INFORMACINĖS VALDYMO SISTEMOS

Turinys

Įvadas 3
1. Informacinės sistemos 4
1.1. Informacinių sistemų sąvoka 4
1.2. Informacinių sistemų tipai, paskirtis, klasifikacija 4
1.3. Pagrindinės informacijos sistemos komponentės, sudėtinės dalys, funkcijos 4
1.4. Informacinių sistemų pavyzdys 5
1.4.1. Tikslas 5
1.4.2. Informacija sistemoje 5
1.4.3. Sistemos privalumai ir funkcijos 5
1.4.4. Visos kitos teikiamos paslaugos 6
2. Ryšys tarp duomenų, informacijos ir kontrolės 6
2.1. Informacijos prigimtis 6
2.1.1. Informacijos kokybė 6
2.1.2. Informacijos pateikimas laiku 6
2.1.3. Informacijos kiekis 7
2.1.4. Informacijos tinkamumas 7
3. Valdymo informacinės sistemos 7
3.1. Elektroninio duomenų apdorojimas 7
3.2. Valdymo informacinių sistemų atsiradimas 7
3.3. Sprendimo rėmimo sistema 7
3.4. Skirtinga informacija – skirtingiems valdymo lygiams 7
3.4.1. Operatyvinė kontrolė 8
3.4.2. Valdymo kontrolė 8
3.4.3. Strateginis planavimas 8
4. Operatyvaus valdymo informacinės sistemos 8
Išvados 11
Naudota literatūra 12

ĮVADAS

Visos valdymo funkcijos – planavimas, organizavimas, vadovavimas ir kontrolė remiasi nenutrūkstamu informacijos srautu apie tai, kas vyksta organizacijoje ir už jos ribų, Tik gaudami laiku tikslią informaciją, vadovai gaali stebėti, kaip artėja prie tikslo, įgyvendinti planus tikrovėje. Jei vadovai negali nuolat būti ,kelyje” ir numatyti galimas problemas, lavinti sugebėjimą suprasti, kada būtini koregavimo veiksmai, it imtis jų, kai reikia, tai jų darbas toliau gali būti ir bevaisis, ir brangiai kainuoti.
Informacinės sistemos įgalina vadovus kontroliuoti kaip vystosi jų verslas.
Dabar j tikriausiai jau pastebėjote daug „persidengimų“. Iš tikrųjų kalbėdami apie domėjimąsi informacija nepateikėme visų „persidengimų“ – asmenų, norinčių tos pačios informacijos.
Visų lygių vadovai pripažįsta, kad kompiuterinės informacinės sistemos teikia efektingai veiklai būūtinų žinių. Šios valdymo informacinės sistemos (management information system – MIS) sparčiai tampa privalomos planuojant, priimant sprendimus ir kontroliuojant.Kontrolės sistemos efektingumas priklauso nuo kaip greitai ir kokio tikslumo žinias vadovai gauna apie tai kas vyksta gerai, ir kas blogai.
Kadangi informacinės si

istemos pasidarė tokios svarbios organizacijų valdymui, tai vadovams ypač svarbu žinoti kaip jos turi būti kuriamos, diegiamos ir valdomos.
Valdymo informacinės sistemos (VIS) – viena iš pažangiausių, populiariausių, ir perspektyviausių paskutiniųjų trijų XX a. dešimtmečių studijų krypčių pasaulio universitetuose. Globalinės informacinės visuomenės kūrimo sąlygomis šios krypties išsimokslinimą turinčių specialistų poreikis nuolat didėja. Į VIS studijas kviečiami tie, kurie turi kompiuterininko gyslelę, kuriems nesvetima matematika, logika bei modeliavimas ir kuriems rūpi mūsų šalies valdymo, ūkio ir verslo reikalai.
Ekonominės informacijos kompiuterinio apdorojimo organizavimo ir informacinių sistemų projektavimo bei eksploatavimo specialistų rengimo tradicijos Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultete – seniausios Lietuvoje: jie rengiami jau nuo 1967 metų. Įdiegus naują bakalauro ir magistro studijų modelį 1991-1998 metais buvo įgyvendinama bendroji verslo administravimo ir vadybos krypties pirmųjų dviejų metų studijų programa, o ekkonominės informatikos studijos buvo pradedamos tik nuo trečiojo kurso. Tačiau tai nepasiteisino, todėl nuo 1999 metų VIS specialistai rengiami nuo pat pirmojo kurso pagal atskirą naują, modernizuotą programą. Ši programa 1999 metais buvo pati populiariausia Vilniaus universitete – stojančiųjų į ją konkursas buvo pats didžiausias.

