TURINYS
1. Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo finansinė paramaLietuvai ir jos administravimas…………………………………..…………………………………….…31.1. Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo remiamų Lietuvos kaimo plėtros priemonių finansavimas…………………………………………………………………………………………..31.2. Tiesioginių išmokų Lietuvos žemės ūkio veiklos subjektams mokėjimas iš Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo……………………………………………………….………41.3. Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo ir SAPARD programos paramos Lietuvai palyginimas…………………………………………………………………………………………….52. ES finansinės paramos Lietuvos žemės ūkiui įsisavinimo problemos ir jų sprendimas……..………62.1. ES finansinės paramos Lietuvos žemės ūkiui įsisavinimo teisinės problemos ir jų sprendimo būdai…………………………………………………………………………………………………………….62.2. ES finansinės paramos Lietuvos žemės ūkiui įsisavinimo problemos dėl neefektyvaus visuomenės ir galimų pareiškėjų informavimo ir jų sprendimo būdai……..…………………..………..72.3. Kitos ES finansinės paramos Lietuvos žemės ūkiui įsisavinimo problemos ir jų sprendimo būdai…….……………………………………………………………………………………..……………8Išvados……………………………………………………………………………………………………………………………..………10Informacijos šaltinių sąrašas……………………………………………………………………………………………..………111.1. Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo remiamų Lietuvos kaimo plėtros priemonių finansavimas2004 m. gegužės 1 d. įstojusi į Europos Sąjungą (toliau – ES), Lietuvos Respublika (toliau – LR) įgijo teisę gauti Bendrijos finansinę paramą. ES finansinė parama pasieks daugelį Lietuvos ūkio sektorių, tačiau, kaip ir senosiose Bendrijos valstybėse narėse, didžiausias dėmesys bus skirtas žemės ūkiui.Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondas (toliau – EŽŪOGF) yra pagrindinis ES bendrosios žemės ūkio ir kaimo plėtros politikos įgyvendinimo finansinis instrumentas. Fondas yra dviejų sudedamųjų dalių, vadinamų skyriais: Orientavimo ir Garantijų.EŽŪOGF Orientavimo skyrius yra vienas ES struktūrinių fondų, kurių paskirtis – padėti sunkumus išgyvenantiems regionams prisitaikyti prie besikeičiančių ekonominių ir socialinių sąlygų. EŽŪOGF Orientavimo skyrius finansiškai prisideda prie struktūrinių fondų veiklą Lietuvoje reglamentuojančios strategijos, vadinamos „Lietuvos 2004-2006 m. bendrojo programavimo dokumentu“ (toliau – BPD), įgyvendinimo. Jis finansuoja BPD 4 prioriteto „Kaimo plėtra ir žuvininkystė“ priemones, kurios dar vadinamos BPD kaimo plėtros priemonėmis: investicijas į žemės ūkio valdas, jaunųjų ūkininkų įsikūrimą, žemės ūkio produktų perdirbimo ir rinkodaros gerinimą, kaimo vietovių pritaikymą ir plėtrą, Europos Bendrijų iniciatyvos Leader veiksmus bei žemdirbių mokymą.
EŽŪOGF Orientavimo skyriaus ir LR valstybės biudžeto bendrojo finansavimo lėšoms gauti žemės ūkio veiklos subjektai rengia projektus, kuriuos vertina Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė mokėjimo agentūra), o tvirtina Žemės ūkio ministerija. EŽŪOGF Orientavimo skyrius apmoka iki 75% žemės ūkio veiklos subjektų įgyvendinamų projektų išlaidų, likusią jų dalį padengia valstybės biudžetas arba patys projektų vykdytojai. Projektai finansuojami iš specialiųjų valstybės biudžeto EŽŪOGF Orientavimo skyriaus paramos ir bendrojo finansavimo programų. Lėšas pagal Žemės ūkio ministerijos teikiamas mokėjimo paraiškas tiesiogiai projekto vykdytojui iš minėtų programų asignavimų perveda Finansų