TurinysĮvadas 3Turizmo samprata 4Kaimo turizmo sąsajos 5Kaimo turizmo plėtros nauda 7 ĮvadasTurizmas yra daugiamatė bei daugiafunkcinė ekonominė veikla, turintistiprų socialinį aspektą. 1991 metais Tarptautinė turizmo organizacija(WTO) parengė turizmo apibrėžimą, kur turizmas apibrėžiamas, kaip visoskelionių, ekskursijų rūšys, kai asmuo palieka savo nuolatinę darbo vietąilgiau nei vieną parą ir trumpiau nei 12 mėnesių, ir kai išvykos tikslasnėra samdoma, apmokama veikla. Turizmas apima atostogas (darbo atostogas, trumpas savaitgalinesišvykas ar vienos dienos keliones), verslo keliones, draugų ar giminiųlankymą, taip pat išvykas susijusias su mokslais, sportu, sveikata arreligija. Į turizmo sąvoką įeina žmogaus judėjimas iš vienos šalies į kitą.Be to, ši sąvoka apima šalies gyventojų rekreacijos bei sportinę veiklą jųgyvenamoje teritorijoje. Abi šios grupės naudoja tuos pačius gamtinius arekonominius resursus. Kaimo turizmas – viena naujausių verslo šakų Lietuvoje, bet jau spėjoįleisti gilias šaknis šalies poilsio organizavimo sferoje, turi sukaupęsnemažai patirties, įgijęs savitų tradicijų. Dažnas šiokių tokių pajamųturintis miesto gyventojas atostogų metą ar savaitgalį nori atitrūkti nuomiesto triukšmo, dulkių, kaimynų bruzdesio ir sprunka į kaimą: arčiaunatūralios gamtos, norėdamas pabūti ramumoje bei atokvėpyje. Tokiųpoilsiautojų atsiranda vis daugiau. Ir būtent kaimo turizmas gali jiems taisuteikti. Lietuva 2003 m. spalio 15 d. įstojo į pasaulio turizmo organizaciją.Įstojimas į turizmo organizaciją, kurioje oficialiai užregistruota 142valstybės, rodo mūsų šalies sustiprėjimą, pažangą šioje verslo šakoje. Dėkato, yra kuriamos naujos darbo vietos, didinamas užimtumas. Tai galimybėmūsų šaliai plėstis, realizuoti save. Nors šiuo metu kaimo turizmasLietuvoje sparčiai pažengęs į priekį, tačiau asmenys, užsiimantys šiuoverslu, ateityje planuoja dar daugiau įvairių pramogų, poilsio,laisvalaikio leidimo paslaugų. Turizmo samprataNorint apibūdinti poilsį kaime ir suvokti, kas yra kaimo turizmas,reikėtų išsiaiškinti sąvoką „turizmas“. Ar galima vienareikšmiškaiatsakyti į klausimą, ką talpina savyje sąvoka „turizmas“? Vieniems turizmasasocijuojasi su palapine ir dainomis prie laužo, kitiems tai išvyka įistorines vietas, tretiems kelionė į užsienio šalis. Šiandien mes turizmą priimame kaip didelį XXI a. fenomeną, kaip vienąiš šviesiausių reiškinių mūsų laikmety, kuris įsiskverbia į visas mūsųgyvenimo sferas ir keičia supantį pasaulį. Turizmas tapo vienu išsvarbiausių ekonomikos faktorių, todėl mes nagrinėjame jį ne paprastai,kaip išvyką arba poilsį. Turizmas pasireiškia kelionių įvairumu ir apima asmenis, keliaujančiusir atvykstančius į vietas, esančias už įprastos aplinkos ribų, poilsiotikslu. Nepaisant to, kad turizmo vystymosi procese atsirado skirtingi„turizmo“ supratimo aiškinimai, ypatingą reikšmę turi šie kriterijai, kurieyra laikomi pagrindiniais: ❖ Vietos pakeitimas; ❖ Buvimas kitoje vietoje; ❖ Darbo užmokestis iš lankomos vietos išteklių. Esmė šio kriterijaus ta, kad pagrindiniu kelionės tikslu negali būti veiklos, apmokamos iš išteklių lankomoje vietoje, įvykdamas. Turizmas kaip paslauga Lietuvoje yra palyginti naujas verslas. Ikišiol labiausiai vystomas išvažiuojamasis turizmas, susijęs su keliavimu įkitas šalis. Tačiau ne mažiau efektyvus rekreaciniu požiūriu yra vietinis turizmas– poilsis gimtoje šalyje, aplankant istorinius, architektūrinius,kultūrinius bei gamtinius paminklus, susipažįstant su atskirų regionųetnokultūra ir gyvensena, kas dažniausiai yra būdinga ne miesto, bet kaimoteritorijoms. Poilsis kaime šios veiklos organizatorių požiūriu gali būti vertinamaskaip pajamų šaltinis. Iš poilsio paslaugų organizavimo veiklos kaimegaunamos pajamos. Šias pajamas galima gauti ne tik teikiant apgyvendinimoir maitinimo paslaugas, bet ir išnaudojant objektus, kurių pritaikymasturizmo tikslams nereikalauja papildomų investicijų: pvz., ekskursijų pasbitininkus organizavimas, dvarų aplankymas ir t.t. Vienas pagrindiniųpapildomas pajamas teikiančių šaltinių yra namų ūkio produkcijos turistamspardavimas: maisto produktų, antikvarinių sendaikčių, rankdarbių, suvenyrų. Kaimo turizmo sąsajosPoilsis kaime – verslas. Tai veikla, teikianti specifines paslaugasatvykstantiems poilsiauti į kaimą. Į kaimo aplinką patekęs turistas galidalyvauti ir kaimo bendruomenės organizuojamuose renginiuose. Skiriamosšios šių renginių grupės: • Informaciniai – publicistiniai ( seminarai, kursai, diskusijos); • Kultūriniai ( vakaronės, liaudies šokių vakarai, etnografinės šventės, koncertai); • Sportiniai ( varžybos, turnyrai, sąskrydžiai); • Pramoginiai ( diskotekos, festivaliai). Taigi, norint sudominti bei palaikyti poilsiautojo nuotaiką,reikalingas kaimo turizmo paslaugas teikiančių subjektų pasiruošimas,suteikiantis galimybę pasiūlyti vienokias ar kitokias pramogas. Kaimo turizmo paslaugų pasirinkimą lemia turistų noras: ❖ Pažinti gamtą, kultūrą, tradicijas; ❖ Patirti nuotykių, aštrių ir emocingų išgyvenimų; ❖ Naudotis naujomis ir įvairiomis rekreacinėmis erdvėmis; ❖ Pakeisti įprastą gyvenimo aplinką kita; ❖ Pailsėti nuo įtemptų darbų ir kt. Pagal šiuos ir kitus turistų norus arba keliavimo motyvus formuojasiatskiros turizmo rūšys: Kultūrinis pažintinis turizmas – kai keliaujama pažinimo tikslu,norint susipažinti su kultūrinėmis, istorinėmis savo ar kitos šaliesvertybėmis. Daugelis kiekvienos tautos kultūrinių, etninių, etnografinių,
