasiūlos kreivės.
Kiekis, Q
3 pav. Grafinis gamintojo laimėjimo apskaičiavimas
Kai kurie sunkumai naudojant vartotojo ir gamintojo naudos (laimėjimo) sąvokas yra susijusios su techninėmis problemomis atliekant skaičiavimus, į kuriuos mes galime visiškai nekreipti dėmesio. Žymiai svarbesnis klausimas, ar tikrai tiesioginis vartotojų ir gamintojų pelnas duotoje rinkoje tiksliai atitinka socialinį pelną. Papildomas pelnas ir išlaidos, kurių nėra gamintojų ir vartotojų naudoje, yra dėmesio centre peržiūrint prekybos politiką, kuri yra atlikta 9 skyriuje. Bet dabar …mes susikoncentruosime tik ties pelno ir išlaidų analizę, nustatančią naudą vartotojams ir gamintojams.
4. Naudos (pelno) ir nuostolio matavimas
Paveikslėlyje 8.9 parodyti nauda ir nuostoliai, gaunami valstybei – importuotojai įvedus muitus. Muito įvedimas importui lemia prekių kainos padidėjimą vidinėje rinkoje nuo iki ir prekių kainos sumažinimą nuo iki pas eksportuotojus (žr. pav. 8.4). Taip valstybinė gamyba valstybėje – importuotojoje išauga nuo iki , o valstybinių prekių vartojimas sumažėja nuo iki . Tokiu atveju nuostolių ir naudos įvairios grupės gali būti apskaičiuotos kaip 5 figūrų, t.y. a, b, c, d ir e, plotų suma.Pirmiausiai peržiūrėsime naudą, kurią gauna valstybiniai gamintojai. Jie susiduria su žymiai aukštesnėmis rinkos kainomis, o tai reiškia, kad gauna sau papildomą naudą. Kaip matėme paveikslėlyje 8.8, nauda gamintojams yra lygi figūros, esančios virš pasiūlos kreivės ir išviršaus apribotos kainos, pločiui.Iki įvedant muitus nauda gamintojams buvo lygi figūros, esančios virš pasiūlos kreivės ir žemiau kainos , plotui. Po kainos padidėjimo iki gamintojų nauda išauga iki dydžio, kuris atitinka figūros a plotą. Tokiu būdu, muito įvedimas gamintojams bus naudingas. Šios šalies vartotojai taip pat susidurs su kainų padidėjimu, kas veda prie jų materialinės padėties pablogėjimo. Kaip matėme paveikslėlyje 8.7 nauda vartotojams atitinka figūros, iš viršaus apribotos Kaina, P S
Skirtingų grupių nauda irnuostoliai gali būti apibudinami kaip penkių figūrų suma: a, b, c, d ir e.
= vartotojo nuostoliai (a + b+ c+ d) = gamintojo nauda (a)
= valstybės pajamos (c + e)
Kiekis, Q
4 pav. Nauda ir nuostoliai ivedant mutus šaliai importuotojei
paklausos kreivės, o apačioje – kaina, plotui. Taip kaip vartotojams kaina išaugo nuo iki , tai jų nauda sumažėjo iki dydžio, atitinkančio keturių figūrų (a, b, c ir d) plotų sumai. Tokiu būdu, muitų įvedimas pablogins vartotojų materialinę padėtį.
