ĮVADAS
Pasiūla – parduodamos prekės ar paslaugos kiekio priklausomybė nuo tosprekės ar paslaugos kainos; tai prekės ar paslaugos kiekis, kurį pardavėjainorėtų ir galėtų parduoti konkrečia kaina. Pasiūla pasireiškia pardavėjo siekimu parduoti kuo daugiai prekių irkuo didesne kaina. Prekių kiekis, kurį pardavėjai pasiruošę pateiktipirkėjams kiekviena konkrečia kaina tam tikru laiku ir tam tikroje vietoje,ekonomistų yra vadinamas pasiūla. Veiksniai, galintys daryti įtaką siūlomų prekių kiekiui: ➢ Sąnaudos (gamybos kaštai). Jei gaminamos produkcijos kaštai sumažėja, gamintojas gali pateikti į rinką daugiau prekių. Gamybos kaštams kylant, priešingai – pasiūla mažėja. ➢ Technologija. Jeigu ją patobulinus, sumažėja gamybos išlaidos (kaštai). Esant mažesniems kaštams, kiekvienas gamintojas norės pateikti rinkai kuo daugiau prekių, nesvarbu, kokia jų būtų kaina. ➢ Gamtinės klimatinės sąlygos. Tai ypač svarbu žemės ūkiui. ➢ Tarpusavyje susijusių prekių kainos.Vartojamieji produktai ar kita produkcija gali pakeisti ar papildyti vienas kitą. Analogiškai ir gamyboje ➢ Kiti būdai gauti pelną. Daugelis gamintojų gali gaminti ne vieną, o keletą prekių rūšių. Jeigu kurios nors anksčiau negamintos prekės kaina kyla, tie, kas turi galimybių ją gaminti, gali persiorientuoti į tos produkcijos gamybą. ➢ Ateities lūkesčiai. Kai gamintojai tikisi, kad kainos ateityje kils, tai gali jau dabar gaminti tam tikras prekes, kad vėliau gautų pelną. O prognozuojant kainų kitimą, gamintojai gali sumažinti gamybą, ir pasiūla taps mažesnė.
Pasiūlos elastingumas
Prekės pasiūla rinkoje priklauso nuo rinkos kainos, vienų prekiųpasiūla gali daug greičiau prisitaikyti prie kainos pakitimų negu kitųprekių pasiūla. Tas spartumas, kuriuo pasiūla prisitaiko prie kainų kitimo,priklauso nuo vadinamojo pasiūlos elastingumo. Kai prekės pasiūla gali greitai prisitaikyti prie kainos pokyčių,
sakome, kad tokios prekės pasiūla elastinga – tokia daugumos įprastinionaudojimo pramoninių prekių, pavyzdžiui, vidutinio brangumo baldų, namųapyvokos reikmenų, tokių kaip muilas, arba rakandų, tokių kaip šiukšliųdėžė ar kibiras, pasiūla. Tokių prekių pasiūla gali būti greitai padidintaarba sumažinta reaguojant į pakitusias kainas. Kai prekės pasiūla negali būti greitai pakeista, prisiderinant priekainos pakitimo, sakoma, kad pasiūla neelastinga; tokia yra kviečių,kaučiuko, galvijų ir kitų dalykų, kurie turi būti auginami, šeriami arbanokinami, pasiūla. Apskritai ilgą laiką kylanti kurios nors iš tų prekiųkaina sukels jos pasiūlos padidėjimą. Tas padidėjimas neįvyks iškart, nesgamintojams reikia laiko apsispręsti didinti gamybą, ir net kai jie taipadaro, dar prireikia laiko, kol papildoma pasiūla bus pateikta rinkai.Neelastinga pasiūla yra tokių pramoninių gaminių, kuriems projektuoti irpagaminti reikia daug laiko – laivų, lokomotyvų ir kitų didelių mašinų. Kad ir kokia prekės pasiūla – elastinga ar neelastinga – būtų,gamintojas imasi didinti jos pasiūlą tiktai tada, kai jis tiki, jog už visąsavo produkciją gaus kainą, galėsiančią kompensuoti tos prekės gamyboskaštus. Pasiūlos lankstumą lemiantys pagrindiniai veiksniai yra šie : 1. Laikas. Kylant kainoms, gamintojas nori parduoti žymiai daugiau prekių ar suteikti paslaugų. Bet tada būtina padidinti savo gamybos apimtis, o tai savo ruožtu reikalauja papildomo