1 Finansinės analizės reikšmĖ
Analizė reiškia kokio tai tariamo objekto išskaidymą. Ji gali būti vykdomarealių objektų ar reiškinių (gamtoje), o t. p. mokslinėje srityje. Gamtojetai fizinis procesas (skaidymas), o mokslinėje veikloje tai mintinisabstraktus procesas, vykstantis žmogui mąstant. Kadangi ekonominiaiprocesai yra sunkiai fiziškai apčiuopiami, jų analizė atliekama abstraktausteorinio mąstymo būdu. Toks mąstymas padeda suvokti įvairius procesus,nustatyti jų sąveiką, vienų procesų nuo kitų priklausomumą ir darytiapibendrinimą, išvadas. Toks mąstymas yra iš analizės sintezės. Analizėsmetu išskiriami pagrindiniai tiriamų objektų požymiai, savybės, pažįstamatų objektų sudėtis, struktūra. Naudojant sintezę (priešingas analizeiprocesas) t. p. abstraktaus mąstymo būdu visa analizės metu gautainformacija apibendrinama: dalys jungiamos į visumą, nustatomi ryšiai tarpprocesų ir daromas apibendrinimas. Taigi, analizė ir sintezė, naudojamosekonominiams reiškiniams pažinti, sudaro abstraktaus mąstymo esmę.Ekonominiam moksle svarbus abstraktus mąstymas, nes realių eksperimentųatlikti negalima. Čia naudojami matematiniai skaičiavimai.Ekonominę analizę galima nagrinėti dviem aspektais:– socialiniu−ekonominiu;– techniniu.Pirmas apibūdina analizės turinį, objektą, tikslus ir uždavinius, oantrasis – priklausomas nuo pirmojo, tai analitiniai būdai ir techniniųpriemonių bei procedūrų jiems įgyvendinti rinkinys.Dar išskiriama:– mikroanalizė: tai ūkio funkcionavimo rezultatų analizė: šakų, pošakių,teritorijų veiklos analizė.– makroanalizė: ūkio pagrindinių grandžių (įmonių, kompanijų, akciniųbendrovių ir pan.) veiklos analizė.Socialiniai ekonominiai reiškiniai nagrinėjami ekonominės analizės pagalba,kuri gali būti skirstoma į:– teorinę (kokybinę) pvz., ekonomikos teorija;– konkrečią (kiekybinę).Antroji vykdoma įvairiais lygmenimis: • statistinė; • įmonės; • finansinė ir pan. Šios dvi analizės rūšys yra glaudžiai susijusios. Ekonomikos teorijągalima laikyti ekonominės analizės šerdimi, nes ji duoda teoriniuspagrindus kitiems ekonomikos mokslams. Kiekvienas konkretus ekonomikosmokslas, nagrinėdamas savąjį objektą, analizės metu duoda kiekybiniusįvertinimus ekonominiams procesams, kurie [įvertinimai] paskui yrapanaudojami makroekonominiuose tyrimuose, suteikiančiuose galimybę darytiišvadas, teorinius apibendrinimus. Apatinės 2 disciplinos yra labai susietos (metodologija). Bloko pagrindasyra buhalterinė apskaita. Analizės funkcija būdinga daugiau vėlesniamlaikotarpiui, kai viskas buvo sistematizuota specialiuose registruose. Ši sistema gali apibūdinti ir finansinės analizės reikšmę. Ji tarnauja netik mikro lygio ekonominiams reiškiniams įvertinti bet ir suteikiainformaciją ir makro lygio tyrimams. Finansinė analizė padeda geriausuvokti įmonėje vykstančius reiškinius ir procesus, priimti optimaliusvaldymo sprendimus. Ji tampa ypač aktuali esant ribotiems ištekliams irneribotoms reikmėms, atskleisdama vidinius ir perspektyvinius rezervus irvaldant sudėtingus ūkinius procesus. Jos pagalba įvertinama:– esama padėtis (retrospektyvinė analizė – ex post);– ateities perspektyvos (perspektyvinė analizė ex ante). Finansinė analizė susijusi su apskaita, kontrole, planavimu irorganizavimu. Ji siekia objektyviai įvertinti įmonės ekonominė būklę, kadpriimtų optimalius valdymo sprendimus. Ji yra svarbi ūkinių procesųpažinimo priemonė.
2 3 FINANSINĖS ANALIZĖS OBJEKTAS
Tai įmonės finansinė veikla ir rezervai, atsispindintys finansinių rodikliųsistemoje. Finansai yra piniginiai ištekliai, finansinė būklė parodofinansinius santykius (Įmonėje finansiniai santykiai yra tarp darbuotojų irpan., o už jos ribų – su bankais).Kiekviena įmonė apibūdinama tuo ekonominio potencialo požiūriu, kuriuo jirėmėsi ataskaitinio laikotarpio pradžioje. Pagal tai skiriamos tokiospagrindinės jos kryptys:– ekonominio potencialo ir jame vykstančių pasikeitimų vertinimas;– finansinės ūkinės veiklos rezultatyvumo vertinimas (ekonominio potencialopanaudojimas).Remiantis šiomis kryptimis gali būti analizuojama įvairiai detalizuojant.Detalizavimo lygis priklauso nuo analizės poreikių ir kitų objektyvių irsubjektyvių priežasčių laiko, techninių priemonių kiekio ir pan.) – nuoekspres analizės iki kelerių metų finansinės analizės. Didžiausias dėmesysturi būti skiriamas reikšmingiausiems rodikliams: mokumui, pelningumui,efektyvumui ir kt., nors kiekvienas įmonei skirtingu metu aktualiausi yraskirtingi rodikliai. Įmonės finansinė veikla atsispindi jos normatyviniuoseplaniniuose projektuose, atskaitomybės ir apskaitos informacijosšaltiniuose.Tyrimo objektas gali būti:– apibendrintas (visos įmonės finansiniai rezultatai, visa jos veikla);– detalizuotas (įmonės apyvartinės lėšos, pelningumas ir kiti rodikliai).Galima detalizuoti pagal padalinius (miestas, šalis).
1 FINANSINĖS ANALIZĖS TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Finansinės analizės tikslas – ne tik įvertinti objektyviai tiriamo objektofinansinės veiklos rezultatus, bet ir įvertinti tų ūkio subjektų priimamųalternatyvų ir vykdomų projektų kokybę ir jų realumą, t. p. išaiškintiprojektinių arba planinių užduočių įvykdymo rezultatus, veiksnius,nulėmusius tų rezultatų lygį, įvertinti tuos veiksnius kiekybiškai beiapskaičiuoti finansinės būklės gerinimo galimybes. Visa tai atspindianalizės nuoseklumą. Mes lyginame planus su faktiniais rezultatais irdarome išvadas ar projektas įgyvendinamas ar ne ir kodėl (priežastys).Analizės uždavinys – susisteminti analitinę medžiagą, daryti išvadas,pateikti pasiūlymus finansinei veiklai pagerinti t.y. užtikrinti teigiamastendencijas ir siūlyti kaip likviduoti neigiamas. Plačiąja prasmefinansinės analizės tikslas yra teikti objektyvią informaciją vartotojams,padėti įmonių vadovams didinti veiklos efektyvumą. Šiam tikslui pasiektikeliami konkretūs uždaviniai. Įvairiuose šaltiniuose jų išskiriama 5 – 10.Svarbiausi yra šie:1. Sukurti finansinės informacijos sistemą, atitinkančią įmonės politikąInformacija turi objektyviai atspindėti ūkio būklę. Kad per visą josformavimo ir perdavimo procesą inf-ja neprarastų savo patikimumo, tieprocesai turi būti atitinkamai kontroliuojami. Be to tikslumą nulemia inf-jos paskirtis. Svarbu t. p. sumažinti perteklinės informacijos kiekį.2. Palyginti faktinę padėtį su planais, standartais ir kitais parametrais.Lyginant konkrečius rodiklius su bazėmis galima stabėti reiškinio kitimotendencijas, nustatyti nukrypimus nuo bazės. Tai leidžia stebėti ekonominiųreiškinių vystymosi dinamiką, vertinti juos, nustatyti jų įtaką kitiems