ministerija iš valstybės iždo EŽŪOGF Orientavimo skyriaus sąskaitos Lietuvos banke. BDP kaimo plėtros priemonėms finansuoti 2004-2006 m. numatoma skirti 603,6 mln. Lt viešųjų lėšų, iš jų 424,3 mln. Lt bus gauta iš ES, 179,3 mln. Lt skirs LR valstybės biudžetas. EŽŪOGF Garantijų skyriaus finansinės paramos teikimą Lietuvos žemės ūkio veiklos subjektams nustato kitas strateginis dokumentas – Lietuvos kaimo plėtros 2004-2006 m. planas (toliau – Kaimo plėtros planas). Pagal šią strategiją EŽŪOGF Garantijų skyrius taipogi finansiškai remia kaimo plėtros priemones, tačiau skirtingas nuo finansuojamų iš Orientavimo skyriaus, o būtent: ankstyvą pasitraukimą iš prekinės žemės ūkio gamybos, žemės ūkio veiklą mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse, agrarinę aplinkosaugą, žemės ūkio paskirties žemės apželdinimą mišku, pusiau natūrinių ūkių restruktūrizavimą, ES reikalavimų diegimą, techninės paramos teikimą bei tiesioginių išmokų didinimą. EŽŪOGF Garantijų skyriaus ir LR valstybės biudžeto bendrojo finansavimo lėšoms gauti žemės ūkio veiklos subjektai teikia paraiškas Nacionalinei mokėjimo agentūrai.Kaimo plėtros plano priemonėms finansuoti skirtos lėšos pagal Žemės ūkio ministerijos teikiamas mokėjimo paraiškas išmokamos iš specialiųjų valstybės biudžeto EŽŪOGF Garantijų skyriaus paramos ir bendrojo finansavimo programų. Skirtingai nuo Orientavimo skyriaus finansuojamų BPD kaimo plėtros priemonių, Garantijų skyriaus ir valstybės biudžeto bendrojo finansavimo lėšas Finansų ministerija perveda ne tiesiogiai paramos gavėjams, bet Nacionalinei mokėjimo agentūrai, o ši atlieka mokėjimus žemės ūkio veiklos subjektams. ES padengs 80% Kaimo plėtros plano įgyvendinimo išlaidų, o Lietuva – 20%. Kaimo plėtros plano priemonėms finansuoti 2004-2006 m. iš viso numatoma skirti 2099 mln. Lt, iš kurių 1690 mln. Lt bus gauta iš ES biudžeto, 409 mln. skirs LR valstybės biudžetas.1.2. Tiesioginių išmokų Lietuvos žemės ūkio veiklos subjektams mokėjimas iš Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondoTiesioginėmis išmokomis Lietuvoje remiami gyvulininkystės, augalininkystės ir pienininkystės sektorių žemės ūkio veiklos subjektai. Išmokos mokamos už laiku ir teisingai deklaruotus žemę ir gyvulius iš EŽŪOGF Garantijų skyriaus ir LR valstybės biudžeto lėšų. Už pavėluotai pateiktas paraiškas arba už nurodytus klaidingus duomenis, išmokos mažinamos arba iš viso nemokamos.EŽŪOGF Garantijų skyriaus tiesioginėms išmokoms Lietuvos žemės ūkio veiklos subjektams skirtas lėšas pagal jų išmokėjimo teisinį pagrindą galima padalinti į 2 dalis:1. tiesioginės išmokos pagal bendrąją išmokų schemą;2. tiesioginių išmokų didinimas iš Kaimo plėtros plano lėšų.Tiesioginės išmokos pagal bendrąją išmokų schemą mokamos tik už žemės ūkio naudmenų plotą. Pagal stojimo į ES sutartį tiesioginės išmokos pagal bendrąją išmokų schemą Lietuvoje 2004 m. sudarys 25% nuo senųjų ES valstybių narių išmokų dydžio, 2005 m. – 30%, 2006 m. – 35%. Remiantis šiais skaičiais patvirtinti ES įsipareigojimai Lietuvai 2004 m. skirti 265 mln. Lt, 2005 m. – 318 mln. Lt ir 2006 m. – 370 mln. Lt tiesioginėms išmokoms pagal bendrąją išmokų schemą.Pagal stojimo į ES sutartį Lietuvai leista Kaimo plėtros plane numatyti laikinąją priemonę tiesioginių išmokų didinimui finansuoti. Šios priemonės lėšos skirtos papildomoms išmokoms už žemės ūkio naudmenų plotus, taip pat tiesioginėms išmokoms gyvulininkystės