Energetikos ūkis.Elektros gamyba ir perdavimas.Šilumines energijos gamyba

1. Turinys

1. Turinys 2
2. Įžanga 3
3. Energetikos ūkis 4
3.1 Lietuvos Energetikos sektoriaus valdymo struktūra 5
3.2 Elektros sektorius 8
3.3 Elektros energetikos sistemos plėtra 8
3.4 Ignalinos atominė elektrinė 9
3.5 IAE 1-ojo bloko eksplotavimo nutraukimo strategija 13
3.6 IAE eksplotavimo nutraukimo finansavimas ir parama 14
3.7 AB “Lietuvos energija” 16
3.8 Dujų sektorius 17
3.9 Gamtinės dujos 18
3.10 Nafta ir naftos produktai 20
3.11 Šilumos sektorius 22
4. Elektros energijos gamyba ir perdavimas 22
4.1 Hidroelektrinės 23
4.2 Vėjo jėgainės 24
4.3 Kruonio hidroakimuliacinė elektrinė 25
4.4 Elektros energijos perdavimo principai 25
4.5 Elektros energetika 25
4.6 Lietuvos elektros rinka 26
4.7 Apsirūpinimo elektra patikimumo užtikrinimas 29
4.8 Energijos poreikių prognozės 30
4.9 Perspektyvios elektrinės 31
4.10 Energetikos strategijos tikslai 32
5.Šiluminės elektrinės ir jų klasifikavimas 332
5.1Šilumos energijos gamyba ir tiekimas 33
5.2 Kuras 34
5.3 Lietuvos šiluminės elektrinės 36
5.4 Šiluminių elektrinių perspektyvos Lietuvoje 38
6. Išvados 39
7. Literatūros sąrašas 412. Įžanga
Deganti lemputė, veikiantis kompiuteris, šalia esantis televizorius,

automobilis, su kuriuo rytoj važiuosime į darbą – visa tai neatsiejama

mūsų buities dalis, dalykai, be kurių šiuolaikinis žmogus neįsivaizduoja

savo gyvenimo. Kad visi šie įrenginiai (jau nekalbant apie daug

sudentingesnius įrenginius, naudojamus chemijos pramonėje, gamyboje,

žemės ūkyje) galėtų atlikti savo funkcijas, atnešti naudą, jiems reikia

energijos: elektros, benzino, šiluminės energijos. Mūsų gyvenimas yra

išvien pagrįstas fizikos dėsniais: energija neatsiranda iš niekur, ji

egzistuoja pasaulyje ir pastoviai peereina iš vienos būsenos i kitą.

Energetikos ūkis yra labai svarbus kiekvienai šaliai. Kiekviena

šalis turi užtikrinti energetikos sektoriaus klestėjimą. Tai padaryti

mūsų laikais nėra taip lengva, kadangi susiduriama su daugybe problemų,

organizuojant šalies energetinę sistemą, aplinkosaugos problemomis,

tarptautiniais santykiais.

Svarbiausi klausimai, kuriuos mes nagrinėjome, rašydami šį

į referatą

:
• Energetikos ūkio struktūra, plėtra, veikimo problemos;
• Ignalinos Atominės Elektrinės uždarimo problemos;
• Kitos Lietuvos elektrinės;
• Alternatyvių energijos išteklių paieška ir naudojimas;
• Nafta, naftos produktai, dujos, akmens anglis, jų importo problemos;
• Lietuvos elektros rinka;
• Energetikos ilgalaikės ir trumpalaikės strategijos, tikslai, prognozės.

Mūsų referato tema yra labai aktuali šiandieniniame pasaulyje,

kadangi žmonija negalėtų nei valandos išgyventi be elektros energijos,

šiluminės energijos. Energetika, elektros energijos gamyba yra labai

svarbūs sektoriai kiekvienai šaliai. Todėl visos šalys stengiasi vystyti

ir plėsti šiuos sektorius.

Referato pagrindinis tikslas – ištirti ir išsiaiškinti Lietuvos

energetinę sistemą, jos integraciją į Europos Sąjungos sistemą, elektros

energijos gamybą, jos perdavimą Lietuvos teritorijoje bei šiluminės

energijos gamybą, aprašyti didžiąsias Lietuvos elektrines.

Pagrindinis referato uždavinys – surinkti duomenis apie Lietuvos

energetinę sistemą elektros energijos gamybą ir juos išanalizuoti. 3. Energetikos ūkis
Lietuva paveldėjo didelę ir gerai išplėtotą energetikos
infrastruktūrą, kuri buvo skirta tarnauti daug platesnio masto ūkio
sričiai, nee tiktai vidaus reikmėms, ir kuriai modermizuoti reikia daug
investicijų ir laiko. Lietuvoje egzistuoja gerai išplėtota gamtinių dujų
perdavimo ir paskirstymo sistema, didžiulė ir pakankamai moderni naftos
perdirbimo gamykla (vienintelė Baltijos šalyse) ir keletas didelių elektros
gamybos įmonių, įskaitant Ignalinos atominę elektrinę, turinčią du
didžiulius reaktorius, kurių kiekvienas 1,3 GW galingumo. Elektros tinklai,
dujų ir naftos vamzdynai yra prijungti tiktai prie Rusijos energetinių
tinklų, visi pirminės energijos šaltiniai yra importuojami iš NVS šalių.
Lietuvos energetikos sektorius, kaip ir kiti sektoriai, yra pereinamuoju
laikotarpiu nuo centralizuoto valdymo į rinkos ekonomiką, yra
restruktūrizuojamas, privatizuojamas.

Šiuo me
etu pagrindiniai tikslai Lietuvos energetikos politikoje yra
šie:

• patikimas ir saugus energijos tiekimas mažiausiomis išlaidomis;

• energijos vartojimo efektyvumo didinimas;

• rinkos ekonomikos principų diegimas į energetikos sektorių;

• neigiamo poveikio aplinkai mažinimas ir branduolinės saugos

reikalavimų užtikrinimas;

• regioninis bendradarbiavimas.

Nuolatinė energetikos sektoriaus plėtra yra viena iš pagrindinių
strategijų, kurias reikėtų įgyvendinti ateityje, taip pat ekonominio augimo
prielaidų kūrimas bei pereinamųjų procesų stabilizavimas, siekiant
galutinai įgyvendinti ES reikalavimus ir perimti ES teisės aktus.

Kitas pagrindinis valstybės energetikos politikos tikslas yra mažinti
priklausomybę nuo energijos išteklių importo, energijos taupymas ir
efektyvus pirminių energijos išteklių naudojimas, taip pat gamintojų ir
vartotojų skatinimas efektyviai naudoti vietos, atsinaujinančius ir
atliekamus energijos išteklius.

Ateities energetikos sektoriaus politikos vizijoje svarbu detalizuoti
pagrindinių infrastruktūros bei sektorių politikos sričių tikslus ir jų
įgyvendinimo priemones. Energetikos srityje siekiama didinti energijos
tiekimo patikimumą ir jos vartojimo efektyvumą. Vidutiniu bei ilgos trukmės
laikotarpiu numatoma įgyvendinti Nacionalinę energetikos strategiją bei
Nacionalinę energijos vartojimo efektyvumo didinimo programą, įgyvendinti
projektus alternatyviam aprūpinimui nafta ir naftos produktais, plėsti dujų
perdavimo bei paskirstymo tinklus ir tranzitą. Numatyta suderinti teisės
normas, reglamentuojančias energetikos sektoriaus veiklą, su atitinkamais
ES acquis reikalavimais. Planuojama plėsti energetikos infrastruktūrą:
dalyvauti tarptautiniuose energetikos sistemų integravimo projektuose,
sujungiant Lietuvos ir Vakarų Europos energetinius tinklus. Energetikos
vystymas bus derinamas su aplinkosaugos reikalavimais, bus įgyvendinamos
priemonės, mažinančios sieros ir azoto oksidų emisijas. Ilgos trukmės
laikotarpiu pirminės energijos struktūra bus keičiama, didinant gamtinių
dujų ir atsinaujinančių energijos išteklių dalį. 3.1 Lietuvos Energetikos sektoriaus valdymo st
truktūra
Energetikos veiklą reguliuoja Ūkio ministerija ir kitos Lietuvos
Respublikos institucijos. Ūkio ministerija atstovauja valstybės interesams
energetikos srityje, koordinuoja įstaigų ir organizacijų tarptautinę
veiklą, teikia pasiūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl dalyvavimo
tarptautinio energetikos organizacijų darbe, įgyvendina valstybės
energetikos politikos tikslus ir veikia pagal Vyriausybės patvirtintus
nuostatus. Taip pat Ūkio ministerija Lietuvos Respublikos Vyriausybės
nustatyta tvarka išduoda licencijas verstis nefasuotų naftos produktų
importu, eksportu, didmenine prekyba, kas metai šias licencijas
perregistruojant (mažmenine prekyba nefasuotais naftos produktais leidimai
išduodami tik turint atitinkamos savivaldybės išduotas licencijas).

Ūkio ministerija yra įsteigusi valstybinę įmonę ,,Energetikos
agentūrą“, kuri rengia Nacionalinės energetikos strategijos, taupaus ir
efektyvaus energijos išteklių naudojimo programas, projektus, organizuoja
jų įgyvendinimą, efektyvaus energijos naudojimo valstybės politikos
igyvendinimo teisines, ekonomines ir organizacines priemones, įstatymų ir
poįstatyminių aktų projektus [3].

