Informacinė visuomenė ir verslas

TURINYS

Įvadas 3
I. Socialinė padėtis ir vaidmuo 4
II. Verslo informacijos centrai 7
III. Infomacinės visuomenės kūrimo strategija ir jo įgyvendinimo keliai 7
IV. Elektroninio verslo plėtra 8
V. Švietimas, mokslas, kultūra informacinėje visuomenėje 9
Literatūra 11

ĮVADAS

Kas apskritai yra informacija? Ją galima apibūdinti labai trumpai: tai žinios apie pasaulį, jame vykstančius procesus, kuriuos priima gyvieji organizmai iš valdymo mašinų, kitų informacinių sistemų gyvybinės veiklos ir darbo procesų

Informacinę visuomenę kuria beveik viso pasaulio šalys. Neišimtis ir Lietuva. Informacija tampa vis vertingesnis turtas, nuo kurio kas kartą labiau priklauso šalies potencialas ir jo pritaikymo gaalimybės.

Šalies potencialas – šalies pajėgumo laipsnis kurti bei plėtoti ekonomiką (žmonių, materialinių, finansinių ir kitų išteklių visumą).

Dabartinė informacinė visuomenė kuriama atviros, laisvos rinkos aplinkoje. Rinkų liberalizacija ir globalizacija aštrina konkurenciją. Galimybės konkuruoti su kitomis pasaulio šalimis tampa priklausomesnės nuo šalies piliečių, jų aktyvumo, požiūrio ir gebėjimų pasinaudoti žmonėmis ir informacija.

Rinka – ekonominė mainų sistema, užtikrinanti prekių ir paslaugų pirkimą ir pardavimą.

Liberalizmas – politinė, ideologinė srovė, ginanti verslininkystės ir prekybos laisvę.

Globalizacija – bendrovės veiklos internacionalizacija, kai ji gali veikti kiekvienoje pasaulio šalyje, jei tik atitinka taam tikrus gamybai ir prekybai keliamus reikalavimus.

Informacija tampa verslo strateginiu ištekliu. Informacinės technologijos rinkos dalyviams teikia vienodas potencialias galimybesgauti, naudoti ir platinti informaciją, modernizuoti gamybą, kurti naujus produktus ir paslaugas. Taigi informacinės infrastruktūros tiesiogiai turi įtakos pramonės ir verslo veiklai.
Visuomenės ak

ktyvumas ir gebėjimas naudotis atsiradusiomis informacinėmis galimybėmis bei žiniomis apie ekonomines sistemas, būdus, kaip geriau naudoti materialinius išteklius, sudaro sąlygas kurti verslą ir geriau pagerinti didėjančius poreikius.

Ekonomika – gamybinių santykių, atitinkančių tam tikrus visuomenės gamybiniuų jėgų raidos lygį, visuma.

Ekonomikos sistema – visų rūšių ekonominės veiklos visuma, veikianti pagal savo dėsnius.

Ekonominę sistemą suvokęs jaunimas gali tapti aktyviai naujos (informacinės) visuomenės piliečiais.

I. SOCIALINĖ PADĖTIS IR VAIDMUO

Kas tas visuomenės pilietis? Kiekvieno individo tapimas socialine būtybe – visuomeniniu žmogumi – sudėtingas, visą gyvenimą besitęsiantis procesas. Jis dar vadinamas socializacija (lot. Socialis – „visuomeninis“). Socializacija sudaro tarsi du procesai. Pirmiausiai vaikai išmoksta būti visaverčiai savo visuomenės nariai. Šiame procese iš kartos į kartą perduodama tradicija – taip gali išsilaikyti visuomenė. Visuomenėje augantis žmogus pamažu įgyja įvairių savybių, žinių ir įgūdžių. Taigi socializacija kuuria individualią asmenybę. Antras procesas priklauso nuo socialinės padėties ir socialinio vaidmens visuomenėje.

