ĮVADAS
Rinkos ekonomikos ypatybė ta, kad įmonės funkcionuoja visiškai savarankiškai, vadinasi įmonė pati sprendžia, kokius išteklius naudos, kokius gaminius gamins, kokia bus gamybos apimtis, darbuotojų skaičius ir pan. Taip pat įmonė pasirenka rinką, kur parduos savo produkciją. To pasirinkimo tikslas – siekti tam tikro pelno. Suprantama, kad pelnas bus tuo didesnis, kuo didesnės bus pajamos. Tačiau produktas bus parduodamas tik tada, kai jį sutiks nupirkti. Vadinasi, įmonė visada turi rūpintis paklausos tyrimu
Yra daiktų, kurie verti to, kad jiems būtų Išsaugota ištikimybė. Pavyzdžiui , kava…
Dž.Golsvortis
Kava yra natūralus skrudintų ir maltų pupelių produktas. Ji auginama daugiau nei 50-yje įvairiausių pasaulio valstybių tropikų ir subtropikų klimato juostose. Daugiau nei 25 milionams žmonių visame pasaulyje pragyvenimas susijęs su kava. Ji yra vienas vertingiausių pasaulinio eksporto produktų, daugelį metų užima antrą vietą po naftos.Kavos pupelių kelias prie mūsų stalo prasideda iš toli. Afrikos, Amerikos ir Azijos tropikuose auga visžaliai lipikinių šeimos medžiai ir krūmai. Šią šeimą sudaro apie 5 tūkstančiai rūšių, 50 iš jų – kavamedžiai, kurių vaisiai leidžia mums mėgautis skaniu ir kvapniu gėrimu.Mūsų planetoje priskaičiuojama daugiau kaip 6 mlrd. kavamedžių, jų užimamas plotas sudaro 4,5 mln. Hektarų. Įvertinkime milijonų žmonių milžinišką triūsą, kuris suteikia mums galimybę išgerti puoduką kavos.Kava daugelyje šalių svarbiausia eksporto preke tapo XIX amžiuje. Kavos eksportas turi išskirtinę svarbą uždirbant užsienio valiutą bei didinant augintojų pajamas.Kadangi kintančios kainos ir gamybos apimtys apsunkino kavos gamybą, 1962 m. JTO ir Tarptautinė kavos organizacija pasirašė ilgalaikę tarptautinę kavos sutartį. Pasirašytos sutartys septyniasdešimtaisiais, aštuoniasdešimtaisiais ir devyniasdešimtaisiais metais leido sėkmingai stabilizuoti kavos kainas nustatytuose rėmuose.
1994 m. Pasirašyta penktoji sutartis, nesistengia reguliuoti rinkos. Joje ypatingas dėmesys skiriamas išsamios informacijos apie kavą teikimui, įvairių kavos projektų rėmimui, taip pat daug dėmesio skiriama kokybės gerinimui ir globaliniam suvartojimui, rinkodaros mecanizmui gerinti bei pasaulinės industrijos problemoms ir klausimams tirti bei spręsti.
