Kiaulininkystės ekonomikos plėtra

TURINYS

ĮVADAS .............................. 3
1. KIAULININKYSTĖS SEKTORIAUS VERTINIMAS ..................... 4
2. KIAULININKYSTĖS ŪKIŲ GAMYBOS EFEKTYVUMĄ .................. 6
3. KIAULININKYSTĖS SEKTORIAUS KONKURENCINGUMAS ................ 8
4. KIAULININKYSTĖS PLĖTROS PROBLEMOS ......................... 9
IŠVADOS .............................. 11
LITERATŪROS SĄRAŠAS .............................. 12ĮVADAS
Gyvulininkystės sektorius yra ir ateityje išliks prioritetine žemės ūkio šaka. Visais laikais Lietuvoje kiaulininkystė buvo svarbi gyvulininkystės šaka. Lietuva nuo seno yra gyvulių auginimo kraštas, tam palankios klimatinės sąlygos. Anksčiau gyvuliai buvo auginami ne tik maistui, jų mėšlas buvo pagrindinė trąša. Laikui bėgant, gyvulių auginimo mastai didėjo, bekonai buvo eksportuojami į Angliją, o tarybiniais laikais dideli mėsos kiekiai buvo vežami į Rusiją. Dabar šalyje auginama 2--3 kartus mažiau gyvulių negu iki 1990 metų. Jų netgi vietinei rinkai ne visai pakanka ir mėsą tenka importuoti. Pagal gyvulių auginimo apimtis tarp Europos Sąjungos šalių Lietuva 17-18-oje vietoje.
Pagal rinkos poreikius matyti, kad kiaulininkystei plėstis Lietuvoje yra perspektyvų, tik tam reikia nemažų investicijų. Kiaulininkystės kompleksus mūsų šalyje statosi ir danų ūkininkai, tai rodo jog šis verslas yra pelningas. Lietuvos ūkininkams darosi sunku konkuruoti Europos Sąjungos rinkoje, kadangi kiaulininkystės ūkiai turi atitikti Europos Sąjungos gyvūnų gerovės ir aplinkosaugos reikalavimus.

Šiame darbe naagrinėjami Lietuvos Respublikos kiaulininkystės ekonominiai rodikliai, jos plėtros problemos, konkurencingumas. Šio darbo tikslas nustatyti Lietuvos kiaulininkystės vietą Europos Sąjungos bendroje rinkoje, gamybos efektyvumo lygį, jį lemiančius veiksnius ir perspektyvas. Daugiausiai darbe naudojama medžiagos iš Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto leidžiamo leidinio „L

Lietuvos žemės ir maisto ūkis“ bei iš kitų leidinių.1. KIAULININKYSTĖS SEKTORIAUS VERTINIMAS
Žemės ūkis išlieka svarbus ekonomikos sektorius Lietuvoje. 2005 metais žemės ūkyje buvo sukurta 5,1 proc. šalies bendrosios pridėtinės vertės, jame dirbo 13,2 proc. darbuotojų. Bendroji žemės ūkio produkcija 2005 metais sudarė 7,2 proc. šalies bendrojo vidaus produkto, palyginti su 2004 metais, padidėjo 14 proc. Bendrosios žemės ūkio produkcijos didėjimą skatino auganti žemės ūkio ir maisto produktų paklausa vidaus rinkose bei didėjančios užsienio prekybos apimtys. Jos teigiamus poslinkius lėmė ir išaugusi Europos Sąjungos parama.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, kiaulininkystės sektoriuje įvyko nemaži poslinkiai. Kiaulių skaičius sumažėjo. Stambūs kiaulininkystės kompleksai augino tik pusę kiaulių, kitą pusę augino ūkininkai ir sodybiniai ūkiai. Pagal 2003 m. paskutinį visuotinį žemės ūkio surašymą šalyje beveik 160 tūkst. ūkių augino per 1 mln. kiaulių. 2005 metų pabaigoje – 60 tūkst. daugiau. Viidutiniškai vienam ūkiui teko beveik po 7 kiaules. Beveik 40 proc. kiaulių auginama pusiau natūriniuose ūkiuose, iš kurių mėsos perdirbimo įmonės paprastai kiaulių nesuperka. Kiaulės šalyje auginamos beveik tolygiai. Du kartus daugiau už vidurkį jų auginama Jonavoje, Elektrėnuose ir Birštono savivaldybėje. Vidutiniškai vienam Lietuvos gyventojui tenka 0,3 kiaulės, kai tuo tarpu Danijoje – 2,5. (Melnikienė R.)

