turinys
|įVADAS |2 ||1. PAGRINDINIAI VERSLO STRUKTūROS RODIKLIAI |3 ||2. ĮMONIŲ FINANSINIAI RODIKLIAI[1] |9 ||3. įmonės konkurencingumo vertinimo būdai[2] |12 ||4. įmonių pelningumo rodikliai |21 ||Išvados |28 ||Literatūra |29 ||1 Priedas. Verslo lyderiai Lietuvoje |30 |
įVADAS
2001-2002 m. šalies makroekonominiai rodikliai rodė, kad po 1999 m.nuosmukio šalies ekonomika atsigauna ir demonstruoja gana sparčius plėtrosženklus: • Remiantis patikslintais Statistikos departamento duomenimis, 2002 m. buvo sukurta 50,679 mlrd. Lt vertės BVP veikusiomis kainomis. Vienam šalies gyventojui teko 14 609 Lt BVP. 2002 m., lyginant su 2001 m., BVP išaugo 6,7 proc.
2001 m., lyginant su 2000 m., BVP išaugo 6,5 proc. Jis sudarė 47,498 mlrd. Lt veikusiomis kainomis. Vienam šalies gyventojui 2001 m. teko 13 644 Lt BVP. BVP sandaroje 2001 m. padidėjo gamybos sferai priskiriamų veiklos rūšių dalis. Bendrosios šalies ūkio raidos tendencijos neatsiejamos nuo SVV plėtrosproblemų sprendimo. Visų SVĮ likimas (plėtra, stabilumas ar likvidavimas),suprantama, priklausomai nuo to, kokios rūšies ekonominę veiklą jos vykdo,neišvengiamai susijęs su bendromis šalies ūkio plėtrą apibūdinančiomistendencijomis. Antra vertus, valstybės politika SVĮ atžvilgiu gali turėtireikšmingų padarinių šalies ūkio vystymosi tendencijoms.[3]
Kiekvienos įmonės, dirbančios rinkos ekonomikos sąlygomis, veiklosefektyvumo matas yra per ataskaitinį laikotarpį uždirbto pelno suma. Pelnasyra priemonė, įgalinanti pasiekti įmonės keliamus tikslus. Pats pelnouždirbimo arba nuostolio patyrimo faktas reikalauja arba paskirstytiuždirbtą pelną, arba padengti patirtą nuostolį. Finansinės analizės metu yra apskaičiuojami įvairūs absoliutūs irsantykiniai rodikliai, kurių pagrindu yra sprendžiama apie įmonėspelningumą, likvidumą, mokumą, apyvartumą ir pan.
Darbo tikslas: išnagrinėti Lietuvos įmonių verslo aplinkospagrindinius rodiklius, ekonominę veiklą nes mūsų šaliai, įsiliejant įEuropos sąjungos gretas, tai yra labai aktualu. Darbo uždaviniai: surinkti informaciją ir išanalizuoti įmoniųskaičius pagal dydį ir ekonominę veiklą Lietuvoje ir išnagrinėtipagrindinius pelningumo rodiklius Tyrimo metodai: Literatūros apžvalga, Statistinių duomenų analizė. 1. Pagrindiniai verslo struktūros rodikliai
Pagal 2001.04.17 d. Nr. I-196 įmonių įstatymą Lietuvos Respublikojeyra nustatytos sekančios įmonių rūšys: individualios (personalinės) įmonės,tikrosios ūkinės bendrijos, komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos,akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės ir investicinės bendrovės,valstybės įmonės, savivaldybės įmonės, žemės ūkio bendrovės, kooperatinėsbendrovės (kooperatyvai). Taip pat kiti Lietuvos Respublikos įstatymai irteisės aktai dar numato ir tokius ūkio subjektus kaip: koncernai,konsorciumai ir ne pelno organizacijos: asociacijos, viešosios įstaigos,visuomeninės organizacijos, labdaros ir paramos fondai. [4] Veikiančių SVĮ dalis bendrame veikiančių įmonių skaičiuje 1999 m.pabaigoje pasiekusi 96,5 proc., 2000 m. pradžioje ėmė mažėti ir gegužėsmėn. sudarė 94,2 proc. Vėliau jų dalis vėl ėmė augti, ir 2002 m. pabaigojesudarė 95,7 proc.[pic]1 pav. Veikiančių SVĮ dalis bendrame veikiančių įmonių skaičiuje 1999-2002m., proc. Duomenys iš http://www.svv.lt/index2.php?article=654#4Duomenų šaltiniai: Statistikos departamentas prie Lietuvos RespublikosVyriausybės, VšĮ “Statistikos tyrimai”
Pagrindinės įmonių veiklos rūšys sekančios[5]:|Žemės ūkis, medžioklė ir susijusių paslaugų veikla ||Miškininkystė, medienos ruoša ir susijusių paslaugų veikla ||Žuvininkystė, žuvivaisos ir žuvų ūkių darbas; paslaugų veikla būdinga ||žuvininkystei ||Maisto produktų ir gėrimų gamyba ||Tekstilės gaminių gamyba ||Drabužių siuvimas (gamyba); kailių išdirbimas ir dažymas ||Medienos bei medienos ir kamštienos gaminių bei dirbinių, išskyrus baldus,||gamyba; gaminių iš šiaudų ir pynimo medžiagų gamyba ||Leidyba, spausdinimas ir įrašytų laikmenų atgaminimas ||Chemikalų ir chemijos pramonės gaminių gamyba ||Guminių ir plastikinių gaminių gamyba ||Metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrangą, gamyba ||Kitų, niekur kitur nepriskirtų, mašinų ir įrangos gamyba ||Radijo, televizijos ir ryšių įrangos bei aparatūros gamyba ||Baldų gamyba; kita, niekur kitur nepriskirta, gamyba ||Elektros, dujų, garo ir karšto vandens tiekimas ||Vandens rinkimas, valymas ir paskirstymas ||Statyba ||Variklinių transporto priemonių ir motociklų pardavimas, techninė ||priežiūra ir remontas; automobilių degalų mažmeninė prekyba ||Didmeninė ir komisinė prekyba, išskyrus variklinių transporto priemonių ir||motociklų prekybą ||Mažmeninė prekyba, išskyrus variklinių transporto priemonių ir motociklų ||prekybą; asmeninių ir namų ūkio reikmenų taisymas ||Viešbučiai ir restoranai ||Sausumos transportas; transportavimas vamzdynais ||Papildomoji ir pagalbinė transporto veikla; kelionių agentūrų veikla ||Paštas ir nuotoliniai ryšiai ||Draudimo ir pensijų lėšų, išskyrus privalomąjį socialinį draudimą, ||kaupimas ||Nekilnojamojo turto operacijos ||Kompiuteriai ir su jais susijusi veikla ||Kita verslo veikla ||Švietimas ||Sveikatos priežiūra ir socialinis darbas ||Nuotėkų ir atliekų šalinimo, sanitarinių sąlygų užtikrinimo ir panaši ||veikla ||Poilsio organizavimo, kultūrinė ir sportinė veikla ||Kitų paslaugų veikla |
1 lentelėPagrindiniai verslo struktūros rodikliai, 1997-2001 m.|Ekonominės|Įmonių|| | ||veiklos |skaiči||rūšys, |us ||metai | ||1997 |48524 ||1998 |48617 ||1999 |59997 ||2000 |58804 ||2001 |63460 |
Duomenys iš http://www.std.lt/web/main.php?parent=844 2 lentelėĮmonių skaičius pagal dydį ir ekonominę veiklą 2001 m.|Ekonominės veiklos |Įmoni|Grupavimas pagal darbuotojų skaičių |
