Investicinių bendrovių steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo, valdymo ir veiklos ypatumus, investicinių bendrovių veiklos valstybinę priežiūrą, akcininkų teises bei pareigas ir teisių apsaugos priemones reglamentuoja Lietuvos Respublikos investicinių bendrovių įstatymas. Investicinėms bendrovėms taip pat taikomos Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos, Vertybinių popierių rinkos įstatymo nuostatos, kiti įstatymai bei poįstatyminiai aktai. Investicinė bendrovė yra akcinė bendrovė, kuri sukaupia fizinių ir juridinių asmenų bei juridinio asmens teisių neturinčių įmonių pinigines lėšas viešai platindama savo akcijas. Investicinės bendrovės veiklos pobūdis ar turto sudėtis atitinka investicinių bendrovių įstatyme nustatytus kriterijus.Darbo tikslas: Aprašyti investicinių bendrovių veiklos ypatumus ir joms keliamus reikalavimus.Darbo uždaviniai:1. Trumpai apžvelgti investicinių bendrovių sampratą ir jų rūšis;2. Apžvelgti investicinių bendrovių steigimui reikalingus dokumentus;3. Išsiaiškinti, kokie yra įstatinio kapitalo bei turimo turto reikalavimai;4. Aprašyti investicinių bendrovių veiklos ypatumus;5. Išanalizuoti investicinių bendrovių likvidacijos priežastis.Darbo rašymui naudojausi literatūra bei įstatymais, liečiančiais investicinių bendrovių veiklą.
1. INVESTICINIŲ BENDROVIŲ SAMPRATA IR JŲ RŪŠYS
Investicinė bendrovė apibrėžiama kaip akcinė bendrovė, kurios veiklos pobūdis ar turto sudėtis atitinka investicinių bendrovių įstatyme nustatytus kriterijus. Kitaip tariant, investicinė bendrovė yra akcinė bendrovė (išskyrus žemiau numatytas išimtis), kuri sukaupia fizinių ir juridinių asmenų bei juridinio asmens teisių neturinčių įmonių pinigines lėšas viešai platindama savo akcijas ir turi bent vieną iš šių požymių:1) pagrindinė veikla, iš kurios gaunama daugiau kaip 60 procentų pajamų (išskyrus Investicinė kintamojo kapitalo bendrovė), yra sukauptų lėšų investavimas ar reinvestavimas į vertybinius popierius;2) daugiau kaip 50 procentų bendrovės turto vertės sudaro vertybiniai popieriai.Investicinė kintamojo kapitalo bendrovė gali verstis tik piniginių lėšų, kurios surenkamos viešai platinant išperkamąsias investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijas, investavimu arba reinvestavimu į diversifikuotą investicijų portfelį.Kiekviena įmonė, atitinkanti šiuos kriterijus, turi būti reorganizuota į investicinę bendrovę investicinių bendrovių įstatyme nustatyta tvarka, išskyrus žemiau nurodytus atvejus.Investicinėmis bendrovėmis nėra laikoma ir investicinių bendrovių įstatymas netaikomas:1) bankams, draudimo bendrovėms, finansų maklerio įmonėms, taip pat kitoms operacijas vertybiniais popieriais atliekančioms finansinėms institucijoms, kurių veiklą reglamentuoja kiti įstatymai ar teisės aktai;2) ne daugiau kaip 100 akcininkų (savininkų) turinčioms akcinėms bendrovėms, kurios neplatino ir neplatina savo vertybinių popierių viešai;3) akcinėms bendrovėms, kurios laikinai peržengia nustatytą ribą kai daugiau kaip 50 procentų bendrovės turto vertės sudaro vertybiniai popieriai, jeigu jos šią ribą viršijančius vertybinius popierius parduos ne vėliau kaip per 3 mėnesius;4) įmonėms, kurių įstatinis kapitalas yra mažesnis kaip 250 tūkstančių litų. Investicinės bendrovės gali veikti kaip investicinės kintamojo kapitalo bendrovės, uždarieji investiciniai fondai ar kontroliuojančiosios investicinės bendrovės.Investicinė akcinė bendrovė – akcinė bendrovė, Vyriausybės nustatyta tvarka įsteigta valstybiniam turtui privatizuoti pagal Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymą.Investicinės bendrovės gali būti šių rūšių:1) investicinės kintamojo kapitalo bendrovės;2) uždarieji investiciniai fondai;3) kontroliuojančiosios investicinės bendrovės.Investicinė bendrovė yra laikoma investicine kintamojo kapitalo bendrove, jeigu jos turimas investicijų portfelis yra diversifikuotas, o išleistos ar išleidžiamos akcijos yra išperkamosios akcijos, kurių savininkai turi teisę bet kuriuo metu jas grąžinti bendrovei ir gauti už tai proporcingą dalį jos nuosavų (grynųjų) aktyvų. Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės turto valdymas ir administracijos įgaliojimai perduodami šios bendrovės valdymo įmonei. Investicinė kintamojo kapitalo bendrovė neturi įstatinio kapitalo. Išleidžiant arba išperkant investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijas, šios bendrovės nuosavo kapitalo padidėjimas arba sumažėjimas bendrovės įstatuose nenurodomas ir su tuo susiję įstatų pakeitimai įmonių rejestre neregistruojami. Investicinei kintamojo kapitalo bendrovei netaikomos Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos dėl akcinių bendrovių įstatinio kapitalo dydžio keitimo bei su tuo susijusių įstatų pakeitimų registravimo įmonių rejestre.Investicinė bendrovė yra laikoma uždaruoju investiciniu fondu, jeigu jos turimas investicijų portfelis yra diversifikuotas ir ji nėra išleidusi išperkamųjų akcijų.Investicinė bendrovė yra laikoma kontroliuojančiąja investicine bendrove, jeigu jos turimas investicijų portfelis nėra diversifikuotas ir ji nėra išleidusi išperkamųjų akcijų.Kontroliuojančioji investicinė bendrovė gali būti įsteigta tik reorganizavus investicinę akcinę bendrovę, taip pat kitos rūšies įmonę (išskyrus investicinę kintamojo kapitalo bendrovę ir uždarąjį investicinį fondą).