Bendroje žemės ūkio produkcijos struktūroje kiaulių auginimas sudaro 11,4 %. Tai 2,5 karto daugiau nei auginama galvijų ir paukščių. Auginamų kiaulių skaičius nuo 1994 metų beveik nesikeičia, tuo tarpu kiaulienos vartojama daugiau. Rinkos po
oreikį užpildo įvežtinė skerdiena. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą ir išsiplėtus vieningai rinkai, plėsti kiaulininkystę Lietuvoje bandė ir Danijos ūkininkai. Jų skaičiavimų duomenimis, kiaulininkystės verslas labai perspektyvus. Išskiriamos šios stipriosios ir silpnosios kiaulininkystės sektoriaus pusės bei numatomos grėsmės ir galimybės.
Stiprybės: kiaulių auginimo senos tradicijos; kiaulių auginimo pelningumas; sukauptas pakankamai geras veislinių kiaulių genofondas; kiaulienos vartojimo didėjimas; kiaulienos aukšta kokybė; vyriausybės parama ūkių modernizavimui.
Silpnybės: nedidėjantis auginamų kiaulių skaičius; žemas bandos apyvartumas smulkiuose ūkiuose; vyrauja smulkūs natūrinio ir pusiau natūrinio tipo ūkiai, kuriuose naudojamos neefektyvios gyvulininkystės technologijos, gaunama žemos kokybės mėsos produkcija, kiekis neatitinka rinkos reikalavimų.
Galimybės: nedidinant vietų skaičiaus gamybos produktyvumo sąskaita didinti kiaulienos gamybą; potencialios galimybės didinti kiaulienos vartojimą; nepakankamas apsirūpinimas kiauliena vidaus rinkoje skatina didinti kiaulių bandą; mažėjant „namų“ skerdimui, augs kiaulių supirkimas; galima pasinaudoti finansine parama.
Grėsmės: nepakankamai greitai stambėja ūkiai; dėl nepakankamo apsirūpinimo įsivyraus įvežtinė produkcija; pelningumo priklausomybė nuo pašarų kainos, jų rėmimo; nitratų programos direktyvų privalomas vykdymas; nepakankamas naujų technologijų įdiegimas, vadovų ir darbuotojų kompetencijos stoka. (A.Gapšys, V.Mieliauskaitė )
Paskutiniaisiais metais Lietuvos gyventojų perkamoji galia didėja, todėl žmonės gali įsigyti daugiau vertingesnių ir kokybiškesnių maisto produktų. Žmonės daugiau renkasi lietuvišką mėsą nei importuotą. Per 2001-2005 metus mėsos vartojimas išaugo 1,7 karto. Lietuvoje dabartinį kiaulininkystės sektoriaus kiekybinį lygį geriausiai iliustruoja auginamų kiaulių sk
kaičiaus kaita (1 pav.).

1 pav. Kiaulių skaičius Lietuvoje 2001-2005 m. tūkst.
Iš grafiko matyti, kad kiaulių auginimas Lietuvoje po truputį augą, kaip augą ir kiaulienos vartojimas. 2001 m. vienam Lietuvos gyventojui teko 22 kg kiaulienos, tuo tarpu 2005 m. vienam gyventojui jau tenka iki 42 kg kiaulienos.

2. KIAULININKYSTĖS ŪKIŲ GAMYBOS EFEKTYVUMAS
Lietuvos gyventojai šeštadalį maistui numatytų išlaidų skiria mėsai ir jos produktams įsigyti. Daugiausia perkama kiaulienos, mažiau paukštienos ir jautienos. Tokią struk.tūrą lemia nacionalinės vartojimo tradicijos. Lietuvos kiaulininkystės ūkiai augina geros skerdenų kokybės kiaules, kas leidžia jiems konkuruoti su kitomis Europos Sąjungos šalimis. 2004 m. – 62 proc., o 2005 m. net 66 proc. skerdžiamų Lietuvoje užaugintų kiaulių buvo S ir E klasės.
1 lentelė

Kiaulių skerdenų kokybės įvertinimas pagal SEUROP raumeningumo klases 2004-2005 metais
Raumeningumo klasė Įvertinimas, %

2004 2005
S 15 20
E 47 46
U 27 25
R 9 8
O 2 1
P 0 0
Iš viso 100 100

S – aukščiausias mėsos kokybės lygis, P – žemiausias mėsos kokybės lygis.

