Įmonė

TURINYS

1. Turinys 1
2. Įvadas 2
3. Įmonių klasifikavimas 3
4. Trumpa įmonių charakteristika, jų privalumai ir trūkumai 4
5. Individuali įmonė ir tikroji ūkinė bendrija 10
6. Įmonių palyginimas pagal 5 kriterijus 11
7. Naudota literatūra 16

1 Užduotis
ĮVADAS

ĮMONĖ:

 Yra savo firmos vardą turintis ūkinis vienetas, įsteigtas įstatymų nustatyta tvarka tam tikrai komercinei-ūkinei veiklai.
 Kaip teisės subjektas (įmonininkas), gali turėti juridinio asmens teises arba veikti kaip fizinis asmuo.

ĮMONĘ SUDARO – medžiaginių-daiktinių, finansinių ir nematerialių aktyvų, jos teisių ir pareigų kompleksas.

UŽSIENIO VALSTYBĖS ĮMONĖ:

 Juridinio asmens teises turinti ar juridinio asmens teisių neturinti įmonė.
 Susivienijimas ar kitokia pelno siekianti organizacija.
 Kurios buveinė yra užsienio valstybėje.
 Kuri įsteigta ar įregistruota paagal užsienio valstybės įstatymus.

ĮMONIŲ KLASIFIKAVIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOJE GALI VEIKTI ŠIOS ĮMONĖS

2 Užduotis

TRUMPA ĮMONIŲ CHARAKTERISTIKA, JŲ PRIVALUMAI IR TRŪKUMAI

INDIVIDUALIOSIOS ĮMONĖS

Individuali (personalinė) įmonė nuosavybės teise priklauso fiziniam asmeniui ar keliems fiziniams asmenims bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Individualią (personalinę) įmonę nuosavybės teise gali turėti taip pat ir negamybinės organizacijos, turinčios juridinio asmens teises. Individuali (personalinė) įmonė neturi juridinio asmens teisių, jos turtas neatskirtas nuo įmonininko turto. Pagal įmonės prievoles įmonininkas atsako visu savo turtu, taip pat ir po įmonės likvidavimo.
Individuali (personalinė) įmonė privalo turėti firmos vaardą, kuriame įvardijamas jos savininkas.
Individualios (personalinės) įmonės steigimą, likvidavimą ir veiklą taip pat reglamentuoja ir Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas bei kiti įstatymai.

TIKROSIOS ŪKINĖS BENDRIJOS

Tikroji ūkinė bendrija yra visiškos turtinės atsakomybės įmonė, įsteigta bendrosios jungtinės veiklos sutartimi apjungus kelių fizinių ar ju

uridinių asmenų turtą į bendrąją dalinę nuosavybę komercinei-ūkinei veiklai su bendru firmos vardu. Tikroji ūkinė bendrija neturi juridinio asmens teisių, jos turtas neatskirtas nuo bendrijos narių turto. Pagal tikrosios ūkinės bendrijos prievoles jos nariai atsako solidariai visu savo turtu, taip pat ir po įmonės likvidavimo. Tikroji ūkinė bendrija neatsako pagal savo narių prievoles, nesusijusias su bendrijos veikla.
Tikrosios ūkinės bendrijos turi firmos vardą, kuriame turi būti įvardytas bent vienas jos savininkų.
Tikrosios ūkinės bendrijos steigimą, likvidavimą ir veiklą be šio įstatymo reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymas bei bendrosios jungtinės veiklos sutartis, kuria steigiama tikroji ūkinė bendrija.

KOMANDITINĖS ŪKINĖS BENDRIJOS

Komanditinę (pasitikėjimo) ūkinę bendriją sudaro bendros firmos vardu veikiantys tikrieji nariai ir nariai komanditoriai, kuriems įmonės turtas priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teeise. Komanditinė (pasitikėjimo) ūkinė bendrija nėra juridinis asmuo, jos turtas neatskirtas nuo bendrijos tikrųjų narių turto. Pagal komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos prievoles jos tikrieji nariai solidariai atsako visu savo turtu, taip pat ir po įmonės likvidavimo, o nariai komanditoriai – tik ta savo turto dalimi, kurią pagal sutartį yra perdavę bendrai komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos veiklai. Komanditinė (pasitikėjimo) ūkinė bendrija neatsako pagal savo narių prievoles, nesusijusias su bendrijos veikla.
Komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos nariais gali būti fiziniai ar juridiniai asmenys. Komanditinėje (pasitikėjimo) ūk

kinėje bendrijoje turi būti bent vienas tikrasis narys ir bent vienas narys komanditorius.
Komanditinė (pasitikėjimo) ūkinė bendrija privalo turėti firmos vardą, kuriame įvardijamas bent vienas tikrasis bendrijos narys.
Komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos steigimą, likvidavimą ir veiklą be šio įstatymo reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymas bei bendrosios jungtinės veiklos sutartis, kuria steigiama komanditinė (pasitikėjimo) ūkinė bendrija.

