Įmonė

6. Įmonės apibūdinimas.
Įmonė — tai savo firmos vardą turintis ūkinis vienetas, užsiimantis tam tikra ūkine veikla. Kiekviena įmonė yra organizacija.
Įmonė apibrėžiama ir kaip ekonominė, savarankiška, gaminanti rinkai organizacija. Kaip ekonominė organizacija įmonė skaičiuoja visas savo pajamas, išlaidas, ir siekia gauti pelną.
Būdama savarankiška organizacija, įmonė daugelį uždavinių sprendžia pati: kokią produkciją (paslaugas) gaminti, kada gaminti, kam parduoti, kada parduoti, už kiek parduoti, kiek mokėti
darbininkams ir pan. Įmonės niekas neišlaiko, ji pati turi užsidirbti pinigų. Jei to padaryti nesugebės, turės bankrutuoti.
Kadangi įmonė, yra gaminanti ri inkai organizacija, tai negalima vien tik gaminti ir negalvoti, ar pavyks parduoti norima kaina. Įmonė turi įvertinti rinkoje esančius konkurentus, numatyti galimus produkcijos pirkėjus, palaikyti ryšius su pardavėjais ir kitomis įmonėmis bei organizacijomis ir pan.
6.1. Inovatyvi įmonė – įmonė, kuri orientuota į nuolatinį naujovių diegimą. Joje nuolat vyksta pasikeitimai, kurie turi būti valdomi, kad nebūtų chaoso.
Inovatyvios įmonės bruožai:
٭Įnovatyvios įmonės darbuotojų bruožai:
٭Sisteminis mąstymas.
٭Platus požiūris.
٭Originalumas.
٭Nepataikavimas autoritetams.
٭Nepriklausomybė.
٭Žingeidumas – norėjimas viską žinoti.
٭Atkaklumas.
٭Užsispyrimas.
٭Koncentracija, sprendžiant problemas, ir kt.

6.2.Įmonių skirstymas teisiniu požiūriu:
• individualios (personalinės);
• ūkinės bendrijos:
• tikrosios ūkinės bendrijos;
• komanditines ūkinės bendrijos.
• akcinės be endrovės:
• uždarosios akcinės bendrovės;
• akcinės bendrovės.
٠ akcinė bendrovė specialios paskirties.
٠ investicinė akcinė bendrovė.
• valstybės ir savivaldybių įmonės. ir kitos.

6.3 Individuali (personaline) įmonė
Individualios įmonės teisiniu požiūriu — tai fiziniai asmenys, vykdantys įvairias ūkines — komercines operacijas. Sandėrius jie sudaro savo vardu. Už įmonės įsipareigojimus visiškai atsako savininkas vi

isu savo asmeniniu turtu, t. y. įmonės ir jos savininko turtas yra neatsiejami.
Individuali įmonė neturi juridinio asmens teisiu, ji dažniausiai priklauso šeimai, arba šeimos asmeniui. Savininko pavardė įrašoma įmonės firmoje. Firma – įmonės vardas, kuriuo įmonininkas veikia ir pasirašo sutartys. Įmonės savininkas yra kartu ir įmonės vadovas. Įmonės visiškai atsako už savo įmonės skolas. Tai paplitusi verslo organizavimo forma rinkos ekonomikos šalyse.

Individualios įmonės PRIVALUMAI:
٠ individualiam savininkui priklauso visas pelnas.
• tokios įmonės lengvai steigiamos ir likviduojamos (savininkas tiesiog nutraukia savo veiklą ir
įmonė išnyksta).;
• jos veiklos nevaržo griežta teisinio reguliavimo sistema;
• tokioms įmonėms sukurti paprastai nereikia dideliu kapitaliniu investicijų, yra mažesni mokesčiai;
• savininkas pats yra savo verslo šeimininkas ir turi didelę veiksmų laisvę.

Individualios įmonės TRŪKUMAI:
• individuali įmonė turi ribotas galimybes didinti kapitalą, plėsti veiklos mastą, ir r įmonės dydį.
• individualios įmonės savininkas paprastai atlieka visas jos valdymo funkcijas, t. y. negali pasinaudoti ta potencialia nauda, kurią gali duoti valdymo specializacija;
• individualios įmonės savininkui budinga neribota turtine atsakomybe už savo finansinius įsipareigojimus, t. y. jis rizikuoja ne tik įmonės turtu, bet ir savo asmeniniu turtu;

٠yra visiška turtinė šeimininko atsakomybė.
٠ profesionalios vadybos stoka;
٠ kadangi įmonės verslas priklauso įmonininkui, tai reiškia, kad nesudaroma jokių rezervų ir tolimesnė įmonės veikla nenagrinėjama;

Individualios įmonės STEIGIMO ŽINGSNIAI:
☻ Firmos vardo registravimas. Jeigu įmonės pavadinimas susideda tik iš sa

avininko pavardės ir įmonės rūšies apibūdinimo, firmos vardo atskirai registruoti nereikia;

☻ Leidimo ūkinei veiklai gavimas iš savivaldybės;

☻ Įregistravimas įmonės registre.