laiko. Taigi kiekis gali reaguoti stipriai, o lankstumas atitinkamai gali būti didesnis, tik praėjus tam tikram laikotarpiui. Šią idėją beveik prieš šimtą metų akcentavo įžymus anglų ekonomistas,neoklasikinės Kembridžo mokyklos kūrėjas, ribinės analizės bei mažėjančionaudingumo teorijų pradininkas Alfredas Maršalas. Jis išskyrė tris laikotarpsnius ir tris jo efektus : a) momentinis arba staigus efektas, kai gamintojai nespėja sureaguotiį situacijos pasikeitimą; b) trumpalaikis efektas, kai firmos gali padidinti gaminamų prekiųapimtis, našiau panaudodamos savo įmonėje esančius įrengimus, nedidindamosjų kiekio; c) ilgalaikis efektas, kai veikiančios firmos sugeba ekstensyviaipadidinti gamybos pajėgumus, taip pat kai suspėja įsikurti naujos firmos. Minėtąjį laiko skirstymą A. Maršalas pritaikė šviežios žuvies rinkai.Pasiūla a) atveju yra absoliučiai neelastinga, o tuo tarpu paklausospokytis sukelia staigų kainos padidėjimą iki aukštesnio lygio; b) atvejupasiūla yra elastingesnė, kaina padidėja mažiau ir ilgesniu laikotarpiu; c0atveju pasiūla yra elastingesnė, o kaina, palyginti su a ir b atvejais,sumažėja.2. Produkcija, pakeičianti ar papildanti viena kitą gamyboje (pakaitalai ir komplektarai t.y. papildančios viena kitą gamyboje ar gaminamos kartu, komplekte). Ar prekė turi artimą pakaitą gamyboje ? Kitaip tariant, ar galima ekonominius išteklius (žemę, darbą ir pagrindinį kapitalą – įrengimus), naudojamus vienos prekės gamybai, lengvai perorientuoti į kitos prekės gamybą ? Ar galima iš vieno išteklio gaminti skirtingas prekes ? Jei taip, tai kiekis stipriai reaguos į kainos pokytį, o pasiūlos elastingumas bus didelis. 3. Atsargų kaina ir jos pagrįstumas. Greitai gendančios prekės, nepaisant jų kainos, turi būti skubiai tiekiamos į rinką.tokių prekių pasiūlos elastingumas mažas. A. Maršalo laikais buvo sunku išsaugoti šviežią žuvį keletą dienų. Taigi to meto situacija – nepaprasta. Šiandien šaldymo problema išspręsta. Net ir vienos dienos žuvies pasiūlos elastingumas nėra nulinis. Mažėjant kainai, pardavėjai dalį žuvies gali išimti iš apyvartos ir keletą dienų laikyti šaldytuvuose. Pasiūlos lankstumas kainai yra linkęs būti aukštas: a) jei yra gana ilgas laikotarpis; b) jeigu prekė turi artimų pakaitų gamyboje, t.y. jeigu gamybiniai ištekliai lengvai gali būti perorientuoti į kitos produkcijos gaminimą; c) jei prekė lengvai išsaugoma. . Pasiūla ir paklausa. Įmonės vertei didelę įtaką daro santykis tarp paklausos ir pasiūlos.Jeigu produkcijos paklausa viršija pasiūlą, tai, kitiems veiksniamsnekintant, jos kainos kyla, jei pasiūla viršija paklausą tai kainos krenta,o jei paklausa atitinka pasiūlą, – kainos stabilizuojasi. Jeigu įmonė dirbanetobulos konkurencijos sąlygomis, tai jos pirkimo-pardavimo kainai (nesantpaklausos ir pasiūlos atitikimo) didelę įtaką daro tokie veiksniai kaipderybų menas, derybų dalyvių skaičius, šio sandorio finansavimo schemos irkt. Šių veiksnių įtaka sustiprėja, kai sutartis turi būti pasirašyta pertrumpą laikotarpį. Paprastai paklausa įmonės kainai daro didesnę įtaką, nei pasiūla, nespaklausa yra labiau kintama nei pasiūla. Pasiūla – tai parduodamų įmonių(arba jų turto), siūlomų rinkoje už tam tikrą kainą skaičius; o paklausa –tai įmonių (arba jų turto), kurių pageidaujama įsigyti už tam tikrą kainą,skaičius. Firmos