AKCINĖS BENDROVĖS

Pagal akcinių bendrovių įstatymą Lietuvoj e gali būti steigiamos:
 akcinės bendrovės (AB);
 uždarosios akcinės bendrovės (UAB);
 investicinės akcinės bendrovės (IAB).
Akcinė bendrovė yra ribotos turtinės atsakomybės .įmonė, turinti juridinio asmens teises, kurios įstatinis (nuosavas) kapitalas yra padalytas į dalis – akcijas ir jų veikla atskirta nuo savininkų veiklos. Akcininkai yra bendrovių nariai, kuriais tampama įstatymų nustatyta tvarka įsigijus šių bendrovių akcijų. Akcininkais gali būti fiziniai, juridiniai asmenys arba valstybė (savivaldybė). Akcinių bendrovių steigimą reglamentuoja Akcinių bendrovių ir Investicinių akcinių bendrovių įstatymai. Pagal savo prievoles AB atsako tik savo turtu. Akcininkai pagal bendrovės prievoles atsako vien ta suma, kurią privalo įmokėti už akcijas.
Akcininkas turi teisę gauti atitinkamą pelno dalį dividendų pavidalu. Jeigu akcinė bendrovė patiria nuostolių arba nori reinvestuoti gautą pelną, tai gali priimti sprendimą iš viso nemokėti dividendų.
Akcinį kapitalą sudaro kapitalo suma, kuri gaunama pardavus akcijas. Įsigiję akcijų, žmonės tampa bendrovės bendrasavininkiais. Bendrovės akcinis kapitalas negali būti išdalytas ak

kcininkams, nebent tik likviduojant bendrovę. Todėl atskiras akcininkas negali reikalauti iš bendrovės savo dalies, jis tik gali parduoti akcijas kitiems asmenims ir taip atgauti sumokėtą sumą. Akcininkai turi teisę į likviduojamos įmonės turto dalį, kuri lieka, atsiskaičius su kreditoriais. Akcininkai turi teisę dalyvauti akcinės bendrovės valdyme.
Steigiant AB būtina parengti bendrovės įstatus, tai yra teisinį dokumentą, kuriuo privaloma vadovautis savo veikloje. Įstatuose turi būti nurodyta:
 bendrovės pavadinimas,
 buveinė,
 ūkinė veikla,
 akcijų perdavimo tvarka,
 įstatinio kapitalo dydis, akcijų skaičius, jų nominali vertė,
 apmokėjimo už akcijas tvarka, valdymo organų formavimas ir jų kompetencija,
 visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija, jo sušaukimo ir balsavimo tvarka,
 pelno paskirstymo taisyklės,
 bendrovės reorganizavimo ir likvidavimo tvarka.
Bendrovė yra motininė (patronuojanti), jei kitoje bendrovėje, kuri yra dukterinė, ji tiesiogiai arba netiesiogiai turi balsų daugumą ir gali daryti lemiamą įtaką kitai bendrovei.
Parengus įstatus reikia:
 pasirašyti įstatinį kapitalą (akcijas);
 sušaukti steigiamąjį akcininkų susirinkimą;
 įregistruoti bendrovę ir jos įstatus Lietuvos Respublikos įmonių registre.
 galimos dvi akcinių bendrovių rūšys:
 uždaroji akcinė bendrovė,
 akcinė bendrovė.
Akcinės bendrovės akcijos gali būti platinamos viešai, jos įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 150 000 litų, akcininkų skaičius neribojamas. Akcininkais gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys bei valstybė.
Uždarosios akcinės bendrovės akcijos negali būti platinamos viešai, jos įstatinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 10 000 litų, o akcininkų skaičius ne didesnis kaip 100 žmonių.
Investicinės akcinės bendrovės steigiamos privatizuojamam valstybės turtui viešai pasirašant ak
kcijas įsigyti arba įgytam turtui valdyti bei operacijoms su įgytu privatizuojamu turtu vykdyti. Bendrovės pavadinime turi būti žodžiai „Investicinė akcinė bendrovė”. Bendrovės investicijos į kitas IAB negali būti didesnės kaip 10 proc. šių bendrovių įstatinio kapitalo, o investicijos į viešo akcijų pasirašymo būdu privatizuojamas įmones negali būti didesnės kaip 50 proc. šių įmonių įstatinio kapitalo.

VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBĖS ĮMONĖS

Valstybinės įmonės kapitalas skirstomas į valstybinį ir skolintą. Čia nėra privataus kapitalo. Be to, įmonei draudžiama investuoti lėšas į kitas įmones. Kapitalas nėra įmonės nuosavybė, todėl už jį reikia mokėti palūkanas iš įmonės pelno. Įmonės pelnas skiriamas:
Įstatymų numatytiems mokesčiams į biudžetą;
Draudimo įmokoms už įmonėje turimą valstybės ar savivaldybės kapitalą;
Atskaitymams į įmonės pelno rezervą;
Likusi pelno dalis steigėjo nustatytu santykiu naudojama įmonės įstatiniam kapitalui didinti, ne mažiau kaip 25 proc. sumos – kitoms reikmėms (socialinėms, premijoms ir kt.).
Valstybės ir savivaldybės įmonių bruožai:
 yra juridinis asmuo;
 visas turtas priklauso Lietuvos Respublikai arba savivaldybei;
 valstybės ir savivaldybės įmonės turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja turto patikėjimo teisėmis
 valstybės ir savivaldybės įmonės pagal savo prievoles atsako tik tuo įmonės turtu, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas;
 įmonės neatsako už valstybės ar savivaldybės prievoles;
 įmonių steigimą, veiklą, reorganizavimą ir likvidavimą reglamentuoja LR įmonių įstatymas, LR civilinis kodeksas, LR valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymas, kiti norminiai aktai bei įstatymų nustatyta tvarka patvirtinti ir įregistruoti įmonės įstatai.
Kadangi verslininkai negali steigti šių rūšių įmonių, todėl jų steigimas, veikla išsamiai neaptariama.

ŽEMĖS ŪKIO BENDROVĖS

Tai fizinio asmens įsteigta įmonė žemės ūkio gamybinei ir komercinei veiklai, turi juridinio asmens teises ir ribotą turtinę atsakomybę. Ją turi sudaryti ne mažiau kaip 2 nariai.

KOOPERATINĖS BENDROVĖS

Tai grupės fizinių arba fizinių ir juridinių asmenų savanoriškai įsteigtas ūkinis subjektas, skirtas jos narių poreikiams tenkinti, veikiantis narių iniciatyva ir rizika. Lot. „cooperation” reiškia bendrą veikimą, darbą draugėje. Bendrovės veikla yra atskirta nuo narių veiklos. Kooperatinė bendrovė yra ribotos turtinės atsakomybės. Pagal savo prievoles ji atsako tik turimu turtu. Kooperatinės bendrovės kapitalą sudaro nuosavos ir skolintos lėšos. Nuosavos sudaromos iš narių stojamojo mokesčio, pajaus, pelno bei kitų įstatymais neuždraustų šaltinių. Kooperatinės bendrovės kapitalas negali būti sudaromas leidžiant bendrovės akcijas. Minimalaus nuosavo kapitalo dydžio įstatymai nereglamentuoja. Bendras įmokėtų pajų dydis gali keistis.
Bendrovės pelnas (dividendai) skirstomas proporcingai narių pajams.
XIX a. atsiradusios kooperacijos idėjos sparčiai plito visame pasaulyje. Pirmiausia steigėsi vartotojų, o vėliau atsirado gamybos ir kredito kooperatyvai. Gamintojų kooperatyvai kuriasi tam, kad būtų bendrai sprendžiama rinkų paieška pagamintoms prekėms, susitariama dėl pardavimo sąlygų ir kt. Vartotojų kooperatyvų paskirtis – rūpintis reikalingų prekių pirkimu, jų paieška ir pan. Kooperatyvų veiklos principai iš esmės skiriasi nuo AB veiklos principų.
 Kooperatyvų veiklos tikslas – ne maksimalus pelnas, bet kartu veikiant gauti didesnę naudą iš savo veiklos.
 Kooperatyvo valdymas priklauso nuo jo narių skaičiaus, nes vienam nariui priklauso vienas balsas, nevertinant pajaus (įnašo) dydžio
 Bendra nauda kiekvienam nariui priklauso ne nuo investuoto kapitalo dydžio, bet nuo jo veiklos masto.
Kooperatinių bendrovių veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymas bei bendrovės įstatai, kuriuos parengia steigėjai ir priima steigiamajame susirinkime. Jie turi būti patvirtinti notaro ir yra viešas dokumentas. Gali būti steigiamos tiek pelno siekiančios, tiek jo nesiekiančios kooperatinės bendrovės.

KREDITO UNIJOS

Kredito unijos – tai fizinių asmenų savanoriškai įsteigta kredito įstaiga, telkianti savo narių pinigines lėšas ūkiniams ir socialiniams poreikiams tenkinti savitarpio paskolų teikimo būdu ir prisiimanti su tuo susijusią riziką ir atsakomybę. Įregistravus kredito uniją, ji turi gauti licenciją iš Lietuvos banko kredito operacijoms atlikti. Kredito unijos savo nariams gali teikti savitarpio ilgalaikes ar trumpalaikes paskolas smulkiajam ir vidutiniam verslui pradėti ir plėtoti.
Vienam nariui duodamos paskolos suma negali viršyti dešimteriopos to nario pajinės sumos bei 10 proc. kredito unijoje sukauptų indėlių sumos. Be to, paskola turi būti garantuota įkeitimu, laidavimu ar garantija.