ir pienininkystės sektorių žemės ūkio veiklos subjektams. Tiesioginių išmokų didinimui iš Kaimo plėtros plano asignavimų 2004 m. numatoma skirti 127 mln. Lt, 2005 m. – 113 mln. Lt, 2006 m. – 92 mln. Lt EŽŪOGF Garantijų skyriaus lėšų.Iš viso 2004-2006 m. ES tiesioginėms išmokoms Lietuvai numato skirti 1285 mln. Lt. Tiesioginėms išmokoms skirtos ES lėšos numatytos LR valstybės biudžeto specialiojoje EŽŪOGF Garantijų skyriaus programoje. Lėšas iš EŽŪOGF Garantijų skyriaus valstybės iždo sąskaitos Lietuvos banke Finansų ministerija pagal Žemės ūkio ministerijos pateiktas mokėjimo paraiškas pervedama Nacionalinei mokėjimo agentūrai, kuri jas išmoka paramos gavėjams.1.3. Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo ir SAPARD programos paramos Lietuvai palyginimasPrieš Lietuvos įstojimą į ES, 2000-2003 m. laikotarpiu, Lietuvos žemės ūkio veiklos subjektai turėjo galimybę pasinaudoti specialiosios žemės ūkio ir kaimo plėtros priešįstojiminės programos (toliau – SAPARD programa) parama. SAPARD programos ir EŽŪOGF parama turi tiek panašumų, tiek ir skirtumų.Visų pirmą, panašios yra SAPARD programos ir EŽŪOGF lėšomis finansuojamos kaimo plėtros priemonės: žemės ūkio ir žuvininkystės produktų perdirbimo ir rinkodaros tobulinimas, žemės ūkio paskirties žemės užsodinimas mišku ir miškų infrastruktūros gerinimas, profesinis mokymas ir kitos. Tačiau pažymėtina tai, kad SAPARD programa teikė paramą ir žuvininkystės sektoriui, tuo tarpu EŽŪOGF parama skirta tik žemės ūkiui.Tiek SAPARD programos, tiek ir EŽŪOGF paramai galioja papildomumo principas, t. y. prie ES lėšų turi prisidėti valstybės biudžeto arba privačios lėšos. Tačiau skiriasi projektams finansuoti iš minėtų šaltinių skiriamų lėšų santykiai, kurie aiškumo dėlei pateikti 1 lentelėje.1 lentelė. SAPARD programos ir EŽŪOGF finansuojamų projektų išlaidoms apmokėti skiriamų lėšų santykinės dalys pagal jų šaltinius.Fondas/programa ES lėšų dalis (proc.) Valstybės biudžeto lėšų dalis (proc.) Privačių lėšų dalis (proc.)SAPARD programa 37,5% 12,5% 50%EŽŪOGF Orientavimo skyrius 75% 25%EŽŪOGF Garantijų skyrius 80% 20% –Žymiai skiriasi ir Lietuvos kaimo plėtrai skiriamų ES lėšų dydis prieš ir po įstojimo. Pagal SAPARD programą ES įsipareigojo kasmet skirti beveik po 30 mln. eurų, tuo tarpu EŽŪOGF finansinė parama Lietuvos kaimo plėtros priemonėms įgyvendinti 2004-2006 m. sieks 612,4 mln. eurų – vidutiniškai po 204,13 mln. eurų kasmet. Atitinkamai, po įstojimo į ES didesnis bus ir remiamų projektų bei paramą gaunančių žemės ūkio veiklos subjektų skaičius.SAPARD programos lėšų išmokėjimo tvarka yra tokia pati, kaip ir EŽŪOGF Garantijų skyriaus, t. y. pagal Žemės ūkio ministerijos teikiamas mokėjimo paraiškas Finansų ministerija perveda lėšas Nacionalinei mokėjimo agentūrai, kurį atlieka mokėjimus paramos gavėjams. Tuo tarpu Orientavimo skyriaus finansuojamų projektų išlaidoms apmokėti skirtos lėšos iš valstybės iždo sąskaitos pervedamos tiesiogiai projektų vykdytojams.2. ES finansinės paramos Lietuvos žemės ūkiui įsisavinimo problemos ir jų sprendimas
