komerciniai bankai

ĮVADAS

Atkūrus nepriklausomybę ne vienas ūkio reformos aspektas nebuvo toks komplikuotas ir sudėtingas kaip bankų ir pinigų reforma. Tai sąlygojo tiesioginiai ekonominiai atskirų ūkio subjektų bei jų grupių interesai. Bankų ir pinigų reforma daugiausia nulėmė visos ūkio reformos sėkmę, o kartu ir politinį valstybės stabilumą. Šios reformos eiga buvo suinteresuoti įvairūs politiniai sluoksniai, kurie savo ruožtu veikė jos eigą.Bankų ir pinigų reforma reikalavo išspręsti šiuos pagrindinius uždavinius:1. atskirti Lietuvos bankus nuo SSRS bankų sistemos;2. sukurti savarankišką dvipakopę Lietuvos bankų sistemą su centriniu banku priešakyje;3. įvesti nacionalinius pinigus;4. vykdyti nuoseklią, ūkio interesus atitinkančią pinigų politika.1990 09 04 buvo patvirtintas Lietuvos banko statutas, pagal kurį šis bankas buvo įpareigotas parengti ir įgyvendinti valstybės ekonominę strategiją pinigų apyvartos, kredito, atsiskaitymų ir valiutų santykiu srityje.Lietuvos bankui buvo suteikta teisė iš komercinių bankų, kitų kreditų įstaigų , ministerijų, departamentų, valstybinių tarnybų, įmonių, įstaigų ir organizacijų bei kitų fizinių ir juridinių asmenų gauti informaciją, reikalingą ekonominiam, kontrolės ir revizijos darbui. Lietuvos bankui buvo nustatyta500mln. rublių (apie 33mln. dolerių) įstatinis kapitalas, kuris turėjo būti suformuotas iš Lietuvos valstybės biudžeto lėšų bei tikslininių įnašų.Tokiu būdu Lietuvos bankas įgijo teisę vykdyti Centrinio valstybės banko funkcijas pinigų apyvartos, atsiskaitymų ir kredito, komercinių banko veiklos priežiūros, ryšių su užsienio bankais srityse. Kartu Lietuvos bankas įgijo visas būtinas teises vadovauti bankų ir pinigų reformai. Lietuvos Komerciniai bankai ir toliau nepakluso Lietuvos banko sprendimams. Komerciniai banko, matydami Vyriausybės poziciją, savo ruožtu ignoravo Lietuvos banko sprendimus ir nesutiko perduoti savo turto teisėtam šeimininkui – Lietuvos bankui. Lietuvos bankas visiškai pagrįstai kėlė pretenzijas Vyriausybei dėl to, kad ji faktiškai atsisakė formuoti įstatymu numatyta Lietuvos banko įstatinį kapitalą ir ypač dėl to, kad Vyriausybė ėmėsi vykdyti tik Lietuvos bankui priklausančias funkcijas, tuo pačiu pažeisdamas jo Statute numatytas teises. Vyriausybės ir Lietuvos banko nesutarimai, pasiekę konfrontaciją, pakenkė bankų ir pinigų reformai bei atitolino lito įvedimą.1992 07 02 buvo priimtas Komercinių bankų įstatymas, reglamentuojantis komercinių bankų steigimą, jų veiklą, reorganizavimą ir likvidavimą. Komerciniai bankai buvo įpareigoti patikslinti savo statutus ir per du mėnesius perregistruoti Lietuvos banke.

Kol buvo priimtas Komercinių bankų įstatymas, Lietuvoje buvo steigiami beveik nekontroliuojami komerciniai bankai, turintys privatų kapitalą. Kartu steigėsi įmonės, kurios, įsipareigodamos mokėti labai dideles palūkanas, iš esmės ir teikė kreditus, taip pat už didele palūkanas.iki 1995m. smulkūs komerciniai bankai ir kreditine veikla besiverčiančios įmonės bankrutavo, padarydamos didžiulius nuostoliu indėlininkams.Nacionalinė valiuta – litas buvo įvestas1993 06 25. nuo 1993 08 01 litas tapo vienintele teisėta atsiskaitymo priemone Lietuos Respublikoje.s4kmingą lito įvedimą lėmė tai, kad įstojo į Pasaulio ir Tarptautinį valiutos fondą. Litų įvedimą galima sąlyginai laikyti pagrindinio bankų ir pinigų reformos etapo pabaiga.