reiškiniams. Tam suformuotos horizontali, vertikali ir trendo (dinamikos)analizė, t. p. naudojami absoliučių ir santykinių nukrypimų rodikliai irkiti įvairūs techniniai būdai.3. Padėti formuoti finansų valdymo ir apskaitos politiką. Jo tikslas –racionaliai panaudoti finansinius išteklius, nukreipti investicijątinkamiausia ir naudingiausia linkme ir palaikyti mokumą. Valdymo apskaitapadeda planuoti, kontroliuoti įmonės veiklą, koordinuoti veiklą viduje,finansų apskaita fiksuoja ūkines operacijas ir atvaizduoja jasatskaitomybėje. Jos abi padeda vadovams priimti valdymo sprendimus.Finansinė apskaita atspindi praeities įvykius, ji remiasi standartais,norminiais aktais ir nuostatais, o finansinė analizė orientuota į ateitį irdažniausiai neturi šių reglamentų Ji labiau priklauso nuo paties analitikokvalifikacijos. Apskaita remiasi tiksliais skaičiais, o finansinėjeanalizėje dažniausiai naudojami apytiksliai duomenys, tačiau jie yravertingi ir naudojami įvairių vartotojų. Be šių dar išskiriami kitiuždaviniai:– padėti įmonių vadovams kontroliuoti ūkinę ir finansinę veiklą;– padėti išvengti bankroto ir kitų finansinių sukrėtimų;– nustatyti pelningiausias veiklos sritis;– padėti koordinuoti visas veiklos sritis ir funkcinių padalinių darbą;– padėti išlaikyti kredito linijas su bankais.Uždaviniai dažniausiai siejami su žmonių poreikiais. Įmonių vadovamssvarbus yra pelningumas, veiklos efektyvumas, strategija ir įmonėsplėtimosi perspektyvos, investuotojams – likvidumas, pelno, dividendųdydis, bankams ir kreditoriams – finansinis pastovumas ir mokumas.Analitinė informacija būtinai turi būti pateikta įmonės vadovams irsuinteresuotoms institucijoms neišduodant komercinių paslapčių (pvz.,akcininkams).Analizės raida FA kaip mokslas atsirado vėliau negu žmonių veiklos sfera. FA elementaibuvo būdingi bet kokiai ūkinei veiklai. Tačiau jie visada buvo susiję suapskaita. Apskaitos pradžia irgi yra l. sena. Pirmiausia buvo tobulinamitokie apskaitos būdai, kurie garantavo veiksmingą kontrolę ir analizę.Pirmasis apskaitos pradininkas, kuris sukūrė dvejybinio įrašo sistemąPAČIOLIS (XVa.). Sisteminės analizės pradininku laikomas Žakas Savari (1622-1690). Jis įvedė sintetinės ir analitinės apskaitos sąvokas ir laikomasvaldymo apskaitos pradininku ir ekonominės analizės pradininku. Jo idėjosbuvo pagilintos XIXa. italų buhalterio Dž. Čerboni (1827-1917). Jis sukūrėsintetinių sąskaitų klasifikavimą ir suskaidė sintetines sąskaitas įanalitines. XIXa. pab. Vokietijoje ir JAV apskaita plėtojama tobulinantūkinės veiklos analizę. Įmonėse pradėtas naudoti valdymo principas pagalnukrypimus. Dėl to patobulėjo visų rūšių išlaidų tyrimas, analizės būdaisgaliam nustatyti išlaidų ryšius su gamybos didėjimu, technologinių procesųtobulinimu. XXa. pr. atsirado originali apskaitos sritis –BALANSOTYRA, kuri jau turėjorealius analizės elementus. Balansai pradėti analizuoti ekonominiu irjuridiniu aspektu. Šią analizę išvystė I.Šeras, P.Gestneris. P.Gestnerisįvedė balanso analitinių charakteristikų sąvokas. Vieno žymiausių balansotyrimo specialistų šveicaro I.Šero dėka analizė tapo ne tik sudedamąja, betir savarankiška buhalterinės apskaitos dalimi. Juridinei analizės krypčiaiatstovavo R.Baigel, K.Porcig. Šie autoriai išvystė balanso analizės irrevizijos teoriją ir praktiškai ją naudojo. Rusijoje ši balanso analizėsteorija pakilo iki mokslinio lygio dėka A.K.Roščiachovskio. Jis laikomas I-uoju buhalteriu, įvertinusiu FA reikšmę ir nustatęs jos ryšį su buhalterineapskaita. A.Rudanovskis, N.Blatovas, J.Nikolajevas vysto komerciniųskaičiavimų mokslą. Balanso analizė ir komerciniai skaičiavimai sudarė FAesmę. Lietuvoje taip pat žinomi ekonomistai – Dz.Budrys, Ilgūnas… ne tikišleido knygas, bet ir dėstė apskaitos disciplinas. Rusijoje, porevoliucijos, FA elementai transformavosi į įmonių ūkinės veiklos analizę.Šis procesas vyko laipsniškai, stiprėjant analizės kontrolinėms funkcijomsir silpnėjant komercinių skaičiavimų reikšmei. Kadangi Rusijoje pasikeitėgamybos būdas – ji perėjo į planinės ekonomikos vėžes – pradėjo dominuotinukrypimų nuo planinių užduočių analizė. Balanso analizė neteko reikšmės.Įmonių ūkinės veiklos analizė atsiskyrė nuo BA. Ji vystėsi teorine irpraktine kryptimis. Šį procesą užtvirtino XXa. 3-4 dešimt. pasirodžiusiosknygos (S.K.Tatur, M.Bakanov). XXa. VII dešimt. ūkinės veiklos analizėsteoriniais pagrindais daug rašė A.D.Šeremet. Jis atliko didelį darbąmatematizuodamas ir formalizuodamas analitinius uždavinius, o tai sudarėgalimybes analizei naudoti elektronines skaičiavimo mašinas. Vakaruose FAišaugo į atskirą mokslą, veikiant rinkos ekonomikos poreikiams, t.y.poreikiams, kurie susiję su įmonių veiklos finansavimu, VP rinkos plėtojimuir ekonominių reiškinių studijavimu siekiant išvengti bankroto. J.Horriganišskiria 5 mokyklas:1. Empirinių pragmatikų mokykla (jos atstovai – profesionalūs analitikai,kurie dirbo įmonėse kreditingumo analizės srityje. Jie mėgino pritaikytisantykinius rodiklius kredito gavimui pagrįsti (Robert Foulke). Jiepirmieji parodė analitinių koeficientų įvairovę ir parodė kaip juosapskaičiuoti iš buhalterinių duomenų.)2. Statistinės FA mokykla (atstovas A.Wall. Jis tęsė pradinės mokyklosveiklą. Jo nuomine, koeficientai naudingi tik tada, kai yra nustatytikriterijai, ribinės reikšmės tų rodiklių.)3. Multivariantinių analitinių modelių mokykla (atstovai: H.Winacor,J.Bliss. Jie mėgino sukurti finansinių koeficientų sistemą, kuri padėtųįvertinti įmonės finansinę būklę. Rodikliai buvo jungiami į piramides,siekiant parodyti jų tarpusavio sąryšį. 1970m. buvo sukurtas kompiuterinių,imitacinių modelių metodas.)4. Bankroto prognozuotojų mokykla (R.F.Smith. Jie mėgino pabrėžtifinansinės veiklos pastovumą ir išskirti įmonės veiklos strategijosformavimo reikšmę. Pabrėžė apskaitos teikiamos informacijos naudingumąbankroto prognozei.)5. Fondų rinkos dalyvių mokykla (autorius Dž.Forster. Pagal jį finansinėatskaitomybė vertinama kaip analizės šaltinis, prognozuojant investicijųefektyvumą bei VP prekybos riziką. Tai labiau mokslinė FA kryptis, kuriąpraktikoje sunku pritaikyti.)
