KAPITALO SAMPRATA IR JOS R?ŠYS

IAULI? VALSTYBIN?S KOLEGIJOSVERSLO IR TECHNOLOGIJ? FAKULTETOTURIZMO IR VADYBOS STUDIJ? KATEDRA

KAPITALO SAMPRATA IR JOS R?YS

Referatas

Darb? tikrino:

iauliai, 2012TURINYS

?VADAS 31. KAPITALO SAMPRATA IR REIKM? 43. MOGIKASIS KAPITALAS 83.1 Pagrindinis kapitalas 93.2 Apyvartinis kapitalas 153.3 Kapitalo investicijos 18IVADOS 20LITERAT?RA 21

?VADAS

Kapitalo vaidmuo gamyboje ne visais laikais buvo vienodas, nors ir u?m? savarankik? viet?. Pvz., senov?s pasaulyje ir viduramiais pramon?s darb? atliko smulk?s amatininkai, iandien viso ?kio priekyje- stambioji pramon?. Visam ?kiniam gyvenimui ypating? reikm? turi ?vairios gamybos priemon?s, kurios kaip inome, ekonomikos moksle apib?dinamos bendru kapitalo pavadinimu. Atsivelgiant ? tai, dabar, ypa? pramon?je, pagrindin? reikm? turi nedarbas, o kapitalas. ?ia darbas maininis, mechanizuotas, automatizuotas, o daugeliu atvej? mogui tenka ?valdymo operacijos. Kai senov?je nebuvo maininio darbo, mogaus darbas tur?jo lemiam? reikm?. Taigi dabar kapitalas gamyboje did?ja ir ?gyja vis svarbesn?, gal ir lemiam? reikm? kuriant materialines vertybes.Kapitalas – vienas i pagrindini? gamybos veiksni?, kuris sukuria gamybos priemones ir objektus. Nuo jo panaudojimo efektyvumo priklauso ?mon?s veiklos rodikliai. ?mon? investuoja l?as ? kapitalinius ?d?jimus, siekdamos ?diegti naujausius technologinius ?rengimus ir technologijas, kurie utikrint? aukt? gaminamos produkcijos lyg? bei tenkint? rinkos reikalavimus. Kapitalo terminu apib?dinami tie daiktai, kuri? reik?s gamybos procese, t.y. visi gamyboje naudojami materialiniai itekliai, iskyrus em? ir darb?. Kapitalas egzistuoja tik kaip darbo ir gamtos itekli? kooperavimo rezultatas.

Darbo tikslas: apvelgti kapitalo s?vok?, kapitalo r?is, mogikaji kapital?, pagrindin? kapital?, apyvartin? kapital? ir kapitalo investicijas.

Darbo udaviniai:

1. Pasiaikinti kapitalo s?voka.2. Panagrin?ti kapitalo r?is.3. Pasigilinti ? mogikaj?, pagrindin?, apyvartin? kapitalus.

1. KAPITALO SAMPRATA IR REIKM?

Kapitalo terminu apib?dinami tokie daiktai, kuri? gamybos procesuose, t.y. visi gamyboje vartojami materialiniai itekliai, iskyrus em? ir darb?. Kapitalas yra pagamintos gamybos priemon?s, kilusios i em?s ir darb?. em? ir darbas daug efektyvesni ir naesni, kai jie s?veikauja su atitinkamu kapitalo kiekiu. Ta?iau kapitalas gamyboje uima savarankik? viet?. Kapitalas gali b?ti nuolatos gerinamas ir didinamas. Jis yra mogaus sukurtas gamybos veiksnys. Kapitalas – tai sudaiktinto darbo itekliai, tai mogaus darbu pagamintos gamybos priemon?s, naudojamos tolesnei gamybai. Tiksliausias kapitalo apibr?imas toks: Kapitalas – tai mogau darbu pertvarkyti gamtiniai itekliai ir pritaikyti tolesniam perdirbimui, kuriant mogui reikalingas g?rybes; tai finansini? ir fizini? fond?, kurie gali b?ti naudojami preki? gamybai ir paslaugoms kurti, vert?; tai turtas, vertyb?. Vienas papras?iausi? kapitalo pavyzdi? gali b?ti adata drabuiams si?ti. Ji padeda pagaminti kak? kit?, iuo atveju – drabu?. Tod?l adata yra toks pat kapitalas, kaip ir sud?tingas ?rengimas ar maina, nes abiems atvejais ios darbo priemon?s sukurtos d?l to, kad b?t? galima gaminti kitus daiktus. Kapitalas i esm?s apima visas gamybos priemones, prie kuri? priskirsime: darbo (pastatus, ?rengimus), pagrindines aliavas ir mediagas (metalus, viln?), pagalbines mediagas (teptukus, dujas), pinigus, kurie suvartojami gamybos reikalams (aliavoms ir mediagoms pirkti, darbininkams apmok?ti) ir kt., t.y. visus tuos daiktus, kurie tiesiogiai naudojami gamyboje. Kapitalo gamybos ir kaupimo procesas dar vadinamas investicijomis. Investavimas danai dar vadinamas netiesiogine gamyba. Netiesiogin? gamyba – tai gamyba, kai tam tikram produktui pagaminti pirmiausia pasigaminami atitinkami ?rengimai ir kitos gamybos priemon?s; tai gamybos priemoni? gamyba, utikrinanti vartojimo preki? gamybos padid?jim? ateityje. Kapitalo kaupimas ar kapitalo formavimas – tai pagrindinio kapitalo vert?s padidinimas per tam tikr? laikotarp? ekonomikoje, siekiant didesn?s bendrosios gamybos apimties; tai kapitalini? fond? padidinimo procesas netiesiogin?s gamybos b?du. Kapitalin?s prek?s arba investicin?s prek?s (gamyklos ir j? ?rengimai) n?ra tiesiogiai pritaikytos moni? poreikiams tenkinti. Jos naudojamos kit? preki? gamybai. Kapitalo gamyba reikia vartojimo atid?jim? atei?iai, laukim?. Kapitalo formavimas (kaupimas) priklauso nuo dabartinio vartojimo ir didesnio vartojimo ateityje pasirinkimo. Praeityje sukauptas kapitalas naudojamas finansuoti ateities gamyb?. Galimyb? tokiu b?du pagaminti daugiau vartojimo preki? yra paskata pl?toti netiesiogin? gamyb?. Ta?iau pastaroji b?t? ne?manoma, jeigu neatsirast? moni?, kurie sutikt? atid?ti vartojim? v?lesniam laikui. Kadangi kapitalas yra produktyvus (naus), tai investavim? d?ka dabartin?s prek?s gali b?ti ikeistos ? didesn? preki? apimt? ateityje. Dabartin?s prek?s yra vertingesn?s u ateities prekes. Kiek jos yra vertingesn?s parodo pal?kan? norma. Ir mon?s, kurie taupo, atideda vartojim? atei?iai ir laukia, u tai gauna pal?kanas. Taigi, t?ra vienas b?das sukaupti kapital? – taupyti dal? pagamintos produkcijos, t.y. atid?ti b?bsimajam naudojimui to, k? iandien gaminame. Pavyzdiui, verslininkas kaupia kapital?, atstatydamas papildom? pastat? gamybin?ms patalpoms ipl?sti; ?kininkas kaupia kapital?, atid?damas dal? derliaus s?klai ir pan. Kapitalo kaupimas priklauso nuo darbo ir taupymo. iais laikais taupomi pinigai. mon?s, turintys daugiau pajam? ir nelink? visas jas ileisti tos dienos vartojimo prek?ms ar paslaugoms ?sigyti, patys naudoja arba skolina kitiems dal? pajam? gamybos priemon?ms kurti. Pinigai investuojami ? vertybinius popierius arba dedami ? bankus, kur jie virsta tokiomis gamybos priemon?mis, kaip ?rengimai, gamyklos, mediagos. Kapitalo formavimas (kaupimas) yra galimas tik susilaikant nuo n?dienos vartojimo. io susilaikymo d?ka kiekybikai ir kokybikai pasikeit? kapitalo fondai ?galina mones dirbti naiau. Kapitalo fondai – tai gamybos priemoni? visuma, egzistuojanti ekonomikoje tam tikru laiko momentu. Ekonomistai ?prat? termin? kapitalas vartoti, tur?dami galvoje real?j? kapital? , t.y. pvz., gamyklas ir ?rengimus, naudojamus kit? preki? gamyboje, o ne tik finansin? kapital?. Finansinis kapitalas – tai tik finansin?s vertyb?s: akcijos, obligacijos, banko ind?liai. Danai susiduriame ir su s?voka turtas . Ar turtas ir kapitalas yra tas pats? Tikriausiai – ne. Turtas – tai viskas, kas vertinga ir turi savinink?; tai ekonominiai itekliai, kuriais ekonominis subjektas disponuoja ir tikisi gauti tam tikr? naud? ateityje. Turtas yra platesn? s?voka negu kapitalas, ? kuri? ?eina ir tai, ko mogus n?ra suk?r?s (em? ir jos gelmi? itekliai, mikai, v?rys). Kapitalas pasireikia ?vairiomis formomis, ir pagal tai skirstomas ? pagrindin? (pastov?) ir ? apyvartin? (kintam?j?). Be to, kapitalas dar skirstomas ?: real?j?, finansin?, monik?j?. Realusis kapitalas – tai fizinis kapitalas, kuris sukuriamas moni? prek?ms gaminti bei paslaugoms teikti.

2. KAPITALO R?YS

Kalbant apie tok? kaip ?mon?s kapitalas der?t? nepamirti ir be jokios abejon?s inoti, kad jis skirstomas ? ?vairias r?is ir turi daugyb? form?. Taigi toliau paanalizuosime pagrindines formas, kuri? yra netgi trys.Kapitalas pasireikia ?vairiomis formomis ir pagal tai skirstomas ?:Finansinis (skolinamasis);Realusis;Nuosavas;mogikasis.

