TURINYS1. FAKTORINGO SAMPRATA 42. FAKTORINGO RŪŠYS 72.1. Įmonių grupės, besinaudojančios faktoringu 82.2. Faktoringas valstybės viduje 92.3. Ekonominė nauda 92.4. Tarptautinis faktoringas 103. FAKTORINGO RINKA 123.1. Faktoringo sąlygos 123.2. Faktoringo rinkos apžvalga 124. FAKTORINGO OPERACIJŲ VAIZDAVIMAS FINANSINĖJE APSKAITOJE 154.1. Faktoringo su regreso teise operacijų vaizdavimas finansinėje apskaitoje 164.2. Faktoringo be regreso teisės operacijų vaizdavimas finansinėje apskaitoje 184.3. Faktoringo operacijų pripažinimas mokesčių tikslais 20IŠVADOS 21LITERATŪRA 221. FAKTORINGO SAMPRATAFaktoringas – piniginio reikalavimo, atsiradusio pardavus prekes ar paslaugas, perleidimas faktoringo įmonei už pinigus. Faktoringo įmonė – pelno siekiantis juridinis asmuo, kuriam prekių pardavėjas perleidžia reikalavimo teises į prekių pirkėjo apmokėjimus už prekes. Lietuvoje faktoringo paslaugas teikia bankai arba bankų dukterinės įmonės.Faktoringo procese dalyvauja trys šalys. Viena šalis – tai prekes parduodanti įmonė. Antra šalis – minėtas prekes perkanti įmonė. Trečia šalis – faktoringo įmonė. Faktoringo įmonė už tam tikrą mokestį superka iš prekių pardavėjo prekių pirkėjams išrašytas PVM sąskaitas faktūras ir avansu perveda tam tikrą dalį sąskaitos faktūros sumos. Likusią sumą, atskaičiusi palūkanas, faktoringo įmonė prekių pardavėjui sumoka tuomet, kai prekių pirkėjas atsiskaito su faktoringo įmone numatytais pirkimo – pardavimo sutartyje su prekių pardavėju terminais.Daugumos prekes parduodančių įmonių atstovai, kurie naudojasi faktoringu, pabrėžia tai, kad šis apyvartinių lėšų finansavimo būdas nereikalauja papildomo turto įkeitimo, kas labai aktualu sparčiai augančioms įmonėms. Be to, faktoringo įmonei perduodamas įsipareigojimo administravimas leidžia sukruti nemažą pridėtinę vertę įmonei. Imdama paskolą banke, įmonė pati atsako už paskolos grąžinimą, o pasirinkus faktoringo paslaugą reikalavimo teisė apmokėti už parduotas prekes perduodama faktoringo įmonei. Lietuvoje naudojamos šios faktoringo rūšys:1. Vidaus ir tarptautinis faktoringas:1. vidaus faktoringo operacijos vykdomos tada, kai faktoringo proceso dalyviai yra vienoje šalyje. Faktoringo procesas vyksta pagal anksčiau aprašytą principą;2. tarptautinio faktoringo operacijos yra atliekamos tuo atveju, kai vienas iš faktoringo proceso dalyvių yra kitoje šalyje. Šiuo atveju faktoringo procese dalyvauja keturios šalys:
• prekių pardavėjas, vadinamas Lietuvos eksportuotoju;• prekių pirkėjas, vadinamas užsienio šalies importuotoju;• prekių pardavėjo faktoringo įmonė, vadinama Lietuvos faktoringo įmone;• prekių pirkėjo faktoringo įmonė, vadinama užsienio šalies faktoringo įmone.Lietuvos eksportuotojas savo reikalavimus per Lietuvos faktoringo įmonę perleidžia užsienio šalies faktoringo įmonei. Lietuvos faktoringo įmonė avansu perveda Lietuvos eksportuotojui tam tikrą dalį sąskaitos faktūros sumos. Užsienio šalies faktoringo įmonė vykdo reikalavimus savo valstybėje pagal Lietuvos eksportuotojo ir užsienio šalies importuotojo tarpusavio pirkimo-pardavimo sutartį. Užsienio šalies importuotojas nustatytu laiku moka įmokas savo šalies faktoringo įmonei, kuri gautus pinigus perveda Lietuvos faktoringo įmonei. Kai užsienio šalies importuotojas visą pinigų sumą už prekes per savo šalies faktoringo įmonę perveda Lietuvos faktoringo įmonei, pastarasis sumoka Lietuvos eksportuotojui po avanso likusią sumą.2. Atviras ir uždaras (konfidencialus) faktoringas:• esant atvirajam faktoringui, prekių pirkėjas informuojamas apie reikalavimo teisės perleidimą faktoringo įmonei;• esant uždarajam (konfidencialiajam) faktoringui, prekių pirkėjas neinformuojamas apie reikalavimo teisės perleidimą faktoringo įmonei.3. Faktoringas su regreso teise ir be regreso teisės:• pasirinkus faktoringą su regreso teise, lėšos išieškomos iš prekių pardavėjo, jeigu prekių pirkėjas neatsiskaito su faktoringo įmone. Prekių pardavėjas faktoringo sutartyje įsipareigoja apmokėti prekių pirkėjo neapmokėtas sąskaitas faktūras arba perpirkti jas iš faktoringo įmonės;• pasirinkus faktoringą be regreso