2.1. ES finansinės paramos Lietuvos žemės ūkiui įsisavinimo teisinės problemos ir jų sprendimo būdaiES finansinės paramos žemės ūkiui lėšų naudojimą reglamentuoja ES teisės aktai: Europos Komisijos ir Europos Tarybos reglamentai ir sprendimai. Pažymėtina, kad ES teisės aktai nustato tik bendrus EŽŪOGF paramos lėšų administravimo ir naudojimo reikalavimus, juose pateiktos nuostatos neretai interpretuojamos nevienareikšmiškai. Tačiau būtent ES teisine baze privalu vadovautis rengiant ES paramos teikimą reglamentuojančius LR teisės aktus. Reikia pripažinti, kad Lietuvos teisinės bazės, susijusios su ES finansine parama žemės ūkiui, rengimas dar nebaigtas, nors jau šiuo metu atliekami pirmieji paramos lėšų mokėjimai. Didžiausią rūpestį paramą administruojančioms institucijoms kelia iki šiol nepatvirtintos EŽŪOGF Garantijų skyriaus lėšų gavimo iš Europos Komisijos, pervedimo ir apskaitos taisyklės. Šios taisyklės rengiamos remiantis atitinkamais ES teisės aktais – jose numatyta, kad Finansų ministerija perveda ES paramos lėšas iš valstybės iždo sąskaitos Nacionalinei mokėjimo agentūrai, kuri atlieka mokėjimus paramos gavėjams. Tačiau pagal Finansų ministro įsakymu patvirtintas ir jau ketverius metus galiojančias lėšų išdavimo iš valstybės iždo sąskaitos taisykles, Finansų ministerija lėšas turėtų pervesti tiesiogiai jų gavėjams. Šis teisinių aktų nesuderinamumas galėtų būti išspręstas dviem būdais: atitinkamai pataisius lėšų išdavimo iš valstybės iždo sąskaitos taisykles arba atskiru Finansų ministro įsakymu patvirtinus EŽŪOGF Garantijų skyriaus lėšų išdavimo iš valstybės iždo sąskaitos taisykles, kaip buvo padaryta SAPARD programos lėšų mokėjimams.Kitas LR tesinės bazės trūkumas yra susijęs su EŽŪOGF Orientavimo skyriaus lėšų administravimu. Pagal LR Vyriausybės nutarimu patvirtintas struktūrinių fondų lėšų administravimo Lietuvoje taisykles, mokėjimo institucijos funkcijas atlieka Finansų ministerijos Nacionalinio fondo departamentas. Šis padalinys buvo įsteigtas valdyti priešįstojiminę ES paramą: atidaryti ir administruoti atskiras valstybės iždo sąskaitas paramos lėšoms, gauti lėšas iš Europos Komisijos, atlikti paramos lėšų mokėjimus ir tvarkyti jų apskaitą. Tačiau struktūrinių fondų atveju (tame tarpe ir EŽŪOGF Orientavimo skyriaus) dalį Nacionalinio fondo departamentui priskirtų funkcijų, išvardytų minėtame nutarime, iš tikrųjų atlieka kitas Finansų ministerijos padalinys – Valstybės iždo departamentas, o būtent: atidaro ir administruoja atskirą valstybės iždo sąskaitą paramos lėšoms, tvarko sąskaitoje esančių lėšų apskaitą, atlieka mokėjimus. Šią teisinę problemą galima būtų išspręsti tokiais būdais:1. pataisyti LR Vyriausybės nutarimą, mokėjimo institucija įvardijant Finansų ministerijos Nacionalinio fondo ir Valstybės iždo departamentus bei paskirstant jiems mokėjimo institucijos atliekamas funkcijas, arba2. pataisyti LR Vyriausybės nutarimą, mokėjimo institucija įvardijant Finansų ministerija, o atskiru Finansų ministro įsakymu paskirstyti funkcijas minėtiems departamentams (kaip buvo padaryta Sanglaudos fondo atveju).Dar vieną ES finansinės paramos Lietuvos žemės ūkiui įsisavinimo teisinė problema – Europos Komisijos iki šiol nepatvirtintas Kaimo plėtros planas. Tik patvirtinus šį dokumentą, Lietuva gaus EŽŪOGF Garantijų skyriaus kaimo plėtros priemonėms finansuoti skirtų lėšų avansą. Tačiau ši problema jau beveik išspręsta – baigus derinti visas plano detales, dokumentas turėtų būti patvirtintas iki šių metų lapkričio.2.2. ES finansinės paramos Lietuvos žemės ūkiui įsisavinimo problemos dėl neefektyvaus visuomenės ir galimų pareiškėjų informavimo ir jų sprendimo būdaiPirmos neefektyvaus visuomenės informavimo problemos išryškėjo dar šių metų pavasarį renkant paraiškas tiesioginėms išmokoms, kurios