Klaipėdos uostas

Logistioka ese

Lietuva – geografinis Europos centras, krovinių srautų kryžkelė. Šiuo metu apie 60 proc. krovinių, gabenamų per Klaipėdos jūrų uostą, kuris yra pagrindinis IX tarptautinio transporto koridoriaus IXB šakos multimodalinio transporto mazgas, jungiantis jūros ir sausumos kelius Vakarų-Rytų kryptimi, yra tranzitiniai. Tranzitui patogioje rytinės Baltijos jūros baseino vietoje įsikūręs Klaipėdos uostas – šiauriausiai esantis neužšąlantis rytinės Baltijos uostas.
Klaipėda – stambus šalies transporto mazgas, kuriame susijungia Rytų ir Vakarų jūros, sausumos ir geležinkelio keliai. Reguliarios laivybos linijos jungia Klaipėdos uostą su daugybe pasaulio valstybių. Kaasmet į Klaipėdos uostą atplaukia apie 7000 laivų iš 50 pasaulio šalių.
Klaipėdos uostas universalus. Jame dirba devyniolika stambių krovos, laivų statybos ir remonto įmonių, teikiamos visos su jūros verslu ir krovinių aptarnavimu susijusios paslaugos, veikia daugiau kaip 200 privačių jūros verslo kompanijų. Uosto krovos darbų kompanijos per metus gali perkrauti iki 30 mln. tonų įvairių krovinių. Maksimalus gylis prie uosto krantinių – 14 metrų.
Klaipėda, kurioje plėtojama šiuolaikinių terminalų veikla, tampa vis svarbesniu keleiviniu uostu. Iš čia į Vokietiją ir Švediją nuolatinėmis laivybinėmis linijomis plaukioja keleiviniai-krovininiai keltai, sttatomas kruizinių laivų terminalas.
.
Klaipėdos jūrų uostas bendradarbiauja su kaimyniniais Baltijos šalių bei Iljičiovsko, Odesos (Ukraina), Poti (Gruzija), Aktau (Kazachstanas) ir kitais uostais.
Uosto direkcija, siekdama pritraukti didesnius krovinių srautus, yra įkūrusi Klaipėdos uosto atstovybes Maskvoje (Rusija), Hamburge (Vokietija).
Ilgalaikės Kl

laipėdos uosto strategijos uždavinys – padaryti uostą patrauklų, saugų plaukioti laivams, patogų krauti ir sandėliuoti krovinius. Kasmet didelės investicijos skiriamos uosto vartų rekonstrukcijai, įplaukos kanalui ir akvatorijai prie krantinių gilinti, šiuolaikinei krovos technikai įsigyti ir geroms sandėliavimo sąlygoms sudaryti. Nuolat modernizuojama uosto infrastruktūra: pastatyti nauji šiuolaikiniai konteinerių, ro-ro, skystų trąšų terminalai, veikia naftos, metalo, birių ir supakuotų trąšų krovos terminalai, naudojama moderni krovos technika ir technologija, gerai išvystytas terminalų, automobilių kelių, geležinkelių tinklas, modernizuojamos telekomunikacijos, signalizacijos ir elektros tiekimo sistemos, įdiegta saugios navigacijos sistema, sukurta palanki uosto rinkliavų sistema, lankstūs privačių krovos kompanijų paslaugų tarifai. Klaipėdos uoste įdiegtos modernios laivų eismo valdymo, žmonių paieškos ir gelbėjimo sistemos, užtikrinta kovos su išsiliejusia nafta tvarka. Uosto teritorija visą parą stebima vaizdo kameromis.
Uosto diirekcijos ir uoste veikiančių kompanijų siekis – būti rytinės Baltijos uostų lyderiu, klientams patraukliu ir patogiu uostu.