I. KOMERCINIIŲ BANKŲ VEIKLA

“Komerciniai bankai – tai ne kas kita kaip akcinės bendrovės, veikiančios kaip finansiniai tarpininkai paskolų rinkoje. Pagrindinės komercinių bankų funkcijos yra šios:1. priimti indelius ir atidaryti bei tvarkyti jų sąskaitas;2. už nustatytas palūkanas išduoti paskolas.” Komercinių bankų priežiūrą vykdo Lietuvos bankas. Komerciniai bankai nuolat teikia informacija apie savo veiklą. Gauta informacija analizuoja Lietuvos bankas ir sprendžia, ar komercinis bankas gali vykdyti visas komerciniams bankams leistinas funkcijas. Pats svarbiausias tikslas bankų yra tai, kad bankus neištiktų bankrotas. Komerciniams bankams Lietuvos bankas nustato riziką ribojančius normatyvus ir reikalaują jų laikytis. Komerciniai bankai dalį indelių naudoja finansinėmis investicijomis, pavyzdžiui, vertybiniams popieriams pirkti. Banko ypatybė, kaip verslo įmonės yra ta, jog jis operuoja daugiauia skolintomis lėšomis.Banko pelną sudaro už suteiktas paskolas gaunamų ir išmokamų indėlininkams palūkanų skirtumas.Lietuvoje veikia šie komerciniai bankai:1.AB Hanza-LTB bankas; 2.AB Ūkio bankas,3.AB bankas “Hansabankas”; 4.AB bankas “Snoras”; 5.AB Lietuvos žemės ūkio bankas; dabartinis AB Nord LB. 6.AB “Parex” bankas; 7.AB Šiaulių bankas; 8.AB Vilniaus bankas; 9.UAB “Sampo” bankas; 10.UAB Medicinos bankas. Amenys, kurie pasirenka bankus yra svarbu, kad bankas būtų patikimas ir atitiktų jų poreikius, todėl kiekvienas komercinis bankas siekia:

• “stiprinti finansines pozicijas; • užmegzti ir plėtoti ilgalaikius ryšius su klientais; • teikti kokybiškas, patrauklias, įvairias paslaugas ir produktus (pvz., mokėjimo korteles) bei tobulinti juos. Kiekvienas komercinis bankas, bet kuriam banko klientui pageidaujant, gali suteikti tokias paslaugas bei atlikti šias bankines operacijas:1.Atidaryti sąskaitas nacionaline ir užsienio valiuta.2. Priimti indėlius (taupomuosius, terminuotus, iki pareikalavimo) nacionaline ir užsienio valiuta.3. Atlikti kasos operacijas (priimti ir išduoti pinigus banko kasoje, priimti inkaso dokumentus).4. Supirkti, parduoti bei konvertuoti įvairias užsienio valiutas.5. Atlikti tarptautinius atsiskaitymus (tarptautiniais pavedimais, akredityvais ir čekiais) per bankus korespondentus.6. Tarpininkauti perkant ir parduodant Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinius popierius ir įmonių akcijas.7. Supirkti, parduoti, inkasuoti kelioninius ir vardinius čekius bei vekselius.8. Suteikti kreditus ir paskolas:8.1 kreditus pagal ES PHARE programą; 8.2 kreditus importo operacijoms finansuoti; 8.3 trumpalaikes paskolas; 8.4 vidutinės trukmės ir ilgalaikes paskolas. 9. Teikti paslaugas ir konsultacijas bankų veiklos, finansų ir kliento investicijų tvarkymo klausimais.10. Išduoti piniginius laidavimus, garantijas (vienkartines ir ilgalaikes banko garantijas) ir kitus laidavimo įsipareigojimus (banko rekomendacijas).11. Išduoti ir aptarnauti mokėjimų korteles.12. Nuomoti individualius seifus, priimti saugoti vertybes bei vertybinius popierius.” Komercinių bankų klientai atsiskaito su savo užsienio partneriais per korespondentinius bankus. Lietuvos komerciniai bankai turi nuo keliasdešimties iki kelių šimtų korespondentinių bankų užsienyje. Pasirenkant korespondentinį banką, reikia atsižvelgti į tai kokios šalies valiuta bus atsiskaitoma, pagal tai ir yra pasirenkamas tos šalies bankas, kurios valiuta norima atsiskaityti.Asmenys, kurie yra pasirašę su užsienio partneriais sutartys ar kitus dokumentus, pateikiant informacija lėšoms pervesti turi nurodyti banko SWIF-o kodą bei korespondentinio banko užsienyje tikslius pvadinimui, bei to banko SWIF-o kodą. Taip pat turi nurodyti savo sąskaitos užsienio vliutos banke numerį. SWIFT ( Society of Worldwide Interbank Financial Telecomunicotions) – tai yra tarptautinė bankų organizacija, per kurią yra atliekami visi trptautiniai atsiskaitymai. Pagal galiojančius įstatymus ir kitus teisės aktus, bankai gali plėtoti tokią investicinę veiklą:
1. “Steigti įmones; 2. Būti įmonių bendrasavininkiais ar akcininkais. 3. Bankų investicinės veiklos apribojimai:4. Bendra banko investicijų į kitų įmonių akcijas ar kapitalą suma negali būti didesnė kaip 40 proc. banko pagrindinio kapitalo; 5. Banko investicijų į vienos įmonės akcijas ar kapitalą suma negali būti didesnė kaip 10 procentų banko kapitalo; 6. Minėtieji investicinės bankų veiklos apribojimai netaikomi bankų investicijoms į įmonių, kurios pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir Lietuvos banko teisės aktus priskirtos kreditine ir finansine veikla besiverčiančioms įmonėms (pvz., lizingo, finansinių maklerių įmonėms), akcijas ar kapitalą. “ Bankui draudžiama įsigyti įmonės, kuri valdo šio banko akcijų paketą, akcijų ar būti tos įmonės bendrasavininkiu. Kiekviename banke paslaugos suteikiamos ir operacijos atliekamos pagal bankuoe nustatytus įkainius. Kai kurios paslaugos ar operacijos yra atliekamos be jokio mokesčio, pvz., sąskaitos atidarymas bei aptarnavimas.

II. BANKO PASKOLOS

Banko pelnas yra tuo didesnis, kuo didesnė indelių dalis pnudojama paskoloms teikti. Kita vertus, bankas negaki išleisti paskoloms visą jame deponuotą kapitalą, nes bet kada privalo indėlininkui išmokėti jo reiklujamą sumą. Bankas tokias operacijas atlieka kiekvieną dieną, tačiau iųmokoms sumos nėra didelės, o nauji indėliai gali jas kompensuoti. Šiam skirtumui padengti bankas turi taip vadinamą rezervą. Šiame dalinio rezerve yra laikoma tik dalis jame deponuotų lėšų, tai yra šiuolaikinės bankininkystės verslo pagrindas. Anksčiau rezervo dydi nustatydavo pats bankas, taęiau kai rezervai pernelyg maži, kyla pavojus bankui kyla pavojus sugadinti savo reputaciją ir bankas bankrutuos.” Dabar bankū rezervo dydį, privaloma visiems bankams, nustato centrinis bankas. Centralizuotai nustatomas bankų rezervo dydis vadinamas privalomu rezervu. Tai minimalus rezervų dydis, kurį bankai gali visada viršyti. Banko rezervo dalis, kuri viršyja privalomą, vadinam pertekliniu rezervu.” “Fondai (depozitai), kuriuos bankai gauna iš savo klientų, daugiausia yra naudojami finansuojant vartotojų paskolas, verslo paskolas ir paskolas nekilnojamajam turtui įsigyti”

