I. ĮVADINĖ DALIS
Šiuolaikiniame pasaulyje nėra tokios valstybės, kuri galėtų egzistuoti be finansinių tarpininkų, padedančių vyriausybei kontroliuoti ir kurti valstybės pinigus. Šie finansiniai tarpininkai yra ne kas kita, kaip institucijos, indėlių ar kita forma surenkančios pinigų fondus iš gyventojų ar firmų ir teikiančios jiems paskolas, o taip pat perkančios ir parduodančios obligacijas bei kitus vertybinius popierius. Jų pelną sudaro gautų ir išmokėtų palūkanų skirtumas. Vieni iš svarbiausių tokių finansinių tarpininkų yra komerciniai bankai. Temas, susijusias su šiais bankais nagrinėjo tokie Lietuvos autoriai kaip D.Ivaškevičius, D.Sakalas, B.Martinkus, V.Žilinskas, L.Šadžius, V.Vaškelaitis, V.Meidūnas, Pr.Puzinauskas, O.Buckiūnienė, V.Terleckas, taip pat tokie Lietuvos ekonomistai kaip P. ir R.Wonnacott‘ai, R.Paliulytė, V.Snieška ir kiti, teisininkas G.Bužinskas. Apie tai diskutavo ir užsienio autoriai T.Mayer, J.S.Duesenberry, R.Z.Aliber. Nepaisant to, komercinių bankų veikla Lietuvoje yra tebediskutuotina, ir būtent todėl mano pasirinktoji kursninio darbo tema yra aktuali tiek teoriniu, tiek praktiniu požiūriu. Kursiniame darbe sieksiu įgyvendinti šiuos uždavinius: Apžvelgti bankininkystės raidą Lietuvoje; Atskleisti komercinių bankų sampratą, požymius, ypatumus; Aptarti svarbiausius komercinius bankus Lietuvoje; Pateikti komercinių bankų veiklos indikatorius; Panagrinėti komercinių bankų turtą ir jo dinamiką.Įgyvendindamas šiuos uždavinius sieksiu savo kursinio darbo tikslo – argumentuotai bei išsamiai atskleisti komercinės bankininkystės Lietuvoje ypatumus.Tikslui pasiekti naudosiu tiek vadovėlinę, tiek teisinę, tiek mokslinių straipsnių medžiagą, o atsižvelgdamas į informacijos kitimo dinamiką bei įvairovę, remsiuosi ir medžiaga iš interneto.Rašydamas kursinį darbą pagrinde naudojau istorinį, statistinį, grafinį bei aprašomajį metodus.
II. DĖSTOMOJI DALIS
1. Bankininkystės raida Lietuvoje
Žodžio „bankas“ kilmė yra itališka. Pasak B.Martinkaus ir V.Žilinsko, itališkas žodis „banco“ reiškė stalą, prie kurio viduramžiais sėdėdavo žmonės, versdavosi pinigų mainymu ir panašiomis operacijomis . Bankininkystė, kaip tam tikros veiklos rūšis yra pakankamai sena, siekinati Babilonijos, antikinių civilizacijų bei Romos egzistavimą, kuomet jau veikė paskolas teikiantys bei užsienio valiutas keičiantys bankai. Nors saugiausiomis vietomis pinigams ir kitoms vertybėms saugoti buvo laikomos bažnyčios, kurios tais laikais tapdavo savotiškais bankais. Taigi kaip pastebi O.Buskiūnienė, pirmosios mūsų laikų bankų užiomazgos atsirado tik centralizuotose Rytų valstybėse . Tuo tarpu šiuolaikinės bankininkystės lopšys – renasanso laikų Italija, kur bankininkai ne tik pirkdavo bei parduodavo užsienio valiutą, bet ir priimdavo indėlius iki pareikalavimo ir terminuotus indėlius. Bankininkystės Lietuvoje raidos istorija taipogi yra sena. Pradžių pradžia siekia net 1768 metus, kuomet, anot O.Buskiūnienės, buvo nutarta įsteigti Valstybinį emisijos banką – Bank Polski i Litevski, kuris buvo įkurtas 1792 metais ir kuris turėjo kontoras Vilniuje, Gardine bei Minske . Tačiau, kaip žinome, 1795 metais Lietuva ir Lenkija buvo padalinta trečiąjį kartą, ir mūsų šalis neteko valstybingumo, taigi kartu ir galimybės kurti savo finansų ir kredito sitemų. Vėliau bankai mūsų šalyje atsirado tik panaikinus baudžiavą, t.y. 1861 metais, kuomet stambūs žemvaldžiai ir valstiečiai siekė atsikratyti lupikautojų paslaugų ir ieškojo pigesnių kredito šaltinių, tačiau tai buvo Rusijos bankai. Kaip pastebi D.Ivaškevičius ir A.Sakalas, šių poreikių neįstengė patenkinti dar silpna kredito įstaigų sistema – Rusijos disžiųjų akcinių ir valstybinių bankų skyriai, smulkaus kredito draugijos . Dar vėliau, t.y. 1872 metais, buvo įkurtas Vilniaus akcinis žemės bankas, teikęs ilgalaikes paskolas, tačiau tik įkeitus nuolatinį pelną duodančius dvarus. 1882 metais buvo įsteigtas Valstybės bajorų ir valstiečių žemės bankas, po kurio pradėjo kurtis įvairios kredito draugijos. 1918 metais buvo įsteigtas pirmasis komercinis bankas – tai Lietuvos prekybos ir pramonės bankas. 1921 metais Lietuvoje jau veikė šešeri komerciniai bankai. Pasak O.Buskiūnienės, komerciniai bankai pagal jų nuosavybę ir veiklos pobūdį iki 1933 metų buvo dvejopi: Akciniai; Kooperatiniai . Negalima nepaminėti ir per Pirmąjį pasaulinį karą vokiečių įsteigtos Rytų skolinamosios kasos – Darlhenskasse OST, kuri buvo centrine pinigų emisijos bei kredito įmone iki 1922 metų rudens. Tuo tarpu tarpukariu pradėjo steigtis įvairios kredito įstaigos, kurių sąrašą, įsteigimo datas bei balanso sumas pateikia D.Ivaškevičius ir A.Sakalas :
1 lentelė Pagrindinių Lietuvos bankų įsteigimo metai ir balanso suma, mln. Lt (1940-03-31)
Banko pavadinimas Įsteigimo metai Balanso suma, tūkst. LtLietuvos bankasŽemės bankasŪkio bankasKomercijos bankasKooperacijos bankasCentrinis žydų bankasTarptautinis bankasKredito bankas 19221924191919201920192019211921 291,4168,246,829,223,620,217,76,8
Kadangi mano kursinis darbas yra nukreipats konkrečiai į komercinius bankus, reikia paminėti, jog 1933 metais, reorganizavus Kooperacijos banką, visi komerciniai bankai buvo tik akciniai. Akciniais pagrindais buvo įkurtas ir mano aukščiau minėtasis „Prekybos ir pramonės“, o taip pat „Komercijos“, „Kredito“, „Tarptautinis“, „Centrinis žydų“ bei „Ūkio“ bankai. Tuo metu komerciniai bankai telkėsi Lietuvos viduryje, t.y. Kaune. Prielaidas, kodėl taip nutiko, mini V.Terleckas, pasak kurio, carinės administracijos vykdytos ekonominės politikos Lietuva buvo mažai industrializuota ir urbanizuota, kadangi silpną miestų ūkinį potencialą sugriovė karas ir okupacija, taigi kitų miestų ūkinė apyvarta buvo nedidelė, verslininkų juose nebuvo daug, o ir tie nelabai turtingi . Visiškai sutinku su tokiais autoriaus svarstymais, kadangi normalu yra tai, kad krašto sostinė tampa finansiniu centru, pritraukiančiu į save ir kitų miestų finansinius išteklius.