Kava į Lietuvą yra importuojama iš kitų šalių. Kokios šalys yra pagrindinės kavos eksportuotojos? Kaip kava patenka į Lietuvą? Kokios įmonės Lietuvoje užsiima kavos importavimu? Kokia kavos pasiūla ir paklausa Lietuvoje? Įšiuos klausimus norime atsakyti savo darbe.ŠALYS GAMINTOJOS
Brazilijoje San Paulo miesto centre aikštėje iškilęs originalus monumentas – bronzinis kavamedis – šalies turtingumo simbolis. Ne tik Brazilijos, bet ir kitų šalių ekonomikoje kava yra labai svarbi prekė.Kiekvienais metais pasaulinėje rinkoje kavos parduodama daugiau kaip už 2 mlrd. dolerių. Daugeliui šalių ji yra pagrindinis pelno šaltinis.Pasaulinėje rinkoje kava prekiauja daugiau kaip 50 šalių. Iš viso per metus pagaminama apie 4,5 mln. tonų kavos pupelių. Lotynų Amerikos šalų ekonomikoje ši kultūra užima labai svarbią vietą. Po Brazilijos daugiausia kavos pagamina Kolumbija, Meksika, Salvadoras.Pagal Tarptautinės kavos organizacijos 1996 m. Statistiką yra pateikiami tokie pagrindinių šalių eksportuotojų duomenys: ( tūkstančiais maišų, vieno maišo svoris – 60 kg. )Brazilija – 27 582Kolumbija – 10 000Indonezija – 8 197Meksika – 5 100Dramblio Kaulo Krantas 4 917Uganda – 4 366Gvatemala – 4 300
ŠALYS VARTOTOJOSTikras kavos gerbėjas ir žinovas sugeba įvertinti gerą kavą ir nori mėgautis išties puikiu gėrimu.Todėl į kavos elitą negali užklysti nė viena bloga pupelė ar kokių nors svetimkūnių. Nustatyta kavos maišymo filosofija, teisingas įvairių kavos rūšių derinimas ir atitinkamas skrudinimas užtikrina, kad vieną kartą sukurtą, dominuojantį kavos skonį galima išsaugoti ir visada pakartoti iš naujo. Vis tobulėjančios medžiagos ir įpakavimo technika garantuoja, kad kava bus išlaikyta ilgesnį laiką , tvarkingai įpakuota kava yra nusipelniusi didesnio vartotojų pripažinimo.JAV yra didžiausias kavos importuotojas pasaulyje, tačiau, skaičiuojant pagal sunaudojimą vienam gyventojui, skandinavai išgeria kavos beveik tris kartus daugiau.Specialistų teigimu kavos pasaulyje suvartojamas per metus išauga ne daugiau kaip 2 – 3%.Neįmanoma įsivaizduoti Artimųjų Rytų šalių be kavos. Čia ji gerema visur – namuose, svečiuose, gatvėse, kavinėse, bet kuriuo dienos ir nakties metu.
Arabų šalyse vaišinama kava – tai tradicija, pagarbos ir garbės ženklas.Pagal kavos suvartojimą vienam gyventojui pirmauja Švedija, JAV, Suomija, Danija.Šios šalys kavos importuoja daugiausia.Kava tapo svarbia mūsų gyvenimo dalimi. Tai byloja Lietuvos ir Didžiosios Britanijos UAB ,,Baltijos tyrimai ‘‘ duomenys. Apklausus per tūkstantį 15 – 74 m. Lietuvos gyventojų, paaiškėjo, kad 73% iš jų geria kavą. Labiausiai prisiekusiųjų šio gėrimo gerbėjų amžius svyruoja nuo 20 iki 49 metų.Pastebėta, kad kavos daugiau geria aukštesnio išsilavinimo ir turintys didesnes pajamas žmonės. Tarp lyčių didesnės kavos gerbėjos – moterys.KAVĄ IMPORTUOJANČIOS ĮMONĖSĮ Lietuvą kavą importuoja šios įmonės:UAB ,,Kavinukas‘‘ – PauligAB ,,Kraft Jacobs Suchard LT‘‘ – JacobsUAB ,,Eugesta‘‘ – MerrildUAB ,,Sanitex‘‘ – Tshibo, FolgersUAB ,,Daisena‘‘ – Ar Mani , 777UAB ,,Osama‘‘ MK
Tai pagrindinės įmonės importuojančios kavą į Lietuvą ir pagrindinės kavos rūšys , kurių paklausa ir pasiųla atsispindi rinkos tyrymų duomenyse.Pabandykime paanalizuoti, kaip atrodo kavos rinka Lietuvoje. Apžvelkime pagrindines kavos rūšis ir pagrindinių kavos rūšių rinkos dalis % 2001 -2002 m.