Finansinės analizės metodaiMetodas apibūdinamas nusakant metodo pagrindinius ypatumus irkonkretizuojant analizės techninių būdų visumą finansiniams reiškiniamstirti. Analizės metodas pasižymi tam tikrais ypatumais:
– Kompleksiškumas;– Veiksnių įtakos finans. rodikliams išaiškinimas;– Finansinės veiklos dinamikos nagrinėjimas;– Nepanaudotų galimybių išaiškinimas ir apibendrinimas. Finansinėje analizėje naudojami matematiniai, statistiniai, loginiai,ekonometriniai, psichologiniai ir t.t. tyrimo būdai. Ekonominėje praktikoje ir teorijoje yra priimta analizės būdusklasifikuoti į:– Tradicinius: naudojami nuo ūkinės veiklos analizės atsiradimo. Jiemspriskiriama: lyginimas, detalizavimas, grupavimas, eliminavimas(grandininių pakeitimų, skirtumų, saldo), balansinių sugretinimų taikymas,indeksų, vidutinių dydžių, koeficientų, procentų, integralinis, grafinis;– matematinius-statistinius: pradėti naudoti sukūrus ESM. Yra šie būdai:ekonometriniai (regresinė, koreliacinė analizė, dispersinė analizė, lošimoteorija, matematinis programavimas, imitacinis ir matricinis modeliavimas,masinio aptarnavimo teorija ir t.t.);euristiniai(psichologiniai)(analogijos ir asociacijos, inversija, smegenųšturmas, kontroliniai klausimai, morfologinė analizė ir t.t).– specifinius būdus: SWOT analizė, f-nė vertinė analizė ir kt. Visianalizės rezultatai dažniausiai pateikiami analitinėse lentelėse. Oapibendrinti rezultatai grafikuose, apibendrinančiose lentelėse.Tradicinių finansinės analizės būdų esmė.* Lyginimas – dažniausiai naudojamas būdas, juo pradedama analizė. Lyginamasu planu, su praėjusiais laikotarpiais, su vidutiniais dydžiais, sugeriausiais rezultatais. Taip sužinomi nukrypimai nuo prognozuojamų dydžių,įvertinti nukrypimus, kitimo tendencijas, kontroliuoti finansinių procesųeigą ir reikiamu metu pakreipti ją teigiama linkme. Palyginimas atliekamaspasirenkant tam tikrą palyginimo bazę, t.y. praeitą laikotarpį, analogiškorodiklio dydį kitoje įmonėje, ar įm. padalinyje, galima rinktis vidutinį iršakinį rodiklį ir pan. Lyginimas g.b. atliekamas įm. viduje ir suišoriniais duomenimis. Atliekant analizę reikia nepažeisti palyginamumoprincipo, t.y. lyginant rodiklius t.b. naudojama vienoda rodikliųapskaičiavimo metodika, palyginimui naudojamas tas pats laikotarpis,tiriamojo obj. org. struktūra bei veiklos sritis. Tam tikslui naudojamiperskaičiavimai.* Detalizavimas kartu su kitais būdais padeda įvairiapusiškai įvertintitiriamus reiškinius, nustatyti priežastis, nulėmusias rezultatus. Rodiklių,detalizuotų pagal tam tikrą laikotarpį, analizė rodo ūkinių procesųdinamiką ir ritmingumą. Detalizavimas pagal ūkinių operacijų vietą parodopirmaujančius ir atsiliekančius gamybos barus, nustato kiekvieno jų indėlįį bendrus rezultatus. Detalizavimas pagal atsakomybę leidžia individualiaivertinti atlikėjų darbą. Rodiklių skaidymas į sudedamąsias dalis įgalinasudaryti analitines formules, įvertinti rodiklių tarpusavio ryšį.* Grupavimas padeda nustatyti rezultatinių ir grupuojamų rodikliųtarpusavio ryšį. Tai procesų ir reiškinių, priežasčių ir jas lėmusiųveiksnių klasifikavimas. Duomenų grupavimas turi būti ekonomiškaipagrįstas. Analizuojant nustatoma priežasties ryšiai, priklausomybės,pagr.priežastys ir veiksniai. Aukštesnėse valdymo grandyse taikomi tokiegrupavimo būdai: topologinis (vienodų gamybos įm., cechų, pan.technologijos), struktūrinis (įm.pagal gamybinį pajėgumą, darbo našumą,produkcijos sudėtį ir t.t.), analitinis – apimantis topologinius irstruktūrinius rodiklius. Jie padeda nustatyti tiriamų reiškinių, objektų,rodiklių tarpusavio ryšius, naudojant koreliacinę analizę.* Vidutinių dydžių būdu tiriamos reiškinio tipinės savybės. Analizuojantreikia įvertinti įm. veiklą per atask. laik. Vidutiniai dydžiai būtinitiriant reiškinius, susijusius su įm. veikla, tačiau, rodydami bendrascharakteristikas, vidutiniai dydžiai niveliuoja individualius rezultatus,todėl jie dažniausiai naudojami kartu su grupavimu.* Indeksų būdas pagrįstas santykiniais rodikliais ir parodo reiškiniosantykį su jo praėjusio laik. lygiu, priimamu kaip pagrindas. Indeksai,atspindintys vienmačių dydžių santykius, vadinami individualiais, oapibūdinantys sudėtinių reiškinių santykius – grupiniais.* Procentais atspindimas plano įvykdymas, pokyčiai, įvykę per analizuojamąlaik., tiriamų reiškinių struktūra.* Koeficientai parodo dviejų tarpusavyje susijusių konkrečių dydžių santykį(pvz. gamybos ritmingumą, apyvartinių lėšų apyvartumą).* Balansinio būdo esmė ta, kad analizuojamų veiksnių ryšiai atvaizduojamibalansine lygybe. Tam tikrų veiksnių įtakos dydžių algebrinė suma t.b. lygireiškinio rezultatinio rodiklio nukrypimo dydžiui (veiksniai t.b. susijęadityviniu (suminiu) ryšiu). Sudaromi bazinių ir ataskaitinių dydžių irkiekvieno veiksnio nukrypimų nuo plano balansai. Tokie balansai rodoveiksnio poveikį rezultatui (pvz. mokėjimo pajėgumo, pajamų ir išlaidų irkt. balansai).* Eliminavimas – tai būdų sistema, leidžianti kiekybiškai išmatuotikiekvieno veiksnio poveikį tiriamo rodiklio lygiui. Naudojami šieeliminavimo būdai: grandininių pakeitimų, skirtumų ir saldo.– Grandininių pakeitimų būdu nustatomas multiplikaciniais ryšiais susietųveiksnių poveikis rezultatui. Papildomai skaičiuojama keletas bazinio irataskaitinio rodiklio sąlyginių reikšmių, pasirenkant vieną veiksnį, okitus laikant nekintamais. Nuosekliai keičiant veiksnių bazinę irataskaitinę reikšmes, gaunamos tarpinės rezultatinio rodiklio reikšmės. Joslyginamos ir taip nustatoma veiksnių įtaka (pirmiausia kiekybinių, vėliaukokybinių). Pvz. dydis A išreiškiamas daliniais rodikliais A=a x b x c,grandininiai pakeitimai atliekami taip:a0 b0 c0 A0a1 b0 c0 A1A1 – A0 = ΔAaa1 b1 c0 A2 A2 –A1 = ΔAba1 b1 c1 A3 A3 –A2 = ΔAcBendro rezultatinio rodiklio nukrypimas nuo bazinio lygus dalinių rodikliųpokyčių sumai: A3 – A0 = ΔAa+ ΔAb + ΔAc
– Absoliutinių skirtumų būdu rezultatinio rodiklio pokytis, veikiantveiksniui, yra sandauga veiksnių:a) faktinių reikšmių visų veiksnių iki tiriamojo veiksnio (pagal analitinėsformulės rangą);b) bazinių reikšmių visų po jo esančių veiksnių.
– Dar ekonomiškesnis yra santykinių skirtumų būdas. Tai sandaugarezultatinio rodiklio bazinės reikšmės su: a)veiksniu, esančiu formulėseilutėje iki nagrinėjamo veiksnio, plano įvykdymo indeksais;b)tiriamo veiksnio plano įvykdymo indeksu,sumažintu 1– Saldo būdo esmė tokia: jei žinomas bendras rezultatinio rodiklionukrypimas bei visi, išskyrus vieną, veiksniai, turintys įtakosrezultatiniam rodikliui, ir nustatytas tų veiksnių poveikis, tai to vienoveiksnio poveikis bus skirtumas tarp rezultatinio rodiklio bendro nukrypimoir sumos nukrypimų nuo kitų veiksnių poveikių.– Analitinio tyrinėjimo savarankiškas etapas yra apibendrinimas, skirtasrezultatų sintezei. Apibendrinama taip: pirma, išskiriami lemiami
veiksniai, daugiausia turintys įtakos ūkiniam reiškiniui; antra, pagalanalitines formules nustatomas tirtų veiksnių ir rezultatinių veiksniųryšys; trečia, pateikiamas galutinis įvertinimas, kaip išvada apie tiriamoobj.darbo rezultatą, įvertinant veiksnius pagal tai ar jie yra išoriniai,ar vidiniai, priklausantys nuo įm., ar ne, svarbiausius ir antraeilius.Baigiama parodant ekonominės veiklos teig. bei neig. ypatybes.Matematinių būdų charakteristika.Kad būtų galima naudoti finans. analizei matematinius būdus, reikia:– sukurti tokių matematinių ekonomikos modelių kompleksą, kuris atspindėtųekonominių procesų kiekybinę charakteristiką;– tobulinti ekonominės inf. apie įm. veiklą sistemą;– turėti techninių priemonių, galinčių kaupti, saugoti, apdoroti irperduoti inf.;– organizuoti analitikų grupę iš atitinkamų sričių specialistų.* Matematinės statistikos būdai taikomi, kai analizuojamų rodiklių pokytisyra atsitiktinis procesas. Dažniausiai taikomas matematinis statistikosmetodas – porinė ir daugiamatė koreliacija.Tiriant vienmates statistines visumas, naudojama: variacinės eilutės,pasiskirstymo dėsniai, išrinkimo būdai. Daugiamatėms statistinėms visumomstirti taikoma koreliacijos, regresijos, dispersijos, spektrinis,komponentinis, ir faktorinis analizės būdai.Regresinė ir koreliacinė analizė plačiai naudojama tiriant atsitiktinespriklausomybes tarp reiškinių, neturinčių griežto finansinio charakterio.Koreliacinė analizė padeda nustatyti veiksnių ir rezultatinio dydžio ryšiostiprumą, o regresinė analizė leidžia nustatyti įv. susijusių reiškiniųpriklausomybės formą.* Ekonometriniams būdams reikalingos trijų sričių – ekonomikos, matematikosir statistikos žinios. Ekonometrijos pagrindas – ekonominis modelis. Taiekonominio reiškinio scheminis vaizdas, sukurtas remiantis mokslineabstrakcija ir atspindintis to reiškinio pagr. bruožus.* Matematinio programavimo būdas – tai planinių skaičiavimų būdas.* Operacijų tyrimo būdu kuriami tikslinių operacijų metodai, kiekybiškaiįvertinami gauti sprendimai ir parenkami geriausi. Tikslas – suderintitarpusavyje susijusius struktūrinius sistemos elementus, kurie leidžiagauti geriausius ekonominius rodiklius iš kelių galimų.* Žaidimų teorija (operacijų tyrimo dalis) – tai matematinių modelių,skirtų optimaliems sprendimams gauti esant neapibrėžtoms ar konfliktinėmssituacijoms, turinčioms įv. interesus, teorija.* Masinio aptarnavimo teorija, pagrįsta tikimybių teorijos pagrindu, tiriamasinio aptarnavimo proceso kiekybinį įvertinimą matematiniais metodais.Bendra užd., susijusių su masiniu aptarnavimu, savybė yra atsitiktinisreiškinių pobūdis, kurie apibrėžiami statistiniais dėsningumais. Jųkiekybinis išmatavimas ir yra masinio ap. teorijos pagrindas.* Euristiniai būdai – tai neformalizuoti ekonominių užd. sprendimo būdai.Jie susiję su esama ūkine situacija ir pagrįsti intuicija, patirtimi,eksperimentiniais specialistų įvertinimais.