trumpalaikė pasiūla Visos verslo firmos gamins tiek, kad ribiniai kaštai būtų lygūsribinėms pajamoms, nes reikia maksimalaus taško. Be to, trumpuoju periodu firma gamins net ir tuomet, kai negausekonominio pelno, bet realizavimas bus didesnis už kintamuosius kaštus.Veikla bus sustabdyta, jei kintamieji kaštai bus didesni už realizavimą. Konkrečiu laiko momentu firmai vidutiniai ir ribiniai kaštai yrapastovūs tam tikram produkcijos kiekiui. Bet kainos toje šakoje kinta irdėl to kinta ribinių pajamų kreivė. Kadangi firma veiks visuomet, kurribiniai kaštai lygūs ribinėms pajamoms, tai yra daug galimų kainų irribinių pajamų kreivių, bet viena ribinių kaštų kreivė. Išeina, kad kuodidesnė kaina, tuo aukščiau ribiniai kaštai susikerta su ribinėm pajamom irtai rodo didesnę gamybos apimtį (pasiūlos dėsnis). Vadinasi, ribiniaikaštai nuo susilietimo su vidutinių kintamųjų kaštų kreive yra trumpojoperiodo firmos pasiūlos kreivė, nes ji gamina tol, kol realizavimas busdidesnis už vidutinius kintamųjų kaštus. Nuo susilietimo su vidutinių bendrųjų kaštų kreive bus ilgolaikotarpio firmos pasiūlos kreivė, nes žemiau šio taško firma patirsnuostolius ir ilguoju laikotarpiu paliks verslą. Taigi nenuostolingumo ir gamybos sustabdymo taškai yra svarbūs, kaifirma nori sužinoti žemiausias priimtinas kainas trumpuoju ir ilguojuperiodais. Tuo remdamasi, firmos vadovybė priima atitinkamus sprendimus : 1. trumpuoju periodu : a) jei kaina yra žemesnė už gamybos sustabdymo tašką, tai firma sustabdys gamybą; b) jei kaina aukštesnė už šį tašką – bus gaminama toliau; 2. ilguoju periodu : a) jei kaina yra žemesnė už nenuostolingumo tašką, tai firma palieka verslą; b) jei aukštesnė, – ji lieka versle. Trumpojo laikotarpio pasiūlos kiekį veikia : 1. gamybos veiksnių kainos; 2. technologija; 3. lūkesčiai dėl kainų, kaštų, realizavimo ir technologijos. Trumpalaikės pasiūlos elastingumas kainai Trumpuoju periodu pasiūlos elastingumas priklauso nuo ribinių kaštųaugimo tempo, didinant gamybos apimtį kintančių veiksnių augimo sąskaita. Jei veiksnių kainos nekistų, tai pasiūlos elastingumas trumpuojuperiodu priklausytų nuo gamintojo lankstumo, renkantis gamybos apimtįesamais fiksuotais kaštais. Kai gamyba auga, pasiūlos elastingumas tampamažesnis. Taip yra dėl mažėjančio rezultatyvumo dėsnio, kuris paaiškina,kad ribiniai kaštai didės greičiau plečiantis gamybai. Už to dėsniopradžios taško papildomas produkcijos didinimas reikalauja progresyviaididėjančių kintamųjų kaštų. Tai reiškia, kad plečiantis gamybai, ribiniųkaštų kreivė tampa statesnė. Tas pats atsitinka ir su rinkos pasiūloskreive. Ekstremumo taške, kai pasiekiamas maksimalus firmos produktas,ribinių kaštų kreivė trečioje gamybos stadijoje turi beveik begalinįnuožulnumą ir kartu 0 elastingumą.Ilgojo laikotarpio pasiūla
Ilgojo laikotarpio kaštų ir pasiūlos sąlygos skiriasi nuo atitinkamų