Toks kokybės įvertinimas yra pakankamai geras, palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis. Aukštos kokybės mėsos žaliava suteikia galimybę perdirbėjams pagaminti aukštos kokybės ir konkurencingus mėsos gaminius. Mėsos kokybei didžiausią įtaką turi genetinės savybės, mitybos ir laikymo sąlygos. (Melnikienė R.)

Nepakankamas kiaulių auginimo efektyvumas turi įtakos gamybos rezultatams ir yra pagrindinis rezervas padėčiai gerinti. Danijoje ūkininkai sugeba iš esamos bandos per metus išauginti beveik dvigubai daugiau kiaulių. Jei pasiektume tokį produktyvumą kaip Danijoje, tai iš dabar šalyje laikomos bandos turėtume papildomai realizuoti apie 750 tūkst. ki

iaulių. Tačiau tokio lygio produktyvumą vargu ar pasieksime dėl smulkiuose neprekiniuose ūkiuose gana neproduktyviai auginamų kiaulių savo poreikiams tenkinti. Stambių ūkių – žemės ūkio bendrovių bei įmonių produktyvumas didesnis, tačiau dar nepakankamas konkurencijai su Danijos ūkininkais.

2001 metais vienas Lietuvos gyventojas per metus suvartojo 44 kg mėsos ir jos produktų, o 2005-aisiais – 77 kg. Mėsos vartojimas kiekvienais metais šalyje vis didėja. Daugiausia šalyje vis dar suvartojama kiaulienos. Paskutiniais metais kiaulienos vartojimas gerokai išaugo ir tam įtakos turėjo nuo 2003 m. pradžios sumažintas iki 5 proc. PVM skerdienai. 2005 metais kiaulienos suvartojimas vienam gyventojui pasiekė 42 kg lygį.
2 lemtelė
Mėsos produktų suvartojimas vienam gyventojui 2001-2005 metais, kg
Mėsos rūšis 2001 2002 2003 2004 2005
Mėsa, iš viso 44 52 59 70 77
Jautiena 12,8 10,0 12,9 10,6 9,6
Kiauliena 22,0 26,2 27,3 35,9 41,9
Paukštiena 10,6 11,8 11,6 17,4 21,6
Subproduktai . . . 5,7 6,9

Europos Sąjungos plėtra iš esmės pakoregavo kiaulienos gamybą Lietuvoje, išaugo kiaulienos vartojimas šalyje, dėl kiaulienos trūkumo padidėjo importas. Europos Sąjunga kiaulių augintojų tiesiogiai nesubsidijuoja, tačiau netiesiogiai tai daroma per tiesiogines išmokas už grūdų auginimą, per struktūrinius fondus tvartams modernizuoti, mėšlidėms įrengti bei pašarų įrangai įsigyti. Nors kiaulių auginimas nėra tiesiogiai valstybės remiamas, tačiau šis verslas rentabilus. Pagal kiaules auginančių bendrovių finansinių ataskaitų duomenis pelningai kiaulės buvo auginamos net trejus iš ketverių paskutiniųjų metų (2 pav.).