Socialinė padėtis – tam tikra vieta, kurią žmogus užima visuomenėje. Kiekvienas asmuo tuo pačiu metu gali užimti ne vieną socialinę padėtį, pavyzdžiui, mokyklos moksleivis arba universiteto studentas kartu yra valstybės piliečiai. Šių atskirų socialinių padėčių visuma sudaro bendrąją asmens socialinę padėtį, kuri ir padaro žmogaus vietą visuomenėje.
Socialinis vaidmuo yra elgesys, būdingas tam tikros socialinės padėties asmeniui, parodantis, kaip individas išreiškia savo socialinę padėtį, t. y. Vykdo pareigas ir naudojasi te

eisėmis. Per visą egzistavimo laikotarpį visuomenė nuolat keitėsi. Keitėsi ir požiūriai į supantį pasaulį. Pasaulis, kokį siekiame sukurti ar bent integruotis į jį, taip pat labai skiriasi. Skirtumai gali būti nagrinėjami įvairias aspektais: politiniu, kultūriniu, socialiniu, ekonominiu ir kt. Dabartį Peteris Druckeris apibūdina kaip žinių, informacinės ir organizacinės visuomenės epochą. Vienas šiuolaikinės visuomenės bruožų yra tas, kad tradicinės ekonominės kategorijos, nusakančios gamybos priemones (žemė, darbas ir kapitalas) nors niekur neišnyksta, bet tampa antrinėmis. Pagridine gamybos, teisingiau, veiklos, primone tampa specializuotos žinios, gebėjimai. Būtent specializuotos žiniosir išskirtiniai gebėjimai gali lemti sėkmę konkurencinėje kovoje. Tačiau žinios pačios savaime neatsiranda ir nesusikuria. Ekonomine prasme jos yra vertingos tiek, kiek yra pritaikomos. Todėl jaunimas turi semtis ekonominių žinių, suvokti šiuolaikinę visuomenę, verslo vietą ekonomikos sistemoje ir tarptautiniuose procesuose.
Šiuo metu verslas yra informacijos valdymo ir ekonominės veiklos revoliucijos pradžioje. Lietuvai iškilęs sudėtingas uždavinys – pertvarkyti šalies ūkį taip, kad jis atitiktų dabartinius ir būsimus rinkos plėtojimo ir tarptautinės integracijos reikalavimus, kartu sukuriant ir išlaikant gebėjimą konkuruoti rinkose.
Lietuvoje nėra didelių išteklių, bet labai svarbu, kad neturime verslumo jausmo, taip reikalingo rinkos ekonomikos sąlygomis. Remiantis JAV atliktų tyrimų duomenimis, įrodyta, kad kiekvienoje tautoje verslumu pasižyminčių žmonių vidutiniškai yar 6-8 proc., tačiau vienose tautose jų kiek daugiau, kitose mažiau. Lietuvos ūkio istorija ro
odo, kad lietuviai labiau linkę plėtoti tradicines šakas: žemės ūkį, apdirbamąją pramonę. Prekybą, finansus ir kitas paslaugas teikė kitų tautų atstovai. Todėl ir šiuo metu naujas verslo įmones aktyviau steigia tautinės mažumos.
Keičiantis visuomenės pažiūroms į verslą, ateinant naujajai kartai, keičiasi ir padėtis. Jaunoji karta padės sukurti rinkos ekonomiką ir ją atitinkančius darinius stojant į ES. Jaunimui svarbu suprasti ekonomikos sąvokas, išmokti veikti ekonominėje sistemoje, naujai mąstyti bei prisitaikyti prie nuolat besikeičiančio pasaulio.
Dabarčiai būdinga nematerialiosios ekonomikos raida: išradimų, patentų, licencijų, įrangos, interneto ir kitų dalykų plėtra. Todėl jaunimas turi būti išsilavinęs, besivystančiam pasauliui įrodantis, kad Lietuvos senos Europos valstybės, praeitis garbinga, turi dorovinių vertybių, kad jaunoji lietuvių karta ir dabar dar išlaikiusi savitą etninę kultūrą, tradicijas, papročius ir praeities vasią, yra išsimokslinusi.
Patentas – dokumentas, duodamas išradėjui arba jo teisių perėmėjui, suteikiantis išimtinę teisę naudotis išradimu arba jį realizuoti; dokumentas, suteikiantis teisę užsiimti verslu.