Jeigu panagrinėtume vien komercinių Lietuvos bankų veiklą, pastebėtume, jog jie išgyveno pasaulinei bankininkystei būdingą virsmo prekiautojais svetimais pinigais procesą. Tiesa, Lietuvos komerciniai bankai šiuo požiūriu atsiliko nuo kitų šalių komercinių bankų. Kaip pastebi V.Terleckas, jie 1928 metais sugebėjo pritraukti svetimo kapitalo tik 4 kartus daugiau, negu turėjo nuosavo kapitalo, kai tuo tarpu įstatymas leido pritraukti 10 kartų daugiau sumų . Tai matyti iš sekančių rodiklių:2 lentelėKomercinių bankų 1938 m. balansų pagrindiniai straipsniai (mln. Lt)
Eil.Nr. Bankai Straipsniai balansas nuosavaskapitalas indėliai paskolos1.2.3.4.5.6. Ūkio bankasLietuvos komercijos bankasKooperacijos bankasCentralinis žydų bankasTarptautinis bankasKredito bankasIš viso: 60,133,527,422,818,813,2175,8 15,32,83,43,82,22,229,7 28,727,89,012,55,44,187,5 23,624,119,114,612,78,0102,1Šltiniai: Vyr. Žinios, 1939-04-22, 1939-06-17, 1939-07-01, 1939-07-16
Kaip teisingai pastebi V.Terleckas, iš 2 lentelės labai aiškiai matosi lyderiai ir autsaideriai indėlių bei paskolų rinkose: aiškiai pirmavę Ūkio ir Lietuvos komercijos bankai 1938 metais buvo sutelkę apie 65 procentus visų indėlių ir suteikę 46,7 procento paskolų, o tuo tarpu Kooperacijos, Centralinį žydų bei Tarptautinį bankus galima priskirti prie vidutinių . Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, jog komerciniai bankai veikė vienpusiškai, tačiau toks įspūdis klaidingas. Iš tiesų jie atliko ir čekių, vekselių inkasavimo operacijas, teikdavo ir gaudavo garantijų. 1940 metais visi bankai buvo nacionalizuoti. Labai svarbi data Lietuvos bankininkystės raidoje buvo 1990 metų kovo 1diena, kuomet buvo įsteigtas Lietuvos bankas. Prasidėjo naujas etapas Lietuvos bankininkystėje. Tai rodo ir O.Buckiūnienės pateikta statistika, jog 1996 metų pradžioje Lietuvos banke buvo įregistruoti 27 bankai, o 2000 metais Lietuvoje veikė 10 komercinių bankų, 3 užsienio kapitalo bankai bei 3 užsienio atstovybės . Svarbu paminėti tai, jog atkūrus Lietuvos valstyubės nepriklausomybę, kilo butinybė pertvarkyti ne tik politinę, bet ir ekonominę šalies sitemą, t.y. pereiti iš komandinės planinės ūkininkavimo sistemos į rinkos ekonomiką, pagrįstą laisvo, decentralizuoto ūkininkavimo principais, ir visa tai, be abejo, lėmė naujus ekonominiu santykius. Pasak G.Bužinsko ir L.Šadžiaus, komercinių bankų teisinė bazė, kaip ir apskritai Lietuvos bankininkystė, pradiniu laikotarpiu buvo kuriama stokojant konceptualaus pagrindimo, nors tam tikrų bandymų ją kurti paskutiniais „perestroikos“ metais buvo . Taigi dėl to, kad pagrindinius teisės aktus tuomet kūrė daugiausia ne teisininkai, o finansininkai, sukaupta bankininkystės patirtis buvo perimama ne kūrybiškai ir todėl teisės aktai buvo nuolat taisomi, koreguojami, tobulinami. Kaip žinome, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, visose ekonominėse finansų institucijose iš pradžių vyko perėjimas iš centralizuotos, uždaros į atvirą, laisvąją rinką. Išvengti klaidų nepavyko – nebuvo patirties, trūko laiko organizuojant komercinių bankų veiklą rinkos sąlygomis. Anot G.Bužinsko ir L.Šadžiaus, bankai, būdami vieni svarbiausių ir aktyviausių ekonominės sistemos dalyvių, savo veikloje nuo pat pradžių privalėjo remtis teisiniais dokumentais, o visi komercinių bankų sudaromi sandoriai turėjo atitikti Lietuvos Respublikos įstatymus, juose reglamentuotas taisykles ir normas . Tai padaryti, žinoma, buvo gana sunku, juolab, kad po Nepriklausomybės atkūrimo dar nebuvo Komercinių bankų įstatymo. Kilo prieštaravimas tarp būtinybės kuo skubiau pertvarkyti senųjų komercinių bankų veiklą naujais metodais ir reikiamybės sudaryti būtinas teisines sąlygas kurti naujus komercinius bankus ir jų veiklai. Pagaliau 1990 metų gruodžio 19 dieną buvo priimtas Lietuvos Respublikos AT Prezidiumo nutarimas „Dėl akcinių komercinių bankų steigimo“. Tais pačiais metais Aukščiausiajai Tarybai buvo įteiktas ir Komercinių bankų įstatymo projektas. Tiesa, šis įstatymas buvo rengiamas ir priimamas sudėtingomis šalies ūkio produkcijos gamybos mažėjimo ir nacionalinės pinigų sistemos kūrimo sąlygomis. Pirmasis Komercinių bankų įstatymas buvo priimtas 1992 metų liepos 2 dieną, o antrasis – 1994 metų gruodžio 21 dieną. Šiuo metu šie įstatymai yra nebetekę galios, o komercinių bankų veiklą Lietuvoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos Bankų įstatymas, priimtas 2004 metų kovo 30 dieną.
2. Komerciniai bankai
Pagal mano jau minėtąjį 2004-03-30 Lietuvos Respublikos Bankų įstatymą, KOMERCINIS BANKAS – Lietuvos Respublikoje įsteigta kredito įstaiga, kuri turi licenciją verstis ir verčiasi indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš neprofesionalių rinkos dalyvių ir jų skolinimu, taip pat turi teisę verstis kitų finansinių paslaugų teikimu ir prisiima su tuo susijusią riziką bei atsakomybę .Pasak Lietuvos smulkaus ir vutinio verslo plėtros agentūros, KOMERCINIS BANKAS – tai akcinio kapitalo pagrindu veikianti įmonė, kuri verčiasi priimdama indėlius bei kitas grąžintinas lėšas, teikdama paskolas bei prisiimdama su tuo susijusią riziką ir atsakomybę .Lyginant šiuos du apibrėžimus matyti, jog pirmasis yra kur kas naujesnis, tiksliau atskleidžiantis šiuolaikinio komercinio banko esmę. Taigi komerciniai bankai – tai daugiausiai privačios institucijos, teikiančios platų finansinių paslaugų diapazoną. Kaip gražiai palygina R. ir P.Wonnacott‘ai, komerciniai bankai labiausiai panašūs į savo pirmtakus – auksakalius, kadangi atlieka dvi pagrindines bankininko-auksakalio funkcijas:
Priima indėlius; Skolina pinigus verslininkams bei individualiems asmenims .Komerciniai bankai, kaip žinome, yra orientuoti į pelną, o jų klientai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, bei valstybinės institucijos. O ir pats bankas, anot O.Buskiūnienės, V.Meidūno ir Pr.Puzinausko, yra ne kas kitas, kaip juridinis asmuo, turintis ribotą turtinė atsakomybę . Komerciniai bankai gali turėti skyrius, filialus ir atstovybes, tačiau šie padaliniai neturi juridinio asmens statuso.Komerciniai bankai grupuojami pagal įvairius kriterijus į mažmeninius, didmeninus, bendruosius, specializuotus, taupomuosius, komercines paslaugas teikiančius, universalius, tarptautinius bei daugianacionalinius bankus. V.Snieška ir kt. siūlo komercinius bankus grupuoti taip:1) Komerciniai universalūs banaki;2) Komerciniai specializuoti bankai:• Investiciniai;• Taupomieji;• Inovaciniai;• Hipotekos Pasak Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros agentūros, bankų klientams svarbu, kad jų pasirinktas bankas būtų patikimas ir atitiktų jų poreikius, todėl kiekvienas komercinis bankas siekia: Stiprinti finansines pozicijas Užmegzti ir plėtoti ilgalaikius ryšiu su klientais Teikti kokybiškas, patrauklias, įvairias paslaugas ir produktus bei tobulinti juos .Tuo tarpu R.Paliulytė teigia, jog komerciniai bankai yra finansiniai tarpininkai, priimantys gyventojų ir verslo firmų indėlius ir teikiantys paskolas, ir siūlo skirti tokias komercinių bankų funkcijas: Fondų gavimo kaštų minimizavimas; Paskolos gavėjo kontrolės kaštų minimizavimas; Rizikos suvienijimas ir mažinimas; Likvidumo sukūrimas . Reiktų paminėti ir komercinės bankininkystės internacionalizavimo procesą, kuomet šalies bankai stipriai konkuruoja vienas kito rinkoje. Pasak Th.Mayer, J.S.Duesenberry ir R.Z.Aliber, to padirinys yra tai, kad dabar yra daug didesnė konkurencija nacionaliniuose finansų centruose, nes atsiradę užsienio bankai stengiasi padidinti savo paskolų teiskimo ir indėlių priėmimo rinkos dalį . Nors autoriai kalba apie užsienio valstybes, tačiau Lietuvai tai puikiai tinka.Komerciniai bankai turi didelę reikšmę tarpininkaujant tarptautinėje prekyboje, kurią sudaro šalių užsienio prekybos visuma. Užsienio prekyba, kaip žinome, apima ekonominius, finansinius, valiutinius, treisinius santykius, kurie susiklosto dėl prekių cirkuliacijos iš vienos valstybės į kitą. Taigi bankai, o ypač – komerciniai, yra aktyvūs šių santykių dalyviai, įtaką prekių cirkuliacijai darantys arba galintys daryti savo klientams teikdami atitinkamas paslaugas.Kaip teigia V.Vaškelaitis, pastaruoju metu pastebimas didesnis komercinių bankų tarpininkavimas tarptautinėje prekyboje, o šį reiškinį, anot autoriaus nulėmė tai, jog bankai: Įsteigė savo filialus užsienyje Įsigijo užsienio bankų akcijų arba išplėtė tarpusavio bendradarbiavimą Įkūrė dukterines firmas, kurios specializuojasi teikdamos lizingo, faktoringo ir kitas paslaugas .2.1. Svarbiausieji komerciniai bankaiLietuvoje veikia šie komerciniai bankai:1. AB bankas “Hansabankas” ;2. AB Ūkio bankas;3. AB bankas “Snoras”;4. AB bankas “NORD/LB Lietuva”;5. AB Parex bankas;6. AB Šiaulių bankas;7. AB Vilniaus bankas;8. AB VB būsto kreditų ir obligacijų bankas;9. UAB „Sampo bankas“;10. UAB Medicinos bankas. Visi šie bankai turi savo svetaines internete, skirtas ne tik klientams, partneriams ar tų bankų darbuotojams, tačiau ir eiliniam vartotojui, kuris domisi banko veikla. Būtent čia ta informacija ir rėmiausi aprašydamas kiekvieną iš bankų. 2.1.1. AB bankas „Hansabankas“
AB bankas „Hansabankas“, dabar jau vadinamas Hansa-LTB, pradėjęs veiklą Lietuvoje 1999 metais, tapo pirmuoju komerciniu banku, visose trijose Baltijos valstybėse veikiančiu su tuo pačiu firmos ženklu. Šis įvykis buvo reikšmingas visai Lietuvos bankininkystei, kadangi AB bankas Hansabankas yra pirmasis užsienio banko dukterinis bankas Lietuvoje. Hansabank grupė, įsteigusi Lietuvoje Hansabanką, yra didžiausia finansinė institucija Baltijos šalyse. Jos turtas 2000 m. rugsėjo mėn. sudarė apie 2,8 mlrd. EUR, paskolos – 1,6 mlrd. EUR, indėliai 1,8 mlrd. EUR. Hansabank grupės istorija prasidėjo 1991 m. Estijoje. Per devynis 2000 metų mėnesius Hansabank grupė uždirbo apie 60 milijonų EUR grynojo neaudituoto pelno. Hansabank grupę sudaro penki pagrindiniai padaliniai: AS “Hansapank” (bankas Estijoje), A/S “Hansabanka” (bankas Latvijoje), AB bankas “Hansabankas” (bankas Lietuvoje), AS “Hansa Capital” (finansinė institucija, veikianti Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Rusijoje ir Ukrainoje, kurios veiklos pagrindas – lizingas ir faktoringas), Hansabank Markets (investicinis bankas, veikiantis Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje). Taigi, 1999 m. gegužės 13 d. Lietuvos bankas įregistravo nuostatus ir išdavė banko licenciją AB bankui “Hansabankas”, kurio tiesioginis steigėjas ir vienintelis akcininkas yra AS “Hansapank”, Estija. Taip buvo oficialiai pripažintas daugiau nei metus trukęs banko steigimo projektas, sustiprinęs Hansabank grupės Baltijos tinklą. Pirminis AB banko “Hansabankas” akcinis kapitalas, įregistruotas Vertybinių popierių komisijoje 1999 m. vasario 1 d., buvo 33 mln. litų. Tai viršijo Lietuvos banko nustatytą minimalų reikalaujamo kapitalo dydį – 24 mln. litų. 2000 m. sausio 28 d. Lietuvos bankas įregistravo AB banko “Hansabankas” akcinio kapitalo padidinimą iki 53 mln. litų. Neaudituotais 2000 m. gruodžio 31 d. duomenimis, AB banko “Hansabankas” turtas buvo 356 mln., paskolos grynąja verte – 134 mln., indėliai – 261 mln. litų. Pradėjęs savo veiklą nuo nulio, AB bankas “Hansabankas” tapo penktu komerciniu banku pagal indėlius bei šeštu pagal turtą ir paskolas tarp trylikos Lietuvoje veikusių komercinių bankų 2000 m. pabaigoje.