2. INVESTICINIŲ BENDROVIŲ STEIGIMAS
Investicinės bendrovės veikla galima verstis tik gavus Vertybinių popierių komisijos leidimą. Norint gauti leidimą, Vertybinių popierių komisijai pateikiama paraiška. Paraiška teikiama ir leidimas išduodamas pagal Vertybinių popierių komisijos patvirtintas taisykles. Vertybinių popierių komisija per 30 kalendorinių dienų nuo paraiškos investicinės bendrovės veiklos leidimui gauti įteikimo privalo išnagrinėti leidimo išdavimo klausimą. Jei leidimas neišduodamas, investicinės bendrovės atstovams turi būti pateiktas motyvuotas atsakymas. Investicinės bendrovės pavadinime turi būti šie žodžiai ar jų santrumpos iš pirmųjų raidžių: „investicinė kintamojo kapitalo bendrovė“ ar „IKKB“, „uždarasis investicinis fondas“ ar „UIF“, „kontroliuojančioji investicinė bendrovė“ ar „KIB“. Investicinės bendrovės pavadinime žodžiai „akcinė bendrovė“ ar jų santrumpa „AB“ yra neprivalomi. Investicinės bendrovės pavadinimas turi atitikti Vyriausybės patvirtintų įmonių, įstaigų ir organizacijų vardų nuostatų reikalavimus. Investicinės bendrovės veiklos leidimas gali būti išduotas naujai įsteigtai investicinei kintamojo kapitalo bendrovei ar uždarajam investiciniam fondui arba jau veikiančiai įmonei, kuri reorganizuojama į investicinę bendrovę.Naujai steigiamo uždarojo investicinio fondo pirmosios emisijos akcijas gali įsigyti tik jo steigėjai. Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės steigėjai privalo įsigyti steigiamos investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijų už sumą, kuri yra ne mažesnė nei investicinės kintamojo kapitalo bendrovės minimalus nuosavas kapitalas tai yra, ne mažesnis nei 1 mln. Lt. Investicinės bendrovės steigėjų įsigytos akcijos turi būti visiškai apmokėtos iki leidimo verstis investicinės bendrovės veikla išdavimo. Turto valdymo sutartį su investicinės bendrovės valdymo įmone arba sutartį dėl investicinės bendrovės turto saugojimo su šios bendrovės depozitoriumu investicinės bendrovės steigimo metu gali pasirašyti šios bendrovės steigėjų atstovas, turintis teisę steigimo metu sudarinėti sandorius steigiamos bendrovės vardu. Šias sutartis turi patvirtinti steigiamasis investicinės bendrovės susirinkimas. Tokios sutartys įsigalioja nuo investicinės bendrovės įregistravimo įmonių rejestre. Tuo atveju, kai į investicinę bendrovę reorganizuojama kitos rūšies įmonė, turto valdymo sutartį su valdymo įmone turi teisę pasirašyti reorganizuojamos įmonės vadovas ir tokia sutartis įsigalioja nuo jos patvirtinimo po reorganizavimo veikiančios investicinės bendrovės akcininkų susirinkime.Prie paraiškos gauti leidimą, turi būti pridėta investicinės bendrovės steigimo sutartis, įstatai, įmonės registravimo pažymėjimas, dokumentai, įrodantys, kad investicinės bendrovės turtas yra perduotas saugoti depozitoriumui, pažyma apie investicinės bendrovės akcijų apmokėjimą, taip pat sutartis su valdymo įmone ir depozitoriumu, jeigu pagal šį įstatymą tokios sutartys turi būti sudarytos arba neprivalo būti sudarytos, bet yra sudarytos.Investicinės bendrovės įstatuose turi būti nurodyta:1) pavadinimas;2) buveinės adresas;3) investicinės veiklos tikslai, objektai, būdai;4) uždarojo investicinio fondo ar kontroliuojančiosios investicinės bendrovės įstatinio kapitalo dydis;5) uždarojo investicinio fondo ar kontroliuojančiosios investicinės bendrovės akcijų skaičius ir jų nominali vertė, jeigu investicinės kintamojo kapitalo bendrovės leidžiamos išperkamosios akcijos turi nominalią vertę, – šių akcijų nominali vertė;6) akcijų suteikiamos teisės, investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijų pardavimo ir išpirkimo tvarka ir terminai, atsiskaitymo už išpirktas arba parduotas akcijas tvarka ir terminai, kurie negali būti ilgesni, nei nustatyti įstatyme; akcijų išpirkimo sustabdymo ir nutraukimo tvarka; akcijų pardavimo sustabdymo ir nutraukimo pagrindai bei tvarka;7) valdymo organų formavimo tvarka;8) visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija, jo sušaukimo bei balsavimo jame tvarka, investicinės kintamojo kapitalo bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo kvorumas;9) stebėtojų tarybos ir valdybos, jeigu ji sudaroma, kompetencija bei administracijos vadovo, jei administracija sudaroma, kompetencija;10) pajamų paskirstymo politika ir tvarka; 11) investicinės kintamojo kapitalo bendrovės dividendų išmokėjimo akcininkams principai ir tvarka, numatant dividendų paskirstymo akcininkams tvarką, išmokų periodiškumą, pelno dalį, skiriamą dividendams, ir kitas dividendų mokėjimo sąlygas, jeigu ši bendrovė numato išmokėti akcininkams pajamų dalį pinigais neišpirkdama iš jų savo akcijų;12) nuosavų (grynųjų) aktyvų įvertinimo ir investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijų pardavimo bei išpirkimo kainos nustatymo taisyklės;13) išlaidų struktūra ir jų padengimo principai;14) pranešimų paskelbimo tvarka, prospektų, metų ir pusmečių ataskaitų pateikimo bei paskelbimo tvarka, bendrovės dokumentų ir kitos informacijos pateikimo akcininkams tvarka;
15) likvidavimo ir uždarojo investicinio fondo bei kontroliuojančiosios investicinės bendrovės reorganizavimo tvarka;16) gali būti ir kitų nuostatų, neprieštaraujančių įstatymams ir kitiems teisės aktams.Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės įstatuose gali būti nurodomas numatomas išleisti džiausias akcijų skaičius.Investicinės bendrovės įstatai negali būti pakeisti ar papildyti, o depozitoriumas ar valdymo įmonė negali būti pakeisti be Vertybinių popierių komisijos sutikimo. Sutikimas yra laikomas duotu, jeigu Vertybinių popierių komisija per 15 dienų po atitinkamo prašymo gavimo nepateikia motyvuoto prieštaravimo, dėl ko įstatai, valdymo įmonė ar depozitoriumas negali būti pakeisti. Komisija sutikimo gali neduoti tuo atveju, jei įstatų, valdymo įmonės arba depozitoriumo pakeitimas pažeistų investicinės bendrovės akcininkų interesus, taip pat tais atvejais, kai tokie pakeitimai prieštarauja įstatymams arba kitiems teisės aktams. Ginčus dėl sutikimo pakeisti ir papildyti įstatus, pakeisti valdymo įmonę ar depozitoriumą sprendžia teismas.Vertybinių popierių komisija gali atsisakyti išduoti investicinės bendrovės veiklos leidimą, jeigu:1) pateikti ne visi nurodyti dokumentai;2) investicinė bendrovė, jos valdymo įmonė arba leidimui gauti pateikti dokumentai neatitinka šio įstatymo reikalavimų;3) leidimui gauti pateiktuose dokumentuose yra klaidingos ar tikrovės neatitinkančios informacijos;4) ne visos naujai steigiamo uždarojo investicinio fondo pirmosios emisijos akcijos yra apmokėtos arba naujai steigiamo uždarojo investicinio fondo steigėjai įsigijo tik dalį pirmosios emisijos akcijų, arba investicinės kintamojo kapitalo bendrovės steigėjai įsigijo naujai steigiamos investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijų už mažesnę sumą nei investicinių bendrovių įstatyme numatytas investicinės kintamojo kapitalo bendrovės minimalus nuosavas kapitalas, arba apmokėtas ne visas investicinės kintamojo kapitalo bendrovės minimalus nuosavas kapitalas, arba steigėjai apmokėjo ne visas įsigytas akcijas;5) investicinės bendrovės vadovai ar steigėjai, investicinės bendrovės valdymo įmonės ir (arba) depozitoriumo vadovai nėra nepriekaištingos reputacijos asmenys ir (arba) neturi darbo finansinėse įstaigose ar bankuose patirties;6) investicinė bendrovė nėra perdavusi piniginių lėšų ir (arba) vertybinių popierių saugoti depozitoriumui.Jeigu naujai steigiamo uždarojo investicinio fondo ar kontroliuojančiosios investicinės bendrovės investicijų portfelio valdymas nėra perduotas valdymo įmonei, ne mažiau kaip du investicinės bendrovės vadovai arba darbuotojai, atsakingi už investicinės bendrovės turto valdymą, privalo turėti Vertybinių popierių komisijos pripažintą kvalifikacinį sertifikatą. Apie kvalifikacinius sertifikatus turinčių asmenų pasikeitimus turi būti per 10 dienų pranešta Vertybinių popierių komisijai.2.1. Kapitalas
Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės nuosavas kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 1 milijonas litų. Uždarojo investicinio fondo ir kontroliuojančiosios investicinės bendrovės įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 250 tūkstančių litų, o jų nuosavi (grynieji) aktyvai negali būti mažesni už įstatinį kapitalą.Uždarojo investicinio fondo skolintas kapitalas negali sudaryti daugiau kaip 10 procentų jo nuosavų (grynųjų) aktyvų vertės. Jei šis reikalavimas yra pažeidžiamas dėl nuosavų (grynųjų) aktyvų vertės sumažėjimo, uždarasis investicinis fondas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo pažeidimo padarymo dienos privalo tokią būklę ištaisyti.Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės skolintas kapitalas negali sudaryti daugiau kaip 15 procentų jos nuosavų (grynųjų) aktyvų vertės. Ilgalaikės paskolos kilnojamajam ar nekilnojamajam turtui, būtinam šios bendrovės veiklai, įsigyti negali sudaryti daugiau kaip 10 procentų jos nuosavų (grynųjų) aktyvų vertės. Investicinė kintamojo kapitalo bendrovė gali imti savo išleistoms akcijoms išpirkti būtiną trumpalaikę paskolą (ne ilgiau kaip 60 dienų), kuri negali sudaryti daugiau kaip 10 procentų bendrovės nuosavų (grynųjų) aktyvų vertės ir kartu su ilgalaikėmis paskolomis negali viršyti šioje dalyje nustatyto limito.
2.2. Akcijos
Investicinės bendrovės visos akcijos gali būti tik paprastosios, suteikiančios vienodas teises jų savininkams. Kiekviena akcija suteikia jos turėtojui vieną balsą visuose akcininkų susirinkimuose ir teisę lygiais pagrindais su kitomis akcijomis gauti dividendus bei atitinkamą dalį investicinės bendrovės turto, kai ji likviduojama. Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijos gali neturėti nominalios vertės.Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės ir uždarojo investicinio fondo akcijos ir steigimo metu, ir platinamos įregistravus bendrovę gali būti apmokėtos tik pinigais. Platinant įsteigtos kontroliuojančiosios investicinės bendrovės akcijas, už jas galima atsiskaityti piniginiais įnašais ir investicinių bendrovių įstatyme nustatytais vertybiniais popieriais bei nekilnojamuoju turtu, tačiau turtiniai įnašai negali sudaryti daugiau nei 25 procentus platinamų akcijų vertės. Uždarojo investicinio fondo ir kontroliuojančiosios investicinės bendrovės akcijos turi būti visiškai apmokėtos iki įstatinio kapitalo ar jo padidinimo įregistravimo. Investicinė kintamojo kapitalo bendrovė neturi teisės parduoti savo akcijų išsimokėtinai ar atidėti jų apmokėjimo termino. Už investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijas turi būti atsiskaityta ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijų pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo. Tik po to, kai investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijos visiškai apmokamos, jos laikomos išleistomis ir gali būti įrašomos į šios bendrovės akcininko asmeninę vertybinių popierių sąskaitą bei įtraukiamos į apskaitą pagal sąskaitų tvarkytojams keliamus reikalavimus. Investicinė kintamojo kapitalo bendrovė neturi teisės išleisti akcijų ar perduoti jas investuotojams, jei už jas nėra sumokėta nustatyta kaina. Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijų išpirkimo sandoris laikomas sudarytu nuo pareikalavimo išpirkti šios bendrovės akcijas iš jų savininko pateikimo asmeniui, išperkančiam investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijas, ir patvirtinimo savininkui, kad toks reikalavimas gautas, pateikimo. Nuo išpirkimo sandorio sudarymo investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcininkas netenka visų teisių, kurias suteikia šios bendrovės akcijos, išskyrus teises, atsirandančias iš išpirkimo sandorio sudarymo. Asmuo, išperkantis investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijas, privalo atsiskaityti su asmeniu, pareikalavusiu išpirkti šios bendrovės akcijas, ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo akcijų išpirkimo sandorio sudarymo.
Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės išperkamosios akcijos, įregistruotos Vertybinių popierių komisijoje, platinamos neterminuotai. Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijų emisijos dydis yra neribojamas, išskyrus tuos atvejus, kai šios bendrovės įstatuose nurodytas maksimalus leidžiamas išplatinti akcijų skaičius. Jeigu platinant investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijas pasikeičia prospekto duomenys arba įvyksta esminis įvykis, apie tai turi būti pranešta teisės aktų nustatyta tvarka. Tokiu atveju asmenys, jau įsigiję investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijų, turi teisę reikalauti, kad ši bendrovė jas išpirktų už išpirkimo kainą. Toks asmuo neturi teisės reikalauti, kad investicinė kintamojo kapitalo bendrovė arba jos akcijų platintojas grąžintų įnašus Vertybinių popierių rinkos įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijų platinimas gali būti sustabdytas arba nutrauktas šio įstatymo, Vertybinių popierių rinkos įstatymo ir investicinės kintamojo kapitalo bendrovės įstatų nustatytais pagrindais ir tvarka. Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės steigėjai turi teisę pateikti šiai bendrovei išpirkti jos steigimo metu pasirašytas akcijas tik tada, kai viešai išplatinta ne mažesnės kaip pusė investicinės kintamojo kapitalo bendrovės minimalaus nuosavo kapitalo, nurodyto šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje, vertės šios bendrovės akcijų. Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės steigėjai turi teisę pateikti išpirkti tiek šios bendrovės vertybinių popierių, įsigytų jos steigimo metu, kad bendra jų vertė būtų ne didesnė nei 4/5 pateikimo metu viešai išplatintų šios bendrovės vertybinių popierių vertės.]Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijų pasirašymas, pardavimas ir išpirkimas vyksta pagal Vertybinių popierių komisijos patvirtintas taisykles. Parduodant investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijas, netaikomos Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos, reglamentuojančios akcinių bendrovių akcijų pasirašymą ir apmokėjimą.2.3. TurtasInvesticinės bendrovės turtą gali sudaryti tik:1) pinigai ir Vertybinių popierių komisijos pripažintos pinigų rinkos priemonės;2) vertybiniai popieriai;3) kitas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, kuris yra būtinas tiesioginei investicinės kintamojo kapitalo bendrovės ar uždarojo investicinio fondo veiklai ir sudaro ne daugiau kaip 20 procentų šios bendrovės nuosavų (grynųjų) aktyvų vertės;4) kitas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, įsigyjamas kontroliuojančiosios investicinės bendrovės, kuris sudaro ne daugiau kaip 25 procentus šios bendrovės nuosavų (grynųjų) aktyvų vertės.Investicinė bendrovė gali įsigyti šių vertybinių popierių:1) kurie yra įtraukti į Lietuvos Respublikoje veikiančios vertybinių popierių biržos oficialųjį ar einamąjį prekybos sąrašą; kontroliuojančiosios investicinės bendrovės turi teisę įsigyti vertybinių popierių, įtrauktų į Lietuvos Respublikoje veikiančių vertybinių popierių biržų prekybos sąrašus;2) kuriais prekiaujama kitose pripažintose reguliuojamose, nuolatinėse ir viešose vertybinių popierių rinkose Lietuvoje; investicinė kintamojo kapitalo bendrovė tokių vertybinių popierių gali įsigyti tuo atveju, jei šiose rinkose vertybinių popierių kainą galima nustatyti ne rečiau, nei reikia apskaičiuoti investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijų pardavimo ir išpirkimo kainą;3) išleidžiamų naujų vertybinių popierių emitentų, kurių anksčiau išleisti vertybiniai popieriai yra įtraukti į Lietuvos Respublikoje veikiančios vertybinių popierių biržos oficialųjį ar einamąjį prekybos sąrašą, jeigu jų emisijos sąlygose numatytas įsipareigojimas įtraukti šiuos išleidžiamus naujus vertybinius popierius į minėtą prekybos sąrašą ir yra garantuojama, kad jie bus įrašyti į šį sąrašą ne vėliau kaip per vienerius metus nuo išleidimo; kontroliuojančiosios investicinės bendrovės turi teisę įsigyti išleidžiamų naujų vertybinių popierių, jeigu jų emisijos sąlygose yra numatytas emitento įsipareigojimas pateikti prašymą įtraukti į oficialųjį ar einamąjį Lietuvos Respublikoje veikiančios vertybinių popierių biržos prekybos sąrašą ar į kitos pripažintos reguliuojamos, nuolatinės ir viešos vertybinių popierių rinkos Lietuvoje prekybos sąrašą arba jei šie vertybiniai popieriai išleidžiami į viešąją apyvartą;4) Vyriausybės (vietos savivaldos institucijos) išleistų ar garantuotų vertybinių popierių;5) Vertybinių popierių komisijos pripažintų likvidžiais kitų vertybinių popierių.Investicinė kintamojo kapitalo bendrovė arba uždarasis investicinis fondas gali įsigyti ir kitų vertybinių popierių, kurių bendra vertė negali sudaryti daugiau kaip 10 procentų šios bendrovės nuosavų (grynųjų) aktyvų. Kontroliuojančioji investicinė bendrovė gali įsigyti kitų investicinių bendrovių įstatyme nenurodytų vertybinių popierių, kurių bendra vertė negali sudaryti daugiau kaip 20 procentų šios bendrovės nuosavų (grynųjų) aktyvų. Jei šis reikalavimas yra pažeidžiamas dėl nuosavų (grynųjų) aktyvų vertės sumažėjimo ar dėl įstatymuose arba kituose teisės aktuose numatytos pirmumo teisės įsigyti išleidžiamų naujų vertybinių popierių, ar dėl kitų nuo bendrovės nepriklausančių objektyvių priežasčių, tai investicinė bendrovė ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo pažeidimo padarymo dienos privalo tokią būklę ištaisyti.
2.4. Valdymas
1. Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės turto valdymas turi būti perduotas valdymo įmonei, veikiančiai pagal šio įstatymo trečiojo skirsnio nuostatas. Uždarojo investicinio fondo ir kontroliuojančiosios investicinės bendrovės turto ar jo dalies (investicijų portfelio) valdymas gali būti perduotas valdymo įmonei. Šiais atvejais investicinės bendrovės valdyba nesudaroma; gali būti nesudaroma ir administracija. Jei turto valdymas yra perduotas valdymo įmonei, investicinėje bendrovėje turi būti sudaroma stebėtojų taryba. Tuo atveju, kai investicinėje bendrovėje nėra administracijos, šios bendrovės finansinę apskaitą privalo tvarkyti valdymo įmonė. Ši valdymo įmonės pareiga turi būti numatyta ir aptarta turto valdymo sutartyje ir investicinės bendrovės įstatuose.2. Teisę dalyvauti investicinės kintamojo kapitalo bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime turi asmenys, buvę jos akcininkais šios bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo akcininkų apskaitos dienos pabaigoje. Visuotinio akcininkų susirinkimo akcininkų apskaitos diena turi būti pasirinkta ne ankstesnė kaip 60 ir ne vėlesnė kaip 30 kalendorinių dienų iki investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcininkų susirinkimo. Akcijos, kurias akcininkas pareikalavo investicinės kintamojo kapitalo bendrovės išpirkti, balso teisės nesuteikia, nors šios bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo akcininkų apskaitos dieną šis akcininkas ir buvo investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcininkų sąraše. Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės visuotiniame (akcininkų) susirinkime kvorumas nustatomas pagal išleistų ir nesupirktų akcijų skaičių, buvusį investicinės kintamojo kapitalo bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo akcininkų apskaitos dienos pabaigoje. Akcininkas visuotiniame akcininkų susirinkime turi tiek balsų, kiek jis jų turėjo visuotinio akcininkų susirinkimo akcininkų apskaitos dienos pabaigoje. 3. Tik investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcininkų susirinkimas turi teisę:1) keisti ir papildyti investicinės kintamojo kapitalo bendrovės įstatus. Akcininkų susirinkimo nutarimas pakeisti arba papildyti investicinės kintamojo kapitalo bendrovės įstatus įsigalioja tik po to, kai šiam nutarimui pritaria Vertybinių popierių komisija;2) rinkti auditorių;3) rinkti stebėtojų tarybos narius;4) atšaukti stebėtojų tarybos narius ir investicinės kintamojo kapitalo bendrovės auditorių;5) tvirtinti turto valdymo sutartį su valdymo įmone arba turto valdymo sutarties pakeitimus. Turto valdymo sutarties pakeitimai įsigalioja tik nuo jų patvirtinimo Vertybinių popierių komisijoje;6) pakeisti valdymo įmonę ir patvirtinti naujos valdymo įmonės kandidatūrą. Nutarimas pakeisti valdymo įmonę įsigalioja tik patvirtinus Vertybinių popierių komisijoje naują valdymo įmonę bei nutarimą pakeisti valdymo įmonę. Valdymo įmonę akcininkų susirinkimas gali keisti tik šio įstatymo nustatytais atvejais;7) nustatyti ir tvirtinti audito paslaugų apmokėjimo sąlygas;8) tvirtinti metinę finansinę atskaitomybę, valdymo įmonės ataskaitą apie investicinės kintamojo kapitalo bendrovės veiklą, audito ataskaitą;9) išleisti naujos emisijos akcijų, jei investicinės kintamojo kapitalo bendrovės įstatuose nustatytas maksimalus leidžiamas išplatinti akcijų skaičius;10) likviduoti bendrovę.4. Dalyvauti investicinės kintamojo kapitalo bendrovės visuotiniuose akcininkų susirinkimuose su patariamojo balso teise turi teisę tam įgalioti valdymo įmonės atstovai, nors valdymo įmonė ir nėra investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcininkė.5. Investicinė kintamojo kapitalo bendrovė turi teisę nustatyti visuotinio akcininkų susirinkimo kvorumo reikalavimus, tačiau šis kvorumas negali būti mažesnis nei 15 procentų visų balsų, kuriuos šiame visuotiniame akcininkų susirinkime suteikia investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijos. Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo kvorumas turi būti nurodytas įstatuose.6. Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcininkų susirinkimo nutarimai priimami paprasta dalyvaujančių susirinkime akcininkų balsų dauguma, išskyrus, kai priimami nutarimai dėl šio straipsnio 3 dalies 1, 6 ir 10 punktuose nurodytų nutarimų, kuriems reikia 3/4 balsų daugumos, ir kitus atvejus, nurodytus Akcinių bendrovių įstatyme.7. Visuotinis akcininkų susirinkimas neturi teisės panaikinti valdymo įmonės nutarimų dėl investicinės kintamojo kapitalo bendrovės turto valdymo arba priimti nutarimų dėl turto valdymo, kurie būtų privalomi valdymo įmonei.8. Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės stebėtojų taryba turi šiuos įgaliojimus:1) parenka valdymo įmonę, įgalioja atstovą pasirašyti turto valdymo sutartį ir visuotiniam akcininkų susirinkimui teikia siūlymus patvirtinti pasirašytą turto valdymo sutartį bei jos pakeitimus, taip pat siūlymus pakeisti valdymo įmonę, pratęsia turto valdymo sutarties galiojimą šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais;2) analizuoja valdymo įmonės veiklą, finansinių išteklių naudojimą, investicinės kintamojo kapitalo bendrovės turto valdymo organizavimą, apmokėjimą už turto valdymo paslaugas, finansinės būklės perspektyvą;3) parenka investicinės kintamojo kapitalo bendrovės depozitoriumą ir sudaro su juo sutartį;
4) parenka investicinės kintamojo kapitalo bendrovės auditorių ir siūlo jį patvirtinti visuotiniam akcininkų susirinkimui;5) tikrina investicinės kintamojo kapitalo bendrovės buhalterinę-finansinę apskaitą, investicinės kintamojo kapitalo bendrovės dokumentus;6) pateikia visuotiniam akcininkų susirinkimui valdymo įmonės ataskaitą, pasiūlymus ir atsiliepimus apie bendrovės metinę finansinę atskaitomybę;7) atstovauja investicinei kintamojo kapitalo bendrovei nagrinėjant šios bendrovės ir jos valdymo įmonės, depozitoriumo ginčus;8) sprendžia kitus įstatuose, taip pat visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimuose nurodytus klausimus.9. Akcinių bendrovių įstatyme nustatytos valdybos teisės ir pareigos investicinėje kintamojo kapitalo bendrovėje perduodamos valdymo įmonei ir (arba) stebėtojų tarybai. Šių teisių ir pareigų perdavimas ir jų paskirstymas turi būti nurodytas investicinės kintamojo kapitalo bendrovės įstatuose ir turto valdymo sutartyje.3. INVESTICINIŲ BENDROVIŲ VEIKLOS YPATUMAI1. Investicinei kintamojo kapitalo bendrovei ir uždarajam investiciniam fondui yra draudžiama:1) suteikti paskolas, garantuoti ar laiduoti už kitą asmenį dėl jo prievolių įvykdymo, įkeisti turimus vertybinius popierius ar nekilnojamąjį turtą, išskyrus šio įstatymo 6 straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytus atvejus;2) imti paskolas pažeidžiant šio įstatymo 6 straipsnio 4 ir 5 dalių reikalavimus;3) įsigyti ir turėti vertybinių popierių, dėl kurių būtų pažeisti diversifikuotam investicijų portfeliui nustatyti reikalavimai, išskyrus steigiamą naują investicinę kintamojo kapitalo bendrovę ar uždarąjį investicinį fondą, kuris 6 mėnesius nuo investicinės bendrovės veiklos leidimo gavimo gali nesilaikyti diversifikavimo reikalavimų;4) leisti obligacijas;5) steigti filialus ar atstovybes;6) įsigyti brangiųjų metalų arba brangiųjų metalų sertifikatų (liudijimų);7) įsigyti savo valdymo įmonės išleistų vertybinių popierių.2. Investicinė kintamojo kapitalo bendrovė ir uždarasis investicinis fondas turi teisę naudoti Vertybinių popierių komisijos pripažintas išvestines finansines priemones tik rizikai sumažinti. Investicinei kintamojo kapitalo bendrovei ir uždarajam investiciniam fondui draudžiama įsigyti išvestinių finansinių priemonių siekiant gauti pelną iš jų perpardavimo arba naudoti Vertybinių popierių komisijos nepripažintas išvestines finansines priemones. Investicinė kintamojo kapitalo bendrovė arba uždarasis investicinis fondas turi teisę naudotis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis tik tuo atveju, jeigu šios bendrovės arba fondo įstatuose ir prospekte yra aiškiai nurodyta, kad investicinė kintamojo kapitalo bendrovė arba uždarasis investicinis fondas turi teisę naudotis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, tačiau tik rizikai valdyti. Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės arba uždarojo investicinio fondo prospekte turi būti aiškiai nurodyta, kokiomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis ši investicinė kintamojo kapitalo bendrovė arba uždarasis investicinis fondas ketina naudotis. Kiekviena išvestinė finansinė priemonė, kuria naudojasi investicinė kintamojo kapitalo bendrovė arba uždarasis investicinis fondas, turi būti pagrįsta aiškia investicinės kintamojo kapitalo bendrovės ar uždarojo investicinio fondo investicine pozicija. Tokia investicinė pozicija ir jos rizikai sumažinti naudojama išvestinė finansinė priemonė turi būti aiškiai nurodytos investicinės kintamojo kapitalo bendrovės arba uždarojo investicinio fondo periodinėse ataskaitose. Periodinėje ataskaitoje turi būti aprašyta ir šios investicinės pozicijos rizika, taip pat kaip šiai rizikai sumažinti naudojama išvestinė finansinė priemonė gali nuo jos apsaugoti.3. Jei investicinė kintamojo kapitalo bendrovė ar uždarasis investicinis fondas pažeidžia diversifikuoto investicijų portfelio reikalavimus dėl įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytos pirmumo teisės įsigyti išleidžiamus naujus vertybinius popierius ar dėl kitų nuo šios bendrovės ar šio fondo nepriklausančių objektyvių priežasčių, jie privalo ne vėliau kaip per 3 mėnesius parduoti atitinkamą dalį vertybinių popierių, dėl kurių buvo pažeisti šioje dalyje numatyti apribojimai, jei kitokiu būdu per nurodytą terminą nesutvarko savo investicijų portfelio taip, kad jis atitiktų diversifikuoto investicijų portfelio reikalavimus. Šis terminas gali būti pratęstas Vertybinių popierių komisijos sutikimu, jeigu per 3 mėnesius tretiesiems asmenims perleisdama diversifikuoto vertybinių popierių portfelio reikalavimų neatitinkančius vertybinius popierius investicinė bendrovė patirs nuostolių dėl nepalankiai susiklosčiusios situacijos vertybinių popierių rinkoje. Nepalankiai susiklosčiusia situacija vertybinių popierių rinkoje laikoma tokia situacija, kai investicinės bendrovės visų arba dalies turimų vertybinių popierių rinkos kaina krinta, palyginti su jų įsigijimo kaina, dėl finansinių krizių Lietuvoje arba už jos ribų, socialinių neramumų, stichinių nelaimių arba kitokių veiksnių, nepriklausančių nuo investicinės bendrovės, jos valdymo įmonės arba šių vertybinių popierių emitento valios.
4. Kontroliuojančiajai investicinei bendrovei yra draudžiama:1) turėti vieno emitento išleistų vertybinių popierių, kurių bendra vertė sudarytų daugiau kaip 25 procentus nuosavų (grynųjų) aktyvų, išskyrus Vyriausybės vertybinius popierius. Jei šis reikalavimas pažeidžiamas dėl nuosavų (grynųjų) aktyvų vertės sumažėjimo ar dėl įstatymuose arba kituose teisės aktuose numatytos pirmumo teisės įsigyti naujai išleidžiamų vertybinių popierių, ar dėl kitų nuo bendrovės nepriklausančių objektyvių priežasčių, investicinė bendrovė ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo pažeidimo padarymo dienos privalo tokią būklę ištaisyti;2) imti iš kontroliuojamų įmonių kreditus ar gauti jų garantijas;3) be visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo įkeisti, parduoti ar kitaip perleisti visą ar dalį bet kurio emitento akcijų paketo, kurio bendra vertė sudaro ne mažiau kaip 5 procentus kontroliuojančiosios investicinės bendrovės nuosavų (grynųjų) aktyvų vertės, jeigu dėl tokio sandorio kontroliuojančioji investicinė bendrovė prarastų ar galėtų prarasti:a) emitento visuotiniame akcininkų susirinkime kvalifikuotą (2/3, 3/4 arba didesnę, jeigu tai numato emitento įstatai, balsų dalį) ar paprastą balsų daugumą (1/2 balsų), taip pat veto teisę (1/3 balsų), skaičiuojant nuo bendro balsų skaičiaus;b) visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatyvos bei kitas teises, kurioms įgyvendinti reikia 1/10 emitento įstatinio kapitalo;c) darbotvarkės papildymo ar kandidatūrų į stebėtojų tarybos ar valdybos narius iškėlimo teises, kurioms įgyvendinti reikia 1/20 emitento įstatinio kapitalo;4) be visuotinio (akcininkų) susirinkimo sprendimo įkeisti nekilnojamąjį turtą, teikti paskolas, garantuoti ar laiduoti už kitą asmenį dėl jo prievolių įvykdymo, jeigu tokių kontroliuojančiosios investicinės bendrovės prievolių ir suteiktų paskolų bendra suma sudarytų daugiau kaip 10 procentų jos nuosavų (grynųjų) aktyvų vertės.5. Uždarajam investiciniam fondui ir kontroliuojančiajai investicinei bendrovei draudžiama visais būdais supirkti savo akcijas ar priimti jas kaip įkaitą. Jeigu uždarasis investicinis fondas arba kontroliuojančioji investicinė bendrovė įgyja nuosavybės teisę į savo akcijas, tai šis fondas arba bendrovė privalo šias akcijas perleisti kitų asmenų nuosavybėn per 12 mėnesių nuo įgijimo. Jei per nustatytą laiką akcijos neperleidžiamos, jos turi būti anuliuojamos ir atitinkamai sumažinamas įstatinis kapitalas Akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka.6. Investicinei kintamojo kapitalo bendrovei, valdymo įmonei arba depozitoriumui, veikiantiems investicinės kintamojo kapitalo bendrovės arba savo vardu, bet investicinės kintamojo kapitalo bendrovės sąskaita, draudžiama perleisti ir (arba) įsipareigoti perleisti vertybinius popierius, kurių savininkas nėra investicinė kintamojo kapitalo bendrovė.4. INVESTICINIŲ AKCINIŲ BENDROVIŲ KŪRIMASIS IR LIKVIDACIJA
Investicinės akcinės bendrovės buvo pradėtos steigtis prasidėjus valstybinių įmonių privatizavimui už čekius. Prasidėjus privatizavimui, kiekvienas galėjo pasirašyti bet kurios norimos įmonės akcijas, tačiau ilgainiui tapo aišku, jog pavieniai asmenys finansiškai nepajėgūs dalyvauti privatizavime taip, kaip tai įsivaizdavo reformų autoriai, todėl reikėjo sukurti naują valstybės turto privatizavimo schemą. Ypač spartus IAB kūrimasis prasidėjo 1992m. sausio 21d. priėmus Vyriausybės nutarimą Nr. 30 “Dėl LR valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo” vykdymo.Taigi, tikslas buvo pasiektas – daugelis investicinių akcinių bendrovių įsitraukė į privatizavimo procesą. Iki 1993m. vidurio Lietuvos įmonių registre buvo įregistruota apie 350 investicinių akcinių bendrovių. Investicinių akcinių bendrovių veikla buvo specifinė – leisdamos savo akcijas ir parduodamos jas už investicinius čekius, investicinės bendrovės stengėsi sukaupti lėšų ir panaudoti jas privatizuojamam turtui įsigyti. Investicinių akcinių bendrovių užmojai buvo didžiuliai. Buvo siekiama bet kokia kaina įsigyti dešimčių didelių įmonių akcijų paketus, kainuojančius ne tik dešimtis milijonų investicinių čekių, bet ir milijonus realių pinigų, kurių investicinės akcinės bendrovės neturėjo. IAB, siekdamos įveikti ribotas savo veiklos galimybes, ėmė paskolas iš komercinių bankų, įkeisdamos jiems jau privatizuotų įmonių turtą. Deja, šis kelias atvedė prie bankroto ne vieną didelę pramonės įmonę. Privatizavimas už čekius per labai trumpą laiką apie 90 proc. išvalstybinto turto perleido į maždaug 10 proc. privatizavimo dalyvių rankas.Privatizavime dalyvavo daugiau kaip 20 neformalių grupių, sudarytų iš dviejų ir daugiau IAB. Daugiau kaip pusė šių IAB grupių buvo nedidelės tiek pagal įstatinio kapitalo dydį, tiek pagal bendrą įsigyto valstybinio turto sumą. Kitos IAB grupės sudarė sudėtingas finansines – pramonines struktūras, į kurias įėjo investicinės akcinės bendrovės, bankai, draudimo ir kitos bendrovės.Vienos iš pagrindinių IAB grupių buvo”EBSW”, “Inbūstas”, “Hermis”, Invalda”.