2006-05-24]
Klaipėda
Iš uosto ves trys transporto koridoriai
Miesto ūkio, Strateginės plėtros ir Teritorijų planavimo komitetams vakar buvo pristatyta uosto krovinių gabenimo per Klaipėdą galimybių studija.
Anot Valstybinio jūrų uosto infrastruktūros direktoriaus Algirdo Kamarausko, šią problemą racionalu spręsti įrengiant tris išvažiavimo iš uosto koridorius: šiaurinėje, centrinėje ir pietinėje miesto dalyse.
Daugiausia ginčų kyla dėl centrinio įvažiavimo į uostą, kuris numatytas Baltijos prospektu. Galimybių studijoje siūloma Šilutės plento, Taikos prospekto ir

r Minijos gatvių sankirtose su Baltijos prospektu įrengti dviejų aukštų sankryžas. Į uostą įvažiuoti būtų galima per Minijos gatvės apačią.
Uosto direkcija ieško lėšų projektavimui. Iš Europos Sąjungos INTERREG fondo projektiniams siūlymams ir kitiems parengiamiesiems darbams turima apie 300 tūkstančių eurų. Dar 3 milijonų eurų reikėtų techniniams projektams parengti.
Kai kurių specialistų skaičiavimu, tokioms Baltijos prospekto pertvarkoms reikėtų nuo 80 iki 100 milijonų litų.
Lėšų 2007-20013 metais tikimasi gauti iš įvairių ES fondų.
Rengiama ir pietinio išvažiavimo iš uosto galimybių studija. Tai būtų naujas kelias per „Draugystės“ geležinkelio stotį, viaduku, kuris yra prie Taikos prospekto tęsinio per geležinkelį.
Toliau kelias vestų į Šernų ir Šilutės plentų sankryžą. Ten reikėtų įrengti naują transporto mazgą, o nuo jo iki Jakų žiedo nutiesti dviejų eismo juostų magistralę.
Anot miesto mero Rimanto Taraškevičiaus, ši galimybių studija galėjo būti pristatyta ir pora metų anksčiau. Delsti nebėra laiko. Kad mieste neturėtume dar aštresnių transporto problemų, spręsti reikia neatidėliojant.

Klaipėdoje galimybių pakaks
A. Kamarausko teigimu, Klaipėdos uosto konteinerių terminalų operatoriai turi orientuotis ne į naujų krantinių statybą, bet į geresnį pačių terminalų panaudojimą, darbo juose intensyvinimą. Pasak jo, ateityje Klaipėdos uoste, baigus rekonstrukcijos darbus, bus 1,3 – 1,7 km konteinerių krovai skirtų krantinių, tad naujų statyti tikrai nereikėtų. Konteinerių krovos galimybės, netgi turint omenyje, kad Klaipėdoje gali būti perkraunama ap

pie 500 tūkst. TEU, būtų užtikrintos mažiausiai keleriems metams. Beje, Hamburgo Altenverderio terminale turint 1,8 km krantinių kraunama daugiau kaip 2 mln. TEU.
Artimiausiu metu didieji konteinervežiai į Klaipėdą neplauks, nes ji – fiderinis uostas. Mūsų uoste lankysis konteinervežiai, galintys gabenti 1000-1200 TEU. Tiesa, yra tokių prognozių, kad į Baltijos jūrą okeaniniai konteinervežiai pradės plaukti po 2-3 metų. A. Kamarausko maymu, didieji uostai nenorės jų paleisti, nes dabartinė situacija jiems labai naudinga. Jie sandėliuoja konteinerius, paskui perkrauna į fiderinius laivus, kurie gabena juos į Baltijos šalių uostus, tačiau, anot A. Kamarausko, Baltijos regionas yra laikomas labai perspektyviu konteinerių krovos atžvilgiu.
Uosto pristatymas
KLAIPĖDOS UOSTAS

Klaipėdos uostas – tai labiausiai į šiaurę nutolęs neužšąlantis rytinės Baltijos jūros uostas. Tai svarbiausias ir didžiausias Lietuvos Respublikos transporto centras, kuriame susijungia jūros, sausumos ir geležinkelio keliai iš Rytų ir Vakarų.

