Belatakės liaukos, gl.sine ductibus

Belatakės liaukos, gl.sine ductibus.

Jų veiklos produktai – hormonai. Hormonai yra biologiškai aktyvūs junginiai. Funkcijos:1. Per juos reguliuojamos svarbios organizmo funkcijos2. koordinuojamas sudėtingas vienų organų ir audinių poveikis kitiems. 3. Vieni hormonai skatina kurios nors liaukos sekreciją, kiti – stabdo, vieni skatina kurio nors organo darbą, kiti slopina. 4. veikia medžiagu apykaitą, 5. reguliuoja augimą, brendimą ir kt. Hormonų gaminama tam tikri kiekiai. Pasitaiko belatakių liaukų hiperfunkcija, kai gaminama per daug hormonų. Priešingu atveju būna hipofunkcija. Afunkcija yra tada, kai liauka hormonų visai negamina. Tarp belatakių liaukų ir nervų sistemos yra abipusis ryšys. Jos turi daug nervų, kurie reguliuoja jų veiklą. Tačiau hormonai taip pat aktyviai veikia nervų sistemą. Šios liaukos pagal kilmę ir topografiją klasifikuojamos i 4 grupes:1. brachiogeninės – išsivysto iš embriono žiaunu ektodermos (skydliauke, priešines liaukos, užkrutis);2. neurogeninės – iš nervų sistemos ektoderminės užuomazgos (pasmegeninės liaukos užpakalinė skiltis, kankorėžinė liauka, antinksč3. ių šerdinė dalis, chromafininė sistema);4. nefrogeninės – iš inkstų užuomazgų mezodermos (lytinių liaukų belatakės dalys, antinksč5. ių žievė, interrenaliniai organai);6. enterogeninės – iš embriono žiaunu užuomazgos entodermos (pasmegenines liaukos priekine skiltis ir kasos saleles.

Skydliaukė, gl.thyroidea Yra priekinėje kaklo dalyje. Sudaryta iš dešiniosios ir kairiosios skilč ių – lobus dexter et lobus sinister. Jas jungia sąsmauka, isthmus glandulae thyroideae. Nuo jos į viršų kyla piramidinė skiltis, lobus pyramidalis. Prie piramidinės skilties pasitaiko priedinės skydliaukės, glandulae thyroideae accessoriae. Liauką supa skaiduline kapsule, capsula fibrosa. Skaidulinės kapsulės ataugos įeina į liauką ir dalija ją į skilteles, lobuli glandulae thyroideae. Skaidulinė kapsulė ir pertvaros sudaro liaukos griauč ius, stroma glandulae thyroideae. Skiltelėse yra liaukos parenchima, sudaryta iš folikulų, folliculi glandulae thyroideae. Folikulų ertmę užpildo skysta medžiaga – koloidas. Skydliaukę dengia kaklo oda, paodinisląstelynas, žemiau paliežuvinio kaulo esantys raumenys, priešgerkline fascija.

Liaukos sąsmauka užeina ant žiedines gerklu kremzles ir ant 4-5 viršutiniu gerkles žiedu. Kadangi skydliaukė priglunda prie kitų kaklo organų, jos išorinis paviršius yra išgaubtas, o vidinis – įgaubtas. Skaidulinė kapsulė sudaro raišč ius, jungianč ius skydliauke su gerkle ir gerklomis, todėl kvėpuojant ir ryjant ji juda kartu su minėtais organais. Skydliaukė sveria ~35g. Moterų didesnė. Skydliaukės hormonas – tiroidinas: tvarko medžiagu apykaitos procesus, greitina oksidaciją, skatina kaulų sistemos vystymąsi, reguliuoja nervų sistemos veiklą, nuo jo priklauso daugelio audinių taisyklingas vystymasis. Hipofunkcijos ir afunkcijos atveju medžiagu apykaita suleteja, išsivysto miksedema, igimtos hipofunkcijos atveju – kretinizmas. Hiperfunkcijos atveju – medžiagu apykaita pagreiteja, atsiranda Bazedovo liga. Skydliaukė kraują gauna iš išorinės miego arterijos ir iš a.thyrocervicalis šakų. Veninis kraujas susirenka į skydliaukės veninį rezginį, plexus thyroideus impar. Iš jo per viršutine ir apatine skydliaukės venas nuteka į v.jugularis interna, ir per apatinę skydliaukes veną – i v.brachiocephalica. Limfa iš skydliaukės teka kartu su arterijomis į gerklinius, giliuosius kaklo ir tarpuplautinius limfmazgius. Simpatinės ir nugarinės juntamosios nervinės skaidulos ateina iš truncus simpaticus. Parasimpatinės galvinės juntamosios skaidulos atsiskiria nuo klajoklio nervo šakų – nervi laryngei superior et inferior.Prieskydinė liauka, gl.parathyroidea