mokamos iš EŽŪOGF Garantijų skyriaus lėšų. Paraiškai pateikti, žemės ūkio veiklos subjektai privalėjo deklaruoti jų nuosavybėje esančius žemės ūkio naudmenų plotus. Tačiau žemdirbiai neturėjo pakankamos informacijos apie teikiamą paramą ir todėl abejingai reagavo į kvietimą teikti paraiškas, o pati deklaravimo procedūra daugeliui jų pasirodė neaiški ir sudėtinga. Neefektyvus pareiškėjų informavimas įtakojo ir tai, kad dalis paraiškų buvo užpildytos netinkamai, o žemės plotai nurodyti klaidingai. Visuomenės ir galimų pareiškėjų informavimas žymiai suintensyvėjo tik artėjant paraiškų rinkimo laikotarpio pabaigai. Nepaisant to, paraiškų rinkimą teko pratęsti dar beveik mėnesiui, o žemdirbiams, deklaravusiems per didelius pasėlių plotus, sumažėjo paramos suma.Dar didesnės problemos gali kilti laiku ir visa apimtimi nesuteikus reikiamos informacijos EŽŪOGF Orientavimo skyriaus finansuojamų projektų galimiems vykdytojams. Tinkamo projekto rengimas gali užtrukti iki pusės metų, o paraiškų priėmimas tęsiasi tik 2-3 mėnesius. Akivaizdu, kad galimi projektų vykdytojai turėtų būti supažindinti su visomis paramos suteikimo sąlygomis gerokai prieš paraiškų rinkimo pradžią. Taigi, dėl neefektyvaus visuomenės ir galimų pareiškėjų informavimo jau yra kilusios arba gali kilti šios ES paramos Lietuvos žemės ūkui įsisavinimo problemos:1. pasunkėja projektų rengimas, dėl ko padidėja netinkamai parengtų dokumentų dalis; 2. vėluoja paraiškų paramai gauti pateikimas;3. pateikiama mažiau projektų, nei numatyta finansuoti iš patvirtintų asignavimų.Šių problemų prevenciją, o problemoms jau iškilus – sprendimą, gali užtikrinti tik efektyvus visuomenės ir galimų pareiškėjų informavimas, už kurį atsakingos paramą administruojančios valdžios institucijos. Pasirenkant informavimo priemones, būtina atsižvelgti į informuojamą tikslinę visuomenės grupę, informavimo intensyvumą skirtingais laikotarpiais ir informavimo išlaidas.Visuomenės informavimą apie struktūrinių fondų (tame tarpe ir apie EŽŪOGF Orientavimo skyriaus) teikiamą paramą koordinuoja Finansų ministerijos ES programų valdymo departamentas, kuris parengė ES paramos teikimo viešinimo taisykles. Remiantis šiomis taisyklėmis, galimų pareiškėjų informavimą turėtų užtikrinti tarpinė ir įgyvendinančioji institucijos: atitinkamai Žemės ūkio ministerija ir Nacionalinė mokėjimo agentūra. Šios institucijos įgyvendina konkrečias visuomenės informavimo priemones: skelbia informaciją Interneto tinklapiuose ir Lietuvos televizijos bei radijo laidose, teikia informaciją besikreipiantiems telefonu, ruošia pranešimus žiniasklaidai, organizuoja specializuotų leidinių platinimą, rengia seminarus bei spaudos konferencijas. Kaimo plėtros plane numatytos panašios visuomenės informavimo priemonės, kurios taikomos EŽŪOGF Garantijų skyriaus paramos teikimo viešinimui, o būtent: pranešimai spaudoje, informacija Internete, visuomenės informavimas seminarų, konferencijų ir parodų metu, publikacijos. Už šių informavimo priemonių įgyvendinimą taipogi atsakingos Žemės ūkio ministerija ir Nacionalinė mokėjimo agentūra.2.3. Kitos ES finansinės paramos Lietuvos žemės ūkiui įsisavinimo problemos ir jų sprendimo būdaiNors pagal ES teisės aktus valstybėms narėms numatoma išmokėti EŽŪOGF paramos avansus, didžioji dalis fondo lėšų bus skirta valstybių narių patirtoms išlaidoms kompensuoti. Nuo lėšų išmokėjimo paramos gavėjams dienos iki šioms