Naujasis amžius duoda žmonijai naujų galimybių. Kaip visas pasaulis, Lietuva žengia naujų technologijų ir išradimų kryptimi: mūsų mokslininkų laimėjimai garsūs optotechnologijų (lazerinės fizikos), mechatronikos, programinės įrangos gamybos ir kt. Srityse. Tačiau pasieta aukšta technikos pažanga be žmogaus dvasinių ir moralinių vertybių padeda mafijos, narkomanijos ir kitiems nedoriems tiklams. Žmogaus protas nesusidoroja su užduotimis, kurias kelia XXI amžiaus evoliucija. Tolesnė žmonijos pažanga priklausys nu

uo to, kaip atgims dvasinės vertybės ir praktiškai bus įgyvendintos. Todėl itin svarbu ugdyti naujų kūrėjų kartą, kuri sugebėtų valdyti situacijas, susijusias su sudėtingais pokyčiais savo aplinkoje, naujų aplinkosaugos problemų supratimu, verslo ir gamybinės veiklos tvarkymu, priimti ri visuomenei naudingus sprendimus. Jaunimas privalo išmokti naujai mąstyti ir suprasti mūsų dvasinių idealų, ekologijos šiuolaikinėje situacijoje bei materialinės gerovės ryšį.
Plėtojantis naujoms technologijoms, internetui, elektroninei komercijai, būtina, būtina, kad jaunoji karta turėtų vadybos žinių, būtų išprususi ir susidariusį pilietišką požiūrį, o tai galėtų užtikrinti didžiulį šalies socialinį ir ekonominį tobulėjimą.
Mokslas ir naujos technologijos – investicijos į Lietuvos ateitį. Investicijos į mokslą ir technologijas duoda 15-30 proc., pelno, o kitus socialinius veiksnius padidina 50-150 proc. Ne mažiau svarbu ir tai, kad šios investicijos sukuria naujas darbo vietas, ugdomas visuomenės intelektinis potencialas, keliama gerovė.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-2004 m. programoje informacinės visuomenės plėtra vertinama kaip Lietuvos strateginė užduotis, kuriai įgyvendinti numatoma:
 Skirti specialių biudžeto lėšų ir jas vertinti kaip investicijas į šalies ateitį;
 Pasiekti, kad visi abiturientai mokėtų dirbti ir naudotis kompiuteriais;
 Įgyvendinti valstybės tarnautojų kompiuterinio raštingumo programą;
 Skatinti ryšių, duomenų perdavimo ir interneto infrastruktūros plėtotę, diegiant konkurenciją telekomunikacijų srityje;
 Mažinti esamą monopolinių paslaugų teikėjų įtaką, sieti, kad informacinės technologijos ir ryšiai taptų prieinami visiems Lietuvos gyventojams;
 Sudaryti sąlygas plėtoti elektroninį programą, kad būtų geriau aptarnaujami gyventojai, valstybė veiksmingiau valdytų ir būtų mažinamos išlaidos;
 Naudoti elektroninį parašą, užtikrinti bendrą elektroninį asmens tapatybės nustatymą ir duomenų apsaugą;
 Plečiant informacinę visuomenę daryti įtaką socialinių problemų sprendimams;
 Pagal Seimo patvirtintą ilgalaikę nacionalinę informacinės visuomenės plėtros strategiją rengti kasmetinius veiklos planus.
Pabandykime atsižvelgti XXI amžiaus mokslo ir technikos galimus laimėjimus, kurių per artimiausius 50 metų sulauks žmonija. Jie yra aprašyti Bredo Vinterio ir Deivido Pekto. Kai kurie šių autorių prognozuojami laimėjimai:
2001 metais susikurs pasaulinis mobiliųjų telefonų tinklas;
2002 metais bus sukurti vaistai nuo AIDS;
2003 metais bus sukurtas pasaulinis vaizdo telefonų tinklas;
2005 metais atsiras robotai, kurie atliks namų ruošos darbus;
2006 metais bus išrasta veiksminga priemonė nuo plikimo;
2010 metais darbuotis tabletės dydžio robotas-chirurgas. Ligonis praris „tabletę“, o medikai valdymo pultu atliks reikiamus chirurginius veiksmus;
2020 metais žmogus nusileis Marse;
2025 metais bus išrasti rankiniai laikrodžiai, kurie rodys ne tik tikslų laiką, bet ir savininko sveikatos būklę;
2029 metais bus išmokta pašalinti pažeistas žmogaus ląsteles;
2036 metais žmogaus amžius bus pratęstas iki 100 ir daugiau metų;
2043 metais pirmąsyk bus atgaivintas miręs žmogus;
2050 metais lazerinė technika padės žmogui nuskristi į kitas planetas.
Dabartinei jaunajai kartai reikia naujų žinių, kaip valdyti susiklosčiusias situacijas, įvairiose ūkio srityse slypinčius pavojus paversti verslo privalumais, išvengti taršos poveikio, skatinti ekologišką gamybą ir saugoti aplinką ir t.t.