VIEŠOSIOS ĮSTAIGOS

Viešoji įstaiga – nustatyta tvarka iš dalininkų turto įsteigta ne pelno organizacija, veikianti socialinėje, švietimo, mokslo, kultūros, sporto ar kitose srityse ir viešai teikianti šių sričių paslaugas visuomenės nariams. Ne pelno organizacija – tai įstatymų nustatyta tvarka įsteigta įstaiga, kurios veiklos tikslas nėra pelno siekimas ir jo ji negali skirstyti steigėjams, nariams, dalininkams.
Viešosios įstaigos bruožai:
 yra viešasis juridinis asmuo;
 nesiekia naudos sau;
 moka 5 proc. pajamų mokestį;
 turi veikti socialinėje, švietimo, mokslo, kultūros, sporto, verslo rėmimo ar kitose panašiose srityse;
 gali gauti pajamų už veiklą, numatytą viešosios įstaigos įstatuose, tačiau gauto pelno ji negali skirstyti savo dalininkams (savininkui), todėl didžioji dalis pajamų naudojama pagrindinei veiklai plėtoti;
 gali gauti labdaros forma materialinę ir finansinę paramą;
 steigėjų skaičius neribojamas;
 veiklą reguliuoja LR viešųjų įstaigų įstatymas.
Šiuo metu daugelis verslininkų susigundo steigti viešąsias įstaigas dėl mažo pelno mokesčio dydžio.

JUNGINIAI

Asociacija – tai savanoriškas juridinių bei fizinių pelno siekiančių asmenų susivienijimas, vykdantis jos narių nustatytus ūkinius, ekonominius, socialinius, kultūros, švietimo ir kt. uždavinius. Asociacija yra ne pelno organizacija.
Koncernas – tai AB susivienijimas, įgyvendinantis vieningą gamybinę, techninę ir ekonominę politiką, centralizuojantis finansinius išteklius. Koncernai susidaro vienai akcinei bendrovei supirkus kitų bendrovių kontrolinius akcijų paketus. Koncernui dažniausiai vadovauja didžiausia akcinė bendrovė, kuri paprastai vadinama motinine bendrove, o jai pavaldžios – dukterinėmis. Atskirais atvejais sukuriama speciali kontroliuojančioji bendrovė – holdingas. Koncernai susidaro įvairiais būdais:
 susijungus tos pačios pramonės šakoms įmonėms, kurios rinkai teikia vienodas prekes, sukuriamas horizontalusis koncernas;
 kai susijungia bendrovės, atliekančios atskiras to paties technologinio proceso dalis, susikuria vertikalusis koncernas, kuris rinkai pateikia vieną produktą;
 susijungus technologiniu požiūriu visai nesusijusioms bendrovėms, sukuriamas diversifikuotas koncernas, kuris rinkai teikia įvairią produkciją ir taip optimizuoja finansinių išteklių naudojimą.
 tarptautiniai koncernai. Šiuo metu koncernai nulemia valstybės konkurencingumą tarptautinėse rinkose. Koncernų steigimas Vakarų Europoje yra mažiausiai reglamentuota komercinės veiklos sritis.
Yra du holdingo tipai: grynasis holdingas, atliekantis tik kontrolines – finansines valdymo funkcijas, ir mišrusis holdingas, kuris, be kontrolinių funkcijų, užsiima pramonine, komercine, kreditine veikla. Taigi holdingo kompanija yra bendrovė, kuri disponuoja kitų bendrovių akcijų paketais (nebūtinai kontroliniais), siekdama užtikrinti pastarųjų kontrolę. Holdingas leidžia išspręsti problemas, kurių atskiros įmonės nepajėgia išspręsti pačios, optimizuoti ryšius tarp įmonių, apsidrausti nuo finansinių nuostolių.
Grynose holdingo kompanijose motininė kompanija užsiima tik finansine veikla, kai kada inovacine, bet nedaro įtakos operatyvinei firmos veiklai. Visame pasaulyje svarbiausiose ekonomikos šakose – metalurgijoje, automobilių, chemijos pramonėse ir kt. kuriami koncernai.
Konsorciumas – tai kelių partnerių laikinas susivienijimas į grupę, jungiant savo išteklius ir patirtį kokiam nors projektui įgyvendinti. Visi į jį įeinantys asmenys išsaugo savo teisinį savarankiškumą.
Sindikatai yra susivienijimas įmonių, kurios gamybiniu, finansiniu ir teisiniu požiūriu išlieka savarankiškos, bet laikinai arba visiškai atsisako komercinio savarankiškumo. Sindikatai plačiai paplito XIX a. pab. ir XX. a pradžioje. Šiuo metu Vakarų šalyse irgi yra steigiami sindikatai.
Finansinės pramoninės grupės vaidina labai svarbų vaidmenį išvystytos rinkos ekonomikoje. Tai gali būti kelių stambių firmų grupės sudarymas arba smulkių ir vidutinių firmų grupavimasis apie stambią firmą. Taip susidaro vadinamieji verslininkystės tinklai, kurie remiasi turtinių ir kontraktinių santykių sistema tarp smulkių ir stambių oligopolinių firmų. Labai paplitusios Japonijoje, pvz., „Toyota” finansinė pramoninė grupė.

