ES struktūrinių fondų parama LT

EUROPOS SĄJUNGA IR ES STRUKTŪRINIŲ FONDŲ PARAMA LIETUVAI
Šiandien Europos Sąjunga yra didžiausia pasaulyje tarptautinė organizacija, apimanti 3.9 mln. kv. kilometrų, vienijanti 25 valstybes (Airija, Austrija, Belgija, Čekija, Danija, Didžioji Britanija, Estija, Graikija, Ispanija, Italija, Kipras, Latvija, Lenkija, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Slovakija, Slovėnija, Suomija, Švedija, Vengrija, Vokietija) ir 455 milijonus gyventojų. Tai valstybių asociacija, siekianti glaudesnės ekonominės ir politinės integracijos vardan savo piliečių gerbūvio užtikrinimo, taikos ir stabilumo Europoje.
Europos Sąjunga:
 siekia vieningos rinkos sukūrimo, kurios viduje panaikinti visi apribojimai laisvam prekių, assmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimui;
 vykdo bendrą prekybos politiką, numatančią prekybą su trečiosiomis šalimis;
 vykdo bendrą politiką tokiose srityse, kaip: žemės ūkis, transportas, energetika, aplinkos apsauga ir kita;
 kuria ekonominę ir pinigų sąjungą, numatančią vieną visai Europos Sąjungai piniginį vienetą eurą.
Lietuvai, tapusiai Europos Sąjungos nare, atsivėrė naujos finansinės galimybės. Vienas šios narystės privalumų yra galimybė dalyvauti sanglaudos politikoje. Sanglaudos tikslas – mažinti socialinius bei ekonominius skirtumus tarp Europos Sąjungos šalių narių ar atskirų regionų, ir šiam tikslui skiriamos nemažos lėšos. Svvarbiausi sanglaudos politikos finansavimo šaltiniai yra keturi ES struktūriniai fondai:
 Europos regioninės plėtros fondas (ERPF)
 Europos socialinis fondas (ESF)
 Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondas (EŽŪOGF)
 Žuvininkystės orientavimo finansinis instrumentas (ŽOFI)
Iki 2006 m. ES struktūrinių fondų parama bus teikiama pagal Lietuvos 2004-2006 m. bendrąjį programavimo do

okumentą (toliau – BPD), kurį patvirtino Europos komisija 2004 m. birželio 18 d. sprendimu Nr. C(2004)2120 ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2004 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu Nr. 935. BPD pateiktas Lietuvos strateginis socialinės ir ekonominės plėtros planas siejamas su kitais šalies strateginiais dokumentais, tokiais kaip Valstybės ilgalaikės raidos strategija, Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 m. ilgalaikė strategija, nacionalinis susitarimas siekiant ekonominės ir socialinės pažangos.
BPD išdėsto 2004-2006 m. Lietuvos ūkio plėtros strategiją, išskiria prioritetus, aprašo priemones jiems įgyvendinti, nurodo ES ir nacionalinio finansavimo šaltinius, pateikia struktūrinių fondų lėšų administravimo sistemą.
Pagal šį dokumentą remiami ekonominės ir socialinės infrastruktūros, žmogiškųjų išteklių, gamybinio sektoriaus, aplinkos apsaugos, kaimo plėtros ir žuvininkystės projektai, teikiama techninė parama struktūrinių fondų administravimui. Per 2004-2006 m. šių sričių projektams įgyvendinti bus skirta daugiau kaip 3 mlrd. Lt ES struktūrinių foondų ir daugiau kaip 1 mlrd. Lietuvos bendrojo finansavimo lėšų, kurios projektų vykdytojams galės būti mokamos iki 2008 m. pabaigos.
Parama aplinkos apsaugos projektams teikiama pagal BPD 1 prioriteto „Socialinės ir ekonominės infrastruktūros plėtra” 1.3 priemonę „Aplinkos kokybės gerinimas ir žalos aplinkai prevencija”.
Pagal visų ES paramą Lietuvoje administruojančių institucijų apibendrintus duomenis, per pirmąjį 2005 metų ketvirtį pagal visas priemones ES struktūrinių fondų paramai gauti buvo pateiktos 653 paraiškos projektų įgyvendinimui dėl 1 mlrd. 459,353 mln. Lt*. Iš jų buvo atrinktos 308 reikalavimus atitinkančios paraiškos, o joms skiriama paramos suma – 418,97 mln. Lt
t. Per pirmąjį šių metų ketvirtį pasirašytos 300 projektų įgyvendinimo sutartys su pareiškėjais dėl 412,457 mln. Lt. paramos.