trumpojo laikotarpio sąlygų : 1. ilguoju laikotarpiu nėra pastovių kaštų. Visi kaštai kintami; 2. kadangi firma ilguoju laikotarpiu kur kas daugiau atsiskleidusi, tai ilgojo laikotarpio vidutinių kaštų kreivė yra daug plokštesnė ir labiau atsiskleidusi; 3. per ilgąjį laikotarpį į ūkio šaką, kurioje veikiančiosfirmos gauna daugiau negu normalųjį pelną, įsitraukia naujos firmos; 4. ir pasitraukia tos, kurios negauna normaliojo pelno.Paprastai firmos palieka ūkio šaką, kai jos patiria ekonominių nuostolių(kaštai apima normalųjį pelną). Ilguoju laikotarpiu, deja, nėra pastoviųkaštų, kurie padėtų išsilaikyti nuostolingoms firmoms. Laisvo įėjimo į ūkio šaką ir išėjimo iš jos buvimas (ar nebuvimas)yra svarbus momentas, norint suprasti konkurencingos ūkio šakos pusiausvyrąilguoju laikotarpiu. Laisvas firmų judėjimas tobulos konkurencijos ūkiošakoje reiškia, kad jos per ilgąjį laikotarpį gauna tik normalųjį pelną,bet ne didesnį už jį. Firmos pasiūla Įsivaizduokime verslo įmonę ,, Gargždų nafta”, kuri siurbia naftą irgamina benziną. Tarkime, kad bendrovė iš vieno gręžinio naftos kas savaitępagamina milijoną litrų benzino. Iš viso ji turi šešis gręžinius, taigi persavaitę galima pagaminti šešis milijonus litrų benzino. Kiek sudėtingiautampa žinant, kad vieni gręžiniai yra geresni už kitus. Vienas gręžinysypač našus, todėl nafta iš jo pigiausia. Antrojo gręžinio eksploatavimuijau reikia daugiau darbo ir kapitalo sąnaudų, viena tona naftos vienetokaštai trečiame gręžinyje ir taip toliau. Taigi darytina išvada, kad gaminant papildomus litrus benzino iš visbrangesnio naftos gręžinio, bendrovės ribiniai kaštai didėja. Kuo daugiaubenzino ji gamina, tuo didesni benzino gamybos kaštai. Pagaminti antrąjįmilijoną litrų kainuoja daugiau, negu pagaminti pirmąjį milijoną, trečiasismilijonas kainuos daugiau už antrąjį ir taip toliau.; Benzino kiekis, kurį bendrovė nori parduoti, kinta priklausomai nuokainos. Jei benzino litras kainuoja tik 0,50 Lt, bendrovė naudos savogeriausią gręžinį ir gamins tik milijoną litrų benzino per savaitę. Jainėra jokio motyvo naudoti dar kurį nors iš likusių gręžinių, nes jų visųribiniai gamybos kaštai pranoksta 0.50 Lt už litrą. Tačiau jei kaina pakilsiki 1,00 Lt už litrą, bendrovei apsimokės naudoti ir antrąjį gręžinį. Jukaukštesnė kaina dabar padengs didesnius iš šio gręžinio naftos gaminamobenzino ribinius kaštus. Taigi jei benzino kaina yra 1,00 Lt už litrą,bendrovė gamins jo daugiau. Jei kainos ir toliau kiltų, ,,Gargždų nafta”pradėtų eksploatuoti ir kitus gręžinius, iš kurių išgaunama nafta darbrangesnė. Visa tai reiškia, kad konkrečiu metu bendrovė nori ir gali gamintiįvairius benzino kiekius, esant įvairioms jo kainoms. Tuos skirtinguskiekius ir kainas ekonomistai vadina pasiūla. Lygiai kaip yra kainų poveikis paklausai, taip pat yra ir kainųpoveikis pasiūlai. Kainoms pakilus, ,,Gargždų naftos” bendrovė nori ir galipateikti rinkon daugiau benzino negu esant žemoms kainoms. Tai vadinamapasiūlos dėsniu. Jis teigia, kad norint paskatinti gamintojus nevengtididesnių ribinių kaštų, išaugsiančių didinant gamybą, jų gaminių kainosturi pakilti.IŠVADOS
Papildomi kaštai, susidarantys gaminant papildomus prekių ar paslaugųkiekius, vadinami ribiniais kaštais. Didinant gamybą, ribiniai kaštaipaprastai didėja. Taip yra todėl, kad siekdamos pagaminti daugiau, versloįmonės ima naudoti brangesnius išteklius ir procesus. Ar daug, ar mažaiprodukcijos būtų gaminama, sprendimas gaminti visada turi alternatyviuosiuskaštus. Kadangi gamybai pasiekus didesnį mastą tolesnis jos didinimas galimastik didėjant ribiniams kaštams, verslo įmonės gamina ir parduoda daugiautik esant didesnėms prekių kainoms, nes tik jos padengs išaugusius kaštus.Vadinasi, įmonių pasiūlos apimtis priklauso nuo jų gaminių kainų.