Tyrimų agentūros ,,ACNilsen’’ duomenimis rinkos lyderis ,,Kraft Food International’’, praradęs kelis procentus rinkos stabiliai laikosi pirmoje vietoje.Ypač sėkmingai Lietuvos rinkoje startavo Latvijos gamintojas ,,Simeks‘‘. Tarp pernykščių lyderių tik ,,Pauling‘‘ pavyko padidinti savo rinkos dalį, tuo tarpu kitų didžiųjų gamintojų dalys šiek tiek sumažėjo. Lietuvoje rinka dar labai jautri, nors šiuo metu aukščiausios kokybės kava ( brangesnė kava), sudaro apie 70%, o likusi – 30%.( pigesnis segmentas).
Prekių ir paslaugų paklausa. Paklausos kitimo veiksniai
Paklausa, pasiūla, rinkos kainos – išreiškia vartotojo ir gamintojo sąveiką rinkoje. Paklausa – tai polinkis pirkti. Ji remiasi pirkėjo noru ir galėjimu pirkti, ir kaina, už kurią ši prekė perkama.Ir noras , ir galimybė prekę ar paslaugą įsigyti yra vienodai svarbios, nes, jei vartotojas neturi pinigų, tai jo noras dar nėra paklausa. Paklausa turi būti moki, pirkėjas turi turėti reikalingą sumą pinigų tai prekei ar paslaugai įsigyti. Tačiau vien tik pinigų turėjimas taip pat nėra paklausa jei pinigų savininkas nenorės prekės pirkti. Todėl mokiai paklausai būtinos dvi sąlygos: 1) noras ir 2) galimybė prekę ar paslaugą įsigyti.
Paklausą lemia šie veiksniai: prekės kaina;Ryšys tarp kainos kitimo ir perkamo prekių ar paslaugų kiekio yra pastovus ir nuolat pasikartojantis, jis įvardijamas paklausos dėsniu. Paklausos dėsnis teigia, kad produkto bus nupirkta daugiau, jei jo kaina mažės. Analogiškai produkto bus nupirkta mažiau, jei jo kaina didės. Pagal šį dėsnį, prekių paklausos kiekis kinta kainų kitimui priešinga linkme.Krentant kainoms ir visoms kitoms sąlygoms nekintant, paklausa didėja dėl dviejų priežasčių:2. Sumažėjus kainai, atsiranda daugiau pirkėjų, kurie gali tą prekę įsigyti. Toks noras (įsigyti prekę) jau buvo ir anksčiau, bet neužteko pinigų.3. Kainų sumažėjimas gali paskatinti tą patį pirkėją įsigyti daugiau tos prekės vienetų.Mūsų šalies kavos vartotojų įpročiai kinta – remiantis naujausiais ,,ACNilsen‘‘ agentūros duomenimis, vartotojai vis dažniau renkasi brangesnius, aukštos kokybės ir dar neseniai egzotiškais laikytus produktus, bet didžioji dalis vartotojų, kaip ir anksčiau, pirmenybę teikia kainai. vartotojų pajamos;Padidėjus pajamoms, sumažėja pirkėjų dėmesys pigioms (dažnai blogesnės kokybės) prekėms ir padidėja poreikis brangesnėms ir geresnės kokybės prekėms. Mažėjant pajamoms viskas vyksta atvirkščiai – padidėja paklausa pigesnėms ir blogesnės kokybės prekėms