istorinių, architektūrinių bei gamtinių paminklų ir įžymybių yra nemiestuose, bet kaimo vietovėse, todėl poilsis kaime arba kaimo turizmaspirmiausiai siejasi su šia turizmo rūšimi. Sanatorinis turizmas – kai keliaujama norint sustiprinti sveikatą irpasigydyti. Tam pirmiausia tinka Lietuvos kurortai. Sanatorinio turizmopagrindas yra ne pasyvus poilsis, bet kokia nors aktyvi fizinė veikla:vaikščiojimas, maudymasis ir plaukiojimas, mankšta ir pan. Kurortaipasirenkami pagal juose dominuojančias veiklos rūšis ( vandens ar jūrųveikla, kalnų slidinėjimas, gydymasis ir pan. ), klimatą, atstumą. DalisLietuvos sanatorijų ir reabilitacinio gydymo įstaigų taip pat yra nemiestuose, pvz., Abromiškėse ( Trakų raj. ), Viršužigyje ( Kauno raj. ) irkt. Verslinis turizmas – tai verslo kelionės. Vakarų Europos šalyse šiturizmo rūšis dėl didelės rinkos vadinama turizmo „duona ir druska“.Verslininkai, nepriklausomai nuo sezono, yra pasiruošę mokėti pinigus užbrangias aukštos kokybės paslaugas. Reikia pastebėti, kad LietuvosRespublikos turizmo įstatymo nuostatomis, keliavimas verslo tikslais nėrapriskiriamas turizmui. Profesinis turizmas – tai kelionės profesiniais interesais. Verslo irprofesinis turizmas dažnai sujungiami į vieną rūšį, nors verslininkų irkitų grupių atstovų brangių paslaugų pirkimo galimybės ir bendra perkamojigalia skiriasi. Ši turizmo forma taip pat yra už Lietuvos Respublikosturizmo įstatymo ribų. Etninis turizmas – tai giminių, gimtojo krašto lankymas, susipažinimassu tėvų žeme. Kai kuriuose šaltiniuose tai vadinama nostalginiu turizmu.Dažniausiai keliautojai apsistoja pas gimines, todėl specialiųapgyvendinimo paslaugų jiems nereikia. Lietuvoje – tai gan populiari vidausir atvykstamojo turizmo rūšis. Atvykstamasis nostalginis turizmas labaisvarbus Lietuvos Vakarų regionui, kur gimtųjų vietų aplankyti atvykstabuvusios Rytų Prūsijos gentainiai, taip pat Rytų lietuviai, kur poilsiautiį Aukštaitijos kaimus ir miestelius važiuodavo kelios Sankt – Peterburgokartos. Sportinis turizmas – tai kelionės susijusios su dalyvavimu sportovaržybose. Šiuo tikslu keliauja sporto komandos, „sirgalių“ klubai,pavieniai asmenys. Sportinio turizmo paslaugos – pradedant nuo informacijosir baigiant sporto renginių dalyvių ir žiūrovų aptarnavimu. Sporto turizmoindustrija yra viena iš plačiausių sistemų, apimančių ne tik sporto prekiųgamybą, keliautojų aptarnavimą, bet ir sporto… simbolikos gamybą irplatinimą, transliacijų organizavimą ir kitas tik šiai sričiai būdingasveiklas. Religinis turizmas – tai šventų vietų lankymas, jų tvarkymas,kelionės, susijusios su įvairiomis religinėmis procedūromis, misijomis,dalyvavimu atlaiduose ir pan. Religinis turizmas, kaip ir kitos turizmoformos, apima keliautojų ir maldininkų aptarnavimą ir paslaugų beiinformacijos teikimą. Lietuvoje yra daug įvairių vietų, susijusių sureligine kultūra bei paveldu. Nemaža jų dalis yra kaimo vietovėse. Tai buvęvienuolynai, šventieji šaltiniai, šventos vietos, kurios žinomos irlankomos ne tik vietos maldininkų ir turistų, bet žinomos tarp keliautojųiš užsienio. Čia galima paminėti Pažaislio vienuolyną ( Kauno r. ), Kryžiųkalną ( Šiaulių r. ) ir kitas žymias vietas. Lietuvoje ši veiklos sritisbene mažiausiai išvystyta. Atgyjant religijos įtakai žmogaus gyvenime, augaturistinės informacijos apie religines vietas, renginius poreikius. Taiirgi viena iš turizmo plėtojimo krypčių. Nuotykinis turizmas – kai keliaujama, norint patirti nuotykių, fizinesiškrovas, pajusti įtampą, išbandyti save. Šiai turizmo rūšiai priklausokelionės į kalnus, į olas, srauniomis upėmis ir pan. Tai pati būdingiausiakaimo turizmo rūšis, nes daugelis nuotykių patiriama keliaujantekstremaliomis gamtinėmis sąlygomis. Vienas iš pagrindinių reikalavimų –turistų fizinis pasiruošimas. Kai kuriais atvejais kelionei vadovaujaspecialiai paruoštas patyręs instruktorius. Nuotykių turizmas nėra susijęssu profesionaliu sportu. Poilsio turizmas – tai poilsinės kelionės, kurių metu vengiamasudėtingos ar intensyvios veiklos, siekiama pailsėti, atsipalaiduoti,sumažinti įtampą, pakeisti aplinką. Lietuvos turizmo firmų veikloje dominuoja išvykstamosios poilsinėskelionės. Tačiau poilsio turizmas yra ne tik grupinės, bet ir individualioskelionės. Dabartinė kaimo turizmo samprata kaip tik apima individualias iršeimynines poilsio keliones į kaimo sodybas, kurių tikslas – fizinių irdvasinių jėgų atgavimas. Tokiu būdu galima pateikti dar vieną kaimo turizmoapibūdinimą – tai kelionė į kaimo vietovę, norint pailsėti gamtoje,maitintis natūraliu, šviežiu maistu bei užsiimti tai aplinkai būdingaveikla. Nuo kitų turizmo veiklų jis skiriasi tuo, kad stengiamasi išvengtidaugelio miesto gyvenimo nepatogumų – žmonių minios, triukšmo, užterštooro, skubos, konservuoto ir apdoroto maisto, hipodinamijos (per mažojudėjimo). Pagrindinis šio turizmo bruožas, kad miesto aplinka su jaibūdingu gyvenimo būdu pakeičiama į kitokią – kaimo aplinką. Kaimo turizmo plėtros naudaSvarbiausias viso turizmo, nesvarbu ar tarptautinio, ar vietinio,plėtros tikslas yra teritorijos ekonominės ir socialinės plėtrospotencialas. Daug, jei ne daugiausiai, šalių visame pasaulyje daugiau armažiau pripažino turizmą, turizmo svarba globalinei ekonomikai dažniausiaiišreiškiama jo įnašu į BVP ir darbinį užimtumą. Turizmas yra vienadidžiausių industrijų, sudaranti 10,1 % pasaulio BVP ir 10,6 % pasauliodarbinio užimtumo. Kaimo turizmas, žinoma, apima labai mažą pasaulinės turizmo rinkosdalį, bet jis yra labai reikšmingas kaimo ekonomikai. Ekonominė nauda. Kaimo turizmas yra svarbus papildomas arba naujas pajamų šaltiniskaimo bendruomenėse. Dėl šio fakto: ❖ Sukuriamos naujos darbo vietos su turizmu susijusiame versle (apgyvendinimas, maitinimas, prekyba, transportas ir pramogos). ❖ Išsaugomos įsidarbinimo galimybės paslaugų sektoriuje (transporto, svetingumo, sveikatos apsaugos paslaugos, tradiciniai verslai ir amatai). ❖ Diversifikuojama vietinė ekonomika, sudaromas platesnis ir stabilesnis ekonomikos pagrindas vietinei bendruomenei. Diversifikacija – gaminamų prekių ir paslaugų asortimento išplėtimas, įvairinimas. ❖ Iškyla galimybės daugiafunkciškumui, taip saugomasi nuo laikinos depresijos ir apsaugomas tam tikras pajamų lygis. ❖ Palaikomas egzistuojantis verslas ir paslaugos. ❖ Į vietovę galima pritraukti naują verslą, toliau diversifikuojant ir stiprinant vietinę ekonomiką, nes mažėja poreikis valstybiniam ūkininkavimo subsidijavimui. Socialinė nauda. Kaimo turizmo plėtra teikia įvairią socialinę naudą, t.y.: ❖ Vietinių paslaugų, tokių kaip viešasis transportas, sveikatos priežiūra, palaikymas ir rėmimas. ❖ Naujos galimybės ir atrakcijos, kultūrinės ir pramogų galimybės ar sporto centrai. ❖ Padidėjęs socialinis kontaktas labiau izoliuotose bendruomenėse ir galimybės kultūriniams mainams. ❖ Vietinių papročių, amatų ir kultūrinio identiteto atgijimas. ❖ Moters vaidmens plėtra tradicinėse ir izoliuotose kaimo bendruomenėse. Poilsiui kaime reikalingi natūralūs kaimo sodyboje sukurti poilsioištekliai, užtikrinantys aukštą paslaugų kokybę bei išlaikantys aplinkossavitumą ir patrauklumą. Natūraliems kaimo turizmo ištekliams priskirtiniekologiškai švarūs maisto produktai, vanduo (tiek tiesioginiam vartojimui,tiek atrakcijoms – žvejybai, maudymuisi, plaukiojimui vandens dviračiais irkt.), oras, gamtinė aplinka. Sodyboje sukurti ištekliai – apgyvendinimo irpoilsio įranga, namų apyvokos daiktai, pramogų inventorius, ūkyje auginamigyvuliai, išauginti ir pagaminti maisto produktai. Pramoniniai ištekliai –apgyvendinimui, poilsiui ir atrakcijoms reikalinga įranga, inventorius,buities reikmenys.Kaimo turizmo kaip sistemos interpretacija