1. INFORMACINĖS SISTEMOS

1.1. INFORMACINĖS SISTEMOS SĄVOKA
Informacinėms sistemoms kompiuterių taikymuose skiriamas vis didesnis ir didesnis dėmesys. Tai susiję su tuo, kad kompiuteriai perima vis daigiau žmogaus veiklos rutininių funkcijų. Tačiau šios funkcijos, nors ir rutininės, tampa vis sudėtingesnės, vis labiau panašėja į intelektualias procedūras.
Prieš po

orą dešimčių informacinės sistemos sąvoka apėmė faktiškai tik bibliotekines sistemas ir vadinamąsias dokumentines sistemas, geriausiu atveju įjungiančias savyje nedideles ir nesudėtingas tekstines struktūras. Tuo tarpu duomenų bazių teorija vystėsi atskirai ir buvo vadinamos net gi atskiru pavadinimu – faktografinės duomenų bazės.

Per pastarąsias dešimtis kelios kompiuterinių taikymo giminingos kryptys susiliejo į vieną, vadinamą informacinės sistemos vardu. Dabartiniu metu jos paprastai apima:
 Žmogaus veikloje generuojamą informaciją;
 Jos formalizavimą ir struktūrizavimą;
 Informacijos saugojimą ir apdorojimą duomenų bazėse;
 Prasminės informacijos atgavimą iš atskirų bazėse

saugomų duomenų ir faktų;
Didžiausią stimulą informacinių sistemų vystymuisi suteikia jų taikymas firmų ir organizacijų veikloje.Dabartiniu metu informacinių sistemų sąvoka tapatinama su tokia kompanijos gyvybinga veikla, kai vadyba, marketingas, gamyba. Ji dažnai yra suvokiama kaip vadybos informacine sistema. Kompanijos vystymosi kitimai, naujos tendencijos, nieko nelaukiant suteikia vystymosi impulsus.
Informacines sistemas gan sunku yra klasifikuoti, nes jos skiriasi taikymų sritimis, informacijos akvizicijos ir apdorojimo metodais, taip pat savo role žmogaus veikloje. Be to jos struktūra ir metodai yra labai priklausomi nuo informacinių technologijų, kurios kaip žinia, gyvena revoliucinį vystymosi laikotarpį.

1.2. INFORMACINIŲ SISTEMŲ TIPAI, PASKIRTIS, KLASIFIKACIJA

 Informacinės paieškos sistemos
 Ekspertinės sistemos
 Sprendimų palaikymo sistemos
 Vadybinės informacinės sistemos
 Internetas
 Geografinės informacinės sistemos
 Multimedia ir hypermedia informacinės sistemos

1.3. PAGRINDINĖS INFORMACINĖS SISTEMOS KOMPONENTĖS, SUDĖTINĖS DALYS, FUNKCIJOS

 Duomenų modeliavima
 Duomenų bazės projektavimas ir jos sudarymas
 Duomenų bazių indeksavimas
 Duomenų įvedimas ir atnaujiniams
 Paieškos prcedūros realizavimas ir pr

rojektaviams
 Komunikacinių tinklų pritaikymas duomenų bazių pasiekiamumui
 Įvairių kitų funkcijų realizavimas

1.4. INFORMACINĖS SISTEMOS PAVYZDYS

1.4.1. TIKSLAS
Tarptautinė informacinė sistema, skirta aprūpinti industrinių šalių mokslininkus, inžinierius ir specialistus naujausia bei retrospektyvia mokslo ir technikos informacija. Šios sistemos paskirtis:
 Kaupti naujausią ir retrospektyviausią mokslo ir technikos informaciją;
 Realizuoti duomenų bazių per telekomunikacinius tinklus pasiekiamumą;
 Suteikti vartotojui patogų paieškos mechanizmą;
 Realizuoti įvairiarūšes paslaugas sistemos vartotojams;