Analizės organizavimasFA – tai įv. institucijų atliekamų tyrimų metodas. FA organizavimasdažniausiai priklauso nuo to, kas yra jos vykdytojas ir kokiems tikslams taanalizė atliekama, kokiems vartotojams skiriama. FA g.b. atliekama įmonės:– viduje pačių įmonės vadovų, ekonominių tarnybų;– išorėje, atliekama įv. valstybinių ar visuomeninių institucijųdarbuotojų.Vidiniai vartotojai suinteresuoti įmonės veiklos tęstinumu bei josefektyvumu, kreditavimo galimybėmis, finansine rizika bei galimybeišsilaikyti konkurencinėje rinkoje. Tuo tarpu išorinės analizės vartotojai(bankai, akcininkai, mokesčių tarnybos, auditinės konsultacinės firmos,statistikos departamentas ir kt.) turi savo specifinius tikslus, tirdamiįmonių veiklą. FA organizavimas priklauso nuo subjekto, atliekančioanalizę, tikslų ir uždavinių. Tipinių analizės metodikų kūrimas, mokslo irpraktikos darbuotojų panaudojimas sudaro galimybę kokybiškiau atliktianalizę. Viena iš svarbiausių ūkinės veiklos analizės organizavimo sąlygųyra jos planavimas.Planuojama dažniausiai 2 etapais:1. sudaromas kompleksinės analizės planas;2. planas detalizuojamas analizės programos pavidalu. Kompleksiniame plane numatomas analizės tikslas, klausimai, analitiniairodikliai, kuriuos reikia išnagrinėti. Planuojant numatomi informaciniaišaltiniai, analitinių lentelių, grafikų formos, jų užpildymo metodiniainurodymai. Sudaromas kalendorinis grafikas analizei atlikti, numatomiatsakingi asmenys ir analizės rezultatų pateikimo forma. FA darbasLietuvoje t.b. atliekamas vyr. finansininko. Didelėse įmonėse g.b. analizėsskyriai, kurie turėtų atlikti sistemingą, operatyvinę analizę ir aprūpintita informacija įmonės vadovus. Praktikoje tikslinga įmonėse priklausomainuo jų dydžio turėti organizacinę analizės sistemos valdymo struktūrą.Vykdant didesnės apimties finansinę analizę, sudaromas analizės planas,kuriame numatoma: 1) analizės tikslas, 2) analizės objektas, 3) analizėsturinys, 4) asmenys, kurie dalyvaus vykdant analizę, 5) informacijosšaltiniai, 6) darbo ar atskirų jo dalių baigimo terminai, 7) kas kur irkada aptars analizės rezultatus, 8) kas panaudos rekomendacijas atlikusanalizę, 9) kas kontroliuos, kaip įgyvendinamos rekomendacijos. Analizėsprocesas apima analizės metodiką, kuri yra esminė analitinio darboorganizavimo grandis. Metodika – t.y. analizės atlikimo tvarkos iranalizuojamų rodiklių algoritmų aprašymas. Ji apima analizės tikslą,uždavinius, principus, techniką, nurodo abstraktaus pobūdžio įvedamą irišvedamą informaciją. Nuo metodikos aprašymo labai priklauso analizėsatlikimo procesas ir rezultatai. Analizės darbas g.b. atliekamas rankiniuar kompiuteriniu būdu.
ANALIZĖS ŠALTINIAIAnalizės šaltinis – tai informacijos ar apskaitos registras, duodantispakankamai duomenų įmonės finansinei veiklai analizuoti. Analizės šaltiniaig.b. klasifikuojami į vidinius išorinius.* Išoriniai analizės šaltiniai – tai visa ta informacija, dažniausiaineapskaitinė, kuri g.b panaudota analizuojant įmonės veiklą. Tai –specialių kompanijų, agentūrų teikiama info apie įmones (tai bendroekonominio pobūdžio duomenys , apibūdinantys įmonės veiklos aplinką).Išorinės info sudėtyje g.b. ir apskaitos teikiami duomenys apie įm. turtąir nuosavybę, pelną ir sąnaudas. Šią informaciją naudoja daug įv. Infovartotojų. Ši informacija kaupiama žinynuose, specialiose bibliotekose irplatinami gyventojų tarpe. Šia informaciją naudoja ne vien tik įmoniųvadovai specialistai, bet ir kreditinių įstaigų tarnautojai, konsultacinėsfirmos, užsienio kompanijos. Prie išorinės info galima priskirti ir info,kurią teikia valstybinės institucijos (statistikos dep įvairi informacijaskelbiama periodinėje spaudoje).* Vidiniai analizės šaltiniai apima:1. planinę normatyvinę info;2. apskaitos duomenis;3. atskaitomybė– Planiniai – normatyviniai šaltiniai susiję su įm. ateitiesperspektyvomis. Tai:
1. įmonės sudaromi planai;2. prognozės.Normatyviniai šaltiniai, tai įv normatyvai, kuriais remiantis yraplanuojama ir prognozuojama įm veikla. Normatyvai daugiau siejasi su vidineapskaita. Planinių ir normatyvinių šaltinių reikšmė analizei yra ganadidelė, nes padeda nustatyti įmonių veiklos dinamiką, atitinkamų rodikliųkitimo tendencijas.– Apskaitos teikiama informacija:
Apskaita – tai pagr finansinės info tiekėjas, nes remiantis ja sudaromosataskaitos. Apskaita aprūpina analizę labai išsamia ir detalizuota info.Buhalterinė apskaita remiasi operatyvinės ir techninės apskaitos teikiamaisduomenimis. (operatyvinė apskaita -tai, kas daroma kiekvieną dieną, pvz.darbo laiko apskaita). Statistinė apskaita teikia info ne sistemingai, oatrankiniu būdu. Sintetinės ir analitinės apskaitos duomenys papildofinansinės atskaitomybės duomenis. Tai sistemiškai apdoroti duomenys, kuriepagrįsti konkrečiais dokumentais ir apskaitos registrais. Apskaitosteikiama info yra pakankamai patikima ir objektyvi, nes apskaitos sistemavisose šalyse yra reglamentuojama įstatymų, vyriausybinių nutarimų irprofesinių apskaitos organizacijų rekomendacijų. Apskaitos duomenysdažniausiai naudojami tada, kai atskaitomybėje nėra analizei reikalingųduomenų, kai norima nuodugniau ir operatyviau išnagrinėti atitinkamasįmonės veiklos sritis, reiškinius ar procesus. Atliekant analizę, būtinapanaudoti visų rūšių sintetinės ir analitinės apskaitos duomenis, esančiuspirminiuose ir suvestiniuose dokumentuose, žiniaraščiuose, žurnaluose,knygose ir pan.– Atskaitomybė yra pagrindinis finansinės analizės šaltinis, teikiantislabai daug naudingos informacijos. Daugelio pasaulio šalių finansinęatskaitomybę sudaro:1) balansas2) pelno ir nuostolio ataskaita3) pinigų srautų ataskaita4) pastabos (priedai)5) įmonės administracijos pranešimasPrie atskaitomybės priskiriama auditoriaus išvada. Analitikai daugiausia dėmesio skiria balanso, pelno (nuostolio) beipinigų srautų analizei. Pastabos (priedai) informacijos vartotojams padedageriau orientuotis vertinant pagrindinius ataskaitų rodiklius. Jose kartaispateikiama gana išsami ir detali informacija, iššifruojami pagrindiniaibalanso bei pelno nuostolio ataskaitos rodikliai. FA atskaitomybė skirstomaį:1) Finansinę;2) Statistinę. Ji koncentruotoje formoje pateikia duomenis apie įmonės finansinę būklęLietuvoje FA sudaroma remiantis 1993m. spalio 27d. nutarimu Nr. 804. Šiatskaitomybė turi labai svarbų papildymą – tai paaiškinamąjį raštą.Vakarietiškoje atskaitomybėje tas raštas vadinamas įvairiai: pastabos,notes, disclosure. Paaiškinamojo rašto info skirstoma į finansinę irnefinansinę. Paprastai pažymose pateikiama ta info, kurios nėra pačiosefinansinėse ataskaitose, bet kuri g. b. įdomi šios info vartotojams.Papildomojoje info dažnai būna atskleidžiami debitoriai, kreditoriai,tarptautinių įmonių padaliniai, bei papildomai pateikiama analitinė info(apskaičiuoti rodikliai, ankstesnių laikotarpių duomenys). Visa ši infopadeda priimti valdymo sprendimus. Vakarų šalyse yra ir kitokių ataskaitų ,pvz, pridėtosios vertės ataskaita. Visa analizei naudojama info t bpatikima. Patikimumą fin ataskaitų užtikrina auditas. Todėl būtinas FAelementas yra auditoriaus išvada. Tačiau nežiūrint į atliktą auditą,kiekvienas asmuo, pradėdamas analizuoti fin ataskaitas turėtų patssusipažinti su jomis iš esmės ir formaliai. FA turi turėti:1. juridinio dokumento rekvizitus;2. t b užpildytos visos skiltys ir atliktas aritmetinis patikrinimas Iš esmės siekiant patikrinti fin ataskaitas reikia patikrinti pagrindiniųrodiklių, atvaizduotų ataskaitose, tarpusavio suderinamumą: pvz.; grynasispelnas pelno (nuost) ataskaitoje t b lygus grynajam pelnui pelno (nuost)paskirstymo ataskaitoje. FA teisingumą patvirtina ir įrodo auditoriausišvada. Svarbus analizės šaltinis yra bendrosios akcijų