2 pav. Kiaulių priesvorio savikaina ir pardavimo kaina 2001-2004 metais, Lt/kg

2001 metais kiaulių auginimo rentabilumas buvo 16 proc., 2004 – 13 proc. Per 4 metus kiaulių priesvorio savikaina sumažėjo 25 proc. Tiek pat sumažėjo ir pašarų sąnaudos, sudarančios apie 63 proc. savikainos. Mažėjimui didžiausios įtakos turėjo pašarų kokybė. (Melnikienė R.)3. KIAULININKYSTĖS SEKTORIAUS KONKURENCINGUMAS
Narystė Europos Sąjungoje Lietuvos žemės ūkiui ir maisto pramonei suteikė naujų galimybių, sukūrė prielaidas sektoriaus konkurencingumui ir pajamų didinimui, gamybos intensyvinimo procesą derinant su aplinkos išsaugojimu. Tačiau tuo pat metu teko prisiimti ir atviros rinkos iššūkius – konkuruoti su technologiškai pranašesniu, aukštesnį produktyvumą pasiekusiu ir didesnę paramą gaunančiu kitų, Europos Sąjungos šalių žemės ir maisto ūkiu.
Stojant į Europos Sąjungą, labiausiai bijota didelės lenkų, vokiečių ir danų kiaulių augintojų konkurencijos. Rinkos ekonomikos sąlygomis konkurencija yra varomoji jėga, skatinanti veiklos efektyvumą, verslumą ir naujoviškumą. Technologijoms modernizuoti, pažangiems ištekliams kurti reikia daug lėšų bei aukštos kvalifikacijos darbuotojų. Žemės ūkyje ir maisto pramonėje buvo daromos didelės investicijos. Naujos technikos ir technologijų taikymas sudarė sąlygas kelti darbo našumą ir gerinti produktų kokybę, padidėjo gamybos apimtys. Lietuvos gamintojai sugebėjo lanksčiai reaguoti į pasikeitimus rinkoje, daug dėmesio skyrė rinkodaros priemonėms, ieškojo naujų rinkų savo produktams.

Kelerius pastaruosius metus mėsos sektoriuje vyko aktyvūs struktūriniai pokyčiai. Norėdamos išlaikyti konkurencines pozicijas, mėsos perdirbimo įmonės daug investuoja, vykdo intensyvias gamybos modernizavimo programas. Per 2002-2005 metus investicijos į mėsos pramonės įmones sudarė apie 350 mln. Lt, iš jų per 149 mln. Lt – parama iš Europos Sąjungos ir nacionalinio biudžeto. Dauguma įmonių įsteigtos kaimo vietovėse, tad jų plėtra ar darbo sąlygų gerinimas tiesiogiai atsiliepia ir kaimo gyventojams. Sėkmingai modernizuotos perdirbimo įmonės atitinka aukštus Europos Sąjungos reikalavimus. Tiekti produkciją bendrajai Europos Sąjungos rinkai teisę turi 38 mėsos perdirbimo įmonės. Tačiau persitvarkanti mėsos pramonė rinkoje suformavo gana daug mažų perdirbimo įmonių, kurioms konkuruoti Europos Sąjungos rinkoje bus sunku. Rinkos ekonomikos sąlygomis užimti atitinkamą rinkos dalį ir konkuruoti galės tik tie ūkiai, kurie sugebės pagaminti geros kokybės produktus, o gamybos kaštai bus mažesni už rinkos kainą.

Konkurencija rinkoje skatina gamybos koncentraciją. Nepasiekus tam tikro gamybos koncentracijos lygio, gaminama produkcija nebus konkurencinga. Todėl smulkių ūkių stambinimas yra būtina sąlyga mažinti mėsos gamybos išlaidas, didinti produkto konkurencingumą bei pajamas augintojams.

3 lentelė
Mėsos importas ir eksportas pagal rūšis 2002 – 2005 metais, tūkst. t

Mėsos rūšis 2002 2003 2004 2005

importas eksportas importas eksportas importas eksportas importas eksportas
Kiauliena 8,6 1,9 12,3 2,1 21,6 0,9 22,8 0,8
Jautiena 0,8 3,0 0,7 4,9 0,5 9,9 0,7 21,7
paukštiena 12,6 2,1 15,1 3,2 21,7 5,8 30,6 11,8