NE PELNO ORGANIZACIJOS

Ne pelno organizacijos yra tokie ūkio subjektai, kurie:
 užsiima labdara, valstybės ekonominiu ir socialiniu plėtojimu ar kita visuomenei naudinga veikla, kuria nesiekiama pelno;
 veikia kultūros ir švietimo, mokslo ir studijų, sveikatos apsaugos ir socialinės rūpybos, kūno kultūros ir sporto, religinių konfesijų srityje.
Ne pelno organizaciją gali steigti vienas arba keli fiziniai ar juridiniai asmenys, priėmę jos įstatus ir perdavę materialinių ir finansinių lėšų įstatiniam kapitalui suformuoti. Steigėjai, dalininkai ar nariai neturi teisės gauti išmokų iš grynųjų pajamų (pelno) ar rezervo fondo lėšų už narystę ar dalyvavimą organizacijos kapitale.
Ne pelno organizacijos kapitalą sudaro įstatinis kapitalas ir rezervai. Įnašai į tokią organizaciją gali būti pažymimi akcijomis, nesuteikiančiomis teisės įjos pajamų (pelno) dalį (dividendus).
Ne pelno organizacija ne mažiau kaip 50% grynųjų pajamų (pelno) turi panaudoti pagrindiniams tikslams siekti ir uždaviniams finansuoti bei labdarai.
Pranašumai:
 ribota atsakomybė – už organizacijos veiklą nariai atsako tik įnešto kapitalo dydžiu,
 neribota veiklos trukmė,
 nereglamentuojamas narių skaičius ir įstatinis kapitalas,
 mažas pelno mokestis (šiuo metu – 5%),
 galimybė gauti labdarą (kitų formų organizacijos tokios galimybės neturi),
 galimybė įstatuose numatyti narių turimą balsų priklausymą nuo įnešto kapitalo dydžio arba kiekvienam nariui suteikti po vieną balsą,
 šios formos organizacijas visuomenė dažniausiai vertina teigiamai.
Steigiant įmonę verslininkas reikia turėti informaciją apie kiekvieno įmonės tipo privalumus ir trūkumas. Sprendimą turi lemti įmonės tikslai: pelnas, produktų kokybė, rinkos dalis, saugi veikla ir kt.

Eil.Nr. Įmonės pavadinimas Privalumai Trūkumai
1. Individuali įmonė Paprastas įregistravimas;
Įmonė gali vesti supaprastintą buhalterinę apskaitą;
Nereikia sudaryti balanso, pakanka užpildyti mokesčių deklaraciją;
Mažesnis pajamų mokestis (24 proc.);
Kadangi verslininkas yra vienintelis savo verslo savininkas, tai tik jis vienas atsako už savo spendimus;

Uždirbtas pelnas priklauso vieninteliam savininkui

Turint IĮ, svarbu įvertinti ūkinės komercinės veiklos riziką;
Turtas neatskirtas nuo įmonės savininko turto. Už įmonės prievoles įmonės savininkas atsako visu savo turtu. Neįvykdžius prievolių užsakovui, valstybei, socialinio draudimo įstaigai ar kitiems kreditoriams, iš įmonės turto prievolių įvykdymas nukreipiamas į savininko turtą;
Vadovavimo sunkumai.

2. Tikrosios ūkinės bendrijos ir komanditinės ūkinės bendrijos Paprasta registracija. Tokia pati tvarka kaip ir registruojant individualias įmones, išskyrus tai, kad papildomai reikia pateikti jungtinės veiklos sutartį, pasirašytą kiekvieno steigiamos bendrijos nario ir patvirtintą notariškai;
Supaprastinta apskaita ir finansinė atskaitomybė;
Galimybė surinkti daugiau kapitalo; du ar daugiau partnerių gali surinkti daugiau kapitalo negu vienas.

Bendra atsakomybė. Visi bendrijos nariai kartu atsako savo turtu už visas skolas, atsiradusias bendrijos veikloje;
Nelankstumas. Jeigu narys pasitraukia iš veiklos arba miršta, norinti tęsti veiklą ūkinė bendrija turi būti pertvarkoma ( surašoma nauja jungtinės veiklos sutartis).

3. Akcinės bendrovės (UAB ir IAB) Ribota turtinė atsakomybė. Galimybė koncentruoti didelį kapitalą.
Neribotas įmonės egzistavimo laikas.
Profesionalus valdymas.
Gali keistis savininkai akcijas perduodant kitiems asmenims. Plečiant veiklą lengviau pritraukti investicijas bei paskolas.
Akcinė bendrovė gali pritraukti papildomų lėšų leisdama naujas akcijų ar obligacijų emisijas.