rinkos duomenys.Jie dažniausiai matuojami įvairiausiais indeksais, pateikia akcijų rinkoslygį, pagal kurį gali būti nustatyta individuali įmonės padėtis ir kurisparodo konkrečios pramonės šakos perspektyvas. Vadinasi jei įmonės akcijųkursas mažesnis už tos pačios pramonės šakos konkurentų akcijų kursą,biržos duomenys parodo, kad rinka yra ne tokia jautri įmonės padėčiai neianksčiau palyginti su jos konkurentais. Visi minėti finansinės analizėsšaltiniai turi būti naudojami kompleksiškai. Tai leidžia nuodugniai iroperatyviai išanalizuoti įmonės ir jos padalinių veiklą. Nuo šaltiniųsudėties, turinio ir tinkamo jų naudojimo daug priklauso analizėsorganizavimas ir rezultatai. Savo ruožtu analizės šaltinių parinkimaspriklauso nuo analizuojamojo objekto, nuo to, kas analizuoja, kokie keliamianalizei tikslai, uždaviniai ir pan. Svarbu pasiekti, kad naudojamiinformacijos šaltiniai ir jų pagrindu atlikta analizė padėtų priimtiveiksmingus valdymo sprendimus ir kurti lanksčią įm. veiklos strategiją.Finansinės analizės kokybė, jos išvadų tikslumas labai priklauso nuoanalizės šaltinių patikimumo. Todėl prieš analizuojant reikia patikrintivisus analizės šaltinius. Tikrinant šaltinius, nagrinėjami šie svarbiausiklausimai: 1) ar tinkamai įformintos visos fin ataskaitos; 2) ar laikomasijų pateikimo terminų; 3) ar fin ataskaitų formų rodikliai suderinti vienisu kitais; 4) koks buhalterinio balanso perimamumas.FINANSINĖS ANALIZĖS RŪŠYSPati FA yra viena iš ekonominės analizės rūšių. FA ir ekonominė analizėturi l glaudų ryšį, nes FA teikia info ekonominei analizei, ir plačiąjaprasme ekon analizei apima įvairias analizės rūšis. Jeigu pažvelgti į ekonanalizę įvairiais aspektais, tai galima pastebėti, kad ekon analizė g bskirstoma į įv rūšis, priklausomai nuo analizės atlikimo laiko:1. Retrospektyvinė analizė nagrinėja praeito laikotarpio duomenis.2. Perspektyvinė analizė susijusi su prognozių, planinių duomenųanalizavimu. Pvz.; prašant iš banko paskolos, reikia pateikti duomenis apieateities pelną, turtą ir pan. Tokiu atveju bankas analizuos prognozuojamusduomenis. Perspektyvinė analizė g.b atliekama ir pačio plano ar prognozėssudarymo metu, kada remiantis planiniais duomenimis atliekamas įmfinansinės būklės stabilumo patikrinimas, remiantis įv analizės būdais.Tokios inf rezultate koreguojami arba pripažįstami priimtinais prognoziniaiarba planiniai duomenys.3. Operatyvinė analizė – tai analizė atliekama per trumpus periodus, pvz.;per savaitę, dieną. Ši analizė naudojama įmonės kasdieniniams valdymotikslams. Ji l efektyvi, nes padeda įmonių vadovams dar nepasibaigusataskaitiniam laikotarpiui pastebėti neigiamas tendencijas (veiklos tend)jas analizuoti , nustatyti priežastis ir kaltininkus bei imtis priemonių
įmonės veiklai gerinti.Kitas klasifikacijos požymis yra pagal turinį: pagal tai yra išskiriamosįvairių įm veiklos sferų analizės rūšis:1. techninė – ekonominė2. finansinė3. darbo rodiklių analizėPagal gaminių (paslaugų) f-jas yra išskiriama:1. Funkcinė – vertinė analizė, kurios tikslas įvertinti gaminamosprodukcijos f-jas, atsižvelgiant į jų ekonomiškumą, t y palikti tas f-jas,kurių išlaidos mažiausios ir atsisakyti tų, kurios yra brangiausios. Šiąanalizę dažniausiai atlieka specialistų kolektyvas, kurie nusprendžiaremdamiesi alternatyvų analize, kurias f-jas palikti, ir kurių atsisakyti.Analizės klasif g b l įvairus:1. pagal vietą (visos įm, darbo vietos, padalinio anali)2. pagal atlikėjus: a) įmonės veiklos analize (vadovai) b) mokestinė analizė (mok insp) Visos paminėtos analizės rūšys glaudžiai siejasi su FA, nes FA irgi g batliekama laiko požiūriu: retrospektyvinė ir perspektyvinė, vietospožiūriu, pgl atlikėjus ir t.t. Tačiau FA būdinga tai, kad ji plačiausiainaudoja fin ataskaitas kaip analizės šaltinį. Reikėtų atskirti finansųvaldymą nuo FA, nes finansų valdymas apima finansų instrumentų reguliavimąįmonėje, o FA nagrinėja finansinius santykius, susiklosčiusius pačiojeįmonėje bei santykiuose su išoriniais verslo dalyviais, atsispindinčiusfinansinėse ataskaitose. FA pagal jos atlikimo būdus yra skirstoma į:1. Horizontali analizė – tai dviejų ar daugiau metų fin ataskaitų duomenųpalyginimas. Ši analizė padeda nustatyti atitinkamų rodiklių dinamiką.Rodiklių dinamika apskaičiuojama absoliučiais dydžiais ir procentais, t.y.nustatomi nukrypimai nuo bazinių rodiklių. Horizontali analizė tai yradinamikos analizė, kurios metu ataskaitiniai duomenys lyginami su baziniaisarba praeito laikotarpio duomenimis. Remiantis dinaminėmis eilutėmis yraapskaičiuojami visų fin ataskaitų straipsnių kitimo tendencijos. Šiosanalizės privalumas yra tas, kad taikant paprastus skaičiavimus galimanustatyti įmonės fin būklės pasikeitimo priežastis, bei remiantis šiaisduomenimis numatyti tolimesnės analizės gilinimo kryptis.2. Vertikalioji analizė. Vertikaliosios analizės esmę sudaro tai, kadatitinkamas finansinės ataskaitos rodiklis lyginamas su bendru baziniu tosataskaitos rodikliu, o gautas dydis išreiškiamas bazinio dydžio procentais.Ją suprantame, kaip kiekvieno fin ataskaitos straipsnio lyginamojo svoriopasirinktame baziniame rodiklyje apskaičiavimą. Dažniausiai kitiemsdaliniams rodikliams apskaičiuoti baziniai dydžiai yra bendra aktyvų,pasyvų, pelno, pardavimų suma ir pan. taigi kiekvienas dalinis rodiklissudaro tam tikrą bazinio (pagrindinio) rodiklio procentą. Jeigu atliekamakeleto metų analizė, tai ne tik nustatoma, kaip keitėsi daliniai rodikliai,bet ir kokios tų pasikeitimų priežastys. Vertikaliąją analizę galimavadinti rodiklių lyginamųjų svorių skaičiavimu. Gerai atlikta vertikaliojirodiklių (lyginamųjų svorių) analizė parodo ne tik tam tikrų rodiklių vietąbendroje rodiklių sistemoje, bet ir apibūdina įmonės ūkinę-finansinę būklę.Jeigu analizuojame balanso duomenis, tai baziniu rodikliu pasirenkame turtobendrą sumą aktyve ir savininkų nuosavybės ir įsipareigojimų bendrą sumąpasyve. Analizuojant pelno (nuostolio) ataskaitą, baziniu rodikliupasirenkame pardavimus. Ši vertikalioji analizė kaip ir horizontaliojisuteikia nemažai info apie įmonės finansinės būklės kitimą, nepateikiantabsoliučių skaičių, o tai yra l naudinga (svarbu).3. Trendo analizė (tam tikra horizontaliosios analizės atmaina). Kai kurieautoriai ją laiko savarankiška finansinės analizės rūšimi. Jos pagrindinistikslas – nustatyti ilgesnio laikotarpio rodiklių kitimo pagrindinestendencijas ir dėsningumus, todėl finansinių ataskaitų duomenysanalizuojami kelerių ar net keliolikos metų (5-10). Norint nustatyti vienoar kito rodiklio kitimo tendencijas, labai svarbu tirti jo ryšius su kitaisrodikliais. Apskritai tirti rodiklių dinamiką yra gana sunkus uždavinys,nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tai tik aritmetiniai veiksmai.Analitikas turi labai kruopščiai įvertinti visą informaciją, kuri yrapateikta finansinėse ataskaitose, nustatyti jos patikimumo ir objektyvumolaipsnį. Kuo ilgesnis laikotarpis, tuo didesnė tikimybė, kad rodikliai yramažiau palyginami. Apibendrinant galima pasakyti, kad FA yra viena iš ekonanalizės rūšių ir pagal kai kuriuos ekonominės analizės požymius ji g bklasifikuojama taip kaip ir ekonominė analizė. Fin. analizės specifikąsudaro paminėtos 3 jos rūšys ir santykinė analizė.Balanso analizėAnalizuojant balansą, pirmiausiai:1. susipažįstama su balanso straipsnių sudėtimi;2. po to nustatomas balanso straipsnių kitimas, lyginant atskaitinius metussu praėjusiais laikotarpiais.