Pastaruoju metu žodis “verslas” tiek kasdieniame gyvenime, tiekvadybinėje literatūroje tapo itin populiarus. Dažniausiai verslo sąvokasiejama su pelno gavimu. 2000 metais KTU išleistame “Aiškinamajame įmonėsvadybos terminų žodyne” rašoma, kad verslas – tai “veikla susieta su prekiųgamyba, prekyba bei paslaugų teikimu, siekiant gauti pelno. Beje, panašūsapibūdinimai dominuoja ir vadybinėje literatūroje. Taip pat įvairiuoseinformacijos šaltiniuose teigiama, kad norėdamas gauti pelną, verslininkasturi gaminti ir pateikti tai, ko rinkoje ieško pirkėjai. Kaimo turizmopaslaugų teikime pirmiausia dėmesys tenka ne sau, bet klientui – paslaugosgavėjui. Jei klientas bus patenkintas paslauga – jis už ją mokės pinigus. H. J. Warnecke verslą sutapatina su dviračiu: norint, kad jo rataisuktųsi – reikia minti pedalus. Šalia autorius pateikia ir kitą požiūrį įverslą – kaip į gyvą organizmą arba n…epaliaujamai veikiančią sistemą, kursvarbiausias dėmesys skiriamas nuolat besikeičiančių vartotojų poreikiųpatenkinimui. Tai būdinga turizmo verslui: jo sėkmė priklauso nuoiniciatorių ir organizatorių sugebėjimo patenkinti nuolat besikeičiančiusžmonių rekreacinius poreikius. Tai ypač aktualu kaimo turizmui: kad poilsiskaime būtų tinkamai organizuotas ir poilsiautojai mokėtų už rekreacinespaslaugas pinigus, nepakanka juos tik apgyvendinti, bet reikia įdėti daugenergijos ir darbo. Tačiau JAV mokslininkai pastebėjo, kad apie 80% verslųžlunga, kai jų savininkas – verslininkas į pirmąją vietą iškelia pelnosiekimą. Pelnas yra verslo veiklos pasekmė – rezultatas. Norint jį gauti,reikia pajamų, o jos iš kaimo turizmo verslo gaunamos tik tada, kaisodyboje ilsisi poilsiautojai. Pagrindinis šiuo verslu užsiimančioverslininko tikslas – sėkmingas poilsio paslaugų kūrimas ir pardavimas,nuolatinis rūpinimasis teikiamų paslaugų kokybe ir jos gerinimu. Visa taiapima viena iš svarbiausių verslo vadybos sričių – planavimas. Versloplanavimas – tai ne verslo plano sudarymas investicijų finansavimui gauti.Tai nuolatinis sodybos šeimininko rūpestis teikiamomis paslaugomis,klientais, jų poilsiu, o tuo pačiu savo verslo sėkme. Sodybos šeimininkassodybą poilsiui rengia su didelėmis materialinėmis, finansinėmis,kūrybinėmis investicijomis. Teisingai pasirinkta sodybos veiklos kryptis,paslaugų struktūra sukuria prielaidas verslo sėkmei. Kita ypatinga verslo vadybos veiklos sritis yra veiklos organizavimas.Kaimo turizmo sodyboje veiklos organizavimas apima keletą vadybinės veikloselementų: ❖ Sodybos paruošimas poilsiautojams; ❖ Poilsio paslaugų struktūros sudarymas; ❖ Darbo ir poilsiautojų aptarnavimo organizavimas; ❖ Ryšių su veiklos partneriais palaikymas; ❖ Informacijos klientams teikimas; ❖ Užsakymų priėmimas ir dokumentacijos tvarkymas ir aibė kitų kasdieninių darbų, kurių atlikimą tenka koordinuoti sodybos šeimininkui. Kiekvienas verslininkas siekia gauti didžiausią pelną mažiausiomissąnaudomis ir išlaidomis. Kaimo turizmo versle tai sunkiai pasiekiama, nesapgyvendinimo paslaugų kokybė siejama su komfortiškumu. Kuo aukštesniskomfortiškumo lygis, kuo gausesnės ir įvairesnės poilsio paslaugos – tuodaugiau reikia investicijų. Verslo pasaulis dinamiškas, todėl verslininkasprivalo sugebėti veikti greitai ir nedvejodamas, šaltai ir apgalvotai. Tampadeda detalus pajamų, išlaidų skaičiavimas bei veiklos rezultatųvertinimas. Iš čia išplaukia dar viena svarbi kaimo turizmo vadybos sritis
– apskaita ir kontrolė. Kaimo turizmo veikla, kaip ir visos kitos veiklos,kurioms išduodami patentai, neturi atskiro apskaitos tvarkymoreglamentavimo ir sodybininkas pats gali pasirinkti kokiu metodu tvarkytisavo finansinę dokumentaciją. Ne visada pakanka supaprastintos finansinėsveiklos operacijų registracijos kasos žurnale. Sodybų šeimininkai,dalyvaujantys ar ketinantys dalyvauti Europos Sąjungos, tame tarpe irSAPARD programose, turi apskaitą tvarkyti dvejybinio įrašo metodu. Kaimo turizmas kaip verslas apima visą rekreacinę ir poilsio kaimeorganizavimo veiklą bei su šia veikla susijusius tiek natūralius, tiekžmogaus sukurtus išteklius. Kaimo gyventojui – kaimo turizmas yra viena iš galimų kaime versliniųveiklų, kuria naudojant įvairius kaimo aplinkos išteklius, tenkinamipoilsiautojų poreikiai ir uždirbamos pajamos. Poilsiautojui parduodamapoilsio kaime paslauga. Paslaugos, kaip ir bet kurios kitos prekėspardavimas yra sudėtingas verslo komponentas. Už parduotas poilsio kaimepaslaugas gaunamos pajamos, kurios yra kaimo turizmo verslo ekonominisrezultatas. Profesorius V. Gronskas savo knygoje “Verslo ekonomika” versląlygina su dvisparniu paukščiu, kurio vienas sparnas – p…roduktų bei paslaugųgamyba, o kitas – komercija. Iš tiesų, jei bent vienas iš šių “sparnų”nedirba tolygiai ir užtikrintai, jei “sparnai” neatitinka vienas kito –verslas negali normaliai funkcionuoti ir yra pasmerktas žlugti. Tai aktualuir kaimo turizmo versle: galima daug investuoti pinigų ir puikiai paruoštisodybą, bet jei nebus joje poilsiautojų – poilsio paslaugų pirkėjų – nebusir pajamų. Taigi nuo šių “sparnų” – sudedamųjų ekonominės verslo struktūrosdalių – bei jų sąveikos labai priklauso verslo gyvavimas ir jo sėkmingumas.Verslo “sparnus” – gamybą ir komerciją valdo verslininkas – žmogus,gaminantis ir parduodantis prekes ar teikiantis paslaugas ir iš šiosveiklos gaunantis naudą. Nauda matuojama įvairiai: verslo mastais,pajamomis, pelnu. Tai materialus naudos vertinimas. Šalia jo