Finansinis kapitalas tai tik finansin?s vertyb?s: akcijos, obligacijos, banko ind?liai.Finansinis kapitalas tai fondai, skirti realiojo kapitalo ?sigijimui; tai finansiniai aktyvai, tokie kaip banko s?skaitos, pinigai, piniginiai ?sipareigojimai vertybiniai popieriai. Kapitalo fondai tai gamybos priemoni? visuma, egzistuojanti ekonomikoje tam tikru laiko momentu. Turtas tai viskas, kas vertinga ir turi savinink?; tai ekonominiai itekliai, kuriais ekonominis subjektas disponuoja ir tikisi gauti tam tikr? naud? ateityje.Finansinis kapitalas tai tik finansin?s vertyb?s, ta?iau j? reikia skirti nuo realaus fizinio kapitalo, pavyzdiui nuo pastat? ar ?rengim?. Finansinis kapitalas irgi labai svarbus turtas, kuri sudarantys finansiniai aktyvai dar vadinami skolinamuoju kapitalu.Skolinamasis (finansinis) kapitalas arba fondas – l?os, skirtos paskol? paklausai patenkinti gryn?j? pinig? ar vertybini? popieri? forma; tai firmoje naudojami pinigai, buv? paskolinti i iorini? altini? nustatytam laikui, ileidiant vertybinius popierius su nustatytomis pal?kanomis.Realusis kapitalas tai toks fizinis kapitalas ( arba tiesiog kapitalas), kuris sukuriamas moni? prek?ms gaminti bei paslaugoms teikti.Nuosavas kapitalas ?mon?s turto dalis, likusi i viso turto at?mus ?sipareigojimus.Nuosavo kapitalo poky?i? ataskaita finansin? ataskaita, kurioje pateikiama informacija apie nuosavo kapitalo pasikeitimus per ataskaitin? laikotarp?.Nuosavo kapitalo sud?tis:1) apmok?ta ?statinio kapitalo dalis;2) akcij? priedai;3) perkainojimo rezervas (rezultatai);4) privalomasis rezervas;5) rezervas savoms akcijoms ?sigyti;6) kiti rezervai;7) nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai).

3. MOGIKASIS KAPITALAS

Ekonomin?je literat?roje mogikasis kapitalas paprastai suvokiamas kaip mogaus ini?, ?g?di?, sveikatos, patirties atsargos, kurios naudojamos gamybos ar paslaug? sferoje, siekiant gauti didesn? udarb?. Pilnesniam mogikojo kapitalo sampratos supratimui b?tina suprasti funkcionalaus poi?rio ? s?vok? princip? tikslin? panaudojim? ir vartojim?. Metodologinis funkcionalinio apibr?imo principas reikalauja apib?dinti reikin? ne tik jo vidin?s strukt?ros poi?riu, bet ir jo funkcin?s paskirties ir tikslinio panaudojimo poi?riu. Atsivelgiant ? tai, mogikasis kapitalas tai ne tik ?g?di?, ini?, gabum?, kuriais disponuoja mogus, visuma, tai:

a) sukaupt? ?g?di?, ini?, gabum? atsargos. b) tokios ?g?di?, ini? ir gabum? atsargos, kurios yra tikslingai mogaus naudojamos vienoje ar kitoje visuomenin?s reprodukcijos sferoje ir skatinan?ios darbo naumo bei gamybos augim?. c) tikslingas i? atsarg? panaudojimas lemia darbinink? darbo umokes?io (pajam?) augim?. d) pajam? augimas stimuliuoja investicijas ? sveikat? ir isilavinim?. Tuo pagrindu kaupiamos nauj? ini?, ?g?di? ir motyvacijos atsargos, kurios ateityje bus efektyviai naudojamos. Motyvacijos yra labai svarbios ir b?tinos tam, kad mogikojo kapitalo reprodukcijos (formavimo, kaupimo, panaudojimo, papildymo, investavimo) procesas tur?t? visikai ubaigt? pavidal?.

Funkciniu tiksliniu poi?riu mogikasis kapitalas tai investicij? d?ka mogaus suformuotos ir sukauptos tam tikros sveikatos, ini?, ?g?di?, gabum?, motyvacij? atsargos, kurios tikslingai naudojamos vienoje ar kitoje visuomenin?s reprodukcijos sferoje skatina darbo naumo ir gamybos efektyvumo augim?.mogikasis kapitalas yra investicijos ? mogikuosius iteklius vietimui, profesiniam parengimui, sveikatos apsaugai ir moksliniams-tiriamiesiems bei konstravimo darbams (MTKD). Ilaidos daromos laukiant b?simos naudos, tod?l s?voka mogikasis kapitalas apib?dinama kaip investicijos ? mogikuosius resursus. Egzistuoja tiesiogin? analogija tarp investicij? ? mogik?j? ir fizin? kapital?, ta?iau yra ir skirtum?. mogikasis kapitalas negali b?ti paskol? teikimo garantas, kadangi jis negali b?ti parduotas. Be to, individas negali paskirstyti arba diversifikuoti savo rizikos, kaip tai gali padaryti fizinio kapitalo savininkas.

3.1 Pagrindinis kapitalas

Firmos, ?kininkai investuoja kapital? ? gamybos priemones, j? atnaujinim?, atk?rim?, kad vykdyt? gamybos procesus, kad tenkint? rinkos poreikius savo produkcija.Gamybos priemon?s tai santykinai ilg? laikotarp? gamybos procese dalyvaujantys material?s gamybos itekliai kitai produkcijai gaminti.