Bankas išduoda šias paskolas: – Vartotojiškas kreditas. Kredito paskolas teikia bankas, tai paskolos, kurios yra apmokamos bendru mokėjimu paskolos termino pabaigoje ir paskolos išsimokėtinai. Esmė paskolų išsimokėjimo yra ta, kad bankas vienu mokėjimu suteikia paskolą skolintojui, o skolininkas išmoką paskolą lygiomis įmokomis per tam tikrą laiką.yra taikoma metinė procentinė norma, kuri nusako tikrąją kredito kainą, tai yra normą, kurią skolintojas nurodo skolininkui. – Bankas išduoda ir verslo paskolas. Bankai siūlo įvairias paskolas verslui vystyti.siūlo apdraustas ir neapdraustas taip pat trumpalaikęs ir ilgalaikęs paskolas. Apdraustų pakolų pavyzdy yra debitorinės paskolos ir paskolos inventoriui įsigyti. Neapdraustų paskolų pavyzdžiai yra kreditinė linijos ir automatiškai atsinaujančios paskolos. Abie atvejais bankas skolinikams nustato maksimalų skolinimosi limitą. Skolininkui bankas leidžia skolintis iki maksimalaus limito tik tuo atveju,jei tai yra atsinaujinanti paskola. Tada bankas nustato mokęstį tokiam įsipareigojimui.Bankas neleidžia pasiekti skolininkui nustatyto maksimalaus skolinimosi limito, suteikdamas kreditinę liniją. “Verslo paskolų pelningumas priklauso nuo to, ar palūkanos skičiuojamos taikant palūkanų ar diskonto norma, bei nuo to, ar bankas reikalauja kompensuoti palansą, ar ne. Jei palūkanos yra skaičiuojamos pagal paprastųjų palūkanos normos skaičiavimo metodą ir nereikalaujama kompensuoti balanso, realusis pelningumas yra toks pat kaip ir paprastoji palūkanų norma. Realusis pelningumas viršija palūkanų normą, jei palūkanos skaičiuojams taikant diskonto normą, arba reikalaujant kompensuoti balansą, arba esant abiems reiklavimams. Bet kokiu atveju realusis pelningumas yra palūkanų išlaidų ir grynųjų pasiskolintų lėšų, išreikštų pinigais, santykis.– Diskonto paskola. Diskontuotos paskolos atveju bankas gauna palūkanas iš anksto ir grynos pasiskolintos lėšos lygios paskolos sumos ir diskontuotų palųkanų skirtumui.” – Paprastųjų palūkanų paskola su kompensaciniu balansu – tai yra palūkanos priskaičiuojamos metų pbaigoje, bankas gali reikalauti atidaryti beprocentinę einamąją sąskaita ir laikyti joje nustatytą paskolos sumos procentą tol, kol pskola yra nepadengta. Palūkanos yra skaičiuojamos visai pakolos sumai, bet skolininko disponuojama suma yra nominaliosios paskolos sumos ir kompensacinio balnso skirtumas.
– Diskontuotų palūkanų paskola su kompensaciniu blansu. Skolintojas palūkanas gauna iš anksto. Bankas papildomai reikalauja kompensacinio balanso. Šiuo atveju palūkanas taip pat priskaičiuojamos visai paskolos sumai, bet skolininko paskolos suma gaunama iš pakolos sumos nominalo atimant diskontuotas palūkanas ir reikalaujamo kompensacinio balanso sumą. – Paskolos nekilnojamajam turtui įsigyti. Paskolos yra teikiamos ir gyvenamajm būstui i, gyvenamųjų namų statybai, komercinės paskirties nekilnojamojo turtui įsigyti. Komercinės paskirties nekilnojamojo turto paskolos apima žemės plėtotės ir statybos paskolas.“Metinė procentinė norma – tai yra norma, kurią skolintojai turi nustatyti teikdami hipotekos paskolą. Tai yra realusis hipotekos paskolos pelningumas. Papildomai prie diskonto punktų ir mėnesinių palūkanų, kurias skolininkas turi sumokėti paskolos metu, tai parodo kitus veiksnius, tokius kaip paskolos suteikimo mokesčiai, iš anksto mokamos palūkanos ir asmeninių hipotekų draudimas.” III. PINIGŲ POLITIKAKOMERCINIUOSE BANKUOSE