ir sumažėja paklausa brangesnėms, bet geresnės kokybės prekėms.Rinką augino reklama – ,,Pauling President‘‘ kava padidino savo rinkos dalis stambiuosiuose prekybos centruose bei pagrindiniuose miestuose – Vilniuje ir Kaune, tą padaryti padėjo TV ir lauko reklama, kuri buvo nukreipta būtent į didžiųjų miestų vartotoją.Taigi įtaką kavos rinkai turi gyventojų pajamų lygis. Jeigu dižiuosiuose miestuose žmonės turi didesnes pajamas, tai labiau perkama brangesnė kava ( Jacobs Kronung – kaina 250 g. pakelio virš 5 Lt. ), o mažesnuose miestuose, kur žmonių pajamos mažesmės yra perkama – pigesnė ( ,,777‘‘ – kaina 250 g. pakelio iki 4 Lt.)Pagal diagramas galime spręsti, kad pigesnė kava ,,777’’ Panevėžyje labiau perkama, nes žemesnis žmonių pragyvenimo lygis ir kavos rinką Panevėžio regione apsprendžia kaina. skonis ir pirmenybės teikimas;Tam tikros prekės ar paslaugos paklausa tiesiogiai priklauso ir nuo pirkėjų skonio bei vyraujančios mados. Madingų prekių paklausa paprastai yra didesnė nei serijinės gamybos teikiamų prekių.alternatyvių prekių kainos;Kitų prekių kainų poveikis paklausai priklauso nuo to, ar jos yra viena kitą pakeičiančios (substitutai), ar vartojamos kartu (kompleksinės). Jei vienos iš prekių substitutų kaina išauga (pvz. kavos), o kitos nekinta (pvz. arbatos), tai kavos paklausa sumažės, o arbatos padidės. kainos pasikeitimo lūkesčiai.Vartotojų optimistinis ar pesimistinis požiūris į galimus kainų pasikeitimus taip pat veikia paklausos dydį. Jeigu vartotojas laukia kainų augimo, tai stengsis atsargai įsigyti kuo daugiau prekių ir šiuo atveju paklausa išaugs. Jei pirkėjas mano, kad prekės nebrangs, o galbūt ir atpigs, neskubės krautis atsargų ir šiuo atveju paklausa arba išliks nepakitusi, arba sąlyginai sumažės. gyventojų skaičius.Jei visos kitos sąlygos nekinta, tai tam tikros prekės ar paslaugos pasiūlos kiekis tiesiogiai priklauso nuo gyventojų skaičiaus: gyventojų skaičiui didėjant – auga, o mažėjant – mažėja.
Pasiūla. Pasiūlos kitimo veiksniaiPasiūla yra prekės kiekio, kurį gamintojas (pardavėjas) nori ir gali parduoti, ir kainos, už kurią ši prekė parduodama, ryšys, visoms kitoms sąlygoms nekintant. Pagal pasiūlos dėsnį prekių pasiūlos kiekis kinta kainos kitimo linkme. Kitaip tariant, šis dėsnis teigia, kad produkto bus pagaminama ir parduodama daugiau, jei jo kaina didės (kitiems veiksniams nesikeičiant). Analogiškai produkto bus pagaminama ir parduodama mažiau, jei jo kaina mažės (kitiems veiksniams nesikeičiant).