Iš 3 lentelės matyti, kad 2004 – 2005 m. kiaulienos eksportas labai sumažėjo, o importas padidėjo, nes padidėjo kiaulienos suvartojimas, o ūkiai auginantys kiaules nepajėgūs užauginti tiek kiaulių, kad patenkintų vietinę rinką. Todėl kiaulininkystės plėtra Lietuvoje yra perspektyvi.4. KIAULININKYSTĖS PLĖTROS PROBLEMOS
Kiaulininkystės plėtros perspektyvos atsiremia į visuomenės pasipriešinimą ir aplinkosaugos reikalavimus. Aktyvus gyventojų pasipriešinimas kaimynystėje besikuriantiems stambiems kompleksams privertė ieškoti būdų ūkiams plėtoti taip, kad nenukentėtų žmonės ir aplinka. Žmonės nepritaria stambių kiaulininkystės ūkių kūrimui, nes jų nuomone tokie ūkiai labai teršia aplinką. Ir kenkia žmonių sveikatai, be to šalia tokių ūkių neįmanoma užsiimti alternatyvia veikla, pavyzdžiui kaimo turizmu. Tačiau anot LKAA prezidento K.Jurevičiaus kur kas daugiau gamtą žaloja pramonės įmonės. (D.Stanišauskienė)
Net 39 proc. pasaulyje pagaminamos mėsos sudaro kiauliena, mėsos rinkos atsigauna, todėl pasinaudojant Europos Sąjungos parama, tikslinga modernizuoti ir plėsti kiaulių ūkį bei teikti svaresnę paramą kiaulių veislininkystei.
Perspektyvoje mėsos ūkis taps konkurencingas, teikiantis vartotojui saugius, kokybiškus produktus. Tikėtina, kad 2015 m. bus pagaminta 150–230 tūkst. t kiaulienos. Didinant gyvulių augintojų ūkių konkurencingumą, turės būti sudarytos sąlygos ūkių modernizavimui, gyvulių ir paukščių naujų efektyvių auginimo technologijų diegimui. Gyvulių produktyvumas bus didinamas, gerinant jų genofondą, importuojant produktyvių veislių sėklą ir prieauglį bei kryžminant užsienio veislių gyvulius su vietinėmis veislėmis.

Valstybė skatins ir rems mėsos perdirbimo įmonių pertvarkymą. Ši parama bus teikiama statant naujas gyvulių skerdyklas bei mėsos perdirbimo įmones, atitinkančias Europos Sąjungos reikalavimus, restruktūrizuojant ir modernizuojant gyvybingas veikiančias įmones, įgyvendinant gyvūnų gerovės reikalavimus skerdyklose, gerinant skerdimo ir mėsos perdirbimo atliekų tvarkymą ir utilizavimą bei įsitvirtinant naujose rinkose ir didinant mėsos bei jos produktų eksportą. (V.Vasiliauskienė ir kt.)

Nemažėjantis kiaulių importas iš kitų šalių byloja, kad Lietuvoje jų užauginama per mažai. Šalyje auginamų kiaulių sukauptam mėšlui išlaistyti reikia 72 tūkst. ha, kai tuo tarpu Lietuvoje yra 2,5 mln. ha žemės ūkio naudmenų. Vienam hektarui žemės ūkio naudmenų tenka 0,42 kiaulės. Tai vienas mažiausių rodiklių Europos Sąjungoje. Didžiausias kiaulių tankumas yra Olandijoje – 5,8, Danijoje – 5 kiaulės 1 ha. Europos Sąjungos vidurkis – 0,9 kiaulės 1 ha. Taigi iš šių skaičių matyti jog galimybių kiaulininkystės plėtrai Lietuvoje tikrai yra.IŠVADOS
1. Visų Lietuvoje užauginamų kiaulių kokybė artima europiniam standartui ir gali būti eksportuojamos į kitas šalis.
2. Nemažėjantis auginamų kiaulių skaičius, supirkimo kainų stabilumas bei gamybos pelningumas rodo, kad kiaulių auginimo verslas yra konkurencingas.
3. Pusė visų kiaulių auginama stambiuose Lietuvos kiaulininkystės ūkiuose, kurių produktyvumas ir kokybės rodikliai artimi pirmaujančiųjų šalių ūkių rodikliams.
4. Pastaraisiais metais kiaulininkystėje į technologijas ir naujoves investuota daug lėšų. Pažangių išteklių kūrimas šiame sektoriuje įgalins didinti pajėgumus.
5. Kadangi kiaulininkystės verslas yra pelningas, o kiaulienos suvartojimas kiekvienais metais vis didėja, tai galima manyti, kad šis verslas bus perspektyvus ir ateityje.
6. Reikia stambinti smulkiuosius ūkius, didinti auginamų kiaulių skaičių, mažinti gamybos kaštus ir gaminti geros kokybės produktus.LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Melnikienė R. ir kt. Lietuvos žemės ir maisto ūkis 2005. – Vilnius: Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas, 2006.
2. A.Gapšys, V.Mieliauskaitė. Žemės ūkio mokslai. – Vilnius: Lietuvos mokslų akademija, 2006.
3. D.Stanišauskienė. Danų kiaulininkystės verslo plėtra: už ir prieš// Mano ūkis.- 2005. Nr.4
4. V.Vasiliauskienė ir kt. Kaimo ir žemės ūkio plėtotės strategija.-

Leave a Comment