Verstis energetikos irenginių (elektros, šilumos, degiųjų gamtinių ir
skystųjų angliavandenilinių dujų) eksploatavimu gali tik įmonės, gavusios
Ūkio ministerijos nustatyta tvarka išduotus leidimus, kuriuos išduoda
Energetikos valstybinė inspekcija prie Ūkio ministerijos. Taip pat ši
institucija vykdo Valstybinės energetikos priežiūrą bei kontrolę, Lietuvos
Respublikos fizinių ir juridinių asmenų energetikos įrenginių (pagal Ūkio
ministerijos patvirtintą sąrašą) valstybinė priežiūra atliekama visoje
šalies teritorijoje nepaisant žinybinio pavaldumo, nuosavybės formų ir
energetikos irenginių galios. Taigi vienas pagrindinių inspekcijos tikslų –
atlikti Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų energetikos
įrenginių valstybinę priežiūrą ir kontrolę, kad būtų užtikrintas patikimas,
efektyvus ir saugus energetinių išteklių tiekimas bei naudojimas. Ši
inspekcija neatlieka tik branduolinės energetikos įrenginių v
valstybinės
priežiūros, kurią atlieka Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija
prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės [3].

Kainodaros problemas energetikoje nagrinėja nuolat dirbanti Valstybinė
kainų ir energetikos kontrolės komisija. Komisiją Vyriausybės teikimu 5
metams skiria, atleidžia ir jos nuostatus tvirtina Respublikos Prezidentas.

Komisija nagrinėja svarbiausius energetikos ekonomikos, įskaitant
investicijas, klausimus, nustato kainodaros energetikoje principus,
elektros energijos, centralizuotos šilumos ir karšto vandens bei gamtinių
dujų kainų apskaičiavimo metodikas, tikrina elektros energijos,
centralizuotos šilumos ir karšto vandens bei gamtinių dujų tiekėjų
(juridinių ir fizinių asmenų, gaminančių, perduodančių, paskirstančių
vartotojams elektros energiją, centralizuotą šilumą ir karštą vandenį bei
gamtines dujas) pagal jos patvirtintas metodikas pateiktus kainų
apskaičiavimus. Savo išvadas ir pasiūlymus Komisija teikia Seimui,
Vyriausybei, o jeigu nustato piktnaudžiavimą – prokuratūrai (juridiniai ir
fiziniai asmenys, pažeidę Energetikos įstatymo reikalavimus, traukiami
atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos įstatymus). Komisija ne rečiau kaip
kartą per metus atsiskaito Seimui.

[pic]

1. pav. Lietuvos energetikos sektoriaus valdymo struktūra [5]

Lietuvos Respublikoje veikia šie energetikos sektoriai: elektros
energijos, šilumos, dujų, naftos ir jos produktų. Kiekviename iš šių
sektorių pažymėtinos šios pagrindinės energetikos įmonės ir įstaigos.
1 Lentelė Pagrindinės energetikos sektoriaus įmonės ir įstaigos [14]

|Eil|Įmonės pavadinimas |Vadova.s |Tel. |Fakso |El. Pašto adresas |
|. |ir adresas | |Nr. |Nr. | |
|Nr.| | | | | |
|ELEKTRA |
|1. |VĮ „Ignalinos |Viktor |266 |266 |info@mail.iae.lt |
| |atominė elektrinė“ |ŠEVALDIN |28350 |29350 | |
| |4761 Visaginas | | | | |
|2. |AB „Lietuvos |Dangiras |22 |22 |lietuvos.energija@l|
| |energija“ |MIKALAJŪNAS |782406|226736|pc.lt |
| |Žvejų g. 14, 2600 | | | | |
| |Vilnius | | | | |
|DUJOS |
|3. |AB „Lietuvos dujos“|Vidmantas |22 |22 |ld@lietuvosdujos.lt|
| |Aguonų g. 24, 2600 |ČEPUKONIS |360210|360200| |
| |Vilnius | | | | |
|NAFTA |
|4. |AB „Mažeikių nafta“|Paulas Nelsonas |293 |293 |post@nafta.lt |
| |Juodeikiai, 5500 |Englishas |92121 |92525 | |
| |Mažeikių raj. | | | | |
|5. |AB „Geonafta“ |Antanas |26 |26 |mail@geonafta.lt |
| |Gamyklos g. 11, |JASAS |484801|470942| |
| |5840 Gargždai | | | | |
|6. |AB „Klaipėdos |Donatas |26 |26 |klaipedos.nafta@oil|
| |nafta“ |KAUBRYS |391700|311399|.lt |
| |Burių g. 19, 5799 | | | | |
| |Klaipėda | | | | |
|KITOS |
|7. |VĮ „Energetikos |Marijus |22 |22 |j.valeviciene@po.ek|
| |agentūra“ |FRANCKEVIČIUS |629731|626845|m.lt |
| |Gedimino pr. 38/2, | | | | |
| |LT-2600 Vilnius | | | | |
|8. |Energetikos |Vytautas |22 |22 |evitsk@is.lt |
| |valstybinė |MIŠKINIS |311606|311607| |
| |inspekcija | | | | |
| |Savanorių pr. 65a, | | | | |
| |2600 Vilnius | | | | |
|9. |Valstybinė atominės|Saulius |22 |22 |atom@vatesi.lt |
| |energetikos saugos |KUTAS |624141|614487| |
| |inspekcija (VATESI)| | | | |
| |Šermukšnių g. 3, | | | | |
| |2600 Vilnius | | | | |
|10.|Valstybinė kainų ir|JANKAUSKAS |235270|235270| |
| |energetikos | | | | |
| |kontrolės komisija | | | | |
| |Algirdo g. 31, | | | | |
| |2600 Vilnius | | | | |
|11.|Lietuvos |Jurgis |27 |27 |rastine@isag.lei.lt|
| |energetikos |VILEMAS |351403|351271| |
| |institutas | | | | |
| |Breslaujos g. 3, | | | | |
| |3035 Kaunas | | | | |
|12.|VĮ Radioaktyviųjų |Dainius |22 |22 |dainius_janenas@rat|
| |atliekų tvarky.mo |JANĖNAS |233139|233139|a.lt |
| |agentūra | | | | |
| |Algirdo g. 31-409, | | | | |
| |Vilnius | | | | |
|13.|Baltijos Ministrų |Jonas |22 |22 |j.kazlauskas@po.ekm|
| |Tarybos Energetikos|KAZLAUSKAS |610669|626845|.lt |
| |komitetas | | | | |
| |Gedimino pr. | | | | |
| |38/2-901, | | | | |
| |2600 Vilnius | | | | | 3.2 Elektros sektorius
Lietuvos elektros energetikos sistema apima visą Lietuvos elektros
ūkį, kurį sudaro elektrą gaminančios įmonės bei elektros perdavimo ir
skirstymo tinklas (sistema). Lietuvoje yra 4 pagrindiniai elektros
gamintojai, kurių bendra įrengtoji galia sudaro 6127,3 MW.

Trys didžiausios elektrinės – Ignalinos atominė elektrinė, Lietuvos
elektrinė ir Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė – elektrą generuoja į 330
kV tinklą, kitos, išskyrus mažąsias hidroelektrines, generuoja į 110 kV
tinklą. 3.3 Elektros energetikos sistemos plėtra
Kadangi pagrindinis elektros energijos šaltinis šalyje yra Ignalinos
AE, per paskutiniuosius penkerius metus ji gamino 80-85% elektros energijos
mažiausiomis gamybos sąnaudomis. Bendra instaliuota elektros energijos
generavimo galia (branduolinė ir nebranduolinė) yra beveik trigubai didesnė
už šalies vidaus poreikius. Šalies elektros energetikos sistemos raidą
lemia Ignalinos AE dviejų blokų eksploatavimo trukmė. Ignalinos AE
eksploatacijos trukmė daugiausiai priklauso nuo rezultatų didinant jos
saugumą ir patikimumą bei nuo ekonominių vidaus ir išorės energijos
išteklių rinkos veiksnių. Atominės elektrinės eksploatacijai, atsižvelgiant
į Vakarų tradicijas, keliami dideli branduolinės saugos reikalavimai ir tai
savo ruožtu daro įtakos elektrinės eksploatavimo trukmei.

Ignalinos AE šiuo metu gamina pigesnę elektros energiją nei kitos
Lietuvoje esančios ar galimos naujos elektrinės. Tačiau neapibrėžtumas,
susijęs su būsimomis investicijomis tolesniam Ignalinos AE saugumui
gerinti, prognozuojamas santykinai lėtas elektros energijos poreikių
augimas šalyje ir ribotos pelningo jos eksporto galimybės komplikuoja
Ignalinos AE visos galios efektyvų naudojimą ateityje. Laukiami pokyčiai
Lietuvos elektros rinkoje darys didelę įtaką Ignalinos AE eksploatavimui.
Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme numatytas laisvas naujų
nepriklausomų elektros energijos gamintojų prisijungimas prie Nacionalinio
elektros tinklo, kartu sukuriant atvirą elektros energijos rinką.