6.4 ŪKINĖ BENDRIJA.
Bendrija yra keliu asmenų įsteigta įmonė komercinei — ūkinei veiklai. Pagal LR ūkinių bendrijų įstatymą bendrijoje turi būti ne mažiau kaip 2 ir ne daugiau kaip 20 nariu (neskaičiuojant samdomų darbuotojų). Ūkines bendrijos skirstomos i tikrąsias ūkines bendrijas (TUB) ir komanditines ūkines bendrijas (KUB).
ŪKINĖS BENDRIJOS – yra neribotos turtines atsakomybės įmonė, įsteigta bendrosios jungtinės veiklos sutartimi sujungus kelių asmenų turtą komercinei — ūkinei veiklai organizuoti. Bendrijos neturi juridinio asmens teisiu. Dažnai UB kuriamos kokiam nors
konkrečiam projektui vykdyti. Bendrijos nariai patys dalyvauja tvarkant bendrijos reikalus ir atsako už jų įsipareigojimus ne tik įdėtu kapitalu, bet ir visu savo turtu.
KOMANDITINĖ ŪKINĖ BENDRIJA – susideda iš tikrųjų narių ir narių komanditorių (bent vienas tikrasis narys ir bent vienas komanditorius). Už tokios bendrijos įsipareigojimus jos tikrieji nariai atsako visu savo turtu, o nariai komanditoriai — tik savo turtiniu įnašu. KUB vardu sandorius gali sudaryti tik jos tikrieji nariai.
Pagal LR UB įstatymą bendrijos steigimo ir veiklos pagrindas yra Bendrosios jungtines veiklos sutartis, sudarytą sutartį pasirašo kiekvienas steigiamos bendrijos narys. Ji tvirtinama notariškai. Sutartyje turi būti numatyta:
• bendrijos pavadinimas;
• veiklos pobūdis;
• fiziniu asmenų. kurie yra bendrijos tikrieji nariai arba nariai komanditoriai, pavardės, vardai
ir ad

dresai;
• tikrųjų narių teisės ir pareigos;
• bendros nuosavybes dalių dydis, nepiniginiai pasai;
• pajamu ir nuostoliu paskirstymo tvarka ir kt.
Pasibaigus ūkiniams metams, sudaromas bendrijos buhalterinis balansas ir jos pajamos paskirstomos bendrijos nariams proporcingai dalims. Sutartyje gali būti numatytos ir kitokios pajamų paskirstymo taisykles. Priimant nutarimus dėl bendrijos veiklos, kiekvienas tikrasis narys turi vieną balsą, nepriklausomai nuo jo dalies dydžio. Kai kuriais atvejais teisę balsuoti turi ir nariai komanditoriai.
Ūkinės Bendrijos PRIVALUMAI:
• panašiai kaip ir individualias įmonės UB lengva organizuoti ir nesudėtinga valdyti;
• dėl didesnio UB narių skaičiaus (lyginant su individualia įmone) gali bendradarbiauti ir dalyvauti valdyme skirtingo profesinio pasirengimo specialistai;
• galimybė sujungti atskirų bendrijos narių kapitalus, todėl susidaro palankesnės sąlygos plėsti veiklos mastą.
٠ susivieniję į bendrijas partneriai sutelkia didesnes lėšas;
٠ partneriai – naujos idėjos ir talentai verslui organizuoti;
٠ nereikia mokėti specialių mokesčių.

Ūkinės Bendrijos TRŪKUMAI:
• visiems bendrijos nariams dalyvaujant valdyme galimos skirtingos nuomones bei interesai. Tokiu atveju UB valdymas gali būti neoperatyvus ir nepakankamai efektyvus;
• nors UB finansiniai ištekliai viršija individualios įmonės išteklius, tačiau jų gali neužtekti tam, kad būtų plečiama pelninga veikla;
• neribota turtinė atsakomybė;
• ribotas veiklos laikas. Pasitraukus vienam bendrijos nariui iš jos veiklos, bendrija nutraukia savo egzistavimą. Bendrija taip pat nutraukia savo veiklą, jos nariams įgyvendinus projektą, kuriam vykdyti ji buvo įkurta. Veiklai pratęsti kiekvienu minėtu atveju turi būti kuriama nauja bendrija.
• kiekvienas partneris yr

ra atsakingas už kitų partnerių įsipareigojimus.