Pagrindinį IAB lėšų šaltinį, kaip žinoma, sudarė įmonių, vadinamųjų emitentų, kurių akcijas jos yra įsigijusios, dividendai. Gaila, bet daugelis ir neblogai besiverčiančių įmonių įsigudrino visiškai nemokėti dividendų savo akcininkams. Tokios investicinės bendrovės, kurios negauna dividendų iš įmonių, kurių akcijomis jos disponuoja, ir negalėdamos jų mokėti savo akcininkams, netenka pasitikėjimo. Be to, investicinėms bendrovėms buvo keliami vis didesni reikalavimai, susiję su labai brangiu kasmetiniu auditu, vertybinių popierių depozitoriumo paslaugomis ir kt.Todėl Vyriausybė 1995m. liepos 5d. priėmė naują Investicinių bendrovių įstatymą kuriame nustatė, kad Investicinės akcinės bendrovės, įsteigtos valstybinio turto privatizavimo laikotarpiu įgyvendinant Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymą, privalo iki 1996 m. gegužės 1 d. atitinkamai pakeisti savo įstatus ir persiregistruoti pagal šio įstatymo reikalavimus. Jeigu investicinės akcinės bendrovės neįvykdo šio reikalavimo, jos turi būti likviduotos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.Dalis bendrovių nevykdė šių įstatymo nuostatų. Persiregistruoti į atviruosius arba uždaruosius investicinius fondus ar į kontroliuojančias investicines bendroves vertybinių popierių komisijai pateikė tik 36 IAB, o iki 1997m. lapkričio mėn. persiregistruoti suspėjo vos 20. Kodėl daugumas iš tuo metu veikusių maždaug 200 investicinių bendrovių negalėjo arba nenorėjo persiregistruoti į naujo „vakarietiško“ tipo IAB, atsakyti sunku. Tačiau viena aišku, kad Investicinių bendrovių įstatymas Lietuvoje turėjo būti priimtas dar prieš IAB steigimą, o nepraėjus ketveriems metams nuo jų veiklos pradžios. Steigiant IAB, nebuvo keliami reikalavimai, kad uždarųjų akcinių bendrovių akcijos nesudarytų daugiau kaip 10 proc. IAB turimų vertybinių popierių, nei kad IAB į vienos įmonės vertybinius popierius neinvestuotų daugiau kaip 25 proc. nuosavų aktyvų. Ši sąlyga pakišo koją daugeliui IAB, draudžianti kontroliuojančiajai investicinei bendrovei investuoti daugiau kaip 25 proc. nuosavų aktyvų į vieno emitento vertybinius popierius. Tai reiškia, kad jeigu akcijų turi daugiau – esi verčiamas jas parduoti. Vienas iš tokių pavyzdžių – tai IAB „Kauno investicija“. Jai priklausančios AB “Endokrininiai aparatai“ akcijos sudarė net 58 proc. investicinės bendrovės aktyvų. Per tris mėnesius ji turėjo sumažinti šią dalį iki 25 proc., t.y., parduoti didelę dalį pelningai dirbančios ir gerą perspektyvą turinčios įmonės akcijų, kai laukiama jų kainos padidėjimo, ko bendrovė tuo metu to tikrai nedarytų. Akcijų vertė – apie 4 mln. Lt. (visas IAB įstatinis kapitalas sudarė 7,5 mln. Lt., jis sumažėtų per pusę). Jei po metų akcijos kaina pakiltų iki 30 Lt, tai akcijų paketą bendrovė parduotų už 12 mln. Lt. Nuostoliai akivaizdūs, akcininkams daroma didelė žala.Ginčai dėl 25 proc. ribos tęsėsi net dvejus metus. Buvo siūloma įstatymo pataisa, uždraudžiant pirkti daugiau kaip 25 proc. vienos įmonės akcijų iš savo lėšų. Kaskart, kapitalizavus pelną ar padidėjus akcijų kainai sėkmingai dirbant įmonei, kontroliuojanti investicinė bendrovė per tris mėnesius privalėjo jomis atsikratyti, kad tik neperžengtų 25 proc. ribos. Tai vertė investicines bendroves arba didinti įstatinius kapitalus, arba valdyti tik mažus akcijų paketus. Tada netenka prasmės kontroliuojančiosios pavadinimas: bendrovė neturi jokios įtakos įmonės valdyme, o taip pat sunku ginti akcininkų interesus.Privatizavimo metu įsteigtosios IAB galėjo geriausiu atveju pretenduoti į kontroliuojančių investicinių bendrovių statusą. Ketinimą tapti investiciniu fondu ribojo reikalavimai diversifikuoti (pertvarkyti) investicijų portfelį pagal griežtus įstatymo reikalavimus, pavyzdžiui, į vienos įmonės vertybinius popierius investuoti ne daugiau kaip 25 proc. nuosavų aktyvų, įsigyti ne daugiau kaip 10 proc. vieno emitento akcijų ir panašiai. Nuo investicinio fondo atbaidė ir būtinybė bet kuriuo momentu atsiskaityti su akcininkais jiems to pareikalavus (ši sąlyga negaliojo uždarajam investiciniam fondui ir kontroliuojančiai investicinei bendrovei). Tačiau daugumai IAB, norėjusių persiregistruoti į kontroliuojančias investicines bendroves, nepavyko laiku įvykdyti visų įstatymo reikalavimų. Todėl kai kurios investicinės bendrovės, siekdamos išvengti prievartinio teisminio likvidavimo, priėmė prievartinį savanorišką likvidavimo variantą. Tai darydamos jos siekė apsaugoti savo akcininkų interesus. Buvo sudaromos turto apsaugos komisijos, stengiamasi nustatyti minimalias akcijų pardavimo kainas ir t. t. Investicinėms akcinėms bendrovėms, nepersiregistravusioms pagal investicinių bendrovių įstatymo reikalavimus ir nepriėmusių sprendimo likviduotis, investicinių akcinių bendrovių likvidatoriumi teismai paskyrė AB Turto banką. Dėl to 2001 metų pabaigoje bankas buvo 22 investicinių akcinių bendrovių likvidatoriumi.Perėmimo metu dauguma likviduojamų investicinių akcinių bendrovių veiklos nevykdė, samdomų darbuotojų neturėjo. Didžiojoje dalyje likviduojamų bendrovių rasto turto nepakako net patirtoms likvidavimo išlaidoms padengti. Investicinių akcinių bendrovių likvidavimą apsunkino ir tai, kad 14 bendrovių įgaliotieji atstovai AB Turto bankui neperdavė jokių įmonės dokumentų bei turto. Neturint dokumentų informacija apie likviduojamas bendroves buvo renkama netiesiogiai, užklausiant įvairias valstybines įstaigas Taigi, siekiant tikrai apsaugoti tūkstančių investicinių bendrovių akcininkų interesus, reikėjo atsisakyti prievartinio investicinių bendrovių likvidavimo vajaus ir leisti investicinėms akcinėms bendrovėms, neturinčioms didesnių skolų, pačioms spręsti apie tolesnės veiklos tikslingumą.5. IŠVADOS
