Kaimo turizmas Lietuvoje

Turinys

Įvadas
Turizmo samprata
Kaimo turizmo sąsajos
Kaimo turizmo plėtros nauda

Įvadas

Turizmas yra daugiamatė bei daugiafunkcinė ekonominė veikla, turinti stiprų socialinį aspektą. 1991 metais Tarptautinė turizmo organizacija

(WTO) parengė turizmo apibrėžimą, kur turizmas apibrėžiamas, kaip visos kelionių, ekskursijų rūšys, kai asmuo palieka savo nuolatinę darbo vietą ilgiau nei vieną parą ir trumpiau nei 12 mėnesių, ir kai išvykos tikslas nėra samdoma, apmokama veikla.

Turizmas apima atostogas (darbo atostogas, trumpas savaitgalines išvykas ar vienos dienos keliones), verslo keliones, draugų ar giminių lankymą, taip pat išvykas susijusias su mokslais, sportu, sveikata ar religija. Į turizmo sąvoką įeina žmogaus judėjimas iš vienos šalies į kitą.

Be to, ši sąvoka apima šalies gyventojų rekreacijos bei sportinę veiklą jų gyvenamoje teritorijoje. Abi šios grupės naudoja tuos pačius gamtinius ar ekonominius resursus.

Kaimo turizmas – viena naujausių verslo šakų Lietuvoje, bet jau spėjo įleisti gilias šaknis šalies poilsio organizavimo sferoje, turi sukaupęs nemažai patirties, įgijęs savitų tradicijų. Dažnas šiokių tokių pajamų turintis miesto gyventojas atostogų metą ar savaitgalį nori atitrūkti nuo miesto triukšmo, dulkių, kaimynų bruzdesio ir sprunka į kaimą: arčiau natūralios gamtos, norėdamas pabūti ramumoje bei atokvėpyje. Tokių poilsiautojų atsiranda vis daugiau. Ir būtent kaimo turizmas gali jiems tai suteikti.

Lietuva 2003 m. spalio 15 d. įstojo į pasaulio turizmo organizaciją.

Įstojimas į turizmo organizaciją, kurioje oficialiai užregistruota 142

valstybės, rodo mūsų šalies sustiprėjimą, pažangą šioje verslo šakoje. Dėka to, yra kuriamos naujos darbo vietos, didinamas užimtumas. Tai galimybė mūsų šaliai plėstis, realizuoti save. Nors šiuo metu kaimo turizmas

Lietuvoje sparčiai pažengęs į priekį, tačiau asmenys, užsiimantys šiuo verslu, ateityje planuoja dar daugiau įvairių pramogų, poilsio, laisvalaikio leidimo paslaugų.

Turizmo samprata

Norint apibūdinti poilsį kaime ir suvokti, kas yra kaimo turizmas, reikėtų išsiaiškinti sąvoką „turizmas“. Ar galima vienareikšmiškai atsakyti į klausimą, ką talpina savyje sąvoka „turizmas“? Vieniems turizmas asocijuojasi su palapine ir dainomis prie laužo, kitiems tai išvyka į istorines vietas, tretiems kelionė į užsienio šalis.

Šiandien mes turizmą priimame kaip didelį XXI a. fenomeną, kaip vieną iš šviesiausių reiškinių mūsų laikmety, kuris įsiskverbia į visas mūsų gyvenimo sferas ir keičia supantį pasaulį. Turizmas tapo vienu iš svarbiausių ekonomikos faktorių, todėl mes nagrinėjame jį ne paprastai, kaip išvyką arba poilsį.

Turizmas pasireiškia kelionių įvairumu ir apima asmenis, keliaujančius ir atvykstančius į vietas, esančias už įprastos aplinkos ribų, poilsio tikslu. Nepaisant to, kad turizmo vystymosi procese atsirado skirtingi „turizmo“ supratimo aiškinimai, ypatingą reikšmę turi šie kriterijai, kurie yra laikomi pagrindiniais:

❖ Vietos pakeitimas;

❖ Buvimas kitoje vietoje;

❖ Darbo užmokestis iš lankomos vietos išteklių. Esmė šio kriterijaus ta, kad pagrindiniu kelionės tikslu negali būti veiklos, apmokamos iš išteklių lankomoje vietoje, įvykdamas.

Turizmas kaip paslauga Lietuvoje yra palyginti naujas verslas. Iki šiol labiausiai vystomas išvažiuojamasis turizmas, susijęs su keliavimu į kitas šalis.

Tačiau ne mažiau efektyvus rekreaciniu požiūriu yra vietinis turizmas

– poilsis gimtoje šalyje, aplankant istorinius, architektūrinius, kultūrinius bei gamtinius paminklus, susipažįstant su atskirų regionų etnokultūra ir gyvensena, kas dažniausiai yra būdinga ne miesto, bet kaimo teritorijoms.

Poilsis kaime šios veiklos organizatorių požiūriu gali būti vertinamas kaip pajamų šaltinis. Iš poilsio paslaugų organizavimo veiklos kaime gaunamos pajamos. Šias pajamas galima gauti ne tik teikiant apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas, bet ir išnaudojant objektus, kurių pritaikymas turizmo tikslams nereikalauja papildomų investicijų: pvz., ekskursijų pas bitininkus organizavimas, dvarų aplankymas ir t.t. Vienas pagrindinių papildomas pajamas teikiančių šaltinių yra namų ūkio produkcijos turistams pardavimas: maisto produktų, antikvarinių sendaikčių, rankdarbių, suvenyrų.

Kaimo turizmo sąsajos

Poilsis kaime – verslas. Tai veikla, teikianti specifines paslaugas atvykstantiems poilsiauti į kaimą. Į kaimo aplinką patekęs turistas gali dalyvauti ir kaimo bendruomenės organizuojamuose renginiuose. Skiriamos šios šių renginių grupės:

• Informaciniai – publicistiniai ( seminarai, kursai, diskusijos);

• Kultūriniai ( vakaronės, liaudies šokių vakarai, etnografinės šventės, koncertai);

• Sportiniai ( varžybos, turnyrai, sąskrydžiai);

• Pramoginiai ( diskotekos, festivaliai).

Taigi, norint sudominti bei palaikyti poilsiautojo nuotaiką, reikalingas kaimo turizmo paslaugas teikiančių subjektų pasiruošimas, suteikiantis galimybę pasiūlyti vienokias ar kitokias pramogas.

Kaimo turizmo paslaugų pasirinkimą lemia turistų noras:

❖ Pažinti gamtą, kultūrą, tradicijas;

❖ Patirti nuotykių, aštrių ir emocingų išgyvenimų;

❖ Naudotis naujomis ir įvairiomis rekreacinėmis erdvėmis;

❖ Pakeisti įprastą gyvenimo aplinką kita;

❖ Pailsėti nuo įtemptų darbų ir kt.

Pagal šiuos ir kitus turistų norus arba keliavimo motyvus formuojasi atskiros turizmo rūšys:

Kultūrinis pažintinis turizmas – kai keliaujama pažinimo tikslu, norint susipažinti su kultūrinėmis, istorinėmis savo ar kitos šalies vertybėmis. Daugelis kiekvienos tautos kultūrinių, etninių, etnografinių, istorinių, architektūrinių bei gamtinių paminklų ir įžymybių yra ne miestuose, bet kaimo vietovėse, todėl poilsis kaime arba kaimo turizmas pirmiausiai siejasi su šia turizmo rūšimi.

Sanatorinis turizmas – kai keliaujama norint sustiprinti sveikatą ir pasigydyti. Tam pirmiausia tinka Lietuvos kurortai. Sanatorinio turizmo pagrindas yra ne pasyvus poilsis, bet kokia nors aktyvi fizinė veikla:

vaikščiojimas, maudymasis ir plaukiojimas, mankšta ir pan. Kurortai pasirenkami pagal juose dominuojančias veiklos rūšis ( vandens ar jūrų veikla, kalnų slidinėjimas, gydymasis ir pan. ), klimatą, atstumą. Dalis

Lietuvos sanatorijų ir reabilitacinio gydymo įstaigų taip pat yra ne miestuose, pvz., Abromiškėse ( Trakų raj. ), Viršužigyje ( Kauno raj. ) ir kt.

Verslinis turizmas – tai verslo kelionės. Vakarų Europos šalyse ši turizmo rūšis dėl didelės rinkos vadinama turizmo „duona ir druska“.

