Ignalinos atominės elektrinės uždarymas

Ignalinos Atominė elektrinė
Vienas reikšmingiausių Lietuvos ūkio objektų, atliekančių labai svarbų stabilizuojantį vaidmenį itin sunkiu mūsų ekonomikos fundamentalaus pertvarkymo laikotarpiu, yra Ignalinos atominė elektrinė. Jos stabilus veikimas leido be pertrūkių aprūpinti palyginti pigia elektros energija visus Lietuvos vartotojus ir eksportuoti nemažą kiekį energijos į gretimas valstybes.
Ignalinos AE įgalino labai sumažinti naftos ir gamtinių dujų sąnaudas elektros energijos gamybai ir kartu gerokai palengvino kitų vartotojų nepertraukiamą aprūpinimą šiais produktais netgi ekonominės blokados laikotarpiu. Visa tai paryškino labai svarbų Ignalinos AE vaidmenį. Pigi energija – vienas būtiniausių veiksnių, spartinančių modernios ekonomikos sukūrimą. Nuo to, kaip efektyviai sugebėsime ja pasinaudoti, priklausys mūsų ekonomikos atgimimo tempai, galimybės mūsų pramonės produkcijai įsitvirtinti sunkioje konkurencinėje kovoje pasaulio rinkose.
AE UŽDARYMAS – PRIEŽASTYS, VYGDYMAS, PASEKMĖS
KODĖL?
Viena iš pagrindinių Lietuvos įstojimo į Europs Sąjungą sąlygų yra Ignalinos Atominės Elektrinės uždarymas. Dėl uždarymo terminų, finansinės paramos šiuo metų vedamos derybos. Šiuo metu Ignalinos AE elektros energijos paklausa yra sumažėjusi, eksportas yra nestabilus, be to rytų (Rusijos, Baltarusijos) rinkų kainos duoda elektrinei tik minimalaus pelno galimybę:
• 2000 metų grruodžio 31 dieną, nutraukus elektros energijos eksportą, Ignalinos AE buvo priversta sustabdyti pirmąjį bloką.
• 2000 metais Ignalinos AE išdirbo 15 proc. mažiau elektros energijos negu 1999 metais, o tai reiškia, kad 2000 metais jėgainė dirbo tik 37 proc. pajėgumu. Buvo išdirbta 8 mlrd. 383 mln. kilovatvalandžių elektros energijos, pa

arduota – 7 mlrd. 457 mln. kilovatvalandžių – iš jų apie 900 mln. kilovatvalandžių elektros energijos sudarė eksportas.
KO NORI ZMONĖS?

Buvo keliamas klausimas, ar būtina kuo greičiau uždaryti AE, kad paskui nebūtų vėlu. Su uždarymu besąlygiškai arba iš dalies sutiktų kas ketvirtas ekspertas, kas trečias ĄE zonos savivaldybių atstovas (Visagine ¬6% ). Iš Ignalinos ĄE regiono gyventojų didžiausių baimės jausmų pilni Zarasų rajono gyventojai: net 61 % jų visiškai arba iš dalies pritartų kuo greitesniam atominės elektrinės uždarymui, Švenčioniu rajone atitinkamai 49%, Utenos rajone 43, Ignalinos -34%. Visagino mieste -tik 3% .

Nesutiktų, kad AE būtų uždaryta, vidutiniškai 13-l4% Ignalinos AE zonos gyventojų ir savivaldybių atstovų: visagino mieste su AE uždarymu nesutiktų 48% gyventojų ir 56% savivaldybės atstovų. Tačiau, kad nebūtina baimintis ir reikia eksploatuoti esamus du reak¬rorius iki šie veiks, nors ir po 2010 metų, pasisakė (vvisiškai arba iš dalies su tuo surikdami) jau tik 54% ekspertų ir 9-15% kitų respondentų. 77% ekspertų manė, kad negali būti ir kalbos apie 3-jo užkonservuoto reaktoriaus statybą ir tuo labiau 4-jo projektavimą ir statybą, o 53% AE zonos gyventojų nepritartų ir naujos, vakarietiško tipo, AE statybai Lietu¬voje. 89% ekspertų labiau pritartų, nesant kitos išeities, AE eksploatavimui su dabaniniais reaktoriais, bet juos nuolat stebint, stiprinant saugos garanrijas. Tam pritartų ir didesnė pusė tyime pasisakiusių AE zonos gyventojų, ir savivaldybių atstovų. Beveik pusė gyventojų ir savivaldybių at