yra irsocialinis vertinimas – gera prekės kokybė, patenkinti klientai, sukurtosdarbo vietos ir kt. Kaimo turizmo versle ypač aktuali poilsio paslaugųkokybė ir poilsiautojų poreikių patenkinimas. Nuo darbo ir kasdienėsįtampos pavargęs žmogus važiuoja į kaimą pailsėti: atgauti fizines irdvasines jėgas. Verslininko, užsiimančio kaimo turizmo paslaugų teikimurūpestis – suteikti poilsiautojui jo lūkesčius patenkinančią poilsiopaslaugą, už kurią, kaip ir bet kokią kitą prekę, jis sumokėtų verslininkuitam tikrą pinigų sumą. Kaimo turizmu užsiimantis ir norintis uždirbti verslininkas turidirbti ypatingai sunkiai, nes prekė – ypatinga poilsio paslauga, apie kuriądaugelis prieš keletą metų net nebuvo girdėjęs, o ir dabar daliaimiestiečių kaimas asocijuojasi su purvu, nešvara, girtaujančiais žmonėmisir kitokiais negatyviais dalykais. Šiandieninis kaimo turizmo verslo intensyvumas, efektyvumas ir sėkmėpriklauso nuo šiuo verslu užsiimančių verslininkų sugebėjimo suvokti, kopageidaus į jų sodybas atvykstantys poilsiautojai. Sodybos šeimininkasrūpinasi investicijomis, veiklos organizavimu, prisiima atsakomybę už visusveiklos rezultatus. Sodybos šeimininkas yra verslininkas ir daugeliu atvejuir vadybininkas. Kaimo turizmo veikloje svarbiausias sodybos šeimininkorūpestis – iš anksto tinkamai pasirengti būsimų poilsiautojų rekreaciniųporeikių tenkinimui ir jiems atvykus į sodybą – kokybiškai juos aptarnauti.Sodybos šeimininkas vienu metu atlieka keletą vadybinių vaidmenų: • Verslininkas – organizuojantis kaimo turizmo veiklą, per kaimoturizmo paslaugas teikiantis visuomenės nariams naudą ir iš šios veiklosgaunantis pelną; • Savininkas – nuosavybės teisėmis disponuojantis veiklaireikalingais ištekliais ir gautomis pajamomis; • Vadovas – veiklos kaimo turizmo sodyboje koordinatorius, priimtųsprendimų įgyvendintojas. Lietuvos kaimo turizmo sodybos nėra didelės. Vidutiniškai vienojesodyboje yra apie 10 vietų poilsiautojams. Tokių sodybų šeimininkų aukščiaupaminėti vaidmenys susilieja, net vadybos analitikams sunku juos išskirti.Sodybos šeimininkas savarankiškai disponuoja nuosavu ir skolintu kapitalu,vadovauja savo verslo įmonei, siekia pragyventi iš savo verslo, tuo pačiupasiryžęs jį plėsti bei vystyti. Tai apima visą vadybos procesą. Kaimoturizmo sodyboje vadybos veikla yra orientuota į gamtinių ištekliųtausojimą, žmogiškųjų išteklių ugdymą, joje taikomi mokslo ir praktikospasiekimai. Vadybos teoretikai tokias vadybines nuostatas vadina etiškavadyba. Ne kiekvienas kaimo gyventojas, turintis visas palankias sąlygas kaimoturizmo verslo plėtojimui, imasi šio verslo. Tai aktyvių, veržlių,bendraujančių ir dėmesingų klientų poreikiams žmonių verslas. Mokslininkųnustatyta, kad verslo sėkmę lemia ne pasirinkta verslo rūšis, bet jotinkamas tvarkymas, verslinės nuojautos turėjimas, teisingas verslo pokyčiųir perspektyvų numatymas. Yra svarbu tai, kad p…ats verslininkas turi nuspręsti ką jam veikti, kągaminti. Net tokioje iš pirmo žvilgsnio siauroje veikloje, kaip kaimoturizmas kiekvienas verslininkas turi galimybę pasirinkti: kokias poilsiopaslaugas teikti, kaip ir kokius klientus aptarnauti. Kaimo turizmuužsiimantis verslininkas laisvai dalyvauja poilsio paslaugų rinkoje. Išpoilsiautojų poreikių išplaukia sodybų specializacijos, kurios užtikrinapoilsiautojams teisę pasirinkti sodybos tipą. Taigi, iš tikrųjų galime daryti išvadą, kad kaimo turizmas – tai gyvasorganizmas, tai nepaliaujamai veikianti sistema, kur svarbiausias dėmesysskiriamas nuolat besikeičiančių vartotojų poreikių patenkinimui.
Statistinių metodų taikymo kaimo turizmui Lietuvoje sričių nustatymas
Kiekviena veiklos rūšis, ar tai būtų ekonominė, socialinė, kultūrinėir pan., turi savo įvairius statistinius rodiklius. Jie, atsižvelgiant įįvairias aplinkybes, pasirenkant tam tikrus kriterijus, yraužregistruojami, užrašomi tam tikro subjekto. Statistiniai rodikliai yralabai svarbūs tiek atskiram asmeniui, tiek ir visai valstybei. Kaimoturizmas Lietuvoje – tai dar viena veikla, turinti savo statistiniusduomenis. Kadangi kaimo turizmas Lietuvoje – tai pakankamai nauja,besivystanti veikla, todėl ir pagrindiniai statistiniai duomenys skelbiamitik nuo 2001 metų. Tačiau 2001 – 2005 (IV ketvirtis) metų laikotarpiopakanka tam, kad pastebėtumėme kaimo turizmo Lietuvoje bendrą augimotendenciją.
Lietuvos kaimo turizmo sodybų patalpų charakteristika 2001 – 2002m.| |Kambarių |Padidėjimas, |Vietų skaičius |Padidėjimas, || |skaičius |sumažėjimas | |sumažėjimas || | |(-), % | |(-), % || | | | | || |2001 |2002 |2002/2001 |2001 |2002 |2002/2001 ||Iš viso |651 |1418 |118 |1624 |3600 |121,6 ||Vienviečia|53 |97 |83 |53 |97 |83 ||i | | | | | | ||Dviviečiai|335 |743 |121,7 |670 |1486 |121,7 ||Triviečiai|263 |578 |119,7 |901 |2017 |123,8 ||ir kt. | | | | | | |
lentelė Nr. 1
Lietuvos kaimo turizmo sodybų patalpų charakteristika 2002 – 2003m.| |Kambarių |Padidėjimas, |Vietų skaičius |Padidėjimas, || |skaičius |sumažėjimas | |sumažėjimas || | |(-), % | |(-), % || | | | | || |2002 |2003 |2003/2002 |2002 |2003 |2003/2002 ||Iš viso |1418 |1657 |16,9 |3600 |4468 |24,1 ||Vienvieči|97 |109 |12,4 |97 |109 |12,4 ||ai | | | | | | ||Dviviečia|743 |836 |12,5 |1486 |1672 |12,5 ||i | | | | | | ||Triviečia|578 |712 |23,2 |2017 |2687 |33,2 ||i ir kt. | | | | | | |
lentelė Nr. 2
Lietuvos kaimo turizmo sodybų patalpų charakteristikos statistiniuoseduomenyse matomas ženklus kambarių skaičiaus, tuo pačiu ir vietų skaičiaus,didėjimas 2001 – 2003 metų laikotarpiu. 2001 metais Lietuvos statistikosdepartamente buvo užregistruota iš viso 651 kambariai Lietuvos kaimoturizmo sodybose. Tuo tarpu 2002 jų padaugėjo ir iš viso buvo 1418,padidėjo net 118%, tai yra dvigubai tiek plius dar 18% …nuo 2001 – ųjųskaičiaus. 2003 – aisiais metais kambarių ir vietų skaičius dar išaugo ikiatitinkamai 1657 ir 4468. Kambarių bei vietų skaičiaus augimui turėjoįtakos vis didesnis turistų antplūdis i Lietuvą. Daugelis turistų renkasibūtent kaimo turizmo sodybas, nes čia siūlomas poilsis gamtoje bei daugeliskitų privalumų. Na o kadangi kaimo turistų daugėja, sodybų šeimininkaiplečia savo valdas, siekdami kuo daugiau apgyvendinti turistų ir gautididesnį pelną.