teisės, prekių pardavėjas neatsako už prekių pirkėjo nemokumą, nemokumo riziką perduodamas faktoringo įmonei. Kiekviena faktoringo įmonė, sudarydama faktoringo sutartį, įsipareigoja laikytis tam tikrų sąlygų ir terminų, kurie, priklausomai nuo prašomo finansuoti projekto rizikos laipsnio, faktoringo įmonės finansinių galimybių, skiriasi. Paprastai faktoringo įmonės laikosi šių faktoringo sąlygų ir terminų:• faktoringo sutarties laikotarpis – iki 12 mėnesių (šalims susitarus …gali būti pratęsiamas);• faktoringo limitas – nustatomas vertinant kiekvieną projektą;• faktoringo avansas – 80-90 proc. sąskaitos faktūros sumos;• maksimalus sąskaitų faktūrų apmokėjimo terminas – 90-120 kalendorinių dienų (priklauso nuo to, ar faktoringas su regreso teise ar be regreso teisės);• minimali faktoringo įmonei pateikiamos sąskaitos faktūros suma – nėra;• dokumentų nagrinėjimo terminas – iki 10 darbo dienų.• Faktoringo įkainiai: faktoringo palūkanos – 5-10 proc.; sąskaitos faktūros administravimo mokestis – 0,1-0,5 proc. (priklauso nuo administravimo sudėtingumo, prekių pirkėjo patikimumo ir pan.) nuo sąskaitos faktūros sumos; faktoringo sutarties mokestis – iki 1,0 proc. nuo faktoringo limito.Faktoringą būtų galima vertinti ne tik kaip efektyvų ir patikimą, bet ir verslo riziką mažinantį finansų rinkos instrumentą, kuris svarbus MVĮ, siekiančioms įgyti patikimos įmonės įvaizdį.Faktoringas – trumpalaikio kreditavimo forma, kai klientas perleidžia bankui piniginius reikalavimus pagal savo sąskaitas-faktūras už pirkėjams parduotas prekes ar suteiktas paslaugas, o bankas įsigydamas klientui priklausančius piniginius reikalavimus jo pirkėjams, išmoka klientui faktoringo avansą pagal pateiktą sąskaitą-faktūrą.2. FAKTORINGO RŪŠYSFaktoringas apima: – finansavimą, kuris užtikrina stabilius pinigų srautus; – sąskaitų administravimą, kuris sumažina administracines išlaidas;– rizikos, susijusios su abejotinomis skolomis, mažinimą.Finansavimas. Konkurencijos sąlygomis įmonės įsipareigoja ne tik tiekti kokybiškas prekes (paslaugas), bet ir suteikti palankias mokėjimo sąlygas – mokėjimo terminus (mokėjimo atidėjimus). Pirkėjų įsiskolinimų augimas yra pagrindinė priežastis, verčianti didinti įmonės apyvartinį kapitalą. Deja, tai nėra įmonei naudinga. Pirkėjų įsiskolinimams, kaip ir kitam įmonės turtui, yra reikalingas finansavimas. Įmonės apyvartinio kapitalo stoka trukdo įmonės kasdieninei veiklai, ypač įmonei sparčiai augant.Įmonės taip pat gali neturėti pakankamai garantijų (hipoteka, registruoti užstatai ir kt.) paskoloms iš bankų gauti arba turimas garantijas nori rezervuoti investicijoms finansuoti.Patys brangiausi ištekliai debitoriniams įsiskolinimams finansuoti (kartu ir kitam turtui finansuoti) yra nuosavos įmonių lėšos.Iš išorinių šaltinių vieni pigiausių išteklių yra tiekėjų suteikti mokėjimo terminai, tačiau jie dažnai yra per trumpi, nes nuo prekių ar žaliavų pirkimo iki produkcijos realizavimo gali praeiti gana daug laiko (pavyzdžiui, gamyboje).Taigi galima sakyti, kad faktoringas leidžia gauti tiesioginį pirkimo ar pardavimo finansavimą su garantija arba be jos.Vidutiniškai finansuojama 80-90 % sąskaitos sumos.Sąskaitų administravimas. Sąskaitų administravimas leidžia pardavėjui sutaupyti laiko ir papildomos darbo jėgos, kuri reikalinga įplaukoms užtikrinti, stebėti bei pinigų srautams nuolat planuoti.Sąskaitų administravimas apima:• sąskaitų peržiūrėjimą ir tikrinimą, ar jos atitinka pirkimo-pardavimo sutartį (-is), įstatymus; • pirkėjo rizikos limito apskaičiavimą; • įplaukų iš pirkėjų rinkimą ir stebėjimą (pranešimų, priminimų ir delspinigių sąskaitų siuntimą ir pan.); • pirkėjų finansinės padėties kontrolę; • mėnesinių ataskaitų (bendromis sumomis ir pagal konkrečias sąskaitas) siuntimą pardavėjams. Lėtai atsiskaitantys klientai yra gana įprastas reiškinys. Primenamieji pokalbiai, kitokie įspėjimai gali sutrikdyti pardavėjo ir pirkėjo santykius. Jei primena trečioji pusė – finansinė įmonė, tai paprastai pagerina klientų mokėjimo discipliną, nepažeidžia pirkėjų ir pardavėjų santykių. Rizikos, susijusios su abejotinomis