”Pinigų politika – tai visuma veiksmų, pinigų reguliavimo priemoniėms užtikrinančių stabilų nacionalinės valiutos (pinigų) kursą (santyki) kitų vliutų atžilgiu” Centrinis bankas į apyvarta išleidžia litus tik supirkdamas kitą valiutą, kurios kursas lito atžvilgiu nustatomas, atsižvelgent į jos kursą su JAV doleriu. Žinoma, komercinis bankas reikalui esant, supirkti netiesiogiai ar išleisti litus naudodamasis atpirkimo sandoriu gali, taip pat naudodamas lombardo paskolas. Vyriausybės vertybiniai popieriai (VVP) vienas iš svarbiausių atpirkimo (repo) sandoriai tarp Lietuvos bankų ir komercinių bankų. Atpirkimo sandoriai (iki 1 mėn.) leidžia komerciniui bankui suteikti kredito įstaigoms trumplaikes likvidumo paskolas. Šie sandoriai garantuoja, kad į Lietuvos bankus sugrįš išleisti pinigai.Atpirkimo sandoriams sudaryti Lietuvos bankas gali taikyti du būdus:1. vyksta palūkanų aukcionas tarp komercinių bankų, norin įsigyti tam tikrą atpirkimo sandorių palūkanų normą iš Lietuvos banko;2. organizuojami atpirkimo sandorių sumos (kiekio) aukcionai, kuriuose Lietuvos bankas nustato fiksuotą atpirkimo sandorių palūkanų normą.Kai norima absorbuoti laisvas komercinių bankų lėšas, gali būti taikomi atvirkštinio atpirkimo sandoriai. Paskutinio skolinimosi esmė ta, kad Lietuvos banko paskolų norma komerciniams bankams bus mažesnė nei ta, už kurią komerciniai bankai skolina vienas kitam

IV. ELEKTRONINĖS BANKININKYSTĖS SISTEMOS PAPLITIMASTARP KOMERCINIŲ BANKŲ LIETUVOJE

Šiuo metu Lietuvos bankai siekia sukurti daugiakanalę sistemą, kad galėtų geriau tenkinti vartotojų poreikius. Pagrindinis sistemos strategijos tikslas – kuo geriau pasiekti ir matyti savo klientus bei jų poreikius, kokius jie benaudotų susisiekimo kanalus: • Internetą;• Mobilųjį ryšį;• Bankomatą;• Laidinį telefoną;2000 metais daugiausiai dėmesio buvo skirta elektroninėms paslaugoms kurti ir užtikrintį jų veikimą. Siekiama, kad banko paslaugos būtų gerai teikiamos visais kanalais, bet kur ir bet kada. Todėl dabar Lietuvos bankai daugiausia investuoja į naują elektroninę klientų ryšių valdymo technologiją. Elektrononė bankininkystė siekia aprėpti kuo daugiau kanalų. EBS ( Elektrononės bankininkystės sistemos) pasitelkusiems klientams Lietuvos bankai įvedė naujas galimybes, iš kurių pagrindinės – komunalinių paslaugų apmokėjimas ir sutarčių sudarymas su banku per internetą 2001 m. pradžioje bankų paslaugomis internetu naudojosi apie 15 tūkst. vartotojų, o liepą šis skaičius ūgtelėjo iki 37 tūkst. Šie skaičiai, palyginti su interneto vartotojų skaičiumi, yra tikrai džiuginantys. Patys bankai optimistiškai vertina interneto bankininkystės naudojimo perspektyvas.Nuo 1997 m. elektroninės bankininkystės paslaugas teikia Lietuvos žemės ūkio bankas, tačiau paslauga yra teikiama paprasta telefono linija prisijungus prie banko terminalų modemų. Stambūs ir vidutiniai klientai gali prisijungti prie savo sąskaitų ir atlikti visas svarbiausias operacijas. Elektroninės bankininkystės paslaugas 2000 m. vasarą pirmasis teikti pradėjo “Hansabankas”. Nors “Snoras” skelbia, kad dar tų pačių metų pavasarį buvo sukūręs savo sistemą “Snoras Online”, tačiau rimtesnių rinkodaros kampanijų nebuvo vykdoma.Pradinės “hanza.net” sistemos galimybės buvo minimalistinės: vartotojas galėjo patikrinti banko sąskaitos likutį, gauti sąskaitos išrašus, daryti vietinius pavedimus. Bankas panaudojo “Hansabank” įmonių grupėje sukurtą sprendimą, todėl Lietuvoje nauja tebuvo lokalizacija. Tai ir lėmė sistemos stabilumą.

