Turinys
Turinys 2Įvadas 31. Komandinės ekonomikos samprata 42. Neefektyvumas 42.1 Lankstumo stoka 52.1.1 Gigantiškumas 62.1.2 Tarptautinė prekyba planinės ekonomikos šalyse 62.2 Paskatų stoka 72.3 Valstybės vaidmuo 72.4 Gamintojas 82.5 Vartotojas 82.6 Pinigai komandinėje ekonokikoje 92.6.1 Šešėlinė ekonomika ir korupcija 92.6.2 Barterio išplitimas 92.7 Per didelis atsargų poreikis 92.8 Šalies ekonomikos organizavimas 103. Komandinės ekonomikos šalininkai ir priešai 113.1 Parama centraliai komandinei ekonomikai: 113.2 Prieštaravimai centralizuotam planavimui 12Išvados 13Literatūros sąrašas 14Įvadas3-čiame dvidešimto amžiaus dešimtmetyje buvo sukurta nauja ekonominė sistema – komandinės ekonomikos sistema (dar kitaip vadinama planinė ekonomika arba centralizuota ekonomika), kuri turėjo iškelti sovietų sąjunga į ekonomikos viršūnę pralenkiant JAV. 1928 metais Sovietų Sąjunga parengia pirmąjį penkių metų planą (penkmečio sistema išlieka iki 1990 metų ) bandydami įvesti naują ekonominę sistemą, kur centrinis planavimo organas bando viską numatyti ir įgyvendinti paliekant gamintojus ir vartotojus kaip įrankius. Kad tiksliau sektųsi numatyti rinkos paklausą ir pasiūla buvo įvesti metiniai ir ketvirčių planai, kurie leistų nuleisti tikslesnius nurodymus žemyn siekiant racionalaus išteklių panaudojimo ir lygaus paskirstymo . Visa tai šalis turėjo privesti prie ekonominio iškilimo. Iš pradžių taip ir buvo, komandinė ekonomika ėmė įsitvirtinti ekonomikoje tačiau kaip parodė praktika ši teorija nesugebėjo atsilaikyti šių dienų išbandymus ir ėmė griūti 20 amžiaus pabaigoje. Iškart kyla klausimas kas nulėmė tokį visapusišką komandinės ekonomikos teorijos įgyvendinimo žlugimą (šiomis dienomis išliko tik kelios valstybės su planinės ekonomikos rinka). Darbo tema yra išsiaiškinti komandinės ekonomikos neefektyvumo priežastis. Šios priežastys paaiškins ir planinės ekonomikos specifiką nes kaip parodė istorija pati komandinė ekonomika ir sunaikino save. Taigi pačioje teorijoje ir slypi neefektyvumas – negalimas teorijos įgyvendinimas. Siekiant viską tiksliau paaiškinti komandinė ekonomika bus lyginama su rinkos ekonomika siekiant pabrėžti tai kodėl rinkos ekonomika įsitvirtino 21 amžiuje, o planinė baigia išnykti, pavyzdžiu bus imamos Sovietų Sąjungos bloko šalys, kurios labiausiai ir buvo įsivyravusi ši ekonominė sistema.
Siekiant atskleisti kuo tiksliau temą pagrinde buvo remiamasi A. J. Isachenso ir C. Hamiltono knyga „Ekonomikos pagrindai. Perėjimas nuo plano prie rinkos“ bei socializmą tiriančiomis knygomis (komandinė ekonomika visada buvo siejama su socializmu) bei internatiniais straipsniais naudojant aprašomąjį analitinis metodą.1. Komandinės ekonomikos samprataPlaninė ekonomika yra ekonominė sistema, kurioje visus sprendimus susijusius su produkcija ir prekių bei paslaugų paskirstymą priima centrinis organas. Šis terminas išreiškia centralizuotai planuojamą ekonomiką arba dar kitaip komandinę ekonomiką, kurioje vyriausybė nusprendžia ką, kiek ir kaip gaminti bei paskirstyti. Šitokia ekonomikos sistema buvo labai populiari Sovietų Sąjungoje bei jai priklausiusiose šalyse iki maždaug 1990 metų kai dauguma vyriausybių naudojusios planinę ekonomiką pradėjo perėjimą į rinkos ekonomiką pasinaudodami rinkos ekonomikos bruožais: kainų ribos nustatymas, paskirstymas, produkcija . Tačiau nereikia įsivaizduoti kad egzistavo vien tik planinė ekonomika ir dabar egzistuoja rinkos ekonomika. Yra ir tarpiniai variantai o be to planinė ekonomika vis dar egzistuoja tokiose šalyse kaip Kuba, Šiaurės Korėja ir kt., kur kaip ir anksčiau daugiau ar mažiau išliko planinės ekonomikos bruožai:1. centrinis planavimas ir kontrolė;2. ilgalaikiai ateities ekonominiai planai;3. visiems privalomi standartai;4. rėmimasis kolektyvine nuosavybe;5. „dirbtinė ranka“;6. fiziniai produkcijos rodikliai yra lemiamas plano vykdymo kriterijus;7. rinkos subalansavimo mechanizmo nebuvimas;8. bankroto nebuvimas.2. Neefektyvumas1960 metais Nikita Chruščiovas pareiškė, kad per artimiausius 20 metų Sovietų Sąjunga savo materialaus gyvenimo lygiu pasivys ir aplenks Ameriką . Ir iš tiesų iki pat septinto dešimtmečio buvo pastebimas spartus planinės ekonomikos augimas, kurį lėmė gyventojų poreikių nenuspėjamumas, t.y. jų preferencijos buvo pastovios todėl svarbus buvo prekių kiekis, o ne kokybė. Šitoks ekonomikos atspėjimas lėmė planinės ekonomikos iškilimą į pirmaujančias pozicijas, tačiau kaip žinome vis dėlto kylanti ekonominė sistema nepateisino N. Chroščiovo spėjimų ir netgi beveik išnyko 20 amžiaus pabaigoje išlikdama tik keletoje valstybių. Greičiausiai šita sistema nepasiteisino todėl, kad kaip ekonominė sistema nesugebėjo išspręsti pagrindinių problemų – efektyvaus išteklių panaudojimo trumpalaikėje ir ilgalaikėje perspektyvoje bei teisingų pajamų paskirstymas. Abi šios problemos uš tikrųjų popieriuje buvo sprendžiamos labai paprastai: efektyvus išteklių naudojimas pasireiškė kaip visiškas užimtumas, kuo planinė ekonomika buvo pranašesnė už rinkos, tačiau niekas nenumatė jog pelno siekimo (rinkos ekonomikoje veikiantis kaip variklis siekiant darbo efektyvumo) nebuvimas privers darbininkus dykinėti bei laukti ilgose eilėse. Antroji problema išteklių panaudojimas tai nors vakaruose ir buvo manoma jog geriau sekėsi planinėj nes tolygiau paskirstydavo, tačiau iš tikrųjų išplečiant siaurą požiūrį pastebėsime šešėlinė ekonomikos ir korupcijos aukštą lygį, dirbtinės rankos sistemos nepasiteisinimą kas ir vertė atsisakyti šios sistemos daugelyje šalių pasitinkant 21 amžių.2.1 Lankstumo stokaLankstumo stoką planinėje ekonomikoje reikia pradėti nuo centrinio organo planavimo. Visų pirma nagrinėjant rinkos ekonomiką mes žinome jog kainas diktuoja tiek vartotojai tiek gamintojai susikirtus pasiūlai ir paklausai. Vadinamasis grįžtamasis ryšys leidžia sureguliuoti kainas pasiūlą ir paklausą taip jog abiem pusėm būtų naudinga. Komandinėje ekonomikoje popieriuje taip pat numatytas grįžtamasis ryšio mechanizmas: užsigulėjusios prekės lentynose rodiklis centrinei valdžiai keisti savo planus. Tačiau pakeičiant galutinio produkto pasiūlą, atsiranda grandininė reakcija visame gynybos mechanizme . Taigi planinė ekonomikos vadovai turės pakeisti planus ne tik prekės gamintojams, bet ir visiems kas tiekia žaliavas ar kitaip prisideda prie produkto gamybos. Čia ir pasireiškia pagrindinė komandinės ekonomikos lankstumo stoka, nes valdžia turi spręsti tokias problemas, kurias kaip praktika parodė išspręsti neįmanoma.2.1.1 GigantiškumasGigantiškumas taip pat lemia nelankstumą. Tačiau kodėl jis