Šios energetikos strategijos rengimo metu buvo apskaičiuotos
preliminarios Ignalinos AE uždarymo ir išmontavimo išlaidos, Ignalinos AE
pakeitimo kitomis elektrinėmis išlaidos bei įtaka makroekonomikai. 3.4 Ignalinos atominė elektrinė
| |
|Ignalinos atominė elektrinė yra Lietuvoje. Ji pastatyta ant pietinio |
|Drūkšių ežero kranto, 39 km nuo Ignalinos. Artimiausi didesni miestai |
|yra Vilnius (575000 gyventojų) ir nuo Ignalinos AE už 130 km, Latvijoje |
|- Daugpilis (126000 gyventojų) yra už 30 km. Visaginą nuo Ignalinos AE |
|skiria 6 km (32600 gyventojų). Visagine gyvena beveik visi jėgainės |
|darbuotojai. |
|Artimiausias kelias, jungiantis Ignalinos miestą su Zarasais ir Dūkštu |
|yra už 12 km nuo Ignalinos atominės elektrinės ir veda į automagistralę |
|Kaunas – Sankt-Peterburgas. Patekti į šią magistralę iš Ignalinos AE |
|galima pasiekus Dūkštą, kuris nuo Ignalinos jėgainės yra nutolęs už 20 |
|km [6]. |
|  Ignalinos AE užima 0,75 km2 plotą, pastatai užima 0,2 km2 ploto. |
|Ignalinos AE turi du panašius blokus su RBMK-1500 reaktoriais. |
|Kiekvienas blokas susideda iš šešių įrenginių. Reaktoriai yra pastatuose|
|A1 ir A2, juos jungia bendras pastatas D1/D2, kuriuose įrengti blokų |
|valdymo pultai, elektros patalpos ir deaeratorių skyrius. Paskutinis |
|pastatas jungiasi su bendra turbinų sale. Pagrindiniai Ignalinos AE |
|pastatai yra nutolę nuo Drūkšių ežero už 400-500 metrų. |
| Abu blokai turi bendras patalpas: mažo radioaktyvumo atliekų saugyklą, |
|kietųjų radioaktyviųjų atliekų saugyklą, skystų radioaktyviųjų atliekų |
|perdirbimo korpusą ir t. t. Dvylika dyzelinių generatorių patalpinti |
|dviejuose pastatuose, kurie atskirti nuo kitų (po 6 generatorius |
|kiekvienam energetiniam blokui), jų paskirtis siejama su avarinės |
|elektros energijos gamyba. Kiekvienas blokas turi atskirą vandens |
|siurbimo sistemą, šios sistemos be pertrūkių tiekia vandenį Ignalinos |
|atominei elektrinei. |

Ignalinos atominėje elektrinėje (AE) veikia du RBMK-1500 tipo
reaktoriai, kurių pirmas pradėtas eksploatuoti 1983 m. gruodį, o kitas –
1987 m. rugpjūtį. Šie reaktoriai nuo Rusijoje ir Ukrainoje veikiančių RBMK-
1000 tipo reaktorių skiriasi ne tik didesne projektine šilumine galia, bet
ir tobulesnėmis saugos sistemomis, vienas iš pavyzdžių – patobulinta
Avarijų lokalizacijos sistema (ALS).

Ignalinos AE pagaminta elektros energija yra ~50% pigesnė nei
naudojant alternatyvius elektros šaltinius. 1993 m. Lietuva buvo pasaulio
rekordininkė pagal šalyje pagamintą elektros energijos dalį branduolinėse
jėgainėse – Ignalinos AE pagamino 88,1% visos Lietuvos elektros energijos.
1996 m. Ignalinos AE pagaminta elektros energija sudarė 85,8%, o 1997 m.
81,3% visos šalyje pagamintos elektros energijos [6].

Ignalinos AE išsiskiria iš visų RBMK tipo reaktorių tuo, kad apie ją
buvo atlikta daugiausia išsamių tarptautinių studijų, kuriose buvo tiriami
jėgainės projektiniai parametrai bei jos rizikos lygis. Po Sovietų Sąjungos
žlugimo Lietuvai atitekusi elektrinė bei jos projektiniai ir eksploatacijos
duomenys tapo visiškai prieinami Vakarų ekspertams. Efektyvią pradinę
pagalbą atominės saugos klausimais pirmiausia suteikė Švedija, o vėliau ir
kitos šalys, sugebančios atlikti patikimas ekspertizes.

Tarptautinės ekspertizės buvo įvairių formų. Ypač vertingos buvo
pasaulyje pripažintų ekspertų žinios, kurių pagrindiniai tikslai tokie:

a) elektrinės projektinių duomenų surinkimas, klasifikacija ir
verifikacija;

b) rizikos lygio analizė;

c) rekomendacijos saugos lygiui pagerinti;

d) analitinių metodologijų perdavimas Lietuvos specialistams.

Atliktos šios stambaus masto tarptautinių studijų programos:

BARSELINA (1992-1996) – tikimybinė rizikos analizės studija, kurią
atliko Švedijos, Lietuvos ir Rusijos specialistai.

SAR (.saugos analizės ataskaita, 1995 -1996) – labai plati tarptautinė
studija, finansuota Branduolinės Saugos Sąskaitos. Studijos tikslas –
pateikti visapusišką elektrinės būsenos apžvalgą, akcentuojant saugos
aspektus. Šioje studijoje dalyvavo Ignalinos AE, Rusijos (daugiausia RBMK
reaktorių kūrėjas NIKIET), Kanados ir Švedijos specialistai.

RSR (saugos analizės ataskaitos recenzija, 1995-1997) – plati
nepriklausomos tarptautinių ekspertų grupės SAR recenzija. Šioje studijoje
dalyvavo JAV, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos,
Rusijos ir Lietuvos specialistai..

Minėtose studijose patikrinta žinių bazė leidžia įvertinti dabartinį
elektrinės saugos lygį, palyginti jį su kitais šio tipo reaktoriais bei
planuoti saugos lygį didinančius elektrinės įrengimų ir darbo procedūrų
patobulinimus. Ignalinos AE yra vienintelė RBMK tipo elektrinė, apie kurią
ši informacija yra sukaupta, patikrinta, susisteminta ir prieinama. Šioje
apžvalgoje pateikti teiginiai apie elektrinės saugą atspindi tarptautinių
ekspertų išvadas. Viena pagrindinių SAR dokumento išvadų yra tai, jog nė
viena nagrinėta saugos problema nereikalauja neatidėliotino elektrinės
uždarymo.

1999 m. Seimo patvirtintoje Nacionalinėje energetikos strategijoje
buvo numatyta kad, pagal Branduolinės saugos sąskaitos dovanos sutartį
pirmasis Ignalinos AE blokas bus sustabdytas iki 2005 metų, atsižvelgiant į
Europos Sąjungos, G-7 valstybių grupės ir kitų valstybių bei tarptautinių
finansinių institucijų ilgalaikės ir esminės finansinės pagalbos sąlygas.

Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Valstybės įmonės Ignalinos atominės
elektrinės 1-ojo bloko eksploatavimo nutraukimo įstatymą, siekiant teisiniu
pagrindu reglamentuoti Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimą.
Be to, įstatymas teigia, kad:

• paruošiamieji IAE 1 – ojo bloko eksploatavimo nutraukimo darbai

bus planuojami tokiu principu, kad jie būtų baigti ne vėliau

iki 2005-ųjų sausio 1 dienos;

• tikslią Ignalinos AE pirmojo bloko galutinio sustabdymo datą

nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atsižvelgdama į

eksploatavimo nutraukimo programos bei plano vykdymą ir

tolesnio šios programos finansavimo iš Lietuvos Respublikos ir

tarptautinės finansinės pagalbos šaltinių galimybes.

2002-ųjų spalio mėn. buvo atnaujinta Nacionalinė energetikos
strategija. 5 straipsnyje teigiama, kad atsižvelgiant į tai, kad Europos
Sąjungos šalys pripažino, jog Ignalinos AE uždarymas truks ilgiau, negu
leidžia dabartinės finansinės perspektyvos, ir kad tai yra išskirtinė,
neatitinkanti šalies dydžio ir ekonominio pajėgumo finansinė našta
Lietuvai, bei šalys narės paskelbė, kad, būdamos solidarios su Lietuva, yra
pasirengusios tęsti papildomą reikalingą Bendrijos paramą eksploatavimo
nutraukimo pastangoms.Antrasis Ignalinos AE blokas bus sustabdytas 2009
metais, esant finansavimo šaltiniams, reikiamam finansavimo mastui,
paremtam susitarimais su ES institucijomis ir kitais donorais. Lietuva
įsipareigoja sustabdyti reaktorius įvertindama, kad bus adekvačiai
sprendžiamas klausimas dėl papildomos ES finansinės paramos organizavimo
programos Ignalinos AE paankstintam pirmojo bloko uždarymui iki 2005 metų
ir paankstintam antrojo bloko sustabdymui 2009 metais. Įgyvendindama šią
programą, Lietuva išspręs klausimą ir dėl Ignalinos AE uždarymo pasekmių.
Neužtikrinus reikalingo finansavimo iš ES ir kitų donorų, pirmojo ir
antrojo Ignalinos AE reaktorių eksploatavimas pratęsiamas atsižvelgiant į
jų saugaus eksploatavimo laiką [6].

Vadovaujantis Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės 1-ojo
bloko eksploatavimo nutraukimo įstatymu, 2001-ųjų vasario mėn. buvo priimta
IAE 1-ojo bloko eksploatavimo nutra.ukimo programa. Ši programa numato per
2001-2004 metus būtinas įgyvendinti priemones. Pagrindiniai šios programos
tikslai yra:

• užtikrinti saugų IAE eksploatavimą pasirengimo nutraukti

IAE 1-ojo bloko eksploatavimą metu ir vykdant jo

eksploatavimo nutraukimo darbus;

• užtikrinti, kad eksploatavimo nutraukimo parengiamieji

darbai būtų baigti iki 2005-ųjų sausio 1 dienos.

Kiekvienais metais Ūkio ministerija parengia ir patvirtina Ignalinos
AE 1-ojo bloko eksploatavimo nutraukimo programos įgyvendinimo planą. Šis
planas susideda iš:

•   techninių ir aplinkos priemonių;

•  socialinių ir ekonominių priemonių.