2002 metais bankas “Hansa” privatizavo Lietuvos Taupomąjį banką ir tapo vienu iš pirmaujančių banku Lieuvoje.AB banko Hansabankas klientai yra fiziniai ir juridiniai asmenys. Sąskaitas banke yra atidariusios Skandinavijos bei tarptautinės kompanijos, veikiančios visose trijose Baltijos šalyse, bei stambios ir vidutinio dydžio Lietuvos bendrovės. Nuo pat veiklos pradžios AB bankas Hansabankas pradėjo plėtoti elektroninės bankininkystės paslaugas, steigti filialus pagrindiniuose Lietuvos regionuose. Šio banko misija – teikti modernias ir kokybiškas finansines paslaugas labiausiai atitinkančias klientų poreikius. Būti klientams pagrindiniu finansiniu partneriu, galinčiu pasiūlyti ne tik lizingo, bet ir kitas paslaugas. Šis bankas siekia būti geriausia lizingo ir faktoringo kompanija Lietuvoje. 2003 metų pabaigoje Lietuvoje buvo išplatinta 28 781 pirkimo išsimokėtinai kortelė EGO. Lietuvos banko duomenimis 2003.12.31 Lietuvoje iš viso buvo išplatinta 52 139 tarptautinių kreditinių kortelių, EGO kortelės rinkos dalis dar labiau išaugo ir šiuo metu sudaro 55 % Lietuvos rinkos. 2.1.2. AB Ūkio bankasLietuvos nepriklausomybės atkūrimo išvakarėse – 1989 metų birželį – dvylikos didžiųjų Kauno įmonių atstovai įkūrė komercinį banką ir pavadino jį Ūkio banku. Šis pavadinimas atspindėjo naujosios kredito įstaigos paskirtį – finansuoti rinkos ekonomikos sąlygomis pradėjusį veikti šalies ūkį. Centrinio šalies banko Ūkio bankui išduota veiklos licencija yra pažymėta pirmuoju numeriu. Tai liudija jį esant seniausiu privačiu banku, stovėjusiu prie naujausių laikų Lietuvos komercinės bankininkystės ištakų ir garbingai atlaikiusiu visus šiai sričiai tekusius išbandymus.Nuo pat įsikūrimo Ūkio bankas siekė įsitvirtinti kaip patikimas, atviras naujovėms bankas. Bankas mato savo paskirtį teikti kokybiškas klasikines ir modernias banko paslaugas klientams, būti jų verslo finansiniais konsultantais, pagalbininkais, taip pat visa savo veikla prisidėti prie šiuolaikinės vakarietiškos bankininkystės, pagrįstos garbinga konkurencija, skaidria veikla ir kokybiškomis paslaugomis bei maloniu aptarnavimu, principų diegimo Lietuvos rinkoje.Išlaikydamas orientaciją į šalies ūkio finansavimą, bankas drauge stiprina savo filosofijos pagrindą – būti universaliu banku, teikiančiu platų paslaugų spektrą įmonėms ir gyventojams. Banko universalumo siekis yra derinamas su išskirtiniu, kompleksišku nuolatinių, “klubinių” klientų aptarnavimu.Orientacija į besikeičiančią rinką ir jos įtakojamus klientų poreikius yra vienas iš banko veiklos kertinių akmenų visais jo gyvavimo etapais. Tai apsprendžia ir informacinių technologijų modernizavimą, ir naujų produktų įvedimą, ir antrinių įmonių kūrimą šalyje ir užsienyje.2.1.3. AB bankas „Snoras“
AB bankas „Snoras“ yra privataus kapitalo bankas, veiklą pradėjęs 1992 metais. Per devynerius metus veiklos laikotarpio•bankas tapo populiarus. Jo vardas gerai žinomas Lietuvoje, Pabaltijo bei Rytų šalių rinkose. Pagal turimą turtą bankas 2000 metų pabaigoje buvo ketvirtas Lietuvoje. 1997 ir 1998 metais itin reikšmingos buvo investicijos•teritorinio tinklo modernizavimą. Dėl to labai padidėjo banko ekonominė vertė, atsirado daugiau galimybių nuosekliai didinti akcininkų nuosavybę, mažinant banko veiklos riziką. šiuo metu AB bankas „Snoras“ turi vieną didžiausių ir pat moderniausią banko paslaugų tinklą Lietuvoje.Lietuvos apskrityse veikia 10 banko filialų. Klientams paslaugas teikia 160 taupomųjų skyrių, be to, veikia užsienio atstovybės Baltarusijoje (Minske), Ukrainoje (Kijeve), o nuo 2000 metų – Rusijos Federacijoje (Maskvoje). Bankas yra įrengęs 200 grynųjų pinigų išmokėjimo automatų. Ryškėja didžiausias plataus AB banko „Snoras“ taupomųjų skyrių tinklo privalumas – Lietuvos gyventojai vis labiau pasitiki banko galimybėmis, juos tapti AB banko “Snoras” klientais, skatina gausybė patrauklių paslaugų. Pagal mokėjimo kortelių apyvartą 2000 metais bankas buvo antrasis Lietuvoje.AB bankas “Snoras”, pirmasis Lietuvoje, 2000 metais pristatė internetinės bankininkystės paslaugą “Bankas internetu” Pastaruoju metu daug dėmesio skiriame internetinės bei GSM bankininkystės, elektroninio sąskaitų tvarkymo plėtrai bei jau anksčiau pradėtų siūlyti mažmeninės bankininkystės produktų tobulinimui. 2000 metų pabaigoje banko klientų mokėjimai internetu sudarė apie 10 procentų einamųjų mokėjimų. AB bankas “Snoras” yra banko “ZAO Atom-bank” Baltarusijos Respublikoje steigėjas ir akcininkas. Bankui priklauso 10 proc. privilegijuotųjų banko “ZAO Atom-bank” akcijų. Pagrindiniai banko darbo principai – optimalus pelningumas ir rizika, pasaulinius standartus atitinkanti paslaugų kokybė – priimtini klientams. Ataskaitiniais metais stambiųjų klientų pagausėjo septyniasdešimčia tūkstančių – iki 177 tūkstančių metų pabaigoje. Stambiausi klientai – AB “Mažeikių nafta”, AB koncernas “Alga”, AB “Panevėžio ekranas”, UAB “Augma”, AB “Vilniaus vingis”, AB “Klaipėdos mediena”, Valstybinio socialinio draudimo fondo padaliniai, valstybinė įmonė “Lietuvos paštas”, Vilniaus universiteto, Vilniaus pedagoginio universiteto, Kauno technologijos universiteto studentai bei darbuotojai ir kt.AB bankas “Snoras” aktyviai plėtoja tarpbankinius ryšius. Vien pagrindinių bankų korespondentų sąraše yra 30 bankų iš 26 šalių. Tarp jų pasaulyje garsūs bankai “Deutsche Bank AG”, “Barclays Bank PLC”, “Commerzbank”, “The Bank Of Tokyo-Mitsubishi”.Tarptautinė bankų reitingų agentūra “Thomson BankWatch” 2000 metų rugpjūčio mėnesį pakartotinai įvertino AB banko “Snoras” veiklą ir patvirtino 1998 metais bankui suteiktą ilgalaikių•įsipareigojimų reitingą BB-
Šiemet AB bankas “Snoras” toliau plėtos internetinę bankininkystę, elektroninę sąskaitų tvarkymą bei tobulins dabar siūlomus mažmeninės bankininkystės produktus. Numatoma pradėti leisti VISA šeimos korteles pagal “EuroCard/MasterCard” kortelių su lustais projektus, įdiegti prekybos internetu sistemą. Klientams ir toliau bus siūlomos kokybiškos ir naujos, naudingos ir patrauklios paslaugos.2.1.4. AB bankas „NORD/LB Lietuva“
Lietuvos žemės ūkio bankas yra vienas iš seniausių bankų Lietuvoje. Jo istorijos šaknų, kaip specializuoto banko, aptarnaujančio žemės ūkio produkcijos gamintojus ir perdirbėjus, reikėtų ieškoti pobaudžiavinėje Lietuvoje, kai kūrėsi tokie kaip Vilniaus akcinis žemės bankas (1872 m.). 1922 m. įvedus savąją valiutą ir įsteigus Lietuvos banką, po dvejų metų – 1924 metais žemės ūkiui kredituoti buvo įsteigtas Žemės bankas. 1940 metais nacionalizavus bankus, Lietuvos bankas buvo pertvarkytas į TSRS valstybinio banko Lietuvos respublikinę kontorą, o Žemės bankas reorganizuotas į TSRS žemės ūkio banko respublikinę kontorą.1992 m. vykdant bankininkystės reformą Lietuvoje, Lietuvos žemės ūkio bankas buvo reorganizuotas į valstybinį akcinį banką. 1993 m. išplatinta pirmoji akcijų emisija ir sukauptas 20 mln. Lt akcinis kapitalas. 1993 m. rugsėjo 13 d. AB Lietuvos žemės ūkio bankas buvo įregistruotas Lietuvos banke. Banko steigėju ir didžiausiu akcininku tapo valstybė. 1995 m. banko veiklos rezultatai buvo pirmąkart audituoti tarptautinio audito kompanijos “Arthur Andersen”. 1996 m. AB Lietuvos žemės ūkio banko akcinis kapitalas padidintas iki 128,02 mln. Lt. Išplatinus naująją emisiją, valstybės dalis banko akciniame kapitale padidėjo iki 86,04 %. 1997 m. kovo 27 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė “Lietuvos Respublikos Lietuvos valstybinio komercinio ir Lietuvos žemės ūkio banko privatizavimo įstatymą”, kuriuo numatyta Lietuvos žemės ūkio banką privatizuoti iki 1998 m. pabaigos. 1997 m. gruodžio 18 d. Lietuvos banke buvo įregistruotas AB Lietuvos žemės ūkio banko akcinio kapitalo padidinimas iki 170,89 mln. Lt ir nauja banko statuto redakcija. Valstybės dalis banko akciniame kapitale nepakito – 86,04 proc. 1998 m. vasario 3 d. Lietuvos Respublikos Finansų ministerija patvirtino AB Lietuvos žemės ūkio banko privatizavimo strategiją, kurioje numatyta banką parduoti 1998 m. antrą pusmetį. 1999 m. sausį Banko akcinis kapitalas buvo sumažintas nuo 189,44 mln. Lt iki 102,84 mln. Lt, nurašant 86,6 mln. Lt nuostolį akcinio kapitalo suma. 1999 m. balandžio mėn. LR Seimas priėmė Lietuvos žemės ūkio banko privatizavimo įstatymo pataisas. Jau 2000 m. gegužės mėn. Valstybės turto fondas Lenkijos banko “Pekao SA” ir jo kontrolinį akcijų paketą valdančio Italijos banko “UniCredito Italiano” susivienijimą paskelbė Lietuvos žemės ūkio banko privatizavimo konkurso nugalėtoju. Tačiau 2000 m. lapkričio 16 d. konsorciumas nutraukė derybas dėl Lietuvos žemės ūkio banko pardavimo. Tam įtakos galėjo turėti Italijos centrinio banko pozicija. 2001 m. kovo mėn. Valstybės turto fondas paskelbė viešą Lietuvos žemės ūkio banko privatizavimo patarėjo konkursą. Privatizavimo patarėjas turi įvertinti Vyriausybės galimybes parduoti Lietuvos žemės ūkio banką ir pasiūlyti privatizavimo variantų. 2002 kovo mėn.užbaigtas Lietuvos žemės ūkio banko privatizavimas. Spalį padidinus banko kapitalą NORD/LB valdomas Lietuvos žemės ūkio banko akcijų paketas išaugo iki 93.09%. 2003 m. gegužės 2 d. Lietuvos žemės ūkio banko pavadinimas pakeistas į NORD/LB Lietuva.