įsivyravo planinės ekonomikos sistemoje ir ar tai pasiteisino? Kaip pateikta ekonomikos pagrindų knygoje tai įvyko dėl keletos priežasčių :1. po antrojo pasaulinio karo įmonės buvo sulydytos į didžiulius konglomeratus;2. stalinizmo laikais dėmesys visų pirma buvo skirtas sunkiajai pramonei;3. didelio mąsto operacijos laikomos efektyvesniomis;4. įmonių siekimas tapti maksimaliai savarankiškomis.Sulydžius įmones į konglomeratus buvo manoma, kad centralizuotas planavimas bus paprastesnis kai reiks suplanuoti ir kontroliuoti mažiau didesnių įmonių negu daug mažesnių, tačiau tai nepasiteisino realybėj nes buvo per mažai savarankiškumo įmonių lygyje. Antra priežastis tai stalinizmo laikais dėmesys visų pirma buvo skirtas sunkiajai pramonei, kadangi planinės ekonomikos šalims būdinga sunkiosios pramonės svarbos iškėlimas. Kadangi viskas mąstoma apie dydi tai buvo manoma, kad stambios operacijos atneša daugiau naudos tačiau tai buvo klaida nes šitokiu atveju yra sutelkiama visa tam tikro produkto gamyba vienose ar keliose rankose kas prieštarauja konkurencijos veiksniui, kuris skatina efektyvumą. Ketvirtasis bruožas grindžiamas monopolijos siekimu. Taigi paprastumas plane nepasiteisino netgi atvirkščiai kiekybiniai gamyklos rodikliai neigiamai atsiliepė paslaugų sektoriui, dėl mažo mažų įmonių skaičiaus, kurios dažniausiai ir sudaro paslaugų sektorių.2.1.2 Tarptautinė prekyba planinės ekonomikos šalysePasibaigus antrajam pasauliniam karui tarptautinė prekyba suklestėjo, kurią skatino vakarų šalys bei padidėjusi specializacija, kuri atrodo turėjo atnešti visiems naudos tai kyla klausimas kas trukdė komandinės ekonomikos šalinikėms aktyviai dalyvauti tarptautinėje prekyboje. Pasirodo problemos buvo susikurtos pačių rytų bloko šalių :1. problema susijusi su individualiomis verslo paskatomis;2. nesugebėjimas panaudoti savo ekonomikos pranašumų;3. siekimas autarkiškumo – nepriklausomybės nuo Vakarų.Iš tikrųjų visos šios problemos vėl ateina iš centrinio planavimo organo nustatytų taisyklių. Kad ir pirma problema, vargu ar kuri įmonė nenorėjo stabilaus gyvenimo bandys savo laimę kai jai beveik nėra tikslo, visų pirma dėl to, kad visas pelnas atitenka tiesiogiai valdžiai, antra – prekių faktūrinė kaina išlieka tokia pati kaip ir parduotos viduje tad įmonei iš to naudos kaip ir nėra, ji tiesiogiai neskatinama. O jei įmonei dar ir nesiseks pasiekti reikalavimų užsienyje kur tiekiamos kokybiškesnės prekės bus imtasi atitinkamų veiksmų iš viršaus. Antroji problema susijusi su nesugebėjimu panaudoti savo ekonomikos pranašumų susijusi su netiksliu prekių ir paslaugų apskaičiavimu, ko pasėkoje šalis negalėjo gauti pelno maksimumo. Trečioji priežastis grynai politiškas nusistatymas prieš vakarus ir siekis turėti kuo mažiau reikalų su vakarais nepamastant apie galimus naudingus tarptautinius mainus ir prekybą. O be to toks nusistatymas atneša ir realius nuostolius. Visų pirma susikaupia atsargos, kita vertus esant mažesniam konkurencingumui ir veikiant monopolijoms kenčia gamybos specializacija kuri yra itin žema. O be to neįmanoma išlaikyt ir aukšto našumo lygio.2.2 Paskatų stokaPagrindiniam planinės ekonomikos kriterijui fizinės produkcijos rodiklio pasiekimui reikėjo skatinimo, kad būtų viskas pasiekta. Iš pradžių buvo vykdomos