Kainų svyravimai rinkoje yra signalas gamintojui apie pasiūlos apimtis. Jei kaina mažėja, vadinasi, reikia mažinti gamybos apimtis, o jei kyla – reikia jas didinti, nes šiuo atveju bus galima gauti papildomą pelną. Taip kainų svyravimai reguliuoja produktų kiekį rinkoje.Prekės ir paslaugų kiekio pasiūlos pokyčiai priklauso ne vien tik nuo kainos, bet ir nuo kitų veiksnių. Tai: alternatyvių prekių kainos. Jų poveikis priklauso nuo to, ar šios prekės yra substitutai, ar komplektinės prekės. Jei substitutai, tuomet , augant vienos prekės kainai, gamintojas jos gamina daugiau ir tam naudoja resursus, kurie iki tol buvo naudojami kitos prekės gamybai. Jei komplektinės, tuomet, didėjant pirmosios prekės kainai, didinama jos gamyba, o kartu padidėja ir kitų komplektinių prekių pasiūla. gamybos resursų kaštai.Jiems padidėjus sumažėja pelnas ir tuo pačiu suinteresuotumas gaminti tą prekę – pasiūla mažėja. Gamybos resursų kaštams mažėjant atsiranda daugiau gamintojų, norinčių juos panaudoti, ir tai padidina pasiūlą. technologijų kaita.Technologinė pažanga leidžia pagaminti produktus mažmeninėmis resursų sąnaudomis ir todėl gaunamas didesnis pelnas, kuris skatina prekių gamintojus didinti pasiūlą. mokesčiai, subsidijos.Matome, kad kaina veikia tiek paklausą, tiek ir pasiūlą, tik priešingomis kryptimis. Savo ruožtu paklausa ir pasiūla veikia kainas. Paklausos ir pasiūlos sąveika sukuria pusiausvyros kainą. Rinkos kaina ir yra ta kaina, kuria prekės ir paslaugos bus iškeistos į pinigus. Šiuo atveju sakoma, kad paklausa atitinka pasiūlą, o tai reiškia, kad visos prekės, esančios rinkoje, bus nupirktos už tam tikrą kainą.Kol rinkoje nusistovi pusiausvyra, būna paklausos ar pasiūlos perviršis. Jeigu rinkoje yra paklausos perviršis, tai kainos augs tol, kol paklausa susilygins su pasiūla. Jei bus pasiūlos perviršis – jos kris. Kainos dėl pasiūlos perviršio mažės tol, kol bus pasiekta pusiausvyra.
Abiem atvejais kainos didėja arba mažėja tol, kol pardavėjai ir pirkėjai „ištiria rinką“, t. y. kol pasiekiama kaina, ties kuria vienos ar kitos prekės pasiūla ir paklausa susilygina.Pagal diagramas galime spręsti, kad pigesnė kava ,,777’’ Panevėžyje labiau perkama, nes žemesnis žmonių pragyvenimo lygis ir kavos rinką Panevėžio regione apsprendžia kaina.Lyginti kavą priskiriamą skirtingiems segmentams, nėra teisinga, nes pigusis segmentas prektiškai neturi lojelių pirkėjų, ir lemiamas kriterijus jiems perkant kavą yra kaina. Tai parodo ir Latvijos kavos gamintojo ,, Simeks‘‘ šuolis į lyderius (šis šuolis labai gerai matomas pateiktoje diagramoje) – ,,777‘‘ kava tai lietuviams labai priimtinas kavos mišinys, nenusileidžiantis brangioms kavos rūšims, kurio kaina atitinka pigiojo segmento kainas. Ne paskutinį vaidmenį atliko ir sėkmingas prekinis ženklas ,,777‘‘, pakelio dizainas.
Penkių pagrindinių kavos rūšių pardavimai per 2002m rugsėjo – 2003 m rugsėjo laikotarpį
Pagal rinkos dėsnius Lietuvoje kavos rinka yra privati arba laisva, nes sandėriai tarp kavos pardavėjų ir pirkėjų vyksta be vyriausybės įsikišimo. Kavos rinkoje dalyvauja privataus kapitalo įmonės , o ekonominius sprendimus dėl kavos įvežimo ir pardavimo Lietuvoje lemia rinkos kainų sistema. Taigi tvarką kavos rinkoje nustato kainos, atlikdamos dvi svarbias, tarpusavyje susijusias funkcijas: 1. Kainos informuoja 2. Kainos skatina Negalime pasakyti, kad Lietuvoje kavos rinkoje yra chaosas – Vilniuje kavos yra perdaug, o sakykim Panevėžyje kavos visiškai nėra. Chaoso nėra todėl, kad kavos rinkoje, kaip ir kiekvienoje rinkoje tarp pirkėjų ir pardavėjų vyksta sandėriai. Pagal kavos importuotojų skaičių ( čia paminėti tik pagrindiniai importuotojai ) galima sakyti, kad kavos rinka pas mus yra oligopolinė – nevisiškai tobulos konkurencijos ,nors pakankamai yra kavos pardavėjų ir pirkėjų ir jie neturi jokios labai didelės įtakos rinkos kainoms, tačiau latviškos kavos ,,777‘‘ įsiveržimas į Lietuvos rinką, privertė mažinti kitų kavos rūšių kainas.