Šis kitimas gali būti nustatomas absoliučia suma, %, koeficientais. Tokiaanalizė vadinama horizontalia balanso analize. Ji padeda įvertinti įmonėsturto kitimo atvejus bei jų susidarymo šaltinius. Ši analizė parodofinansinių rodiklių dinamiką, tačiau neišryškina priežasčių dėl kurių įvykorodiklių pakitimai. Dinamikos analizė yra papildoma balanso analizė, kainustatomi atskirų balanso straipsnių lyginamieji svoriai bendrojebalansinėje sumoje. Ši analizė papildo horizontalią ir leidžia darytiišvadas apie įmonės finansinės veiklos sėkmingumą. Horizontaliosiosanalizės atmaina yra trendo analizė: analizuojami kelių (pvz. 5-10)finansinių ataskaitų duomenys, bei apskaičiuojami rodiklių pasikeitimai perkeletą laikotarpių ir tokiu būdu atskleidžiamos ūkio subjektų finansiniųrezultatų kitimo tendencijos, dėsningumai. Pvz. Pardavimų apimtis per 3metus padidėja 120%, o pelnas prieš mokesčių mokėjimą padidėja 70%. Trendoanalizė padės suprasti, kad pelnas didėja lėtesniu tempu nei pardavimųapimtis dėl spartesnio kaštų augimo.|AKTYV|PASY| ||AS |VAS | ||IT |SK | || |IĮ | ||TT | | || |TĮ | ||Įmonės |Skolin||savininkų |tojų ||nuosavybė |nuosav||(savininkų |ybė ||kapitalas) |(įsipa|| |reigoj|| |imai) ||AKCINIS | ||KAPITALAS |TRUMPA|| |LAIKĖS|| |ĮMONĖS|| |SKOLOS||REZERVAI | ||ATIDĖTOS | ||IŠLAIDOS | ||(ATIDĖJIMAI)| ||NEPASKIRSTYT|ILGALA||AS PELNAS |IKĖS || |ĮMONĖS|| |SKOLOS||TREČIŲJŲ | ||ASMENŲ | ||DOVANOTAS | ||ĮMONEI | ||TURTAS | |
TT turi būti finansuojamas iš trumpalaikių įsipareigojimų, kartais išsavininkų kapitalo.Analizės metu detalizuojami atskiri straipsniai. Detalesnė balanso analizė(vertikali ir horizontali) yra atliekama ne tik pagal balanso skyriusbendrai, bet ir pagal kiekvieną skyriaus straipsnį. Kiekvieno balanso
skyriaus straipsnio analizė atliekama tuo tikslu, kad būtų galima nustatytipriežastis, dėl kurių pakito balanso skyrių lyginamasis svoris arba kitimotempai. Ši analizė padeda įvertinti kiekvieno straipsnio pokytį irįsitikinti ar jis teigiamai ar neigiamai veikia įmonės finansinę būklę.IT dažniausiai kinta dėl to, kad ataskaitiniam laikotarpyje įmonė plečiagamybą, įsigyja materialaus ir nematerialaus turto. Ši tendencija teigiamatuo atveju, jei didėja gamybos apimtis ir pardavimų rodiklis. Jei ITmažėja, tai irgi reikia išsiaiškinti to turto mažėjimo priežastis, derinantšį rodiklį su pardavimų dinamika.TT kitimo atvejai irgi susiję su įmonės veiklos plėtojimu arba siaurinimu.Tačiau ypatingą dėmesį reikia skirti nepageidaujamų straipsnių didėjimui(tai gautinos sumos). Per vienerius metus gautinos sumos susijusios supirkėjų įsiskolinimu ir kitomis įmokomis. Jeigu šios sumos didėja, taigalima daryti išvadą, kad įmonė arba prekiauja su nemokiais pirkėjais, arbavykdo prekybinio kredito politiką. Grynųjų pinigų laikymas kasoje yraįmonei neefektyvus. Kasoje ir sąskaitoje pakanka laikyti tokią pinigų sumą,kad pakaktų atlyginimams sumokėti.Žaliavų, nebaigtos gamybos ir pagamintos produkcijos kitimo tendencijos.Jei gamyba vyksta tolygiai, tai šių straipsnių kitimas irgi turėtų būtitolygus. Jei vyksta pokyčiai technologiniame procese arba sutrinka žaliavųtiekimas, tai išsibalansuoja minėtų straipsnių augimo tempai. Pagalbalansą nustatomos tik bendros kitimo tendencijos ir numatomos tolimesnėskitimo gairės.SK – jo straipsniai susiję su VP sudėtimi, rezervų kitimu, nepaskirstytupelnu. Nepaskirstytas pelnas yra įmonės veiklos plėtojimo šaltinis.IĮ sudėtyje ypatingas dėmesys turi būti atkreiptas į finansinių skolųdidėjimą arba mažėjimą. Visumoje yra laikoma, kad įmonė turėtų turėtididesnius mokėtinų sumų augimo tempus, lyginant su gautinomis sumomis.Tačiau nepriklausomai nuo šių taisyklių, įmonė turi laiku atsiskaityti sukreditinėmis institucijomis, su įvairiais subjektais, kurie suteikiakreditus.IĮ augimas turi būti derinamas su ilgalaikiu turtu.TĮ yra būtini įmonės kasdieninėje veikloje, bet įmonė privalo atsiskaitytiypač su valstybe, darbuotojais, bankais ir tiekėjais. Išaugus kuriam norsiš minėtų straipsnių, būtina aiškintis priežastis ir atlikti detalesnęanalizę.Remiantis balanso duomenimis yra paskaičiuojamas apyvartinio kapitalorodiklis, kuris vaizdžiai prilyginamas įmonės “kraujui”. Jeigu AK-o yramažai, įmonė vargsta, o jei labai daug – tai jis gali būti neefektyviaipanaudojamas.Įmonių turtas susideda iš pagrindinio ir apyvartinio kapitalo.Atskiroseįmonėse jų dalys yra skirtingos bendroje turto sumoje. Pvz. pramonėsįmonėse didžiausia dalis tenka pagrindiniam kapitalui, o prekybos įmonėse –apyvartiniam kapitalui. Bendrasis apyvartinis kapitalas – tai trumpalaikisturtas, išreikštas vertine išraiška, t.y pinigais. Grynasis apyvartiniskapitalas yra TT minus TĮ.AK=TT–TĮ, (SK+IĮ)–IT=AK,SK+IĮ– pastovus kapitalasApyvartinis kapitalas: atsargos, gautinos sumos (debitoriniaiįsiskolinimai), grynieji pinigai, mokėtinos sumos (kreditoriniaiįsiskolinimai).Veiksniai, lemiantys AK dydį: įmonės pobūdis, įmonės kreditų politika,prekių pasiūlos ir paklausos svyravimas, gamybos ciklas.APYVARTINIO KAPITALO (AK) ANALIZĖ
AK dydis- tai būtina apyvartinio turto (TT) suma tam tikram užsibrėžtam g-bos ir pardavimų lygiui palaikyti. AK-o koncepcija yra susijusi su turto irįsipareigojimų klasifikavimu į kategorijas “apyvartinis“ ir“neapyvartinis”. AK-o koncepciją galima apibrėžti keliais būdais:1. apyvartiniu turtu (TT);2. mobiliuoju turtu (mobilus turtas = apyvartiniu (T) turtas – gamybinėsatsargos – ateinančio laikotarpio sąnaudos);3. apyvartinio turto pertekliumi palyginti su TĮ;4. mobiliojo apyvartinio turto, kuris yra greitai paverčiamo pinigais,pertekliumi palyginti su TĮGrynuoju AK-u laikomas apyvartinio arba mobiliojo turto pertekliuspalyginti su TĮ. Sumine išraiška apyvartinis turtas t.b. didesnis už AK-ą.AK-as yra formuojamas iš pastovaus kapitalo, kurį sudaro nuosavas, arbaakcinis, kapitalas ir IĮ.|BALANSO STRUKTŪRA ||I|1.MT |NK| ||T|elemen| |Pastov|| |tai | |us || |2.NT | |kapita|| |elemen| |las || |tai | | || |3.IT | | || |fin.el| | || |ementa| | || |i | | || |AK | | || |Kitas |TĮ| || |TT | | |
AK=TT-TĮDidžiausią poveikį įm. fin. būklei daro AK būklė. Šio rodiklio parametrusgalima nustatyti apskaičiavus: • AK sumą; • Apyvartinio-eksploatacinio fondo, skirto ūkiniams-gamybiniams tikslams, poreikį; • apyvartinio neeksploatacinio fondo poreikį; • likvidumą.|AK=PK-IT, ||kur ||PK=NK+IĮ ||AK=NK+IĮ-IT|
AK analizė apima šiuos etapus:1. nustatomas AK pokytis ir veiksnių įtaka;2. analizuojama AK sudėtis ir priežastys, nulėmusios jo pasikeitimą. Prieš pradedant analizę, tikslinga įsitikinti ar teisingi informacijosšaltiniai. Be to išsiaiškinti ar lyginamų balanso straipsnių apskaitosmetodika yra tokia pati. Inf-jos šaltinių patikrinimas yra sudėtingasprocesas, nes ne ∀-as įm. balansas būna patikrintas auditorių. Tada šisdarbas t.b. patikrintas analizuojančio asmens. Audituotas balansas suteikiapatikrintą inf-ą ir iš paaiškinamojo rašto galima sužinoti ar keitėsi AK-ostr. įkainojimas. Faktiškas AK-o rodiklis lyginamas su praėjusiolaikotarpio rod., siekiant nustatyti ar šis rodiklis yra pagrįstas. Jei AK-as ↑ galima daryti prielaidą, kad įm. plėtėsi. Tačiau, jei pelno(nuostolio) ataskaitos duomenys ne↑, o gal net ↓, tai galima teigti, kad AK-o rod. yra nepagrįstas. AK-ą veikia veiksniai, susiję su TT ir TĮpokyčiais. Yra sudaroma analitinė lentelė pagal TT ir TĮ str. irapskaičiuojami ∀-o str.nukrypimai nuo bazinio laikotarpio str-ių. TTperteklius, palyginti su TĮ, vadinamas AK-u. AK rodiklis parodo įm. TTabsoliutų likvidumą- trumpalaikį mokumą, t.y. kokia suma mokėjimo priemonėsdidesnės už TĮ. AK-as apibūdinamas ir kitaip, t.y. kaip šaltinių suma,sukurta iš ilgalaikių kreditorių įsiskolinimų ir investicijų, įdėtų įgrynąjį apyvartinį turtą. Kad įm. galėtų vykyti veiklą be AK-o, įm.trumpalaikių kreditų davėjai turėtų pratęsti kreditavimą visam veikloslaikotarpiui. Verslui reikalingo AK-o sumą nulemia verslo tipas ir dydis.Atsargų dydis ir kredito poreikis daro įtaką AK-ui, kurio reikia verslui.