Verslininkai, nepriklausomai nuo sezono, yra pasiruošę mokėti pinigus už brangias aukštos kokybės paslaugas. Reikia pastebėti, kad Lietuvos

Respublikos turizmo įstatymo nuostatomis, keliavimas verslo tikslais nėra priskiriamas turizmui.

Profesinis turizmas – tai kelionės profesiniais interesais. Verslo ir profesinis turizmas dažnai sujungiami į vieną rūšį, nors verslininkų ir kitų grupių atstovų brangių paslaugų pirkimo galimybės ir bendra perkamoji galia skiriasi. Ši turizmo forma taip pat yra už Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo ribų.

Etninis turizmas – tai giminių, gimtojo krašto lankymas, susipažinimas su tėvų žeme. Kai kuriuose šaltiniuose tai vadinama nostalginiu turizmu.

Dažniausiai keliautojai apsistoja pas gimines, todėl specialių apgyvendinimo paslaugų jiems nereikia. Lietuvoje – tai gan populiari vidaus ir atvykstamojo turizmo rūšis. Atvykstamasis nostalginis turizmas labai svarbus Lietuvos Vakarų regionui, kur gimtųjų vietų aplankyti atvyksta buvusios Rytų Prūsijos gentainiai, taip pat Rytų lietuviai, kur poilsiauti į Aukštaitijos kaimus ir miestelius važiuodavo kelios Sankt – Peterburgo kartos.

Sportinis turizmas – tai kelionės susijusios su dalyvavimu sporto varžybose. Šiuo tikslu keliauja sporto komandos, „sirgalių“ klubai, pavieniai asmenys. Sportinio turizmo paslaugos – pradedant nuo informacijos ir baigiant sporto renginių dalyvių ir žiūrovų aptarnavimu. Sporto turizmo industrija yra viena iš plačiausių sistemų, apimančių ne tik sporto prekių gamybą, keliautojų aptarnavimą, bet ir sporto… simbolikos gamybą ir platinimą, transliacijų organizavimą ir kitas tik šiai sričiai būdingas veiklas.

Religinis turizmas – tai šventų vietų lankymas, jų tvarkymas, kelionės, susijusios su įvairiomis religinėmis procedūromis, misijomis, dalyvavimu atlaiduose ir pan. Religinis turizmas, kaip ir kitos turizmo formos, apima keliautojų ir maldininkų aptarnavimą ir paslaugų bei informacijos teikimą. Lietuvoje yra daug įvairių vietų, susijusių su religine kultūra bei paveldu. Nemaža jų dalis yra kaimo vietovėse.

Tai buvę vienuolynai, šventieji šaltiniai, šventos vietos, kurios žinomos ir lankomos ne tik vietos maldininkų ir turistų, bet žinomos tarp keliautojų iš užsienio. Čia galima paminėti Pažaislio vienuolyną ( Kauno r. ), Kryžių kalną ( Šiaulių r. ) ir kitas žymias vietas. Lietuvoje ši veiklos sritis bene mažiausiai išvystyta. Atgyjant religijos įtakai žmogaus gyvenime, auga turistinės informacijos apie religines vietas, renginius poreikius. Tai irgi viena iš turizmo plėtojimo krypčių.

Nuotykinis turizmas – kai keliaujama, norint patirti nuotykių, fizines iškrovas, pajusti įtampą, išbandyti save. Šiai turizmo rūšiai priklauso kelionės į kalnus, į olas, srauniomis upėmis ir pan. Tai pati būdingiausia kaimo turizmo rūšis, nes daugelis nuotykių patiriama keliaujant ekstremaliomis gamtinėmis sąlygomis. Vienas iš pagrindinių reikalavimų –

turistų fizinis pasiruošimas. Kai kuriais atvejais kelionei vadovauja specialiai paruoštas patyręs instruktorius. Nuotykių turizmas nėra susijęs su profesionaliu sportu.

Poilsio turizmas – tai poilsinės kelionės, kurių metu vengiama sudėtingos ar intensyvios veiklos, siekiama pailsėti, atsipalaiduoti, sumažinti įtampą, pakeisti aplinką.

Lietuvos turizmo firmų veikloje dominuoja išvykstamosios poilsinės kelionės. Tačiau poilsio turizmas yra ne tik grupinės, bet ir individualios kelionės. Dabartinė kaimo turizmo samprata kaip tik apima individualias ir šeimynines poilsio keliones į kaimo sodybas, kurių tikslas – fizinių ir dvasinių jėgų atgavimas.

Tokiu būdu galima pateikti dar vieną kaimo turizmo apibūdinimą – tai kelionė į kaimo vietovę, norint pailsėti gamtoje, maitintis natūraliu, šviežiu maistu bei užsiimti tai aplinkai būdinga veikla.

Nuo kitų turizmo veiklų jis skiriasi tuo, kad stengiamasi išvengti daugelio miesto gyvenimo nepatogumų – žmonių minios, triukšmo, užteršto oro, skubos, konservuoto ir apdoroto maisto, hipodinamijos (per mažo judėjimo). Pagrindinis šio turizmo bruožas, kad miesto aplinka su jai būdingu gyvenimo būdu pakeičiama į kitokią – kaimo aplinką.

Kaimo turizmo plėtros nauda

Svarbiausias viso turizmo, nesvarbu ar tarptautinio, ar vietinio, plėtros tikslas yra teritorijos ekonominės ir socialinės plėtros potencialas. Daug, jei ne daugiausiai, šalių visame pasaulyje daugiau ar mažiau pripažino turizmą, turizmo svarba globalinei ekonomikai dažniausiai išreiškiama jo įnašu į BVP ir darbinį užimtumą. Turizmas yra viena didžiausių industrijų, sudaranti 10,1 % pasaulio BVP ir 10,6 % pasaulio darbinio užimtumo.

Kaimo turizmas, žinoma, apima labai mažą pasaulinės turizmo rinkos dalį, bet jis yra labai reikšmingas kaimo ekonomikai.

Ekonominė nauda.

Kaimo turizmas yra svarbus papildomas arba naujas pajamų šaltinis kaimo bendruomenėse. Dėl šio fakto:

❖ Sukuriamos naujos darbo vietos su turizmu susijusiame versle (apgyvendinimas, maitinimas, prekyba, transportas ir pramogos).

❖ Išsaugomos įsidarbinimo galimybės paslaugų sektoriuje (transporto, svetingumo, sveikatos apsaugos paslaugos, tradiciniai verslai ir amatai).

❖ Diversifikuojama vietinė ekonomika, sudaromas platesnis ir stabilesnis ekonomikos pagrindas vietinei bendruomenei.

Diversifikacija – gaminamų prekių ir paslaugų asortimento išplėtimas, įvairinimas.

❖ Iškyla galimybės daugiafunkciškumui, taip saugomasi nuo laikinos depresijos ir apsaugomas tam tikras pajamų lygis.

❖ Palaikomas egzistuojantis verslas ir paslaugos.

❖ Į vietovę galima pritraukti naują verslą, toliau diversifikuojant ir stiprinant vietinę ekonomiką, nes mažėja poreikis valstybiniam ūkininkavimo subsidijavimui.

Socialinė nauda.

Kaimo turizmo plėtra teikia įvairią socialinę naudą, t.y.:

❖ Vietinių paslaugų, tokių kaip viešasis transportas, sveikatos priežiūra, palaikymas ir rėmimas.

❖ Naujos galimybės ir atrakcijos, kultūrinės ir pramogų galimybės ar sporto centrai.

❖ Padidėjęs socialinis kontaktas labiau izoliuotose bendruomenėse ir galimybės kultūriniams mainams.

❖ Vietinių papročių, amatų ir kultūrinio identiteto atgijimas.

❖ Moters vaidmens plėtra tradicinėse ir izoliuotose kaimo bendruomenėse.

Poilsiui kaime reikalingi natūralūs kaimo sodyboje sukurti poilsio ištekliai, užtikrinantys aukštą paslaugų kokybę bei išlaikantys aplinkos savitumą ir patrauklumą. Natūraliems kaimo turizmo ištekliams priskirtini ekologiškai švarūs maisto produktai, vanduo (tiek tiesioginiam vartojimui, tiek atrakcijoms – žvejybai, maudymuisi, plaukiojimui vandens dviračiais ir kt.), oras, gamtinė aplinka. Sodyboje sukurti ištekliai – apgyvendinimo ir poilsio įranga, namų apyvokos daiktai, pramogų inventorius, ūkyje auginami gyvuliai, išauginti ir pagaminti maisto produktai. Pramoniniai ištekliai –

apgyvendinimui, poilsiui ir atrakcijoms reikalinga įranga, inventorius, buities reikmenys.