“Vilniaus banko” sistema pradžioje veikė su trikdžiais. Aktyvi Vilniaus banko reklamos kampanija rado atsaką rinkoje: nuo pristatymo 2000-ųjų rudens pradžioje iki metų pabaigos klientų, pasirašiusių banko paslaugų teikimo internetu skaičius perkopė 11 tūkst. (“Vilniaus banko” duomanys).Internete savo paslaugas internetu siūlo “Parex”, “Hansabankas”, buvęs Ūkio bankas, dabar Nord LB bei Vilniaus bankas, Medicinos banks ir Šiaulių bankai. (žr. 1. lentele)Situacija pasikeitusi, lyginant su tyrimais, darytais 2001 m. kovo mėn. Tuo metu internetiniais sąskaitų tvarkymo būdais naudojosi apie 11,7% visų įmonių. Tyrime dalyvavę įmonių atstovai teigė, kad bankinių operacijų vykdymas elektroniniais kanalais nėra visiškai saugus (su tuo sutiko 9,6%, nesutikusių buvo 15,5%, iš dalies sutiko 24,6%). Nuomonė pasikeitė pradėjus naudoti elektronines bankininkystės paslaugas. Beveik pusė (44%) respondentų teigė, kad įmonė jas pasirinko, nes taip taupo laiką.“Hansa-LTB” pristatydamas daugiakanalę bankininkystės strategiją teigė, kad bankas sieks savo klientams pateikti vieną pasiūlymą visuose pardavimų kanaluose: asmeniniuose kompiuteriuose, mobiliuosiuose telefonuose, interneto kioskuose, delniniuose kompiuteriuose ir įprastuose filialuose. Apskritai daugelį banko paslaugų galima perkelti į internetą. Kaip rodo “Hansabank” grupės patirtis Estijoje, susirinkus “kritinei masei” pasiūlomos tokios paslaugos, kaip: SMS/WAP bankas, tiesioginis debetas, elektroninės sąskaitos, mokesčių deklaracijos, maklerių paslaugos, draudimas, lizingas, pensijų fondai, investicijos, paskolos.Bankų teikiamas paslaugas galėtume skirstyti į dvi pagrindines dalis: paslaugos individualiems vartotojams bei paslaugos įmonėms (jos taip pat dažnai skiriasi atsižvelgiant į įmonės dydį ir apyvartą).“JAV vartotojų grupių atlikti tyrimai rodo, jog elektroninėmis bankų paslaugomis naudojasi keturios pagrindinės vartotojų grupės:1. Interneto mokėtojas. Sąskaitų tvarkymas internetu šiems vartotojams svarbiausias. Automatizuoti veiksmai sąskaitoms tvarkyti ir žema paslaugų kaina – labiausiai pageidautini pasiūlymai. 2. Taupytojas. Ieško didelių palūkanų, sąskaitose turi apvalias sumeles ir tikisi žemų įkainių. Geros lėšų perskirstymo tarp sąskaitų galimybės itin svarios.
3. Besiskolinantis. Daugybė kredito linijų – pradedant kreditine kortele ir baigiant pasiskolintu namu ar automobiliu. Trokštama plati skolinimosi šaltinių pasiūla, automatizuotos skolų grąžinimo sistemos bei konkurencingos palūkanų normos.4. “Vieno langelio” klientas. Patogumų mylėtojas nori vienoje vietoje gauti visus finansinius produktus: mokėjimo korteles, sąskaitas, paskolas ir t. t. Svarbiausia – visa tai turi būti integruota. Pasiūlymų rūšys bei naudojimo patogumas – taip pat svarbūs faktoriai.” Individualūs vartotojai, neturintys juridinio statuso, šiuo metu jau gali atlikti daugelį operacijų internetu. Kiekvienas mokėjimo kortelės turėtojas gali apmokėti savo sąskaitas internetu ir taip taupyti laiką. Tam reikia pasirašyti specialią sutartį banke ir gauti asmeninį identifikacinį kodą, kuris ir yra vartotojo asmeninis skaičius banko interneto sistemoje. Vartotojas jungiasi prie savo sąskaitos internete ir gali pasirinkti įvairias paslaugas bei peržiūrėti norimą informaciją. Vartotojai gali peržiūrėti likučius, gauti informaciją apie pervedimų atlikimą, istoriją ir pan. Bankai klientų patogumui taip pat pateikia valiutų kursus, kai kurie iš jų yra sukūrę patogias valiutų skaičiuokles, kurios padeda lengviau naudotis kitomis, su kitų šalių valiuta susijusiomis paslaugomis.Kiekvieno banko teikiamų paslaugų skaičius ir teikimo būdai skiriasi ir dažnai priklauso nuo individualaus