Ekonomikos sistemoje žmogus gali veikti dvejopai: kaip savarankiško verslo kūrėjas bei valdytojas ir kaip samdomasis darbuotojas verslo įmonėje ar kitoje organizacijoje. Abiem atvejais jo veikla bus sėkminga, jeigu jis bus pakankamai išsilavinęs, suvoks ekonomikos būklę, jos susidarymo priežastis, kaip panaudoti turimus išteklius, veikti rinkose, geriau tenkins visuomenės poreikius ir sieks užbrėžtų tikslų. Labai svarbu plėsti savo žinias, stebėti kintančią aplinką, savarankiškai nagrinėti, vertinti, mąstyti, priimti sprendimus ir taip rengtis savarankiškai dirbti, nes nuo smalsumo ir veiklos sėkmės priklausys dabartis ir įdomi ateitis.
Kaip minėta, pasaulis keičiasi kasdien, modernios komunikacijos priemonė leidžia peržengti nacionalines sienas, deja, kartu kyla pavojus tradicinėms kultūroms. Šiandien reali gamtos išlikimo problema. Sparčiai besiplečiančios gamybos užima vis didesnes teritorijas ir ardo gamtos pusiausvyrą. Kyla nauja problema – kaip apsaugoti unikalią kultūrą ir gamtą nuo pramoninės gamybos?
Taigi vyksta ne tik ekonomikos globalizacija. Taip pat visuomenėja socialinės, politinės, kultūrinės sistemos. Todėl jauniams vadybininkams, norint gerai orientuotis pasaulinėje verslo aplinkoje, išvengti nepasiteisinančios rizikos bei atpažinti pasaulinės verslo aplinkos siūlomas galimybes, būtina suvokti ir tinkamai vertinti tam tikrų pokyčių galimą įtaką verslui visais aspektais (socialiniu ir kultūriniu, ekonominiu, politiniu, technologiniu ir ekologiniu). Jaunimui svarbu sugebėti vertinti vienoje šalyje vykstančių įvykių įtaką kitų šalių verslo aplinkai. Jaunoji verslininkų karta iš anksto turi sukurti veiksmų planą, kuriame atsispindėtų galimi įvykiai, pasaulinių kultūrų pažinimas ir tų įvykių galima įtaka pačių verslui.
Ekologinės problemos tampa visuotinės dėl verslo įmonių ir milijonų žmonių įtakos aplinkai. Šiuolaikinis požiūris į aplinkos apsaugą smarkiai keičiasi: užuot šalinus pasekmes, imta ieškoti būdų, Kaip taupyti gamtos išteklius ir užkirsti kelią teršalams rastis. Propaguojama švari (minimalių atliekų) gamyba bei technologijos. Švaresnė gamyba – tai praktiškas žinių, metodų ir priemonių pritaikymas tam, kad pagal žmogaus poreikius būtų galima protingai panaudoti gamtinius išteklius ir energiją bei apsaugoti aplinką. Todėl dabartiniu metu daugelis ekonominių sprendimų siejami su gamtosaugą.
Ekonomikoje kylą dvasinės etikos problemų, kurios reiškia, kad žmogus yra gamtos dalis, kad reikia ir jį apsaugoti. Besaikis pelno siekimas trikdo gamtos pusiausvyrą. Vadybininkai visame pasaulyje pradėjo svarstyti, kaip išlaikyti šią pusiausvyrą. Vadybininkai aptaria sudėtingus ekonominius, socialinius, teisinius, ekologinius ir politinius verslo aspektus. Šiandien būtinos atitinkamos gamtonaudos žinios. Kol kas nerengiama gamtonaudos ekspertų, gamtosaugos politikos kūrėjų ir vadybininkų, kurie turėtų žinių apie aplinkosaugos ir gamtos išteklių naudojimo problemas. Lietuvai integruojantis į ES, valstybinėje aplinkosaugos finansavimo strategijoje iki 2008 m. numatomos investicijos į aplinkosaugą per 100 mln. Eurų. Pramonėje ir verslo įmonėse iki 2015 metų numatoma įdiegti europinio standarto (ISO 14000) aplinkosaugos vadybos bei ekoaudito sistemas.
Protingas aplinkosaugos ekonominių veiksnių planavimаs bei naudojimas neatsiejamas nuo žmogaus faktoriaus, t. y. Nuo ekspertų, kurie tiria esamą padėtį, parengia sprendimų alternatyvas bei įvertina jų lauktinas pasekmes. Aplinkosaugos politikos versle svarbus vaidmuo tenka priimantiesiems sprendimus ir vykdytojams, kurie įgyvendina priimtus sprendimus.
Todėl, išstudijavę leidinyje pateiktus teiginius, praplėsite savo akiratį, suprasite verslo aplinką bei joje vykstančius pokyčius. Tai padės jums įveikti visus pasikeitimus ir naujas problemas, kilusias renkantis profesiją bei susikuriant verslą ir darbo vietą gyvenime.
2002 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė ir patvirtino ilgalaikę valstybės raidos strategiją, kuri apima tris pagrindinius blokus: tai žinių visuomenės sukūrimo, saugios visuomenės užtikrinimo ir konkurencingos ekonomikos plėtros.
Susipažinus su ilgalaikėmis Lietuvos valstybės raidos tendencijomis, jas išstudijavus, prasiplės akiratis, lengviau bus prisitaikyti prie verslo aplinkos, surasti galimybių ir verslo nišų darbo rinkoje.