Kaimo turizmo kaip sistemos interpretacija

Pastaruoju metu žodis “verslas” tiek kasdieniame gyvenime, tiek vadybinėje literatūroje tapo itin populiarus. Dažniausiai verslo sąvoka siejama su pelno gavimu. 2000 metais KTU išleistame “Aiškinamajame įmonės vadybos terminų žodyne” rašoma, kad verslas – tai “veikla susieta su prekių gamyba, prekyba bei paslaugų teikimu, siekiant gauti pelno. Beje, panašūs apibūdinimai dominuoja ir vadybinėje literatūroje. Taip pat įvairiuose informacijos šaltiniuose teigiama, kad norėdamas gauti pelną, verslininkas turi gaminti ir pateikti tai, ko rinkoje ieško pirkėjai. Kaimo turizmo paslaugų teikime pirmiausia dėmesys tenka ne sau, bet klientui – paslaugos gavėjui. Jei klientas bus patenkintas paslauga – jis už ją mokės pinigus.

H. J. Warnecke verslą sutapatina su dviračiu: norint, kad jo ratai suktųsi – reikia minti pedalus. Šalia autorius pateikia ir kitą požiūrį į verslą – kaip į gyvą organizmą arba n…epaliaujamai veikiančią sistemą, kur svarbiausias dėmesys skiriamas nuolat besikeičiančių vartotojų poreikių patenkinimui.

Tai būdinga turizmo verslui: jo sėkmė priklauso nuo iniciatorių ir organizatorių sugebėjimo patenkinti nuolat besikeičiančius žmonių rekreacinius poreikius.

Tai ypač aktualu kaimo turizmui: kad poilsis kaime būtų tinkamai organizuotas ir poilsiautojai mokėtų už rekreacines paslaugas pinigus, nepakanka juos tik apgyvendinti, bet reikia įdėti daug energijos ir darbo. Tačiau JAV mokslininkai pastebėjo, kad apie 80% verslų žlunga, kai jų savininkas – verslininkas į pirmąją vietą iškelia pelno siekimą. Pelnas yra verslo veiklos pasekmė – rezultatas.

Norint jį gauti, reikia pajamų, o jos iš kaimo turizmo verslo gaunamos tik tada, kai sodyboje ilsisi poilsiautojai. Pagrindinis šiuo verslu užsiimančio verslininko tikslas – sėkmingas poilsio paslaugų kūrimas ir pardavimas, nuolatinis rūpinimasis teikiamų paslaugų kokybe ir jos gerinimu. Visa tai apima viena iš svarbiausių verslo vadybos sričių – planavimas. Verslo planavimas – tai ne verslo plano sudarymas investicijų finansavimui gauti.

Tai nuolatinis sodybos šeimininko rūpestis teikiamomis paslaugomis, klientais, jų poilsiu, o tuo pačiu savo verslo sėkme. Sodybos šeimininkas sodybą poilsiui rengia su didelėmis materialinėmis, finansinėmis, kūrybinėmis investicijomis. Teisingai pasirinkta sodybos veiklos kryptis, paslaugų struktūra sukuria prielaidas verslo sėkmei.

Kita ypatinga verslo vadybos veiklos sritis yra veiklos organizavimas.

Kaimo turizmo sodyboje veiklos organizavimas apima keletą vadybinės veiklos elementų:

❖ Sodybos paruošimas poilsiautojams;

❖ Poilsio paslaugų struktūros sudarymas;

❖ Darbo ir poilsiautojų aptarnavimo organizavimas;

❖ Ryšių su veiklos partneriais palaikymas;

❖ Informacijos klientams teikimas;

❖ Užsakymų priėmimas ir dokumentacijos tvarkymas ir aibė kitų kasdieninių darbų, kurių atlikimą tenka koordinuoti sodybos šeimininkui.

Kiekvienas verslininkas siekia gauti didžiausią pelną mažiausiomis sąnaudomis ir išlaidomis. Kaimo turizmo versle tai sunkiai pasiekiama, nes apgyvendinimo paslaugų kokybė siejama su komfortiškumu. Kuo aukštesnis komfortiškumo lygis, kuo gausesnės ir įvairesnės poilsio paslaugos – tuo daugiau reikia investicijų. Verslo pasaulis dinamiškas, todėl verslininkas privalo sugebėti veikti greitai ir nedvejodamas, šaltai ir apgalvotai. Tam padeda detalus pajamų, išlaidų skaičiavimas bei veiklos rezultatų vertinimas. Iš čia išplaukia dar viena svarbi kaimo turizmo vadybos sritis

– apskaita ir kontrolė. Kaimo turizmo veikla, kaip ir visos kitos veiklos, kurioms išduodami patentai, neturi atskiro apskaitos tvarkymo reglamentavimo ir sodybininkas pats gali pasirinkti kokiu metodu tvarkyti savo finansinę dokumentaciją. Ne visada pakanka supaprastintos finansinės veiklos operacijų registracijos kasos žurnale. Sodybų šeimininkai, dalyvaujantys ar ketinantys dalyvauti Europos Sąjungos, tame tarpe ir

SAPARD programose, turi apskaitą tvarkyti dvejybinio įrašo metodu.

Kaimo turizmas kaip verslas apima visą rekreacinę ir poilsio kaime organizavimo veiklą bei su šia veikla susijusius tiek natūralius, tiek žmogaus sukurtus išteklius.

Kaimo gyventojui – kaimo turizmas yra viena iš galimų kaime verslinių veiklų, kuria naudojant įvairius kaimo aplinkos išteklius, tenkinami poilsiautojų poreikiai ir uždirbamos pajamos. Poilsiautojui parduodama poilsio kaime paslauga. Paslaugos, kaip ir bet kurios kitos prekės pardavimas yra sudėtingas verslo komponentas. Už parduotas poilsio kaime paslaugas gaunamos pajamos, kurios yra kaimo turizmo verslo ekonominis rezultatas. Profesorius V. Gronskas savo knygoje “Verslo ekonomika” verslą lygina su dvisparniu paukščiu, kurio vienas sparnas – p…roduktų bei paslaugų gamyba, o kitas – komercija. Iš tiesų, jei bent vienas iš šių “sparnų”

nedirba tolygiai ir užtikrintai, jei “sparnai” neatitinka vienas kito –

verslas negali normaliai funkcionuoti ir yra pasmerktas žlugti. Tai aktualu ir kaimo turizmo versle: galima daug investuoti pinigų ir puikiai paruošti sodybą, bet jei nebus joje poilsiautojų – poilsio paslaugų pirkėjų – nebus ir pajamų. Taigi nuo šių “sparnų” – sudedamųjų ekonominės verslo struktūros dalių – bei jų sąveikos labai priklauso verslo gyvavimas ir jo sėkmingumas.

Verslo “sparnus” – gamybą ir komerciją valdo verslininkas – žmogus, gaminantis ir parduodantis prekes ar teikiantis paslaugas ir iš šios veiklos gaunantis naudą. Nauda matuojama įvairiai: verslo mastais, pajamomis, pelnu. Tai materialus naudos vertinimas. Šalia jo yra ir socialinis vertinimas – gera prekės kokybė, patenkinti klientai, sukurtos darbo vietos ir kt.

Kaimo turizmo versle ypač aktuali poilsio paslaugų kokybė ir poilsiautojų poreikių patenkinimas. Nuo darbo ir kasdienės įtampos pavargęs žmogus važiuoja į kaimą pailsėti: atgauti fizines ir dvasines jėgas.

Kaimo turizmu užsiimantis ir norintis uždirbti verslininkas turi dirbti ypatingai sunkiai, nes prekė – ypatinga poilsio paslauga, apie kurią daugelis prieš keletą metų net nebuvo girdėjęs, o ir dabar daliai miestiečių kaimas asocijuojasi su purvu, nešvara, girtaujančiais žmonėmis ir kitokiais negatyviais dalykais.