Klaipėda – multimodalinis, universalus, giliavandenis uostas, kurio teikiamų paslaugų kokybė jau dabar atitinka visus Europos Sąjungos reikalavimus. Uoste dirba 19 stambių krovos, laivų remonto ir statybos kompanijų, teikiamos visos su jūros verslu ir krovinių aptarnavimu susijusios paslaugos.

Uostas per metus gali perkrauti iki 40 milijonų tonų įvairių krovinių.

Iš čia trumpiausi atstumai sausuma iki svarbiausių pramoninių Rytų šalių regionų (Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos ir kt.). Per Klaipėdos uostą eina pagrindinės laivybos linijos į Vakarų Europos, Pietryčių Azijos ir Amerikos žemynų uostus.

Uostas dirba 24 val. pe

er parą, 7 dienas per savaitę ištisus metus.

Naujasis konteinerių traukinys „Merkurijus“
Liepos pabaigoje iš Lietuvos į Maskvą pradėjo kursuoti konteinerių traukinys „Merkurijus“.
Jis yra tarptautinis Lietuvos, Rusijos ir Baltarusijos geležinkelių projektas. Šis projektas panašus į prieš pustrečių metų pradėtą įgyvendinti mišriųjų vežimų traukinio “Vikingas” projektą. Abiejų jų esmė – krovinius pristatyti į paskirties vietą per gerokai trumpesnį laiką ir pigesniu tarifu.
Tačiau skirtingai nei “Vikingas”, kuris kursuoja iš Lietuvos į Ukrainą per Baltarusiją, ir veža konteinerius bei kontreilerius (priekabas, puspriekabes, vilkikus su priekabomis ar puspriekabėmis), “Merkurijus” gabens tik konteinerius.
Šio projekto tikslas – pritraukti daugiau konteineriais gabenamų krovinių į Klaipėdos ir Kaliningrado uostus. Pakrauti ir tušti 20, 40 ir 45 pėdų universalieji bei specializuotieji konteineriai bus vežami maršrutu Klaipėda/Kaliningradas-Minskas-Maskva ir atgal.
Vagonai su konteineriais išvyks iš Klaipėdos ir Kaliningrado uostų, atvyks į Vaidotų stotį, kurioje iš šių vagonų suformuotas traukinio “Merkurijus” sąstatas bus išsiunčiamas Maskvos kryptimi į galinę Kuncevo-2 stotį.
Atgal traukinys iš Kuncevo-2 stoties atvyks į Vaidotų stotį, kurioje vagonai su konteineriais bus rūšiuojami ir dviem skirtingais traukiniais pasieks Klaipėdos bei Kaliningrado uostus.
Traukinys maršrutą Klaipėda-Maskva (1335 km) įveiks per 46 valandas, o Kaliningradas-Maskva (1288 km) – per 50 valandų.
Vežantiems konteinerius traukiniu “Merkurijus” bus teikiamos papildomos logistikos paslaugos, leidžiančios konteinerius pristatyti nuo durų iki durų, o krovinio siuntėjui ir gavėjui – pasirinkti tinkamiausią logistinės grandinės modelį.

Pagrindiniai duomenys
UOSTO KOORDINATĖS

55o43‘ Šiaurės platumos / N
21o07‘ Rytų ilgumos / E

Uosto teritorija 415 ha
Uosto akvatorija 623 ha
Dengtų sandėlių plotas 136 136 m2
Talpos naftos produktams 350 000 m3
Talpos kitiems skystiems kroviniams 131 000 t
Sandėliai biriems kroviniams 198 500 t
Atviros saugojimo aikštelės 454 920 m2
Šaldytuvų plotas 23 254 m2
Bendras uosto krantinių ilgis (švartavimui) 18 162 m
Uosto geležinkelių ilgis 36 000 m
Įplaukos kanalo gylis 14,5 m
Maksimali leistina laivų grimzlė 13,5 m

Statistinė informacija
Krova Klaipėdos uoste 2006 metų sausio – balandžio mėnesiais