Paklausos analizė ir įvertinimasNetgi tuo atveju, jei kurios nors firmos gamybos procesas labai efektyvus ir jos vadybininkų kvalifikacija nepriekaištinga, jai vis tiek labai sunku dirbti pelningai dėl nepakankamos paklausos (arba jos pakankamo sukūrimo). Todėl vadybos srityje labai svarbu turėti tikslią informaciją apie paklausą, kai norima daryti sprendimus (tiek ilgam, tiek trumpam laikotarpiui)Paklausos ir pasiūlos elastingumasAtskirų prekių ir paslaugų paklausa ir pasiūla nevienodai reaguoja į kainų pokyčius. Vienų prekių ar paslaugų paklausa ir pasiūla labai jautriai reaguoja į kainų pokyčius, kitų – mažiau, o dar kitų gali ir visai nereaguoti. Norint įvertinti šiuos pokyčius, naudojama elastingumo sąvoka.Elastingumas apibrėžiamas kaip paklausos ir pasiūlos kiekio kitimo procentas, kainoms pakitus vienu procentu. Kadangi prekių ir paslaugų paklausos ir pasiūlos kiekiai, kintant kainoms, kinta priešingomis kryptimis, todėl apskaičiuojant elastingumą, naudojami skirtingi ženklai. Paklausos elastingumo ženklas yra neigiamas, o pasiūlos – teigiamas. Jei paklausos kiekis reaguoja į kainos pokytį labai jautriai, tai paklausa yra elastingesnė. Kita vertus, jei paklausos kiekis nelabai stipriai reaguoja į kainos pokytį, tuomet paklausa yra mažiau elastinga.Skiriamos penkios pagrindinės elastingumo formos:1. Absoliutus elastingumas.Kai labai mažas kainos pokytis sukelia labai didelį paklausos ir pasiūlos pokytį. Skaitmeninis elastingumas yra begalinis.2. Santykinis elastingumas.Kai tam tikras kainos pokytis lemia didesnį paklausos ir pasiūlos pokytį. Skaitmeninis elastingumas yra didesnis už vienetą3. Vieneto elastingumas.Kai pakitus kainai proporcingai pakinta prekių ir paslaugų paklausa ir pasiūla. Skaitmeninis elastingumas yra lygus vienetui.4. Santykinis elastingumas.Kai tam tikras kainos pasikeitimas sukelia mažesnį paklausos ir pasiūlos pasikeitimą. Skaitmeninis elastingumas mažesnis už vienetą.5. Absoliutus neelastingumas.Kai paklausa ir pasiūla nereaguoja į kainų pokyčius. Skaitmeninis elastingumas lygus nuliui.Veiksniai, apsprendžiantys paklausos elastingumą kainomsGalima rinkoje ir tokia situacija, kai kylant kainoms, paklausa ne mažėja, bet kurį laiką dėl įvairių priežasčių didėja. Ji vadinama Giženo paradoksu. Tokia situacija galima, jei šios prekės yra plačiai vartojamos ir jų pabrangimas nuskurdins vartotojus. Jie privalo atsisakyti prabangesnių prekių ir dar daugiau vartoti tradicinių prekių. pakaitalaiJei yra tinkamų substitutų, tai kylant vienų prekių kainoms, perkamos kitos prekės. Pirmųjų prekių paklausa kris, antrųjų – išaugs. Taigi, esant tinkamiems substitutams, prekių ir paslaugų paklausa yra elastinga. Jeigu substitutų nėra, tuomet pirkėjai nereaguoja į kainų pakitimus ir perka tą patį prekių kiekį. Tokių prekių paklausa yra neelastinga arba mažai elastinga.Panašiai substitucijos efektas veikia ir pasiūlą. Jeigu tuos pačius resursus galima panaudoti