Šiandieninis kaimo turizmo verslo intensyvumas, efektyvumas ir sėkmė priklauso nuo šiuo verslu užsiimančių verslininkų sugebėjimo suvokti, ko pageidaus į jų sodybas atvykstantys poilsiautojai. Sodybos šeimininkas rūpinasi investicijomis, veiklos organizavimu, prisiima atsakomybę už visus veiklos rezultatus. Sodybos šeimininkas yra verslininkas ir daugeliu atveju ir vadybininkas. Kaimo turizmo veikloje svarbiausias sodybos šeimininko rūpestis – iš anksto tinkamai pasirengti būsimų poilsiautojų rekreacinių poreikių tenkinimui ir jiems atvykus į sodybą – kokybiškai juos aptarnauti.

Sodybos šeimininkas vienu metu atlieka keletą vadybinių vaidmenų:

• Verslininkas – organizuojantis kaimo turizmo veiklą, per kaimo turizmo paslaugas teikiantis visuomenės nariams naudą ir iš šios veiklos gaunantis pelną;

• Savininkas – nuosavybės teisėmis disponuojantis veiklai reikalingais ištekliais ir gautomis pajamomis;

• Vadovas – veiklos kaimo turizmo sodyboje koordinatorius, priimtų sprendimų įgyvendintojas.

Lietuvos kaimo turizmo sodybos nėra didelės. Vidutiniškai vienoje sodyboje yra apie 10 vietų poilsiautojams. Tokių sodybų šeimininkų aukščiau paminėti vaidmenys susilieja, net vadybos analitikams sunku juos išskirti.

Sodybos šeimininkas savarankiškai disponuoja nuosavu ir skolintu kapitalu, vadovauja savo verslo įmonei, siekia pragyventi iš savo verslo, tuo pačiu pasiryžęs jį plėsti bei vystyti. Tai apima visą vadybos procesą. Kaimo turizmo sodyboje vadybos veikla yra orientuota į gamtinių išteklių tausojimą, žmogiškųjų išteklių ugdymą, joje taikomi mokslo ir praktikos pasiekimai. Vadybos teoretikai tokias vadybines nuostatas vadina etiška vadyba.

Ne kiekvienas kaimo gyventojas, turintis visas palankias sąlygas kaimo turizmo verslo plėtojimui, imasi šio verslo. Tai aktyvių, veržlių, bendraujančių ir dėmesingų klientų poreikiams žmonių verslas. Mokslininkų nustatyta, kad verslo sėkmę lemia ne pasirinkta verslo rūšis, bet jo tinkamas tvarkymas, verslinės nuojautos turėjimas, teisingas verslo pokyčių ir perspektyvų numatymas.

Yra svarbu tai, kad p…ats verslininkas turi nuspręsti ką jam veikti, ką gaminti. Net tokioje iš pirmo žvilgsnio siauroje veikloje, kaip kaimo turizmas kiekvienas verslininkas turi galimybę pasirinkti: kokias poilsio paslaugas teikti, kaip ir kokius klientus aptarnauti. Kaimo turizmu užsiimantis verslininkas laisvai dalyvauja poilsio paslaugų rinkoje. Iš poilsiautojų poreikių išplaukia sodybų specializacijos, kurios užtikrina poilsiautojams teisę pasirinkti sodybos tipą.

Taigi, iš tikrųjų galime daryti išvadą, kad kaimo turizmas – tai gyvas organizmas, tai nepaliaujamai veikianti sistema, kur svarbiausias dėmesys skiriamas nuolat besikeičiančių vartotojų poreikių patenkinimui.

Statistinių metodų taikymo kaimo turizmui Lietuvoje sričių nustatymas

Kiekviena veiklos rūšis, ar tai būtų ekonominė, socialinė, kultūrinė ir pan., turi savo įvairius statistinius rodiklius. Jie, atsižvelgiant į įvairias aplinkybes, pasirenkant tam tikrus kriterijus, yra užregistruojami, užrašomi tam tikro subjekto. Statistiniai rodikliai yra labai svarbūs tiek atskiram asmeniui, tiek ir visai valstybei. Kaimo turizmas Lietuvoje – tai dar viena veikla, turinti savo statistinius duomenis. Kadangi kaimo turizmas Lietuvoje – tai pakankamai nauja, besivystanti veikla, todėl ir pagrindiniai statistiniai duomenys skelbiami tik nuo 2001 metų. Tačiau 2001 – 2005 (IV ketvirtis) metų laikotarpio pakanka tam, kad pastebėtumėme kaimo turizmo Lietuvoje bendrą augimo tendenciją.

Lietuvos kaimo turizmo sodybų patalpų charakteristika 2001 – 2002m.

| |2001 |2002 |2002/2001 |2001 |2002 |2002/2001 |

|Iš viso |651 |1418 |118 |1624 |3600 |121,6 |

|Vienviečia|53 |97 |83 |53 |97 |83 |

|i | | | | | | |

|Dviviečiai|335 |743 |121,7 |670 |1486 |121,7 |

|Triviečiai|263 |578 |119,7 |901 |2017 |123,8 |

lentelė Nr. 1

Lietuvos kaimo turizmo sodybų patalpų charakteristika 2002 – 2003m.

| |2002 |2003 |2003/2002 |2002 |2003 |2003/2002 |

|Iš viso |1418 |1657 |16,9 |3600 |4468 |24,1 |

|Vienvieči|97 |109 |12,4 |97 |109 |12,4 |

|ai | | | | | | |

|Dviviečia|743 |836 |12,5 |1486 |1672 |12,5 |

|i | | | | | | |

|Triviečia|578 |712 |23,2 |2017 |2687 |33,2 |

lentelė Nr. 2

Lietuvos kaimo turizmo sodybų patalpų charakteristikos statistiniuose duomenyse matomas ženklus kambarių skaičiaus, tuo pačiu ir vietų skaičiaus, didėjimas 2001 – 2003 metų laikotarpiu. 2001 metais Lietuvos statistikos departamente buvo užregistruota iš viso 651 kambariai Lietuvos kaimo turizmo sodybose.

Tuo tarpu 2002 jų padaugėjo ir iš viso buvo 1418, padidėjo net 118%, tai yra dvigubai tiek plius dar 18% …nuo 2001 – ųjų skaičiaus. 2003 – aisiais metais kambarių ir vietų skaičius dar išaugo iki atitinkamai 1657 ir 4468. Kambarių bei vietų skaičiaus augimui turėjo įtakos vis didesnis turistų antplūdis i Lietuvą. Daugelis turistų renkasi būtent kaimo turizmo sodybas, nes čia siūlomas poilsis gamtoje bei daugelis kitų privalumų. Na o kadangi kaimo turistų daugėja, sodybų šeimininkai plečia savo valdas, siekdami kuo daugiau apgyvendinti turistų ir gauti didesnį pelną.

Lietuvos kaimo turizmo sodybų ir vietų skaičius

| |skaičius |(-), % | |(-), % |

| |2002 |2003 |2003/2002 |2002 |2003 |2003/2002 |

|Iš viso |288 |355 |23,3 |3600 |4468 |24,1 |

|Alytaus |34 |40 |17,6 |1136 |798 |-29,8 |

|Kauno |26 |30 |15,4 |241 |304 |26,1 |

|Klaipėdos |27 |34 |25,9 |276 |411 |48,9 |

|Marijampolės |7 |5 |-28,6 |86 |105 |22,1 |

|Panevėžio |11 |13 |18,2 |71 |80 |12,7 |

|Šiaulių |15 |18 |20 |75 |72 |-4 |

|Tauragės |11 |16 |45,5 |93 |150 |61,3 |

|Telšių |23 |25 |8,7 |281 |428 |52,3 |

|Utenos |97 |128 |32 |972 |1449 |49,1 |

|Vilniaus |37 |46 |24,3 |369 |671 |81,8 |

lentelė

Nr. 3

Statistikos departamentas 2001 metais atliko bandomąjį tyrimą apie kaimo turizmo sodybų teikiamas paslaugas poilsiautojams. Buvo apklaustos

179 kaimo sodybos, įregistruotos valstybiniame turizmo paslaugų registre.

Jau 2002 metais Lietuvoje buvo įregistruotos 288 kaimo turizmo sodybos, kuriose buvo 3600 vietų. 2003 – aisiais metais kaimo sodybų skaičius dar išaugo, iki 355, tai 23,3% daugiau negu 2002 – aisiais. Na o 2004 – aisiais šis skaičius jau nežymiai, bet vis viena padidėjo iki 361. Visų pirma, tokį spartų sodybų skaičiaus augimą lėmė didėjantis turistų, norinčių pailsėti būtent kaimo sodyboje, skaičius. Kaip ekonomikoje teigiama: didėja paklausa, didės ir pasiūla.