II. VERSLO INFORMACIJOS CENTRAI
Verslo informacijos centras – tai vienos ar kelių savivaldybių teritorijoje veikianti viešoji įstaiga, kuri tos teritorijos smulkaus ir vidutinio verslo subjektams teikia verslo informacijos, konsultavimo paslaugas, organizuoja informacijos sklaidos renginius ir mokymus įvairiomis verslo valdymo ir plėtojimo temomis (įmonės steigimo, verslo planavimo, rinkodaros, darbo teisės, finansų valdymo, buhalterinės apskaitos, informacinių technologijų panaudojimo ir kt.).
Lietuvoje šiuo metu veikia 33 verslo informacijos centrai. 20 iš jų veiklą vykdo ilgiau nei vienerius metus, kiti 13 centrų buvo įsteigti 2003 m. pabaigoje arba 2004 m. ir tik pradeda savo veiklą.
Pirmieji verslo informacijos centrai įsteigti 1998 – 1999 m. Tai – Švenčionių, Jurbarko, Zarasų verslo informacijos centrai. Verslininkai noriai naudojasi verslo informacijos centrų teikiamomis paslaugomis, centrų veiklą remia miestų ir rajonų savivaldybės. Sėkminga pirmųjų centrų veiklos pradžia paskatino steigti naujus verslo informacijos centrus.
Informacijos paslaugas verslo informacijos centrai teikia nemokamai. Už konsultacijas, mokymus ir informacijos sklaidos renginius gali būti imamas mokestis.
Visi verslo informacijos centrai be aukščiau išvardytų paslaugų taip pat teikia biuro paslaugas (fakso išsiuntimas/gavimas, kopijavimas, spausdinimas, naudojimasis internetu, salės ar įrangos nuoma ir t.t.). Šios paslaugos yra mokamos.
Išsamią informaciją apie verslo informacijos centro teikiamas paslaugas ir jų įkainius galima sužinoti konkrečiame verslo informacijos centre.