Lietuvos kaimo turizmo sodybų ir vietų skaičius| |Kaimo turizmo |Padidėjimas, |Vietų |Padidėjimas, || |sodybų |sumažėjimas |skaičius |sumažėjimas || |skaičius |(-), % | |(-), % || | | | | || | | | | || |2002 |2003 |2003/2002 |2002 |2003 |2003/2002 ||Iš viso |288 |355 |23,3 |3600 |4468 |24,1 ||Alytaus |34 |40 |17,6 |1136 |798 |-29,8 ||apskritis | | | | | | ||Kauno |26 |30 |15,4 |241 |304 |26,1 ||apskritis | | | | | | ||Klaipėdos |27 |34 |25,9 |276 |411 |48,9 ||apskritis | | | | | | ||Marijampolės |7 |5 |-28,6 |86 |105 |22,1 ||apskritis | | | | | | ||Panevėžio |11 |13 |18,2 |71 |80 |12,7 ||apskritis | | | | | | ||Šiaulių |15 |18 |20 |75 |72 |-4 ||apskritis | | | | | | ||Tauragės |11 |16 |45,5 |93 |150 |61,3 ||apskritis | | | | | | ||Telšių |23 |25 |8,7 |281 |428 |52,3 ||apskritis | | | | | | ||Utenos |97 |128 |32 |972 |1449 |49,1 ||apskritis | | | | | | ||Vilniaus |37 |46 |24,3 |369 |671 |81,8 ||apskritis | | | | | | |
lentelė Nr. 3
Statistikos departamentas 2001 metais atliko bandomąjį tyrimą apiekaimo turizmo sodybų teikiamas paslaugas poilsiautojams. Buvo apklaustos179 kaimo sodybos, įregistruotos valstybiniame turizmo paslaugų registre.Jau 2002 metais Lietuvoje buvo įregistruotos 288 kaimo turizmo sodybos,kuriose buvo 3600 vietų. 2003 – aisiais metais kaimo sodybų skaičius darišaugo, iki 355, tai 23,3% daugiau negu 2002 – aisiais. Na o 2004 – aisiaisšis skaičius jau nežymiai, bet vis viena padidėjo iki 361. Visų pirma, tokįspartų sodybų skaičiaus augimą lėmė didėjantis turistų, norinčių pailsėtibūtent kaimo sodyboje, skaičius. Kaip ekonomikoje teigiama: didėjapaklausa, didės ir pasiūla. Taip pat, Lietuvoje kaimo sodyboms vis daugiauskiriama lėšų pagal įvairias programas ir projektus. Tai taip pat skatinažmones užsiimti šia veikla. Sprendžiant iš to, kad jau 2004 – aisiaismetais sodybų skaičiaus didėjimas mažesnis, galime teigti, kad šiai rinkaiLietuvoje dar atsiranda kliūčių, barjerų, neleidžiančių toliau sėkmingaivystytis. Visų pirma, kaimo turizmo sėkmė daug priklauso ir nuo klimatosąlygų. Visi žinome, kad Lietuvoje daugiausiai turistų prie kaimo so…dybųpailsėti traukia vasarą. Todėl šalta, darganota, lietinga vasara tikraisumažina turistų antplūdį, kas sąlygoja ir sodybų sumažėjimą. Sodybųšeimininkai praranda pajamas, o kai kurios net bankrutuoja. Taip pat, patiLietuvos valstybė turi skirti lėšų tam, kad būtų prižiūrima gamta, kad būtųprižiūrimi, tausojami Lietuvos gamtos paminklai, kiti objektai, kuriepritraukia turistus ne tik iš pačios Lietuvos, bet ir iš užsienio šalių. Okaimo turizme pats svarbiausias elementas ir yra tie žmonės, turistai, nuokurių kiekio priklauso kaimo turizmo verslo egzistavimas. Todėlverslininkai, užsiimantys šiuo verslu privalo daryti viską, kas galėtųpritraukti turistus. 2001 metais daugiausia kaimo sodybų buvo įrengta Ignalinos, Klaipėdos,Trakų rajonų savivaldybėse. Panaši tendencija išliko ir kitais metais, 2002metais kaimo turizmo sodybų skaičius didžiausias buvo Utenos, Vilniaus,Alytaus ir Klaipėdos apskrityse, 2003 metais apskritys, turinčiosdidžiausią kaimo sodybų skaičių išliko tos pačios. Utenos apskrityje 2003,2004 metais atitinkamai buvo 97 ir 128 kaimo turizmo sodybos – daugiausiaiš visos Lietuvos. Nes būtent Utenos apskrityje yra daugiausiai miškų,ežerų, gražių vietų, istorinių, gamtinių paminklų (Ladakalnis, Palūšėsbažnyčia, Ginučių malūnas Ignalinos raj., Labanoro giria Švenčionių raj. irkt.). O tai ir skatina turistus rinktis būtent šį kraštą. Taip pat, darkalbant apie Ignaliną, čia jau nuo 2003 – ųjų rekonstruojamas, tvarkomasžiemos sporto centras, kuris kiekvieną žiemą, ir ne tik, pritraukia daugelįturistų.
Apgyvendinta poilsiautojų Lietuvos kaimo turizmo sodybose 2001 – 2002m.Pagal šalis| |Poilsiautojų |Padidėjimas, |Nakvynių |Padidėjimas, |
| |skaičius |sumažėjimas |skaičius |sumažėjimas || | |(-), % | |(-), % || | | | | || |2001 |2002 |2002/2001 |2001 |2002 |2002/2001 ||Iš viso |32296 |63081 |95,3 |69324 |241016 |3,5 k. ||Iš Lietuvos|28370 |55724 |96,4 |57830 |212185 |3,7 k. ||Iš užsienio|3926 |7357 |87,4 |11494 |28831 |150,8 ||Danija |311 |59 |-81 |975 |325 |-66,7 ||Estija |149 |229 |53,7 |433 |1681 |3,8 k. ||Latvija |393 |762 |93,9 |839 |2700 |3,2 k. ||Lenkija |616 |1022 |65,9 |1259 |3984 |3,2 k. ||Prancūzija |95 |143 |50,5 |196 |644 |3,3 k. ||Suomija |115 |170 |47,8 |278 |554 |99,3 ||Švedija |291 |211 |-27,5 |778 |625 |-19,7 ||Vokietija |853 |2708 |3,2 k. |2803 |10999 |3,9 k. ||NVS |433 |1062 |145,3 |1185 |3890 |3,3 k. ||Rusija |345 |861 |149,6 |982 |3184 |3,2 k. ||Baltarusija|88 |201 |128,4 |203 |706 |3,5 k. ||Amerika |365 |285 |-21,9 |1137 |1030 |-9,4 ||Kitos šalys|305 |706 |131,5 |1611 |2399 |48,9 |lentelė Nr. 4
Apgyvendinta poilsiautojų Lietuvos kaimo turizmo sodybose 2002 – 2003m.Pagal šalis| |Poilsiautojų |Padidėjimas, |Nakvynių |Padidėjimas, || |skaičius |sumažėjimas |skaičius |sumažėjimas || | |(-), % | |(-), % || | | | | || |2002 |2003 |2003/2002 |2002 |2003 |2003/2002 ||Iš viso |63081 |76935 |…22 |241016 |262189 |8,8 ||Iš |55724 |68092 |22,2 |212185 |225746 |6,4 ||Lietuvos | | | | | | ||Iš |7357 |8843 |20,2 |28831 |36443 |26,4 ||užsienio | | | | | | ||Danija |59 |136 |2,3 k. |325 |591 |81,8 ||Estija |229 |353 |54,1 |1681 |1525 |-9,3 ||Latvija |762 |1213 |59,2 |2700 |5524 |2,0 k. ||Lenkija |1022 |883 |-13,6 |3984 |3307 |-17 ||Prancūzija|143 |182 |27,3 |644 |946 |46,9 ||Suomija |170 |200 |17,6 |554 |564 |1,8 ||Švedija |211 |236 |11,8 |625 |977 |56,3 ||Vokietija |2708 |3207 |18,4 |10999 |14185 |29 ||NVS |1062 |1023 |-3,7 |3890 |3664 |-5,8 ||Rusija |861 |790 |-8,2 |3184 |2774 |-12,9 ||Baltarusij|201 |233 |15,9 |706 |890 |26,1 ||a | | | | | | ||Amerika |285 |338 |18,6 |1030 |1274 |23,7 ||Kitos |706 |1072 |51,8 |2399 |3886 |62 ||šalys | | | | | | |
lentelė Nr. 5