2.1.5. AB Parex bankas
2000 m. kovo 3 d. Latvijos bankas AS Parekss- banka ir su juo susiję asmenys įsigyjo pagrindinį Industrijos banko akcijų paketą.2000 10 05 d. banko pavadinimas pakeistas į AB Parex banką.AB Parex bankas priima indėlius, suteikia kreditus, daro mokėjimo pavedimus ir dokumentinius atsiskaitymus, keičia valiutą, suteikia garantijas ir laidavimus bei prisiima kitus garantinius įsipareigojimus. Bankas taip pat teikia saugojimo paslaugas savo klientų vertybėms bei saugykloje nuomoja seifus kliento vertybėmis ir dokumentams. Bankas teikia finansavimo paslaugas, užsiima investicijomis, prekiauja vertybiniais popieriais, teikia konsultavimo paslaugas finansų ir investicijų tvarkymo klausimais.Per 2002 metų I ketvirtį banko aktyvai išaugo 30 % arba 60 milijonų litų. Kreditinis portfelis padidėjo 33 %, nuo 74 iki 99 milijonų litų. Depozitai išaugo 1,5 karto, nuo 105 milijonų litų iki 159 milijonų litų. Per šį ketvirtį Bankas patyrė 470 tūkst. Lt mažiau nuostolio negu buvo planuota, taip pat 46 % viršijo pritrauktų indėlių iš klientų planą. 2002 I ketvirčio laikotarpyje AB Parex bankas vykdė visus banko veiklos riziką ribojančius normatyvus. 2002 m. balandžio 1 d. šie normatyvai buvo : kapitalo pakankamumo rodiklis – 11,46 %, likvidumo rodiklis – 59,29 %, maksimalios paskolos sumos vienam skolininkui normatyvas – didžiausia banko suteiktų paskolų ir įsipareigojimų suma vienam skolininkui neviršijo 21,77 % banko kapitalo, maksimalios atviros pozicijos užsienio valiuta ir tauriaisiais metalais normatyvas – bendrosios atviros pozicijos dydis siekė 18,26 % Banko kapitalo, o vienos valiutos (EUR) maksimali atvira pozicija sudarė 11,29 % Banko kapitalo. 2002 metų kovo mėnesį AB Parex bankas yra įdiegė klientų aptarnavimo internetu sistemą „iBank”, kuri sukurta kartu su informacinės bankinės sistemos tiekėju UAB „Forbis”. Kadangi vis dažniau sąskaitos tvarkomos internetu, bankas, siekdamas klientams teikti kuo daugiau paslaugų, pristatė „iBank” naujovę. Nuo šiol naudodamiesi „iBank” sistema klientai pervedimus galės daryti ne tik banke, Lietuvoje ar užsienyje, konvertuoti valiutą, bet ir padėti terminuotąjį indėlį neatvykę į banką. Banko klientai galės per kelias minutes padėti terminuotąjį indėlį pageidaujamam terminui neišeidami iš namų ar darbo vietos.
2002 05 AB Parex bankas pradėjo teikti nemokamos 800 linijos informacijos paslaugą. Klientai, paskambinę numeriu 8 800 PAREX (72739), galės nemokamai sužinoti apie banko teikiamas paslaugas bei valiutų kursus. Bendras Parex banko bei Lietuvos telekomo projektas automatizavo klientų susisiekimą su banko filialais. Klientas, paskambinęs iš bet kokio Lietuvos miesto, susisieks su arčiausiai veikiančiu AB Parex banko filialu. Šiuo metu didžiausio Latvijos banko dukterinis bankas AB Parex bankas turi 6 filialus bei 8 klientų aptarnavimo skyrius Lietuvoje. 2003 m. bankas uždirbo 6 mln. grynojo neaudituoto pelno, t,y. 67 proc. daugiau nei planuota ir dvigubai daugiau nei 2002 m., kai banko veiklos grynasis pelnas siekė 2.8 mln. Lt pelno. Ypač išaugo, net 180 proc. išaugo „Parex banko“ paskolų individualiems klienatms portfelis. 2.1.6. AB Šiaulių bankasŠiaulių bankui – 10 metų. Visą tą laiką bankas nuosekliai dirba pasirinkta veiklos kryptimi, siekdamas visapusiškai tenkinti gyventojų poreikius, skatinti ekonominį Šiaurės ir Vakarų Lietuvos regiono vystymąsi, smulkiojo ir vidutinio verslo plėtrą visoje šalyje. Rinkos pokyčiai, augantys rinkos subjektų lūkesčiai ir pageidavimai tapo veiklos gairėmis, nulėmusiomis pasiektą banko pažangą. Šiaulių bankas turi 26 padalinius – filialus ar klientų aptarnavimo skyrius, veikiančius penkiolikoje šalies miestų. Dauguma jų yra Šiaurės ir Vakarų Lietuvoje bei didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Naudodamasis banko aptarnavimo padalinių tinklu, sparčiai didėjančiu nuo 2000 metų pradžios, sėkmingai veiklą plečia UAB “Šiaulių banko lizingas”, įsteigtas 1999 metais. Sparčiai auga 2000 metų vasarą įkurta UAB “Šiaulių banko investicijų valdymas”.Tradiciškai daug dėmesio skirdamas paslaugų kokybei, stengdamasis maksimaliai patenkinti įvairiapusiškus klientų poreikius, bankas šiuo metu siūlo šiuolaikišką paslaugų spektrą. Klientų patogumui, aptarnavimo ir ryšių su banku operatyvumui skirta internetinės bankininkystės paslauga “SB linija”, platinamos populiarios Maestro, EC/MC mokėjimo kortelės, sukurtos naujos indėlių rūšys, pradėtos teikti periodinio mokėjimo, tiesioginio debeto paslaugos. Visi banko padaliniai dirba realaus laiko (“on-line”) rėžimu, tai reiškia, kad banko klientas, kreipęsis į bet kurį Šiaulių banko padalinį, bus jame aptarnautas.Svarbiausia banko veiklos kryptis – kreditavimas. Bankas teikia trumpalaikes paskolas, kreditines linijas, overdraftus, taip pat ilgalaikes paskolas iš Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko, Pasaulio Banko lėšų, iš Europos Sąjungos lėšų pagal PHARE programą. Šiaulių bankas bendradarbiauja su Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondu. Kredituojami gerinantys aplinkos apsaugą bei pastatų ir urbanizuotų teritorijų inžinerinės infrastruktūros atnaujinimo projektai.2001 rugsėjo mėnesį Šiaulių bankas bei Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, plėsdami bendradarbiavimą, pasirašė sutartį, pagal kurią Šiaulių bankui yra suteikiama 2 mln. eurų paskola grūdų supirkėjams, perdirbėjams ir augintojams kredituoti. Naujausi duomenys – Šiaulių banko 2003 m. neaudituotas grynasis pelnas yra 4.420 mln. Lt.