tstovų sutinka, kad eksploatuoti esamus reaktorius dar galima, bet reikia pradėti konversiją – jų pritaikymą kitiems tikslams. Su tuo visiškai arba iš dalies sutiktų ir 51% ekspertų. Ekspertų nuomone, nemaža dalimi Lietuvos poreikius galėtų patenkinti kiti energetikos šaltiniai: dujos, mazutas, vėjo, saulės, geoter¬minė, hidroenergetika, ir kt. Todėl daugumos ekspertų nuomone, alter¬natyvių energijos rūšių paieškos, tyrinėjimo, projektavimo ir taikymo Lie¬tuvos ūkyje darbai turėtų būti vykdomi daug plačiau ir kompleksiškiau. Daugiau kaip trečdalis AE zonos savivaldybių atstovų mano, kad apsirūpinimui energija galima statyti nedideles elektrines prie upių ir ežerų, dar trečdalis – kad galima statyti šilumines elektrines, naudojančias kurui durpes, malkas, įvairias atliekas.
Atominės elektrinės vaidmuo prieštaringas. Kol nesinaudojama ir nėra alternatyvių energetikos išteklių, jėgainė yra pagrindinis elektros energijos tiekėjas, be kurio, šalies ūkis negalėtų normaliai funkcionuoti.
KAIP BUS UŽDAROMA?
Sausio 21 dieną per BNS spaudos konferenciją žurnalistams buvo pristatyta Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės pirmojo bloko eksploatavimo nutraukimo programa, kuri yra pateikta svarstyti Vyriausybei. Programoje numatyta, kad IAE pirmojo bloko eksploatavimas bus nutraukiamas trimis etapais: 1-asis etapas – pasiruošimas nutraukti eksploatavimą (2000-2004 metai), 2-asis etapas – pasiruošimas išmontuoti įrenginius ilgalaikio saugojimo periodui (2005-2010 metai), 3-iasis etapas – įrenginių ir pastatų išmontavimas tuoj pat po ilgalaikio saugojimo periodo (priklausomai nuo pasirinktos strategijos) (2011-2030/2080 metai). Lietuva, priėmusi tarptautinius įsipareigojimus dėl saugaus IAE eksploatavimo, privalo elektrinę ir sa
augiai uždaryti. Todėl jeigu nebus tinkamai pasirengta Ignalinos AE uždarymui, branduolinė rizika išauga. I-ojo bloko sustabdymo situaciją komplikuoja dar ir tai, jog Ignalinos AE buvo statyta kaip vieninga dviejų blokų elektrinė, todėl prieš sustabdant pirmąjį bloką, reikės įgyvendinti nemažai papildomų techninių priemonių, kurios užtikrintų saugų II-ojo bloko eksploatavimą. Pasak VATESI (Valstybės Atominės Energetikos Saugos Inspekcija) vadovo, sprendžiant problemas, susijusias su būsimu I-ojo bloko eksploatavimo nutraukimu, geriausiai sekasi spręsti problemas, susijusias su panaudoto branduolinio kuro saugojimu – problema bus išspręsta maždaug 50 metų, o kas bus daroma vėliau, šiandien dar niekas negali pasakyti.
PINIGAI?
• Lietuvos užsienio reikalų ministras, nacionalinis pagalbos koordinatorius Antanas Valionis ir Europos Komisijos delegacijos Lietuvoje vadovas Dieteris Thielas Vilniuje pasirašė finansinį memorandumą ir priedą, pagal kurį Lietuva gauna lėšų Ignalinos AE pirmojo bloko uždarymo paruošiamiesiems darbams finansuoti.
• Pirmojo IAE bloko uždarymo darbams finansuoti Europos Sąjunga (ES) skyrė 45 mln. eurų (166 mln. litų). Pasirašyto memorandumo vertė – 35 mln. eurų (129 mln. litų). Dar 10 mln. eurų (37 mln. litų) ES skyrė praėjusių metų pabaigoje.
• 2000 metų birželio pabaigoje Vilniuje vykusios tarptautinės donorų konferencijos metu IAE pirmojo bloko uždarymo darbams vykdyti iš viso buvo surinkta apie 265 mln. eurų.
• Pasak D. Thielo, ES šiuo metu negali prisiimti daugiau įsipareigojimų, nei buvo pažadėta. “2001 metais tarp Lietuvos ir ES prasidės derybos energetikos sektoriuje, tuomet ir sp
pręsime, ką toliau daryti,” – sakė EK delegacijos Lietuvoje vadovas.
• Jau pasirašyti 9 finansiniai memorandumai, pagal kuriuos bendra ES parama Lietuvai per PHARE programas viršija 85 mln. eurų (340 mln. litų).