kokybės kompanijos, kurios nepasiteisino nes kokybė buvo sunkiai nustatoma ir be to nuolat krito dėl kiekybės poreikio. Kadangi viskas buvo paremta rodiklio pasiekimu tai įmonės siekė, kad valdžia užsibrėžtų kuo mažesnius, kad būtų juos įmanoma įvykdyti ir gauti premijas, aišku įvykdymai nebūdavo ženklūs nes kitaip sekančiais metai būtų pareikalauta žymiai daugiau. Antras dalykas dėl ko nebuvo skatinama nes kiekvienas buvo garantuotas savo darbo vieta – visiškas užimtumas, tad nebuvo kovos už savo darbo vietą.2.3 Valstybės vaidmuoKiekvienoje šiuolaikinėje visuomenėje valstybė užima svarbų vaidmenį atlikdama kūrėjos ir prižiūrėtojos vaidmenį vykdydama savo svarbias pareigas. Aišku, kad jos vaidmuo svarbus tiek rinkos tiek planinę ekonomiką pasirinkusioms valstybėms. Tik rinkos ekonomikos valstybėse ji labiau atlieka prižiūrėtojos vaidmenį ekonomikos srityje pasirūpindama tik deramomis sąlygomis susijusiomis su įstatymais, teisėtinumu ir pan.kai tuo tarpu valstybės o tiksliau vyriausybės vaidmuo planinės ekonomikos šalyse tolygus centriniam planavimo organui, kuris viską planuoja ir rūpinasi, kad tai būtų atlikta.2.4 GamintojasKad geriau įsivaizduoti gamintojo padėtį ekonominėje sistemoje tai darysime lygindami rinkos ir planinės ekonomikos gamintojus. Kalbant apie rinkos ekonomikos gamintoją reikia paminėti kad čia svarbų vaidmenį užima kaina, kuri veikia kaip gana tikslus informacijos šaltinis apie pasiūlos ir paklausos padėtį rinkoje, ko pasėkoje pasiekiama rinkos pusiausvyra. Aišku, prie lengvesni gamintojo darbo prisideda ir tai, kad sprendimų priėmimas čia yra decentralizuotas, nes nėra centro kuris viską planuoja, o įmonės kurios rizikuoja savo nuožiūra priimdavo savo sprendimus, o be to egzistuoja ir alternatyvos. Tačiau didelis savarankiškumas gali nuvesti prie išteklių paskirstymo problemos, tačiau to bandoma išvengti pajamų ir kitais mokesčiais. O be to ribojama monopolijos įkūrimo galimybė. Planinėje ekonomikoje situacija atrodo tarsi priešingybė. Čia gamintojas įpareigotas įvykdyti centrinės valdžios parengtus planus, todėl kaina atlieka tik šalutinį vaidmenį nes gamintojui svarbu įvykdyti fizinius rodiklius. Pats darbas vyksta silpnų biudžeto varžtų sąlygomis: nėra bankroto – nes bankrutuojančias vyriausybė atleidžia nuo mokesčių ar net pati remia, kartais leidžia pakelt kainas. Ir visa tai vyksta dėl grįžtamojo mechanizmo neveikimo. Aišku čia nėra tokios problemos dėl išteklių paskirstymo tačiau čia nėra ir alternatyvų ko pasėkoje įmonės ima kaupti atsargas – slepia išteklius.2.5 VartotojasVartotojui kaip ir gamintojui komandinės ekonomikos sistemoje pasirinkimo nėra. Jis visiškai priklausomas nuo pasiūlos. Kas dar blogiau tai kad į jo prekės kaina įeina ir stovėjimo eilėje laikas. Išvados peršasi pačios, kad nors vartotojas ir turi pinigų tačiau centrinio planavimo dėka visas dėmesys skiriamas į fizinius rodiklius o ne į vartotojus, kurių problemos būtų išspręstos pakeliant kainą. Monopolijos savivaliauja ir tai lemia tai jog vartotojo laisvės dalinai apribojamos – apribojama jo teisė rinktis. Taigi ekonomikos centre yra gamintojo interesai, o ne vartotojo kaip rinkos ekonomikoje.2.6 Pinigai komandinėje ekonomikoje