|rūšys |ų | || |skaič| || |ius, | || |iš | || |viso | || | |0–9|10–|20–|50–|100–|250–|500–|1000|| | | |19 |49 |99 |249 |499 |999 |ir >||Iš viso |63460|521|552|354|123|720 |171 |64 |38 || | |73 |0 |2 |2 | | | | ||Miškininkystė |1192 |107|52 |17 |6 |34 |4 |0 |0 || | |9 | | | | | | | ||Žuvininkystė |213 |181|18 |13 |1 |0 |0 |0 |0 ||Kasyba ir karjerų |68 |21 |9 |18 |11 |9 |0 |0 |0 ||eksploatavimas | | | | | | | | | ||Apdirbamoji pramonė|9577 |632|126|113|425|282 |89 |39 |22 || | |5 |1 |4 | | | | | ||Elektros, dujų ir |233 |93 |23 |38 |47 |17 |6 |3 |6 ||vandens tiekimas | | | | | | | | | ||Statyba |3115 |195|445|366|189|135 |19 |6 |0 || | |5 | | | | | | | ||Didmeninė ir |27222|237|207|103|269|112 |20 |5 |4 ||mažmeninė prekyba; | |00 |8 |4 | | | | | ||variklinių | | | | | | | | | ||transporto | | | | | | | | | ||priemonių, | | | | | | | | | ||motociklų | | | | | | | | | ||remontas, asmeninių| | | | | | | | | ||ir buitinių daiktų | | | | | | | | | ||taisymas | | | | | | | | | ||Viešbučiai ir |2906 |229|395|163|41 |8 |1 |0 |0 ||restoranai | |8 | | | | | | | ||Transportas, |6398 |530|554|362|107|47 |14 |9 |5 ||sandėliavimas ir | |0 | | | | | | | ||nuotoliniai | | | | | | | | | ||ryšiai | | | | | | | | | ||Nekilnojamasis |8102 |725|451|264|81 |46 |7 |2 |1 ||turtas, nuoma ir | |0 | | | | | | | ||kita | | | | | | | | | ||verslo veikla | | | | | | | | | ||Švietimas |382 |337|28 |15 |2 |0 |0 |0 |0 ||Sveikatos priežiūra|2479 |237|64 |27 |8 |9 |1 |0 |0 ||ir socialinis | |0 | | | | | | | ||darbas | | | | | | | | | ||Kita komunalinė, |1573 |126|142|91 |45 |21 |10 |0 |0 ||socialinė ir | |4 | | | | | | | ||asmeninė | | | | | | | | | ||aptarnavimo veikla | | | | | | | | | |[pic]Duomenys iš http://www.std.lt/web/main.php?parent=845. Dokumentasatnaujintas: 2003 05 28 Nagrinėjant SVĮ skaičiaus pokyčius, matyti bendra tendencija –veikiančių SVĮ skaičiaus mažėjimas 1998-2000 m. ir 2001-2002 m. Šį SVĮkaitos bruožą demonstruoja duomenys, pateikti 2 paveiksle.[pic]2 pav. Veikiančių smulkių ir vidutinių įmonių skaičius 1999-2002 m.Duomenys iš http://www.svv.lt/index2.php?article=654#4 Duomenų šaltiniai:Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, VšĮ“Statistikos tyrimai” Iš pateiktų 2 paveiksle duomenų galima pastebėti vieną esminį bruožą –SVĮ skaičiaus šuolišką mažėjimą 1999-2000 m. Šios įmonių grupės skaičiausmažėjimą labiausiai įtakojo smulkių ir mikroįmonių skaičiaus mažėjimas.Vidutinių įmonių skaičius išliko gana stabilus. Palyginkime bendrąją pridėtinę vertę Lietuvoje ir ES pagal ekonominesveiklos rūšis.[pic]3 pav. Bendroji pridėtinė vertė pagal ekonominės veiklos rūšis Lietuvoje irES 2000 m., proc.Duomenų šaltiniai: Duomenų šaltiniai: Statistikos departamentas prieLietuvos Respublikos Vyriausybės; Structural Business Statistics, EurostatDuomenys iš http://www.svv.lt/index2.php?article=654#4 Analizuojant įmonių struktūrą pagal ekonominės veiklos rūšis, matyti,jog prekyba užsiimančių įmonių dalis per pastaruosius trejus metus mažėjo,tačiau šios įmonės vis dar sudaro didžiausią SVĮ dalį. Didžiausią šiosektoriaus dalį 2002 m. užėmė mažmenine prekyba užsiimančios įmonės: jossudarė 57,0 proc. visų prekybos SVĮ bei 22,0 proc. visų SVĮ. Šia veiklaužsiimančių įmonių dalies mažėjimas labiausiai įtakojo prekybos įmoniųdalies mažėjimą.
[pic]4 pav. Veikiančių smulkių ir vidutinių įmonių struktūra pagal ekonominėsveiklos rūšis 2000-2002 m., proc. Duomenys išhttp://www.svv.lt/index2.php?article=654#4Duomenų šaltiniai: Statistikos departamentas prie Lietuvos RespublikosVyriausybės, VšĮ “Statistikos tyrimai” iš paveikslo, vykdė veiklą Vilniaus ir Kauno apskrityse. Šioseapskrityse veikė apie 50 proc. visų veikiančių SVĮ.[pic]5 pav. Veikiančių smulkių ir vidutinių įmonių pasiskirstymas Lietuvosapskrityse 2002 m. pabaigoje. Duomenys išhttp://www.svv.lt/index2.php?article=654#4Duomenų šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos RespublikosVyriausybės
Didžiausią visų Lietuvoje veikiančių SVĮ sudaro individualios(personalinės) įmonės (IĮ). Šioms įmonėms pakanka nedidelio pradiniokapitalo, jos vykdo supaprastintą buhalterinę apskaitą, taip pat IĮsavininkas gali dirbti savo įmonėje pats vienas ar padedant šeimos nariams,jam nebūtina įdarbinti kitus darbuotojus. Tačiau IĮ dalis 2002 m. pradėjomažėti, kai tuo tarpu UAB – didėti.
[pic]6 pav. Veikiančių smulkių ir vidutinių įmonių struktūra pagal įmoniųteisines formas 2000-2002 m., proc. Duomenys išhttp://www.svv.lt/index2.php?article=654#4Duomenų šaltiniai: Statistikos departamentas prie Lietuvos RespublikosVyriausybės, VšĮ “Statistikos tyrimai”
Kaip matyti iš paveiksle pateiktų duomenų, 2001-2002 m. veikiančių SVĮskaičius stabilizavosi, nors ir nepasiekė 1998-1999 m. lygio. 3 lentelė. Smulkių ir vidutinių įmonių augimo dinamika 1999 – 2002 m.
|Rodiklis ||1999 ||m. ||2000 ||m. ||2001 ||m. ||2002 ||m. || ||Įregistruotų SVĮ skaičius (atitinkamų metų gruodžio 31 d.) ||140258 ||138693 ||136986 ||127528 || ||Įregistruotų SVĮ skaičius (atitinkamais metais) ||9830 ||7967 ||8196 ||5903 || ||Likviduotų SVĮ skaičius (atitinkamais metais) ||6156 ||9354 ||9848 ||5738 || ||Įregistruotų SVĮ dalis bendrame SVĮ skaičiuje, proc. (atitinkamais metais)||- ||5,68 ||5,91 ||4,31 || ||Likviduotų SVĮ dalis bendrame SVĮ skaičiuje, proc. (atitinkamais metais) ||- ||6,67 ||7,10 ||4,19 || ||SVĮ augimo lygis, proc. (atitinkamais metais) ||- ||-0,99 ||-1,19 ||0,12 || || || || || |
Duomenys iš http://www.svv.lt/index2.php?article=654#4Duomenų šaltiniai: Statistikos departamentas prie Lietuvos RespublikosVyriausybės, VšĮ “Statistikos tyrimai” Analizuojant 3 lentelėje pateiktus duomenis, matyti, jog SVĮ augimolygis 2000-2001 m. sumažėjo. Tai sietina su itin sparčiu likviduotų SVĮskaičiaus didėjimu, kurio “neatsvėrė” įregistruotų SVĮ skaičius. 2002 m.,kai SVĮ buvo įregistruota daugiau nei likviduota, SVĮ augimo lygispadidėjo.