III. INFORMACINĖS VISUOMENĖS KŪRIMO STRATEGIJA IR JOS ĮGYVENDINIMO KELIAI

Naujoji XXI amžiaus ekonomika – tai informacijos technologijų infrastrutūros terpėje funkcionuojanti ir žaibiška reakcija pasižyminti skaitmeninė globali pasaulio ekonomika. Naujoji posindrustinė XXI amžiaus visuomenė bus informacijos visuomenė. Didžiulis viso pasaulio politikų, verslininkų, intelektualų ir visuomenės dėmesys informacijos visuomenei kurti – ne duoklė madai, bet greičiau susirūpinimas tais milžiniškais žmonių gyvenimo virsmais ir pokyčiais, kuriuos sukelia naujasis informacijos amžius. Pasauliui ženginat į naują mokslu pagrįstos globalios skaitmeninės ekonomikos tarpsnį, turime suformuoti skaitmeninės (tinklų, žinių) ekonomikos programos pagrindus. Strateginį Lietuvos tikslą artimiausiam dešimtmečiui turime formuluoti taip: IKI 2020 metų pasiekti, kad didžiają BVP dalį Lietuvoje sudarytų skaitmeninės ekonomikos paslaugos ir produktai.
Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi, nuolatos besimokanti, žiniomis savo veiklą grindžianti visuomenė, kurios nariai, eiliniai gyventojai ir visų lygių vadovai, turi galimybę ir sugeba visose savo veiklos srityse efektyviai naudoti šiuolaikinius informacinių technologijų priemones, naudotis savo šalies bei viso pasaulio kompiuterizuotais informacijos ištekliais, o valstybės ir savivaldybių institucijos, pasitelkdamos šias priemones ir išteklius, priimti sprendimus bei užtikrinti gyventojams viešosios informacijos prieinamumą ir patikimumą.
Valstybės ir jos visų lygių valdžios institucijų misija yra sudaryti sąlygas ir skatinti šį procesą, padėti gyventojams integruotis į pasaulio informacinę visuomenę, bei išnaudoti jo teikiamas galimybes. Ir čia mes prieiname prie to, kas šiandieniniame pasaulyje vadinasi postmodernizmo politiką, kai pažangios valstybės, siekdamos siekdamos plėtoti savo nacijos gamybines jėgas ir didinti darbo našumą, sukuria decentralizuotą politnę sistemą ir formuoja savo nacionalinius identitetus naujųjų technologijų, kitaip vadinamos – skaitmeninės ekonomikos, tinklų ekonomikos ar žinių ekonomikos pagrindu. JAV, Airija, Singapūras, Pietų Korėja, Honkongas, galų gale Kinija – Geriausi tokių valstybių pavyzdžiai.
Lietuvos skaitmeninės ekonomikos programa šias keturias visuomenės gyvenimo ir veiklos sritis:
– verslo pasaulį;
– švietimą, mokslą ir kultūrą;
– valstybę ir jos valdymą, teisinio reguliavimo sistemą;
– piliečių kasdieninį gyvenimą ir buitį.