2001 metų statistikos departamento tyrimo duomenimis kaimo sodyboseapsilankė 32,2tūkst. poilsiautojų, iš jų 3,9 tūkst. užsieniečių. Vidutinėpoilsiautojo buvimo trukmė apie 2-3 dienas, kadangi dalis poilsiautojųatvykdavo tik savaitgaliais. Jau 2002 m. Kaimo turizmo sodybose apsilankė beveik dvigubai (95,3%)daugiau negu pernai, net 63081 poilsiautojų. Kadangi 2002 m. vidutinėpoilsiautojo buvimo trukmė padidėjo ir sudarė 3,8 nakvynės, todėl irnakvynių skaičius 2002 metais padidėjo net 3,5 karto. Poilsiautojų skaičiusypač padidėjo Lietuvos gyventojų, bet ir užsieniečių 2002 metais kaimosodybose buvo apsistoję daugiau. Tokį staigų padidėjimą sąlygojo daugelisveiksnių: kaimo turizmo sodybų paslaugų kokybės gerėjimas, kaip anksčiaubuvo teigiama, padidėjąs kaimo sodybų skaičius, leidžiantis priimti visdaugiau poilsiautojų, žmonių noras pabūti gamtoje, prie ežerų, upių, miškų,o ne triukšminguose miestų viešbučiuose ir kiti. Taip pat, labai išaugęsvietinių gyventojų skaičius parodo, kad daugelis lietuvių mieliau renkasiatostogas Lietuvos kaimo sodyboje, kur yra pakankamai nebrangu, negubrangias užsienio atostogas, nes žmonių ekonominė padėtis Lietuvoje nėralabai gera. 2003 – aisiais metais poilsiautojų skaičius jau nežymiai, betvis viena padidėjo iki 68092 Lietuvos gyventojų ir 8843 užsieniečių. 2004m. kaimo turizmo sodybose ilsėjosi 33,5 procentais daugiau poilsiautojų nei2003 metais. 2004 m. tyrimo duomenimis, kaimo turizmo sodybose ilsėjosi102,7 tūkst. poilsiautojų (2003 m. – 76,9 tūkst.), iš jų 12,7 tūkst.užsieniečių (2003 m. – 8,8 tūkst.). 2004 m. vidutinė poilsiautojų buvimotrukmė – 3,2 nakvynės (2003 m. – 3,4 nakvynės). Šį šuolį sąlygojo ir tai,kad nuo 2004 metų gegužės 1 dienos mes tapome Europos Sąjungos nare, o taireiškė laisvą ES šalių asmenų judėjimą, kas pritraukė į Lietuvos kaimosodybas daugiau užsieniečių. Tačiau nepaisant 2001 – 2004 metų laikotarpio teigiamų tendencijųkalbant apie kaimo turizmą, 2005 m. Lietuvos kaimo turizmo sodybose pertris šių metų mėnesius sulaukta tik 15,7 tūkst. svečių – 8,7 proc. mažiaunei pirmąjį 2004 metų ketvirtį, kai jas aplankė 17,2 tūkst. žmonių. Bet taigalima paaiškinti tuo, kad šiemet poilsiautojų skaičius sumažėjo jų … mažiausulaukus sausio mėnesį. O sausio mėnuo šiais metais buvo tikrai nežiemiškas, retai buvo sniego, kas atbaidydavo turistus, norinčiuspaslidinėti ar pačiuožinėti Lietuvos miškuose ar ant ežerų. Pavyzdys galėtųbūti Ignalinos žiemos sporto centras, kuris šią žiemą patyrė nuostolių viendėl to, kad buvo labai blogas oras. Tačiau jau 2005 metų kovą sodybosepoilsiavo 6,2 tūkst. žmonių – per 3 proc. daugiau nei pernai tą patįmėnesį, pranešė Lietuvos kaimo turizmo asociacija. Daugiausiai poilsiautojųkovo mėnesį sulaukė Aukštaitijos regionas (3,1 tūkst. žmonių), Žemaitija (2tūkst.) bei Dzūkija (1,1 tūkst.). Todėl galime daryti išvadą, kad Lietuvoskaimo turizmas kasmet plečiasi, ir kasmet pritraukia vis daugiaupoilsiautojų tiek vietinių, tiek ir užsienio gyventojų. 2001 metais daugiausia užsieniečių buvo iš Vokietijos, Latvijos irLenkijos, mažiausiai iš Baltarusijos ir Prancūzijos. 2002 metais, kaip jauanksčiau buvo teigiama, smarkiai padidėjo poilsiautojų skaičius,užsieniečių net 87,4 %. Šiais metais daugiausiai užsieniečių buvo taip patiš Vokietijos, Latvijos ir Lenkijos, tačiau taip pat padidėjo turistų išRusijos. Tačiau iš Švedijos, Amerikos, o ypač iš Danijos turistų skaičiussmarkiai sumažėjo. Dėl Amerikos užsieniečių skaičiaus sumažėjimo niekasneprieštaraus, kad tam turėjo įtakos 2001 – ųjų metų rugsėjo 11 dienosįvykiai, po kurių daug Amerikos piliečių pradėjo vengti skrydžių lėktuvu. Ojuk į Lietuvą patekti iš Amerikos yra tik vienas kelias – lėktuvu. 2003metais daugiausia užsieniečių vėl buvo iš Vokietijos, Latvijos, Lenkijos,nors užsieniečių iš Lenkijos lyginant su praėjusiais metais sumažėjo.Sumažėjo 2003 metais kaimo sodybose užsieniečių ir iš Rusijos, tačiaupadidėjo amerikiečių, norinčių pailsėti Lietuvos kaimo sodybose. Poilsiautojų skaičius Lietuvos kaimo turizmo sodybose 2002 – 2003 m.Pagal apskritis| |Iš viso |Padidėji|Lietuvos |Padidėji|Užsieniečia|Padidėji|| | |mas, |gyventojai |mas, |i |mas, || | |sumažėji| |sumažėji| |sumažėji|| | |mas (-),| |mas (-),| |mas (-),|| | |% | |% | |% || | | | | | | |
|2002 |2003 |2003/2002 |2002 |2003 |2003/2002 |2002 |2003 |2003/2002 | |Išviso |63081 |76935 |22 |55724 |68092 |22,2 |7357 |8843 |20,2 | |Alytaus
apskritis |8095 |8321 |2,8 |7163 |7791 |8,8 |932 |530 |-43,1 | |Kaunoapskritis |6130 |10257 |67,3 |5361 |9622 |79,5 |769 |635 |-17,4 ||Klaipėdos apskritis |5580 |5247 |-6 |4357 |4374 |0,4 |1223 |873 |-28,6 | |Marijampolės apskritis |2540 |2091 |-17,7 |2403 |1984 |-17,4 |137 |107 |-21,9 | |Panevėžio apskritis |852 |1352 |58,7 |505 |1053 |2,1 k. |347 |299 |- 13,8 | |Šiaulių apskritis |804 |771 |-4,1 |740 |618 |-16,5 |64 |153 |2,4 k.| |Tauragės apskritis |1436 |1775 |23,6 |1096 |1303 |18,9 |340 |472 |38,8 ||Telšių apskritis |2830 |5604 |98 |2056 |4926 |2,4 k. |774 |678 |-12,4 ||Utenos apskritis |13905 |17516 |26 |13106 |16281 |24,2 |799 |1235 |54,6 | |Vilniaus apskritis |20909 |24001 |14,8 |18937 |20140 |6,4 |1972 |3861|95,8 | |lentelė Nr. 62002 metais statistikos departamentui atlikus statistinį tyrimą,paaiškėjo, kad daugiausiai poilsiautojų lankėsi Vilniaus, Utenos, Alytaus,Klaipėdos ir Kauno apskrityse. Šios apskritys buvo labiausiai lankomos ir2003 metais, taip pat šiais metais žymiai daugiau poilsiautojų sulaukė irTelšių apskritis. Iš lentelės matome, kad 2003 metais užsieniečių skaičiusyra padidėjęs, bet daugelyje apskričių jų skaičius sumažėjęs, kadangidaugelis užsieniečių rinkosi Vilniaus, Utenos bei Tauragės apskričių kaimosodybas. Tokių svyravimų priežastys būtų: kaimo turizmo sodybų skaičiusapskrityse, p…aslaugų kokybės skirtumai bei pramogų pasiūlos kiekioskirtumai atskirose apskrityse, skirtingos kainos už teikiamas paslaugas,reklamos, informacijos apie sodybas prieinamumo netolygumas atskiroseapskrityse ir daugelis kitų. Iš šių pateiktų bei aptartų statistinių duomenų galime daryti išvadą,kad kaimo turizmas Lietuvoje – perspektyvi, besiplečianti bei tobulėjantiverslo šaka.
Kaimo turizmo Lietuvoje prognozavimo aspektų identifikavimas ir įvertinimas
Kaimo turizmas Lietuvoje – tai nauja, besivystanti ekonominė veikla.Dar reikia daug laiko ir pastangų iki šios veiklos aukštumų. Tačiau,niekas nesuabejos, kad kaimo turizmas Lietuvoje klestintis, o ne griūnantisprocesas. Šiuo metu yra taikoma bei numatoma daug produktyvių, efektyviųpriemonių kaimo turizmo Lietuvoje plėtrai. Tai ir įvairi piniginė parama,įvairi šalies valstybės pagalba, pačių žmonių, užsiimančių šiuo verslu,pastangos. Be to, reikia nepamiršti, kad kaimo turizmas turi būtiplėtojamas sistemingai, palaipsniui, atsižvelgiant į esamą situaciją beivisas aplinkybes.