2. ĮMONIŲ FINANSINIAI RODIKLIAI[6]
SVĮ pajamos už parduotas prekes ir suteiktas paslaugas 1999-2001 m.sumažėjo nuo 40,8 proc. iki 39,4 proc. visų šalies įmonių bendrosiosepajamose. Tačiau, žvelgiant į pajamų už parduotas prekes ir suteiktaspaslaugas rodiklius atskirose ekonominėse veiklose, galima pastebėti, jogbendrame SVĮ pajamų mažėjimo fone 1999-2001 m. išsiskiria pramonės irpaslaugų SVĮ: jose gautų pajamų dalis padidėjo atitinkamai nuo 11,5 proc.iki 12,6 proc. ir nuo 11,3 proc.iki 14,1 proc. Kitose pagrindinėse veiklosepastebimas SVĮ pajamų sumažėjimas, kuris buvo ypač reikšmingas prekybosįmonėms. Pajamų, gautų SVĮ, dalies pokyčiai matyti iš 7 paveiksle pateiktųduomenų.7 paveikslas. Smulkių ir vidutinių įmonių pajamų už parduotas prekes irsuteiktas paslaugas struktūra pagal veiklos rūšis 1999-2001 m., proc.[pic]Duomenų šaltiniai: Statistikos departamentas prie Lietuvos RespublikosVyriausybės, VšĮ “Statistikos tyrimai”
SVĮ grynojo pelno pokyčiai 1999-2001 m. pakluso toms pačioms
tendencijoms, kaip ir visų šalies ūkio įmonių: 2000 m. visų įmonių, iš jųir SVĮ, grynasis pelnas sumažėjo, lyginant su 1999 m., o 2001 m. vėlišaugo, nors ir nepasiekė 1999 m. lygio.Kaip kito SVĮ grynasis pelnas pagal veiklos rūšis, galima pastebėti iš 8 paveiksle pateiktų duomenų.8 paveikslas. Smulkių ir vidutinių įmonių grynasis pelnas pagal veiklosrūšis 1999-2001 m., proc.[pic]Duomenų šaltiniai: Statistikos departamentas prie Lietuvos RespublikosVyriausybės, VšĮ “Statistikos tyrimai”
9 paveiksle pateikti duomenys rodo, kad SVĮ grupėje pagal gaunamą grynąjįpelną pagrindines pozicijas išlaikė prekybine veikla užsiimančios įmonės.Pramonine veikla užsiimančių SVĮ šis rodiklis mažėjo, 2001 m. atspindėdamasjų nuostolingą veiklą. Tarp statybos ir paslaugų sferoje vykdančių veikląSVĮ analizuojamas rodiklis išaugo: statybos – nežymiai, o paslaugų – 2,5karto.SVĮ eksporto apimtys pagal apskritis parodytos 9 paveiksle.9 paveikslas. Smulkių ir vidutinių įmonių eksporto apimtys pagal apskritis2001 m., proc.[pic]Duomenų šaltinis: VšĮ “Statistikos tyrimai” Lyginamajai analizei yra vertingi ankstesnių metų duomenys apie SVĮ,vykdančių eksporto operacijas, dalį pagal apskritis. Jie pateikiami 10paveiksle.10 paveikslas. Smulkių ir vidutinių įmonių, vykdančių eksporto operacijas,dalis pagal apskritis 1999-2001 m., proc.[pic]Duomenų šaltinis: VšĮ “Statistikos tyrimai” Iš pateiktų 10 paveiksle duomenų matyti, kad 2001 m., lyginant suankstesniais metais, dominuojančias pozicijas pagal analizuojamą rodiklįišsaugojo Vilniaus apskritis. Kauno, o ypač Klaipėdos rodikliai smuktelėjo.2001 m., lyginant su ankstesniais metais, pastebimai išaugo Marijampolės,Panevėžio, Šiaulių apskrityse veikiančių SVĮ, atliekančių eksportooperacijas, dalis. Didžiausią SVĮ importo, taip pat kaip ir eksporto, dalį sudaro įmonės,užsiimančios prekyba. Ypač pastebimas “didmenininkų” importo apimčių daliesaugimas bendrame SVĮ importo apimčių fone. Kaip minėta, didžiąją prekių importo struktūros dalį sudarėmineraliniai produktai (didžiąja dalimi žalia nafta) – 21,1 proc. bendrosšalies importo apimties. Tačiau šiai veiklai SVĮ rinkoje buvo ankšta – jąmonopolizavo didelės įmonės. Pramonės įmonių dalis bendrame SVĮ importe sudarė menką dalį – vosdešimtadalį viso importo. Tarp pramonės įmonių daugiausia importavo tos,kurios užsiėmė maisto produktų ir gėrimų gamyba, drabužių siuvimu, guminiųir plastikinių gaminių gamyba. SVĮ dalis, importavusi prekes ir paslaugas pagal veiklos rūšis 1999-2001 m., parodyta 30 paveiksle.11 paveikslas. Smulkių ir vidutinių įmonių dalis, importavusi prekes irpaslaugas, pagal veiklos rūšis 1999-2001 m., proc.[pic]Duomenų šaltinis: VšĮ “Statistikos tyrimai”
3. įmonės konkurencingumo vertinimo būdai[7]
Pramonės, kito ūkio sektoriaus ar viso ūkio konkurencingumo vertinimasyra gana plačiai paplitęs tyrimų būdas pasaulyje. Konkurencingumo tyrimusatlieka tarptautinės organizacijos (pvz., Pasaulio bankas), nepriklausomųekspertų grupės arba institutai (pvz., Tarptautinis vadybos plėtrosinstitutas (IMD), Austrijos ekonominių tyrimų institutas (WIFO) ir kt.),tyrinėjantys bei reitinguojantys daugelio pasaulio valstybiųkonkurencingumą, o taip pat atskirų šalių ekspertai, kurių tikslas –nustatyti savo šalies įmonių konkurencingumą bei tolimesnę pramonės irpaslaugų sektorių plėtros kryptis, atsižvelgiant į savo šalies ekonomikosspecifiką ir esamą informacinį aprūpinimą. Užsienio, o pastaruoju metu ir Lietuvos, specialistai yra sukūrę arbapritaikę savo šalių poreikiams įvairias konkurencingumo įvertinimometodikas. Priklausomai nuo tyrimo siekiamų tikslų, konkurencingumovertinimui naudojami skirtingi rodikliai. Konkurencingumo įvertinimuireikalingi skaičiavimai atliekami dvejopai: naudojant rodiklių sistemasarba kompleksinius rodiklius. Turint omenyje, jog konkurencingumas yrasudėtingas, įvairių veiksnių ir sąlygų veikiamas reiškinys, tinkamaiparinkta rodiklių sistema galėtų pilniau ir giliau atskleistikonkurencingumo lygį, nei atskiri kompleksiniai rodikliai. Siekiantidentifikuoti šalies ūkio ir jo sektorių padėtį tarptautiniu mastu,galimybes atlaikyti kitų šalių įmonių konkurencinį spaudimą, rodikliųrezultatai paprastai lyginami su kitų šalių rezultatais. Pramonės konkurencingumą vertinančius tyrimus pagal tyrimo tiksląsąlyginai galima suskirstyti į šias grupes:1) įvairiapusis, tradicinis šalies visos pramonės (kartais tik jos atskirosektoriaus) konkurencingumo įvertinimas. Šių tyrimų pagrindinis bruožas –sistemiškai parinkus pramonę apibūdinančius rodiklius arba vienąkompleksinį rodiklį, nustatomas pramonės konkurencingumas tarptautinėserinkose. Pramonė arba jos sektorius gali būti analizuojamas įvairausagregavimo lygio veiklų pjūvyje. Tokio tyrimo tikslas – nustatytikonkurencingus šalies pramonės sektorius bei įvertinti jų plėtrosperspektyvas tarptautinėse rinkose, identifikuoti pramonės konkurencingumąįtakojančius veiksnius.2) dabartiniu metu itin paplitęs tyrimų būdas, kuomet analizuojamipasirinkto sektoriaus ryšiai su kitais pagalbiniais sektoriais, vadinamaspramoninių grupių (angl. – clusters) analize. Pramoninė grupė, kuriossąvoką pasiūlė bei analizės metodiką sukūrė amerikiečių mokslininkasM.Porteris, apima ne tik konkretaus pramonės sektoriaus įmones, bet ir jųtiekėjus, distributorius, paslaugų teikėjus bei kitokiais būdais susijusiasįmones ir institucijas. Pramoninės grupės analizė praktiškai reiškia, jognagrinėjamas visas produkto gamybos procesas nuo žaliavų gavimo iki jopateikimo vartotojui;3) šalies tarptautinio konkurencingumo aukštų technologijų bei sudėtingųproduktų srityse, o taip pat kuriančių didelę pridėtinę vertę pramonėssektoriuose ir veiklose, įvertinimas. Tokių tyrimų pastaruoju metu gausėja,