Nuo 2005 m. sausio 1 d. daugiausia projektų buvo atrinkta pagal Žmogiškųjų išteklių plėtros prioritetą, pagal kurį remiami projektai įsidarbinimo gebėjimų bei darbo kompetencijos, švietimo, profesinio mokymo, vyrų ir moterų lygių galimybių užtikrinimo srityse. Viso buvo atrinkti 149 projektai dėl 195,374 litų. 71 projektas dėl 120,452 mln. Lt buvo atrinktas pagal Socialinės ir ekonominės infrastruktūros plėtros prioritetą, pagal kurį remiami transporto, energijos tiekimo, aplinkos kokybės gerinimo, sveikatos apsaugos projektai.

„ES struktūrinių fondų parama pirmiausiai pasinaudoja aktyviausi. Tad tie, kurie nori gauti ES paramos, turi imtis aktyvių veiksmų – išdėstyti savo idėjas projektuose“ – sako Finansų ministerijos Europos Sąjungos programų valdymo departamento direktorė Ana Stankaitienė.

Nuo Lietuvos 2004-2005 m. bendrojo programavimo dokumento (toliau – BPD), kuris apibrėžia, kaip ir kur bus panaudotos ES lėšos, įgyvendinimo pradžios (2004 m. II ketv.) buvo gauta 2771 paraiška, kurių prašomos paramos suma – 5 mlrd. 232,898 mln. Lt. Iš šių paraiškų buvo atrinktos 544 dėl 1 mlrd. 297,150 mln. Lt.. Per visą laikotarpį buvo pasirašytos 380 projektų įgyvendinimo sutartys dėl 830,208 mln. Lt. Paramos skyrimo sutartys su kitais 164 pareiškėjais dar derinamos ir bus pasirašytos artimiausiu metu. Nuo BPD įgyvendinimo pradžios projektų įgyvendinimui išmokėta 79,676 mln. Lt.

Pagal BPD išskirtas prioritetines ES struktūrinių fondų paramos teikimo sritis, nuo dokumento įgyvendinimo pradžios da

augiausia lėšų skirta pagal Socialinės ir ekonominės infrastruktūros plėtros prioriteto priemones – 413,635 mln. Lt (pasirašytos 157 sutartys). Didžiausias paramos lėšų poreikis Lietuvos apskrityse buvo pagal transporto priemonę, kurios tikslas – sukurti šiuolaikišką transporto sistemą, atitinkančią ES valstybių narių – senbuvių lygį (pvz. remiamas žvyrkelių asfaltavimas, geležinkelių rekonstravimas) ir energetikos srities priemonę, pagal kurią siekiama užtikrinti energijos tiekimo stabilumą (pvz. parama teikiama katilinių atnaujinimui ar pastatų apšiltinimui).

—–
* Tekste minimas paramos sumas sudaro ES struktūrinių fondų ir nacionalinio biudžeto lėšos, skirtos projektams bendra finansuoti.

Pagal kitus prioritetus ES struktūrinių fondų parama (nuo BPD įgyvendinimo pradžios iki 2005 03 31) pasiskirstė taip:

• Žmogiškųjų išteklių plėtra: pasirašytos 163 sutartys dėl 239,952 mln. Lt
• Gamybos sektoriaus plėtra: pasirašytos 21 sutartis dėl 148,591 mln. Lt
• Kaimo plėtra ir žuvininkystė: pasirašyta 20 sutarčių dėl 21,773 mln. Lt
• Techninės parama – 19 sutarčių dėl 6,257 mln. Lt

Daugiausiai paraiškų buvo pateikta iš Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Klaipėdos, mažiausiai – iš Telšių, Tauragės ir Utenos apskričių. Didžiausia paramos lėšų suma taip pat skirta projektams, kurie bus įgyvendinami Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių apskrityse, mažiausia – Utenos, Telšių, Panevėžio apskrityse.

Bendrasis programavimo dokumentas

Lietuvos 2004-2006 m. bendrasis programavimo dokumentas (BPD) – tai Lietuvos parengtas ir Europos Komisijos patvirtintas strateginis dokumentas, kuriame išdėstyta ES struktūrinių fondų ir Lietuvos veiksmų tikslai, plėtros strategija, nurodyti ES struktūrinių fondų ir kitų finansavimo šaltinių įnašai. BPD oficiliai patvirtintas Eu

uropos Komisijos 2004 m. birželio 18 d. sprendimu C(2004)2120 ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu Nr. 935 (suarchyvuotą BPD variantą galite rasti čia: BPD.zip).