1.4.2. INFORMACIJA SISTEMOJE
Mokslo ir technikos informacija – tai moksliniai žurnalai ir straipsniai, kuriuose pateikiamos mokslinių tyrimų ataskaitos, monografijos ir kitos knygos, taip pat patentai, konferencijų ir seminarų medžiaga. Visa tai sudaro vadinamuosius pirminius šaltinius, kurių dauguma yra komerciniai ir negali būti pasiekiami per internetą.
Kadangi mokslo ir technikos informacijos kiekiai yra milžiniški ir kas 15 metų padvigubėja, tai tam yra sudaromi antriniai dokumentai: referatai, santraukos, ekspress – informacija, bibliografijos. Istoriškai būtent šie dokumentai pasirodo yra tinkamiausi kompiuteriniams saugojimams ir paieškai, kurie sudaro pagrindinį duomenų bazių turinį.
Antriniai dokumentai, kurių pasaulyje paruošiama labai daug, spausdinami įvairiuose leidiniuose, įvairiose pasaulio šalyse.Norint juos visus įtraukti į duomenų bazes, reikia tam tikslui apjungti daugelio kompanijų ir firmų veiklą. Kompanija, formuojanti duomenų bazes, natūraliai tampa tokios informacijos savininku it yra atsakinga už antrinių dokumentų sudarymą ir talpinimą kompiuterio atmintyje (1 pav.).

Šiuo metu sistema savo kompiuterių atmintyje turi virš 200 duomenų bazių, kurias pateikia daugiau nei 90 organizacijų.

1.4.3. SISTEMOS PRIVALUMAI IR FUNKCIJOS
 Greita ir pilna bibliografijos ir li

iteratūros paieška
 Duomenų bazių jungimas pagal turinį, pagal dokumentų tipus, kitokius požymius, pasikartojančių dokumentų eliminavimas
 Paieškai prieinami fiziniai ir cheminiai eksperimentiniai skaitmeniniai duomenys
 Paieškos rezultatai gaunami kompiuterio ekrane, atsiunčiami paštu arba elektroniniu paštu.Dokumentai duomenų bazėse pateikiami anksčiau negu atitinkamose spausdintuose leidiniuose

1.4.4. VISOS KITOS TEIKIAMOS PASLAUGOS
 Vartotojo atliekama duomenų bazių įvairiarūšė statistinė analizė
 Sąvokų indeksavimas ir šio indekso panaudojimas paieškai
 Užklausų paieškos, keliose duomenų bazėse, sudarymas
 Besidubliuojančių dokumentų išskyrimas paieškos rezultatuose
 Grafinių piešinių ir brėžinių naudojimas užklausose ir paieškos rezultatuose
 Vartotojo mokymuisi skirta speciali duomenų bazių sudarymas ir panaudojimas
 Pirminių dokumentų užsakymas ir jų siuntimas vartotojui
 Medžiagotyros ir cheminių savybių atvaizdavimas duomenų bazėse
 Vartotojo apmokymas ir reikalingos dokumentacijos pateikimas
 Operatyvus informavimas apie naujienas ir pasikeitimus sistemoje
 Įvairių akademinių programų organizavimas
 Vartotojo darbui pagalbinių programų kūrimas

2. RYŠYS TARP DUOMENŲ, INFORMACIJOS IR KONTROLĖS

Efektingas planavimas, sprendimų priėmimas ir kontrolė priklauso nuo efektingo informacijos valdymo naudojantis valdymo informacinėmis sistemomis. Tai nusakoma vienu terminu, tinkamų bet kuriai kompiuterinės informacinės sistemai, kuri renka, saugo, tvarko ir platina vadovų naudojamą informaciją. Organizacijos, vertingiausia savo turto dalimi, vis labiau pradeda laikyti informaciją.

2.1. INFORMACIJOS PRIGIMTIS
Nors daugelis informacija ir duomenys yra lenkę vartoti kaip sinonimus, tarp šių sąvokų yra esminis skirtumas.
Duomenys – tai „žali“, neapdoroti skaičiai ir faktai apie įvykius, t.y kiek kompiuterių diskų pagaminta per savaitę, arba kompiuterių diskų atsargos vietinėje įstaigų aptarnavimo kontoroje.
Informacija – priešingai prasideda, kai duomenys sutvarkomi arba išnagrinėjami kokiu nors prasmingu būdu.
Nors kiekvieno žmogaus operacijos ir tikslai skirtingi, gaunama informacija yra vertinama oagal šiuos kriterijus:
 Informacijos kokybę;
 Jos pateikimą laiku;
 Kiekį;
 Tinkamumą valdymui;

2.1.1. INFORMACIJOS KOKYBĖ
Informacijos kokybė priklauso nuo jos tikslumo. Taip vadovai gali lengviau priimti sprendimus, saugiau ja remtis. Jei aukšta informacijos kokybė nepagerina vadovų sugebėjimo priimti sprendimus, vadinas, ji nėra verta papildomų kaštų.