Plane pateikiamas detalus darbų sąrašas, įgyvendinimo grafikas,
atsakingos institucijos, kainos ir finansavimo šaltiniai. IAE atsako už
daugelio projektų ir priemonių įgyvendinimą:

• parengti galutinį eksploatavimo nutraukimo planą ir

eksploatavimo nutraukimo projektą I-ajai fazei;

• pastatyti naują laikiną panaudoto branduolinio kuro

saugyklą;

• pastatyti naują kietų atliekų tvarkymo ir saugojimo

įrenginį;

• pastatyti naujas garo ir šilumos katilines;

• pastatyti naują techninį archyvą.

IAE eksploatavimo nutraukimas pareikalaus daug lėšų. Dalis finansavimo
šaltinių yra apibrėžti „Bendroje sutartyje tarp Lietuvos Respublikos ir
Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko“ atliekančio subsidijų iš Fondo
lėšų valdytojo vaidmenį, ir Sutartyje dėl įstojimo į Europos Sąjungą. Taip
pat eksploatavimo nutraukimas bus dalinai finansuojamas iš Valstybės įmonės
Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo.

Pagrindinės elektros gamintojos Lietuvoje – Ignalinos atominės
elektrinės (IAE) parduodamos elektros kaina vidaus rinkoje 2005 metais
beveik nesikeis. Palyginti su dabartiniu tarifu, tai yra 2004 metų, ji
padidės tik 0,3 proc. – gerokai mažiau nei pageidavo jėgainė.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nepatenkino IAE
prašymo leisti 2005 metais vidaus rinkoje pardavinėti elektrą 4,6 proc.,
arba 0,3 cento, brangiau už kilovatvalandę (kWh) nei šiemet. Komisija leido
elektros kainą didinti vos 0,02 cento už kWh – iki 6,58 cento už kWh.

[pic]

2 pav. IAE valdymo struktūra [6]

Po Černobylio avarijos buvo atlikta Ignalinos AE įrengimų
modifikacija, siekiant užtikrinti, kad visų darbo režimų metu reaktyvumo
koeficientas būtų neigiamas. Šiuos pakeitimus sudaro valdymo strypų
modifikacija, papildomų sugėriklių įvedimas, greito reaktoriaus stabdymo
sistemos sukūrimas ir darbo procedūrų, susijusių su aktyviosios zonos
valdymu, pagerinimas.

 Pastangos pagerinti Ignalinos AE saugą ypač suaktyvėjo Lietuvai
perėmus elektrinės valdymą. Ignalinos AE vadovybė kartu su tarptautiniais
ekspertais parengė trumpalaikę saugos gerinimo programą (SIP), kurią 1993
m. patvirtino VATESI. Šiai programai įgyvendinti buvo pasirašyta Europos
Rekonstrukcijos ir Plėtros Banko sutartis Branduolinės Saugos Sąskaitos
vardu. Tuo metu buvo suteikta finansinė parama 20 projektų eksploatacinės
saugos, techninių patobulinimų bei remonto srityse. Eksploatacinės saugos
pagerinimas apima neardančią konstrukcijų kontrolę, technologinių kanalų
sandarinimo klausimus, remonto įrangos ir įrankių įsigijimą, radiacinį
monitoringą, projektinės ir remontinės dokumentacijos atnaujinimą.
Informacinės skaičiavimo sistemos TITAN atnaujinimas, reaktoriaus stabdymo
sistemos dėl sumažėjusių debito ir reaktyvumo atsargos įdiegimas, antros
avarinės stabdymo sistemos inžinerinės studijos, seisminės, priešgaisrinės
ir vandenilio sprogimo apsaugos sistemų sukūrimas ir įdiegimas bei kitų
sistemų atn.aujinimas taip pat įėjo į trumpalaikę saugos gerinimo programą
[9]. 3.5 IAE 1-ojo bloko eksplotavimo nutraukimo strategija
2001-ųjų vasario 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino IAE
1-ojo bloko galutinio sustabdymo ir eksploatavimo nutraukimo programą.

Programoje pateiktos teisinės, organizacinės, finansinės ir techninės
priemonės, kurių įgyvendinimas leis galutinai sustabdyti ir nutraukti IAE 1-
ojo bloko eksploatavimą pagal visus saugos kriterijus.

2002-ųjų lapkričio 20 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė
sprendimą dėl eksploatavimo nutraukimo strategijos, t.y. nedelstinas
išmontavimas. Tai yra pakankamai ilgas procesas, prasidėsiantis po 1-ojo
bloko galutinio sustabdymo ir baigsis tuomet, kai visos radioaktyviosios
atliekos bus palaidotos, o teritorija bus rekultivuota [9].

Įvairūs veiksniai įtakojo strategijos pasirinkimą, pavyzdžiui: šalies
energetikos strategijos vystymasis, socialiniai aspektai ir branduolinės
saugos aspektai, techniniai elektrinės duomenys, finansavimas, branduolinių
atliekų saugojimas ir tarptautinė patirtis atominių elektrinių
eksploatavimo nutraukimo srityje.

IAE pirmojo bloko eksploatavimo nutraukimo procesas vyks trimis
stadijomis:

Pirminė stadija

Pirminė stadija prasideda po 1-ojo bloko galutinio sustabdymo. Blokas
daugiau niekada nebus eksploatuojamas ir turi būti parengtas saugiai
iškrauti kurui. Tam tikslui kai kurios sistemos turės būti modifikuotos ir
izoliuotos. Panaudotas branduolinis kuras ir bei eksploatavimo metu
sukauptos atliekos bus išgabentos į naujas saugyklas.

Išmontavimas

Ši stadija iš dalies sutampa su pirmine, kadangi buvo pasirinkta
greito išmontavimo strategija. Išmontuota užteršta įranga bus
transportuojama į specialias saugyklas. Mažai užteršta įranga (pvz.,
turbinų salės įranga) bus pirma išmontuota. Tai bus atliekama tuomet, kai
kontrolės kompleksas (nekontroliuojamam lygiui) ir tranšėjinio tipo
paviršinis kapinynas bus baigti. Patalpų deaktyvavimas turi būti atliktas
šios stadijos metu. Techniniu požiūriu, tai pati sudėtingiausia stadija.

Pastatų nugriovimas

Likusiųjų pastatų liktinė tarša yra kontroliuojama ir kai kuriuos
mažai užterštus statinius galima vėliau panaudoti pramoniniais tikslais.
Pastatai, kurie nebus pakartotinai panaudojami, bus griaunami, o IAE
teritorija bus rekultivuota [6]. 3.6 IAE eksplotavimo nutraukimo finansavimas ir parama
Šalyse pradėjus eksplotuoti atominę elektrinę ir nustačius pagamintos
energijos kainą, atsižvelgiama į tolesnias IAE eksploatavimo nutraukimui
būtinas išlaidas. Todėl eksploatavimo nutraukimo fondai yra kaupiami
elektrinės eksploatavimo eigoje. Tačiau, per pirmuosius 10 IAE
eksploatavimo metų, lėšos šiam tikslui nebuvo kaupiamos. Šių fondų
nepakanka. Dėlto IAE eksploatavimo nutraukimui planuojama gauti finansinę
paramą iš Europos Sąjungos. 2000-ųjų birželio 20-21 d. Lietuvoje surengtoje
tarptautinėje donorų konferencijoje dalyvavo atstovai iš Europos Komisijos,
G – 7 šalių ir tarptautinių finansinių organizacijų. Netrukus po šios
konferencijos ES paskyrė 115 milijonų eurų eksploatavimo nutraukimo
projektams [6].

ES šalių ir kitų šalių-donorų įnašai kaupiami Tarptautiniame IAE
eksploatavimo nutraukimo rėmimo fonde, kurį valdo Europos rekonstrukcijos
ir plėtros bankas. 2001-ųjų balandžio 5 d. Londone Lietuvos Respublikos
Vyriausybė ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas pasirašė sutartį
apie šio fondo funkcionavimą. Techniniai IAE eksploatavimo nutraukimo
projektai yra finansuojami iš Tarptautinio fondo.

2002 metais Tarptautiniame IAE eksploatavimo nutraukimo rėmimo fonde
buvo apie 210,13 milijonų eurų. 2004-2006 metais Europos Komisija
įsipareigojo duoti dar 285 milijardus eurų eksploatavimo nutraukimo
reikmėms.

IAE eksploatavimo nutraukimo darbai gali būti finansuojami iš Lietuvos
Respublikos biudžeto, vietos savivaldybės skirtomis subsidijomis ir kitų
rėmimo fondų.

Apskaičiuota, kad greito išmontavimo atveju, IAE eksploatavimo
nutraukimas kainuotų 1,134 milijardus eurų (neatsižvelgiant į infliaciją ir
IAE darbuotojų algų didėjimą). Tačiau, šie pinigai bus reikalingi ne iš
karto; po 1-ojo, po to po 2-ojo blokų sustabdymo, prasidės techninių
projektų įgyvendinimo fazė. IAE įranga bus palaipsniui išmontuojama,
prasidės tiesioginiai eksploatavimo nutraukimo darbai.

Plane numatytas pilnas IAE eksploatavimo nutraukimo procesas (1-asis
ir 2-asis blokai, pagalbiniai įrenginiai, laikinos panaudoto kuro
saugyklos). GENP turi atitikti visus VATESI reikalavimus dėl eksploatavimo
nutraukimo proceso planavimo. Galutinis eksploatavimo nutraukimo planas bus
pagrindinis dokumentas nutraukiant eksploatavimą ir viso eksploatavimo
nutraukimo proceso metu. Jo pagrindu bus rengiami detalūs eksploatavimo
nutraukimo planai, priemonės (projektai).