Gamybos priemon?s sudaro bet kurio ?kinio vieneto gamybinius fondus, kurie priklausomai nuo apyvartos pob?dio skirstomi ? pagrindinius ir apyvartinius. ie fondai turi tam tikr? ?vertinim?, tai: Nat?rinis rodiklis tai, pavyzdiui, bendras ir naudingas pastat? plotas (m2), j? t?ris (m3), stakli? ar ?rengim? skai?ius.Vertiniai rodikliai tai j? piniginis ?kainojimas pagal tam tikras r?is.

Skiriamosios pagrindini? fond? ypatyb?s:kaip jie vert? perkelia ? gatav? produkcij?, i karto ar palaipsniui.funkcionuoja kaip darbo priemon?s keliuose gamybos cikluose daugel? kart? ir nekei?ia nat?rin?s savo formos.

Pagrindiniai fondai nereprodukuojami pasibaigus kiekvienam gamybos ciklui. Jie atnaujinami tik kai atitarnauja tam tikr? laik? ir visikai nusid?vi. Prieingai negu pagrindiniai fondai , visi apyvartiniai fondai sudaro t? gamybos fond? dal?, kuri i karto sunaudojama kiekviename gamybos procese, savo vert? iki galo perkelia ? gatavus savo gaminius ir kei?ia nat?rin? savo form?.

Fond? skirtumai:

Pagrindiniai fondai:

Apyvartiniai fondai1. Aptarnauja daug gamybos cikl?.2. Savo vert? ? gatav? produkcij? perkelia dalimis per ilg? laikotarpi.3. Gamybos procese ilaiko savo nat?rali? savo form?

1. Visikai sunaudojami kiekviename naujame gamybos procese.2. Savo vert? ? gatav? produkt? perkelia iki galo i karto.3. Gamybos procese nat?ralios savo formos neilaiko.

Pagrindiniai fondai tai daug kart? procese dalyvaujantys ir nekei?ianti nat?ralios savo formos kapitalo dalis, kurios vert? ? gatav? produkcij? perkeliama palaipsniui.Pagrindiniai fondai yra ekonomin? s?voka, kitaip jie dar vadinami pagrindiniu kapitalu. Pagrindiniai fondai nekei?ia nat?ralios savo formos, bet palaipsniui d?l nat?ralaus d?v?jimosi m?tant j? vertei, netenka savo vert?s ji dalimis amortizacini? atskaitym? forma perkelia ? gaminamos produkcijos gamybos katus.

Pagrindiniai fondai, kaip vert?s kategorija ?kainojami piniginiais vienetais. Tod?l labai svarbu ?kainoti turimus pagrindinius gamybinius fondus, svarbiausios pagrindini? fond? vertinio ?vertinimo r?ys yra ios:1) Pilnoji pradin? vert?;2) Likutin? vert?;3) Likvidacin? vert?. 1) Pilnoji pradin? vert? yra pa?i? pagrindini? fond? pagaminimo ar ?sigijimo kaina, j? pristatymo ir montavimo bei vertinimo ilaid? suma.?kainojimas piln?ja pradine verte parodo kiek kainavo pagrindini? fond? ?sigijimas iki j? atidavimo eksploatuoti momento. Pilnoji pradin? pagrindini? fond? vert? apskai?iuojama pagal formul?:Fp = C + Itr + Ip + ImIlgainiui pagrindiniai fondai d?l nusid?v?jimo netenka dalies savo vert?s. Pradin? pagrindini? fond? vert?, atskai?ius nusid?v?jim?, parodo likutin? j? vert?.

2) Likutin? vert? tai pagrindini? fond? vert?, kuri gaunama i pradin?s vert?s at?mus bendr? amortizacini? atskaitym? sum? per skai?iuojam?j? laikotarp?.Likutin? vert? apskai?iuojama pagal tokias formules:Fl = Fp * (1 Na/100 * t)

Fl = Fp AFp pilnoji pradin? pagrindini? fond? vert?, Lt;Na metin? amortizacijos normos visiko atstatymo dalis, procentais;t pagrindini? fond? naudojimo laikotarpis, metais;A bendra amortizacini? atskaitymu.

Pagrindini? fond? ?vertinimo likutin? vert? rodo t? vert?s dal?, kuri liko pagrindiniuose fonduose tam tikru momentu, t.y. rodo, koki? vert? jie turi perkelti ? gatav? produkcij?. Pasibaigus eksploatavimo laikotarpiui likutin? vert? dar vadinama likvidacine verte. Ji apskai?iuojama pagal formul?:FIv = Fp * (1 Na/100 * t) + Il – PlI l pagrindini? fond? likvidavimo ilaidos, Lt;Pl pagrindini? fond? likvidavimo pajamos, Lt. Likvidacin? vert? – tai pagrindini? fond? vert? j? i?jimo i rikiuot?s momentu. Likvidacin? vert? gali b?ti ir visai maa, nereikminga tolimesnei analizei, ir gana didel?. Jei likvidacin? vert? sumainta iki pagrindini? fond? demontavimo kat?, tai ji vadinama gryn?ja likvidacine verte. Pagrindiniai fondai ilgainiui juos eksploatuojant, d?visi netenka dalies savo vert?s, kuri ?skai?iuojama ? savikain?. Pagrindini? fond? nusid?v?jimas laikomas laipsnikas vert?s netekimas, jiems funkcionuojant j? naudingo eksploatavimo laikotarpiu. Nusid?v?jimas tai pagrindinio kapitalo vert?s suma?jimas per jo naudojimo laik?.Kitaip tariant nusid?v?jimas tai pagrindini? fond? naudingo eksploatavimo laiko tarpo suma?jimas. Ilgainiui gamyboje naudojam? pagrindini? fond? b?kl? pablog?ja, ir juos reikia pakeisti, jiems praradus vert? d?l fizinio arba funkcinio(moralinio) sen?jimo proceso. Fizinis nusid?v?jimas yra tada, kai pagrindiniai gamybos fondai fizikai nusid?vi, praranda savo vert? ir netinka toliau vartoti. Fizinis nusid?v?jimas gali b?ti gamybin? (gaminant produkcij?) ir nat?ralusis (veikiant aplinkos gamtin?ms j?goms) ir pasireikia tam tikro pagrindinio kapitalo nesugeb?jimu atlikti jam skirtas funkcijas d?l fizini? proces? poveikio. Pavyzdiui, ?rengimai, mainos, stakl?s praranda darbo tikslum?, sudyla, sur?dija. Pastatai statiniai gri?va.