Be to įm. ūkinės veiklos ciklas ir kreditavimo laikotarpio pratęsimaspriklauso nuo tiekėjų veiklos, jie daro įtaką AK-o poreikiui.⎢ PVZ., jei įm tiekėjai parduoda žaliavas, kurių apmokėjimo laikas 30d, overslo procesas trunka 60d, tai AK-o reikės turėti daugiau, negu jo reikėtųesant 30d gamybos ciklui.|Rod|19|19|Nukr||ikl|98|99|ypim||iai|m |m |as ||TT |95|12|+250||IĮ |00|00|00 || |0 |00|+100|| |50|60|00 || |00|00| || |0 |0 | ||AK |45|60|+150|| |00|00|00 || |0 |0 | |Kadangi AK-as atvaizduoja turtą, likusį apmokėjus visus įsipareigojimus,todėl jis yra trumpalaikio mokumo rodiklis. 1998m įm AK-as ↑ 15000Lt.Vadinasi, įm. per metus pagerino AK-o būklę. Tačiau įm. gali nepakaktiturimo AK-o laiku atsiskaityti už TĮ. Tai ∈ nuo jos TT sudėties, struktūrosir nuo įsipareigojimų likvidumo terminų.AK veiksnių analizei rekomenduojama naudoti bazinės lygybės metodą iratstatyti ūkines operacijas.TT+IT=NK+IĮ+TĮAK=TT-TĮ=NK+IĮ-IT⎢1.PVZ. Įmonė pardavė papr. Akcijų už 40000Lt. Iš čia: TT→↑ 40000Lt,NK→↑40000Lt, AK=+40000Lt⎢2.PVZ. Įsigyta skolon atsargų už 75000Lt.Iš čia: TT→↑ 75000Lt, IĮ→↑75000Lt, AK=0⎢3.PVZ. Įsigyta įrengimų už 120000Lt. Dalis apmokėta pinigais (40000Lt). Iščia: IT→↑12000Lt, IĮ→↑80000Lt, TT→↓40000Lt, AK=-40000LtTaip analizuojant ūk.op., galima įvertinti ∀-o įm. vadovo sprendimo poveikįAK-o formavimui ir laiku užkirsti kelią neracionaliam mechaniškam AK-onaudojimui. Galima išskirti 3 AK-o būsenas:AK↑. Įm. saugumo ribos prasiplečia, jei dalis AK yra finansuojama išpastovaus kapitalo. Tačiau kartu būtina patikrinti, ar AK↑ nebuvo susijęssu ilg. ir vid. trukmės įsiskolinimo ryškiu ↑. Tai svarbu, nes padidėjafin. išl., susiaurėja įm. fin. nepriklausomybė, bei gali pablogėti įm. finir gamybiniai rezultatai. Įm. fin. būklė gerėja tada, kai AK-as ↑ didėjantNK-ui, kai įm veikla finansuojama iš savų lėšų ar išlaikant racionalųsantykį tarp nuosavo ir skolinto kapitalo.AK-o ↓. Tai rodo, kad įm saugumo ribos susiaurėja, ji tampa silpnesnė.Kartu pažymėtina, kad iš AK-o buvo įsigyta turto, padarius naujus pelninguskapitalinius įdėjimus. Galima tikėtis, kad ateityje fin. būklė pagerės.AK-as lieka nepakitęs. Iš vienos pusės, įm. veikla yra stabili, o iš kitospusės, tai rodo, kad įm. veikla neplėtojama.
1 AK-o poreikis. Nenutrūkstamai veiklai garantuoti reikia tam tikrų fondų,naudojamų AK-ui finansuoti. Tuo remiantis ir nustatomas AK-o poreikis. AK-oporeikis=TT-TĮ, skirti formuoti turtui. Likutis parodo, kiek įm. reikiaturėti fin. išteklių. AK-o poreikis ∈ nuo gamybinio ciklo trukmės,apyvartinių lėšų apyvartumo, kuris savo ruožtu ∈ nuo veiklos rūšies ir geroar blogo vadovavimo tam procesui.
Finansinė įm pusiausvyra ∈ nuo fundamentalios lygybės: AK=AK poreikis.Pozityvus skirtumas reiškia pastovią pusiausvyrą, o negatyvus- nepastoviąfin. pusiausvyrą, kuri g.b. koreguojama, stabilizuojama mobilizuojantpapildomus fin išt., paverčiant grynaisiais pinigais nemokius turtoelementus. Tačiau visais šiais atvejais reikia neapsiriboti vien tik AK-okitimo bei AK-o poreikio nustatymo analize, bet ir išsiaiškinti jo kitimoir veiksnių sudarymo priežastis. Analizuojant AK-o kitimo priežastis,didžiausias dėmesys skiriamas AK-o sudėtinių elementų analizei: nustatomaAK-o elementų struktūra ir ∀-o str. kitimas.AK-ui įtaką darančių veiksnių analizė.AK-o analizės svarb. tikslas yra įmonės mokumo būklė. Reikia nuolat tirtimokumą ir palaikyti optimalų trumpalaikio mokumo ir pelningumo rodikliųsantykį. PVZ.: Įm. apyvartinis turtas (TT) = 100000Lt, o TĮ = 400000Lt, taimokumo koef.=TT/TĮ =100000/40000=2,5, o gryn. AK-as=TT-TĮ =600000Lt.Vadinasi, įm. mokėjimo priemonių turi 2.5 karto daugiau nei įsipareigojimų.Analizuojamą AK-ą tikslinga nagrinėti šiais aspektais:1) įvykusių pasikeitimų mastu;2) buhalterinių įrašų, nulėmusių tuos pasikeitimus, požiūriu;3)pasikeitimų įtakos ūkinėms operacijoms požiūriu. Svarbiausias analizėstikslas- nustatyti, kokie veiksniai lėmė grynojo AK-o pasikeitimą per tamtikrą laikotarpį. AK-as ∈ nuo visų apyvartinių sąskaitų pasikeitimų, bet nevisada nuo grynųjų pinigų ir nuo neapyvartinių sąskaitų, apimančių įm. IT-ą, natūralius išteklius, nemat. aktyvus ir investicijas.|σAK |σTT-σT|σIĮ+σN||= |Į = |K-σIT ||↓ |↓ |↓ ||A |B |C ||Bend|Apyvar|Neapyv||ras |tinių |art. ||pasi|sąsk. |sąsk. ||keit|pasike|pasike||imas|itimas|itimas|
A rodo bendrą pasikeitimą per analizuojamą laikotarpį, bet nenurodopasikeitimo priežasčių.B atspindi TT ir TĮ dalių pasikeitimą. Toliau detalizuojant šį segmentą,galima sudaryti lentelę, parodančią AK-o pasikeitimo apyvartinių aktyvų irpasyvų dalyje priežastis.C rodo atsiradusius pasikeitimus per analizuojamą laikotarpį ∀-ameneapyvartinių aktyvų ir pasyvų segmente. Detalizuojant šio segmentoelementus, išanalizuojamos jo pasikeitimo priežastys.AK-as kinta tik tada, kai ūk. op. yra susijusi su viena apyvartinesąskaita. Jei ūk. op. liečia vien tik apyvartines arba neapyvartinessąskaitas, tada įrašai jose neturi įtakos AK-o pasikeitimui. ApibendrinimasAK-o analizės atliekamas pateikiant pasiūlymus įm. fin. būklei pagerinti,racionaliau naudojant AK-ą bei šalinant neigiamus veiksnius bei priežastis.