Kroviniai Krova 2006/2005,

2005 2006 %
Iš viso (t): 7 504 338.3 7 620 602.3 101.5
Skysti kroviniai 2 761 234.9 2 831 381.0 102.5
Birūs ir suverstiniai kroviniai 2 404 404.8 2 463 698.3 102.5
Generaliniai kroviniai 2 338 698.6 2 325 523.0 99.4

Konteineriai (TEU) 69 912 69 392 99.3
Ro-ro kroviniai (vnt.) 45 332 54 974 121.3
Laivai 2 863 2 553 89.2
Keleiviai, iš jų: 39 063 44 898 114.9

kruizinių laivų keleivių 0 522 –
Būtingės terminalas 1 409 429.5 1 408 203.6 99.9

Per 2006 m. sausio – balandžio mėn. Klaipėdos uoste perkrauta 7,62 mln. t krovinių. Tai +1,5 proc. daugiau nei per atitinkamą 2005 m. laikotarpį.

Klaipėdos uosto vystymui lemiamą reikšmę turi tranzitiniai kroviniai, gabenami tarp Rytų ir Vakarų. Dėl tranzitinių krovinių srautų vyksta įtempta konkurencinė kova tarp rytinės Baltijos pakrantės uostų. Pastaraisiais metais šią konkurenciją didina Rusijos transporto politika, kurios pagrindinis tikslas – perorientuoti savo krovinių srautus iš kaimyninių valstybių uostų į Rusijos uostus. Tokios Rusijos politikos išdavoje Baltijos šalių uostai vis aštriau konkuruoja dėl tranzitinių krovinių srautų. Šioje konkurencinėje kovoje laimės tie uostai, kurie bus geriausiai pasirengę tenkinti rinkos poreikius.

Šių dienų mokslas ir praktika modernų uostą įvardija ne tik kaip krovinio perkrovimo vietą, bet ir kaip labai dinamiškų logistikos procesų dalyvį, “trečios kartos” uostą: perėjęs pirmąją vystymosi stadiją, kai buvo krovinių perkrovimo vieta, ir antrąją, kai buvo transporto, pramonės ir komercinių paslaugų centras, dabar uostas tapo integruotu transporto centru ir logistine platforma tarptautinei prekybai. Atsižvelgiant į šias tendencijas, formuluojama

KLAIPĖDOS UOSTO VIZIJA

Klaipėdos uostas-
tai transporto ir pramonės kompleksas,

svarbus Lietuvos ekonomikos veiksnys.

Klaipėdos uostas turi išlaikyti aukštą konkurencingumą
Baltijos jūros rytinėje pakrantėje
gabenant krovinius ir keleivius tarp Rytų ir Vakarų.
Tai užtikrina gerai sureguliuota įstatyminė ir normatyvinė bazė,

rinkos poreikius atitinkančios infrastruktūra, superstruktūra
ir modernios technologijos, aukštas aptarnaujančio personalo paruošimo lygis.

Klaipėdos uoste turi veikti plataus spektro
pramonės, logistikos ir kitos įmonės,
kurias pritraukia gerai funkcionuojantys
Laisvasis uostas ir Laisvosios ekonominės zonos,
tinkamai suderinta jūrų, sausumos ir oro transporto veikla.
• Naftos produktai

• Skystos trąšos

• Birios rąšos

• Žemės rodukcija (grūdai, cukrus):

• Konteineriai

• Ro-ro kroviniai

• Metalai

• Mediena

• Greitai gendantys kroviniai

• Cementas
• Durpės
• Metalo laužas

Papildoma informacija:

Klaipėdos uosto pranašumai:
• šiaurinėje uosto dalyje rekonstruotos krantinės iki 14 m gylio (galima priimti PANAMAX tipo laivus);
• geografinė padėtis (vienas arčiausiai įplaukimo į Baltijos jūrą esančių rytinės jos pakrantės uostų);
• hidrometeorologinės sąlygos (vienas piečiausiai esančių uostų rytinėje Baltijos jūros pakrantėje, todėl mažesnė pūgų, didelių šalčių tikimybė, tai palengvina susisiekimą jūra, keliais ir geležinkeliais);
• išvystytas Lietuvos autokelių tinklas;
• uosto įranga leidžia efektyviai dirbti su tradiciniais krovinių srautais;
• didelis kiekis uoste dirbančių krovinių ekspedijavimo ir laivų agentavimo kompanijų, kurios įtakoja krovinių srautų ir laivų pritraukimą į Klaipėdos uostą.