Taip pat, Lietuvoje kaimo sodyboms vis daugiau skiriama lėšų pagal įvairias programas ir projektus. Tai taip pat skatina žmones užsiimti šia veikla. Sprendžiant iš to, kad jau 2004 – aisiais metais sodybų skaičiaus didėjimas mažesnis, galime teigti, kad šiai rinkai

Lietuvoje dar atsiranda kliūčių, barjerų, neleidžiančių toliau sėkmingai vystytis. Visų pirma, kaimo turizmo sėkmė daug priklauso ir nuo klimato sąlygų. Visi žinome, kad Lietuvoje daugiausiai turistų prie kaimo so…dybų pailsėti traukia vasarą. Todėl šalta, darganota, lietinga vasara tikrai sumažina turistų antplūdį, kas sąlygoja ir sodybų sumažėjimą. Sodybų šeimininkai praranda pajamas, o kai kurios net bankrutuoja. Taip pat, pati

Lietuvos valstybė turi skirti lėšų tam, kad būtų prižiūrima gamta, kad būtų prižiūrimi, tausojami Lietuvos gamtos paminklai, kiti objektai, kurie pritraukia turistus ne tik iš pačios Lietuvos, bet ir iš užsienio šalių. O

kaimo turizme pats svarbiausias elementas ir yra tie žmonės, turistai, nuo kurių kiekio priklauso kaimo turizmo verslo egzistavimas. Todėl verslininkai, užsiimantys šiuo verslu privalo daryti viską, kas galėtų pritraukti turistus.

2001 metais daugiausia kaimo sodybų buvo įrengta Ignalinos, Klaipėdos,

Trakų rajonų savivaldybėse. Panaši tendencija išliko ir kitais metais, 2002

metais kaimo turizmo sodybų skaičius didžiausias buvo Utenos, Vilniaus,

Alytaus ir Klaipėdos apskrityse, 2003 metais apskritys, turinčios didžiausią kaimo sodybų skaičių išliko tos pačios. Utenos apskrityje 2003,

2004 metais atitinkamai buvo 97 ir 128 kaimo turizmo sodybos – daugiausia iš visos Lietuvos. Nes būtent Utenos apskrityje yra daugiausiai miškų, ežerų, gražių vietų, istorinių, gamtinių paminklų (Ladakalnis, Palūšės bažnyčia, Ginučių malūnas Ignalinos raj., Labanoro giria Švenčionių raj. ir kt.). O tai ir skatina turistus rinktis būtent šį kraštą. Taip pat, dar kalbant apie Ignaliną, čia jau nuo 2003 – ųjų rekonstruojamas, tvarkomas žiemos sporto centras, kuris kiekvieną žiemą, ir ne tik, pritraukia daugelį turistų.

Apgyvendinta poilsiautojų Lietuvos kaimo turizmo sodybose 2001 – 2002m.

Pagal šalis

| |2001 |2002 |2002/2001 |2001 |2002 |2002/2001 |

|Iš viso |32296 |63081 |95,3 |69324 |241016 |3,5 k. |

|Iš Lietuvos|28370 |55724 |96,4 |57830 |212185 |3,7 k. |

|Iš užsienio|3926 |7357 |87,4 |11494 |28831 |150,8 |

|Danija |311 |59 |-81 |975 |325 |-66,7 |

|Estija |149 |229 |53,7 |433 |1681 |3,8 k. |

|Latvija |393 |762 |93,9 |839 |2700 |3,2 k. |

|Lenkija |616 |1022 |65,9 |1259 |3984 |3,2 k. |

|Prancūzija |95 |143 |50,5 |196 |644 |3,3 k. |

|Suomija |115 |170 |47,8 |278 |554 |99,3 |

|Švedija |291 |211 |-27,5 |778 |625 |-19,7 |

|Vokietija |853 |2708 |3,2 k. |2803 |10999 |3,9 k. |

|NVS |433 |1062 |145,3 |1185 |3890 |3,3 k. |

|Rusija |345 |861 |149,6 |982 |3184 |3,2 k. |

|Baltarusija|88 |201 |128,4 |203 |706 |3,5 k. |

|Amerika |365 |285 |-21,9 |1137 |1030 |-9,4 |

|Kitos šalys|305 |706 |131,5 |1611 |2399 |48,9 |

lentelė

Nr. 4

Apgyvendinta poilsiautojų Lietuvos kaimo turizmo sodybose 2002 – 2003m.

Pagal šalis

| |2002 |2003 |2003/2002 |2002 |2003 |2003/2002 |

|Iš viso |63081 |76935 |…22 |241016 |262189 |8,8 |

|Iš |55724 |68092 |22,2 |212185 |225746 |6,4 |

|Iš |7357 |8843 |20,2 |28831 |36443 |26,4 |

|Danija |59 |136 |2,3 k. |325 |591 |81,8 |

|Estija |229 |353 |54,1 |1681 |1525 |-9,3 |

|Latvija |762 |1213 |59,2 |2700 |5524 |2,0 k. |

|Lenkija |1022 |883 |-13,6 |3984 |3307 |-17 |

|Prancūzija|143 |182 |27,3 |644 |946 |46,9 |

|Suomija |170 |200 |17,6 |554 |564 |1,8 |

|Švedija |211 |236 |11,8 |625 |977 |56,3 |

|Vokietija |2708 |3207 |18,4 |10999 |14185 |29 |

|NVS |1062 |1023 |-3,7 |3890 |3664 |-5,8 |

|Rusija |861 |790 |-8,2 |3184 |2774 |-12,9 |

|Baltarusij|201 |233 |15,9 |706 |890 |26,1 |

|a | | | | | | |

|Amerika |285 |338 |18,6 |1030 |1274 |23,7 |

|Kitos |706 |1072 |51,8 |2399 |3886 |62 |

lentelė

Nr. 5

2001 metų statistikos departamento tyrimo duomenimis kaimo sodybose apsilankė 32,2tūkst. poilsiautojų, iš jų 3,9 tūkst. užsieniečių. Vidutinė poilsiautojo buvimo trukmė apie 2-3 dienas, kadangi dalis poilsiautojų atvykdavo tik savaitgaliais.

Jau 2002 m. Kaimo turizmo sodybose apsilankė beveik dvigubai (95,3%)

daugiau negu pernai, net 63081 poilsiautojų. Kadangi 2002 m. vidutinė poilsiautojo buvimo trukmė padidėjo ir sudarė 3,8 nakvynės, todėl ir nakvynių skaičius 2002 metais padidėjo net 3,5 karto. Poilsiautojų skaičius ypač padidėjo Lietuvos gyventojų, bet ir užsieniečių 2002 metais kaimo sodybose buvo apsistoję daugiau.

Tokį staigų padidėjimą sąlygojo daugelis veiksnių: kaimo turizmo sodybų paslaugų kokybės gerėjimas, kaip anksčiau buvo teigiama, padidėjąs kaimo sodybų skaičius, leidžiantis priimti vis daugiau poilsiautojų, žmonių noras pabūti gamtoje, prie ežerų, upių, miškų, o ne triukšminguose miestų viešbučiuose ir kiti.

Taip pat, labai išaugęs vietinių gyventojų skaičius parodo, kad daugelis lietuvių mieliau renkasi atostogas Lietuvos kaimo sodyboje, kur yra pakankamai nebrangu, negu brangias užsienio atostogas, nes žmonių ekonominė padėtis Lietuvoje nėra labai gera. 2003 – aisiais metais poilsiautojų skaičius jau nežymiai, bet vis viena padidėjo iki 68092 Lietuvos gyventojų ir 8843 užsieniečių. 2004

m. kaimo turizmo sodybose ilsėjosi 33,5 procentais daugiau poilsiautojų nei

2003 metais. 2004 m. tyrimo duomenimis, kaimo turizmo sodybose ilsėjosi

102,7 tūkst. poilsiautojų (2003 m. – 76,9 tūkst.), iš jų 12,7 tūkst.

užsieniečių (2003 m. – 8,8 tūkst.). 2004 m. vidutinė poilsiautojų buvimo trukmė – 3,2 nakvynės (2003 m. – 3,4 nakvynės). Šį šuolį sąlygojo ir tai, kad nuo 2004 metų gegužės 1 dienos mes tapome Europos Sąjungos nare, o tai reiškė laisvą ES šalių asmenų judėjimą, kas pritraukė į Lietuvos kaimo sodybas daugiau užsieniečių.