kadangi išsivysčiusios šalys didžiausią dėmesį kreipia į technologinępažangą užtikrinančių verslo paslaugų bei pramonės sektorių plėtrą;4) verslo aplinkos įvertinimas. Šiuo atveju gali būti atliekami specialūspramonės ar net atskiro sektoriaus veiklos aplinkos įvertinimai. Kitasverslo aplinkos įvertinimo būdas – panaudojami šalies, kaip ekonominiovieneto, konkurencingumo įvertinimai. Nors specialistai pripažįsta, jogkonkuruoja ne valstybės, o įmonės, tačiau apstu tyrimų, kuriuoseįvertinamas šalies konkurencinis potencialas pasauliniu (arba grupės šalių)mastu. Dažnai tokių tyrimų galutinis tikslas yra šalių reitingavimas pagaloriginalias metodikas. Tai iš tiesų reikšmingi tyrimai pramonėskonkurencingumo įvertinimui, kadangi atskleidžiami agreguoti gyvenimolygio, užsienio prekybos, darbo jėgos potencialo, infrastruktūros sąlygų irkiti rodikliai, kurie parodo, kokia aplinka sudaroma šalyje verslui, tametarpe – pramonei, plėtoti. Konkurencingumo vertinimų įvairovę bei kompleksiškumą akivaizdžiaiatskleidžia konkurencingumo tyrimų pavyzdžiai, atstovaujantys kiekvienaiišskirtai tyrimų grupei. Visapusiškas pramonės konkurencingumo vertinimas Pirmosios grupės tyrimai yra itin įvairialypiai, o naudojamų rodikliųskalė labai plati.Mokslinėje literatūroje naudojamus pramonės konkurencingumą apibūdinančiusrodiklius sąlyginai galima suskirstyti į dvi dideles grupes:– užsienio prekybos rodikliai;– pramonės veiklos bei finansiniai rodikliai.Paprastai visapusiškai nagrinėjant pramonės konkurencingumą yraskaičiuojami abiejų grupių rodikliai.Užsienio prekybos rodikliai parodo realų nagrinėjamų šalių pasiektą prekiųkonkurencingumo lygį. Tai eksporto ir importo apimtys, grynosios pajamos išužsienio prekybos, eksportuojamų prekių užimamos užsienio rinkos dalis,eksporto dalis kitų šalių eksporte, bei šių rodiklių kitimo dinamika,atskleistas santykinis pranašumas (angl. – revealed comparative advantage(RCA)), parodantis eksporto specializaciją kitų šalių atžvilgiu.Lietuvai, kaip įtvirtinančiai rinkos ekonomiką šaliai, tarptautiniokonkurencingumo nustatymui nėra korektiška daryti kategoriškas išvadas,remiantis vien pramonės sektorių eksporto ir importo apimčių palyginimorodikliais. Šių rodiklių rezultatai yra interpretuojami taip: jei eksportasviršija importą, laikoma, jog sektorius yra konkurencingas, o jei importasviršija eksportą – nekonkurencingas. Tačiau šiuo atveju reikia įvertinti tąfaktą, jog reformuojančiose ekonomiką šalyse importo perteklius galiatsirasti dėl technologijų ir įrengimų importo didelių apimčių, siekiantpasivyti kitas šalis gamybos modernizavimo srityje. Pramonės veiklos bei finansiniai rodikliai savo ruožtu gali būtisuskirstyti į tokias grupes: • produktyvumo rodikliai; • rinkos dalies rodikliai; • finansiniai rodikliai; • plėtros rodikliai; • kokybiniai rodikliai. Pagrindiniu konkurencingumą įvertinančiu rodikliu paprastai laikomasdarbo produktyvumas (per metus vieno darbuotojo sukurta pridėtinė vertėarba produkcijos apimtis) bei jo augimo tempų rodiklis. Nors ir paprastaiapskaičiuojamas, produktyvumo rodiklis integruoja daugelio veiksnių įtaką,kadangi atspindi pelningumo ir darbo užmokesčio lygį, kurie savo ruožtupriklauso nuo daugelio kitų veiksnių, be to, gali būti taikomas įmonės,sektoriaus ar viso ūkio mastu. Tačiau interpretuojant šį rodiklį reikiaturėti omenyje, jog aukštą darbo produktyvumą gali nulemti kapitalui imliospramonės dominavimas, todėl kai kada yra papildomai skaičiuojamas kapitaloproduktyvumo rodiklis. Jo matavimo būdas – pajamos, gaunamos iš įmonėsnuosavo kapitalo. Produktyvumo pagal pagamintą produkciją rodiklio dydžiui žymią įtaką turigamybos kooperavimo bei specializavimo lygis. Dėl to kyla klausimas, koksrealus produktyvumo lygis yra pasiektas pramonėje bei konkrečiamesektoriuje, neskaitant pirktinių materialinių vertybių (medžiagų,pusfabrikačių, komplektuojamų detalių, mazgų) vertės. Šio trūkumo neturi kitas produktyvumo rodiklis – metinė sukurtapridėtinė vertė. Produktyvumas pagal pridėtinę vertę gerai atspindipramonės pelningumą bei darbo apmokėjimo lygį, kas ypač svarbu ir susiję sugyvenimo lygio augimu. Vienintelis jo trūkumas – dėl sudėtingoapskaičiavimo, lyginant su produktyvumo rodikliu pagal produkcijos apimtį,Lietuvoje šis rodiklis skaičiuojamas tik pagal sustambintas pramonėsveiklos rūšis, todėl detali pramonės analizė šiuo aspektu kol kas negalima. Rinkos dalies įvertinimui naudojama pramonės arba atskirų sektoriųpridėtinės vertės (arba produkcijos apimties, pardavimų apimties) dalies,lyginant su visa rinka, rodiklis bei šios dalies augimo tempai. Tyrimuosedažnai naudojama trijų rodiklių – pridėtinės vertės, darbo produktyvumo iružimtumo augimo tempų – sistema, kuri parodo, kas sąlygojo darboproduktyvumo pokyčius.Finansiniai rodikliai plačiau taikomi, nagrinėjant įmonės konkurencingumą,tačiau sektoriaus lygyje itin aktualūs įvairūs pelningumo bei sąnaudųdydžio pagal išlaidų straipsnius rodikliai. Plėtros rodikliai daugiau būdingi verslo aplinkos tyrimams, tačiauanalizuojant konkurencingumą skatinančius veiksnius, yra svarbios vietosbei užsienio investicijų į atitinkamus pramonės sektorius apimtys ir jųaugimo tempai; išlaidų mokslinio tyrimo ir plėtros darbams, reklamai,darbuotojų mokymams bei kitų nematerialių išlaidų santykiniai dydžiai ir jųaugimo tempai. Sudėtingiausia kokybinius, dar vadinamus nevertiniais, rodikliusįvertinti kiekybiškai. Jie daugiau naudotini įmonių konkurencingumuiįvertinti. Tai produkcijos kokybė, klientų aptarnavimo lygis, produkcijosrealizavimo galimybės, produktų dizainas, žmogiškasis kapitalas ir kiti.Tačiau sektoriniame lygyje tokie rodikliai, kaip aukštos kvalifikacijosdarbuotojų santykinė dalis, aukštos technologijos produkcijos santykinėdalis, aukštos technologijos prekių eksporto dalis visame eksporte irkitos, netiesiogiai parodo visos pramonės ar atskirų jos sektorių kokybinįpotencialą, turintį ypatingos svarbos konkurencingumui didinimui. Išvardinti rodikliai naudojami, siekiant nustatyti konkurencingiausiaspramonės šakas tiek vietos, tiek tarptautinėse rinkose. Pastaruoju atveju,atliekant konkurencingumo vertinimus, rodiklius būtina lyginti suanalogiškais užsienio valstybių rodikliais. Pramoninių grupių konkurencingumo vertinimas Antroji grupė apima konkurencingumo tyrimus, kurių metodologinispagrindas yra M. Porterio sukurtas “deimanto” modelis (12 pav.). Jameišskirti keturi vidiniai veiksniai, veikiantys kiekvienas atskirai ir visiketuri kaip sistema, ir išoriniai veiksniai, sąlygojantys pramoninių grupiųkonkurencingumą.