Jeigu techniniai IAE uždarymo klausimai yra gana aiškūs, tai to negalima pasakyti apie socialinių garantijų programą, kuri bus taikoma ryšium su Ignalinos AE uždarymu atleistiems darbuotojams – nors studijų buvo parengta nemažai, bet konkretumo socialinių garantijų programoje stokojama. Socialinių garantijų programa apima ne vien kompensacijų išmokėjimą – svarbiausias dėmesys yra skiriamas naujų darbo vietų sukūrimui, verslo skatinimui Visagino regione
PADARINIAI?
Pastaruoju metu tiek pasaulio, tiek Lietuvos energetikos specialistai diskutuoja, ar iš tiesų atominė energetika pati pigiausia, ir įvertinus visus veiksnius, ypač elektrinės pastatymo ir uždarymo išlaidas, paaiškėja, kad atominės elektrinės nėra pigiausios elektros gamintojos (esą dujomis kūrenamos elektrinės, be elektros gaminančios dar ir šilumą, yra pigesnės). Tiesa, vertinant žaliavų požiūriu, atominės elektrinės pagaminamos elektros savikaina (5-7 ct) dvigubai mažesnė nei šiluminės elektrinės pagamintos elektros (12-16 ct). Yra ir kita medalio pusė: kadangi naftos ir dujų ištekliai pasaulyje vis mažėja, jau šio amžiaus pabaigoje absoliuti dauguma rezervų bus išsemta, atrodo, kad tiek dujų, tiek naftos kainos nuolat didės, o tai reiškia, jog brangs ir šiomis žaliavomis kūrenamų elektrinių pagaminta elektros energija. Todėl nemaža dalis mokslininkų siūlo neignoruoti atominės energetikos. Panašius argumentus pasitelkia ir K.Prunskienė. Jos teigimu, Lietuvai būtų naudinga išlikti atominės energetikos šaltinių turinčia valstybe, juolab kad tokiu atveju pavyktų išvengti socialinio sprogimo Visagine. K.Prunskienė nemano, kad naują atominę elektrinę ar reaktorių turėtų statyti Lietuvos valstybė, jos tikinimu, atsirastų užsienio investuotojų, kurie susidomėtų šiuo projektu.
Lietuvos pramonininkai Lietuvos ateitį be atominės elektrinės įsivaizduoja gana niūriai. Bronislovo Lubio teigimu, uždarius Ignalinos AE už elektrą mokėsime keleriopai daugiau, nei mokame šiandien, dėl to esą stipriai nukentės Lietuvos pramonė, nes mūsų įmonės negalės konkuruoti su kitų Europos šalių bendrovėmis.

Atlikti skaičiavimai, kokį smūgį Lietuva patirs uždarius Ignalinos atominę elektrinę. Šalis, atsisakiusi atominės jėgainės, per 20 metų praras apie 32 mlrd. litų.

Nuostolių ūkiui bus patirta dėl negautų eksporto pajamų, brangesnės elektros energijos naudojant brangesnius išteklius jos gamybai, mokesčių didinimo, siekiant surinkti elektrinei uždaryti reikiamą sumą.
32 mlrd. litų – suma, kiek visas Lietuvos ūkis sukuria produktų per beveik tris ketvirčius.

Šias prognozuojamas pasekmes šalies ūkiui atskleidė Lietuvos banko Pinigų politikos departamento direktoriaus Raimondo Kuodžio atliktas Ignalinos atominės elektrinės uždarymo makroekonominių pasekmių tyrimas.

“Kiekviena iš Statistikos departamento sąrašų dingusi įmonė mažina šalies sukuriamą bendrąjį vidaus produktą.

Taip pat ūkį paveiks ir Ignalinos atominės elektrinės uždarymas, bet šio įvykio poveikis ekonomikai bus itin reikšmingas”, – aiškino R.Kuodis.

Apie 32 mlrd. litų dydžio nuostoliai gauti įvertinus tai, kiek Lietuva būtų galėjusi sukurti papildomo produkto, jei elektrinė veiktų dar 20 metų. Tyrimas buvo atliktas panaudojant socialinės apskaitos matricų ir bendrosios pusiausvyros modelius.

Ūkio ministerijos sekretorius Artūras Dainius, vadovaujantis bendrai Lietuvos ir Europos Komisijos energetikos darbo grupei, pripažino, kad R.Kuodžio atliktas tyrimas yra pirmasis bandymas plačiau įvertinti jėgainės uždarymo pasekmes ekonomikai.

Diskutuojant apie elektrinės uždarymą daugiau buvo skaičiuojama, kiek kainuos šis žingsnis ir kokios bus socialinės pasekmės.

Tiesa, galimus Lietuvos makroekonominius nuostolius dėl elektrinės uždarymo skaičiavo ir Švedijos specialistai. Jų išvadose buvo minima 18 mlrd. litų suma, kurios šalis neteks per 10 metų.