Kaip jau anksčiau buvo paminėta kaina užima tik šalutinį veiksmą komanditinėje ekonomikoje neatlikdama savo pagrindinio darbo – informacijos perteikimo. Dėl šio nukrypimo atsiranda galimybės dar labiau pabloginti esamą ekonominę sistemą, kas bus aptarta sekančiose dalyse.2.6.1 Šešėlinė ekonomika ir korupcijaŠešėlinė ekonomika ir korupcija veikia tiek planinėje tiek ir rinkos ekonomikoje, kur siekia nuo 2 iki 25% nacionalinių pajamų . Aišku, kad šiais rodikliais pirmauja planinė ekonomika, nes čia ją skatina atsirasti didžiulis prekių ir paslaugų trūkumas. Rinkos ekonomikoje tai skatina daryti mokesčiai.2.6.2 Barterio išplitimasBarteris – tai prekių ar paslaugų apsikeitimas be pinigų . Taigi planinei ekonomikai būdinga iškreipta vartojamoji Sandra, nes žmonės perka ne tai ko reikia, o tai ką įperka, tai lemia tai, jog kainos žemesnės negu turėtų būti pagal pasiūlos ir paklausos santykį. Tai lemia laiko praradimą – ilgą stovėjimą eilėse, reikalauja reikmių ar noro atitikimą. Žmogus negali pirkti ko nori, todėl investuoja kitur ko pasėkoje pinigas netenka vienos savo svarbiausių funkcijų – mainų priemonė.2.7 Per didelis atsargų poreikisPer didelis atsargų poreikis išsiveda iš netikrumo planinėje ekonomikoje. Šioje sistemoje įmonės nėra garantuotos, jog joms visada ateis tiekimas nes jos neturi alternatyvų, o tik centrinio organo suplanuotą tiekėją. Taigi visas surištas mechanizmas sutriks jei bent viena grandinės dalis neįvykdys planinių rodiklių. Siekdamos užkirsti kelią tokiom netikrumui įmonės imasi savų priemonių: kaupimo ir savarankiškumo didinimo . Kaupiama siekiant, kad jei nutrūks tiekimas užslėpti ištekliai padėtų išsiversti. Tačiau nepamąstoma jog šių išteklių pardavimas atneštų daugiau naudos nes jie gulėdami sandėliuose reikalauja lėšų, o be to gali tapti nebenaudingais arba pasenusiais. Antruoju atveju – siekdamos savarankiškumo įmonės pažeidžia darbo pasidalijimą ir specializavimąsi kas atneš tik daugiau nuostolių.2.8 Šalies ekonomikos organizavimas
Remiantis A. J. Isachseno knyga galime išskirti dvi nuosavybės formas: privačią ir valstybinę; bei dvi ekonominių sprendimų koordinavimo visuomenėje formas: rinką ir planavimą. Iš ko seka keturi įmanomi šalies ekonomikos organizavimo būdai: Keturi šalies ekonomikos organizavimo būdai : Privati gamybos priemonių nuosavybė Valstybinė gamybos priemonių nuosavybėRinkos koordinavimas 1 2Plano koordinavimas 3 4Vengrų profesorius Janos Kornai kuris tyrinėjo ekonominio planavimo problemas priėjo išvadą, kad gautos kombinacijos lentelėje veikia ne visos o tik 1 ir 4. kitaip sakant egzistuoja tik kapitalizmas su rinkos ekonomika ir tradicinis socializmas su planine ekonomika. 3 variantas kaip ir neįmanomas, o antrasis, kai valstybė atlieka gamybos priemonių savininkės vaidmenį, o rinka naudojama koordinuojant sprendimus pavadinta „rinkos socializmu“ buvo išbandyta Vengrijoje ir Jugoslavijoje. Šis ekonomikos organizavimo būdas skiriasi nuo paprasto planinio tuo, kad centrinis organas nenustato planinių rodiklių, o tik prekių kainas taip suteikiant įmonėms šiek tiek daugiau savarankiškumo. „Taip gaunamas rinkos ekonomikos imitacija, jos pačios praktiškai neįvedant“ . Taip buvo bandoma įvest vietoje Adamo Smito numatytos rinkos ekonomiką valdančią „nematomą ranką“ pakeisti „dirbtine ranka“, tačiau šis bandymas nepasiteisino dėl trijų priežasčių:1. valstybė