[pic]12 pav. Porterio “deimanto” konkurencingumo modelis Keturi tiesiogiai konkurencingumą lemiantieji “deimanto” veiksniaiyra:1) veiksnių sąlygos.Tai esami, baziniai šalies veiksniai – gamtiniai ištekliai, klimatas,geografinė padėtis ir demografija, o taip pat pažangūs, specializuoti irbūdingi konkrečioms pramonės veikloms – komunikacijų infrastruktūra,geresnio švietimo dėka įgauti kvalifikaciniai įgūdžiai ir pažangūs tyrimųbūdai;2) paklausos sąlygos.Jas galima įvardinti tikrosiomis inovacijų ir technologinę pažangąskatinančiomis jėgomis, kadangi įmonės jautriausiai reaguoja į artimiausiųjoms vartotojų poreikius, jų pasikeitimai padeda nuspėti būsimas globalinestendencijas;3) susiję ir aptarnaujantys pramonės sektoriai.Kaip rodo pasaulinė praktika, sėkmingai veikiantys pramonės sektoriai linkędalytis segmentus ir kooperuotis, pvz., tyrimų atlikimui. Tuo pačiu įmonėgali įgauti konkurencinių pranašumų – ji gali sukoncentruoti pajėgumuspagrindinei veiklai vystyti, o likusią palikti tiekėjams;4) įmonės strategija, struktūra ir konkurencija.Įmonių kūrimo, veiklos organizavimo ir valdymo efektyvumas iš daliespriklauso nuo šalies teisinių sąlygų ypatumų, o konkurencija sektoriausviduje yra svarbus įmonių konkurencinių pranašumų šaltinis.Išoriniai, bet konkurencingumo vertinimui svarbūs M.Porterio “deimanto”modelio veiksniai:5) Vyriausybės vaidmuo.Vyriausybė formuodama investicijų ir inovacijų politikas, užtikrindama ūkiosektorių plėtros programų įgyvendinimą, turi sudaryti sąlygas pažangių irnaujoviškų produktų gamybai; teisinių aktų pagalba Vyriausybė turinustatyti griežtus aplinkos apsaugos reikalavimus, darbo saugos standartusir prižiūrėti, kaip jų laikomasi, įgyvendinti priemones, užkertančiasmonopolistiniams susitarimams, užtikrinančias rinkos sistemosfunkcionavimą, skatinančias darbo jėgos kvalifikacijos augimą;6) galimybių vaidmuo.Galimybėmis laikomi išoriniai, kartais netikėti įvykiai – “grynos”inovacijos, technologijos šuoliai, kainų svyravimai, politinių sistemųpasikeitimai, karai ir kt., kurie paprastai turi milžinišką įtakąkonkurencinių pranašumų atsiradimui, stiprėjimui arba išnykimui;7) tarptautinio verslo vaidmuoDaugelis įmonių turi savo “namų bazę”, iš kurios kyla jų specifinėpatirtis, ir kuri yra nuolat tobulinama; tačiau veikia ir pasaulinėskorporacijos, kurios atsižvelgdamos į visų geriausią savo veiklai vietą,jau nebeturi vienos tėvynės. Jų vaidmuo gali turėti lemiamos reikšmės,plėtojant tam tikras pramonės veiklas daugelyje pasaulio šalių. Pagal šį modelį yra nagrinėjami ne griežtai apibrėžti pramonėssektoriai, bet pramoninės grupės, apimančios tampriais ryšiais susijusiasįmones. Tokie tyrimai ypač plačiai paplitę JAV, jiems vadovauja vienas išJAV Konkurencingumo tarybos narių, šio modelio kūrėjas M.Porteris.“Deimanto” modelio tipo konkurencingumo analizei daugiau būdingi nekiekybiniai, o kokybiniai įvertinimai. M. Porterio “deimanto” modelis buvo taikytas Lietuvos pramonėskonkurencingumui įvertinti, vykdant PHARE projekto “Parama Lietuvosintegracijai į Europą (SEIL)” paprojektį “Vieningos Europos rinkossocialinis-ekonominis poveikis Lietuvos įmonėms” 1998-2000 m.Kadangi Lietuvoje, siekiančioje tapti ES rinkos dalimi, daugiausia turėtųpasireikšti ES vidinėje rinkoje vyraujantis konkurencinis spaudimas, dėl tošiame projekte prisijungimo prie ES socialinio-ekonominio poveikiovertinimo kriterijumi buvo pasirinktas Lietuvos pramonės šakųkonkurencingumas ir galimi jo pokyčiai, tapus ES rinkos dalimi. Pagrindiniai paprojekčio “Vieningos Europos rinkos socialinis-ekonominispoveikis Lietuvos įmonėms” tyrimų tikslai buvo šie: • formuoti priemones įmonių veiklos gerinimui; • skatinti dialogą tarp valdymo institucijų ir privataus sektoriaus; • suteikti įmonių vadovams galimybę palyginti jų padėtį ir veiklos rodiklius su ES atitinkamomis įmonėmis, identifikuoti žinybines, finansines, personalo ir kitas problemas; • padėti Vyriausybei ruošti integracinę strategiją bei pasiruošti ES derybų procesui ir kt. Pirmajame paprojekčio vykdymo etape poveikio analizei buvo pasirinktitrys pramonės sektoriai bei viena paslaugų rūšis: medienos, maistoproduktų, tekstilės bei drabužių ir pervežimų keliais. Pasirinkimą lėmė šiųsektorių svarba Lietuvos ekonomikai: • šie sektoriai uždirba daugiausiai grynųjų pajamų iš eksporto, jų prekių santykinė eksporto dalis viršija Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šių prekių eksporto dalį visame eksporte;• šie sektoriai Lietuvoje yra svarbesni nei daugelyje EBPO šalių; jų dalis BVP, juose dirbančių žmonių dalis viršija arba lygi atitinkamiems EBPO šalių rodikliams; • šie sektoriai palyginti tolygiai pasiskirstę po šalį – įmonės veikia ir mažesniuose miestuose, ir gyvenvietėse, o kaimo vietovės vaidina svarbų vaidmenį žaliavų tiekime (pvz., žemės ūkio produktai, medienos žaliava ir t.t.) – tai reiškia, kad jos turi itin pozityvią įtaką
šalies ekonomikos plėtros požiūriu; • šie sektoriai yra Lietuvos potencialiausios ateities veiklos kryptys – socialinis-ekonominis vieningos Europos poveikis į šiuos sektorius yra svarbus visai Lietuvos ekonomikai, o ne vien šių pramonės šakų įmonėms ir darbuotojams. Antrajame projekto vykdymo etape buvo išanalizuoti chemijos,statybinių medžiagų, elektronikos, mašinų ir įrengimų pramonės sektoriai. Nors analizuoti pramonės segmentai atstovauja svarbiausius eksportosektorius ir apima didelę dalį Lietuvos pramoninės plėtros potencialo,naudotas vieningos Europos rinkos poveikio analizės metodas suteikia puikiągalimybę valstybės tarnautojams gauti naują informaciją apie pramonėssektorius ir kartu su jų atstovais bei ekspertais suformuluoti strateginiusplėtros uždavinius ir priemones. Tyrimų metu konstatuota, kad Lietuvoje, kaip ir kitose šalysekandidatėse, pramonės darbo produktyvumas yra daug mažesnis nei šalyse-narėse. Štai todėl, realaus konkurencingumo, t.y. darbo produktyvumopadidinimas, tuo pačiu metu išlaikant darbuotojų skaičių bei veiklosapimtis įvairiuose pramonės sektoriuose, yra didžiausia problema.Vieningos Europos rinkos socialinio-ekonominio poveikio atskiruose pramonėssektoriuose analizės lygmenys buvo šie: • turinys: kartu su pramonės įmonėmis ir valstybės tarnautojais buvo surinkta ir pateikta identiška informacija iš skirtingų pramonės sektorių apie jų plėtros poreikius, pasiūlymai