kelių prekių gamybai, tai vienos iš jų kainos augimas sąlygos resursų perliejimą į jos gamybą (pasiūla išaugs), o kitų prekių sumažės. Šiuo atveju tiek vienų, tiek kitų prekių substitutų pasiūla bus elastinga. Priešingai, jei sunku panaudoti tuos pačius resursus kitos prekės gamybai, tuomet jos kainų kitimas nepakeis pirmosios prekės apimties ir jos pasiūlos. Pasiūla bus neelastinga. laikasLaikas taip pat didina paklausos ir pasiūlos elastingumą. Laikas yra būtinas substitutų paieškoms, norint padidinti pajamas ir pan. šeimos pajamų dalis, išleidžiama tai prekeiPaklausos elastingumui poveikį daro pajamos ir biudžeto dalis, skirta paslaugoms ir prekėms pirkti. Kuo pirkinys svarbesnis savo lyginamuoju svoriu šeimos biudžete, tuo elastingesnė bus jo paklausa. Kuo mažesnį lyginamąjį svorį jis užima šeimos biudžete, tuo mažiau elastinga bus paklausa. prekės pobūdisSkirtingas prabangos ir būtiniausių prekių elastingumas. Prabangos prekių paklausa yra elastinga, o pirmo būtinumo ir kai kurių „ specifinių“ prekių (alkoholiniai gėrimai, tabakas…) paklausa neelastinga.Paklausos elastingumą stipriai veikia prekių saugojimo galimybės ir kaštai. Greit gendančių produktų elastingumas yra mažas, o lengvai saugomų pasiūla elastinga, nes pardavėjas gali manipuliuoti jų kiekiu, reaguodamas į kainų kitimą ir sparčiai didina arba mažina pasiūlą.Paklausos įvertinimasTiksliai apskaičiavus paklausą, galima priimti tikslius sprendimus gamybos klausimais.Norint įvertinti paklausos parametrus, paprastai naudojami tokie metodai: Vartotojų apklausaŠis metodas dažnai vartojamas įvertinant potencialią naujų gaminių paklausą ir išbandant reagavimą į jau esamų produktų kainos, reklamos ar kitų dydžių pakeitimą.Šis metodas reikalauja apklausti potencialius pirkėjus, kiek kurio nors gaminio jie pirktų, esant įvairioms kainoms, naudojant skirtingus reklamos būdus, esant skirtingoms pakaitalų arba komplektinių prekių kainoms. Informaciją galima taip pat gauti išsiuntinėjus detalias anketas. Firma, apibendrindama gautus duomenis, gali prognozuoti bendrąją paklausą. Tačiau naudojant net ir tokį paprastą metodą, vis tiek kyla keletas problemų:1) reprezentacinės aibės parinkimas2) atsakymų tendencingumas3) respondentų negalėjimas tiksliai atsakyti į hipotetiškus klausimus rinkos eksperimentai Kai tiriama vartotojų elgsena realiose rinkoseŠiuo metodu firma pirmiausia randa vieną ar daugiau rinkų su atitinkamomis savybėmis. Tada skirtingais laiko tarpais arba skirtingose rinkose firma keičia kainas, įpakavimą, reklamą, kai kuriuos kitus kintamuosius veiksnius ir stebi, kaip į šiuos pakeitimus reaguoja vartotojai. Šis metodas problematiškas, kadangi:1) brangus2) sunku nustatyti skirtingų ilgo laikotarpio ekonominių kintamųjų pasekmes, kadangi eksperimentai paprastai atliekami trumpais periodais3) įvairūs veiksniai gali sutrikdyti eksperimentą4) Jeigu eksperimento metu gaminio kaina buvo padidinta, tikėtina, jog