2.1.2. INFORMACIJOS PATEIKIMAS LAIKU
Kol nėra didelių nukrypimų nuo plano ar standarto reikia imtis koregavimo veiksmų, kad kontrolė būtų efektinga. Informacija, kuri yra reikalinga asmenims turi būti pateikiama ir prieinama tada, kai reikia imtis deramų veiksmų.

2.1.3. INFORMACIJOS KIEKIS
Neturėdami pakankamai informacijos vadovai negalės priimti sprendimų. Šiuo atveju reikalinga informacija turi atitikti ne tik tam tikrą kiekį, bet ji kartu privalo būti esminė ir vertinga. Jei vadovai gauna daugiau žinių ir negali jos panaudoti, taip gali pražiopsoti informaciją svarbiais klausimais.

2.1.4. INFORMACIJOS TINKAMUMAS
Gaunama informacija privalo atitikti vadovų atsakomybę bei užduotis, nes jus personalo vadovui neprivalu žinoti kiek bibliotekoje yra leidinių, taip kaip bibliotekininkas neprivalo domėtis apie kitų darbuotojų pareigybes.

3. VALDYMO INFORMACINĖS SISTEMOS

Valdymo informacinės sistemos tai būdas, leidžiantis pasinaudoti tikslia ir laiku gauta informacija, reikalinga palengvinti sprendimų priėmimą ir organizacijai efektingai atitikti planavimo, kontrolės ir jos operacijų atlikimo funkcijas. Tokia sistema teikia žinių apie praeitį, dabartį, numatomą ateitį ir organizacijai svarbius vidaus bei išorės įvykius.
Kai atsirado kompiuteriai, atvėrę galimybes apdoroti ir kaupti duomenis, valdymo informacinių sistemų projektavimas tapo formalia veikla ir tyrimo sritimi.

3.1. ELEKTRONINIS DUOMENŲ APDOROJIMAS
Kai organizacijose atsirado pirmieji kompiuteriai jie buvo naudojami buhalterinei apskaitai ir sąskaitoms. Dėl specialių sugebėjimų, kurių reikėjo valdyti sudėtingai, brangiai ir kartais kaprizingai įrangai, kompiuteriai buvo įrengti elektroninio duomenų apdorojimo skyriuose. Laikui bėgant buvo kompiuterizuotos ir kitos duomenų apdorojimo ir informacinės valdymo užduotys, nes didėjo duomenų apdorojimo apimtis ir kiekis. Elektroninio apdorojimo duomenų skyriai sukūrė standartinius pranešimus, kuriais galėjo naudotis vadovai.

3.2. VALDYMO INFORMACINIŲ SISTEMŲ ATSIRADIMAS
Elektroninių duomenų apdorojimo skyrių augimas paskatino vadovus daugiau dėmesio skirti organizacijų informacinių sistemų planavimui. Tai ir buvo pagrindas atsirasti kompiuterinių informacijos sistemų kompetencijai, kuri plačiau tapo žinoma kaip kompiuterinės valdymo informacinės sistemos arba tiesiog sutrumpintai MIS pavadinimu.

3.3. SPRENDIMŲ RĖMIMO SISTEMA
Sprendimų priėmimo sistema (DSS) – tai kompiuterinė sistema, sukurta tam ,kad ja galėtų naudotis ir ne kompiuterių specialistai. Ši sistema padeda planuoti ir priimti sprendimus. Diegiant šiuolaikinę kompiuterinę techninę ir programinę įrangą, DSS panaudojama vis plačiau ir leidžia vadovams prisijungti „prie linijos“ arba „tiksliai laiku“ prie MIS duomenų bazių.

3.4. SKIRTINGA INFORMACIJA – SKIRTINGIEMS VALDYMO LYGIAMS
G. Anthony Gorry ir M. S. Scottas Mortonas nurodė, kad organizacijos informacinė sistema turi būti aprūpinta trijų atsakomybės lygių vadovus:
 Operatyvinė kontrolė;
 Valdymo kontrolė;
 Strateginio planavimo kontrolė;
Operatyvinės kontrolės informacijos šaltiniai daugiausiai slypi organizacijos viduje, o strateginio planavimo šaltiniai linkę būti už jos ribų (1 lentelė).