išlieka gamybos priemonių savininkė, to pasėkoje planuotojai realiai išlaiko savo įtaką;2. įmonių savininkai nesiekia tapti savarankiško, o atvirkščiai siekia likt valstybės rankose taip išvengdamos bankroto grėsmės;3. paskatų stygius – nuo pelno nepriklausė pajamų paskirstymas, tad tikslo nebuvimas dėl ko smarkiau stengtis lėmė darbininkų pasyvų darbą.Taigi kaip parodė Vengrijos ir Jugoslavijos praktika nebuvo efektingas bandymas suderinti efektyvia gamybą ir lygų pajamų paskirstymą. Gaunasi jog iš keturių ekonomikos organizavimo būdų realiausi yra du: 1 ir 4, tačiau kaip istorijoje susiklostė pranašesne bent jau 21 amžiuje pasirodė esanti rinkos ekonomika kuri vis labiau išstumia planinę ekonomiką.3. Komandinės ekonomikos šalininkai ir priešai
3.1 Parama komandinei ekonomikai :Komandinės ekonomikos rėmėjai pačią komandinę ekonomika iškelia dėl to, kad tai yra priemonė užtikrinti reikalingiausių prekių produkcijai, kurią sunkiai galima patikėti laisvosios rinkos parduotuvėms, rizikuojančioms ir veikiančiomis savo nuožiūra. Taigi planinės ekonomikos šalininkai iškelia tokias savybes:• Vyriausybė gali lengviau nei kas kitas surasti darbo jėgos, kapitalo ir panaudoti jį tikslingiau siekiant tam tikrų tikslų, pvz., apriboti lengvosios pramonės vystymąsi, ir greičiau išvystyti sunkiąją sutaupant laiką. • Vartotojams nereikia leisti pinigų išreikšti ekonominius poreikius (planinėje ekonomikoje jie neatlieka informacijos šaltinio vaidmens kaip tai būdinga rinkos ekonomikai), jie gali dalyvauti demokratiniuose sprendimų priėmimo organuose (kaip darbininkų tarybos ar tarybose) ir balsuojant išreikšti savo nuomonę apie ekonomiką.• Planinė ekonomika maksimalizuoja visų resursų panaudojimą. Esant planinei ekonomikai nei bedarbystė nei nenaudingos pasaugos neturėtų egzistuoti esant minimaliems lygiams, ir ekonomika urėtų vystytis stabiliai, nekliudoma infliacijos ar nuosmukių.• Planinė ekonomika gali tarnauti socialiau nei individualios: tokioje sistemoje, apdovanojimai, algos, šalutinis uždarbis yra paskirstomas remiantis visuomenės verte, paslaugų atlikimo kokybe. Planinė ekonomika eliminuoja produkcijos priklausomybę nuo individualaus pelno motyvų.• Kol rinkos ekonomika maksimalizuoja gerovę evoliucijos dėka, planinė ekonomika pasiekia naudą projektuodama ir modeliuodama. Kol evoliucija linkusi vesti prie lokalinio maksimumo bendroje gerovėje, projektavimas teoriškai leidžia pasiekti globalų maksimumą. Pvz., planinis miestas gali būti suplanuotas efektyviam transportui, kai natūraliai susiformavęs miestas linkęs kentėti nuo eismo perkrovimo.3.2 Prieštaravimai centralizuotam planavimui Komandinės ekonomikos kritikai teigia, kad planuotojai negali nustatyti vartotojų reikmių ir poreikių, stygiaus, bei pertekliaus su pakankamu tikslumu bei negali efektyviai koordinuoti produkcijos (rinkos ekonomikoje laisvos kainos sistema atlieka šį tikslą). Visa tai patvirtina didžiulės eilės būdingos sovietinei komandinei ekonomikai. Dar vienas minusas komandinei ekonomikai buvo tai, jog galima matyti daiktus kurie buvo pagaminti valstybės mokesčių dėka, kuriais remti projektai manomi geri, bet negalima matyti to, kas galėjo būti pagaminta individų investuojančių į kitas geroves. Taigi centrinio planavimo neleidimas naudotis