konkurencingumui gerinti, aptarti galimi teisinės bazės pakeitimai (pvz., naujos įstatyminės normos dėl įmonių veiklos, pasienio formalumų panaikinimo ir kt.) ir įvertintas jų tiesioginis poveikis pramonės įmonėms; • sektoriai ir jų ryšių aprašymas: aprašant pramonės sektorių, buvo siekiama apimti net ir tas jo veiklas, kurios šaliai neturi didelės svarbos; buvo nustatomi sektoriaus ryšiai su kitais sektoriais ir vartotojų segmentais; pateikta trumpa sektoriaus istorija, nustatant, kuriose veiklose šalis turi tvirtas tradicijas ir sudaro palankias sąlygas gamybai atnaujinti; nurodytos vyraujančių įmonių rūšys bei pateiktas trumpas pagrindinių įmonių pristatymas; • pramonės palyginamasis vertinimas: tai labai paprastas, tačiau efektyvus metodas, pagal kurį pramonės sektoriai įvertinti nacionaliniu ir tarptautiniu lygiais.Nacionaliniu lygiu buvo naudoti šie svarbiausi palyginamojo vertinimorodikliai: • produkcijos vertė ir apimtys bei jų dinamika – čia itin vertingas matas yra bendroji pridėtinė vertė, kuri po mokesčių, atskaitymų ir kt. perskaičiavimų tampa bendruoju nacionaliniu produktu; • darbuotojų skaičius; • pelningumo rodikliai – įmonėms tinkami rodikliai yra investicijų grąža ir turto pelningumas; • produktyvumo rodikliai – dažniausiai naudojamas produktyvumo rodiklis yra darbo produktyvumo rodiklis, kurį galima apskaičiuoti padalinant pridėtinę vertę iš darbuotojų skaičiaus.Svarbiausi palyginamojo vertinimo rodikliai tarptautiniu aspektu: • pramonės sektoriaus padėtis – pridėtinės vertės pastoviomis kainomis augimo rodikliai, nusakantys realaus augimo tempus įvairiose šalyse, darbuotojų skaičius sektoriuje; • santykinė pramonės sektoriaus svarba ir šalies specializacija – sektoriaus dalį lyginant bendroje šalies pridėtinės vertės apimtyje gaunamas atitinkamo pramonės sektoriaus santykinės svarbos matas; lyginant šiuos rodiklius su panašiais kitų šalių rodikliais, įvertinama šalies gamybos bei darbo jėgos specializacija; • tarptautinio produktyvumo rodikliai – lyginami įvairių šalių darbo produktyvumo rodikliai; jei pramonės sektoriai yra visiškai vienodi pagal jų pirminių grandžių struktūrą, galima tiesiogiai pastebėti efektyvumo skirtumus; • produkcijos kainų ir sąnaudų lygiai; • tiesioginės užsienio investicijos (TUI) – nustatoma į kokius pramonės sektorius investuojama, koks investicijų santykinis dydis, lyginant su kitų šalių konkuruojančiomis pramonės šakomis. Šie rodikliai teikia daug informacijos apie šalies pramonėje susiklosčiusią situaciją, jos patrauklumą užsienio kapitalui.Atlikus pasirinktų pramoninių grupių (sektorių ir susijusių segmentų)analizę pagal M.Porterio “deimanto” modelį, tolesniam jų konkurencingumonagrinėjimui buvo panaudoti du metodai – OPERA? ir SWOT analizė.Naudojantis taip vadinamu porų metodu, kuris užregistruotas pavadinimuOPERA?, galima suformuluoti pramonės sektorių konkurencingumo problemas irpasiūlymus šioms problemoms spręsti. Šio metodo esmė jo psichologiniamepoveikyje – metodas “įtraukia” dalyvius į problemos svarstymą, todėlsuformuluojama daug naujų idėjų ir sprendimų. Pagrindiniai OPERA? metodoetapai, grupei specialistų sprendžiant problemą, yra tokie: • nuosavi pasiūlymai: dalyviai individualiai apgalvoja ir užrašo savo mintis; • porų pasiūlymai: atskiros mintys tobulinamos diskusijose porose; • paaiškinimas: poros trumpai paaiškina savo pasiūlymus kitiems dalyviams; • klasifikavimas: kiekviena pora iš visų pasiūlymų pasirenka svarbiausius; • grupavimas: pagalbininkas su dalyviais sugrupuoja pasiūlymus pagal jų turinį; rezultatas yra naujas bendras visų dalyvių požiūris. Remiantis OPERA? metodu pervežimų, maisto, tekstilės ir drabužiųsektoriuose buvo identifikuotos pagrindinės konkurencingumo problemos,sukurti strateginiai jų sprendimai.Lietuvos medienos pramonės tyrimui buvo panaudotas SWOT analizės metodas.Trumpinys SWOT reiškia pirmąsias angliškų žodžių “privalumai”, “trūkumai”,“galimybės”, “pavojai” raides (angl.- strengths, weaknesses, opportunities,threats). Privalumai ir trūkumai apibūdina esamą situaciją, tačiau yraateities pagrindas; galimybės ir pavojai traktuojami kaip ateityje galintyspasireikšti veiksniai. SWOT analizės metodas – tai universali ir efektyvi tyrimų atlikimopriemonė. Pastaruoju metu jis jau taikomas Lietuvoje rengiant Nacionalinėsplėtros programą.Daugelis šalių nacionaliniame lygyje reguliariai vykdo panašias analizes –M.Porterio “deimanto” metodika naudojasi visos Šiaurės Europos šalys. Pramoninių grupių konkurencingumo vertinimo metodas taip patpradedamas įgyvendinti ir pereinamosios ekonomikos šalyse. Stokholmoekonomikos mokykla rengia projektą “Baltic Rim Regional Agenda”, paremtąpramoninių grupių analize ir konkurencingumo plėtra. Šiame projektenumatytas visų trijų Baltijos šalių dalyvavimas. PHARE projekte panaudota metodika ar atskiri jos segmentai galėtų būtiplačiau taikoma Lietuvos pramonės įmonėse ar jų asociacijose,vyriausybinėse, mokslo tyrimų bei akademinėse institucijose. Analizė turėtųbūti atliekama, o jos duomenys reguliariai atnaujinami visuosepagrindiniuose Lietuvos gamybos ir paslaugų sektoriuose, o rezultataigalėtų būti naudojami kaip viena pagrindinių pramonės sektorių strategijosformavimo priemonių.Pramonės ir verslo aplinkos vertinimas Ketvirta pramonės konkurencingumo tyrimų grupė skirta įvertintipramonės plėtros aplinką ir galimybes. Konkurencinio pranašumo nesukuriaviena ar keliolika atskirai paimtų įmonių. Įmonių veiklos efektyvumas yrasvarbus, bet nebūtinai pakankamas, jog įmonės galėtų konkuruoti globaliojerinkoje. Vis svarbesni tampa veiksniai, egzistuojantys šalyje už versloribų. Dažniausiai analizuojami makroekonominiai rodikliai (BVP, jo augimotempai), finansų sektoriaus plėtros lygis (suteiktų kreditų apimtis,paskolų palūkanų normos, vertybinių popierių rinkos kapitalizacija),gyventojų raštingumo ir išsilavinimo rodikliai, energijos sunaudojimas,telefonų, kompiuterių santykiniai skaičiai ir kt.
Atsižvelgus į išsivysčiusiose šalyse vyraujančią tendenciją visdaugiau dėmesio skirti pramonės modernizavimo ir naujoviškas technologijasaptarnaujančių darbuotojų kvalifikacijos problemoms, verslo aplinkosvertinimuose, įtakojančiuose pramonės konkurencingumą, vis daugiau vietosskiriama rodikliams, atspindintiems inovacijų, informacinių ir ryšiotechnologijų lygį, mokslo ir pramonės sąryšį (pvz. išlaidų moksliniamstyrimams ir plėtrai dalis BVP, išlaidų informacinėms ir ryšiotechnologijoms dalis BVP, mokslo darbai atlikti kartu verslo ir moksloinstitucijų ir kt.).