skolomis, mažinimas. Suinteresuota parduoti įmonė dažnai netikrina savo pirkėjų mokumo bei finansinės padėties, todėl tai gali sukelti sunkumų. Faktoringo paslaugų teikėjas gali įvertinti riziką, susijusią su įvairiomis įmonėmis ir įmonių grupėmis, nes turi išsamią duomenų bazę, klientų tinklą. Faktoringo sutartyje galima susitarti dėl sąlygų be laidavimo. Tai reiškia, kad nemokėjimo atveju reikalavimai negrąžinami atgal pardavėjui. Esant laidavimo teisei, faktoringo firma konsultuoja klientą apie jo pirkėjus ir padeda jam surinkti pirkėjų įsiskolinimus.Faktoringas garantuoja Jūsų kompanijai stabilius ir patikimus pinigų srautus, net ir tuo atveju, kai pirkėjas susiduria su mokėjimo sunkumais ar bankrutuoja.2.1. Įmonių grupės, besinaudojančios faktoringuDidmenininkai – jų klientai yra didesnės parduotuvės, parduotuvių tinklai arba prekybos centrai. Jiems problemų kelia mokėjimų terminai, reikalaujantys finansavimo, taip pat kitų papildomų garantijų trūkumas. Gamintojai. Svarbiausi argumentai – apsidraudimas nuo rizikos, gamybos ir pardavimų finansavimas. Tiekėjai – parduoda prekes ar žaliavas gamintojams – jiems problemų kelia mokėjimo terminai, reikalaujantys finansavimo, taip pat kitų papildomų garantijų trūkumas. Eksportuojančios firmos – svarbiausi aspektai priklauso nuo klientų ir šalių, į kurias prekės parduodamos: finansavimas, administravimas (bendravimas su partneriais sudėtingesnis), rizikos išvengimas (jie dažnai negali įvertinti su partneriais susijusios rizikos ir jos išvengti dėl didelių atstumų). Greitai augančios mažos ir vidutinio dydžio įmonės – svarbiausia įmonių grupė, kurioms reikia visų faktoringo teikiamų paslaugų; Didelių projektų vykdytojai. Esant konkurencijai, vienas iš pagrindinių pranašumų yra ilgas mokėjimų terminas. Išaugus pardavimams, įmonės priverstos naudoti išorinius finansavimo šaltinius. Aplinkybės, dėl kurių faktoringo panaudojimo galimybė yra sudėtinga:pardavėjas ir pirkėjas yra motininė/dukterinė įmonė; egzistuoja ginčytini reikalavimai tarp pardavėjo ir pirkėjo; prekės dar nėra pateiktos arba paslauga neatlikta (pvz.: pateikiama “proforma”).2.2. Faktoringas valstybės vidujeFaktoringas valstybės viduje – tai paslaugų visuma, pagrįsta piniginio reikalavimo (debitorinio įsiskolinimo) perdavimu, kai pardavėjas ir pirkėjas yra Lietuvos, Latvijos ir/arba Estijos rezidentai, ir apimanti: – finansavimą; – sąskaitų administravimą ir klientų įsiskolinimų apskaitą; – rizikos, susijusios su abejotinomis skolomis, mažinimą. Faktoringo valstybės viduje schema:1. Pardavėjas parduoda prekes arba teikia paslaugas pirkėjui.2. Vienas PVM sąskaitos-faktūros egzempliorius pateikiamas bankui.3. Bankas sumoka pardavėjui avansą pagal akceptuotas PVM sąskaitas-faktūras (70-90 %).4. Bankas iš pirkėjų pagal PVM sąskaitas-faktūras gauna 100 %.5. Bankas sumoka pardavėjui rezervą (30-10 %).2.3. Ekonominė naudaPardavėjui:• galimybė gauti finansavimą neįkeičiant turto; • pagerina likvidumą; • pagerina skolininkų atsiskaitymo tvarką;
• galimybė gauti detalias ataskaitas apie klientus; • palengvina pinigų srautų planavimą; • leidžia daugiau parduoti; • nereikalauja papildomų išteklių; • efektyvus pinigų surinkimas, kuris sumažina abejotinų, kad bus apmokėtos, sąskaitų dalį; • leidžia siūlyti (ilgesnius) mokėjimų terminus; • leidžia pasinaudoti tiekėjų siūlomomis nuolaidomis už apmokėjimą anksčiau laiko; • reikia mažiau laiko mokėjimų problemoms spręsti; • pagerina turto valdymą. Pirkėjui:• galimybė gauti geresnį mokėjimo terminą; • palengvina mokėjimus pardavėjui (fiksuotas mokėjimo terminas ir forma); • padeda pritraukti naujus tiekėjus; • padidina perkamąją galią be kitų finansavimo šaltinių.2.4. Tarptautinis faktoringasTarptautinio faktoringo sistema yra naudojama tuo atveju, kai pardavėjas, be finansavimo ir administravimo, pageidauja ir apsidrausti nuo galimo pirkėjo nemokumo.Nuo 1998 metų balandžio mėn. “Hansa Capital” (kuriai priklauso UAB “Hansa lizingas”) yra tarptautines faktoringo kompanijas jungiančios sistemos “Factors Chain International” (FCI) narys. Ši sistema vienija 150 narių iš 50 