valstybės biudžeto išlaidoms padengti skirtų ES lėšų gavimo į valstybės iždo sąskaitą gali praeiti iki 4 mėnesių, todėl LR valstybės biudžetui aktuali bus skolinimosi laikinam ES lėšų stygiui padengti problema. Ši problema jau išryškėjo šių metų rugsėjo mėnesį, kai Finansų ministerija gavo pirmas paraiškas pagal EŽŪOGF Garantijų skyriaus lėšomis vykdomą programą, o ES lėšų avansas dar nebuvo gautas. Šiuo metu Finansų ministerijoje svarstomi du šios problemos sprendimo būdai:1. Pasiskolinti lėšas iš kitų ES finansinės paramos fondų (Europos regioninės plėtros arba Europos socialinio fondo) gautų avansų, kurie šiuo metu nenaudojami. Šis sprendimo būdas gali sukelti papildomu problemų, nes ES teisės aktai numato, kad finansinės paramos lėšos turi būti naudojamos tik atitinkamai programai įgyvendinti užtikrinant lėšų panaudojimo skaidrumą ir audito atsekamumą. Be to, šis būdas yra laikinas (kol nenaudojami minėti avansai).2. Tiksliai ir laiku planuoti ES paramos lėšų stygių ir skolintis lėšas bendra valstybės biudžeto finansinių srautų subalansavimui skirtų lėšų skolinimosi tvarka. Šis būdas nesukeltų Europos Komisijos pasipriešinimo, bet dėl skolinimosi kaštų valstybės biudžetui būtų brangesnis, nei pirmasis.Dar viena problema yra susijusi su lėšų išmokėjimu iš EŽŪOGF Garantijų skyriaus valstybės iždo sąskaitos. Ji kilo dėl to, kad šiuo metu neįmanoma apmokėti Žemės ūkio ministerijos teikiamas mokėjimo paraiškas ES paramos lėšoms per kompiuterizuotą Valstybės biudžeto, apskaitos ir mokėjimų (toliau – VBAM) sistemą. Dėl to Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento valstybės tarnautojai priversti rankiniu būdu ruošti mokėjimo pavedimus Lietuvos bankui dėl minėtų lėšų pervedimo bei informuoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą apie atliktus mokėjimus, kas apsunkina jų darbą ir padidina klaidos tikimybę. Problemą numatoma išspręsti artimiausiu metu, atitinkamai patobulinus VBAM sistemą.Kita kol kas nepasireiškusi, bet tikėtina ES finansinės paramos lėšų įsisavinimo problema yra politiniai sprendimai, priimami neatsižvelgus į realią padėtį. Rinkimuose į LR Seimą dalyvaujantys politikai skirsto begalią nepagrįstų, sunkiai įgyvendinamų pažadų, kurių taikiklyje neretai būna ES lėšos ir jų naudojimas. Politiniai sprendimai gali nulemti nesavalaikį, ne pagal paskirtį arba neefektyvų ES paramos Lietuvos žemės ūkiui lėšų naudojimą, kas sukomplikuotų šių lėšų įsisavinimą ir neigiamai atsilieptų tolimesnėms ES paramos apimtims. Šios problemos sprendimas yra pačių politikų ir, be abejo, visų Lietuvos piliečių rankose.IšvadosES finansinė parama Lietuvos žemės ūkiui 2004-2006 m. viršys 3 mlrd. Lt. Nors šios lėšos numatytos ES 2000-2006 m. finansinėje perspektyvoje bei patvirtintos atitinkamuose teisės aktuose, nebūtinai visa ši parama pasieks Lietuvos žemės ūkio veiklos subjektus.Autoreferate nagrinėtos ES finansinės paramos Lietuvos žemės ūkiui įsisavinimo problemos gali sukelti šias pasekmes:1. Dėl paraiškų vėlavimo arba nepakankamo jų skaičiaus, nebus panaudotos visos 2004-2006 m. skirtos ES lėšos, o tai ne tik neleistų maksimaliai paremti sunkumus išgyvenantį Lietuvos kaimą, bet ir neigiamai įtakotų būsimus ES asignavimus.2. EŽŪOGF gali atsisakyti kompensuoti iš valstybės biudžeto projektų vykdytojams išmokėtas lėšas, jei projektai, remiantis ES teisės aktais, neatitinka ES kaimo plėtros politikos arba jų įgyvendinimo išlaidos yra netinkamos kompensuoti iš fondo. Tokiu atveju ES nekompensuotos projektų išlaidos gali tekti valstybės biudžetui arba projektų vykdytojams.