6.5 SPECIALIOS PASKIRTIES AKCINĖS BENDROVĖS.
SPAB priklauso valstybei arba savivaldybėms. Šių įmonių sąrašą ir statuso suteikimo tvarką nustato LR vyriausybė. SPAB veiklą reglamentuoja – įstatymas dėl specialios paskirties bendrovių ir jų veiklos sričių. SPB veikia pagal AB įstatymą. Tačiau, palyginti su kitomis AB ir UAB, jų teisinis statusas turi ypatumu. Svarbiausia iš jų yra tai, kad valstybės ar savivaldybės institucija, kuri valdo bendrovės akcijas, turi teisę nustatyti bendrovei privalomus darbus (užduotys), bendrovės gaminamų prekių ar teikiamų paslaugų kokybės standartus bei kainas. Pvz., prie tokiu bendrovių priskiriamos vandens tiekimo įmonės, ,,Lietuvos geležinkeliai”, ,,Lietuvos jūrų laivininkystė” ir kt. Dalis jų kapitalo gali atitekti ir privatiems asmenims.

6.6 INVESTICINĖS AKCINĖS BENDROVĖS.
IAB steigiamos privatizuojamam valstybiniam turtui valdyti. Vykdo operacijas su įgytu privatizuojamu turtu, jos gali būti tik vardinės. Bendrovės investicijos į kitas IAB negali būti didesnės, kaip 10% šių bendrovių įstatinio kapitalo, o įstatinis bendrovės kapitalas negali būti didesnis kaip 1mln. Lt. Minėtų ir kitų veiklų reglamentuoja LR investicinių bendrovių įstatymas.

6.7 KITOS VERSLO ORGANIZAVIMO FORMOS.
٭ Žemės ūkio bendrovės. Tai fizinio asmens įsteigta įmonė, turinti juridinio asmens teisę, ribotą teisinę atsakomybę, ne mažiau 2-jų narių.
٭ Kategorinės bendrovės – tai fizinių ir juridinių asmenų įsteigta įmonė . jų tikslas – ne pelnas, o nauda iš savo veiklos. Ribota turtinė atsakomybė, laisvas išstojimas ir įstojimas.
٭ Kredito unijos. Tai fizinių asmenų savanoriškai įsteigta įmonė, sujungianti narių pinigines lėšas ūkiniams ir socialiniams poreikiams.
٭ Viešosios įstaigos. Tai nustatyta tvarka įsteigta ne pelno organizacija. Tai socialinės švietimo, mokslo, kultūros, sporto ir kitos organizacijos.
٭ Junginiai (susivienijimai) kuriems priklauso asociacijos, koncernai, konsorciumai, sindikatai, finansinės pramoninės grupės, konfederacijos ir kt.
٭ Ne pelno organizacijos – tai labdaros, socialinės veiklos, kultūros, švietimo, sveikatos, religinės ir kt. organizacijos.
٭ Franšize yra įstatymine teisė, kurią duoda įmonė ar vyriausybė, parduoti tam tikrus produktus arba teikti kurias nors paslaugas nurodytoje teritorijoje ir tam naudoti žinomą prekinį ženklą arba vardą. Už šią teisę jos gavėjas moka mokesti. Franšizes sutarčiai sudaryti būtina, kad franšizeris (pagrindinė įmonė, savininkė) turėtų praktikoje patikrintą technologiją, efektyvų gamybos ir produkcijos platinimo modelį. pvz., firma ,,Mcdonald’s”. Franšize daugiausia paplitusi didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje, restoranu versle, autoservise, paslaugose ir kt.
Franšizes sutartys plinta todėl, kad abi šalys turi iš to naudos. Svarbiausia, pradedantys verslininkai lengviau išsprendžia finansines problemas, jiems padedama įkurti įmonę, aprūpinti ją įrengimais, ištirti rinką, nuolat tobulinamą gamybos technologiją ir prekybą. Be to, remiantis žinomos kompanijos prestižu, galima sėkmingiau konkuruoti vietos rinkoje.
٭ Konfesiniai verslai – jie vykdomi pasirašius sutartys, kurios labai panašios į franšizės sutartis.