Svarbią vietą GENP užima eksploatavimo nutraukimo strategija, be to jį
sudaro:

• Eksploatavimo nutraukimo kaštai;

• IAE eksploatavimo nutraukimo įgyvendinimo koncepcija;

• Pagrindiniai eksploatavimo nutraukimo metodai;

• Eksploatavimo nutraukimo metu susidariusių atliekų

paskaičiavimas;

• Eksploatavimo nutraukimo organizavimas ir reikalingi resursai;

• Konceptualus eksploatavimo nutraukimo darbų saugos

įvertinimas.

Eksploatavimo nutraukimo projektas I-ajai fazei apima visus per 2005-
ųjų – 2012-ųjų metų periodą vykdomus darbus, t.y., kol iš 1-ojo bloko
reaktoriaus bus iškrautas visas kuras. Konkrečiai, šie darbai yra:

• Technologinių sistemų modifikavimas ir izoliavimas;

• Sistemų eksploatavimas po galutinio reaktoriaus sustabdymo;

• Dalinai panaudoto branduolinio kuro išvežimas į 2-ąjį bloką;

• Panaudoto branduolinio kuro pašalinimas iš reaktoriaus ir kuro

išlaikymo baseinų;

• Technologinių sistemų deaktyvavimas;

• Eksploatavimo atliekų tvarkymas;

• Įrangos išmontavimas ir deaktyvavimas;

• Bendrieji darbai (tokie kaip, administravimas, apsauga,

radiacinė sauga, ir kt.);

• Pirkimai (įvairi eksploatavimo nutraukimo įr.anga ir

instrumentai).

IAE Technikos direkcija atsako už dalį išvardintų darbų, todėl jie
nebus tiesiogiai aptariami ENP. Likusieji darbai yra IAE eksploatavimo
nutraukimo projektų valdymo grupės atsakomybė.

Eksploatavimo nutraukimo planas ir susijusi saugos analizės ataskaita
bus pagrindiniai eksploatacijos nutraukimo licencijavimo proceso
dokumentai. Jie leidžia valstybinėms institucijoms įvertinti pasirinktų
eksploatavimo nutraukimo darbų saugą ir įvykdomumą bei išduoti leidimą
galutiniam reaktoriaus sustabdymui. Vėliau, remiantis ENP bus parengtos
detalios eksploatavimo nutraukimo procedūros. 3.7 AB “Lietuvos energija”
AB ”Lietuvos energija” apima dalį Lietuvos elektros gamybos, visą
elektros perdavimą ir skirstymą bei atlieka vieningo supirkėjo ir balanso
funkcijas, pagal sutartis supirkdama visą Lietuvoje pagamintą elektrą ir
galią bei parduodama Lietuvos vartotojams ir eksportuodama į kaimynines
energetikos sistemas.

AB ”Lietuvos energija” pagrindinis uždavinys – patikimas ir
kokybiškas Lietuvos vartotojų aprūpinimas elektra bei priklausančių
energetinių įmonių efektyvus valdymas.

Bendrovei naujus uždavinius nustatė ir jų sprendimo kelius numatė
1999 spalio 5 d. Lietuvos Seimo patvirtinta Nacionalinė energetikos
strategija, kur nurodyta, kad elektros tiekimo patikimumui užtikrinti
reikia:

• išsaugoti reikiamo techninio lygio turimą elektrinių potencialą,

laipsniškai jį priderinant prie rinkos ekonomikos reikalavimų ir

nuosekliai diegiant momentines galios reguliavimo priemones;

• rekonstruoti ir atstatyti fiziškai ir morališkai susidėvėjusius

elektros perdavimo ir skirstomuosius tinklus, kad būtų tenkinamos

didėjančios apkrovos, užtikrintas elektros tiekimo patikimumas bei

elektros kokybė;

• kooperuotis su kaimyninėmis valstybėmis dėl elektros galios rezervo

užtikrinimo;

• sudaryti galimybę sukaupti didesnį elektros kiekį Kruonio HAE baseine;

• pastatyti galingą jungtį su Lenkijos elektros tinklais norint

integruotis į Vakarų Europos valstybių elektros energetikos sistemą ir

tuo užtikrinti Lietuvos energetikos sistemos darbo patikimumą,

stiprinti bendradarbiavimą ir kooperaciją su Baltijos ir Šiaurės

Europos šalimis, kurti bendrą elektros energijos rinką, optimaliai

išnaudoti šalių elektros energetikos potencialą;

• kartu su Latvija ir Estija parengti naują Baltijos valstybių

aukštosios įtampos elektros tinklų schemą, geriau pritaikytą

integruojantis į Vakarų ir Šiaurės Europos elektros tinklus ir

leidžiančią geriau išnaudoti turimas įrengtąsias galias, tenkinant

Baltijos valstybių poreikius [1].

Šiuo metu AB ”Lietuvos energija” turi monopolinę elektros perdavimo
bei tiekimo teisę Lietuvoje. Bendrovė elektrą tiekia 1,32 mln. Lietuvos
vartotojams bei eksportuoja į kaimynines šalis: Latviją ir Baltarusiją.
Lietuvos elektros perdavimo tinklas yra Baltijos šalių bendro perdavimo
tinklo dalis. 330 kV elektros linijomis Lietuvos energetikos sistema
sujungta su Latvija, Baltarusija ir Rusijos Kaliningrado sritimi.
Kiekvienos linijos elektros perdavimo galia 700-800 MW. Tačiau nėra nė
vienos linijos, jungiančios Lietuvos energetikos sistemą su Vakarų ar
Vidurio Europos energetikos sistemomis. Todėl AB ”Lietuvos energija”
ieško galimybių sujungti Lietuvos ir Lenkijos elektros tinklus 400 kV
perdavimo linija. Lietuvos energetikos sistema yra perteklinė ir elektros
perdavimo linija tarp Lietuvos ir Lenkijos sudarytų galimybę Lietuvai
eksportuoti perteklinę elektrą, ypač pikinę ir pusiau pikinę, į Vakarų ir
Vidurio Europą ir turėti galimybę gauti rezervavimą iš Vakarų. Dabar
pagrindiniai elektros eksporto partneriai yra Latvijos ir Baltarusijos
energetikos sistemos.

Elektros perdavimo ir skirstymo valdymas:

1. Dispečerinis centras ”Baltija” atlieka dispečerio funkcijas ir

planuoja energijos balansą Baltijos šalių elektros sistemoje , į kurią

įeina ir Lietuva.

2. Lietuvos nacionalinis dispečerinis centras reguliuoja kasdienę

elektrinių gamybos ir nacionalinio perdavimo tinklo veiklą.

3. Regioniniai elektros tinklai skirsto energiją žemesnėmis nei 110 kV

aukštosios įtampos linijomis ir jų dispečeriniai centrai reguliuoja

patikimą elektros tiekimą vartotojams. 3.8 Dujų sektorius
Lietuvos dujų sektoriaus veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos
Gamtinių dujų įstatymas 2000 m. spalio 10 d. Nr. VIII-1973, Vilnius.

Atsižvelgiant į jau Lietuvoje sukurtas dujų tiekimo technines
priemones bei aplinkosaugos reikalavimus, gamtinės dujos yra
perspektyviausia organinio kuro rūšis. Gamtinių dujų naudojimo Lietuvoje
šiuo metu neriboja ir artimiausioje ateityje neribos jų tiekimo galimybės.
Labiausiai tikėtina, kad artimiausiu (5-10 metų) laikotarpiu dujos bus
tiekiamos iš vienintelio šaltinio (Rusijos), todėl tiekimo patikimumui ir
saugumui užtikrinti bus imamasi šių priemonių:

• skatinama dujų perdavimo tinklų plėtra ir dujų tranzitas per šalies

teritoriją;

• tęsiami tyrinėjimo, vėliau ir statybos darbai požeminei dujų saugyklai

įrengti;

• kartu su kitomis Baltijos valstybėmis bus parengtas ir įgyvendintas

susijungimo su Lenkijos ir Suomijos dujotiekių sistemomis projektas;

• skatinama vietoj daug sieros turinčio mazuto naudoti gamtines dujas,

kaip ekologiškai švarų kurą.

Perspektyviausios gamtinių dujų naudotojos yra modernizuotos
centralizuoto šilumos tiekimo sistemos ir termofikacinės elektrinės.

Gamtinių dujų tinklai bus plėtojami atsižvelgiant į:

• pirminių energijos išteklių sunaudojimo balansus;

• aplinkosaugos būklę konkrečioje vietovėje;

• ekonominį pagrįstumą;

• tiekimo patikimumo užtikrinimą;

• ekonominį tikslingumą didinti gamtinių dujų sunaudojimą [2].

Vartotojams, kurių kuro poreikis nedidelis, rekomenduojama kaip
ekologišką kuro rūšį vartoti suskystintas dujas. Suskystintų dujų tiekimo
patikimumui užtikrinti numatoma diegti pažangias technologijas bei sukaupti
suskystintų dujų atsargas, už kurias atsakingos suskystintas dujas
tiekiančios ir importuojančios įmonės.