Fizinis nusid?v?jimas veikia ne tik technologini? proces? aplinka, bet ir d?l darbo intensyvumo, apkrovimo laipsnio, darbinink? klasifikacijos, statybos, montavimo ir peri?ros kokyb?s, j? remonto. Taigi fizinio nusid?v?jimo koeficientas apskai?iuojamas pagal toki? formul?:Kfn = (Tf / Tn) * 100%Tf faktikas naudojimo laikas, metais;Tn normatyvus naudojimo laikas, metais.

Pagrindiniai fondai d?visi ne tik fizikai, bet ir moralikai nustoja savo vert?s, dar nepasibaigus j? naudojimo laikui. Nors ir gerai prii?r?sime pagrindinius fondus, bet d?l mokslo ir technikos paangos, atsiradusi? nauj? technologij? jie nusid?vi moralikai. Atsivelgiant ? moralin? nusid?v?jim?, b?tina keisti ir modernizuoti pasenusias darbo priemones, nes jos stabdo gamyb? ir didina eksploatacijos ilaidas. Funkcinis (moralinis) nusid?v?jimas pasireikia tuo, kad kei?iasi poreikis toms funkcijoms, kurioms atlikti yra skirtas pagrindinis kapitalas. Moralinio nusid?v?jimo procentas, atsivelgiant ? darbo priemoni? naum?, apskai?iuojamas pagal formul?:Kmn = [ (DNn DNs) / DNs ] * 100%DNn, DNs naujos ir senos mainos( ?rengimo) darbo naumas. iandieniniai gamybai keliami dideli ekologiniai reikalavimai. Vystantis gamybai, mokslo ir technikos paangai, vis labiau teriama aplinka, paeidiami gamtos d?sniai. Tod?l moralikai ir fizikai nusid?v?jusius technologinius ?rengimus keisti naujais, neteria aplinkos, nekenkian?iais mogaus sveikatai, nepaeidian?iais gamtos d?sni?. Ekologinis nusid?v?jimas yra toks, kai naudojami pagrindiniai fondai ir gamybos proceso technologijos neatitinka gamtosaugos reikalavim?. Vyriausyb?s priemon?s tarai kontroliuoti ir naudingiems ioriniams padariniams skatinti apima mokes?i? nuolaidas bei ?mon?s teikiamas subsidijas. Mokes?i? nuolaidos ?galina ?mones mainti savo mokes?ius mainais ? tai, kad b?t? daugiau investuojama ? pagrindinius fondus, mainan?ius aplonkos tar?. Tiek fizinis, tiek funkcinis (moralinis) ir ekologinis nusid?v?jimas gali b?ti visikas arba dalinis. Seniems ?rengimams visikai nusid?v?jus, jie pakei?iami naujais, o dalinis nusid?v?jimas likviduojamas, ?rengimus kapitalikai remontuojant ir modernizuojant.

Kalbant apie pagrindini? fond? nusid?v?jimo padengim? vartojamas terminas amortizacija.

Amortizacija tai pagrindini? fond? vert?s suma?jimas d?l nusid?v?jimo ir laiko veiksnio ?takos, prekiaujant j? nusid?v?jimo vert? ? gamybos produkcijos vert? Kitaip tariant, amortizacija vadinamas pinigini? fond? nusid?v?jimo kompensavimas. Amortizacija yra gamybos kat? elementas ir ?eina ? gatavos produkcijos savikain?. Pagrindiniai fondai atkuriami juos remontuojant, o tam reikalingas pinigines l?as ?mon? atskaito ir kaupia amortizacijos fonde ir gamybos pl?tros fonde. I i? l?? atliekami kapitaliniai darbai bei modernizuojami pagrindiniai fondai. Amortizaciniai atskaitymai tai pagrindini? fond? laipsniko nusid?v?jimo atk?rimo l?? dalis, sudaranti amortizacijos fond?. Amortizaciniai atskaitymai apskai?iuojami pagal amortizacijos normas nuo pagrindini? fond? vert?s. Amortizacijos norma gali buti nustatoma pagal toki? formul?.Na = Fp + Ir + Il Pl / Fp * t