6.8 AKCINĖS BENDROVĖS IR UŽDAROSIOS AKCINĖS BENDROVĖS
AB samprata.

Dabartinėje ekonomikoje labiausiai paplitusi akcinė verslo organizavimo forma. Akcinė bendrove (AB) yra įmonė, kurios įstatinis kapitalas (įstatinis kapitalas yra įmonės įstatuose nurodytas ir savininkų įmokėtas kapitalas, t. y. visų akcijų nominali vertė) padalytas i dalis, vadinamas akcijomis. AB veiklą reglamentuoja LR AB įstatymas, kuriuo nusakomos bendrovių steigimo, jų veiklos ir likvidavimo sąlygos bei tvarka.
Bendrovė yra ribotos turtinės atsakomybės įmonė, turinti juridinio asmens teises. Akcininkas už bendrovės veiklą atsako tik tą pinigų suma, už kurią jis įsigijo akcijų. Bankrutavus bendrovei, jis neteks tik šios pinigu sumos, o asmeninis jo turtas nenukentės. AB įstatinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 150000 Lt. Jos akcijos gali būti platinamos ir jomis prekiaujama viešai.

Atviruoju būdu bendrovė steigiama formuojant jos įstatinį kapitalą iš pasų, gautų už išleidžiamas akcijas, kurių dalį įsigyja bendrovės steigėjai, o likusios platinamos kitiems asmenims.
Pagrindinis teisinis dokumentas, kuriuo vadovaujasi bendrovė savo veikloje, yra jos įstatai.
Įstatuose turi būti nurodyta:
• bendrovės pavadinimas;
• buveine (adresas);
• ūkinė veikla (gaminamos produkcijos, atliekamų darbų, teikiamų paslaugų rūšys;
• akcijų perdavimo kitų asmenų nuosavybės tvarka;
• įstatinio kapitalo dydis ir jo sudėtis pagal akcijų rūšis;
• akcijų skaičius pagal rūšis, jų nominali vertė ir suteikiamos teisės;
• bendrovės valdymo organai, jų kompetencija, rinkimo (skyrimo) tvarka;
• pelno paskirstymo taisyklės ir kt.
Bendrovės bei akcininkų teisės
AB, būdama juridiniu asmeniu, gali:
1. Turėti sąskaitas LR ir kitose valstybėse įregistruotose banko įstaigose;
2. Pirkti ir kitokiais budais įgyti turtą, taip pat jį parduoti, išnuomoti, iškeisti ar kitaip juo disponuoti;
3. Versti ūkinę veiklą LR ir už jos ribų;
4. Skirti lėšas labdarai, sveikatos apsaugai, kultūrai, mokslui , švietimui, kūno kultūrai ir sportui, taip pat stichinių nelaimių ir ypatingos padėties padarinių likvidavimui;
5. Sudaryti sutartis, prisiimti įsipareigojimus;
6. Nustatyti savo produkcijos, teikiamu paslaugu kainas, įkainius ir tarifus (išskyrus LR įstatymu numatytus atvejus);
7. Parengti ir įgyvendinti pašalpų, pensinių priedų, premijų sistemas ir kt.
Akcininkai turi šias turtines teises:
• gauti bendrovės pelno dalį (dividendą);
• gauti likviduojamos bendrovės turto dalį;
• nemokamai gauti akcijų, jei įstatinis kapitalas didinamas iš bendrovės lėšų;
• pirmumo teisę įsigyti bendrovės išleidžiamų akcijų, jeigu kitaip nenumato jos įstatai;
• palikti testamentu visas ar dali akcijų kitu asmenų nuosavybėn;
• parduoti ar kitokiu būdu perduoti visas ar dalį akcijų kitų asmenų nuosavybėn.
Akcininkai turi šias neturtines teises:
• dalyvauti akcininku susirinkimuose ,su sprendžiamuoju balsu (jeigu kitaip nenumatyta AB įstatyme ar bendroves įstatuose);
•gauti informaciją apie bendrovės ūkinę veiklą ir kt.

Akcija yra vertybinis popierius, pažymintis jo savininko — akcininko teisę i AB turtą, uždirbtą pelną ir bendrovės valdymą. Svarbu žinoti, kad akcijos gali būti nevienodai įkainojamos. Jos turi tris skirtingas kainas:
1.nominaliąją vertę. Nominali verte turi būti nurodyta litais (be centu).Visos vienodos nominaliosios vertės akcijos susirinkime turi po vieną balsą.
2.emisijos kaina. Akcijos emisijos kaina paprastai būna šiek tiek didesnė už nominaliąją vertę arba lygi jai (Lietuvoje negali būti mažesnė už nominaliąją. Akcijas išleidusi įmonė už šią kainą parduoda jas į ,,pirmas rankas”, t. y. finansų maklerio įmonei, kuri vėliau šias akcijas perparduos investuotojams. Toks akcijų pardavimas vadinamas jų pardavimu pirminėje vertybinių popierių rinkoje.
3.rinkos kaina (akcijos kursas). Akcijų rinkos kaina (kursas) nusistovi antrinėje vertybiniu popierių rinkoje, kai akcijos parduodamos tikriesiems investuotojams — akcininkams. Akcijų kursą sąlygoja akcijų pasiūlos ir paklausos santykis, įmonės pelningumas, jos turto dydis, įmonės veiklos perspektyvos, įmonės įvaizdis ir kt. veiksniai.