Nedidelė – 6x4x2mm, – ovalios formos, sveria ~0,05g. Jos būna 4: po dvi kiekvienoje skydliaukės pusėje. Skiriama abiejų pusių gl.parathyroidea superior et gl.parathyroidea inferior. Jos prisišliejusios prie užpakalinio skydliaukes skilč ių paviršiaus ir yra už skaidulinės kapsulės. Jas dengia j.a. kapsulė, nuo kurios ataugos įeina į vidų. Liaukų parenchima susideda iš susikryžiuojanč ių epitelinių sijų rezginio. Tarp epitelinių sijų yra j.a. pertvaros, kuriomis eina kraujagyslės ir nervai. Hormonas – paratiroidinas: reguliuoja kalcio apykaitą, todel svarbus šiu sistemu veiklai: kaulų širdies kraujagyslių nervų

Dėl liaukų hipofunkcijos sumažėja kalcio druskų kiekis kraujyje, kartu padidėja nervų sistemos jautrumas. Afunkcija sukelia tetaniškus griauč ių raumenų susitraukimus. Hiperfunkcijos atveju padaugėja kalcio druskų kraujyje, jų sumažėja kauluose, dėl to jie suminkštėja. Įnervacija ir vaskuliarizacija tokia kaip ir skydliaukės.

Pasmegeninė liauka, hypophysis

Tai neporinis organas. Yra giliai tarp abiejų smegenų pusrutulių. Griauč ių atžvilgiu yra turkiškame balne. Su smegenimis ją jungia piltuvelis, infundibulum. Ji yra žirnio dydžio, ovalios formos, 0,5g mases. Frontalinėje plokštumoje yra vagelė, dalinanti liauką į lobus anterior et lobus posterior. Tarp abiejų skilč ių yra nedidelė juostelės formos tarpinė dalis, pars intermedia. Užpakalines skilties i užpakali atsikišusi dalis vadinama gumburine, pars tuberalis. Priekinė ir užpakalinė dalys išsivysč iusios iš skirtingų audinių: pasmegeninės liaukos užpakalinė skiltis – neurogeninės kilmės; pasmegeninės liaukos priekinė skiltis – enterogeninės. Jos funkcionuoja atskirai. Priekinė dalis gamina hormonus, reguliuojanč ius augimą, kitu belatakiu liauku veiklą. Hiperfunkcijos atveju, vystosi akromegalija. Kiti hormonai: adrenokortikotropinis (AKTH) – reguliuoja antinksč ių žievės veiklą. tirotropinis – skydliaukės. paratirotropinis – prieskydinių liaukų veiklą. gonadotropiniai – lytinių liaukų veiklą. Užpakaline sritis išskiria hormonus, veikianč ius vidaus organų ir kraujagyslių lygiuosius raumenis, šlaopimo išskyrimą.

Kankorėžinė liauka, corpus pineale

Yra tarpinių smegenų ant gumburio srityje. Yra ovalios formos, neporinis organas, 0,2g masės. Gaubia j.a. apvalkalas, iš kurio į liauką įeina ataugos, dalijanč ios parenchimą i atskiras skiltis arba folikulus. Folikulai susideda iš glijinio audinio, kuriame daug kraujagyslių. Parenchimos ląsteliu citoplazma yra grudeta. 7m organas pradeda nykti: išauga j.a., daugelis parenchiminių ląstelių žūva, vietoj jų atsiranda kalkinių kūnelių – smegenų smėlio, acervulus cerebri. Liaukos hormonai slopina griauč ių vystymąsi, lytinį brendimą.

Antinksčiai, gl.suprarenales

Tai porinis organas, esantis virš inksto.