dėl to bus prarasta kažkiek vartotojų. Galimas daiktas, jog eksperimentui pasibaigus tie prarasti pirkėjai jau nebegrįš, nes jie nežinojo, kad čia buvo tik eksperimentas.Kai tiriama vartotojų elgsena laboratorinėse rinkoseŠiame eksperimente vartotojui duodamos lėšos apsipirkti imituotoje rinkoje. Eksperimentatorius gali kaitalioti kainas, įpakavimą, reklamą, kai kuriuos kitus kintamuosius ir žiūrėti, kaip vartotojai reaguoja į pokyčius. Šis metodas problematiškas, kadangi:Vartotojai žino, kad jie yra eksperimento dalyviai. Todėl jų elgsena gali neatitikti jų realios elgsenos. Be to šis metodas brangus, todėl mastas visada yra nedidelis. Kadangi tiriamoji aibė yra nedidelė, tai įvertinimas nebus labai tikslus.Kai vadybininkai negali naudoti statistinių paklausos įvertinimo metodų, tada jie gali naudoti rinkos eksperimentus. Regresinė analizėTai statistinių metodų sistema, kuri kiekybiškai įvertina kurio nors ekonominio kintamojo priklausomybę nuo vieno ar daugiau kintamųjų.Vadybininkai gali įvertinti paklausą, naudodami dviejų kintamųjų modelį. Reali gyvenimiška situacija yra tokia, kad paklausa nepriklauso vien nuo gaminio kainos. Paklausą taip pat veikia vartotojų pajamos, komplektinės prekės kainos, konkuruojančio gaminio kaina, reklamos išlaidos, gyventojų skaičius ir kiti veiksniai.KAVOS PASIŪLA IR PAKLAUSA
Kaip žinome pirkėjų ir pardavėjų požiūriai į kainas nėra vienodi. Aukšta kaina atbaido pirkėjus ir priverčia juos pirkti alternatyvius produktus, sakykim negalėdami nusipirkti kavos, mes galbūt pirksime arbatą, kakavą arba kitus gėrimus. Ta pati aukšta kaina skatina pardavėjus parduoti daugiau produkcijos.Remiantis įvairių rinkos tyrimų duomenimis kavos pasiūla visada buvo didelė . Jaigu 1998 m . Lietuvoje buvo parduota 2304 tonos kavos vidutinė kavos kaina už kilogramą buvo 49 Lt., tai 1999 m. Lietuvoje parduota 4000 tonų, daugiau kaip už 161 mln. Lt. ( UAB ,,Profindex‘‘ tyrimų duomenys) vidutinė kilogramo kaina – 40 Lt. Vadinasi pagal pardavimų kiekį kavos rinka padidėjo 73,6%, tačiau pinigine išraiška išaugo tik 35,2% , nes vidutinė kavos kaina sumažėjo 22%.**********
Pagal kavos pardavėjų ( importuotojų ) skaičių rinka yra oligopolinė, tai pagal pirkėjus ( ne atskiri žmonės, o prekybos taškai , parduotuvės ) kavos rinka darosi lyg ir monopolinė. Tai rodo žemiau pateikta diagrama.
Pagrindiniai kavos pirkėjai iš importuojančių įmonių yra didžiosios parduotuvės Hyper centrai, taip pat ir tinklams ( VP MARKET, RIMI, IKI, NORFA) priklausančios parduotuvės. Taigi šie tinklai turintys mažmeninės prekybos monopoliją Lietuvoje ne tik diktuoja kavos kainas, bet ir renkasi kavos tiekėjus. Štai vienas akivaizdus pavyzdys: 1999m. ,, Merrild ‘‘ kava Lietuvos rinkoje užėmė 2-ą vietą.O jau 2002 m. ,,Merrild‘‘ kavos pardavimai nukrito į 5-ą vietą. Didžiausią įtaką tam turėjo ne reklamos trūkumas, ne kainų pasikeitimas, o ,,Merrild‘‘ kavos pasitraukimas iš VP prekybos tinklo.