Tačiau nepaisant 2001 – 2004 metų laikotarpio teigiamų tendencijų kalbant apie kaimo turizmą, 2005 m. Lietuvos kaimo turizmo sodybose per tris šių metų mėnesius sulaukta tik 15,7 tūkst. svečių – 8,7 proc. mažiau nei pirmąjį 2004 metų ketvirtį, kai jas aplankė 17,2 tūkst. žmonių.

Bet tai galima paaiškinti tuo, kad šiemet poilsiautojų skaičius sumažėjo jų … mažiau sulaukus sausio mėnesį. O sausio mėnuo šiais metais buvo tikrai ne žiemiškas, retai buvo sniego, kas atbaidydavo turistus, norinčius paslidinėti ar pačiuožinėti Lietuvos miškuose ar ant ežerų.

Pavyzdys galėtų būti Ignalinos žiemos sporto centras, kuris šią žiemą patyrė nuostolių vien dėl to, kad buvo labai blogas oras. Tačiau jau 2005 metų kovą sodybose poilsiavo 6,2 tūkst. žmonių – per 3 proc. daugiau nei pernai tą patį mėnesį, pranešė Lietuvos kaimo turizmo asociacija. Daugiausiai poilsiautojų kovo mėnesį sulaukė Aukštaitijos regionas (3,1 tūkst. žmonių), Žemaitija (2

tūkst.) bei Dzūkija (1,1 tūkst.). Todėl galime daryti išvadą, kad Lietuvos kaimo turizmas kasmet plečiasi, ir kasmet pritraukia vis daugiau poilsiautojų tiek vietinių, tiek ir užsienio gyventojų.

2001 metais daugiausia užsieniečių buvo iš Vokietijos, Latvijos ir

Lenkijos, mažiausiai iš Baltarusijos ir Prancūzijos. 2002 metais, kaip jau anksčiau buvo teigiama, smarkiai padidėjo poilsiautojų skaičius, užsieniečių net 87,4 %. Šiais metais daugiausiai užsieniečių buvo taip pat iš Vokietijos, Latvijos ir Lenkijos, tačiau taip pat padidėjo turistų iš

Rusijos. Tačiau iš Švedijos, Amerikos, o ypač iš Danijos turistų skaičius smarkiai sumažėjo. Dėl Amerikos užsieniečių skaičiaus sumažėjimo niekas neprieštaraus, kad tam turėjo įtakos 2001 – ųjų metų rugsėjo 11 dienos įvykiai, po kurių daug Amerikos piliečių pradėjo vengti skrydžių lėktuvu. O

juk į Lietuvą patekti iš Amerikos yra tik vienas kelias – lėktuvu. 2003

metais daugiausia užsieniečių vėl buvo iš Vokietijos, Latvijos, Lenkijos, nors užsieniečių iš Lenkijos lyginant su praėjusiais metais sumažėjo.

Sumažėjo 2003 metais kaimo sodybose užsieniečių ir iš Rusijos, tačiau padidėjo amerikiečių, norinčių pailsėti Lietuvos kaimo sodybose.

Poilsiautojų skaičius Lietuvos kaimo turizmo sodybose 2002 – 2003 m.

Pagal apskritis

| | |mas, |gyventojai |mas, |i |mas, |

| | |mas (-),| |mas (-),| |mas (-),|

|2002 |2003 |2003/2002 |2002 |2003 |2003/2002 |2002 |2003 |2003/2002 | |Iš viso |63081 |76935 |22 |55724 |68092 |22,2 |7357 |8843 |20,2 | |Alytaus apskritis |8095 |8321 |2,8 |7163 |7791 |8,8 |932 |530 |-43,1 | |Kauno apskritis |6130 |10257 |67,3 |5361 |9622 |79,5 |769 |635 |-17,4 |

|Klaipėdos apskritis |5580 |5247 |-6 |4357 |4374 |0,4 |1223 |873 |-28,6 |

|Marijampolės apskritis |2540 |2091 |-17,7 |2403 |1984 |-17,4 |137 |107 |-

21,9 | |Panevėžio apskritis |852 |1352 |58,7 |505 |1053 |2,1 k. |347 |299 |-

13,8 | |Šiaulių apskritis |804 |771 |-4,1 |740 |618 |-16,5 |64 |153 |2,4 k.

| |Tauragės apskritis |1436 |1775 |23,6 |1096 |1303 |18,9 |340 |472 |38,8 |

|Telšių apskritis |2830 |5604 |98 |2056 |4926 |2,4 k. |774 |678 |-12,4 |

|Utenos apskritis |13905 |17516 |26 |13106 |16281 |24,2 |799 |1235 |54,6 |

|Vilniaus apskritis |20909 |24001 |14,8 |18937 |20140 |6,4 |1972 |3861

|95,8 | |lentelė Nr. 6

2002 metais statistikos departamentui atlikus statistinį tyrimą, paaiškėjo, kad daugiausiai poilsiautojų lankėsi Vilniaus, Utenos, Alytaus,

Klaipėdos ir Kauno apskrityse. Šios apskritys buvo labiausiai lankomos ir

2003 metais, taip pat šiais metais žymiai daugiau poilsiautojų sulaukė ir

Telšių apskritis. Iš lentelės matome, kad 2003 metais užsieniečių skaičius yra padidėjęs, bet daugelyje apskričių jų skaičius sumažėjęs, kadangi daugelis užsieniečių rinkosi Vilniaus, Utenos bei Tauragės apskričių kaimo sodybas. Tokių svyravimų priežastys būtų: kaimo turizmo sodybų skaičius apskrityse, p…aslaugų kokybės skirtumai bei pramogų pasiūlos kiekio skirtumai atskirose apskrityse, skirtingos kainos už teikiamas paslaugas, reklamos, informacijos apie sodybas prieinamumo netolygumas atskirose apskrityse ir daugelis kitų.

Iš šių pateiktų bei aptartų statistinių duomenų galime daryti išvadą, kad kaimo turizmas Lietuvoje – perspektyvi, besiplečianti bei tobulėjanti verslo šaka.

Kaimo turizmo Lietuvoje prognozavimo aspektų identifikavimas ir įvertinimas

Kaimo turizmas Lietuvoje – tai nauja, besivystanti ekonominė veikla.

Dar reikia daug laiko ir pastangų iki šios veiklos aukštumų. Tačiau, niekas nesuabejos, kad kaimo turizmas Lietuvoje klestintis, o ne griūnantis procesas. Šiuo metu yra taikoma bei numatoma daug produktyvių, efektyvių priemonių kaimo turizmo Lietuvoje plėtrai. Tai ir įvairi piniginė parama, įvairi šalies valstybės pagalba, pačių žmonių, užsiimančių šiuo verslu, pastangos. Be to, reikia nepamiršti, kad kaimo turizmas turi būti plėtojamas sistemingai, palaipsniui, atsižvelgiant į esamą situaciją bei visas aplinkybes.

Tolydus kaimo turizmo vystymas

Lyginant su visa turizmo rinka, kaimo turizmas užima nedidelę jos dalį. Tačiau būtent šis sektorius auga sparčiausiai. Iki šiol turizmas daugiausia buvo sukoncentruotas urbanizuotuose teritorijose. Tačiau didžiulis ir dar neišnaudotas turizmo potencialas telkiasi mažiau urbanizuotuose teritorijose. Pagal šiandienines Europos Sąjungos tendencijas, kaimo turizmas yra vienas iš kertinių regiono vystymo elementų.

Kaimo turizmas gali smarkiai paveikti neurbanizuotų regionų ekonomiką.

Tokį regionų ekonomikos augimą apsprendžia ne tik produkcijos ar užimtumo augimas, bet daug platesnė ekonominė nauda. Kaimo turizmas gali būti kaip vietinės ekonomikos diversifikavimo įrankis, padedantis užkariauti naujas rinkas vietiniams produktams. Tai papildomas pajamų šaltinis ūkininkams ar kitiems su žemės ūkiu susijusiems žmonėms. Šiuo metu, kai požiūris į žemės ūkį ir žemės ūkio produkciją keičiasi, tai ypač aktualu. Kaimo turizmas gali tapti nauja sritimi, nešančia pajamas ir pelną kaimo vietovėse, bei keičiančia žemės ūkio gamybinę veiklą į paslaugų sektorių.