valstybių.Tarptautinio faktoringo schema:1. Pardavėjas parduoda prekes arba suteikia paslaugas pirkėjui.2. Pardavėjas savo reikalavimus per eksporto faktorių (EF) perleidžia importo faktoriui (IF), kuris prisiima finansavimo riziką.3. EF moka pardavėjui sutartą avansą pagal akceptuotas PVM sąskaitas-faktūras.4. IF savo valstybėje renka reikalavimus iš pirkėjų.5. Pirkėjas nustatytu laiku moka įmokas IF, kuris perveda gautas sumas EF.6. EF perveda likusią sumą pardavėjui.Tarptautinio faktoringo privalumai:• leidžia sudaryti prekybinius sandorius naudojant faktoringą visame pasaulyje; • importo faktorius (IF) iš importuotojų reikalavimus surenka efektyviau; • pardavėjas su vietine faktoringo firma sudaro vieną faktoringo sutartį gimtąja kalba; • pirkėjui patogiau mokėti valstybės viduje, negu mokėti į užsienio valstybės atsiskaitomąją sąskaitą; • faktoringo paslaugų teikėjas dirba su keliomis valiutomis; • pirkėjui nereikia eikvoti laiko ir lėšų tvarkant akredityvą; • standartizuota procedūra tarp faktorių (pašalina problemas, kylančias dėl skirtingų prekybos taisyklių, kalbos, teisinių nuostatų, reguliuojančių sandorius, ir t.t.);
• dažniausiai taikomas faktoringas be laidavimo; • pardavėjas gauna daugiau informacijos apie pirkėją ir pirkėjo valstybę. Eksporto šalių sąrašas:Airijos Respublika, Argentina, Australija, Austrija, Belgija, Čekijos Respublika, Čilė, Danija, Filipinai, Graikija, Honkongas, Indija, Indonezija, Islandija, Ispanija, Italija, Izraelis, Japonija, JAV, Jordanija, Jungtinė Karalystė, Kanada, Kinijos Liaudies Respublika, Kipras, Kosta Rika, Kuba, Lenkija, Malaizija, Marokas, Meksika, Nyderlandai, Norvegija, Omanas, Panama, PAR, Pietų Korėja, Portugalija, Prancūzija, Rumunija, Singapūras, Slovakija, Slovėnija, Suomija, Šri Lanka, Švedija, Tailandas, Taivanis, Turkija, Vengrija, Vokietija.3. FAKTORINGO RINKA3.1. Faktoringo sąlygos• Faktoringo limitas – nustatyta maksimali pirkėjų įsiskolinimų klientui suma. Panaudotas faktoringo limitas apskaičiuojamas kaip visų išmokėtų klientui pagal pateiktas sąskaitas-faktūras faktoringo avansų suma. • Pirkėjo limitas – nustatyta maksimali suma vienam pirkėjui, kurios ribose bankas išmoka klientui faktoringo avansą. • Faktoringo sutarties laikotarpis – ne ilgesnis kaip kaip 12 mėn. laikotarpiui. • Faktoringo avansas yra pirkimo kainos dalis, apskaičiuojama nuo priimtos iš kliento sąskaitos-faktūros ir faktoringo avanso procento dydžio. Faktoringo avanso procento dydis iki 90 % sąskaitos-faktūros sumos. • Maksimalus sąskaitos – faktūros apmokėjimo terminas – iki 120 kalendorinių dienų.Faktoringas suteikia galimybę: • neįkeisti jokio turto ir gauti lėšų prekybai finansuoti; • užtikrinti nuolatinius pinigų srautus ir supaprastinti pinigų srautų planavimą; • sumažinti skolų administravimo sąnaudas; • daugiau dėmesio skirti pagrindinei įmonės veiklai.3.2. Faktoringo rinkos apžvalgaLietuvos lizingo asociacijos duomenimis faktoringo paslaugų apimtys didėja, nes faktoringas padeda plėsti gamybą, gerinti piniginių srautų valdymą, administruoti įsipareigojimus.Per 2005 m. faktoringo apyvarta Lietuvoje pasiekė 5 mlrd. 658 mln. litų. Lyginant su 2004 m., faktoringo apyvarta padidėjo 56 proc. Ypatingai didėjo tarptautinio faktoringo apyvarta, ir tai rodo nuolat augantį Lietuvos verslininkų konkurencingumą užsienio rinkose bei faktoringo paslaugų prisidėjimą prie šalies eksporto augimo.1 pav. Faktoringo apyvarta Lietuvoje, mln. Lt
Duomenų šaltinis: Lietuvos lizingo asociacija
Faktoringo portfelis 2005 m. pabaigoje pasiekė 1016 mln. litų, kai tuo tarpu 2004 m. pabaigoje jis buvo 716,4 mln. litų arba padidėjo 41 proc. 2 pav. Faktoringo portfelis Lietuvoje, mln. LtDuomenų šaltinis: Lietuvos lizingo asociacijaTiek pagal portfelį, tiek pagal apyvartą rinkoje per 2006 m. I ketv. pirmavo UAB “Hansa lizingas”, kurio faktoringo apyvarta 2006 m. kovo 31 d. sudarė 646,89 mln. Lt (42,66 proc. rinkos), o portfelis kovo mėn. pabaigoje – 465 mln. litų (46,73 proc. rinkos). Antroje vietoje pagal faktoringo apyvartą (30,4 proc. rinkos) ir portfelį (33,33 proc. rinkos) išlieka SEB Vilniaus bankas.