Šioms neigiamoms pasekmėms išvengti, ES paramą Lietuvos žemės ūkiui administruojančios valdžios institucijos (Finansų ministerija, Žemės ūkio ministerija ir Nacionalinė mokėjimo agentūra) turi imtis koordinuotų veiksmų, siekdamos:1. Kuo skubiau užbaigti ES paramos teikimą Lietuvos žemės ūkio veiklos subjektams reglamentuojančios teisinės bazės rengimą. Užtikrinti Lietuvos teisės aktų suderinamumą tarpusavyje bei atitikimą ES teisinei bazei.2. Sukurti žemės ūkio veiklos subjektų informavimo sistemą, užtikrinančią savalaikį tikslinės galimų pareiškėjų grupės informavimą visais su ES parama susijusiais klausimais prieš paraiškų rinkimo pradžią ir paraiškų rinkimo laikotarpiu, taip pat projektų vykdytojų konsultavimą projektų įgyvendinimo metu. Informuoti visuomenę apie Lietuvos kaimo plėtros tikslus ir uždavinius, priemonių įgyvendinimo eigą bei pasiektus rezultatus.3. Tiksliai ir laiku planuoti valstybės biudžeto skolinimosi poreikį laikinam ES paramos lėšų stygiui padengti, kad dėl lėšų trūkumo nenukentėtų paramos gavėjai.4. Užtikrinti ES paramos lėšų išmokėjimo techninių procedūrų sklandumą, apskaitos patikimumą bei audito atsekamumą.Siekiant išvengti ES finansinės paramos įsisavinimo problemų arba sprendžiant jau iškilusias problemas, tikslinga būtų vadovautis priešįstojiminės SAPARD programos įgyvendinimo Lietuvoje metu įgyta patirtimi bei atsižvelgti į ES senbuvių patirtį ir rekomendacijas.Informacijos šaltinių sąrašas1. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 296/96 dėl valstybių narių siunčiamų duomenų ir kas mėnesį registruojamų išlaidų, finansuojamų Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) Garantijų skyriaus, bei panaikinantis reglamentą (EEB) Nr. 2776/88, http://europa.eu.int/eur-lex2. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1257/1999 dėl Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) paramos kaimo plėtrai ir iš dalies pakeičiantis bei panaikinantis tam tikrus reglamentus, http://europa.eu.int/eur-lex3. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1260/1999, nustatantis bendrąsias nuostatas dėl struktūrinių fondų, http://europa.eu.int/eur-lex4. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1268/1999 dėl Bendrijos paramos pasirengimo stojimui priemonėms žemės ūkio ir kaimo plėtros srityse Vidurio ir Rytų Europos šalims kandidatėms pasirengimo stojimui laikotarpiu, http://europa.eu.int/eur-lex5. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1782/2003, nustatantis bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatantis tam tikras paramos schemas ūkininkams bei iš dalies pakeičiantis tam tikrus reglamentus, http://europa.eu.int/eur-lex6. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2199/2003, nustatantis pereinamąsias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1259/1999 taikymo 2004 m. priemones pagal bendrą išmokos už plotą schemą, skirtą Čekijos Respublikai, Estijai, Kiprui, Latvijai, Lietuvai, Vengrijai, Maltai, Lenkijai, Slovėnijai ir Slovakijai, http://europa.eu.int/eur-lex7. Europos Sąjungos 2003-09-23 oficialusis leidinys, http://europa.eu.int/eur-lex 8. Lietuvos 2004-2006 m. bendrasis programavimo dokumentas, http://www.finmin.lt 9. Lietuvos kaimo plėtros 2004-2006 m. planas, http://www.zum.lt10. Nacionalinė žemės ūkio ir kaimo plėtros 2000-2006 metams programa, http://www.zum.lt 11. LR Vyriausybės 2003-09-11 nutarimas Nr. 1166 „Dėl LR Vyriausybės 2001 m. gegužės 31 d. nutarimo Nr. 649 „Dėl atsakomybės už ES struktūrinių fondų paramos įgyvendinimą Lietuvoje pasiskirstymo tarp valstybės institucijų“ pakeitimo“ (Valstybės žinios, 2003, Nr. 88-3999) 12. LR Vyriausybės 2003-12-09 nutarimas Nr. 1567 „Dėl tiesioginių išmokų žemės ūkio veiklos subjektams teikimo 2004 m.