Sudėtingas ir valstybės reglamentuojamas valdymas.
Sudėtingas steigimas ir likvidavimas.
Sudėtingesnė apskaita ir atskaitomybė.
Kontrolinį akcijų paketą turintys akcininkai gali diktuoti savo valią kitiems.
Savininkai negali naudotis bendrovės pelnu, kol jis nepaskirstytas.
Skirstant pelną dalyvauja daugiau suinteresuotų šalių.
Didesnės administracinės sąnaudos.
4. Kooperatinės bendrovės Ribota turtinė atsakomybė, nes už bendrovės veiklą jos nariai atsako tik įmokėto pajaus dydžiu;
Nariai gali įstoti į bendrovę ir išstoti iš jos, bet dėl to nereikia keisti įstatų ar juos perregistruoti;
Yra neribota kooperatyvo veiklos trukmė Sudėtinga įkurti,
Narių susirinkime priimant sprendimus kiekvienas, net įmokėjęs labai nedidelį pajų, turi vienodas teises;
Sudėtingesnė atskaitomybė

3 Užduotis
INDIVIDUALI ĮMONĖ IR TIKROJI ŪKINĖ BENDRIJA

Eil.Nr. Įmonės pavadinimas Privalumai Trūkumai
1. Individuali įmonė Jas lengva steigti, nes nėra nustatytas minimalus kapitalo dydis, paprastesnė buhalterinė apskaita;
Savininkas gali laisvai daryti sprendimus, pats spręsti, kaip paskirstyti pelną, jam nereikia tartis su partneriais, todėl nesugaištama papildomo laiko ir jėgų;
Savininkų veiklą įstatymai reglamentuoja minimaliai;
Savininkai gali džiaugtis sėkme ir pripažinimu, pasiektu vien savo pastangomis, todėl jiems svarbu gerinti darbo sąlygas, rūpintis dirbančiu personalu, kad jie geriau ir efektyviau dirbtų;
Individualiosios įmonės savininkas lygiai taip pat lengvai gali nutraukti savo įmonės veiklą, kaip ir pradėti, jam tik reikia pateikti savivaldybei informaciją apie sumokėtus mokesčius „Sodrai”, valstybinei mokesčių inspekcijai bei kitus dokumentus, ir jo veikla sustabdoma;
Paprastesnė finansinė atsakomybė. Nesėkmės atveju atsako tik savininkas savo turtu.

Vienas rimčiausių – visiška savininko atsakomybė, nes įmonės turtas neatskirtas nuo savininko;
Nėra veiklos tęstinumo (savininkui mirus įmonė uždaroma);
Kapitalo ribotumas, nes dažniausiai individualiosios įmonės savininkas gali pasiskolinti tiek, kiek pats susitaupė;
Tiekėjai nelabai nori bendrauti su individualiosiomis įmonėmis dėl finansinės jų veiklos kontrolės stokos;
Sprendimų kokybė priklauso nuo savininko patirties ir žinių;
Kadangi veiklos mastai nedideli, jiems sudėtinga įdarbinti aukštos kvalifikacijos darbuotojus;
Profesionalios vadybos stoka.

2. Tikroji ūkinė bendrija Galimybė sujungti atskirų bendrijos narių kapitalus ir sukaupti daugiau lėšų, galimybė bendradarbiauti įvairių sričių ir skirtingo profesinio pasirengimo specialistams, didelis lankstumas priimant sprendimus, kadangi įstatymiškai ūkinių bendrijų veikla nėra reglamentuojama;
Lygiateisis verslo partnerių bendradarbiavimas padeda gimti naujoms idėjoms ir efektyviai organizuoti verslą;
Ūkinę bendriją kaip ir individualiąją įmonę nesudėtinga įsteigti;
Ūkinei bendrijai lengviau pritraukti aukštos kvalifikacijos darbuotojus lyginant su individualiosiomis įmonėmis, nes ji juos gali pakviesti tapti partneriais;
Nėra įstatymiškai nustatytų reikalavimų apskaitai vesti, taip pat nebūtina kasmetinė revizija.

Neribota partnerių turtinė atsakomybė. Partneriai individualiai atsako už visos bendrijos įsipareigojimus, skolos gali būti išieškomos iš bet kurio arba iš visų partnerių. Tiesa, ūkinės bendrijos sutartys gali būti taip sudarytos, kad būtų numatyta kiekvieno partnerio atsakomybė;
Nors gali būti sukaupiamas didesnis kapitalas nei individualiojoje įmonėje, bet vis tiek yra ribotos skolinimosi galimybės.
Terminuota veikla: mirus arba pasitraukus iš verslo kuriam nors partneriui, ūkinė bendrija pagal įstatymus likviduojama. Ūkinės bendrijos paveldėtojai, norėdami tęsti verslą, turi sudaryti naują steigimo sutartį;
Ūkinės bendrijos narys, pasitraukdamas iš verslo, negali perduoti savo dalies kam nors be partnerių sutikimo;
Ūkinės bendrijos nariai dažnai nesutaria dėl firmos valdymo, tai trukdo jai sėkmingai veikti;
Tarp partnerių yra didelis konfliktų pavojus (dėl finansinės informacijos trūkumo).