Gamtinių dujų sektoriuje turi būti atskirtos gamtinių dujų tiekimo,
perdavimo ir skirstymo išlaidos. 3.9 Gamtinės dujos
Gamtinės dujos sudaro apie 27%. visos šalies pirminės energijos
paklausos. Šiuo metu šalyje sunaudojama 2,58 mlrd. m3 per metus, ir dar
0,47 mlrd. m3 tranzitu patiekiama į Kaliningrado sritį. Rusijos tiekiamos
dujos iš Baltarusijos per pagrindinį dujotiekį Minsko- Vilniaus dujotiekį
patenkina visą šį dujų poreikį. Lietuvos dujų tiekimo tinklas taip pat yra
sujungtas su Kaliningrado sritimi bei su Latvijos dujotiekio tinklu, kuris
šiuo metu neveikia. Taip pat yra antroji dujotiekio linija į Baltarusiją,
kuri šiuo metu neeksploatuojama.
[pic]
3 pav. Lietuvos gamtinių dujų tiekimo sistema [2]
1620 km magistralinių dujotiekių
5930 km skirstomųjų dujotiekių
57 dujų skirstymo stotys
1 dujų kompresorinė stotis ties Panevėžiu
1 pasienio dujų apskaitos stotis ties Šakiais

Lietuvos dujotiekio tinklas nėra sujungtas su Vakarų Europos dujų
tinklais, todėl nėra alternatyvaus gamtinių dujų tiekimo varianto. Rinkos
santykių įgyvendinimui gamtinių dujų sektoriuje, bendros rinkos sukūrimui,
Lietuvos dujų sistemą reikėtų sujungti su Lenkijos (Vakarų Europos) dujų
sistema. Dujotiekis tarp Lietuvos ir Lenkijos įgalintų praplėsti dujų
tiekimo galimybes ne tik Lietuvai bet Latvijai ir Estija. Gamtinių dujų
tinklus Lietuvos teritorijoje valdo ir eksploatuoja akcinė bendrovė
”Lietuvos dujos” . Lietuva neturi savo gamtinių dujų išteklių. 2000 m.
šalies gamtinių dujų ūkyje, be AB ”Lietuvos dujos”, dar veikė penkios
gamtinių dujų tiekimo – pardavimo įmonės.

AB ”Lietuvos dujos” – akcinė bendrovė, kurios veiklos sritis
gamtinių dujų pirkimas (importas), perdavimas, paskirstymas ir pardavimas.
Bendrovei priklauso dauguma Lietuvoje esančios gamtinių dujų tiekimo
infrastruktūros. ”Lietuvos dujos”, kaip akcinė bendrovė, įregistruota
1995 metais. Bendrovė perėmė ir tęsia nuo 1961 metų Lietuvoje vykdomą
gamtinių dujų verslą. Pagrindiniai bendrovės veiklos tikslai yra užtikrinti
Lietuvos vartotojų aprūpinimą gamtinėmis dujomis, gamtinių dujų ūkio
plėtojimą ir vystymą, saugų gamtinių dujų tiekimo sistemų eksploatavimą [2] 3.10 Nafta ir naftos produktai
Lietuva turi vienintelę Baltijos šalių regione „Mažeikių naftos“
perdirbimo gamyklą, kurios metinis pajėgumas -7 mln. tonų, bei žalios
naftos importo ir eksporto per Baltijos jūrą pajėgumas yra atitinkamai 6,1
ir 8 mln. tonų. Naftos perdirbimo gamykla patenkina beveik 90 proc. šalies
naftos produktų poreikio. Likusioji dalis yra importuojama. Vietiniai
naftos ištekliai – menki. Patvirtintos išgaunamos šalyje naftos atsargos
2001 m. pradžioje sudarė 4,2 mln. tonų. Nacionalinėje energetikos
strategijoje numatyta išlaikyti 0,3-0,5 mln.t naftos metinį gavybos lygį.

2001 metais baigtas rekonstruoti naftos produktų pakrovimo –
iškrovimo terminalas, priklausantis AB “Klaipėdos nafta”. Tai universalus
importo – eksporto terminalas, kurio krovos pajėgumas sudaro daugiau nei 7
mln. tonų įvairių naftos produktų.

Naftos ir naftos produktų sektorius artimiausiu metu ir perspektyvoje
išliks priklausomas nuo naftos ir iš dalies nuo naftos produktų importo.
Prognozuojama, kad:

• pirminių energijos išteklių balanse naftos produktų dalis, tenkanti

kitų energijos rūšių gamybai, mažės ir nagrinėjamo laikotarpio

pabaigoje sudarys apie 20 – 25%;

• naftos produktai išliks pagrindinis rezervinis kuras šiluminėse

elektrinėse ir stambiose centralizuoto šilumos tiekimo sistemose;

• lengvųjų naftos produktų vartojimas didžiąja dalimi didės transporto

sektoriuje ir 2020 m. jų bus suvartojama apie 2,0 mln. t per metus.

Laipsniškai bus griežtinami naftos produktų kokybės reikalavimai,
mažinamas leistinas sieros kiekis šalyje naudojamame mazute. Nuo 2005 m.
bus nutraukta naftos produktų, netenkinančių Europos Sąjungos normų, gamyba
ir naudojimas.

Kad šalies ūkis būtų patikimai aprūpintas naftos produktais, bus
sudaromos naftos produktų 90 parų atsargos. Etapais bus pakeista atsargų
sudarymo ir naudojimo tvarka. Tam bus parengti reikalingi teisės aktai.
Sudarant atsargas, turės prisidėti naftos produktus gaminančios,
importuojančios bei didmenine naftos produktų prekyba besiverčiančios
įmonės. Naftos produktų valstybės atsargoms sudaryti numatoma: įvesti
atsargų sudarymo mokestį arba sudaryti galimybę kaupti atsargas įmonėse.
Šalies gynybos funkcijoms vykdyti bus sudaromos valstybės finansuojamos
atsargos.

AB ”Mažeikių nafta”

AB ”Mažeikių nafta” buvo įsteigta 1998 m. gruodžio 1 d. Į Lietuvos
naftos bendrovę įeina nuo 1980 m. dirbanti Mažeikių naftos perdirbimo
įmonė, nuo 1999 m. pradėjęs veikti Būtingės terminalas bei nuo 1970 m.
naftą ir jos produktus pumpuojantis Biržų naftotiekis. Ilgametė šių įmonių
praktika, reikšminga bendradarbiavimo patirtis ir strategiškai svarbūs
laimėjimai toli už šalies ribų garsina Lietuvos naftininkus kaip patikimus,
dalykiškus ir atsakingus partnerius, dirbančius pažangiausiais ir
moderniausiais metodais [4].

AB ”Mažeikių nafta“ veikla yra:

• naftos ir naftos produktų transportavimas vamzdynais; o naftos krova į

tanklaivius;

• naftos perdirbimas ir perdirbimo paslauga (procesingas);

• siekiant geriau išnaudoti gamybinius pajėgumus, perdirbama ir kita

žaliava – dujų kondensatas, mazutas ir vidutiniai distiliatai;

• didmeninė prekyba naftos produktais.

Projektinis Mažeikių naftos perdirbimo įmonės pajėgumas – 15 mln. t
naftos per metus. Siekiant geriau išnaudoti gamybinius pajėgumus,
perdirbama ir kita žaliava -dujų kondensatas, mazutas ir vidutiniai
distiliatai.

Pagrindinių imonės įrenginių pajėgumas:

• atmosferinė reaktifikacija -15 mln. t per metus;

• katalizinis riformingas – 2 mln. t per metus;

• žibalo hidrovalymas – 1,2 tūkst. t per metus;

• dyzelino hidrovalymas – 4 mln. t per metus;

• vakuuminė mazuto reaktifikacija – 5,3 mln. t per metus;

• vakuuminio distiliato hidrovalymas – 2,4. mln. t per metus;

• katalizinis krekingas – 2 mln. t per metus;

• absorbcija ir dujų frakcionavimas – 450 tūkst. t per metus;

• MTBE gamyba – 80 tūkst. t per metus (gamybos įrenginių galingumai

nurodyti pagal produktų gamybą);

• bitumo gamyba – 350 tūkst. t per metus (gamybos įrenginių galingumai

nurodyti pagal produktų gamybą);

• sieros gamybos įrenginiai – 70 tūkst.. t per metus;

• vizbrekingas -1 ,6 mln. per metus;

• vandenilio įrenginys – 20 tūkst.. t per metus; 3.11 Šilumos sektorius
Šilumos tiekimo sektoriuje yra nemažų ekonominių ir techninių
problemų. Jos gali būti efektyviai sprendžiamos tik kartu su bendra viso
energetikos sektoriaus strategija. Sprendžiant Lietuvos vartotojų
aprūpinimo šiluma problemą, pagrindinės strateginės nuostatos techninės
politikos srityje būtų šios:

• centralizuotose šilumos tiekimo sistemose, kuriose naudojamos gamtinės

dujos, turi būti laipsniškai įrengiamos termofikacinės elektrinės,

galinčios gaminti elektros energiją, kurios kaina būtų konkurencinga

Ignalinos AE gaminamos elektros kainai;

• ten, kur susidaro dideli kiekiai degiųjų atliekų, jos, ekonomiškai

pagrindus, pirmiausia turi būti naudojamos šilumai gaminti, nes tai

mažintų kuro importą ir padėtų išspręsti atliekų saugojimo problemą.

Galimybės jas naudoti kombinuotai šilumos ir elektros gamybai turi

būti atskirai įvertintos kiekvienu konkrečiu atveju;

• visose šilumos tiekimo sektoriaus grandyse būtina įrengti apskaitos

prietaisus tiksliam šilumos gamybos, perdavimo ir skirstymo nuostolių

bei galutiniam vartotojui patiektos šilumos kiekiui nustatyti; tai

turėtų pakeisti šilumos vartotojų elgseną [11];

• nuosekliai modernizuoti šilumos tiekimo sistemas, sudaryti vartotojams

galimybę reguliuoti šilumos kiekį savo nuožiūra;

• skatinti esamų centralizuoto šilumos tiekimo sistemų modernizavimą ir

ekonomiškai pagrįsti šildymo būdo bei naudojamo kuro parinkimą.

Valdymo ir kainodaros politikos srityje pagrindinės nuostatos yra
šios:

• skatinti energetinių paslaugų kompanijų kūrimąsi;

• sudaryti sąlygas, kad patys vartotojai būtų suinteresuoti tobulinti

šilumos ūkį ir galėtų daryti įtaką jo techninei bei ekonominei

politikai.