Akcijos gali skirtis ir forma, t. y. gali būti materialios ir nematerialios. Nematerialiosios akcijos (jos labiausiai paplitusios Lietuvoje) atspindi savininkų vertybinių popierių sąskaitose, kurias tvarko AB buhalterijos arba finansų maklerio įmonės. Akcininkui tokiu atveju išduodamas šios sąskaitos išrašas.
Pagal disponavimo būdą akcijos skirstomos i vardines ir pareikštines. Vardinės — tai
akcijos, kuriu savininkas yra asmuo, nurodytas akcijose ir įrašytas į bendrovės akcininkų registravimo knygą.
AB privalūmai ir trūkumai
Pagrindiniai AB privalumai yra šie:
• galimybė koncentruoti didelį kapitalą;
• ribota akcininkų turtinė atsakomybė. AB savininkai rizikuoja tik ta suma, kokią jie sumokėjo pirkdami akcijas. Jų asmeniniam turtui pavojus negresia, jeigu AB bankrutuoja. Kitaip tariant AB turtas atskirtas nuo akcininkų asmeninio turto, nes kreditoriai gali pateikti ieškinį bendrovei, kaip juridiniam asmeniui, bet ne bendrovės savininkams, kaip privatiems asmenims;
• galimybė perduoti teises ir neribotas AB egzistavimo laikas;
• profesionalus valdymas. Akcininkai tiesiogiai nedalyvauja kasdieniniame bendrovės valdyme, o valdymo funkcijoms atlikti samdo profesionalius vadybininkus.
AB privalumai paprastai nusveria jų trūkumus. Tačiau norint visapusiškai įvertinti šią verslo organizavimo formą, būtina žinoti ir jos trukumus:
• įstatyminiai apribojimai, t. y. jų veiklą griežčiau reglamentuoja įstatymai bei įvairūs juridiniai aktai.
• nuosavybės atotrūkis nuo valdymo ir kontrolės. Priežastis ta, kad vadinamieji vidutiniai akcininkai paprastai nėra aktyvus, sprendžiant bendroves veiklos klausimus. Jie mažai tesuvokia, ar iš tiesu efektyviai valdoma AB.
Stambus AB trūkumas tas, kad ji riboja aktyvią konkurencija, skatina monopolizmą ekonomikoje. Apskritai, AB vaidmuo prieštaringas:
1. Jos sudaro sąlygas efektyviam ūkininkavimui, padeda gauti ekonomiją dėl verslo mąsto atskiroje įmonėje ir geriau tenkinti pirkėjų poreikius;
2. Sulpnindamos konkurenciją, jos mažina verslo efektyvumą, riboja geresnio vartotojų poreikių tenkinimo galimybes.
AB įmonės steigimo žingsniai:
٭ Firmos vardo registravimas ir steigimo sutarties sudarymas.
٭ Bendrovės įstaigų parengimas ir pasirašymas.
٭ Leidimo ūkinei veiklai gavimas iš savivaldybės.
٭ Kaupiamosios sąskaitos banke atidarymas.
٭Akcijų pasirašymo, sutarčių sudarymas.
٭ Pasirašytų akcijų apmokėjimas.
UŽDAROJI AKCINĖ BENDROVĖ
Uždarosios akcinės bendrovės (UAB) įstatinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 10000Lt, joje negali būti daugiau kaip 100 akcininku, o jos akcijos negali būti platinamos bei jomis viešai prekiaujama. UAB steigiama formuojant jos kapitalą iš įnašų, gautų už išleidžiamas akcijas, kurias įsigyja tik bendrovės steigėjai. Bendrovės valdymo organai, tai visuotinis susirinkimas (darbuotojų ir akcininkų) stebėtojų taryba ir valdyba. UAB parengia ir įregistruoja įstatus. Įstatai yra registruojami savivaldybėje. UAB akcijos gali būti tik vardinės, jų perdavimo tvarka nustatoma bendrovės įstatuose.

Leave a Comment