Klaipėdos uosto galimybės:
• palyginus su kitais Baltijos jūros uostais, nesunkiai pasiekiami maksimalūs Baltijos jūros uostų gyliai, o tai sudaro galimybę jūroje pastatyti uosto dalį su giliavandenėmis prieplaukomis;
• didelė rinka rytuose sudaro prielaidas tranzitinių krovinių srautų didėjimui;
• Europos Sąjungos politika perskirstyti krovinių srautus tarp transporto rūšių (sumažinti kelių transportui tenkančią dalį, padidinti trumpųjų nuotolių laivybos dalį);
• IXB koridoriaus pripažinimas Trans-Europiniu koridoriumi, suteikiant jam TEN-Tr statusą;
• krovinių savininkų ir vežėjų investicijų pritraukimas;
• Klaipėda su joje esančiomis įmonėmis ir mokymo įstaigomis gali aprūpinti uostą aukštos kvalifikacijos specialistais;
• pradėta diegti uosto informacinė sistema gali tapti pranašumu prieš kitus uostus, kurie jos neturi.

Klaipėdos uostas turi didelius krovinių gabenimo pajėgumus lyginant su kitais arti išsidėsčiusiais uostais . Tie pajėgumai siekia 25-30 milijonus tonų per metus.
Netolimoje ateityje, modernaus logistikos centro įkūrimas greta Klaipėdos uosto drauge su lanksčiomis multimodalinėmis transporto operacijomis, pakavimo ir rūšiavimo paslaugomis, pavers uostą vienu geriausių strateginių ekonomikos variklių rytinėje Baltijos jūros dalyje.
Čėsna,
LR susisiekimo ministras
Kaip Jūs vertinate Klaipėdos jūrų uosto reikšmę Lietuvos ekonomikai?
Istoriškai Klaipėdos jūrų uostas buvo ir yra vienas iš svarbiausių mūsų šalies transporto centrų. Būdamas stambiausiu krovinių krovimo mazgu, uostas formuoja prielaidas visos šalies ekonomikos plėtrai. Tačiau Klaipėdos miestui ir regionui jo reikšmė ypač svarbi tiek ekonomikos, tiek socialine prasme. Uoste ir su juo siejamose įmonėse sukuriama 4,5 proc. viso Lietuvos BVP, 37 proc. – regiono ir 44,3 proc. Klaipėdos uosto BVP. O suminis Klaipėdos uosto poveikis šalies ekonomikai yra dar didesnis ir sudaro beveik 11 mlrd. litų.
Prekybos ryšiai jungia uostą su 65 užjūrio šalimis. Stambiausi mūsų uostininkų prekybos partneriai – Vokietija, Nyderlandai, Švedija, Prancūzija, Danija, Ispanija, JAV. Išplėtotas fiderinių laivybos linijų tinklas, lanksti uosto tarifų politika, mažiausi atstumai iki Europos krovinių sankaupos uostų – tai yra tie faktoriai, kurie sąlygoja jūrų pervežimų tarp Lietuvos ir ES šalių efektyvumą ir patrauklumą.
Į kokios šalies uosto valdymo modelį buvo atsižvelgta plečiant Klaipėdos uostą?
Kai prasidėjo realus Klaipėdos uosto modernizavimas, mūsų specialistai bendradarbiavo su skirtingomis ES šalimis. Lietuvai tapus Bendrijos nare suartėjome su Skandinavijos ir Šiaurės Europos valstybėmis, tačiau ypač šilti ir glaudūs kontaktai susiformavo su Vokietijos uostais. Vokietijos kolegos supažindino Lietuvos specialistus su uostų valdymo ir veiklos tobulinimo schema, teikė pagalbą ir konsultavo, kaip organizuoti gelbėjimo tarnybų darbą, kaip užtikrinti teritorijų saugumą. Daugelyje uosto veiklos sričių Klaipėdos valstybiniam jūrų uostui labai padėjo vokiečių patirtis.