3 pav. Faktoringo rinkos pasiskirstymas pagal apyvartą 2006 03 31
Duomenų šaltinis: Lietuvos lizingo asociacija4 pav. Faktoringo rinkos pasiskirstymas pagal portfelį 2006 03 31
Duomenų šaltinis: Lietuvos lizingo asociacija4. FAKTORINGO OPERACIJŲ VAIZDAVIMAS FINANSINĖJE APSKAITOJEToliau pateikiami faktoringo operacijų vaizdavimo įmonės, besinaudojančios faktoringo paslaugomis, finansinėje apskaitoje pavyzdžiai remiantis tokiomis sąlygomis:
Faktoringo avansas (nuo PVM sąskaitos faktūros sumos) 90 proc.Metinė faktoringo palūkanų norma (nuo faktoringo avanso sumos) 6 proc.Komisinis mokestis esant pardavėjo laidavimui (nuo PVM sąskaitos faktūros sumos) 0,3 proc.Komisinis mokestis nesant pardavėjo laidavimo (nuo PVM sąskaitos faktūros sumos) 1 proc.Maksimalus apmokėjimo terminas 60 dienųSutarties mokestis (nuo faktoringo limito) 0,75 proc.Faktoringo limitas 120 000 LtFinansuotojo akceptuotos PVM sąskaitos faktūros suma (su PVM) 118 000 LtFaktiškas PVM sąskaitos faktūros apmokėjimo terminas 60 dienų
Pasirašius faktoringo sutartį nurodytomis sąlygomis, įmonei yra apskaičiuojamas sutarties mokestis, lygus 900 Lt (120 000 Lt × 0,75 proc.), ir 162 Lt PVM (900 Lt × 18 proc.). Šis mokestis turėtų būti išdėstytas tolygiai sutarties galiojimo laikotarpiu ir laipsniškai pripažįstamas veiklos sąnaudomis. Tačiau jei sutarties mokesčio suma nėra reikšminga, įmonė gali nuspręsti iš karto įtraukti šį mokestį į einamojo laikotarpio veiklos sąnaudas. Gavusi reikiamą dokumentą, patvirtinantį sutarties mokesčio ir PVM priskaičiavimą, įmonė apskaitoje daro tokius įrašus:
D 6116 Įvairios kitos bendrosios ir administravimo sąnaudos 900 Lt
D 251 Gautinas pridėtinės vertės mokestis 162 Lt K 488 Įvairios mokėtinos sumos (arba 271 Sąskaitos bankuose) (1062 Lt)Pavyzdys. Įmonė pirkėjui, atsiskaitančiam per faktoringo įmonę, pardavė produkcijos už 100 000 Lt + 18 000 Lt PVM ir išrašė PVM sąskaitą faktūrą. Tokiu atveju įmonė apskaito iš pirkėjo gautiną sumą, susijusias pajamas ir mokėtiną PVM. Apskaitoje daromi tokie įrašai:
D 240 Pirkėjai 118 000 Lt K 500 Pardavimai (100 000 Lt)K 4701 Mokėtinas pridėtinės vertės mokestis (18 000 Lt)
Toliau faktoringo be regreso teisės ir faktoringo su regreso teise operacijos finansinėje apskaitoje vaizduojamos skirtingai.4.1. Faktoringo su regreso teise operacijų vaizdavimas finansinėje apskaitojeIšrašyta PVM sąskaita faktūra perduodama faktoringo įmonei, kuri, akceptavusi PVM sąskaitą faktūrą, perveda įmonei 106 200 Lt avansą (118 000 Lt × 90 proc.). Įmonė apskaito gautus pinigus ir trumpalaikį įsipareigojimą faktoringo įmonei, nes, pirkėjui nesumokėjus PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos sumos, faktoringo įmonė turi regreso teisę išieškoti pervestą avansą iš įmonės, t. y. faktoringo įmonė tik paskolina pinigus, tačiau neprisiima pirkėjo nemokumo rizikos. Apskaitoje daromi tokie įrašai:
D 271 Sąskaitos bankuose 106 200 Lt K 440 Skolos kreditinėms institucijoms (106 200 Lt)
Pirkėjui sumokėjus visą PVM sąskaitoje faktūroje nurodytą sumą (118 000 Lt) faktoringo įmonei, faktoringo įmonė perveda įmonei likusią 10 proc. sumą – rezervą, iš jo išskaičiavusi 354 Lt komisinį mokestį (118 000 Lt × 0,3 proc.), 1062 Lt palūkanų (106 200 Lt / 360 dienų × 60 dienų × 6 proc.) ir susijusį 255 Lt PVM ((354 Lt + 1062 Lt) × 18 proc.), t. y. 10 129 Lt. Gavusi reikiamus dokumentus iš faktoringo įmonės, įmonė apskaito iš pirkėjo gautinos sumos sumažėjimą, gautus pinigus (rezervą), komisinio mokesčio ir palūkanų sąnaudas ir susijusį gautiną PVM bei įsipareigojimo faktoringo įmonei sumažėjimą. Apskaitoje daromi tokie įrašai:
D 271 Sąskaitos bankuose 10 129 Lt D 6116 Įvairios kitos bendrosios ir administravimo sąnaudos 354 Lt D 6300X Faktoringo palūkanos 1062 Lt
D 251 Gautinas pridėtinės vertės mokestis 255 Lt D 440 Skolos kreditinėms institucijoms 106 200 Lt K 240 Pirkėjai (118 000 Lt)Komisinis mokestis yra apskaitomas bendrųjų ir administravimo sąnaudų sąskaitoje, nes jis yra susijęs su įmonės pirkėjų skolų administravimu, atsiskaitymų stebėjimu ir kitomis administracinėmis paslaugomis. Faktoringo palūkanos yra mokestis už įmonės finansavimą, todėl yra apskaitomos finansinių sąnaudų sąskaitoje.Rekomenduotina iš pirkėjų, atsiskaitančių per faktoringo įmonę, gautinas sumas apskaityti atskirose (analitinėse) sąskaitose, nurodant jiems išrašytų PVM sąskaitų faktūrų numerius – tada bet kuriuo metu galima matyti konkretaus pirkėjo įsiskolinimą faktoringo įmonei, turint galvoje galimus kelių dienų skirtumus tarp pirkėjo pervestų pinigų ir faktoringo įmonės pervesto rezervo. Kai įmonė per vieną dieną gauna avansus ir/arba rezervą su atskaičiuotais komisiniais ir palūkanomis už kelias PVM sąskaitas faktūras, tikslinga išskirti tik iš pirkėjų gautinas sumas pagal kiekvieną PVM sąskaitą faktūrą (net kai jos buvo išrašytos tam pačiam pirkėjui), o gautus pinigus, komisinį mokestį, palūkanas, PVM ir finansines skolas apskaityti vienu įrašu už kiekvieną dieną. Jei faktoringo ciklas perkeliamas į kitus finansinius metus (pirkėjas sumoka faktoringo įmonei kitą finansinį laikotarpį), įmonė turėtų sukaupti komisinį mokestį ir palūkanų dalį už faktiškai naudotas faktoringo įmonės lėšas, atsižvelgdama į dienų skaičių, einamųjų metų finansinėje atskaitomybėje (pavyzdžiui, įmonė gavo faktoringo avansą 30 dienų iki finansinių metų pabaigos). Tokiu atveju įmonė apskaito 354 Lt sukaupto komisinio mokesčio, 531 Lt sukauptų palūkanų (106 200 Lt / 360 dienų × 30 dienų × 6 proc.) ir atitinkamas sąnaudas. Apskaitoje daromi tokie įrašai:
D 6116 Įvairios kitos bendrosios ir administravimo sąnaudos 354 Lt D 6300X Faktoringo palūkanos 531 Lt K 490 Sukauptos sąnaudos (885 Lt)
Kitą finansinį laikotarpį, pirkėjui sumokėjus visą PVM sąskaitoje faktūroje nurodytą sumą faktoringo įmonei ir faktoringo įmonei pervedus rezervą bei pateikus reikiamus dokumentus, apskaitomi gauti pinigai, gautinas PVM, palūkanų sąnaudos ir iš pirkėjo gautinos sumos, trumpalaikio įsipareigojimo faktoringo įmonei bei sukauptų sąnaudų sumažėjimas. Apskaitoje daromi tokie įrašai:
D 271 Sąskaitos bankuose 10 129 Lt D 6300X Faktoringo palūkanos 531 Lt D 490 Sukauptos sąnaudos 885 Lt D 251 Gautinas pridėtinės vertės mokestis 255 Lt D 440 Skolos kreditinėms institucijoms 106 200 Lt K 240 Pirkėjai (118 000 Lt)
Grįžtant prie pirminės sit…uacijos, kai faktoringo operacijos apima tik vieną ataskaitinį laikotarpį, pateikiamas pavyzdys, kai pirkėjas neatsiskaito su faktoringo įmone suėjus mokėjimo terminui. Tokiu atveju faktoringo įmonė turi regreso teisę išieškoti pervestą avansą iš įmonės.Faktoringo įmonei grąžinus neapmokėtą PVM sąskaitą faktūrą įmonei, ši privalo grąžinti gautą avansą ir sumokėti susijusias palūkanas, komisinį mokestį ir PVM. Atlikus šias operacijas, apskaitoje daromi tokie įrašai:
D 6116 Įvairios kitos bendrosios ir administravimo sąnaudos 354 Lt D 6300X Faktoringo palūkanos 1062 Lt D 251 Gautinas pridėtinės vertės mokestis 255 Lt D 440 Skolos kreditinėms institucijoms 106 200 Lt K 271 Sąskaitos bankuose (107 871 Lt)4.2. Faktoringo be regreso teisės operacijų vaizdavimas finansinėje apskaitojeFaktoringo be regreso teisės atveju faktoringo įmonė prisiima pirkėjo nemokumo riziką ir neturi regreso teisės į įmonę pirkėjo nemokumo atveju. Faktoringo įmonės prisiimta pirkėjo nemokumo rizika yra lygi faktoringo avanso daliai, t. y. jei faktoringo avansas yra 90 proc., tai reiškia, kad faktoringo įmonė prisiima 90 proc. pirkėjo nemokumo rizikos, o pardavėjas – likusius 10 proc. Jei faktoringo avansas yra lygus 100 proc., faktoringo įmonė prisiima visą pirkėjo nemokumo riziką. Toliau pateikiami abiejų situacijų pavyzdžiai.Faktoringo įmonė prisiima 90 proc. pirkėjo nemokumo rizikosIšrašyta PVM sąskaita faktūra perduodama faktoringo įmonei ir ji, akceptavusi PVM sąskaitą faktūrą, perveda įmonei 106 200 Lt avansą (118 000 Lt × 90 proc.). Įmonė apskaito gautus pinigus ir iš pirkėjo gautinos sumos sumažėjimą, nes, pirkėjui nesumokėjus PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos sumos, faktoringo įmonė negrąžina reikalavimo teisės įmonei, t. y. faktoringo įmonė prisiima avanso dydžio pirkėjo nemokumo riziką. Apskaitoje daromi tokie įrašai:
D 271 Sąskaitos bankuose 106 200 Lt K 240 Pirkėjai (106 200 Lt)
Pirkėjui sumokėjus visą sąskaitoje faktūroje nurodytą sumą (118 000 Lt) faktoringo įmonei, faktoringo įmonė perveda įmonei likusią 10 proc. sumą – rezervą, iš jo išskaičiavusi 1180 Lt komisinio mokesčio (118 000 Lt × 1 proc.), 1062 Lt palūkanų (106 200 Lt / 360 dienų × 60 dienų × 6 proc.) ir 404 Lt PVM ((1180 Lt + 1062 Lt) × 18 proc.), t. y. 9154 Lt. Gavusi reikiamus dokumentus iš faktoringo įmonės, įmonė apskaito iš pirkėjo gautinos sumos sumažėjimą, gautus pinigus (rezervą), komisinio mokesčio ir palūkanų sąnaudas bei susijusį gautiną PVM. Apskaitoje daromi tokie įrašai:
D 271 Sąskaitos bankuose 9154 Lt D 6116 Įvairios kitos bendrosios ir administravimo sąnaudos 1180 Lt D 6300X Faktoringo palūkanos 1062 Lt D 251 Gautinas pridėtinės vertės mokestis 404 Lt K 240 Pirkėjai (11 800 Lt)
Jei faktoringo ciklas perkeliamas į kitus finansinius metus, apskaitos principai ir įrašai yra analogiški, kaip ir faktoringo su regreso teise atveju.Toliau pateikiamas pavyzdys, kai pirkėjas neatsiskaito su faktoringo įmone, suėjus mokėjimo terminui. Tokiu atveju įmonė turi sukaupti 1180 Lt komisinio mokesčio ir 1062 Lt palūkanų, sumažindama iš pirkėjo gautiną sumą. Apskaitoje daromi tokie įrašai:
D 6116 Įvairios kitos bendrosios ir administravimo sąnaudos 1180 Lt D 6300X Faktoringo palūkanos 1062 Lt K 240 Pirkėjai (2242 Lt)
Įmonei iš faktoringo įmonės gavus reikiamus komisinio mokesčio ir palūkanų priskaičiavimą pagrindžiančius dokumentus, kartu turėtų būti apskaitytas ir gautinas PVM. Šiuo atveju sąskaita Nr. 240 kredituojama todėl, kad tai tiksliau atspindi įmonės turtą ir įsipareigojimus – įmonė nėra įsipareigojusi sumokėti faktoringo įmonei palūkanų ir komisinio mokesčio, tačiau kai pirkėjas atsiskaitys su faktoringo įmone, įmonei bus pervestas rezervas atėmus palūkanas ir komisinį mokestį.Jei pirkėjas ir toliau delsia atsiskaityti su faktoringo įmone, įmonė turėtų vertinti likusią 9558 Lt iš pirkėjo gautiną sumą pagal savo patvirtintą abejotinų ir beviltiškų skolų vertinimo metodiką ir nurašyti neatgautiną sumą.