ĮMONIŲ PALYGINIMAS PAGAL 5 KRITERIJUS

Eil.Nr. Kriterijai Įmonės

Individuali Tikroji ūkinė bendrija
1. Įmonės steigimas Individualios įmonės steigėju gali būti tik veiksnus fizinis asmuo.
Individualią įmonę steigia vienas fizinis asmuo.
Individuali įmonė laikoma įsteigta nuo jos įregistravimo juridinių asmenų registre.
Individuali įmonė įregistruojama po to, kai yra paskirtas individualios įmonės vadovas, jei jis nėra individualios įmonės savininkas, ir juridinių asmenų registrui yra pateikti Civiliniame kodekse nurodyti įmonei įregistruoti reikalingi dokumentai.
Individualios įmonės steigėjas nuo įmonės įregistravimo laikomas individualios įmonės savininku. Bendrijos steigėjai yra jungtinės veiklos sutartį sudarę asmenys. Jungtinės veiklos sutartis yra ir bendrijos steigimo sandoris, ir bendrijos steigimo dokumentas. Jungtinės veiklos sutartis turi būti sudaroma notarine forma.
Bendrijos steigėjais gali būti ir fiziniai, ir juridiniai asmenys.
Bendrijoje gali būti ne mažiau kaip du ir ne daugiau kaip dvidešimt steigėjų.
Steigiamos bendrijos jungtinės veiklos sutartis suteikia teisę atidaryti kaupiamąją sąskaitą Lietuvos Respublikos įregistruotame banke. Kaupiamojoje sąskaitoje esančios lėšos gali būti naudojamos tik po bendrijos įregistravimo.
Bendrija laikoma įsteigta nuo jos įregistravimo juridinių asmenų registre.
Tikroji ūkinė bendrija įregistruojama po to, kai sudaryta jungtinės veiklos sutartis ir juridinių asmenų registrui pateikti Civiliniame kodekse nurodyti bendrijai registruoti reikalingi dokumentai.
Visi bendrijos steigėjai nuo bendrijos įregistravimo juridinių asmenų registre tampa jos tikraisiais nariais.

2. Juridinių asmenų registro duomenys Įregistravimo data;
Individualios įmonės savininko duomenys (vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta);
Veiklos laikotarpis, jeigu jis yra ribotas;
Finansinių metų pradžios ir pabaigos datos;
Išregistravimo data. Tikrųjų narių įnašų dydis;
Tikrųjų narių įnašų priklausymas bendrosios jungtinės nuosavybės teise;
Veiklos laikotarpis, jeigu jis yra ribotas;
Finansinių metų pradžios ir pabaigos datos.

3. Buhalterinė apskaita ir finansinė atskaitomybė Individualios įmonės buhalterinė apskaita tvarkoma buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.
Individuali įmonė įstatymų nustatyta tvarka sudaro finansinę atskaitomybę, jeigu tai yra nustatyta individualios įmonės nuostatuose. Pasibaigus individualios įmonės finansiniams metams, individualios įmonės metinė finansinė atskaitomybė ne vėliau kaip per tris mėnesius turi būti patvirtinta individualios įmonės savininko, išskyrus atvejus, kai savininkas vykdo individualios įmonės vadovo kompetencijai priskirtas funkcijas, ir pateikta juridinių asmenų registrui.

Bendrijos buhalterinę apskaitą, jos organizavimą bei tvarkymą ir finansinės atskaitomybės sudarymą nustato įstatymai ir kiti teisės aktai.
Bendrija įstatymų nustatyta tvarka sudaro finansinę atskaitomybę, jeigu tai yra nustatyta bendrijos jungtinės veiklos sutartyje. Bendrijos metinė finansinė atskaitomybė ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo finansinių metų pabaigos turi būti bendrijos tikrųjų narių patvirtinta ir pateikta juridinių asmenų registrui.
Bendrijos, kurių visi tikrieji nariai yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės, privalo įstatymų nustatyta tvarka sudaryti finansinę atskaitomybę nepaisant to, ar tai nustatyta jų jungtinės veiklos sutartyse.

4. Reorganizavimas Individuali įmonė negali būti reorganizuojama, išskyrus šiame Įstatyme nurodytus atvejus.
Jeigu individualią įmonę paveldi asmuo, kuris yra kitos individualios įmonės savininkas, jam priklausančios individualios įmonės gali būti reorganizuotos jungimo būdu Civilinio kodekso nustatyta tvarka.

Reorganizavime gali dalyvauti ir tikrosios ūkinės bendrijos, ir komanditinės ūkinės bendrijos.
Nuo viešo paskelbimo apie reorganizavimo sąlygų sudarymą dienos bendrija, kuri po reorganizavimo pasibaigia, įgyja reorganizuojamos bendrijos statusą, o bendrija, kuri po reorganizavimo tęsia veiklą, – reorganizavime dalyvaujančios bendrijos statusą.
Sprendimą dėl reorganizavimo priima kiekvienos reorganizuojamos ir reorganizavime dalyvaujančios bendrijos visi tikrieji nariai bendru sutarimu. Sprendimą reorganizuoti bendriją patvirtinantis dokumentas turi būti pateiktas juridinių asmenų registrui.
Reorganizavimo būdu sukurta tikroji ūkinė bendrija įregistruojama po to, kai yra sudaryta jungtinės veiklos sutartis ir juridinių asmenų registrui pateikti įstatymuose nurodyti bendrijai registruoti reikalingi dokumentai.
Reorganizavimas laikomas baigtu, kai įregistruojamos visos po reorganizavimo sukurtos naujos bendrijos ar įregistruojami visų tęsiančių veiklą bendrijų jungtinės veiklos sutarčių pakeitimai.