Fp pilnoji pradin? pagrindini? fond? vert?, Lt;I l pagrindini? fond? likvidavimo ilaidos, Lt;Pl pagrindini? fond? likvidavimo pajamos, Lt;t pagrindini? fond? naudojimo laikotarpis, metais;Ir visos kapitalo remonto ir modernizavimo ilaidos per vis? naudojimo laik?, Lt. Per amortizacin? laikotarp? reikia sukaupti amortizacijos fond?, kurio pakakt? nusid?v?jusiems ?renginiams pakeisti ir remontams bei modernizavimui atlikti eksploatacijos laikotarpiu. Remiantis nustatytoms amortizacijos normoms, amortizaciniai atskaitymai paskai?iuojami pagal formul?:A = (Fp * Na) / 100%Fp pilnoji pradini? fond? vert?, Lt;Na amortizacijos norma, procentais Amortizaciniai atskaitymai per vis? pagrindini? fond? naudojimo laik? turi padengti ne tik visas pradines t? fond? suk?rimo l?as, bet ir visas ilaidas jiems i dalies atkurti ir modernizuoti. Taigi nusid?v?jimas priskiriamas prie produkto gamintojo gamybos kat?, tod?l jis neapmokestinamas. Nusid?v?jimo apskai?iavimas reikalingas sistemingai ir racionaliai paskirstant pagrindini? fond?, at?mus likvidacin? j? vert?, ?sigijimo katus per numatyt? j? naudingo gyvavimo laikotarp?, kuris turi b?ti ne trumpesnis nei vieneri metai. Tod?l nusid?v?jimas yra paskirstymo. O ne ?vertinimo procesas. Naudingo eksploatavimo laikas tai apskai?iuojamas laikotarpis, per kur? ?mon? sunaudos pagrindinius savo fondus.

Kiekvienais metais apskaitoma nusid?v?jimo suma turi ma?ti. Pagrindiniu laiko momentu pagrindinio fondo vertei, t.y. tai, kuri? imam pagrindu, skai?iuodami nusid?v?jim?. Naudingo eksploatavimo pabaigoje pagrindinio fondo vert? nukrinta iki likvidacin?s vert?s. Galima apskai?iuoti ir bet kurio laiko momento nusid?v?jim? ir bus randama likutin? vert?. Kit? met? pagrindinio kapitalo likutin?s vert?s ir nusid?v?jimo priklausomyb? gali buti ireikta ia formule.Fl(t) = Fl(t-1) At

Fl(t) – pagrindinio kapitalo (fondo) likutin? vert? t met? pabaigoje;Fl(t-1) – pagrindinio kapitalo (fondo) likutin? vert? t 1 met? pabaigoje;At apskai?iuotas pagrindinio kapitalo (fondo) nusid?v?jimas t metais. Daniausiai pagrindini? fond? (kapitalo) nusid?v?jimas (amortizacija) apskai?iuojamas pagal iuos metodus:1. Gamybos apimt?;2. Naudojimo laik?:tiesiog proporcingas(tiesinis) metodas,ma?jan?io liku?io (balanso) metodas,ma?jan?io liku?io (balanso), pereinant ? tiesiog proporcing? (tiesin?) metodas,naudingo eksploatavimo met? sumos metodas.

3.2 Apyvartinis kapitalas

Apyvartinis kapitalas tai ?mon?s trumpalaik?s apyvartin?s l?os, kuriuos gana greitai pakei?iamos ?kin?s veiklos procese. Taigi gamybos procesas negali vykti be apyvartinio kapitalo ir, norint pagaminti kokios nors paskirties produkcij? ar suteikti paslaug?, reikia tur?ti tam skirtus darbo objektus: mediagas, aliavas, kur? ir t.t. Apyvartinis gamybinis kapitalas tai gamybinio kapitalo dalis, kuri visikai suvartojama viename gamybos cikle, pakei?ia savo nat?rali? form? ir perkelia vis? savo vert? ? gatav? produkcij?. Apyvartinis gamybinis kapitalas, dar vadinamas apyvartiniu fondu, susideda i dviej? dali?:1. Darbo objekt?, kurie bus ?traukti ? gamybos proces?; tai toji dalis kuri sudaro gamybines atsargas. Jos apima aliavas, mediagas, pagalbines mediagas, pusgaminius, tara ir jos mediagos, bei atsargines dalys. aliavos tai darbo objektai, kuriuos teikia gamybos pramon? ir em?s ?kis, perdirbant pirm? kart?: ?vairi r?da, sm?lis, vilna, cukriniai runkeliai. Mediagos – tai darbo objektai, kurie jau anks?iau buvo tam tikru b?du pramon?s apdoroti ir gaminami tolesniam apdirbimui: audiniai, miltai, valcuotas metalas.

Produkcija gaminama i pagrindini? mediag?, kurios sudaro svarbiausi?j? materialin? ios produkcijos turin?: audiniai siuvimo ?mon?je, miltai duonos kombinate.