IV. EKONOMINIO VERSLO PLĖTRA

Informacijos ir telekomunikacijų technologijų (ITT) vykdomas perversmas leidžia verslo pasauliui apraizgyti žemę patikimu kompiuterių tinklu, internetas globalizuoja rinką, sukuria verslo aplinką be sienų, leidžia žmonėms nepakylant nuo stalo bendrauti ir prekiauti su visu pasauliu. Globalios elektroninio verslo (e-verslo, e-komercijos) priemonės leidžia egzistuoti virtualiems (elektroniniams, kitaip – kompiuteriniams) parašams ir akimirksniu sudaromiems virtualiems sandoriams, virtualiems dokumentams ir virtualiems pinigams. Firmos, nepajėgiančios perorganizuoti savo verslo interneto aplinkoje, skaitmeninės ekonomikos sąlygomis iš viso pasmerktos išnykti. Elektroninis verslas yra interneto technologijų naudojimas sudarant arba praplečiant sandėrius ir verslo santykius: 1.tiek išorinėje organizacijos veikloje, t. y. bendraujant su tiekėjais, 2. tiek organizacijos viduje, gamybos procese, 3. tiek pristatant organizaciją, t. y. bendraujant su klientais, reklamuojant, parduodant bei pristatant produktus ir paslaugas. Sąvoka elektroninis verslas yra platesnė, taikoma tiek valstybinėms bei nevyriausybinėms, tiek ir privačioms institucijoms; tuo tarpu sąvoka elektroninė komercija daugiausia taikoma apibūdinant privačių verslo organizacijų veiklą.
Elektroniniam verslui Lietuvoje plėtoti reikia:
– Sukurti stabilią ir prognozuojamą aplinką, sudarančią sąlygas gyvuoti elektroniniams kontaktams;
– Sukurti elektroninio verslo teisinę bazę;
– Apsaugoti intelektinę nuosavybę, privačią asmens ir firmų (juridinių asmenų) informaciją;
– Užtikrinti teisingą konkurenciją tiek šalies viduje, tiek ir tarptautiniu lygiu, o tai virtualaus pasaulio sąlygomis yra labai sunku ir sudėtinga;
– Pasitikėti privačia iniciatyva ir užtikrinti verslo savireguliaciją, daugiau svarbių funkcijų deleguojant verslo subjektams;
– Užtikrinti glaudų valstybės ir verslininkų atstovų bendradarbiavimą, sukuriant reikalingas sąveikos struktūras bei kartu rengiant “Elektroninio verslo bendrą strateginį bei konkrečių veiksmų planą” (panašų į AGB veiksmų planą). Verslo struktūroms reikia padėti įkurti AGB analogą Lietuvoje;
– Siekiant paspartinti Lietuvos integravimąsi į Europos ekonominę-ūkinę sistemą reikia palengvinti ir paspartinti prekių, žaliavų, kapitalo, įmonių marketingo informacijos, taip pat kitų materialių bei informacinių srautų judėjimą, t. y. kompiuterizuoti ir informatizuoti muitinių, bankų, uostų, oro uostų, geležinkelio ir kitų tarnybų, reguliuojančių šių srautų judėjimą, darbą, taip pat įdiegti europietiškus dokumentacijos, apskaitos, sutarčių sudarymo tvarkos ir kitus panašaus pobūdžio standartus ir juos palaikančius informacinės infrastrutūros elementus;
– Siekiant plėtoti programavimo paslaugų eksportą, Lietuvos ekonominės plėtros agentūrai (LEPA) padedant, reikia įkurti Vakarų Europoje bei kitur pasaulio marketingo bei užsakymų surinkimo biurus, kurie nukreiptų programavimo ir kitų ITT užsakymus į Lietuvą. Toks valstybės remiamas projektas galėtų būti geriausias vaistas nuo Lietuvos virtimo pigios, žemos klasifikacijos darbo jėgos šalimi užkirstų “protų nuotėkį” į Vakarus. Kad tokia grėsmė realiai egzistuoja – rodo ir 1999 metais Europos Sąjungos didžiausių ITT firmų atliktas tyrimas bei išvados: 1998 metų pabaigoje Vakarų Europoje trūko 500 000 aukštos klasės ITT sferos darbuotojų, 2002 metais Europoje jų trūkumas siekė 1 600 000. Dar didesnis šios srities specialistų poreikis yra Jungtinėse Amerikos Valstijose – Į jas šiandieną taip pat jau išvyksta geriausi Lietuvos programuotojai;
– Siekiant plėtoti gamybą ir eksportą Lietuvoje reikia ieškoti bendradarbiavimo galimybių su žymiausiais Europos ir pasaulio telekomunikacinių produktų gamintojais (ERICSON, NOKIA, SIEMENS, PHILIPS ir kt.) ir stengtis pradėti Lietuvoje mobiliųjų interneto terminalų gamybą. Atsižvelgiant į globalias tendencijas, jog 2003 metais pasaulyje iš 500 mln. interneto vartotojų 250 mln. buvo mobilūs, bent nedidelė jų dalis galėtų būti gaminama Lietuvoje. Taip būtų panaudoti tiek Lietuvos universitetų parengti aukštos kvalifikacijos specialistai, tiek dar galutinai nesunykęs buvusio “Sigmos susivienijimo” skaičiavimo mašinų gamintojų potencialas;
– Siekiant skatinti tradicinių Lietuvos prekių ir paslaugų eksportą į pasaulį elektroninio verslo priemonėmis LEPA ir privataus verslo pastangomis turi būti sukurta ir pasauliui išreklamuota “vienų vartų” elektroninė svetainė, kurioje būtų elektroniškai demonstruojami ir parduodami Lietuvoje pagaminti žemės ūkio, tekstilės, medžio apdirbimo pramonės, chemijos, mašinų gamybos, statybų pramonės ir visi kiti lietuviški produktai ir paslaugos;
– Valstybės mastu sukurti elektroninio parašo sertifikavimo infrastruktūrą: įkurti elektroninio parašo sertifikavimo centrus, sukurti vienodą elektroninio parašo nešiklių standartą mikroprocesorinėje kortelėje – tiek socialinės SODROS bei VLK, tiek asmens identifikavimo kortelės pagrindu, sudarant galimybę nusipirkti šią kortelę visiems pageidaujantiems;
– Sureguliuoti santykius su bankais ir kitomis finansinėmis institucijomis, kurios visos privalo gebėti apdoroti elektroninius dokumentus, pasirašytus nacionaline elektroninio parašo kortele.
Vienas pagrindinių siūlymų šioje programoje – noras sukurti skaitmeniniam elektroniniam verslui ekonomiškai palankesnes (su mažesniais mokesčiais) sąlygas: ne gerinant senąją blogą, iš sovietinių laikų paveldėta popierinę mokesčių sistemą, bet lygiagrečiai paleidžiant į gyvenimą naują, elektroninę, nepopierinę, mokesčių mokėjimo, visą elektroninę valstybinio audito ir kontrolės sistemą, kuri pagal sąnaudas būtų pigesnė, tikslesnė ir daug palankesnė naujajai ekonomikai (remiantis Airijos, Singapūro, JAV ir kitų modernių valstybių patirtimi).