“ (Valstybės žinios, 2003, Nr. 116-5281) 13. LR Vyriausybės 2004-06-28 nutarimas Nr. 802 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugpjūčio 24 d. nutarimo Nr. 1026 “Dėl Europos Sąjungos sanglaudos fondo paramos administravimo Lietuvoje” pakeitimo“ (Valstybės žinios, 2004, Nr. 103-3777)14. LR finansų ministro 2004-01-28 įsakymas Nr. 1K-030 „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos ISPA, PHARE, SAPARD programų lėšų išmokėjimo iš valstybės iždo specialiosioms programoms“ (Valstybės žinios, 2004, Nr. 16-491)15. LR finansų ministro 2000-07-21 įsakymas Nr. 195 „Dėl biudžetinių įstaigų finansavimo iš valstybės biudžeto taikant tiesioginį apmokėjimą tiekėjams“ (Valstybės žinios, 2000, Nr. 65-1976) 16. LR finansų ministro 2004-05-31 įsakymas Nr. 1K-204 „Dėl LR Finansų ministro 2004 m. sausio 28 d. įsakymo Nr. 1K-033 „Dėl projektų, finansuojamų įgyvendinant Lietuvos 2004-2006 m. bendrojo programavimo dokumento (BPD) priemones, teikimo, vertinimo ir atrankos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (Valstybės žinios, 2004, Nr. 93-3421) 17. LR finansų ministro 2004-07-23 įsakymas Nr. 1K-277 „Dėl Sanglaudos fondo lėšų administravimo Lietuvos Respublikos finansų ministerijoje“ (Valstybės žinios, 2004, Nr. 116-4362)18. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004-07-23 įsakymas Nr. 1K-279 „Dėl informavimo apie Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą pagal Lietuvos 2004-2006 m. bendrąjį programavimo dokumentą ir suteiktos paramos viešinimo strategijos bei šios strategijos įgyvendinimo programos lygmens priemonių plano patvirtinimo“ (Valstybės žinios, 2004, Nr. 122-4473) 19. LR žemės ūkio ministro 2004-02-06 įsakymas Nr. 3D-40 „Dėl tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2004 m. taisyklių patvirtinimo“ (Valstybės žinios, 2004, Nr. 29…-939)20. LR žemės ūkio ministro 2004-09-22 įsakymas Nr. 3D-526 „Dėl informavimo apie Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą pagal Lietuvos 2004-2006 m. bendrojo programavimo dokumento 4 prioriteto 1-7 priemones 2004 metų IV ketvirčio plano patvirtinimo“ (Valstybės žinios, 2004, Nr. 143-5245)21. Specialioji Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo Garantijų dalies programa, http://www.zum.lt22. Specialioji Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo Orientavimo dalies programa BPD įgyvendinti, http://www.zum.lt23. LR žemės ūkio ministerijos 2004-09-13 raštas Nr. 2D-(4.9)-4012 „Dėl LR žemės ūkio ministro įsakymo „Dėl Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo Garantijų skyriaus lėšų gavimo iš Europos Komisijos, apskaitos ir pervedimo taisyklių patvirtinimo“ projekto derinimo“24. Vidutinės trukmės SAPARD įvertinimas Lietuvos Respublikoje, Nacionalinės mokėjimo agentūros ataskaita, http://www.nma.lt. 25. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2004-08-09 informacinis pranešimas „Trejus metus trūkusią SAPARD kečia ES fondų parama“, http://www.nma.lt