Faktoringo įmonė prisiima 100 proc. pirkėjo nemokumo rizikos. Kai yra perduodama visa pirkėjo nemokumo rizika, faktoringo įmonė, akceptavusi gautą PVM sąskaitą faktūrą, perveda įmonei 100 proc. avansą, iš karto išskaičiavusi 1180 Lt komisinio mokesčio (118 000 Lt × 1 proc.), 1062 Lt palūkanų (106 200 Lt / 360 dienų × 60 dienų × 6 proc.) ir 404 Lt PVM ((1180 Lt + 1062 Lt) × 18 proc.), t. y. 115 354 Lt. Gavusi reikiamus dokumentus iš faktoringo įmonės, įmonė apskaito iš pirkėjo gautinos sumos sumažėjimą, gautus pinigus, komisinio mokesčio ir palūkanų sąnaudas bei susijusį gautiną PVM. Apskaitoje daromi tokie įrašai:D 271 Sąskaitos bankuose 115 354 Lt D 6116 Įvairios kitos bendrosios ir administravimo sąnaudos 1180 Lt D 6300X Faktoringo palūkanos 1062 Lt D 251 Gautinas pridėtinės …vertės mokestis 404 Lt K 240 Pirkėjai (118 000 Lt)
Kadangi faktoringo įmonei perduodama visa pirkėjo nemokumo rizika, tolesni pirkėjo atsiskaitymai ar jų sutrikimai nedaro įtakos įmonės veiklai ir apskaitai.4.3. Faktoringo operacijų pripažinimas mokesčių tikslaisPelno mokesčio tikslais. Faktoringo operacijų vaizdavimas ir patirtų sąnaudų pripažinimas mokesčių tikslais yra reglamentuojamas 2001 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 17 straipsnyje: „leidžiami atskaitymai yra visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti“.Šio straipsnio nuostatos detaliau yra paaiškintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2002 m. birželio 28 d. paaiškinime Nr. 08-2-02-5497 „Dėl Pelno mokesčio įstatymo 5, 17, 18, 19, 20 ir 21 straipsnių komentaro“: faktoringas yra paslauga, todėl finansuotojas už ją turi gauti pajamų. Sudarant skolinių įsipareigojimų perleidimo (faktoringo) sutartis, paprastai nustatomi faktoringo (finansavimo) palūkanos, komisinis (sąskaitos priėmimo) mokestis ir sutarties (administravimo) mokestis. Finansuotojui pagal faktoringo sutartį įmonės sumokėtas komisinis mokestis, sutarties mokestis ir mokamos palūkanos už finansavimą, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, priskiriami įmonės pardavėjos (kliento) leidžiamiems atskaitymams. Finansuotojo gautos faktoringo palūkanos, komisinis mokestis ir sutarties (administravimo) mokestis priskiriami finansuotojo apmokestinamosioms pajamoms.
Pridėtinės vertės mokesčio tikslais. Pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 28 straipsnio nuostatas ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos šio straipsnio komentarą finansuotojo gautas atlyginimas yra PVM objektas. Kadangi finansuotojo pagal faktoringo sutartį teikiamoms paslaugoms PVM lengvata netaikoma, finansuotojo gautas faktoringo atlyginimas turi būti apmokestinamas taikant 18 proc. PVM tarifą. Faktoringo atlyginimą sudaro faktoringo sutartyje nustatyti faktoringo mokesčiai. Tai gali būti ne tik už piniginių reikalavimų perėmimą finansuotojo imamas mokestis, bet ir jo iš kliento gaunamos faktoringo palūkanos (t. y. palūkanos už finansuotojo suteiktą finansavimą) bei administravimo mokestis.IŠVADOS1. Faktoringas yra vienas iš įmonės apyvartinio kapitalo finansavimo šaltinių, patrauklus mažoms ir vidutinėms įmonėms ir turintis privalumų, palyginti su kitais finansavimo šaltiniais. 2. Išanalizavus faktoringo operacijų esmę ir pobūdį, jų finansinės apskaitos principus ir ypatumus, faktoringo paslaugos turi realią galimybę tapti patraukliu finansavimo šaltiniu. Savo ruožtu faktoringo paslaugas teikiančios įmonės taip pat yra pasirengusios detaliau paaiškinti faktoringo operacijų mechanizmą ir praktinį pritaikymą.LITERATŪRA1. Startienė G. Tarptautinės prekybos finansavimas. Rizika, mokėjimai, kreditavimas (vadovėlis). KTU, 2002. psl. 246-255. 2. Urniežius R. Rizika. V., 2001. psl. 174.3. Žurnalas „Apskaitos ir mokesčių apžvalga“. 2005 m. Nr.24. http://www.sb.lt/article/archive/2065. http://www.paciolis.lt/?cid=494&details=16. http://www.svv.lt