Pelno (nuostolio) ataskaitos analizėŠi ataskaita yra viena iš reikšmingiausių ataskaitų. Angliškai kalbančiosešalyse ji netgi pateikiama pirma. Ji reikšminga tuo, kad parodo perataskaitinį laikotarpį gautą įmonės finansinį rezultatą, kuris domina tiekvidinius, tiek išorinius ataskaitų vartotojus. Pelno (nuostolio) ataskaitosrodiklių analizė atliekama 2 etapais:1. susipažįstama su pagrindinių rodiklių bendromis kitimo tendencijomis.Tuo tikslu atliekama horizontali ir vertikali šios ataskaitos analizė.2. analizuojami pagrindiniai šios ataskaitos rodikliai, veiksniai, darantysjiems įtaką, veiksnių priežastys ir kaltininkai, jei tokių yra. Ne visospelno (nuostolio) ataskaitos yra pakankamai informatyvios (sutrumpintos,nedetalios), todėl išsamesnę šios ataskaitos analizę gali atlikti vidinisvartotojas. Horizontali – dinamikos analizė. Vertikali – struktūros analizė(% nuo pardavimų ir paslaugų apimties). Horizontali analizė parodo kokiųstraipsnių pokyčių dėka buvo gautas papildomas pelnas (ar nebuvo). dinamika struktūra1. Pardavimai + 110 % 100 %2. Savikaina 40 %3. Pelnas (bendrasis) +105 o e 110 % 60 % tada padidėja ir savikaina
Grynasis pelnas 20 %Veiksnių analizei atlikti būtina papildoma informacija, nes nepakanka vientik nustatyti straipsnių pokyčius, nors jų nustatymas t. p. yra labaireikšmingas. Pirmiausia turi būti analizuojami tų straipsnių veiksniai,kurie daro didžiausią neigiamą įtaką grynojo pelno augimui. Pvz., parduotųprekių savikainos didėjimui neigiamą poveikį gali daryti tokie veiksniai:1. tiesioginių žaliavų, medžiagų neracionalus naudojimas;2. tiesioginio darbo užmokesčio spartesnis augimas, negu darbo našumo;3. parduodamos produkcijos struktūra ir asortimentas;4. pardavimo kainų sumažinimas;5. gamybos apimties arba pardavimų sumažėjimas.Priežastys yra objektyvios ir subjektyvios: vienas galime pakeisti, o kitų– ne.(1991 m. Harvardo universitetas) savikaina turi būti 35–40% nuo kainos, oveiklos sąnaudos 10–15%, R&D 10–15% ir pardavimų sąnaudos 5% nuo pardavimųsumos.PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA (PSA)PSA, Jos atsiradimo ištakos ir reikšmė.Pinigų srautų ataskaita yra naudinga dėl to, kad ji padeda atsakyti į kaikuriuos svarbius klausimus, į kuriuos negalime atsakyti išnagrinėję įmonėsbalansą arba pelno/nuostolio ataskaitą. PSA ataskaita padeda atsakyti įtokius svarbius klausimus:– Ar įmonės veikla sukuria pakankamai grynųjų pinigų, kad galėtų išmokėtidividendus;– Jei įmonė per metus prarado pinigų, ar ji vis dėl to pakankamai uždirbogrynųjų pinigų tam, kad galėtų grąžinti savo skolas;– Kokia nauja finansine ir investicine veikla užsiėmė įmonė;– Į kokį naują turtą įmonė investavo savo lėšas;– Jei skolos sumažėjo, kaip tai buvo padaryta;– Jei skolos per metus padidėjo, kur buvo investuotos pajamos;PSA atsirado neseniai. Ji atsirado būtent tada, kai atsirado ir pradėjonuolatos didėti poreikis anksčiau aptartai ir panašiai informacijai. O tam,kad koncentruoti visą šią informaciją vienoje vietoje, buvo parengta naujaataskaitos forma – PSA. Ji pradėta pildyti JAV nuo 1987 m, kai JAVfinansinės apskaitos standartų taryba parengė šią naują ataskaitos formą.Iki to buvo rengiamos finansinės būklės pasikeitimų arba fondų ataskaitos.PSA parodo įmonės grynųjų pinigų judėjimą, t.y., teikti informaciją apietai kiek ir iš kur buvo gauta grynųjų pinigų, bei kiek ir kam jie buvoišleisti. Kaip žinoma, pinigų gavimo šaltiniai gali būti įvairūs: papildomųakcijų išleidimas ir pardavimas, naujų paskolų gavimas, skolų sugrąžinimas,privataus asmens investicijos į įmonę, pinigų gavimas iš įmonės veiklos irpan. pinigai išleidžiami taip pat įvairiems tikslams: įsigyjant ilgalaikįir trumpalaikį turtą, grąžinant įvairias skolas, sumokant akcininkamsdividendus ir kitais atvejais. Turėdami tokio pobūdžio informaciją, josvartotojai gali nustatyti, iš kokių šaltinių įmonė gauna daugiausiai pinigųir, kokiems tikslams jie panaudojami. (Nagrinėjant PSA reikia atkreiptidėmesį į tai, kad čia į grynųjų pinigų sąvoką įeina ne tik gryniejipinigai, bet ir jų ekvivalentai: trumpo laikotarpio, itin likvidžiosinvesticijos, kurias sudaro pinigų rinkos sąskaitos, komerciniai dokumentaiir obligacijos. Jie reikalingi įmonei tam, kad įmonė galėtų uždirbtidividendų, kol pinigai per trumpą laikotarpį nenaudojami kitiems tikslams).PSA sudėtis.Pinigų srautų ataskaitos forma yra gan paprasta. Ją Lietuvoje sudaroketurios dalys:1.ataskaitos dalyje parodomi pinigų srautai (gavimai ir netekimai) išįmonės ūkinės (gamybinės, komercinės) veiklos.2.ataskaitos dalis skirta pinigų srautams iš investicinės veiklosatvaizduoti tai susiję su ilgalaikio turto įsigijimu, investicijų įsigijimuir pan.).3.dalis- čia pavaizduoti pinigų srautai iš finansinės veiklos. T.y.,parodomi pinigų srautai iš paprastų ir privilegijuotų akcijų, obligacijųišleidimo, išperkamosios nuomos įsipareigojimų apmokėjimas ir pan.4.dalį sudaro pinigų srautai iš ypatingos veiklos: pagautė, netekimai irpan.Iš visų keturių dalių išvedama bendra grynųjų pinigų srautų padidėjimo arbasumažėjimo suma.Atskirai atvaizduoti pinigų srautus iš ūkinės veiklos svarbu todėl, kad šisrodiklis leidžia įvertinti įmonės gamybos galią, spręsti, ar sėkmingaiįmonė pasinaudojo vidiniais finansavimo šaltiniais. Pinigų srautų išinvesticinės veiklos rodiklis parodo įmonės ilgalaikę strategiją (kur ir,ar naudingai įmonė panaudojo savo lėšas). Pinigų srautų iš finansinėsveiklos rodiklis parodo, ar sėkmingai įmonė pasinaudojo išoriniaisfinansavimo šaltiniais.PSA formoje taip pat yra pateikiama papildoma informacija, siekiantsuderinti PSA duomenis su balanso duomenimis.PSA analizė.Analizuojant PSA pirmiausiai svarbu įvertinti pinigų srautų gavimą išatitinkamos veiklos. Jei įmonės pinigai sunaudojami vienoje veiklossferoje, tai pageidautina, kad kita sfera padengtų šį sunaudojimą. Be to,pageidautina, kad įmonės pagrindinė veikla duotų didesnį pinigų srautų dydįnegu kitos veiklos sferos. Nagrinėjant pinigų srautus iš pagrindinės ūkinėsveiklos, reikia nustatyti, ar įmonė gavo pakankamai pinigų skolomsgrąžinti, palaikyti normaliai veiklai, mokėti dividendus ir daryti naujomsinvesticijoms nenaudojant išorinių finansavimo šaltinių. Vertinant pinigųsrautus iš investicinės veiklos, labai svarbu įvertinti, kiek pinigų buvoskirta įsigyti ištekliams, kurie ateityje uždirbs pajamas. Ypač tiksliaireikia nustatyti pinigų įplaukas, gautas pardavus IT, ir jas palyginti supinigų išmokėjimais, skirtais IT įsigyti. Vertinant pinigų srautus išfinansinės veikos, būtina daug dėmesio skirti pajamoms, gautoms išleidusakcijas, obligacijas, skolos raštus ir kt. Be to, labai svarbu