susitarimo, įvertinus banko teikiamas paslaugas ir įmonės poreikius, t. y. įmonei gali ir netikti standartinis paslaugų paketas.Elektroninės bankininkystės šakos tampa vis populiaresnės. Prognozuojama, kad 2005 metais Europoje bus 35 milijonai internetinės bei 21,5 milijonsi mobiliosios bankininkystės paslaugomis besinaudojančių vartotojų (Datamonitor duomenimis).1. “Hansabankas” lt.hanza.net Šio sprendimo pagrindas – Estijoje veikiančios sistemos kopija. Galimybės apribotos gana nedideliu operacijų sąrašu, tačiau vietinius pavedimus (Lietuvoje) galima daryti be didesnių sunkumų.Pagrindinis dalykas, išskiriantis “hanza.net” iš kitų internetinių bankų – šio banko nuostata, kad paslauga teikiama tik fiziniams asmenims. Juridiniams siūloma “PC-banking” sistema “Telehansa”.
2. “Medicinos bankas”https://ibs.medbank.lt/loginas.asp Oficialiai šio banko “internetinė bankinė sistemos” įdiegimo darbai, kurių metu ją reikėjo sujungti su vidine banko informacine sistema, prasidėjo dar 1999-ųjų gruodį. Naudojantis “Medicinos banko” IBS galima atlikti tokias operacijas: vykdyti vietinius ir tarptautinius mokėjimo pavedimus, pirkti ir parduoti valiutą, siųsti ir gauti pranešimus iš banko. 3. “Šiaulių bankas”www.sb.lt/paslaugos.htm “Šiaulių bankas” puikiai suvokia savo galimybes varžytis su didžiaisiais Lietuvos bankais, todėl turi konkuruoti siūlydamas bent jau patį minimumą, kurį suteikia konkurentai. “SB Linija” standartiškai siūlo vartotojams atlikti bankines operacijas internetu iš savo darbo vietos. Sistemoje numatytas ir rankinis, ir paketinis pavedimų perdavimas. Taip pat galima peržiūrėti su banku sudarytus sandorius. 4. “Snoras”https://ibank.snoras.com Visą laiką nuo sistemos paleidimo “Snoras Online” buvo nemokamas, nors buvo sakyta, kad bus apmokestintos. Tačiau į internetinės bankininkystės paslaugų rinką aktyviai besiveržiant konkurentams “Snorui” neliko nieko kita kaip tik toliau propaguoti savo “nemokamo internetinio banko” įvaizdį. “Snoras Online” paslauga fiziniams ir juridiniams asmenims iš esmės nesiskiria, tačiau juridiniai asmenys turi šiek tiek daugiau galimybių rinktis. “Snoras Online” iš kitų internetinių bankų išsiskiria tuo, kad naudoja savus sertifikatus. Taigi savas sertifikatų centras (https://cbank.snoras.com) kiekvienam vartotojui išduoda elektroninį sertifikatą, kuris ir siuntėjui, ir gavėjui užtikrina duomenų tapatumą. 5. “Vilniaus bankas”https://ebankas.vb.lt Pagrindinis skirtumas nuo kitų bankų – tai, kad pasirašant sutartį klientas turi sumokėti vienkartinį mokestį. VB Internet@s paslaugą bendromis jėgomis kūrė “Hewlett-Packard” ir “Vilniaus banko” specialistai. Tuo tarpu visi kiti Lietuvos bankai pasirinko vietines kompanijas, kurių bendri veiklos kaštai neabejotinai mažesni.(Elektroninės bankininkystės paplitimas tarp Lietuvos bankų 2002m. žr. 2 lentelė) Elektroninės komercijos populiarumas, sparti informacinių ir telekomunikacinių technologijų raida, įstatymų bazės verčia daugiau bankų teikti elektroninės bankininkystės paslaugas. Džiugu, kad Lietuvos bankai stengiasi neatsilikti nuo savo kolegų užsienyje.
”2001-2002 metais bankai realizavo sudėtingesnes paslaugas:• Taupymo plano sudarymo modulį, leidžiantį aprašyti planą, pagal kurį periodiškai bus pervedomos pinigų sumos iš vienos sąskaitos į kitą (Vilniaus bankas);• Akcijų ir kitų vertybinių popierių valdymas (Vilniaus bankas, bankas “Snoras”);• Naujų sąskaitų atidarymas (Vilniaus bankas; bankas “Snoras”);• Paskolų išdavimas ir valdymas (bankas “Snoras”);• Šiaulių banke teikiama įdomi paslauga – terminuoto indėlio sudarymas. Ši paslauga leidžia klientui dalį atsiskaitomojoje sąskaitoje esančių pinigų paversti terminuotu indėliu.”