Detalizuoti BPD numatytų priemonių aprašymai (remiamos veiklos, projektų atrankos kriterijai, monitoringo indikatoriai ir pan.) pateikti Lietuvos 2004-2004 m. bendrojo programavimo dokumento priede (suarchyvuotą BPD priedo variantą galite rasti čia: BPD priedas.zip).

Kaip gauti ES struktūrinių fondų paramą?
Į Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą gali pretenduoti projektai, atitinkantys Lietuvos 2004-2006 m. bendrajame programavimo dokumente (BPD) išdėstytą nacionalinį socialinės ir ekonominės plėtros planą. Tam, kad įmonės, įstaigos ar organizacijos projektas gautų paramą iš ES struktūrinių fondų, jis turi siūlyti ES struktūrinių fondų remiamą veiklą ir atitikti BPD išskirtus investicijų prioritetus, priemones bei veiklos rūšis.
Projekto paraiška lietuvių kalba turi būti teikiama įgyvendinančiajai institucijai (ar jos teritoriniam padaliniui), kuri yra atsakinga už tos BPD priemonės, pagal kurią teikiamas projektas, administravimą. Paraiška susideda iš dviejų dalių: bendrosios (A dalies) ir specialiosios (B dalies). Paraiškos A dalis yra administracinės informacijos rinkinys apie projekto teikėją ir apibendrinta informacija apie patį projektą. Tuo tarpu paraiškos B dalis skiriasi kiekvienai BPD priemonei ir joje prašoma pateikti konkrečiai priemonei ar veiklai būdingos informacijos. Paraiškos B dalis atitinkamoms BPD priemonėms skelbia už jų administravimą atsakingos tarpinės ir įgyvendinančiosios institucijos. Be to, prie projekto paraiškos turi būti pridedami visi dokumentai, kurių yra reikalaujama pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus. Priklausomai nuo projekto tipo bus reikalaujami tokio pobūdžio dokumentai kaip verslo planas, suderinimas su aplinkosaugos reikalavimais, savivaldybės, apskrities ar kitų įstaigų leidimas statyti, vykdyti ar užsiimti tam tikro pobūdžio veikla, detalus techninis planas ir t.t.
Finansų ministro 2005 m. vasario 4 d. 1K-041 patobulintos Lietuvos 2004–2006 m. Bendrojo programavimo dokumento priemonių ir projektų, finansuojamų įgyvendinant šias priemones, administravimo ir finansavimo taisyklės (Žin., 2004, Nr. 19-599; Nr. 93-342; 2005, Nr.21-667 ). Šios taisyklės nustato bendrąsias projektų teikimo, vertinimo, atrankos, projektų išlaidų apmokėjimo ir jų įgyvendinimo priežiūros procedūras, taip pat BPD priemonių lėšų planavimo ir atsiskaitymo už jų panaudojimą tvarką.
Remiantis šiomis taisyklėmis, parengti ir įgyvendinančiajai institucijai pateikti projektai turi praeiti šiuos etapus:
• paraiškos yra vertinamos atitinkamos įgyvendinančiojoje institucijoje pagal atitinkamos tarpinės institucijos nustatytas taisykles. Pirmiausia atliekamas paraiškų administracinis patikrinimas, tada įgyvendinančiosios institucijos darbuotojai vertina pareiškėjo, projekto veiklų ir išlaidų tinkamumą, po to – projekto kokybę. Įgyvendinančioji institucija parengia vertinimo ataskaitas ir pateikia savo išvadas bei rekomendacijas projektų atrankos komitetui, kurį formuoja tarpinė institucija;
• projektų atrankos komitetas išnagrinėja projektų paraiškas ir pateikia tarpinei institucijai savo išvadas dėl finansuotinų projektų;
• atrankos komiteto išvadų pagrindu tarpinė institucija priima sprendimą dėl projekto finansavimo;
• priėmus sprendimą dėl projekto finansavimo su projekto teikėju sudaroma sutartis.
SVARBU:
Pagal BPD teikiama viešoji parama (ES struktūrinių fondų ir bendrojo nacionalinio finansavimo lėšos) gali sudaryti net iki 100 % projekto tinkamų išlaidų, tačiau paprastai yra reikalaujama prisidėti nuosavomis lėšomis. Viešojo sektoriaus projektų atveju nuosavų lėšų dalį gali sudaryti iš valstybės biudžeto tam tikrai viešojo sektoriaus įstaigai skirtos lėšos. Pirmenybė bus teikiama tiems projektams, prie kurių įgyvendinimo bus įsipareigota prisidėti nuosavomis lėšomis.