Investicinė bendrovė yra apibūdinama kaip akcinė bendrovė, kuri sukaupia fizinių ir juridinių asmenų bei juridinio asmens teisių neturinčių įmonių pinigines lėšas viešai platindama savo akcijas ir kurios pagrindinė veikla, iš kurios gaunama daugiau kaip 60 procentų pajamų, yra sukauptų lėšų investavimas ar reinvestavimas į vertybinius popierius, o taip pat daugiau kaip 50 procentų bendrovės turto vertės sudaro vertybiniai popieriai. Investicinėmis bendrovėmis nėra laikoma ir investicinių bendrovių įstatymas netaikomas: bankams, draudimo bendrovėms, finansų maklerio įmonėms, taip pat kitoms investicinių bendrovių įstatyme apibrėžtoms įmonėms. Investicinės bendrovės gali būti šių rūšių:1) investicinės kintamojo kapitalo bendrovės;2) uždarieji investiciniai fondai;3) kontroliuojančiosios investicinės bendrovės.Investicinės bendrovės veikla galima verstis tik gavus Vertybinių popierių komisijos leidimą.Investicinės bendrovės pavadinime turi būti šie žodžiai ar jų santrumpos iš pirmųjų raidžių: investicinė kintamojo kapitalo bendrovė ar „IKKB“, „UIF“, „KIB“.Investicinės bendrovės buvo pradėtos steigtis prasidėjus valstybinių įmonių privatizavimui už čekius. Spartus IAB kūrimasis prasidėjo 1992m. sausio 21d., priėmus Vyriausybės nutarimą Nr. 30 “Dėl LR valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo”. Steigiant buvo reikalinga: investicinės bendrovės steigimo sutartis, įstatai, įmonės registravimo pažymėjimas, dokumentai, įrodantys, kad investicinės bendrovės turtas yra perduotas saugoti depozitoriumui, pažyma apie investicinės bendrovės akcijų apmokėjimą, taip pat sutartis su valdymo įmone ir depozitoriumu, jeigu pagal įstatymą tokios sutartys turi būti sudarytos arba neprivalo būti sudarytos, bet yra sudarytos.Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės nuosavas kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 1 milijonas litų. Uždarojo investicinio fondo ir kontroliuojančiosios investicinės bendrovės įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 250 tūkstančių litų, o jų nuosavi (grynieji) aktyvai negali būti mažesni už įstatinį kapitalą.Investicinės bendrovės visos akcijos gali būti tik paprastosios, suteikiančios vienodas teises jų savininkams.Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės ir uždarojo investicinio fondo akcijos ir steigimo metu, ir platinamos įregistravus bendrovę gali būti apmokėtos tik pinigais.Investicinės bendrovės turtą gali sudaryti tik: pinigai ir Vertybinių popierių komisijos pripažintos pinigų rinkos priemonės; vertybiniai popieriai; kitas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, kuris yra būtinas tiesioginei investicinės kintamojo kapitalo bendrovės ar uždarojo investicinio fondo veiklai ir sudaro ne daugiau kaip 20 procentų (25 procentai kontroliuojančiosios investicinės bendrovės) šios bendrovės nuosavų (grynųjų) aktyvų vertės.Investicinės bendrovės, siekdamos įveikti ribotas savo veiklos galimybes, ėmė paskolas iš komercinių bankų, įkeisdamos jiems jau privatizuotų įmonių turtą. Šis kelias atvedė prie bankroto ne vieną didelę pramonės įmonę. Privatizavimas už čekius per labai trumpą laiką apie 90 proc. išvalstybinto turto perleido į maždaug 10 proc. privatizavimo dalyvių rankas.Pagrindinį IAB lėšų šaltinį sudarė įmonių, vadinamųjų emitentų, kurių akcijas jos buvo įsigijusios, dividendai. Tačiau daugelis ir neblogai besiverčiančių įmonių visiškai nemokėjo dividendų savo akcininkams. Investicinėms bendrovėms buvo keliami vis didesni reikalavimai, susiję su labai brangiu kasmetiniu auditu, vertybinių popierių depozitoriumo paslaugomis ir kt. Todėl Vyriausybė 1997m. lapkričio 13d. priėmė nutarimą Nr. 1252, faktiškai verčiantį likviduoti visas IAB, nepersiregistravusias iki 1997m. liepos 1d.Investicinės akcinės bendrovės, norėjusios persiregistruoti į kontroliuojančias investicines bendroves, bet nepavykus laiku įvykdyti visų įstatymo reikalavimų, bei sąlyga, draudžianti kontroliuojančiajai investicinei bendrovei investuoti daugiau kaip 25 proc. nuosavų aktyvų į vieno emitento vertybinius popierius, atvedė daugumą investicinių bendrovių prie savanoriško jų likvidavimo.Todėl viena aišku, kad Investicinių bendrovių įstatymas Lietuvoje turėjo būti priimtas dar prieš investicinių bendrovių steigimą, o nepraėjus ketveriems metams nuo jų veiklos pradžios.
LITERATŪRA
1) Lietuvos Respublikos investicinių bendrovių įstatymas (1999 m.);2) Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas (2000 m.);3) Lietuvos Respublikos įmonių įstatymas (1998 m.);4) “Kauno diena”/Argumentai, Nr. 290, 1997-12-11;5) A. V. Rutkauskas. Finansų rinkos ir institucijos. Vilnius: Technika, 1998 ,390-394 p.
6) www.litlex.lt7) www.lrinka.lt