Dabar peržiūrėsime, kas šiuose sąlygose įvyktų, jei jos būtų veikiamos trečiojo asmens – vyriausybė. Akivaizdu, kad ji gaus pajamų renkamų muitų forma (pavidalu). Šios pajamos bus lygios padarytam muito tarifui importo apimčiai . Taip kaip , tai vyriausybės pajamos atitiks figūrų c ir e plotų sumai. Taip kaip išvardytos naudos ir nuostoliai pasireiškia įvairių žmonių gyvenime, tai muito įvedimo visų minusų ir pliusų bendras vertinimas priklausys nuo to, kaip mes vertinsime kiekvienos grupės dolerinę naudos išraišką. Pavyzdžiui, jeigu gamintojų pelnas (nauda) tenka savarankiškiems resursų savininkams, o vartotojai tampa vidutiniškai vargingesni, tai muitų įvedimo efektas bus peržiūrimas kitaip, negu tuo atveju, kai kalba eina apie prabangos dalykus, kurie yra gaminami darbininkų, turinčių žemas pajamas, ir perkami tik turtingų žmonių. Neaiški lieka ir situacija su vyriausybe: ar ji skirs iš savo gaunamų pajamų lėšų finansuoti visuomenines paslaugas ar įsigyti unitazus , kurie kainuos 1 tūkst. dolerį? Nežiūrint į tokių problemų egzistavimą, prekybinės politikos srities specialistai įvedus muitą bando apskaičiuoti tikrą rezultatą socialinei gerovei, susikuriant nuomonę, kad vienodos pelno ir nuostolio dolerinės išraiškos skirtinguose grupėse turi vienodą socialinę vertę. Pažiūrėsime, koks bus gerovės pasikeitimo grynasis efektas įvedus muitus. Grynos išlaidos po muitų įvedimo yra lygios:Vartotojų išlaidos – Gamintojų pelnas – Vyriausybės pajamos,Pakeitus šias išraiškas atitinkamais figūrų plotais paveikslėlyje 8.9, gausim:Tokiu būdu, mes turime du trikampius, kurių plotai atitinka visas tautos išlaidas, ir vienas stačiakampis, kurio plotas atitinka gaunamą pelną. Naudinga šio pelno ir išlaidų interpr…etacija padaro sekančias išvadas: trikampiai atspindi efektyvumo praradimą, atsirandantį todėl, kad įvedus muitus susilpnėja gamybos ir vartojimo stimulai, o stačiakampis nustato prekybos pagerėjimo sąlygas, kurios atsiranda todėl, kad muitai lemia eksportuojamų prekių kainos sumažėjimą.
Pelnas priklauso nuo šalies sugebėjimo, įvedus muitus, sumažinti eksportuojamų produktų kainas vidinėje rinkoje. Jeigu valstybė negali padaryti įtaką pasaulinėms kainoms(„mažos valstybės“ atvejis parodytas paveikslėlyje 8.5), tai figūra e, nustatančios prekybos pagerėjimo sąlygas, išnyksta, o tai reiškia, kad muito įvedimas veda prie gerovės mažėjimo. Be to, muitas susilpnina gamintojų ir vartotojų stimulus bei skatina juos veikti taip, kaip kad importas būtų žymiai brangesnis, nei toks koks jis yra iš tikrųjų. Ekonomikoje sąnaudos papildomam vartojamam vienetui atitinka papildomo importo vieneto kainai, bet taip kaip muitas vidinę kainą padaro didesnę negu pasaulinė, tai vartotojai sumažina savo pirkimo apimtys iki tokio lygio, prie kurio ribinis prekių vienetas daro naudą lygią valstybinei kainai, į kurią jau yra įskaičiuotas muitas. Tokiu būdu, ekonomika pagamina papildomų prekių vienetų, kurie gali būti nupirkti užsienyje žymiai mažesne kaina. Grynas efektas, kuris padaro gerovę įvedant muitus, parodyta paveikslėlyje 8.10. Neigiamas efektas, nustatomas dviejų trikampių b ir d plotu. Pirmas iš jų atspindi praradimus, iškreipiant gamybinius stimulus, atsirandančius todėl, kad įvedus muitus valstybiniai gamintojai pradeda tokių prekių gaminti per didelius kiekius. Antras trikampis atspindi valstybinius praradimus, iškreipiant vartotojų stimulus, sąlyguotus tuo, kad įvedus muitus vartotojas priverstas duotas prekes pirkti mažais kiekiais. Šalia tų praradimų reikia pažymėti pagerėjusias prekybines sąlygas, kurias nustato stačiakampio e plotas ir yra sąlygoja eksportuojamų prekių kainų mažėjimą įvedus muitus. „Mažos valstybės“ atveju, nesugebančios įtakoti išorinės rinkos kainas, duotas teigiamas efektas nepasireiškia, nes po muito įvedimo nuostoliai yra didesni už atnešama pelną.Kaina, P S Paryškinti trikampiai b ir d atspindi efektyvumo praradimą,o kvadratas e apibrėžia prekybos sąlygų pagerėjimą.
Kiekis, Q
Importas 5 pav. Gerovės pasikeitimo grynas rezultatas įvedus muitus