IŠVADOS

Mano manymu, pagrindiniai bankų ir pinigų reformos trūkumai yra šie: • pavėluotai įvestas litas;• silpnai komercinių bankų veiklos priežiūra;• toleruotos monopoliškai didelės banko palūkanos; • gyventojų indelių nuvertėjimas ir faktiškas jų praradimas.Visa tai išgąždino daugumą žmonių. Dėl šių priežasčių turėjo praeiti nemažai laiko, kad gyventojai pradėtų pasitikėti bankine sistema. Tačiau šiuo metu bankų veikla yra žymiai pagerėjusi. Tai rodo šie faktai: • palankios pastarųjų metų šalies ūkio plėtros tendencijos;• sumažėjusi inflecija sudaro geras sąlygas augti komercinių bankų finansiniams rodikliams;• padidėjo bankų aktyvai, taip pat daugumos bankų kapitlas;• paskolų portfelio kokybė pagerėjo;• padidėjo gyventojų indėliai, liudijantys apie augantį pasitikėjimą bankine sistema;• gana smarkiai išsiplėtė teikiamų paslaugų spektras, kuris mano manymu, ir toliau plėsis gana sėkmingai.

PRIEDAS

1. lentelė Lietuvos bankų paslaugos internetu (bankų informacija jų interneto svetainėse):Bankas Sistema Veiklos pradžiaHansabankas (dabar – “Hansa-LTB”) Hanza.net 2000 liepaMedicinos bankas IBS 2000 gegužėParex bankas iBank 2001 lapkritisSnoras Snoras Online 2000 balandisŠiaulių bankas SB linija 2000 rugsėjisŪkio bankas Eta bankas 2000 liepaVilniaus bankas VB Internet@as 2000 rugsėjis

2 lentelė Elektroninės bankininkystės paplitimas tarp Lietuvos bankų 2002 metaisBankas PC bankininkystė Internetinė bankininkystė Mobilioji bankininkystėHansa LTB + + Medicinos bankas + +

Šiaulių bankas + Bankas “Snoras” + + +Ūkio bankas + + +Vilniaus bankas + + +

LITERATŪRA

1. Albertas Šimėnas “Ekonomikos reforma Lietuvoje”, Vilnius pradai 19962. Aleksandras Vytautas Rutkauskas “Finansų ir komercijos kiekybiniai modeliai”, Vilnius “Technika” 20003. Gediminas Davulis “Ekonomikos teorija”, Vilnius Lietuvos teisės universitetas 20034. Vytas Navickas “Lietuvos ekonomikoa, dabartis ir perpektyvos”, Vilnius 19995. www.google.lt6. www.lbank.lt./Banks/ default.asp7. www.svv.lt8. www.vakarai.lt9. www.vivisimi.com/SVVPA- verslo zinynas-Bankai.htm