„Informacijos reikalavimas pagal sprendimų kategoriją“ – 1 lentelė
INFORMACIJOS CHARAKTERISTIKOS OPERATYVINĖ KONTROLĖ VALDYMO KONTROLĖ STRATEGINIS PLANAVIMAS
Šaltinis Vidinis Išorinis
Apimtis Griežtai apibrėžta, siaura Labai plati
Agregavimo lygis Detalus Agreguotas
Laiko riba Praeitis Ateitis
Dažnumas Didelis Retesnis
Reikalingas tikslumas Didelis Mažas
Panaudojimo dažnis Labai dažnas Retesnis

3.4.1. OPERATYVINĖ KONTROLĖ
Operatyvinė kontrolė arba „vidurinioji linija“ skirta, kas MIS ją aprūpintų labai patikima ir detalia informacija kasdien bei kas savaitę. Ji taip pat privalo aprūpinti gausybe iš kasdieninės veiklos paimtos, laiku pateikiamos ir išsamios informacijos, kaip pavyzdžiui koledžo maisto skyriaus vadovas užsakymų bei kaštų kontrolės tiksliais turi nustatyti, kokie pagrindiniai produktai yra suvartojami.

3.4.2. VALDYMO KONTROLĖ

Valdymo kontrolės arba vidurinysis valdymo lygio vadovai turi pasirūpinti savo skyriaus veikla dabar ir ateityje, todėl jiem būtina žinoti apie svarbius įvykius, kurie gali turėti įtakos jų padaliniams. Taigi informacija, reikalinga viduriniojo lygio vadovams, susideda iš suvestinių, t.y. apibendrintų organizacijos vidaus ir kitų šaltinių duomenų.

3.4.3. STRATEGINIS PLANAVIMAS

Strateginis valdymas arba aukščiausiasis valdymo lygis, jo vadovams MIS turi suteikti tą informaciją, kuri yra reikalinga strateginiam planavimui ir valdymo kontrolei. Strateginiam planavimui yra išoriniai šaltiniai – apie ekonomines sąlygas, technologijos plėtotę, konkurentų veiksmus. Šią informaciją sunkiau surinkti ir kompiuterizuoti nei vidaus informaciją, kadangi papildomi duomenų šaltiniai yra už organizacijos ribų. Strateginiai ir operatyviniai planai dažnai grindžiami šia bei su ja susijusia informaciją apie planuojamą priėmimą.

4. OPERATYVAUS VALDYMO INFORMACIJOS SISTEMA

Kaip žinoma, vienintelis paties vadovo darbo produktas yra vadybos sprendimas, kuriamas apdorojus informaciją apie organizacijos veiklos aplinką bei pačią organizaciją. Taigi vadovo darbe ir gavinys, ir darbo priemones (dėsniai, formulės, algoritmai, taisyklės, įstatai), ir produktas yra informacija, kurios naudojimas darbo procese, taip pat kaip ir materialių veiklos elementų naudojimas, turi savo ypatybių ir reikalauja specialių žinių bei įgūdžių. Informacija gaunama iš duomenų – tam tikrais simboliais užfiksuotą faktą įvykių operaciją. Duomenys virsta informacija tik tada, kai jų vartotojas remdamasis jais sužino apie ji dominanti objektą tai, ko nežinojo, kai yra sumažinamas to objekto neapibrėžtumas. Tam tikslui duomenys turi būti renkami, saugomi ir apdorojami taip, kad galėtų būti naudingi vartotojui, mūsų gi atveju, vadovui jo darbe priimant vadybos sprendimus. Kaupiant, saugant ir apdorojant informaciją naudojami įvairūs ištekliai, padedantys sukurti naują vertę, tačiau informacija pati savaime jokios vertės neturi, ji atsiranda tik pagerinus vadybos sprendimo kokybę remiantis ja. Todėl vadovas turi išnagrinėti informacijos poreikius valdant organizacijos veiklą ir parinkti tokias informacijos kaupimo, saugojimo bei apdorojimo technologijas, naudoti tokias informacinio darbo technines priemones, kad sprendimo kokybės pagerėjimas atpirktų įvairių išteklių sąnaudas informaciniame darbe.
Visą organizacijos veiklą vainikuoja produkcijos pardavimas. Už savo narių bendromis pastangomis sukurtą organizacija iš vartotojo gauna lėšų, kurios leidžia toliau veikti ir plėtoti organizaciją. Šiai veiklai valdyti valdymo informacijos sistemoje turi būti sukurtas ir pardavimų posistemis.
Jei organizacija savo veikla daro įtaką gamtinei aplinkai, tai jos poveikis turi būti valdomas, kad nebūtų padaryta nepataisoma žala. Tam valdymui reikalinga informacija turi būti kaupiama, saugoma ir apdorojama valdymo informacinės sistemos gamtosaugos posistemyje (2 pav).