Be pagrindini? mediag? yra pagalbin?s mediagos, kurios vaidina pagalbin? vaidmen? produkcijos gamyboje, nors be j? gamybos procesas nevykt?. Naudojamos tam tikros darbo priemon?s b?klei palaikyti (tepalai, valymo mediagos) arba kai kuriuose technologiniuose procesuose produkcijai apdoroti (chemikalai, daai, kuras). ? gamybines atsargas ?traukiamos ir atsargin?s dalys einamajam pagrindini? fond? remontui, taip pat maaver?iai ir greitai nusid?vintys daiktai ?vair?s ?rankiai ir ?kinis inventorius, kurie naudojami maiau kaip vienerius metus arba kuri? vienetas kainuoja maiau kaip tam tikra vyriausyb?s nustatyta pinig? suma, nepriklausomai nuo j? naudojimo laiko.2. darbo objekt?, jau patekusi? ? gamybos proces?; tai toji dalis, kuri yra nebaigta produkcija. Paprastai nebaigt?j? gamyba laikoma kokia nors gaminama produkcija, kuriai dar nesuteikta galutin? forma , ir ji tam tikru momentu apdirbama darbo vietose arba laukia tolesnio apdirbimo. Gatava produkcija nepriskiriama prie apyvartini? fond?, nes ji jau i?jusi i gamybos sferos, ir priskiriama cirkuliacijos fondams. ?mon? taip pat turi kai kuri? ilaid?, darom? iuo laikotarpiu. Pagrindin? i? naujos technikos (inovacij?) ?diegimo ilaid? dal? sudaro ilaidos naujos produkcijos gamybai paruoti bei jai ?diegti ir technologijai pakeisti. Apyvartini? gamybini? fond? dydis ?mon?se nustatomas pagal j? sunaudojimo normas ir gamybini? atsarg? normas. Sunaudojimo norma tai nustatytas aliav? ar mediag? kiekis, reikalingas produkcijos vienetui pagaminti arba atskiram darbui atlikti. Gamybini? atsarg? norma tai tam tikru momentu ?mon?s gamybos procese nedalyvaujan?i? materialini? itekli? kiekis laikomas ?mon?se, kad gamyba vykt? nenutr?kstamai ir be sutrikim?. Priklausomai nuo veiksmo trukm?s nustatomas met?, ketvir?io, einamosios ir draustin?s arba rezervin?s normos. Visos normos turi b?ti paangios, privalo orientuoti darbuotoj? taupiai naudoti materialinius iteklius. Apyvartiniai fondai ireikiami ir apskaitomi nat?riniais rodikliais ir pinigine iraika. Kadangi ?mone realizuoja produkcij? ji dar turi ir cirkuliacijos fondus, prie j? priskiriama gatava produkcija ?mon?s sand?lyje, produkcija kelyje., taip pat l?sos nebaigtuose atsiskaitymuose u isi?st? produkcij?.

Apyvartini? gamybini? fond? ir cirkuliacijos fond? suma pinigine iraika sudaro ?mones apyvartines l?as. Apyvartin?s l?os tai l?os, ?d?tos ? darbo objekt? ir gatavos produkcijos atsargas, taip pat l?os, esan?ios ?vairiuose gamybos proceso ir cirkuliacijos stadijas. Apyvartinis kapitalas vadinamas ir apyvartin?mis l?omis, turin?iomis sudaryti normalias gamybos s?lygas. Laikas, kur? apyvartin?s l?os b?na gamybos sferoje, vadinamos gamybos periodu, o laikas j? cirkuliacijos stadijose cirkuliacijos periodu. Apyvartini? l?? skiriamoji ypatyb?, kad jos kei?ia savo nat?rine form?, pereina i gamybos sferos, ir prieingai. is nepaliaujamas formos kitimas, nenutr?kstama apyvartini? l?? apytaka vadinama apyvartumu. Gamyboje vis? laik? vyksta apyvartinio kapitalo apyvarta. Apyvarta tai kiekyb?s matas per tam tikr? laik?. Apyvarta imatuojama tam tikr? kiekyb? per laiko vienet?: per minut?, valand?, dien? ir pan.. Apyvartini? l?? apyvartos cikl? sudaro:1. darbo objekt? buvimas sand?liuose Tga.2. darbo objekt? funkcionavimas gamybos procese laikas, taip pat laikas pertrauk?, kuri? metu gamybos procesas nenutr?ksta Tng3. gatavos produkcijos realizavimo laikas Tgp. Vis? apyvartini? l?? apyvartos ciklo trukm? (Tap) apskai?iuojama pagal formul?:Tap = Tga + Tng + Tgp Apyvartos ciklas tai laikas, reikalingas paversti pinigus atsargomis, gamyba ir v?l gauti pinigus. Debitorinis ?siskolinimas tai pinigai, kuriuos asmenys ir ?mon?s yra skolingi, nes pirko preki?, paslaug? ar aliav?, bet u tai dar nesumok?jo, arba pasiskolino i? pinig?; tai visuma ?siskolinim? , kurios b?tina apmok?ti per tam tikr? ataskaitin? laikotarp?. Debitoriniai ?siskolinimai parodo pinig? kiek?, kur? ?mon? tikisi gauti i savo produkcijos vartotoj? u neapmok?t? produkcij?. Apyvartini? l?? naudojimas ?vertinamas keletu rodikli?:1. apyvartumas matuojamas apyvartini? l?? apyvart? skai?iumi per atitinkam? laikotarp?, arba apyvartumo koeficientu Kap, kuris apskai?iuojamas pagal formul?:Kap = Tpl / TapTpl planuojamasis atitinkamo laikotarpio dien? skai?ius (met? 360, ketvir?io 90, m?nesio 30) Tap vienas apyvartini? l?? apyvartos trukm?, dienomis.
2. produkcijos gamybos vert? vienam apyvartini? l?? pagrindiniam vienetui. Skaitmenine iraika is rodiklis lygus apyvartumo koeficientui Kap, kuris apskai?iuojamas pagal formul?:Kap = Pr / LapPr realizuotos produkcijos apimtis vertine iraik? tam tikru planiniu laikotarpiu, Lt;Lap vidutin?s apyvartin?s l?os tuo pa?iu laikotarpiu, Lt3. vidutin?s vienos apyvartos trukm? (tap) dienomis kuriam nors laikotarpiui paskai?iuojama pagal i? formul?: Tap = Lpl * Tpl / Pr Kuo trumpesn? vidutin?s vienos apyvartos trukm?, tuo daugiau apyvart? parodo apyvartin?s l?os, daugiau produkcijos pagamina ?mon? su ta pa?ia apyvartini? l?? suma. Tod?l spartinant apyvartini? l?? apyvartum?, ma?ja j? poreikis. Taigi, ir apyvartini? l?? apyvartumo koeficientas, ir vienos apyvartos trukm? dienomis apib?dina apyvartini? l?? apyvartos greit?. Norint paspartinti apyvartini? l?? apyvartum?, reikia mainti j? buvimo laik? ir gamybos sferoje, ir cirkuliacijos sferoje.