2.1.7. AB Vilniaus bankas
Vilniaus bankas – vienas pirmųjų komercinių bankų Lietuvoje, įkurtas 1990 metų kovo mėn. 2 d. 1991 m. lapkritį bankas tapo tarptautinės mokėjimo kortelių asociacijos Visa International nariu, 1993 m. gruodį išduota pirmoji Lietuvoje Visa Classic kortelė”. Tų pačių metų gruodį bankas įsijungė į pasaulinę tarpbankinę sistemą S.W.I.F.T. (Į šią tarptautinę tarpbankinę finansinių atsiskaitymų organizacijos sistemą 1993 gruodžio 8 d.be Vilniaus banko įsijungė dar 7 Lietuvos bankai. Ši atsiskaitymų sistema sudaro sąlygas aptarnauti klientus, vykdyti tarptautinius atsiskaitymus.).1994 metų pabaigoje banko filialų skaičius išaugo iki 12. 1995 metais įsteigti du banko padaliniai, teikiantys naujas paslaugas Lietuvoje: Finansų maklerio departamentas ir Lizingo kompanija. Be to, gautos pirmosios stambios ilgalaikio kredito linijos iš Pasaulio banko ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) bei pradėta pirmoji Lietuvoje bankų dvynių programa su Olandijos ABN AMRO banku, finansuojama Europos Sąjungos PHARE programos lėšomis. 1995 m. pabaigoje banko kapitalas išaugo iki 42 mln. Lt (tuo metu Lietuvoje kilo bankų krizė), kai į Vilniaus banką investavo tarptautiniai investiciniai fondai. 1996 m. rugpjūtį akcinis kapitalas padidėjo iki 102 mln. Lt, sėkmingai išplatinus 60 mln. Lt akcijų emisiją Liuksemburgo vertybinių popierių biržoje. 1996 m. spalio mėnesį bankų reitingų agentūra suteikė bankui pirmąjį tarptautinį reitingą. 1998 m. liepą tarptautinė agentūra Thomson BankWatch suteikė aukštesnį banko ilgalaikių skolinių įsipareigojimų reitingą BB+. 2000-ųjų metų pradžioje agentūra padidino emitento reitingą nuo IC-B iki IC-A/B bei patvirtino aukščiausio įvertinimo trumpalaikį reitingą LC-1 ir ilgalaikių skolininko įsipareigojimų reitingą BB+, kuris tebėra ribojamas bendrojo Lietuvos reitingo. Reitingų agentūra Standard & Poor’s 1999 m. suteikė ir 2000-ųjų metų pradžioje patvirtino viešosios informacijos reitingą BB(pi).2001 m. gegužės mėn. tarptautinė reitingų agentūra Fitch suteikė VB paramos reitingą 3, padidino kredito reitingą ilgalaikėms paskoloms užsienio valiuta nuo BB+ iki BBB-, o reitingą trumpalaikėms paskoloms užsienio valiuta padidino nuo B iki F3. Prognozė abiems reitingams – stabili. Ilgalaikio skolinimosi vietos valiuta reitingas BBB+.
1998 m. kovą pasirašyta strateginio bendradarbiavimo sutartis tarp trijų Baltijos šalių bankų: Eesti Uhispank, Latvijas Unibanka ir Vilniaus banko. Gruodį bankas išleido tikslinę akcijų emisiją, kurią pasirašė strateginis investuotojas – Švedijos Skandinaviska Enskilda Banken (SEB), investavęs 220,8 mln. Lt ir įsigijęs 32% banko akcijų, tapo strateginiu banko partneriu. VB akcinis kapitalas padidėjo nuo 102 mln. iki 150 mln. Lt. Šiandien SEB yra pagrindinis banko akcininkas, valdantis 98 proc. akcinio kapitalo.1999 metais Vilniaus bankas įsigijo antrą pagal dydį Lietuvos privatų banką bei pagrindinį savo konkurentą – banką Hermis. Po susijungimo Vilniaus bankas tapo didžiausiu Lietuvos banku, kuris šiandien pagal turtą užima 39,4 proc. bankų rinkos (2001 m. rugsėjo 30 d.), per 42 proc. paskolų rinkos, beveik 40 proc. visų indėlių, 50 proc. mokėjimo kortelių, 83 proc. internetinės bankininkystės bei 39 proc. lizingo rinkų. Šiandien Vilniaus bankas – tai pirmaujantis universalus Lietuvos bankas, teikiantis daugelį bankinių produktų ir paslaugų tiek verslo, tiek individualiems klientams. 2002 metų gegužės mėnesį Global Finance žurnalas paskelbė AB Vilniaus banką vienu geriausių Centrinės ir Rytų Europos bankų. Bankas buvo nominuotas visus kartus nuo to laiko, kai pradėtos vertinti Baltijos šalys. Liepos mėnesį Euromoney paskelbė AB Vilniaus banką geriausiu Lietuvos banku, geriausia vertybinių popierių prekybos įmone ir kartu geriausia skolos ir nuosavybės vertybinių popierių prekybos bendrove. Geriausia susijungimų ir įsigijimų konsultacine bendrove pripažinta VB Vilfima. Trečiojo 2003 metų ketvirčio pabaigoje Vilniaus banko turtas pasiekė beveik 7,2 mlrd. litų. Per devynis 2003 m. mėnesius banko turtas išaugo daugiau nei 11 procentų. 2003 metų trečiąjį ketvirtį Vilniaus banko klientų indėlių suma viršijo 4,8 mlrd. litų, o bankui patikėti indėliai padidėjo 349,9 mln. litų, arba 7,8 procento. Preliminariais duomenimis, per šį laikotarpį Vilniaus bankas uždirbo 85,3 mln. litų neaudituoto grynojo pelno.2.1.8. AB VB būsto kredito ir obligacijų bankas
2002 m. gegužės 2 d. Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijoje įregistruota AB VB būsto kreditų ir obligacijų bankas. Įmonės adresas – Gedimino pr.12, LT-2600 Vilnius. Veiklos pobūdis – komercinių bankų veikla.Balandžio 25 d., šiam bankui buvo suteikta banko licencija, suteikianti teisę naujajam bankui priimti indėlius ir kitas grąžintinas lėšas į klientams atidarytas sąskaitas ir jas tvarkyti, teikti ir imti paskolas, atlikti operacijas užsienio valiuta, atlikti kitas Lietuvos banko teisės aktuose nustatytas operacijas.AB VB būsto kreditų ir obligacijų banko akcininkų steigiamajame susirinkime buvo išrinkta banko taryba iš trijų asmenų: tarybos pirmininkas – Švedijos SEB banko dukterinės būsto kreditavimo įmonės SEB BoLan prezidentas Staffan Olsson, tarybos nariai – Vilniaus banko valdybos pirmininko pavaduotojai Kari Lainio ir Raimondas Kvedaras.VB būsto kreditų ir obligacijų bankas specializuosis būsto kreditavime su nekilnojamojo turto užstatu, o kreditų finansavimo išteklius pritrauks, be tradicinių finansavimo būdų, dar ir išleisdamas skolos vertybinius popierius – hipotekos obligacijas, padengtas reikalavimo teisėmis į suteiktus būsto kreditus.Bankas savo veiklą ketina pradėti šią vasarą.