ES STRUKTŪRINIŲ FONDŲ LĖŠŲ ADMINISTRAVIMO SCHEMA

Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama

Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, mūsų šalies verslui atsiveria galimybės gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą verslo plėtrai, o viešajam sektoriui – socialinei, ekonominei, kaimo plėtrai, verslo aplinkos gerinimui.

Parama teikiama negrąžinamų subsidijų būdu: 1) tiesiogiai įmonėms; 2) viešojo sektoriaus projektams, kurių naudos gavėjais įmonės gali būti netiesiogiai.

Kas gali gauti ES struktūrinių fondų paramą?

ES struktūrinių fondų lėšomis remiami verslo įmonių, organizacijų, viešojo sektoriaus projektai, kurie atitinka prioritetus, priemones ir remiamas veiklas, nustatytas Bendrajame programavimo dokumente.

Geriau suprasti paramos sritis, į kurias galite pretenduoti, padės šis mūsų paruoštas dokumentas, apibendrinantis galimus paramos pareiškėjus, pagal prioritetus ir priemones.

Kaip gauti ES struktūrinių fondų paramą?

Paraiškos Europos Sąjungos paramai gauti teikiamos pagal atitinkamos įgyvendinančios institucijos (agentūros) skelbimus ir laikantis jų paskelbtų pateikimo terminų ir sąlygų. Teikiami projektai turi atitikti nustatytus projektų atrankos kriterijus.

Geriau pasirengti projektų rengimui ES struktūrinių fondų paramai gauti padės mūsų parengtos atmintinės verslui ir viešajam sektoriui.

Remiamų projektų finansavimo mechanizma

Europos Sąjungos paramos mechanizmas yra kompensacinis. Tai reiškia, kad:

projektai iš pradžių turės būti finansuojami savo lėšomis, iki bus gauta parama;

įmonės turės finansuoti dalį projekto savo (nuosavomis ar skolintomis) lėšomis.

Be to, ne visos projekto išlaidos pagal ES struktūrinių fondų reikalavimus yra kompensuojamos. Kompensuojamos tik tinkamos išlaidos. Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad paramos (subsidijų) dydis skaičiuojamas nuo projekto tinkamų išlaidų, o ne nuo visos projekto vertės.
Tinkamos išlaidos apibrėžiamos atitinkamų įgyvendinančių institucijų (agentūrų) paskelbtose “Gairėse paraiškų teikėjams”.
Naujausios žinios apie strutūrinių fondų paramą LT

Šiuo metu visos atsakingos Lietuvos institucijos ir toliau intensyviai ruošiasi administruoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų (ES SF) paramą.
Administracinių institucijų funkcijas ir atsakomybę nustato 2003 metų rugsėjo 11 dienos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1166 “Dėl Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų administravimo Lietuvoje”. Už ES SF administravimą verslo, energetikos ir turizmo srityse atsakinga Ūkio ministerija, kuri yra paskirta tarpine institucija, ir Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA), paskirta įgyvendinančiąja institucija.
Baigiamos derybos su Europos Komisija (EK) dėl Bendrojo programavimo dokumento (BPD) – tai pagrindinis dokumentas, kuriame išvardyti prioritetai, priemonės ir veiklos rūšys, gausiančios ES SF finansinę paramą. Ūkio ministerija atsakinga už šių BPD priemonių administravimą:
• energijos tiekimo stabilumo ir pasiekiamumo užtikrinimas;
• tiesioginė parama verslui;
• verslo aplinkos gerinimas;
• viešoji turizmo infrastruktūra ir paslaugos.
Toliau tikslinamas BPD priedas, kuriame bus detaliai aprašytos remtinos veiklos rūšys, išvardyti atrankos kriterijai, lėšos, skirtos kiekvienai BPD priemonei, galimi paraiškų teikėjai pagal priemones ir kt.

BPD nustatys, kokios veiklos rūšys bus remiamos iš ES SF, o Valstybės pagalbos schemos (VPS) nustatys taisykles, pagal kurias bus teikiama tiesioginė parama verslui (privatiems ūkio subjektams). VPS tiksliai aprašys:
• pagalbos teikimo sąlygas ir apribojimus;
• finansuojamas išlaidas;
• pagalbos dydį ir intensyvumą;
• lėšų išmokėjimą ir kontrolę.
Šiuo metu VPS projektas derinamas su Konkurencijos taryba, paskui bus pateiktas EK toliau derinti.