Manau, kad toks valdymo modelis, kokį taiko Klaipėdos uostas, yra labiausiai paplitęs pasaulyje ir naudingiausias verslui, krovos kompanijoms, kurios dirba uoste. Kol kas nieko geresnio ir nesugalvota, bent jau sunku pasakyti, kad kitokie modeliai kur nors būtų pasiteisinę.
Kokios krovos tendencijos pastebimos pastaraisiais metais?
Pagrindiniai kroviniai yra naftos produktai, ro-ro kroviniai (kai į laivą pakraunami vagonai bei sunkiasvoriai treileriai) ir konteineriai. Pastaruoju metu auga birių ir piltinių krovinių transportavimas. Uoste nekraunama tik akmens anglis.
Norėčiau atkreipti JŪRA MOPE SEA žurnalo skaitytojų dėmesį į keleivinę ir turistinę laivybą. 2003 metais įrengus kruizinių laivų terminalą, Klaipėdos uostas tapo turistų ir keleivių traukos centru. 2005 metais uostas aptarnavo 8,2 tūkst. laivų, iš kurių 59 kruiziniai. Praėjusiais metais Klaipėdoje svečiavosi 214 tūkstančių turistų, atvykusių kruiziniais laivais.
Atvirai turiu pasakyti, kad rytinėje Baltijos jūros pakrantėje vyksta nuožmi konkurencinė kova dėl krovinių ir keleivių. Mes siekiame lyderio pozicijų, ir ne be pagrindo. Parengti du stambūs Klaipėdos uosto plėtros projektai: tai – giliavandenio uosto bei Šventosios jūrų uosto atstatymo koncepcija.
Kokius Klaipėdos uosto darbo rezultatus galėtumėt išskirti?
Klaipėdos uosto vartų rekonstrukcija ir gilinimas, iš esmės pagerintas susisiekimas keltais – buvo įsigyti modernūs ir saugūs keltai. Rekonstruota ir pastatyta iki 883 metrų uosto krantinių ir sutvarkyta apie 4,63 km uosto geležinkelio kelių. Klaipėdos uostas sėkmingai įsijungė į didžiausių kruizinių laivų maršrutus. Išplėtotas bendradarbiavimas su Kinija, siekiant pritraukti Pietryčių Azijos krovinius. Pradėtas realus jūrinės laivybos plėtros studijos įgyvendinimas. Įdiegti Tarptautinio laivų ir uosto įrenginių apsaugos kodekso reikalavimai.
Susisiekimo ministerija šiais metais turės parengti keletą svarbių įstatymų pakeitimų, kurie padės sėkmingesnei jūrų verslo bei uosto veiklai. Numatyta parengti Prekybinės laivybos, Saugios laivybos, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo pakeitimų projektus, parengti naujus teisės aktus, reikalingus tarptautinių konvencijų ratifikavimui. Rengiami pasirašyti tarpvyriausybinių susitarimų su Rusija, Kinija ir Lenkija projektai.
Ką Jums reiškia Klaipėda ir ką galėtumėte palinkėti Uosto direkcijai 15 metų sukakties proga?
Klaipėda man – jaunystės ir meilės miestas, kuriame prabėgo ne vieneri mano studijų ir darbo jūrų uoste metai. Baigęs Klaipėdos politechnikumą, gavau paskyrimą dėstytojauti miesto 14-ojoje technikos mokykloje. O 1969 m. į uostą atplaukus didžiuliam švediškam dokui, džiaugiausi gavęs jame elektromechaniko darbą. Man ne kartą siūlė išvažiuoti dirbti į kitus miestus, bet aš visada sakiau, kad Klaipėda yra būtent tas miestas, kuriame gera dirbti ir gyventi. Todėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos kolektyvui, visiems uostininkams norėčiau palinkėti ne tik mylėti savo miestą ir branginti darbą, bet ir surasti laiko kartu su artimaisiais nueiti į pajūrį, pasigrožėti kopomis ir puikia gamta.