2.1.9. UAB „Sampo bankas“
UAB “Sampo bankas” – tai buvęs Lietuvos vystymo bankas, įkurtas 1993 metų gruodžio 14 d. Lietuvos Respublikos Seimui priėmus įstatymą “Dėl Lietuvos vystymo banko steigimo ir statuto patvirtinimo”, nuo 2000 m. rugsėjo 15 d. veikia pagal komercinių bankų įstatymą. Banko akcininkų sprendimu 2001 sausio 11 d. pakeitė banko pavadinimą į “Sampo” bankas . Bankas priklauso vienai didžiausių Suomijoje finansinių grupių SAMPO plc. Banko pagrindinė buveinė yra Vilniuje. Banko sėkmės pagrindas – stiprus akcininkas, gerai parengtas banko personalas, skaidri banko veikla. Tai užtikrina operatyvų sprendimų priėmimą ir daro banką patraukliu klientams. SAMPO bankininkystės pradininkas – 1887 metais Suomijoje pradėjęs veikti valstybinis “Pašto ir taupymo” bankas. 2003 m. Sampo bankas augo pranokdamas planus – daugiau nei du kartus padidėjo privačių klientų ir verslo paskolų bei indėlių portfeliai, verslo klientų skaičius išaugo 2.4 karto, o privačių klientų skaičius 2.8 karto. Lietuvos bankui patvirtinus akcinio kapitalo padidinimą Sampo bankas galės valdyti 180 mln. Litų didesnius aktyvus. Tai žymiai išplės banko galimybes dalyvauti stambiuose finansiniuose projektuose. 2003 m. Sampo bankas užėmė 10.3 proc. privačių asmenų paskolų rinkos ir 3.3 proc. verslo paskolų rinkos. Pagal bendrą turtą banko rinkos dalis buvo 3.6 proc. Itin sėkmingai praėjusiais metais konkuravo Sampo banko dukterinė įmonė „Sampo banko lizingas“, pralenkusi NORD/LB bei „Snoro lizingą“. Šiuo metu ji valdo 5.7 proc. rinkos. Praėjusiais metais Sampo banko grupė uždirbo 0.76 mln. Lt pelno.
2.1.10. UAB Medicinos bankas
Bankas buvo įkurtas 1992 m. ir pavadintas “Ancorobank”. 1995 m. pabaigoje banką nupirko dabartiniai savininkai. 1997 m. banko pavadinimas buvo pakeistas į UAB Medicinos bankas. Tais pačiais metais pradėjo dirbti dukterinė Medicinos banko įmonė “UAB Medicinos banko lizingas”, taip pat buvo padidintas banko akcinis kapitalas iki 26,14 mln. litų.2003 m. banko audituotas grynasis pelnas 1.419 mln. Lt., tai 200 tūkst. Lt daugiau nei 2002 metais. Per 2003 metus bankas vykdė visus Lietuvos banko nustatytus banko veiklos riziką ribojančius normatyvus.
Kiekvienais metais buvo plečiami korespondentiniai ryšiai su užsienio bankais. Penkiuose užsienio bankuose buvo atidarytos korespondentinės sąskaitos. Vienas didžiausių Italijos bankų Banca Nazionale de Lavoro suteikė UAB Medicinos bankui limitus valiutų mainams ir akredityvams tvirtinti. Pagrindinės naujovės – pradėtos vykdyti faktoringo ir vekselių pirkimo operacijos, o metų pabaigoje pradėta diegti klientų aptarnavimo internetu sistema. Šiuo metu bankas turi 7 filialus Kaune, Klaipėdoje, Šalčininkuose, Lazdijuose, Kupiškyje ir Vilniuje.2.2. KOMERCINIŲ BANKŲ VEIKLOS INDIKATORIAIKaip teigia R.Paliulytė, komercinio banko veiklą parodo jo BALANSAS, kuris susideda iš aktyvų ir įsipareigojimų.ĮSIPAREIGOJIMAI, anot autorės, yra tai, ką bankas skolingas kitiems subjektams, t.y. čekiniai, taupieji bei terminuotieji indėliai, skolinimasis bei banko kapitalas . Tačiau V.Snieškos ir kt. teigimu, balansas susideda iš aktyvo ir pasyvo, kuris, savo ruožtu, susideda iš: banko savininkų reikalavimų, vadinamų nuosavu kapitalu; ne savininkų reikalavimų, vadinamų įsipareigojimais.BANKO AKTYVĄ V.Snieška ir kt. apibūdina kaip turtą, priklausantį bankui; tai, kuo bankas disponuoja, arba lėšų panaudojimo būdas, o PASYVAS, tuo tarpu, yra turtas, priklausantis bankui; tai, kuo bankas diponuoja, arba lėšų panaudojimo būdas .Aktyvų ir įsipareigojimų skirtumas yra banko grynoji vertė (arba nuostolis).
3 lentelėBanko balansasAktyvai ĮsipareigojimaiAtsargosGrynieji pinigaiVertybiniai popieriaiPaskolosKiti aktyvai Čekiniai indėliaiTaupomieji indėliaiTerminuotieji indėliaiSkolinimasisBanko kapitalas
Labai svarbu pabrėžti tai, jog banko balansinė ataskaita pasižymi viena svarbia savybe, t.y. banko aktyvai visuomet yra lygūs pasyvams (tai banko savininkų reikalavimai, vadinami nuosavu kapitalu ir ne savininkų reikalavimai, vadinami jau minėtais įsipareigojimais). Tai reiškia, jog visuomet yra pusiausvira būsena. Nesvarbu koks bebūtų dokumentas, patekęs į banką jis yra priskiriamas aktyvams arba pasyvams. Paskirstymas vyksta pagal tai, kam įplauks pinigai: bankui ar jo klientui.Komercinis bankas turi dvejopą tikslą – patenkinti pinigų poreikį pagal pareikalavimą ir taip pat pelningai panaudoti turimus išteklius. Šie tikslai turi įtakos aktyvų sudarymui. Dalis išteklių laikoma likvidumui palaikyti (atsargos kapitalo norma), įskaitant grynuosius pinigus, centrinio banko indėlius, paskolas iki pareikalavimo diskonto rinkoje, įstatinius ir iždo vekselius. Šis kapitalas leidžia bankui patenkinti neatidėliotinus savo klientų grynųjų pinigų poreikius. Tai yra labai svarbu, kadangi tuo išlaikomas klientų pasitikėjimas banku, kaip geru savo indėlių saugotoju. Na, o likusi banko išteklių dalis panaudojama gauti pelnui iš valstybės srities vertybinių popierių paketo, srities savivaldybės išleistų vertybinių popierių kartu su skolomis ir kredito viršijimu. Banko indėliai yra pagrindinė visų turimų pinigų dalis.
3. KOMERCINIŲ BANKŲ TURTAS IR JO DINAMIKA
Pasak Snieškos ir kt., komercinio banko turtas susideda iš šių komponentų: Grynųjų pinigų (kasos pinigų); Pinigų rezervų CB; Vertybinių popierių, suteiktų paskolų; Nekilnojamojo banko turto bei kitos banko nuosavybės . Kaip teigia D.Ivaškevičius ir A.Sakalas, grynieji pinigai turėtų būti suprantami kaip pinigai siaurąja prasme, t.y. banknotai ir monetos, taurieji metalai . Tačiau daug svarbiau panagrinėti bankų pinigų rezervą. Anot Snieškos ir kt., banko, kaip verslo įmonės ypatybė ta, jog jis operuoja beveik tik svetimomis, skolintomis lėšomis, todėl didžioji pasyvų dalis turi būti išmokama pagal pirmą pareikalavimą . Iš to galime daryti išvadą, jog viso deponuoto kapitalo bankas paskolinti negali, todėl jis privalo turėti rezervą. Taigi rezervas – tai tam tikra dalis banke laikomų lėšų nuo visų indėlių sumos. Kaip pastebi minėtieji autoriai, visa šiuolaikinė bankų sistema yra paremta dalinio rezervo principu, kuris reiškia, kad banke laikoma dalis jame saudomų lėšų .Vertybinius popierius D.Ivaškevičius ir A.Sakalas siūlo laikyti kvazipinigais, kurie nėra pinigai tikrąja to žodžio prasme, tačiau juos pakeičia, o jų apyvartumas yra dažniausiai ribojamas didenio ar mažesnio likvidumo . Vertybinių popierių ypatybė ta, kad juos pakeisti į grynuosius pinigus reikia laiko, kartais tai padaryti apskritai gali būti sudėtinga. Iš to galime daryti išvadą, kad tam tikrą laiką vertybinių popierių negalima naudoti atsiskaitymams, tačiau, nežiūrint į tai, jie vis gi yra pakankamai patikimi ir gali atlikti pinigų funkciją.Kalbant apie paskolas reikėtų prisiminti Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą, kuris teigia, jog paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita .
Lietuvos banko duomenimis, ataskaitinį ketvirtį bankų paskolų portfelis ir toliau sparčiai augo – klientams suteiktos paskolos, kaip jau minėta, padidėjo 1060 mln. Lt arba 8,1 proc. Be to, 303 mln. Lt arba 22,4 proc. per ketvirtį išaugo paskolos finansų institucijoms. 2004 m. liepos 1 d. bankų klientams suteiktų paskolų portfelis, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, padidėjo 5,3 mlrd. Lt arba 60,5 proc. Ataskaitinį ketvirtį sparčiai augo ir bankų kreditavimo įsipareigojimai, kurių apimtis padidėjo 372 mln. Lt arba 13 proc .Nekilnojamasis banko turtas ir kita banko nuosavybė yra individualus rodiklis, kuris kiekviename banke skiriasi.Kadangi komerciniai bankai, kaip ir apskritai visi bankai, kasdien atlieka daugybę operacijų, jų turtui yra būdingas dinamiškumas.Remiantis Lietuvos banko duomenimis, veikiančių šalies komercinių bankų turtas, bankų pateiktų 2004 m. liepos 1 d. finansinių ataskaitų duomenimis, sudarė 25,1 mlrd. Lt ir per II šių metų ketvirtį išaugo 1,8 mlrd. Lt arba 7,5 proc. Klientams suteiktos paskolos, kurių suma sudarė 14,1 mlrd. Lt, ir, lyginant su šių metų balandžio 1 d., išaugo 1060 mln. Lt arba 8,1 proc. Šalies bankuose laikomų indėlių suma 2004 m. liepos 1 d. sudarė 15,2 mlrd. Lt ir per ataskaitinį ketvirtį padidėjo 1132 mln. Lt arba 8 proc., iš jų gyventojų indėliai sudarė 8,7 mlrd. Lt ir per ketvirtį išaugo 611 mln. Lt arba 7,5 proc. Per metus trijų didžiausių bankų (AB Vilniaus banko, AB banko ,,Hansabankas” ir AB banko ,,NORD/LB Lietuva”) valdoma turto rinkos dalis sumažėjo nuo 72,8 proc. iki 68,1 proc., o jų dalį rinkoje užėmė mažesnieji bankai bei užsienio bankų skyriai. Koncentracijos lygio mažėjimas daugelyje rinkos segmentų stebimas ketvirtus metus iš eilės .Bankų sistemos kai kurių turto ir įsipareigojimų straipsnių dinamika puikiai matosi Lietuvos banko pateiktuose duomenyse.4 lentelėBankų sistemos kai kurių turto ir įsipareigojimų straipsnių dinamika (mln. Lt)Eil.Nr. Straipsnio pavadinimas 2003-07-01 2004-04-01 2004-07-01 Pasikeitimas per II ketv. (proc.) Pasikeitimas per metus (proc.)1 Turtas (aktyvai) 17996 23348,7 25108 7,5 39,52 Suteiktos paskolos 8796,7 13060,2 14120,3 8,1 60,53 Indėliai ir akredityvai 12028,4 14100,5 15232,4 8 26,6 privačių įmonių 3780,5 4663,9 4976 6,7 31,6 fizinių asmenų 7057,4 8097,6 8708,4 7,5 23,44 Akcininkų nuosavybė 1853,7 2190,9 2335,8 6,6 265 Einamųjų metų pelnas (nuostolis) 125 57,1 134,2
III. IŠVADOS
KURSINIO DARBO SANTRAUKA ANGLŲ KALBA
Till 1933 there were two types of the commercial banks in Lithuania: the stock banks and the cooperative banks. After the reorganization of the „Cooperation bank“ all commercial banks became stock banks. In 1940 all the banks were nationalized. A new stage started in the development of the banking of Lithuania when the „Lithuanian Bank“ was established on the 1st of March in 1990. In 1996 there were registered 27 banks and in 2000 there were 10 commercial banks, 3 external capital banks and 3 foreign agencies in Lithuania. At that point the act of Commercial Banks doesn‘t existed, so the practise of the banks was scrape and quite difficult. Today the practise of the commercial banks is regulated by the act of Lithuanian Bank, enacted on the 30 of March in 2004.As it is said in this act, commercial bank is the credit institution, established in the Republic of Lithuania, wich has the licence to take and to lend the deposits and other returnable recources from and to unprofessional partners of the market, and also has the right to afford the other financial services and assumes the manttle of this practise.Balance shows the practise of the commercial bank. This balance consists of assets and liabilities.The commercial bank has two main aims: 1) to satisfy a want of the money by demand;2) tu use disposable reservoires gainful. The commercial banks every day make lots of operations, so dynamism is a typical feature for the property of the banks.
BIBLIOGRAFIJOS SĄRAŠAS
Pagrindinė literatūra:1) Buckiūnienė O., „Finansai“. Vilnius, 20022) Buckiūnienė O., Meidūnas V., Puzinauskas Pr., „Lietuvos finansų sistema“. Vilnius, 20033) Bužinskas G., Šadžius L., „Lietuvos komercinių bankų teisinės bazės formavimo ir raidos analizė//Teisė. Vilnius, 2002. Nr.454) Ivaškevičius D., Sakalas A., „Bankų vadyba“. Kaunas, 19975) Mayer Th., Duesenberry J.S., Aliber R.Z., „Pinigai, bankai ir ekonomika“. Vilnius, 19956) Martinkus B., Žilinskas V., „Pinigai. Vertybiniai popieriai. Bankai“. Kaunas, 19987) Paliulytė R., „Makroekonomika“. Vilnius, 20048) Snieška V. ir kt., „Makroekonomika“. Kaunas, 20019) Terleckas V., „Lietuvos bankininkystės istorija 1918-1941“. Vilnius, 200010) Vaškelaitis V., „Piniginiai atsiskaitymai: teorija ir praktika“. Vilnius, 200111) Wonnacott P., Wonnacott R., „Makroekonimika“. Kaunas, 1994
Norminė literatūra:1) Lietuvos Respublikos Bankų įstatymas.Vilnius 2004-03-30, Nr. IX-20852) Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (patvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymu 2000-07-18 Nr. VIII-1864 (Žin., 2000, Nr.74)
Internetinė literatūra:1) AB bankas „Hansabankas“ internetinė svetainė. Šaltinis: http://www.hansabank.lt2) AB Ūkio bankas internetinė svetainė. Šaltinis: http://www.ub.lt3) AB bankas „Snoras“ internetinė svetainė. Šaltinis: http://www.snoras.com4) AB bankas „NORSD/LB Lietuva“ internetinė svetainė. Šaltinis: http://www.lzub.lt
5) AB Parex bankas internetinė svetainė. Šaltinis: http://parex.lt6) AB Šiaulių bankas internetinė svetainė. Šaltinis: http://www.sb.lt7) AB Vilniaus bankas internetinė svetainė. Šaltinis: http://www.vb.lt8) Lietuvos bankas. Šaltinis: http://www.lb.lt/lt/istaigos/veikla20042k.htm9) Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros agentūra.Šaltinis: http://www.svv.lt/index2.php?article=99#210) UAB „Sampo bankas“ internetinė svetainė. Šaltinis: http://www.lvb.lt11) UAB Medicinos bankas internetinė svetainė. Šaltinis: http://www.medbank.lt