Smulkūs vartotojai, esantys toliau nuo dujotiekių ir šilumos tiekimo
sistemų, jei jų prisijungimas prie šių sistemų ekonomiškai nepagrindžiamas,
atsižvelgiant į vietos sąlygas, naudos: naftos produktus, malkas, medienos
atliekas, durpes, akmens anglis, elektros energiją.

Šių energijos šaltinių santykinė dalis priklausys nuo jų rinkos
kainų, vartotojų perkamosios galios, šildymo įtaisų kainų ir kt. Valstybė
skatina tiek kuro tiekėjų, tiek ir šildymo priemonių gamintojų bei tiekėjų
konkurenciją. 4. Elektros energijos gamyba ir perdavimas
Elektros energija yra viena iš pagrindinių energijos rūšių. Ji turi
daug pranašumų palyginti su kitomis energijos rūšimis, kadangi ją galima
perduoti dideliais atstumais be didelių nuostolių, patogu paskirstyti
vartotojams. Gana paprastais įrenginiais mechaninę, vidinę, šviesos
energiją galima paversti į elektros energiją.

Elektros srovę gamina generatoriai – tai irenginiai, kurie vienos ar
kitos rūšies energija paverčia elektros energija. Prie generatorių
priskiriami: galvaniniai elementai, elektrostatinės mašinos,
termobaterijos, saulės baterijos ir t.t. Dabar svarbiausią reikšmę turi
elektromechaniniai indukciniai kintamosios srovės generatoriai. Jų veikimas
pagrįstas elektromagnetinės indukcijos reiškiniu.

Visi elektros generatoriai veikia tuo pačiu principu. Visos elektrinės
skirstomos į rūšis pagal tai kokiu būdu tas generatorius yra sukamas, tai
atominės, hidro(vandens), šiluminės, vėjo, saulės, hidroakumuliacinės
elektrinės. Elektrą Lietuvoje gamina trijų rūšių elektrinės: atominė,
šiluminės ir hidroelektrinės. Pagal įrengtąją galią ir gaminamą elektrą
pirmauja valstybinė įmonė Ignalinos atominė elektrinė. AB “Lietuvos
energija” priklauso dvi šiluminės elektrinės ir dvi hidroelektrinės. AB
“Lietuvos energija” superka gaminamą elektrą Lietuvoje ir tiekia Lietuvos
vartotojams bei eksportuoja į kaimynines šalis. 4.1 Hidroelektrinės
Šiuo metu panaudojama tik 14% turimų techninių hidroenergijos
išteklių ir jų dalis bendrame energijos balanse yra apie 1%, o elektros
energijos balanse apie 3%. Techniniai arba realūs hidroenergijos ištekliai
šalyje įvertinti 2,7 mlrd. kWh/metus. Apie 2,2 mlrd. kWh/metus arba 80%
visų išteklių tenka didžiosioms Lietuvos upėms: Nemunui ir Neriai, kitoms
upėms (470)-apie 0,5 mlrd. kWh/metus arba 20%.

Mažų hidroelektrinių (MHE), kurių galia mažiau negu 10MW, statyba prie
upių pagal tipinius projektus, su standartiniais energetiniais įrengimais,
tiekiančiais energiją į elektros tinklus be pastovaus aptarnaujančio
personalo, jau tapo ekonomiškos ir rentabilios. Tai patvirtina sparčiai
besiplečianti jų statyba šalyje. Šiuo metu jau pastatyta virš 10 naujų MHE
ir bendras jų skaičius viršija 20. Visų jų bendra galia mažesnė negu 7 MW
ir elektros gamyba apie 25 mln. kWh/metus.

MHE verslas tapo patrauklus privatiems investuotojams: UAB,
savininkams. Nors MHE santykinai yra brangios, ypač pačios mažiausios,
tačiau atsiperka jų maža elektros gamybos savikaina ir praktiškai nėra
jokios verslo rizikos.

Be to, Lietuvoje ilgus metus efektyviai dirbanti didelė Kauno HE (100
MW), kuri pagamina per metus 350 mln. KWh, yra geras hidroenergetikos
efektyvumo įrodymo pavyzdys.

Kauno hidroelektrinė buvo pradėta statyti 1955 metais prie Nemuno.
Elektrinės statyba baigta 1960 metais. Nuo šių metų HE pradėjo veikti pilnu
pajėgumu. Pastačius Kauno HE liovėsi dideli pavasario potvyniai, kurie
padarydavo daug žalos Kauno miestui.

 Kauno HE – tai vagos tipo hidroelektrinė, nutolusi nuo Nemuno žiočių
224 km. Kauno HE sudaro: pirma ir antra žemės užtvankos – aklinos, supiltos
iš smėlio ir priemolio, su centriniu branduoliu, gelžbetoninis
hidroelektrinės pastatas, kurio ilgis – 75,5 m, o aukštis – 37,5 m,
gravitacinio tipo vandens nupylimo užtvanka (3 pralaidos su praktinio
profilio slenksčiais, kurių kiekvienas, slėgis – 7m, bendras ilgis – 79 m),
slenksčio altitudė – 37 m, segmentiniai skydai po 20 m, trečia žemės
užtvanka – aklina, suplauta iš smėlio, jos ilgis – 464 m, maksimalus
aukštis – 26m. HE galia yra 101 MW, o maksimalus vandens pralaidumas 3990
m3/s.

 

4 pav. Kauno HE elektros gamyba 1990 – 2001 m. [14] 4.2 Vėjo jėgainės
Siekiant pagerinti gamtosaugos sąlygas, Vakarų Europos šalyse (Danija,
Vokietija, Olandija ir t.t.) plačiai naudojama vėjo energija. Šiuolaikinėse
jėgainėse vėjo energija verčiama į elektros energiją, kuri naudojama
buityje, o perteklius atiduodamas į tinklą. UAB “Vėjas” 1991 m.
suprojektavo pirmąją vėjo jėgainę Lietuvoje, kuri buvo pastatyta Prienų
rajone. Po to įsikūrė UAB “Jėgainė”, kuri tęsė šį darbą. Buvo
suprojektuotos kelios 60 kW galios jėgainės, viena iš jų pastatyta Kaune.
Klaipėdos technikos universitete buvo suprojektuota 10 kW galios vėjo
jėgainė, kuri pastatyta Klaipėdos rajone. Visų šių suprojektuotų ir
pastatytų vėjo jėgainių darbas nebuvo sėkmingas. Iškilo daug techninių
problemų dėl vėjo jėgainių efektyvumo, jų darbo patikimumo. Šių problemų
sprendimui buvo būtini vėjo energijos klimatiniai tyrimai, žinios apie vėjo
energijos pasiskirstymą priklausomai nuo vėjo greičių profilių. Šie
uždaviniai sėkmingai sprendžiami Danijoje, Vokietijoje, Austrijoje ir
kitose šalyse. Mūsų šalyje tokie tyrimai neatliekami. 4.3 Kruonio hidroakimuliacinė elektrinė
Kruonio HAE pradėjo veikti 1992 m. Vienas svarbiausių Kruonio HAE
tikslų – reguliuoti energetikos sistemos paros apkrovimo netolygumus.
Hidroakumuliacinė elektrinė naudoja dirbtinių vandens telkinių, esančių
skirtinguose geografiniuose aukščiuose, hidroresursus. Elektros energija iš
šios elektrinės tiekiama į 330 kV įtampos tinklą. Šiluminės ir atominės
elektrinės, sudarančios elektros energetinės sistemos pagrindą, neleidžia
tinkamai reguliuoti galią paros, ir metiniu aspektu. Šiems tikslams 1977
m. prie Kauno HE vandens saugyklos buvo pradėta statyti Kruonio HAE.
Elektra iš šios elektrinės tiekiama į 330 kV įtampos tinklą. Elektros
minimalaus poreikio metu, Kruonio HAE dirba siurblio režimu, naudodama
perteklinę elektrą, pompuoja vandenį iš apatinio vandens telkinio į
viršutinį. Šiuo metu elektrinėje įrengta galia siekia 800 MW. Kai vandens
baseinas pilnas, elektrinė gali generuoti 800 MW. Tam AB “Lietuvos
energija” ieško investuotojų. Reikalinga investicijų suma sudaro 800 mln.
Lt. 4.4 Elektros energijos perdavimo principai
Vienas svarbiausių elektros energijos perdavimui reikalingų renginių
yra transformatorius. Jis sudarytas iš uždaros plieninės šerdies, ant
kurios užmaunamos dvi ritės su apvijomis. Viena tų apvijų vadinama –
pirmine, jungiama prie kintamosios įtampos šaltinio, prie antrinės –
jungiama “apkrova”, t.y- prietaisai ir įrenginiai, vartojantys elektros
energiją.

Transormatoriaus veikimas pagrįstas elektromagnetinės indukcijos
reiškiniu. Pirmine apvija tekanti kintamoji srovė sukuria šerdyje kintamąjį
magnetinį srautą, kuris kiekvienoje apvijoje indukuoja elektrovarą. Šerdis,
pagaminta iš transformatorių plieno, koncentruoja magnetinį srautą, todėl
jis praktiškai būna tik šerdies viduje ir vienodas visuose jos
skerspjūviuose. 4.5 Elektros energetika
Lietuvos elektros energetikos sistema apima visą Lietuvos elektros
ūkį, kurį sudaro elektrą gaminančios įmonės bei elektros perdavimo ir
skirstymo tinklas (sistema).

Lietuvoje yra 4 pagrindiniai elektros gamintojai, kurių bendra
įrengtoji galia sudaro 6127,3 MW.