Pirmiausia reikia atsakyti į klausimą, kas yra tolydus bei sistemingas turizmo vystymas? Ką sistemingas vystymas reiškia turizmui? WTO

(tarptautinė turizmo organizacija) siūlo tokį sistemingo turizmo apibrėžimą:

Sistemingas turizmo vystymas – tai šiandieninio turizmo plėtra, atsižvelgiant į ateities turizmo poreikius. Tokiu būdu visi ištekliai bus kontroliuojami taip, jog ekonominės, socialinės bei estetinės reikmės bus įgyvendintos palaikant kultūrinę integraciją, būtinus ekologinius procesus, biologinę įvairovę bei gyvybės palaikymo sistemas.

Sistemingas, visapusiško turizmo vystymas pirmiausia remiasi bendruomenės iniciatyva. Turizmo planavimui būtina bendruomenės parama dėl dviejų priežasčių. Pirma, toks planavimas padės išvengti bendruomenės konfliktų, kurie atsiranda kai turizmo interesai nedera su bendruomenės interesais. Antra, vietiniai gyventojai turi moralinę teisę dalyvauti bei kontroliuoti turizmo plėtrą, kurios dėka bendruomenė gauna didesnį pelną ir didesnę naudą.

Vis dėlto yra labai sunku suderinti visų bendruomenės narių norus bei tikslus. Taip yra todėl, kad turizmas turi ne tik teigiamų, bet ir neigiamų aspektų. Tačiau šis procesas būtų daug sėkmingesnis, jei vietos gyventojai dalyvautų sprendimų priėmimo procese ir jei jie jaustų, kad plėtra jiems gali suteikti realios naudos.

Kaimo plėtroje nėra nustatytų taisyklių, kurios vienodai tiktų visiems regionams. Tą patį būtų galima pasakyti ir apie kaimo turizmą. Dideliu greičiu auga regionų gebėjimas pritraukti ir absorbuoti turizmą, taip pat sparčiai auga jau išvys…tyto turizmo mastai.

Norint nustatyti kaimo turizmo plėtros modelių ar fazių skirtumus galima atsižvelgti į tai, kokią įtaką vietos ekonomikai daro turizmas.

Pavyzdžiui, vienas iš būdų yra turizmą suskirstyti į tris grupes. Pagal turizmo mastą ar turizmo įtaką išskiriamos tokios grupės:

Vidutinis turizmas – turizmo plėtra yra nedidelių mastų, vietinės plėtros procese atlieka greičiau papildomą nei pirmą vaidmenį. Remiantis šiuo modeliu yra plėtojamas agro-turizmas, eko-turizmas ar kultūrinis turizmas. Taigi šis turizmas suteikia pajamas individualiems ūkininkams ar kitiems verslininkams, tačiau labai maža dalimi paveikia vietos ekonomiką.

Dominuojantis turizmas – turizmas yra dominuojantis sektorius vietos ekonomikoje. Jo svarba gali būti didesnė nei ūkininkavimas ar kiti amatai.

Tačiau tokiu atveju iškyla didelių investicijų grėsmė, gamtai gali būti padaryta nepataisoma didelė žala. Šiame modelyje yra didesnė tikimybė nei kituose, jog nesistemingas turizmo vystymas turės tik neigiamą aspektą.

Apgalvotas turizmas – turizmas yra dinamiškas sektorius vietos ekonomikoje, kur ūkininkavimas, miškininkystė ir kitos tradicinės veiklos išlaiko savo svarbą. Sistemingo turizmo vystymo atveju tai yra ideali situacija. Kaimo turizmas yra plėtojamas dėka efektyvios vietos ekonomikos bei dėl esamos sektorių įvairovės.

Kaimo plėtros politika Europos Sąjungoje

Turizmas dažnai matomas kaip daugelio problemų, su kuriomis susiduria ūkininkai visame pasaulyje, sprendimo būdas.

Nors kaimo turizmas apima labai daug veiklos formų, bet dažniausiai jis siejamas su ūkių turizmu. Kai kuriose šalyse kaimo turizmas turi labai senas tradicijas, pvz., pietų Vokietijoje labai paplitusios apgyvendinimo paslaugos neįgaliesiems, Anglijoje kaime būna labai daug vienos dienos poilsiautojų ir t.t., bet tai dar visiškai nereiškia, kad ši veikla kitose kaimiškose teritorijose taip pat bus sėkminga.

Nepaisant to, ypač Europoje, egzistuoja aiškiai matomas ryšys tarp kaimo turizmo rėmimo, žemės ūkio politikos ir platesnės regioninės plėtros politikos, siekiančios išplėsti kaimo kraštovaizdžio, kaip ištekliaus turizmui, sampratą. Tai sąlygojo bendrosios žemės ūkio politikos susiformavimą, kuri siekia pristatyti kaimo bendruomenių įvairovę ir galimybes visoje Europos Sąjungoje.

Struktūrinė kaimo vietovių plėtra iš dalies yra remiama Europos žemės ūkio valdymo ir garantijų fondo, bet pagrindiniai finansavimo šaltiniai yra

Europos regioninės plėtros fondas ir Europos socialinis fondas. Bendrasis šių fondų tikslas yra remti ekonominę ir socialinę silpnesnių teritorijų plėtrą.

Europos Sąjungoje veikia LEADER programa (įkurta 1990 m.), kuri remia kaimo plėtros projektus, skirdama dalį dėmesio ir turizmui. Pagal šią programą buvo formuojamos vietinės veiklos grupės. Iš 217 LEADER vietovių visoje Europos Sąjungoje turizmas dominavimo 71. Kaimo turizmo plėtra iš esmės yra pateisinama pagal jos įnašą į socialinę ir ekonominę plėtrą.

Todėl būtina reziumuoti tiek potencialią naudą, tiek kraštovaizdžio, kaip turizmo ištekliaus, eksploatavimo išlaidas.

ES parama plečia kaimo perspektyvas

Kaimo plėtra ir jos ateities perspektyvos neatsiejamai susijusios su

ES parama. Iki šiol kaimo turizmo verslininkai pagal SAPARD ir PHARE

programas gavo apie 2 mln. Lt. Šiuo metu deramasi, kad nepanaudotos SAPARD

lėšos pirminei žemės ūkio gamybai būtų pervestos kaimo turizmui.

PHARE programa labiau skirta smulkioms investicijoms, ja daugiau naudojosi Aukštaitija, Utenos apskritis. Pagal specialią kaimo plėtros rėmimo programą SAPARD jau finansuojami šeši stambūs projektai: Trakų rajone Bielinių sodyba, Kretingos rajone J. Šoblinskienės sodyba, Raseinių rajone įkurta specializuota sodyba žvejybai “Karpinė”; R. Aniulio sodyba

“Kirkšnovė…” skirta seminarams ir konferencijoms; Kauno rajone Zalensų sodyba įrengta pagal aukščiausius Europos standartus (čia yra ir sauna, stalo teniso, treniruoklių salės, lauko teniso kortai).

SAPARD – tarsi repeticija kitiems struktūriniams fondams, kurie ateina ir dar ateis būnant ES nare. Yra ir bus skiriama daug pinigų, tik reikia mokėti juos įsisavinti. Iš ES fondų kaimo turizmo verslininkai tikisi gauti apie 10 mln. Lt. Tačiau tai neturėtų būti pagrindinis finansavimo šaltinis. ES fondai orientuojasi į stambesnius projektus, todėl mūsų smulkiuosius verslininkus turėtų remti bankai – teikti lengvatines paskolas. Juk kalbama ne tik apie verslą, bet ir apie viso Lietuvos kaimo infrastruktūrą, apie kaimo prikėlimą iš merdėjimo taško.

Šiuo metu ypač stengiamasi gerinti sodybose teikiamų paslaugų kokybę.

Dabar norintiems pailsėti prie gražiausių Lietuvos krašto ežerų, upių suteikiami diferencijuoti buitiniai patogumai – jaunimui, pagyvenusiems žmonėms ar jaunavedžiams.

Be to, kaimo sodybose savo pamėgtais amatais gali užsiimti iš miesto atvykę poilsiauti medžio drožėjai, keramikai, dailininkai.