4. įmonių pelningumo rodikliai
Ekspertų nuomone, vidutinis įmonių pelningumas, kaip grynojo pelno irapyvartos santykis, 1999 I pusmetį mažėjo. Mažėjimas yra tolygus – staigiųpelningumo kritimų nei praeitų metų pabaigoje, nei šių metų pirmąjį pusmetįnenurodoma. Pastebėtina, kad šių metų pradžioje ekspertai prognozavotolesnį vidutinio įmonių pelningumo mažėjimą, o metų viduryje pateiktoseprognozėse jau numatomas pelningumo augimas, nors ir labai nedidelis Kita svarbi įmonių pelno mažėjimo priežastis – mažas įmoniųkonkurencingumas dėl didelių gamybos kaštų. Šie kaštai susidaro ne tik dėlpačių įmonių valdymo klaidų, bet ir dėl esamų verslo sąlygų (t.y.,reguliavimo pasekmių): didelių mokesčių, didelių baudų, biurokratiniųreikalavimų, brangios darbo jėgos ir pan. Todėl sąlygos susidarėsudėtingos: iš vienos pusės – investicijų ir apyvartinių lėšų poreikis, iškitos pusės – didelė konkurencija tiek vietos, tiek užsienio rinkose,brangūs kreditai, nepalankios bendrosios verslo sąlygos. Esant tokiomssąlygoms, bendras įmonių pelningumo rodiklis vertintinas kaip gana aukštas,o jo nemažėjimo prognozės byloja apie tai, kad rinka tikisi ekonominėssituacijos pagerėjimo.[8] Rinkos dalyvių vertinimais, 2000 m. I pusmetį vidutinis įmoniųpelningumas ir nuosavybės grąža toliau mažėjo. Vidutinis pelningumaspasiekė 4.6 proc., o nuosavybės grąža 9.7 procento. Metams iki 2001 m.vidurio ekspertai prognozuoja nedidelį vidutinio pelningumo ir nuosavybėsgrąžos padidėjimą. LLRI tyrimo ekspertų vertinimais, vidutinė įmoniųinvestuojamo pelno dalis 2000 m. I pusmetį padidėjo ir iki 2001 m. viduriotoliau didės (iki 62 proc.). Šiame tyrimo etape pateiktas vidutinisinvestuojamos pelno dalies vertinimas ir metų prognozė yra didžiausi nuomakroekonominių rodiklių tyrimo pradžios (1997 m.). [9] Nors LLRI tyrimo respondentų vertinimais, 2000 m. vidutinis įmoniųpelningumas toliau mažėjo, ekspertai mano, kad 2000 m. viduryje pelningumaspasiekė žemiausią lygį ir II pusmetyje po truputį pradėjo didėti. 2000 m.gale vidutinis įmonių pelningumas buvo 5.3 proc. ir prognozuojama, kadšiais metais jis sieks 6.3 proc. Vidutiniai įmonių veiklos rezultatai bei didėjanti nuosavo kapitalobazė lėmė vis dar mažėjančią įmonių vidutinę nuosavybės grąžą, kuri 2000 m.sudarė 8.6 proc. Tačiau optimistinės ekspertų prognozės dėl įmoniųpelningumo atsispindi ir didėjančios nuosavybės grąžos prognozėse.LLRI tyrimo ekspertų vertinimais, vidutinė įmonių investuojamo pelno dalis2000 m. padidėjo iki 62 proc. ir šiais metais toliau didės (iki 62.6proc.). [10] Ekspertų nuomone vidutinis Lietuvos (pelningų) įmonių pelningumas 1997m. buvo apie 12%, nuosavybės grąža – apie 19%.[11] Ekspertų nuomone vidutinis įmonių pelningumas 1998 I pusmetį buvo 9.8proc., nuosavybės grąža 15 proc. ( Vertybinių popierių biržos duomenimisoficialiojo ir einamojo sąrašo akcinių bendrovių pelningumas buvo 9.7,nuosavybės grąža – 13.8 proc.). 1999 m. viduriui prognozuojamas 10 proc.pelningumas ir 14.7 proc. nuosavybės grąža. Pirmajame tyrimo etapepateiktose prognozėse 1998 metams buvo nurodytas 12 proc. vidutinis įmoniųpelningumas ir 17.8 proc. nuosavybės grąža Investuojamas įmonių pelnas vertinamas 55 proc. šių metų viduryje ir56 proc. sekančių metų viduryje. Prognozuota, kad 1998 metais įmonėsinvestuos 55 proc. savo pelno.
68 procentai ekspertų mano, kad 1999 m. viduryje Lito ir JAV dolerio kursasišliks nepakitęs 4 : 1. Įverčių vidurkis lygus 4.2 : 1.[12]
Lietuvos įmonių pelningumo vidurkis, tyrimo dalyvių nuomone, 1998 m.buvo lygus 8.6 proc., prognozuojamas sumažėjimas šiais metais iki 8 proc.Įmonių nuosavybės grąža, ekspertų nuomone, 1998 m. buvo vidutiniškai lygi15.1 proc., ji 1999 m. turėtų sumažėti iki 14.2 proc. Investuojamas įmoniųpelnas, tyrimo dalyvių nuomone, 1998 m. buvo vidutiniškai lygus 57 proc.pelno, ir prognozuojamas nedidelis investuojamos pelno dalies padidėjimasšiais metais iki 60 proc.[13] Aiškiausiai ekonominius sunkumus 1998-1999 m. atspindi įmoniųrodikliai. Vidutinis įmonių pelningumas bei nuosavybės grąža šiuolaikotarpiu mažėjo. Vidutinis pelningumas sumažėjo daugiau nei dvigubai:nuo 12.3 proc. 1997 metais iki 5.7 proc. 1999 metais, o nuosavybės grąža –1.7 karto: nuo 18.8 iki 11 proc.. Prognozuodami įmonių rodiklius 2000 m.,teigiamų pokyčių ekspertai neįžvelgia. Jų nuomone, ir vidutinis įmoniųpelningumas, ir nuosavybės grąža toliau mažės. Ekspertų vertinama vidutiniškai investuojama įmonių pelno dalis 1998m. pasiekė 57 proc. ir išlieka tame pačiame lygyje. Prognozuojama, kad 2000m. investuojamo pelno dalis pakils iki 59 procentų. Pastebėtina, kadkrintant įmonių pelnams, įmonių investicijos iš pelno nemažėja. Tai bylojaapie tai, kad konkurencija tarp įmonių verčia jas išlaikyti investicijųlygį. Kita padidėjusios konkurencijos pasekmė yra didėjantys skirtumai tarpatskirų įmonių pelningumo rodiklių. Konkurencija vidaus rinkoje sustiprėjodėl sumažėjusios paklausos užsienio rinkose bei smukusios gyventojųperkamosios galios Lietuvoje. Tačiau visų įmonių – tiek laiminčiųkonkurencinėje kovoje, tiek pralaiminčių – rezultatus blogina nepalankiosverslo sąlygos.[14] LLRI tyrimo ekspertų vertinimais, 2000 m. I pusmetį vidutinis įmoniųpelningumas ir nuosavybės grąža toliau mažėjo. Vidutinis pelningumaspasiekė 4.6 proc., o nuosavybės grąža 9.7 procento. Metams iki 2001 m.vidurio ekspertai prognozuoja nedidelį vidutinio pelningumo ir nuosavybėsgrąžos padidėjimą. LLRI tyrimo ekspertų vertinimais, vidutinė įmoniųinvestuojamo pelno dalis 2000 m. I pusmetį padidėjo ir iki 2001 m. viduriotoliau didės (iki 62 proc.). Šiame tyrimo etape pateiktas vidutinisinvestuojamos pelno dalies vertinimas ir metų prognozė yra didžiausi nuomakroekonominių rodiklių tyrimo pradžios (1997 m.).[15] Ekspertų vertinimais, Lietuvos ekonomikai 2000 m. buvo persilaužimo išnuosmukio į ekonominį augimą metai. Nepaisant to, namų ūkių padėtisnepakito ir ryškesnių pagerėjimo tendencijų kol kas nematyti. Nors praėjusių metų ekonominis augimas pranoko LLRI tyrimo ekspertųlūkesčius, jų manymu, BVP 2000 m. buvo sukurta mažiau, nei teigia oficialistatistika. Ekspertai teigia, kad praėjusiais metais BVP išaugo 2.2 proc.ir tikisi, kad 2001 m. ekonomikos augimas sieks 3.2 proc. Šių metų BVPaugimo prognozės siejamos su augančiu eksportu, įmonių darbo efektyvumodidėjimu, naujų technologijų ir modernių valdymo metodų diegimu beiišplėtota rinkodara.