Tolydus kaimo turizmo vystymas
Lyginant su visa turizmo rinka, kaimo turizmas užima nedidelę josdalį. Tačiau būtent šis sektorius auga sparčiausiai. Iki šiol turizmasdaugiausia buvo sukoncentruotas urbanizuotuose teritorijose. Tačiaudidžiulis ir dar neišnaudotas turizmo potencialas telkiasi mažiauurbanizuotuose teritorijose. Pagal šiandienines Europos Sąjungostendencijas, kaimo turizmas yra vienas iš kertinių regiono vystymoelementų. Kaimo turizmas gali smarkiai paveikti neurbanizuotų regionų ekonomiką.Tokį regionų ekonomikos augimą apsprendžia ne tik produkcijos ar užimtumoaugimas, bet daug platesnė ekonominė nauda. Kaimo turizmas gali būti kaipvietinės ekonomikos diversifikavimo įrankis, padedantis užkariauti naujasrinkas vietiniams produktams. Tai papildomas pajamų šaltinis ūkininkams arkitiems su žemės ūkiu susijusiems žmonėms. Šiuo metu, kai požiūris į žemėsūkį ir žemės ūkio produkciją keičiasi, tai ypač aktualu. Kaimo turizmasgali tapti nauja sritimi, nešančia pajamas ir pelną kaimo vietovėse, beikeičiančia žemės ūkio gamybinę veiklą į paslaugų sektorių. Pirmiausia reikia atsakyti į klausimą, kas yra tolydus bei sistemingasturizmo vystymas? Ką sistemingas vystymas reiškia turizmui? WTO(tarptautinė turizmo organizacija) siūlo tokį sistemingo turizmoapibrėžimą: Sistemingas turizmo vystymas – tai šiandieninio turizmo plėtra,atsižvelgiant į ateities turizmo poreikius. Tokiu būdu visi ištekliai buskontroliuojami taip, jog ekonominės, socialinės bei estetinės reikmės busįgyvendintos palaikant kultūrinę integraciją, būtinus ekologinius procesus,biologinę įvairovę bei gyvybės palaikymo sistemas. Sistemingas, visapusiško turizmo vystymas pirmiausia remiasibendruomenės iniciatyva. Turizmo planavimui būtina bendruomenės parama dėldviejų priežasčių. Pirma, toks planavimas padės išvengti bendruomenėskonfliktų, kurie atsiranda kai turizmo interesai nedera su bendruomenėsinteresais. Antra, vietiniai gyventojai turi moralinę teisę dalyvauti beikontroliuoti turizmo plėtrą, kurios dėka bendruomenė gauna didesnį pelną irdidesnę naudą. Vis dėlto yra labai sunku suderinti visų bendruomenės narių norus beitikslus. Taip yra todėl, kad turizmas turi ne tik teigiamų, bet ir neigiamųaspektų. Tačiau šis procesas būtų daug sėkmingesnis, jei vietos gyventojaidalyvautų sprendimų priėmimo procese ir jei jie jaustų, kad plėtra jiemsgali suteikti realios naudos. Kaimo plėtroje nėra nustatytų taisyklių, kurios vienodai tiktų visiemsregionams. Tą patį būtų galima pasakyti ir apie kaimo turizmą. Dideliugreičiu auga regionų gebėjimas pritraukti ir absorbuoti turizmą, taip patsparčiai auga jau išvys…tyto turizmo mastai. Norint nustatyti kaimo turizmo plėtros modelių ar fazių skirtumusgalima atsižvelgti į tai, kokią įtaką vietos ekonomikai daro turizmas.Pavyzdžiui, vienas iš būdų yra turizmą suskirstyti į tris grupes. Pagalturizmo mastą ar turizmo įtaką išskiriamos tokios grupės: Vidutinis turizmas – turizmo plėtra yra nedidelių mastų, vietinėsplėtros procese atlieka greičiau papildomą nei pirmą vaidmenį. Remiantisšiuo modeliu yra plėtojamas agro-turizmas, eko-turizmas ar kultūrinisturizmas. Taigi šis turizmas suteikia pajamas individualiems ūkininkams arkitiems verslininkams, tačiau labai maža dalimi paveikia vietos ekonomiką. Dominuojantis turizmas – turizmas yra dominuojantis sektorius vietosekonomikoje. Jo svarba gali būti didesnė nei ūkininkavimas ar kiti amatai.
Tačiau tokiu atveju iškyla didelių investicijų grėsmė, gamtai gali būtipadaryta nepataisoma didelė žala. Šiame modelyje yra didesnė tikimybė neikituose, jog nesistemingas turizmo vystymas turės tik neigiamą aspektą. Apgalvotas turizmas – turizmas yra dinamiškas sektorius vietosekonomikoje, kur ūkininkavimas, miškininkystė ir kitos tradicinės veiklosišlaiko savo svarbą. Sistemingo turizmo vystymo atveju tai yra idealisituacija. Kaimo turizmas yra plėtojamas dėka efektyvios vietos ekonomikosbei dėl esamos sektorių įvairovės.Kaimo plėtros politika Europos Sąjungoje
Turizmas dažnai matomas kaip daugelio problemų, su kuriomis susiduriaūkininkai visame pasaulyje, sprendimo būdas. Nors kaimo turizmas apima labai daug veiklos formų, bet dažniausiaijis siejamas su ūkių turizmu. Kai kuriose šalyse kaimo turizmas turi labaisenas tradicijas, pvz., pietų Vokietijoje labai paplitusios apgyvendinimopaslaugos neįgaliesiems, Anglijoje kaime būna labai daug vienos dienospoilsiautojų ir t.t., bet tai dar visiškai nereiškia, kad ši veikla kitosekaimiškose teritorijose taip pat bus sėkminga. Nepaisant to, ypač Europoje,egzistuoja aiškiai matomas ryšys tarp kaimo turizmo rėmimo, žemės ūkiopolitikos ir platesnės regioninės plėtros politikos, siekiančios išplėstikaimo kraštovaizdžio, kaip ištekliaus turizmui, sampratą. Tai sąlygojobendrosios žemės ūkio politikos susiformavimą, kuri siekia pristatyti kaimobendruomenių įvairovę ir galimybes visoje Europos Sąjungoje. Struktūrinė kaimo vietovių plėtra iš dalies yra remiama Europos žemėsūkio valdymo ir garantijų fondo, bet pagrindiniai finansavimo šaltiniai yraEuropos regioninės plėtros fondas ir Europos socialinis fondas. Bendrasisšių fondų tikslas yra remti ekonominę ir socialinę silpnesnių teritorijųplėtrą. Europos Sąjungoje veikia LEADER programa (įkurta 1990 m.), kuri remiakaimo plėtros projektus, skirdama dalį dėmesio ir turizmui. Pagal šiąprogramą buvo formuojamos vietinės veiklos grupės. Iš 217 LEADER vietoviųvisoje Europos Sąjungoje turizmas dominavimo 71. Kaimo turizmo plėtra išesmės yra pateisinama pagal jos įnašą į socialinę ir ekonominę plėtrą.Todėl būtina reziumuoti tiek potencialią naudą, tiek kraštovaizdžio, kaipturizmo ištekliaus, eksploatavimo išlaidas.
ES parama plečia kaimo perspektyvas
Kaimo plėtra ir jos ateities perspektyvos neatsiejamai susijusios suES parama. Iki šiol kaimo turizmo verslininkai pagal SAPARD ir PHAREprogramas gavo apie 2 mln. Lt. Šiuo metu deramasi, kad nepanaudotos SAPARDlėšos pirminei žemės ūkio gamybai būtų pervestos kaimo turizmui. PHARE programa labiau skirta smulkioms investicijoms, ja daugiaunaudojosi Aukštaitija, Utenos apskritis. Pagal specialią kaimo plėtrosrėmimo programą SAPARD jau finansuojami šeši stambūs projektai: Trakųrajone Bielinių sodyba, Kretingos rajone J. Šoblinskienės sodyba, Raseiniųrajone įkurta specializuota sodyba žvejybai “Karpinė”; R. Aniulio sodyba“Kirkšnovė…” skirta seminarams ir konferencijoms; Kauno rajone Zalensųsodyba įrengta pagal aukščiausius Europos standartus (čia yra ir sauna,stalo teniso, treniruoklių salės, lauko teniso kortai). SAPARD – tarsi repeticija kitiems struktūriniams fondams, kurieateina ir dar ateis būnant ES nare. Yra ir bus skiriama daug pinigų, tikreikia mokėti juos įsisavinti. Iš ES fondų kaimo turizmo verslininkaitikisi gauti apie 10 mln. Lt. Tačiau tai neturėtų būti pagrindinisfinansavimo šaltinis. ES fondai orientuojasi į stambesnius projektus, todėlmūsų smulkiuosius verslininkus turėtų remti bankai – teikti lengvatinespaskolas. Juk kalbama ne tik apie verslą, bet ir apie viso Lietuvos kaimoinfrastruktūrą, apie kaimo prikėlimą iš merdėjimo taško. Šiuo metu ypač stengiamasi gerinti sodybose teikiamų paslaugų kokybę.Dabar norintiems pailsėti prie gražiausių Lietuvos krašto ežerų, upiųsuteikiami diferencijuoti buitiniai patogumai – jaunimui, pagyvenusiemsžmonėms ar jaunavedžiams. Be to, kaimo sodybose savo pamėgtais amatais gali užsiimti iš miestoatvykę poilsiauti medžio drožėjai, keramikai, dailininkai. Kaimo turizmas turi ypač gerų perspektyvų nepalankiose ūkininkautižemėse, kur iš tradicinių ūkio veiklos šakų negalima gauti didesnių pajamų.Kalvotose ir ežeringose Žemaitijos, Dzūkijos ir Aukštaitijos vietovėseprognozuojama, kad šio verslo pajamos galėtų sudaryti apie 55 proc. visųpajamų. Beje, vis sparčiau augantis kaimo turizmas tampa rimtu konkurentukurortams bei viešbučiams ir gana pigia alternatyva poilsiautojams. Jauveikia Lietuvos kaimo turizmo ir amatų informacinė sistema. Internetopuslapyje išsamiai pristatomos ne tik sodybos, bet ir kaimo amatai, regionųlankytinos vietos.