Techninės informacijos apdorojimo priemones naudojančių valdymo informacijos sistemų raidos skirstomos į šešis lygius, kurie priklausomai nuo mechanizuotai atliekamų informacijos apdorojimo ir perdavimo procesų.Skiriami šie procesai:
 Priėmimas (matymas, uodimas, girdėjimas, stebėjimas, suprantamas kaip tam tikro reiškinio ar jo bruožų sekimas);
 Laikymas (saugojimas);
 Paruošimas (klasifikavimas, rūšiavimas);
 Apdorojimas (kopijavimas, vertimas, skaičiavimas, apskaičiavimas);
 Kūrybinis perdirbimas (projektavimas, išradimas, meninė kūryba);
 Pateikimas (pranešimas, perdavimas);

Pirmasis sistemų raidos lygis – tai elektroninė atmintis vietoj kartotekų, pirminių
dokumentų, mechanizuojanti laikymo procesą.
Antrasis lygis – atrankinės duomenų paieškos sistemos, leidžiančios pagal nustatytus
požymius tarp saugomų dokumentų rasti tinkamus, mechanizuojančios ir paruošimo operacijas,
Trečiasis – paprastų skaičiavimų, laikomi duomenys gali būti agreguojami, sumuojami ir
lyginami.
Ketvirtasis – sudėtingų skaičiavimų, leidžiančios apskaičiuoti analitinius rodiklius.
Penktasis – matematinio modeliavimo, leidžiančios parengti galimus sprendimo variantus,
gautus apdorojant turimą informaciją pagal matematinius modelius.
Šeštasis – dirbtinio intelekto, bandančios imituoti žmogaus mąstymo procesą, apdorodamos
didelį saugomos informacijos kiekį, kurį žmogus nepajėgia apdoroti dėl didelės jo operatyvios atminties apimties.

IŠVADOS

Visi žmonės siekia įvairių savo interesų, rinkdami ir kaupdami informaciją. Vienas iš uždavinių – bendradarbiauti valdymo informacinėje sistemoje, turinčioje daug įvairios informacijos. Ta informacinė sistema gali būti prieinama net ir tyrint omenyje ribotą institucijos biudžetą.
Aš manau, kad kompiuteriai šiandien tikrai yra efektingiausia priemonė, kurioje galima informaciją rinkti, saugoti, kaupti, tvarkyti ar net platinti. Juk nė vienas šiandien iš mūsų be jo negali apsieiti.
Vadovų informacijos poreikiai tikrai priklauso nuo jų užimamos vietos valdymo hierarchijoje, nes jus žemesnes pareigas „einančio“vadovo tikslas – pasirūpinti operatyvine kontrole, kuriems reikalinga dažna ir labai detali informacija, dažniausiai net iš visų turimų šaltinių. Viduriniojo lygio vadovams rūpi suvestinės informacija, kurioje reikalingi tiek vidaus, tiek išorės šaltiniai, o aukštas pareigas užimančio vadovo reikalas pasirūpinti organizacijos strateginiu planavimu ir kontrole. Jiems yra reikalinga labai suderinta ir glausta informacija, kad jie galėtų įvardinti bendrąsias kryptis ir bendrą veiklos atlikimo lygį.
Diegiant valdymo informacinę sistemą – ne kompiuterių specialistų kūrybiškas naudojimasis kompiuteriu – atsirado, kai kartu su didėjančiu informacijos poreikiu pasidarė neįmanoma panaudoti personalinius kompiuterius ir lengvai naudojamas programas.

NAUDOTA LITERATŪRA:
1. Fabijonas Saulius Butkus „Vadyba:organizacijos veiklos operatyvaus valdymo pagrindai“, Vilnius: Eugrimas, 2003;
2. Stoneris „Vadyba“, Vilnius: poligrafijos ir informatikos leidykla“, 1999;
3. www.ef.vu.lt
4. www.informacinės.valdymo.sistemos.lt
5. K. Lukoševičius, B. Martinkus „Verslo vadyba“, Kaunas: Technologia, 2001;

Leave a Comment