[pic]* – LSD išankstiniai duomenys, ** – prognozėsŠaltiniai: LLRI tyrimas, Lietuvos ūkio ministerija, Finansų ministerija Nors LLRI tyrimo respondentų vertinimais, 2000 m. vidutinis įmoniųpelningumas toliau mažėjo, ekspertai mano, kad 2000 m. viduryje pelningumaspasiekė žemiausią lygį ir II pusmetyje po truputį pradėjo didėti. 2000 m.gale vidutinis įmonių pelningumas buvo 5.3 proc. ir prognozuojama, kadšiais metais jis sieks 6.3 proc. [16] Pasak respondentų, įmonėms blogiausias etapas – jau praeityje. Priešmetus pasiekęs žemiausią lygį, įmonių pelningumas ir nuosavybės grąžapradėjo augti. 2001 m. viduryje vidutinis įmonių pelningumas buvo 6 proc.,o nuosavybės grąža – 9.2 proc. Tačiau kitų šaltinių, pavyzdžiuiNacionalinės vertybinių popierių biržos, Centrinio vertybinių popieriųdepozitoriumo, duomenys šių rodiklių pagerėjimo nerodo. Augant eksportoapimtims ir vidaus paklausai, įmonės, sugebančios tvarkytis šiuolaikiškaiir pritraukti naujų investicijų, plečia rinkas nukonkuruodamosneracionaliai dirbančias. LLRI tyrimo dalyvių nuomone, vidutinė įmonių investuojamo pelno dalisper metus padidėjo iki 61 proc. Jie prognozuoja, kad ateityje ši dalisturėtų dar paaugti. Tačiau reinvestuojamo pelno dalis gerokai sumažėtų, jeivyriausybė apmokestintų reinvesticijas. Toks investicijų ribojimas būtųžalingas atskirų įmonių pažangai, konkurencingumui ir bendram šaliesinvesticiniam klimatui. [17] Kaip rodo LLRI tyrimo rezultatai, nuo Rusijos krizės užsitęsę įmoniųsunkumai baigiasi, gerėja įmonių finansinė padėtis. Rinkos dalyvių nuomone,įmonių pelningumas, prieš pusantrų metų pasiekęs žemiausią ribą (4,6proc.), pradėjo iš lėto augti. 2001 m. jis sudarė 6,1 proc. Augant įmoniųpelningumui, pradėjo didėti pastaraisiais metais nuolat mažėjusi įmoniųnuosavo kapitalo grąža ir 2001 m. sudarė 10,4 proc. Kiti duomenų šaltiniaiminėtų įmonių augimo tendencijų nepatvirtina. Rinkos dalyviai prognozuoja,kad šiemet įmonių pelningumas ir nuosavybės grąža augs ne taip sparčiaikaip pernai, atitinkamai 6,3 proc. ir 10,9 proc. Pastaraisiais metais vis didesnę pelno dalį įmonės skyrėinvesticijoms. Anot rinkos dalyvių, 2001 m. buvo investuojama 66 proc.uždirbto pelno, tačiau šiemet ši dalis turėtų gerokai sumažėti, iki 56proc. Tai gali būti siejama su nulinio reinvestuojamojo pelno tarifopanaikinimu. LLRI į tyrimą įtraukė naują klausimą – mokslui ir inovacijomsskiriamą įmonių išlaidų dalis. Kaip rodo tyrimo duomenys, šios išlaidossudaro apie 7 proc. visų įmonės išlaidų. [18]Verslo kliūtys pagal svarbą 2001 m., procentais[pic](Duomenų šaltinis: LSVVPA ir NMS 2001 m. apklausos rezultatai)
2000 m. didžiausiomis verslo plėtros kliūtimis įvardytosmakroekonominio lygio problemos, aktualios iš esmės visoms verslo rūšims.Kaip didžiausios kliūtys minimi dideli mokesčiai, biurokratija bei nuolatkintantys įstatymai. 2001 m. pagrindine kliūtimi plėtoti verslą apklausti verslininkainurodė menką vartotojų perkamąją galią (12.4 proc.). Didelių mokesčiųsvarbą minėjo 9.1 proc. verslininkų. Apyvartinių lėšų trūkumo svarba sudarė8.7 proc. Nedaug atsiliko ir sudėtingų kredito gavimo sąlygų (8 proc.) beipradinio kapitalo stokos (7.6 proc.) neigiamas vertinimas. Biurokratijosneigiamas vertinimas 2001 m. sudarė 7.3 proc. Esamą įstatyminę bazę kaipverslo plėtros kliūtį minėjo 6.8 proc. respondentų. Rečiausiai minima verslo kliūtis tiek ir 2000 m., tiek ir 2001 m. (2.9proc.) – kvalifikuotų specialistų trūkumas, nors būtų galima tikėtis, kadsmulkiose įmonėse dėl ribotų finansinių ir žmogiškųjų išteklių tai turėtųbūti viena svarbiausių problemų. Daugelis respondentų galvoja, kad jieišmano savo verslą ir verslo vadybos subtilybes, ir su problemomis, kuriųsprendimui reikalinga pagalba iš šalies, susiduria tik kartais arbaniekada. 2001 m. menkos vartotojų perkamosios galios neigiamą poveikį versluiįvardina tiek neseniai pradėjusios veikti įmonės, tiek įmonės, veikiančiosgana ilgą laiką. Labiausiai šį neigiamą poveikį jaučia įmonės, kuriosedirba 1-4 darbuotojai (88.8 proc.), veikiančios Alytaus (95.2 proc.) beiTauragės (95.8 proc.) apskrityse. Didžiausią neigiamą poveikį šiamveiksniui jaučia statybinės įmonės – 91.8 proc. Nepaisant mokesčių sistemos nuolatinio tobulinimo, įvairių mokesčiųsurinkimo metodų taikymo labai maža respondentų dalis gerai vertinamokesčių sistemą ir bendrą įstatyminę bazę. 2001 m. 80.9 proc. apklaustųverslininkų neigiamai vertina mokesčių dydį ir 55.1 proc. – mokesčiųadministravimą. Tik 4.3 proc. apklaustų verslininkų teigiamai vertinabendrą įstatyminę bazę. AB, UAB, ŪB ir kt. įmonės (50.3 proc.) blogiauvertina bendrą įstatyminę bazę negu IĮ (44.8 proc.).13 pav. Ekonominių ir teisinių veiksnių įtaka verslo klimato formavimui2001 m., procentais[pic](Duomenų šaltinis: LSVVPA ir NMS 2001 m. apklausos rezultatai)[19]Išvados
Įmonė – tai savo firmos vardą turintis ūkinis vienetas, užsiimantistam tikra komercine – ūkine veikla. Žvelgdami į Europos šalių ir visopasaulio pirmaujančių šalių patirtį negalime nepastebėti, kad jų rinkosekonomikos sistemoje konkurencingumą bei su juo susijusį ekonomikos augimąskatina smulkus ir vidutinis verslas (SVV). Šis ūkio sektorius sugebagreičiausiai pajusti paklausos–pasiūlos pokyčius rinkoje, prisitaikyti priejų, kurti naujas darbo vietas tose veiklose, kurių produktai ir paslaugoskonkrečiu laikotarpiu turi didžiausią paklausą.
Statistiniai duomenys rodo, kad paskutiniu metu daugiausiąįregistruota individualių įmonių ir UAB, didėja smulkaus verslo dalisbendrame įmonių kontekste.
Smulkaus verslo įmonių skaičiaus šuoliškas mažėjimas pasireiškė 1999-2000 m. Šios įmonių grupės skaičiaus mažėjimą labiausiai įtakojo smulkių irmikroįmonių skaičiaus mažėjimas. Vidutinių įmonių skaičius išliko ganastabilus. Analizuojant įmonių struktūrą pagal ekonominės veiklos rūšis, matyti,jog prekyba užsiimančių įmonių dalis per pastaruosius mažėjo, tačiau šiosįmonės vis dar sudaro didžiausią dalį. Pajamos už parduotas prekes irsuteiktas paslaugas 1999-2001 m. sumažėjo nuo 40,8 proc. iki 39,4 proc.visų šalies įmonių bendrosiose pajamose. SVĮ grynojo pelno pokyčiai 1999-2001 m. pakluso toms pačioms tendencijoms, kaip ir visų šalies ūkio įmonių:grynasis pelnas sumažėjo.
Pagrindiniu konkurencingumą įvertinančiu rodikliu paprastai laikomaspelningumas. Svarbi įmonių pelno mažėjimo priežastis – mažas įmoniųkonkurencingumas dėl didelių gamybos kaštų. Šie kaštai susidaro ne tik dėlpačių įmonių valdymo klaidų, bet ir dėl esamų verslo sąlygų (t.y.,reguliavimo pasekmių): didelių mokesčių, didelių baudų, biurokratiniųreikalavimų, brangios darbo jėgos ir pan.
Ekspertų vertinimais, Lietuvos ekonomikai 2000 m. buvo persilaužimo i