Pagal naujausią tyrimą, Lietuva, likusi be jėgainės, kasmet praras apie 1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) prieaugio.

Vien negautos pajamos iš perteklinės elektros energijos eksporto šalies BVP prieaugį kiekvienais metais mažins apie 0,8 proc. Didesnės elektros gamybos išlaidos šalies įmonėms lems 0,1 proc. BVP prieaugio netekimą.

Jėgainei uždaryti skirtos Europos Sąjungos ir Lietuvos lėšos skatins šalies ekonomiką. Šiam tikslui išleidžiami pinigai virs užsakymais statybos, transporto ir kitoms bendrovėms. Tačiau uždarymui skirti pinigai tik iš dalies sušvelnins būsimus praradimus.

Ignalinos atominei elektrinei uždaryti reikėtų apie 3,4 mlrd. eurų (11,7 mlrd. litų).

R.Kuodis išskyrė galimus uždarymo finansavimo šaltinius – pridėtinės vertės mokesčio (PVM) didinimą arba elektros energijos kainos kėlimą. Pirmuoju atveju PVM reikėtų didinti apie 2 proc.

Pagal tyrimą, jei patiems reikėtų dengti visas uždarymo išlaidas, elektros kainą reikėtų didinti beveik dvigubai. Bet elektrą branginti reikėtų proporcingai mažiau tiek, kiek lėšų skirs ES.

Tačiau, R.Kuodžio nuomone, dėl esamos ūkio gamybos ir vartojimo struktūros elektros tarifų pakėlimas akivaizdžiai mažiau kenksmingas ūkiui, lyginant su PVM didinimu.

Akademikas Eduardas Vilkas patvirtino, kad, išnykus Ignalinos atominei elektrinei, Lietuvos ekonomika patirs šoką. Tačiau jis linkęs prognozuojamus praradimus ir sumas vertinti atsargiai.

“Su tais skaičiais visaip būna. Žinoma, galima skaičiuoti, kiek prarasime pinigų, netekę elektros eksporto. Tačiau nelabai turime kur eksportuoti. Tad sunku pasakyti, kiek prognozuojami praradimai realūs”, – svarstė E.Vilkas.

Akademikas siūlo matematiniu metodu išvestos sumos netaikyti labai kategoriškai. “Tie milijardai litų išsidėsto per 20 metų, tad galima sakyti, kad suma nėra skaudi. Juolab nežinia, ar išties patirsime tiek nuostolių”, – kalbėjo E.Vilkas.

Lietuvos energetikos instituto vadovas akademikas Jurgis Vilemas taip pat atsargiai vertino tyrimo metu nustatytus praradimus. Pasak jo, galima įvairiausiai spekuliuoti skaičiais – viskas priklauso nuo to, kokiais duomenimis buvo remiamasi skaičiuojant.

Jis pripažino, kad vienoks ar kitoks neigiamas poveikis šalies ekonomikai bus. Pasak akademiko, 1 mlrd. litų nuostolių per metus yra labai jautri suma, todėl būtina įvertinti, kiek ji reali.

“Tačiau nereikia gąsdintis ir gąsdinti žmonių. Viena vertus, reikėtų atsargiau pateikti visuomenei tokio dydžio sumas, kita vertus, tylėti taip pat negalima”, – dėstė J.Vilemas.

Energetikai kol kas neturi bendros nuomonės ir visiems priimtinų skaičiavimų dėl galimo jėgainės uždarymo poveikio šalies ekonomikai.

A.Dainius tvirtino, kad bandymas ištirti yra išties įdomus ir verta tęsti pradėtus skaičiavimus pagal R.Kuodžio pateiktą tyrimo metodiką.

J.Vilemas “Lietuvos rytui” sakė, kad artimiausiu metu reikėtų surinkti visus šalies ekonomistus, ekspertus ir aptarti anksčiau atliktus bei naujus skaičiavimus.

“Reikia pagaliau apsispręsti dėl skaičiavimų metodikų, naudojamų duomenų ir susitarti, kuris skaičius visiems priimtinas. Tada ir žiūrėsime, ką daryti.“
Nors žmonių nuomonės skiriasi ir tikra nuostolių suma yra nežinoma yra aišku jog Atominės elektrinės uždarymas sukrės ekonominę padėti Lietuvoje ir Lietuvos visuomenė, visos valdžios struktūros turi būtinai suprasti, kad uždarius Ignalinos AE Lietuva turės, visų pirma, savarankiškai sušvelninti uždarymo pasekmes. Telieka tikėtis, kad mes neliksim vieni ir mums padės ir kitos šalys.

Leave a Comment