Turizmo augimo prielaidos
Gerus augimo tempus Vidurio ir Rytų Europai prognozuoja pasaulioturizmo organizacija. Manoma, kad 2020 m. kas trečias lankytojas aplankysšį regioną. Neblogas perspektyvas turizmo plėtrai turi ir Lietuva:patrauklus kaimo turizmas, didėjanti paslaugų įvairovė ir apimtys beigerėjanti kokybė, konkurentabili turizmo paslaugų kaina. Augant turistų mobilumui labai didelę reikšmę turi šaliespasiekiamumas. Populiariausias tarp Lietuvos lankytojų yra keliųtransportas, tačiau dideli atstumai, Lenkijos kelių prasta kokybė atbaidoneretą tolimesnių šalių gyventoją. Vakarų šalių turistų netenkina ir
Lietuvos pasiekiamumas geležinkeliais – maži greičiai, retas grafikas.Nepakankamai išvystytas jūrų transportas – pasiektos pajėgumų ribos,netenkina paslaugų kokybė, didesniems keltams, kol kas keleivių srautai permaži. Geresnis susisiekimas oro transportu, bet atvykstantiems į Lietuvą,kaip nebrangią turizmo šalį, šis transportas gali būti per brangus. Pigiųskrydžių kompanijų susidomėjimas Lietuva gali būti nebloga alternatyvakitoms transporto rūšims. Labai svarbu, kad turistai gautų išsamiąinformaciją apie Lietuvą bei jos turistinį produktą. Todėl labai svarbuišnaudoti šiuolaikinių technologijų teikiamas galimybes. Aktyvauslaisvalaikio turizmo plėtrai bei specialaus intereso turizmui taip patsvarbu, kad turizmo paslaugos būtų plėtojamos visoje Lietuvoje.Išvados
Vienas svarbiausių veiksnių, turinčių poveikį turizmui, yrapripažinimas, kad kaimo turizmas sukurtas žmogui, o ne atvirkščiai – žmogusturizmui. Šį veiksnį suprasti būtina, kad galėtume įvertinti žmogaus, kaipturisto poreikius, kelionių pasirinkimo motyvavimą ir jo elgseną. Kaimoturizmas taip pat turi poveikį gerinant visuomenės gyvenimą, formuojantžmonių poreikius bei keičiant jų požiūrį į kultūros vertybes. Kaimo turizmas Lietuvoje – perspektyvi, besiplečianti bei tobulėjantiverslo šaka, kuri yra labai reikšminga …kaimo ekonomikai. Kaimo gyventojui –kaimo turizmas yra viena iš galimų kaime verslinių veiklų, kuria naudojantįvairius kaimo aplinkos išteklius, tenkinami poilsiautojų poreikiai iruždirbamos pajamos. Kaimo turizmo versle ypač aktuali poilsio paslaugųkokybė ir poilsiautojų poreikių patenkinimas. Nuo darbo ir kasdienėsįtampos pavargęs žmogus važiuoja į kaimą pailsėti: atgauti fizines irdvasines jėgas. Verslininko, užsiimančio kaimo turizmo paslaugų teikimurūpestis – suteikti poilsiautojui jo lūkesčius patenkinančią poilsiopaslaugą, už kurią, kaip ir bet kokią kitą prekę, jis sumokėtų verslininkuitam tikrą pinigų sumą. Šiandieninis kaimo turizmo verslo intensyvumas,efektyvumas ir sėkmė priklauso nuo šiuo verslu užsiimančių verslininkųsugebėjimo suvokti, ko pageidaus į jų sodybas atvykstantys poilsiautojai.Kaimo turizmas – tai gyvas organizmas, tai nepaliaujamai veikianti sistema,kur svarbiausias dėmesys skiriamas nuolat besikeičiančių vartotojų poreikiųpatenkinimui. Kaimo plėtra ir jos ateities perspektyvos neatsiejamai susijusios suES parama. Europos Sąjungos skiriamos lėšos padės Lietuvos kaimui klestėti,vystytis, padės ne tik sustiprinti kaimo turizmo verslą, bet ir visąLietuvos kaimo infrastruktūrą.
Literatūra
1. A. Armaitienė, P. Grecevičius, A. Urbis, I. Vainienė “Kaimo turizmas. Mokymo priemonė”, Vilnius 1999 2. A. Astromskienė, R. Sirusienė “Poilsis kaime”, Kaunas 2002 3. I. Vainienė “Kaimo turizmo organizavimas”, Vilnius 2001 4. I. Svetikienė “Turizmo marketingas”, Vilnius 2002 5. Valstybinis turizmo departamentas. Lietuvos turizmo statistika 2001, Vilnius 2002 6. Valstybinis turizmo departamentas. Lietuvos turizmo statistika 2002, Vilnius 2003 7. Valstybinis turizmo departamentas. Lietuvos turizmo statistika 2003, Vilnius 2004 8. Statistikos departamentas. Turizmas Lietuvoje 2001, Vilnius 2002 9. Statistikos departamentas. Turizmas Lietuvoje 2002, Vilnius 2003 10. Statistikos departamentas. Turizmas Lietuvoje 2003, Vilnius 2004 11. www.tourism.lt 12. www.euroverslas.lt/?-1826993120 13. www.euroverslas.lt/?-1715862499 14. www.xxiamzius.lt/archyvas/xxiamzius/20040109/rink_01.html 15. www.countryside.lt 16. www.vtv.lt/content/view/1896/75/ 17. www.conference.lt/?name=news&do=list&id=878 18. www.vtv.lt/content/view/1896/75/ 19. www.biznews.lt/index.php?psl=naujiena&id=2507 20. www.meniu.lt/news.php?strid=1016&id=207581 21. www.std.lt
Priedai
Lietuvos Respublikos turizmo įstatymas
(Ištrauka) PENKTASIS SKIRSNIS TURISTŲ APGYVENDINIMO PASLAUGOS 14 straipsnis. Kaimo turizmo paslauga 1. Kaimo turizmo paslauga – kaimo gyvenamojoje vietovėje ar mieste,kuriame gyvena ne daugiau kaip 3000 gyventojų, ūkininko sodyboje arindividualiame gyvenamajame pastate teikiama turizmo paslauga, kuriosteikėjai privalo: 1) turėti turistams apgyvendinti pritaikytą sodybą ar atskiruspastatus, kuriuose apgyvendinimui skirtų kambarių (numerių) yra ne daugiaukaip 20; 2) sudaryti kaimo turizmo paslaugos teikimo reikalavimus atitinkančiassąlygas. 2. Fiziniai asmenys gali teikti kaimo turizmo paslaugas tik turėdamisavivaldybės išduotą pažymėjimą, patvirtinantį, kad kaimo turizmo paslaugosteikimo reikalavimai įvykdyti. 3. Kaimo turizmo paslaugų kūrimas ir plėtojimas gali būti remiamasspecialiosioms ir kitoms programoms vykdyti skirtomis lėšomis įstatymų irkitų teisės aktų nustatyta tvarka, prioritetą teikiant kaimųarchitektūrinėms tradicijoms išlaikyti. 4. Kaimo turizmo paslaugos teikimo reikalavimus nustato Vyriausybėarba jos įgaliota institucija. …