įmonėms jų pačių resursais įmonės negali išreikšti savo norų. Trečias dalykas tai kad laisvos pasiūlos ir paklausos nebuvimas lemia žmonių laisvės apribojimą neleisdami žmogui pasirinkti to ko jis nori. Sekantis trūkumas tai, jog komandinė ekonomika gali skverbtis giliai į asmeninius žmonių gyvenimus. Pvz., jei valstybė reguliuoja įdarbinimą tai karjeros galimybės yra apribojamos. Visi likusieji planinės ekonomikos minusai atsispindi jau darbe nagrinėtose neefektyvumo priežastyse.IšvadosAr įmanoma nuspėti ir įgyvendinti ekonominius rodiklius veikiant „dirbtinei rankai“, vadovaujantis centriniu planavimu ir vartotojus bei gamintojus paliekant nuošalyje. Ar gali planuotojai pasakyti ką, už kiek, kam ir už kokia kainą parduoti? Visa pagal paskaičiavimus atrodė realu ir įgyvendinama, tačiau kaip parodė tokie planai gražūs liko tik popieriaus lape ir beveik visiškai nepasiteisino teorijos įgyvendinime. Viso to priežastis slypi pačios komandinės ekonomikos teorijos neįgyvendinamume praktiškai. Dėl to galima teigti ir žlugo centralizuotas planavimas 20 amžiaus pabaigoje. Peržvelgus šios ekonomikos gyvavimą Sovietų Sąjungos bloke galima teigti jog pagrindinės priežastys slypi informacijos, lankstumo ir paskatos stygiuje, nusistatyme kuo mažiau turėti bendrų reikalų su užsieniu, grįžtamojo mechanizmo nebuvime, bei įvestos dirbtinės rankos neveiksnume. Centrinio planavimo siekis numatyti per toli, net penkmečiais į priekį buvo įmanoma tik 20 amžiaus viduryje kai gyventojų preferencijos buvo mažos ir buvo svarbesnis prekių kiekis nei kokybė, bet ne šių dienų pasaulyje kur vartotojų poreikiai kinta taip greit, kad net sunku numatyt. Pats planavimas jau nepasiteisino nuo pat pradžių. Buvo siekiama įgyvendinti visus fizinius rodiklius nuleistus iš viršaus, kurie būdavo per aukšti, todėl teko pereiti prie susitarimo. Planuotojai buvo per toli nuo gamybos proceso, kad būtų galėję jį tiksliai suplanuoti. Šitokio planavimo pasėkoje įsivyravo visų prekių trūkumas, atsargų kaupimas, atsirado eilės, nes planas niekada nebuvo iki galo pilnai suplanuotas, siekis viską valdyti tik iš viršaus buvo praktiškai neįmanomas, nustatytos vyriausybės kainos buvo per mažos . Viso šito pasėkoje matyti, kad planinė ekonomika pati sunaikino save nenaikindama savo neefektyvumo ir neprisitaikydama prie kintančių ekonominių sąlygų prie to prisidėjo ir ekonominis planavimas, kuris virto sistema kur dėmesys skiriamas daugiau plano vykdymui negu vartotojų poreikių tenkinimui.Literatūros sąrašas1. Isachsen‘as A. J., Hamilton‘as C., Ekonomikos pagrindai. Perėjimas nuo plano prie rinkos, Vilnius: alna litera 1992.2. Friedman M., Kapitalizmas ir laisvė, Vilnius: Mintis, 1998.3. Juodeika V., Didžioji iliuzija II tomas, New York: Pranciškonų spaustuvė, 1979.4. Gross D., Steiner A. Winds of change. Economic transformation in central and Eastern Europe, London: Longman, 1995.5. Homepage of UW political science., www.polisci.wisc.edu . 2006 12 12.6. Free encyclopedia Wikipedia., http://en.wikipedia.org/wiki/Planned_economy. 2006 12 12.7. Comparative economic systems and centrally planned economies, http://www.nes.ru/Acad-year-2003/5th-module/Comparative%20Economic-engl.htm. 2007 01 06.8. Planned economies, http://www.poppendieck.com/economies.htm, 2007 01 06.