Rengiami Struktūrinių fondų vadovai, kurie nustatys institucijų vidines procedūras ir be kurių nebus leista pradėti administruoti ir naudoti ES SF paramą. Struktūrinių fondų vadovuose bus pateiktos paraiškų formos, kurias pildys pareiškėjai, siekiantys gauti paramą, bei identifikuojamas būtinų priedų (lydinčių dokumentų) sąrašas, priklausomai nuo BPD priemonės pobūdžio.

Paraiškas pagal anksčiau minėtas BPD priemones reikės teikti LVPA, kuri atliks paraiškų administracinį ir kokybinį patikrinimą. Balais įvertintos paraiškos bus pateiktos Atrankos komitetui, kuris pateiks rekomendacijas dėl konkrečių projektų finansavimo. Atrankos komitetui rekomendavus, ūkio ministras, kaip Ūkio ministerijos administruojamų valstybės lėšų asignavimų valdytojas, tvirtins finansuotinų projektų sąrašą.

Planuojama, kad paraiškas paramai gauti bus galima pradėti teikti 2004 m. II ketvirtį.

Tam, kad ES SF paramos administravimas vyktų sklandžiai, kuriama informacinė sistema, sujungsianti visas šios paramos administravime dalyvaujančias Lietuvos valstybines institucijas.

Siekiant užtikrinti kokybiškų projektų srautą yra sukurtas viešasis informavimo tinklas, kurį sudaro Smulkaus ir vidutinio verslo paramos tinklas (jam priklauso Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros agentūra bei verslo informaciniai centrai) ir Inovacijų paramos tinklas (jam priklauso Koordinacinė tarnyba Lietuvos inovacijų centre su 5 regioniniais padaliniais Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose ir Alytuje). Verslo informaciniai centrai yra daugelyje Lietuvos rajonų, jie informuos įmones apie galimybes gauti ES SF paramą, tokios paramos teikimo reikalavimus, sąlygas ir apribojimus. Inovacijų paramos tinklas specializuojasi teikti informaciją ir konsultacijas įmonėms, diegsiančioms inovacinius projektus. Numatoma, kad verslo informaciniuose centruose bus organizuojami seminarai apie ES SF. Informaciją dėl paraiškų teikimo, pildymo tvarkos teiks LVPA.
Siekiant padėti mažoms įmonėms parengti projektus, kurie būtų tinkami finansuoti iš ES SF, 2003 m. rugsėjo 19 d. ūkio ministro įsakymu Nr. 4-351 buvo patvirtinta Europos regioninės plėtros fondo lėšomis finansuotinų projektų dokumentų rengimo subsidijų skyrimo tvarka. Pagal ją skiriama parama mažoms įmonėms rengiant dokumentus, kuriuos reikės pridėti, teikiant paraišką ES SF paramai gauti.

Paraiškas gali teikti ir subsidijas gauti įmonės, atitinkančios Lietuvos Respublikos smulkaus ir vidutinio verslo įstatyme nustatytas mikroįmonės ar mažos įmonės sąlygas, t.y. jei jose yra mažiau kaip 50 darbuotojų, metinės pajamos neviršija 24 mln. litų ar įmonės turto balansinė vertė yra ne didesnė kaip 17 mln. litų, ir atitinkančios savarankiškumo kriterijų. Subsidijos, vadovaujantis šia tvarka, bus skiriamos galimybių studijoms, verslo arba investicijų planams, poveikio aplinkai vertinimo dokumentams parengti bei technologinės įrangos ir įrenginių projektavimo darbams atlikti.

Planuojama, kad 2004 m. sausio mėnesį bus paskelbtas konkursas teikti paraiškas PHARE 2002 ESS (ekonominės socialianės sanglaudos) programos projektui “Parama verslo plėtrai”. Pagal šią programą įmonės gali pretenduoti į negrąžintiną iki 100 000 eurų paramą, kuri bus teikiama verslo ir turizmo plėtrai, per keturias negrąžinamų subsidijų schemas:
• viešosios paslaugos verslui;
• tiesioginė parama įmonėms inovacijų ir elektroninio verslo srityse;
• turizmo infrastruktūra;
• tiesioginė parama privatiems turizmo paslaugų teikėjams.
Tai leis geriau pasirengti tiek administravimo institucijoms, tiek galimiems projektų teikėjams valdyti ir panaudoti ES SF paramą.

Leave a Comment