Ekonomikos moksle pasiūla vadinama įvairūs konkrečios prekės kiekiai,kuriuos jos gamintojas konkrečiu metu nori ir gali parduoti, esantskirtingoms tos prekės kainoms. Gamintojai visada nori parduoti daugiau,kai kainos didelės, ir mažiau – kai jos nukritusios. Tokia rinkos kainųįtaka pasiūlos apimtims vadinama kainų poveikiu arba pasiūlos dėsniu. Visų kurios nors prekės gamintojų individualių pasiūlų suma sudarorinkos pasiūlą. Kainos daro poveikį ir rinkos pasiūlai. Jo dydį nusakopasiūlos elastingumas kainoms. Jei kainų pokytis stiprus, pasiūlaelastinga, jei kainų poveikis silpnas, pasiūla yra neelastinga. Paprastaipasiūla esti elastingesnė, kai išteklius nesunkiai ir greitai galimaperkelti į konkretaus produkto gamybą arba iš ten perkelti į kito produktogamybą. Pasiūlos elastingumas taip pat priklauso nuo to, kiek laiko turigamintojai prisitaikyti prie kainų pokyčio. Kuo ilgesnis tas gamybosprisitaikymo laikotarpis, tuo pasiūla bus elastingesnė. Kainų poveikis parodo, kaip kinta gamintojų norimas parduoti kiekis,kai kinta kainos. Pati pasiūla dėl kainų nesikeičia. Pasiūla keičiasi tada,kai gamintojai nori ir gali parduoti visomis galimomis kainomis daugiauarba mažiau produkcijos negu anksčiau. Vaizduojant grafiškai, pasiūlospokytį parodys pasiūlos kreivės persikėlimas dešinėn arba kairėn. Tuo tarpukainų poveikis (kuris, kaip pasiūlos nekeičia) reiškia judėjimą pasiūloskreive aukštyn arba žemyn. Tarp veiksnių, kurie gali sukelti pasiūloskreivės pasislinkimą į kitą vietą, yra gamybos ribinių kaštų pokytis,gaminių pardavėjų skaičiaus kitimas, lūkesčių pasikeitimas.TURINYS
1. Įvadas 3 2. Pasiūlos elastingumas 3 3. Pasiūla ir paklausa 5 4. Firmos trumpalaikė pasiūla 5 5. Trumpalaikės pasiūlos elastingumas kainai 6 6. Ilgojo laikotarpio pasiūla 6 7. Firmos pasiūla 7 8. Išvados 8 9. Literatūra 9
LITERATŪRA
1. Ivlinas Tomas S. Ekonomikos teorija. – Vilnius: Mintis, 1991. – 151 p. –
ISBN 5-417-005630-02. Čičinskas J., Klebanskaja N. Ekonomika ir verslas. – Vilnius: Lietuvos Junior Achievement, 2001. – 282 p. – ISBN 9986-843-15-43. Martinkus B., Žilinskas V. Ekonomikos pagrindai. – Kaunas: Technologija, 2001. – 794 p. -ISBN 9986-13-575-34. Rastenienė A. Mikroekonomika. – Vilnius: Vilniaus vadybos kokegija, 2002. – 176 p. – ISBN 9986-9349-7-4