5. Likvidavimas Individuali įmonė gali būti likviduojama Civilinio kodekso nustatytais juridinių asmenų likvidavimo pagrindais ir tvarka.
Nuo sprendimo likviduoti individualią įmonę priėmimo dienos individuali įmonė įgyja likviduojamos individualios įmonės statusą.
Individualios įmonės likvidatorius įgyja individualios įmonės vadovo teises ir pareigas nuo jo paskyrimo dienos, išskyrus Civiliniame kodekse nustatytus atvejus.
Be kitų šiame Įstatyme ir Civiliniame kodekse nustatytų pareigų, individualios įmonės likvidatorius privalo:
1)pranešti juridinių asmenų registrui apie sprendimą likviduoti individualią įmonę, pateikti sprendimą patvirtinantį dokumentą ir pranešti duomenis apie save (vardą, pavardę, asmens kodą, gyvenamąją vietą) ne vėliau kaip pirmą viešo paskelbimo apie individualios įmonės likvidavimą dieną;
2)sudaryti likvidavimo laikotarpio pradžios individualios įmonės balansą;
3)baigti vykdyti individualios įmonės prievoles, atsiskaityti su likviduojamos individualios įmonės kreditoriais;
4)pareikšti reikalavimus individualios įmonės skolininkams;
5)perduoti individualios įmonės savininkui individualios įmonės turtą, likusį atsiskaičius su likviduojamos individualios įmonės kreditoriais, ir surašyti to turto perdavimo aktą;
6)perduoti individualios įmonės dokumentus saugoti Lietuvos Respublikos archyvų įstatymo nustatyta tvarka;
7)sudaryti individualios įmonės likvidavimo aktą. Individualios įmonės likvidavimo akte nurodomi kreditoriai ir debitoriai, pateikiama informacija apie atsiskaitymą su kreditoriais ir kitų prievolių įvykdymą, likusį turtą ir jo perdavimą savininkui ir patvirtinama, kad yra atlikti visi su individualios įmonės likvidavimu susiję veiksmai;
8)pateikti juridinių asmenų registrui individualios įmonės likvidavimo aktą ir kitus dokumentus, reikalingus individualiai įmonei išregistruoti.
Jeigu sprendimas likviduoti individualią įmonę atšaukiamas, dokumentas, patvirtinantis likvidavimo atšaukimą, turi būti pateiktas juridinių asmenų registrui.

Nuo visų bendrijos tikrųjų narių bendru sutarimu priimto sprendimo likviduoti bendriją priėmimo dienos bendrija įgyja likviduojamos bendrijos statusą.
Bendrijos likvidatorius įgyja bendrijos tikrųjų narių kompetenciją dėl sandorių sudarymo bei teises ir pareigas,
Po atsiskaitymo su likviduojamos tikrosios ūkinės bendrijos kreditoriais likęs turtas padalijamas tikriesiems nariams proporcingai jų įnašų dydžiui, buvusiam sprendimo likviduoti tikrąją ūkinę bendriją priėmimo dieną, jeigu bendrijos jungtinės veiklos sutartyje nenustatyta kitaip.
Likviduojamos bendrijos dalyviui įnašas grąžinamas pinigais. Jungtinės veiklos sutartyje ar komanditoriaus sutartyje gali būti nustatyta ir kitokia tikrojo nario ar komanditoriaus įnašo, kuris yra individualiais požymiais apibūdintas daiktas, grąžinimo tvarka.
Be kitų šiame Įstatyme ir Civiliniame kodekse nustatytų pareigų, bendrijos likvidatorius privalo:
1)jungtinės veiklos sutartyje nurodytame dienraštyje viešai paskelbti apie bendrijos likvidavimą ir pateikti juridinių asmenų registrui dokumentus, patvirtinančius sprendimą likviduoti bendriją, bei duomenis apie save (vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta);
2)sudaryti likvidavimo laikotarpio pradžios bendrijos balansą;
3)šio Įstatymo nustatyta tvarka perduoti bendrijos dalyviams bendrijos turtą, likusį po atsiskaitymo su likviduojamos bendrijos kreditoriais, ir surašyti tokio turto priėmimo–perdavimo aktus;
4)bendrijos dokumentus perduoti saugoti Archyvų įstatymo nustatyta tvarka;
5)sudaryti bendrijos likvidavimo aktą. Bendrijos likvidavimo akte nurodoma informacija apie prievolių įvykdymą ir patvirtinama, kad atlikti visi su bendrijos likvidavimu susiję veiksmai;
6)juridinių asmenų registrui pateikti bendrijos likvidavimo aktą ir kitus dokumentus, reikalingus bendrijai išregistruoti.
7)Jeigu sprendimas likviduoti bendriją atšaukiamas, dokumentas, patvirtinantis likvidavimo atšaukimą, turi būti pateiktas juridinių asmenų registrui.

NAUDOTA LITERATŪRA

1.
2. www.lrs.lt

Leave a Comment