Dešinysis yra trikampio formos ir mažesnis už kairiji. Kairiojo forma primena pusmėnulį. Skiriama antinksč io facies anterior, facies posterior, facies renalis. Turi kraštus: margo superior, margo medialis. Priekiniame paviršiuje esanti vieta, pro kurią i antinksti ieina kraujagysles ir nervai – antinksč io vartai, hilus. Antinksč io svoris 4g. Antinkstį dengia j.a. dangalas, kuriame yra lygiųjų raumeninių skaidulų. Dangalas glaudžiai priauga prie organo. Nuo jo į liauką eina j.a. pertvarėlės. Antinkstis sudarytas iš cortex et medulla. Cortex sudaro ląsteles, kuriu citoplazmoje yra lipoidiniu grudeliu. Šerdinė medžiaga šviesesnė. Ją sudaro chromafininės ląstelės, taip pat joje daug bemielininių nervinių skaidulų ir simpatinių nervinių ląstelių. Antinksč io žieves audinio yra ir kitose kuno vietose, pvz. priediniuose antinksč iuose, glandulae suprarenales accessoriae. Jų dažnai būna prie antinksč ių, inksto parenchimoje, retroperitoniniame audinyje, lytinėse liaukose. Antinksč ių žievė ir po organizmą išsimėč iusios salelės sudaro interrenalinę sistemą. Tokio audinio, kuris yra antinksč ių šerdinėje dalyje yra ir kitose organizmo vietose. Tai chromafininė sistema. Žieveje gaminasi hormonai, kurie reguliuoja drusku ir kitu cheminiu medžiagu apykaitą. Žieve taip pat gamina lecitiną, cholesteriną, neutralizuojanč ias nuodus medžiagas. Šerdis gamina adrenaliną ir noradrenaliną, kurie palaiko simpatines nervu sistemos tonusą, paskirsto kraują organizme, padidina bendrą kraujospudi. Antinksč iai kraują gauna per tokias arterijas: viršutinę (iš a.phrenica inferior), vidurinę (iš aorta abdominalis), apatinę (iš a.renalis). Jų šakos sudaro tankų tinklą j.a. dangale. Iš dangalo kraujagyslės patenka į liauką. Veninis kraujas išteka per v.centralis. Dešinioji centrinė vena įteka į v.cava inferior, kairioji – į v.renalis sinistra. Limfa nuteka į limfmazgius, esanč ius pagal aortą ir v.cava inferior. Simpatinę, parasimpatinę bei juntamąją inervaciją liauka gauna per viduriu rezginio šakas. Nervai ateina kartu su kraujagyslėmis.

Chromafininė sistema

Chromafininį audinį sudaro nervinių ląstelių telkinys, apipintas juntamaisiais ir vegetaciniais nervais. Tokio audinio yra daugelio kraujagyslių sienelėse ir vidaus organuose. Skiriami mikroskopinio dydžio ir stambus chromafininio audinio telkiniai. Stambūs: corpora paraaortica, glomus caroticum, glomus coccygeum. Šalia pilvo aortos, ties galiniu jos pasidalijimu, yra du chromafininio audinio telkiniai, corpora paraaortica. Ten, kur bendroji miego arterija dalijasi į išorinę ir vidinę šakas, yra mieginis glomusas, glomus caroticum. Tokio paties audinio telkinys yra ties uodegikaulio viršūne – uodegikaulinis glomusas, glomus coccygeus. Visi chromafininio audinio telkiniai sudaro chromafininę sistemą.

Sėklidės belatakė dalis

Sėklidės skiltelėse tarp vingiuotųjų kanalėlių yra daugiakampės formos ląstelių. Tai intersticinės (Leydigo) ląstelės. Jos gamina testosteroną, kuris gamintis pradeda lytinio brendimo metu. Nuo Leydigo ląsteliu veiklos priklauso pirminiu ir antriniu lytiniu požymiu vystymasis. Sutrikus sėklidės belatakės dalies funkcijai, išsivysto priešingos lyties antrinių lytinių požymių.

Kiaušidės belatakė dalis Folikulo ir geltonkūnio ląstelės gamina folikuliną ir liuteiną ar progesteroną. Nuo folikulino priklauso pirminių ir antrinių moteriškųjų lytinių požymių vystymasis. Lytinio brendimo metu gaminamas tik folikulinas (skaitina vidinių ir išorinių mot.lyt. organų vystymąsi). Vėliau, pradėjus bręsti folikulams ir prasidėjus menstruacijoms, veikia ir progesteronas. Jis nuo antrosios ciklo pusės pradeda ruošti gimdą priimti apvasintą kiaušinėlį. Jei kiaušinėlis apvaisintas, progesteronas ruošia moters organizmą nėštumui ir slopina folikulino išsiskyrimą.

Kasos salelės

Tarp kasos išorinės sekrecijos liaukinio audinio yra apvalios ar ovalios epitelio ląstelių grupės – Langerhanso salelės