Kaimo turizmas turi ypač gerų perspektyvų nepalankiose ūkininkauti žemėse, kur iš tradicinių ūkio veiklos šakų negalima gauti didesnių pajamų.

Kalvotose ir ežeringose Žemaitijos, Dzūkijos ir Aukštaitijos vietovėse prognozuojama, kad šio verslo pajamos galėtų sudaryti apie 55 proc. visų pajamų.

Beje, vis sparčiau augantis kaimo turizmas tampa rimtu konkurentu kurortams bei viešbučiams ir gana pigia alternatyva poilsiautojams. Jau veikia Lietuvos kaimo turizmo ir amatų informacinė sistema. Interneto puslapyje išsamiai pristatomos ne tik sodybos, bet ir kaimo amatai, regionų lankytinos vietos.

Turizmo augimo prielaidos

Gerus augimo tempus Vidurio ir Rytų Europai prognozuoja pasaulio turizmo organizacija. Manoma, kad 2020 m. kas trečias lankytojas aplankys šį regioną. Neblogas perspektyvas turizmo plėtrai turi ir Lietuva:

patrauklus kaimo turizmas, didėjanti paslaugų įvairovė ir apimtys bei gerėjanti kokybė, konkurentabili turizmo paslaugų kaina.

Augant turistų mobilumui labai didelę reikšmę turi šalies pasiekiamumas. Populiariausias tarp Lietuvos lankytojų yra kelių transportas, tačiau dideli atstumai, Lenkijos kelių prasta kokybė atbaido neretą tolimesnių šalių gyventoją. Vakarų šalių turistų netenkina ir

Lietuvos pasiekiamumas geležinkeliais – maži greičiai, retas grafikas.

Nepakankamai išvystytas jūrų transportas – pasiektos pajėgumų ribos, netenkina paslaugų kokybė, didesniems keltams, kol kas keleivių srautai per maži. Geresnis susisiekimas oro transportu, bet atvykstantiems į Lietuvą, kaip nebrangią turizmo šalį, šis transportas gali būti per brangus. Pigių skrydžių kompanijų susidomėjimas Lietuva gali būti nebloga alternatyva kitoms transporto rūšims. Labai svarbu, kad turistai gautų išsamią informaciją apie Lietuvą bei jos turistinį produktą. Todėl labai svarbu išnaudoti šiuolaikinių technologijų teikiamas galimybes. Aktyvaus laisvalaikio turizmo plėtrai bei specialaus intereso turizmui taip pat svarbu, kad turizmo paslaugos būtų plėtojamos visoje Lietuvoje.

Išvados

Vienas svarbiausių veiksnių, turinčių poveikį turizmui, yra pripažinimas, kad kaimo turizmas sukurtas žmogui, o ne atvirkščiai – žmogus turizmui. Šį veiksnį suprasti būtina, kad galėtume įvertinti žmogaus, kaip turisto poreikius, kelionių pasirinkimo motyvavimą ir jo elgseną. Kaimo turizmas taip pat turi poveikį gerinant visuomenės gyvenimą, formuojant žmonių poreikius bei keičiant jų požiūrį į kultūros vertybes.

Kaimo turizmas Lietuvoje – perspektyvi, besiplečianti bei tobulėjanti verslo šaka, kuri yra labai reikšminga …kaimo ekonomikai. Kaimo gyventojui –

kaimo turizmas yra viena iš galimų kaime verslinių veiklų, kuria naudojant įvairius kaimo aplinkos išteklius, tenkinami poilsiautojų poreikiai ir uždirbamos pajamos. Kaimo turizmo versle ypač aktuali poilsio paslaugų kokybė ir poilsiautojų poreikių patenkinimas. Nuo darbo ir kasdienės įtampos pavargęs žmogus važiuoja į kaimą pailsėti: atgauti fizines ir dvasines jėgas.

Verslininko, užsiimančio kaimo turizmo paslaugų teikimu rūpestis – suteikti poilsiautojui jo lūkesčius patenkinančią poilsio paslaugą, už kurią, kaip ir bet kokią kitą prekę, jis sumokėtų verslininkui tam tikrą pinigų sumą. Šiandieninis kaimo turizmo verslo intensyvumas, efektyvumas ir sėkmė priklauso nuo šiuo verslu užsiimančių verslininkų sugebėjimo suvokti, ko pageidaus į jų sodybas atvykstantys poilsiautojai.

Kaimo turizmas – tai gyvas organizmas, tai nepaliaujamai veikianti sistema, kur svarbiausias dėmesys skiriamas nuolat besikeičiančių vartotojų poreikių patenkinimui.

Kaimo plėtra ir jos ateities perspektyvos neatsiejamai susijusios su

ES parama. Europos Sąjungos skiriamos lėšos padės Lietuvos kaimui klestėti, vystytis, padės ne tik sustiprinti kaimo turizmo verslą, bet ir visą

Lietuvos kaimo infrastruktūrą.

Literatūra

1. A. Armaitienė, P. Grecevičius, A. Urbis, I. Vainienė “Kaimo turizmas.

Mokymo priemonė”, Vilnius 1999

2. A. Astromskienė, R. Sirusienė “Poilsis kaime”, Kaunas 2002

3. I. Vainienė “Kaimo turizmo organizavimas”, Vilnius 2001

4. I. Svetikienė “Turizmo marketingas”, Vilnius 2002

5. Valstybinis turizmo departamentas. Lietuvos turizmo statistika 2001,

Vilnius 2002

6. Valstybinis turizmo departamentas. Lietuvos turizmo statistika 2002,

Vilnius 2003

7. Valstybinis turizmo departamentas. Lietuvos turizmo statistika 2003,

Vilnius 2004

8. Statistikos departamentas. Turizmas Lietuvoje 2001, Vilnius 2002

9. Statistikos departamentas. Turizmas Lietuvoje 2002, Vilnius 2003

10. Statistikos departamentas. Turizmas Lietuvoje 2003, Vilnius 2004

11. www.tourism.lt

12. www.euroverslas.lt/?-1826993120

13. www.euroverslas.lt/?-1715862499

14. www.xxiamzius.lt/archyvas/xxiamzius/20040109/rink_01.html

15. www.countryside.lt

16. www.vtv.lt/content/view/1896/75/

17. www.conference.lt/?name=news&do=list&id=878

18. www.vtv.lt/content/view/1896/75/

19. www.biznews.lt/index.php?psl=naujiena&id=2507

20. www.meniu.lt/news.php?strid=1016&id=207581

21. www.std.lt

Priedai

Lietuvos Respublikos turizmo įstatymas

(Ištrauka)

PENKTASIS SKIRSNIS

TURISTŲ APGYVENDINIMO PASLAUGOS

14 straipsnis. Kaimo turizmo paslauga

1. Kaimo turizmo paslauga – kaimo gyvenamojoje vietovėje ar mieste, kuriame gyvena ne daugiau kaip 3000 gyventojų, ūkininko sodyboje ar individualiame gyvenamajame pastate teikiama turizmo paslauga, kurios teikėjai privalo:

1) turėti turistams apgyvendinti pritaikytą sodybą ar atskirus pastatus, kuriuose apgyvendinimui skirtų kambarių (numerių) yra ne daugiau kaip 20;

2) sudaryti kaimo turizmo paslaugos teikimo reikalavimus atitinkančias sąlygas.

2. Fiziniai asmenys gali teikti kaimo turizmo paslaugas tik turėdami savivaldybės išduotą pažymėjimą, patvirtinantį, kad kaimo turizmo paslaugos teikimo reikalavimai įvykdyti.

3. Kaimo turizmo paslaugų kūrimas ir plėtojimas gali būti remiamas specialiosioms ir kitoms programoms vykdyti skirtomis lėšomis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, prioritetą teikiant kaimų architektūrinėms tradicijoms išlaikyti.

4. Kaimo turizmo paslaugos teikimo reikalavimus nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Įvadas

Turizmo samprata

Kaimo turizmo sąsajos

Kaimo turizmo plėtros nauda

Panašūs darbai

„KAIMO TURIZMAS IR JO PLĖTRA LIETUVOJE“ 2007 m

KAIMO TURIZMO ORGANIZAVIMO YPATUMAI IR JO RAIDA LIETUVOJE

kaimo turizmas

Turizmo industrija ir jos plėtra Lietuvoje

Kaimo socialinės infrastruktūros pokyčiai

Turizmas