V. ŠVIETIMAS, MOKSLAS, KULTŪRA INFORMACINĖJE VISUOMENĖJE

Informacinėje visuomenėje tradicinius švietimo ir mokslo metodus pakeičia nauji technologiniai ir distancinio (telemokymo) principai, individualiai pritaikomi pagal asmeninius sugebėjimus kiekvienam žmogui.
Pradinio, vidurinio, universitetinio mokymo, taip pat tiriamojo mokslo programos turi būti susietos į vientisą mokymo sistemą, optimaliai padedančią visuomenės elektroninės veiklos ir gamybos poreikiams Lietuvoje.
Informacinėje visuomenėje turi būti ugdoma atsirandanti vis gyvenimą besimokanti visuomenė.
Reikia pasiekti, kad universitetinį išsilavinimą įgiję specialistai kartu su diplomu gautų ir ES reikalavimus atitinkančius kompiuterinio raštingumo (ECDL) sertifikatus. Tokius pat sertifikatus privalo turėti ir visi valstybės tarnautojai.
Lietuvos dirbančiųjų, pirmiausiai žemės ūkyje ir Ignalinos atominėje elektrinėje, perkvalifikavimas į skaitmeninės ekonomikos darbuotojus yra vienas svarbiausių šios programos uždavinių.
Kokie dideli uždaviniai švietimo srityje mūsų laukia, rodo ir Europos Tarybos 2000 metų kovo 23-24 dienos rekomendacijos ES šalims (šios rekomendacijos, aišku, taikytinos ir Lietuvai, siekiančiai narytės Europos Sąjungoje):
– iki 2000 metų pabaigos pasiekti tokį mokyklų aprūpinimo lygį, kad kiekvienoje klasėje būtų vienas multimedijos kompiuteris, dešimčiai moksleivių tektų vienas kompiuteris, visos mokyklos būtų sujungtos didelio laidumo kompiuterių tinklu;
– iki 2001 metų pabaigos visose mokyklose įrengti ryšį su internetu, sudarantį sąlygas naudotis multimedijos informacijos ištekliais;
– iki 2002 metų pabaigos perkvalifikuoti visus mokytojus, kad jie mokymo procese galėtų taikyti modernias informacines technologijas.
Margoje daugiakalbėje informacijos visuomenėje, kurioje pradeda vyrauti anglybės, taip pat ima plisti smurtas, nešvankybės ir kitokie nepageidaujami dalykai, reikia bent iš dalies užkirsti kelią negerovėms, o svarbiausia – išsaugoti, platinti ir propaguoti lietuvių kalbą bei šalies nacionalinės kultūros paveldą, sudaryti sąlygas plėtotis lietuvių kalbai ir kultūrinėms vertybėms elektroninėje kompiuterių terpėje.

LITERATŪRA

Z. Gineitienė, D. Karsakaitė “Verslas” 2003 m.
Lietuvos teisės universitetas “Informacinių technologijų visuomenė: humanitarinės interpretacijos”`

Leave a Comment