15 metų patirtis kelia naujus iššūkius
Sigitas Dobilinskas,
KVJUD generalinis direktorius
Pasaulyje vyrauja įvairios uosto valdymo struktūros. Kokiu principu dirba prieš 15 metų Lietuvoje įsteigta Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija?
Klaipėdos uostas yra valdomas pagal pasaulyje labiausiai paplitusį modelį – “landlord”. Valstybei priklausanti uosto žemė ir akvatorija patikėjimo teise yra valdoma valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos. Uosto direkcijai patikėta eksploatuoti ir plėtoti uosto infrastruktūrą, užtikrinti uosto bei laivybos saugumą, sudaryti sąlygas uosto paslaugų sektoriaus verslo plėtrai, surinkti uosto rinkliavas ir žemės nuomos mokesčius, teikti laivų palydos paslaugas. Laivų aptarnavimo, jų remonto ir statybos, krovos, sandėliavimo ir kitos uosto paslaugos yra teikiamos privačių uosto operatorių.
Kokius esminius darbus KVJUD pavyko nuveikti per savo gyvavimo metus?
Didžiausias Uosto direkcijos įvykdytas investicinis projektas – uosto vartų rekonstrukcija ir gilinimas 2002 metais. Nuo tada uostas gali priimti 300 metrų ilgio, iki 13,5 m grimzlės laivus, o tai leidžia krauti iki 100 tūkst. t talpos tanklaivius ir iki 70 tūkst. t talpos sausakrūvius laivus. Užbaigtas uosto laivybos kanalo gilinimas iki 13 metrų, ir šiuo metu beveik visas Klaipėdos uostas, nuo uosto vartų iki tarptautinės perkėlos, gali aptarnauti PANAMAX tipo laivus.
Visos investicijos į Klaipėdos uosto infrastruktūrą tai KVJUD lėšos, surenkamos per uosto rinkliavas ir žemės nuomą, taip pat KVJUD pasiskolintos įvairių bankų lėšos. Ypač dideles investicijas Uosto direkcija ir privačios kompanijos skyrė uosto vystymui 1999 – 2004 m., kuomet investuota apie 290 mln. eurų. Siekiant būti tarp pirmaujančių Baltijos jūros regiono uostų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto investicinei programai 2007-2013 metais vykdyti bus skirta 579 mln. eurų.
Kokie Klaipėdos uosto vystymo darbai numatomi ateityje?
Atsižvelgiant į rinkos vystymosi tendencijas, svarbiausias objektas šiandien Klaipėdos uostui – keleivių ir krovinių terminalas, kurį planuojama pradėti statyti jau kitų metų antroje pusėje, o užbaigti 2009 metais. Šio terminalo statybai Uosto direkcija kartu su terminalo operatoriumi planuoja skirti apie 140-150 mln. Lt.
Labai spartus konteinerių krovos augimas paskatino uosto kompanijas plėsti konteinerių terminalų pajėgumus. Jau šiemet bus atidarytas naujas konteinerių terminalas centrinėje uosto dalyje, kurio pajėgumai sieks 200 000 TEU per metus.
Taip pat numatome galimybę išplėsti traukinio „Merkurijus“ maršrutą iki Tolimųjų Rytų. Šiuo projektu yra labai suinteresuotos Pietinės Švedijos įmonės – IKEA, VOLVO, H&M ir kt., siekiančios sutrumpinti savo produkcijos, gaminamos Kinijoje, pristatymo į Švediją laiką. Transsibiro magistralės panaudojimo konteinerių pervežimams iš Kinijos į pietinę Švedijos dalį per Klaipėdos ir Karlshamno uostus galimybės yra analizuojamos „Interreg“ projekte „East –West“.
Ačiū už pokalbį.
Kalbėjosi Ugnius Girdvainis

Leave a Comment