3.3 Kapitalo investicijos

?mon?s investicin?s veiklos pagrindas – kapitalo investicijos. Daugelyje ?moni? i investavimo r?is iuolaikin?mis s?lygomis yra vienintel? investicin?s veiklos kryptis. Kapitalo investicijos- tai investicijos ilgalaikiam materialiam ir nematerialiam turtui sukurti, ?sigyti arba jo vertei padidinti. Kapitalo investicij? svarbiausieji ypatumai:Kapitalo investavimas yra pagrindin? ?mon?s ekonominio vystymo strategijos realizavimo forma. Pagrindin? ?mon?s ekonominio vystymo tiksl? ?gyvendinti padeda aukto efektyvumo investiciniai projektai, o pats ?mon?s strateginio vystymo procesas yra ne kas kita, kaip i? investicini? projekt? visuma. i investavimo forma leidia ?monei s?kmingai ?siskverbti ? naujas preki? ir regionines rinkas, utikrinti nepaliaujam? savo rinkos vert?s augim?.Kapitalo investicijos yra glaudiai susijusios su ?mon?s ?kine veikla. Didinti gamybos ir produkcijos realizavimo apimtis, pl?sti gamini? asortiment? ir kelti j? kokyb?, mainti einam?sias veiklos ilaidas paprastai padeda kapitalo investicijos.Kapitalo investicijos danai utikrina auktesn? pelningumo lyg? nei finansin?s investicijos.?gyvendintos kapitalo investicijos utikrina ?monei stabilius gryn? pinig? srautus.Kapitalo investicijos susijusios su auktu moralinio nusid?v?jimo rizikos lygiu.

Kapitalo investicijos pasiymi auktu prie infliacin?s apsaugos lygiu. Kapitalo investicijos yra maiau likvidios.

Yra keletas ?mon?s kapitalo formavimo altini?:veikian?ios ?mon?s pelnas;parduodamos akcijos;bank? kreditai;usieni? ali? kapitalai ir pan.

Didioji ?mon?s naudojam? pinigini? l?? dalis sukaupiama parduodant prekes bei teikiant paslaugas. Kadangi ios l?os susidaro pa?ioje ?mon?je, tai jos ir vadinamos vidin?mis l?omis. Kitos l?os turi ateiti i ior?s, arba i iorini? altini?, jos vadinamos iorin?mis l?omis.

IVADOS

Nagrin?jant kapital?, kaip vien? i svarbiausi? gamybos veiksni?, element? gal?jome pasteb?ti, kad ?ia vis? pirma yra svarbus kapitalo formavimas. Nuplanavimas, kiek, kokio ir kam reikia jo, galima be joki? kli??i? s?kmingai prad?ti, pl?toti ir t?sti veikl?, versl? taip, kad jis atnet? kuo didesn? tiek tiesiogin?, tiek j? netiesiogin? ekonomin? naud?. Ta?iau prie to prisideda ir kapitalo ?d?jimai, tai yra investavimai. Tik taip gal?sime vykdyti visk? pagal naujausias technologijas su paangiausiomis id?jomis, ?diegimais. Taip gal?sime patenkinti net ir irankiausi? klient? poreikius, l?kes?ius, kadangi vartotojai kreipia d?mes? ten, kur viskas nauja, taip pat kaina atitinka kokyb?, tai yra nevirija teikiamos ekonomin?s naudos.

LITERAT?RA

1. R. Norvaiien?. ,,?mon?s investicij? valdymas. Kaunas*Technologija* 2004.2. B. Martinkus, V. ilinskas. ,,Ekonomikos pagrindai. Kaunas*Technologija* 1997.3.http://www.vadovelis.lt/darbai/lt/ekonomika/konspektai/darbas6825/KAPITALO_SAMPRATA_IR_REIKSME (i?r?ta: 2010.10.16)