Lietuva, atstatydama Nepriklausomybę, paveldėjo išvystytą elektros
ūkį, kuris buvo skirtas ne tik Lietuvos reikmėms. Kartu su Nepriklausomybės
atgavimu ateinanti rinkos ekonomika reikalavo pertvarkyti paveldėtą ūkį.

Esminiai elektros ūkio struktūriniai pakitimai prasidėjo 1997 metais,
kai nuo AB “Lietuvos energija” buvo atskirti šilumos tinklai bei
termofikacinės elektrinės ir perduoti savivaldybių nuosavybėn. Lietuvai
pareiškus norą tapti Europos Sąjungos nare, elektros ūkis buvo toliau
pertvarkomas ne tik siekiant jį padaryti veiksmingesniu, patrauklesniu
privatizavimui, bet ir derinant prie Europos Sąjungos siekio sukurti
sąlygas elektros rinkai. Sudarant sąlygas konkurencinei elektros rinkai
reikia atskirti bent elektros gamybos, elektros perdavimo ir elektros
skirstymo sąnaudų apskaitas. Toks Europos Parlamento ir Europos Tarybos
1996 metų Elektros  direktyvos dėl elektros rinkos reikalavimas. Lietuvoje
šie reikalavimai, kurie svarbūs ir siekiant elektros ūkio veiksmingumo,
buvo derinami su noru elektros ūkio įmones privatizuoti, 2001 metais buvo
įgyvendinti maksimalūs. Tais metais buvo baigta AB “Lietuvos energija”
reorganizacija: atskirtos Lietuvos bei Mažeikių elektrinės ir įsteigtos
akcinės bendrovės “Lietuvos elektrinė” ir “Mažeikių elektrinė”, bei
atskirti skirstomieji elektros tinklai ir įsteigtos akcinės bendrovės “Rytų
skirstomieji tinklai” bei “Vakarų skirstomieji tinklai”. Nuo 2002 m. AB
”Lietuvos energija” yra tik 110 ir 330 kV įtampos elektros tinklų
savininkė, atsakinga už Lietuvos elektros sistemos darbą, užtikrina taip
vadinamą nacionalinį galių balansą, kam svarbios priemonės yra bendrovės
valdomos Kruonio HAE ir Kauno HE. AB “Lietuvos energija” dispečerinis
centras koordinuoja Lietuvos elektrinių darbą, derina jį su kaimyninėmis
energetikos sistemomis, glaudžiai bendradarbiauja su Latvijos ir Estijos
energetikos sistemomis [15].

1991 metais Baltijos energetikai pareiškė norą atsiskirti nuo buvusios
Sovietų Sąjungos vieningos energetikos sistemos ir 1992 metais sukūrė
Baltijos jungtinę energetikos sistemą, kurios dispečeriniam valdymui
įsteigė bendrą Baltijos dispečerinį centrą – DC Baltija. DC Baltija padeda
nacionaliniams dispečeriniams centrams koordinuoti Baltijos energetikos
sistemos darbą su Rusijos ir Baltarusijos energetikos sistemomis, nes ir
atsiskyrusios Baltijos energetikos sistemos technologiškai yra surištos su
Rusijos ir Baltarusijos energetikos sistemomis. Siekiant užtikrinti
energetikos sistemų darbo patikimumą, jos turi dirbti bendram Baltijos,
Rusijos ir Baltarusijos elektros tinklų žiede, derinti režimus, o dažnį
visose sistemose reguliuoja (palaiko pastovų) Rusijos hidroelektrinės. 4.6 Lietuvos elektros rinka
Konkurencinė elektros rinka yra vienas iš svarbiausių tikslų elektros
energetikoje. Nuo 2002 metų, po AB “Lietuvos energija” reorganizacijos ir
įsigaliojus Elektros energetikos įstatymui, Lietuvoje veikia elektros
rinka, t.y. elektros ūkyje įgyvendinti santykiai “perku-parduodu” ir
panaikinti “prašau-duodu”. Lietuvos elektros rinkos pagrindas yra dvišalės
sutartys tarp elektros gamintojų ir tiekėjų. 2003 m. pagal dvišalius
tiesioginius kontraktus buvo parduota arti 70 % energijos. Pagrindiniai
elektros gamintojai yra VĮ “Ignalinos atominė elektrinė”, AB “Lietuvos
elektrinė”, AB “Vilniaus energija”, AB “Kauno energija”, AB “Klaipėdos
energija” elektrinės, UAB “Kauno termofikacinė elektrinė” bei pora pramonės
įmonių elektrinių. Kitos elektrinės, tame tarpe ir mažosios hidroelektrinės
didmeninėje rinkoje nedalyvauja. Kaip buvo minėta aukščiau, Kauno HE ir
Kruonio HAE elektros rinkoje kaip gamintojos nedalyvauja. Elektrinių metinė
elektros gamyba pateikta 1 lentelėje.

2 lentelė Elektros gamyba Lietuvoje (TWh) [14]

|Elektrinės |2000 m. |2001 m. |2002 m. |2003 m. |
|Ignalinos AE |8,42 |11,36 |14,14 |15,48 |
|Lietuvos elektrinė|0,71 |0,82 |0,74 |0,72 |
|Vilniaus elektrinė|0,91 |0,96 |1,08 |1,19 |
|Kauno elektrinė |0,30 |0,44 |0,49 |0,67 |
|Mažeikių elektrinė|0,30 |0,33 |0,30 |0,18 |
|Klaipėdos |0,04 |0,03 |0,03 |0,03 |
|elektrinė | | | | |
|Kauno HE |0,31 |0,28 |0,32 |0,28 |
|Mažosios HE |0,03 |0,04 |0,04 |0,05 |
|Pramonės |0,10 |0,07 |0,15 |0,18 |
|įm.elektrinės | | | | |

2003 metais Lietuvoje pagaminta 19,46 TWh elektros energijos.
Palyginti su 2002 metais elektros gamyba Lietuvoje padidėjo 9,7%.
Pagrindinis elektros gamintojas Lietuvoje – Ignalinos AE pagamino 3/4 visos
elektros energijos.

Lietuvos elektros rinkoje pagal elektros energetikos įstatymą veikia
dviejų rūšių tiekėjai – visuomeniniai ir nepriklausomi. Visuomeniniais
tiekėjais yra skirstomųjų elektros tinklų bendrovės, turinčios tokios
veiklos licenzijas, ir jie privalo tiekti elektrą prie tų tinklų
prijungtiems vartotojams su Valstybinės  kainų ir energetikos kontrolės
komisijos suderintomis kainomis. 2003 metais tokių tiekėjų buvo trys: AB
“Rytų skirstomieji tinklai”, AB “Vakarų skirstomieji tinklai” ir Visagino
bendrovė.   

Laisvaisiais vartotojais, t.y. vartotojais, kurie turi teisę laisvai
pasirinkti tiekėją, 2003 metais galėjo būti vartotojai, kurie per 2002
metus suvartojo per 9 GWh. 2004 metais Vyriausybė gali leisti tapti
laisvaisiais vartotojais tiems vartotojams, kurie per 2003 metus suvartojo
per 3 GWh. Pagal Europos Parlamento ir Europos Tarybos 2002 metų direktyvą,
nuo 2004 m. liepos Europos Sąjungos šalyse visi ne buitiniai vartotojai
turi teisę pasirinkti tiekėją, o nuo 2007 m. liepos – visi vartotojai [14].

2003 metais Lietuvoje buvo 28 laisvieji vartotojai ir jiems pagal
dvišalius kontraktus buvo parduota apie 26% energijos, t.y. per 1,8 GWh.

AB „Lietuvos energija” elektros rinkoje atlieka elektros perdavimo
sistemos operatoriaus ir elektros rinkos operatoriaus (administratoriaus)
funkcijas. t.y.:

• Vyriausybės nustatytų viešuosius interesus atitinkančių

paslaugų  supirkimą ir realizaciją;

• rinkos administravimą;

• energijos kiekių ir kainų skaičiavimą bei su tuo susijusios

informacijos pateikimą rinkos dalyviams.

Be dvišalių kontraktų Lietuvos elektros rinkoje energija prekiaujama
aukcione ir centralizuotai realizuojant energiją, pagamintą teikiant
viešuosius interesus atitinkančias paslaugas. Viešuosius interesus
atitinkančiai elek.tros gamybai Vyriausybės sprendimu yra priskiriama
elektra, pagaminta naudojant atsinaujinančius ir atliekinius energijos
išteklius, termofikacinių elektrinių pagaminta elektra, kai tiekiama šiluma
į miestų centralizuoto šilumos tiekimo tinklus, o taip pat Vyriausybės
nustatytose elektrinėse, kuriose elektros gamyba būtina energetikos
sistemos rezervui ir atominės elektrinės saugumui užtikrinti. 2003 metais
tokia elektra sudarė apie 17% visos rinkoje parduotos elektros energijos.
Tokios elektros gamintojams elektros kaina yra nustatyta, o termofikacinėms
elektrinėms ūkio ministerija nustato ir metines pardavimo kvotas. Virš
kvotų elektrinių pagamintos energijos kaina nereguliuojama, t.y. ją nustato
konkurencinė rinka [15].

3 lentelė Elektros gamyba ir vartojimas Lietuvoje (TWh) [8]

|  |2000 m. |2001 m. |2002 m. |2003 m. |
|Gamyba |11,41 |14,72 |17,71 |19,46 |
|Elektrinių savos |1,37 |1,49 |1,61 |1,60 |
|reikmės | | | | |
|Nuostoliai el. |1,28 |1,42 |1,43 |1,41 |
|tinkluose | | | | |
|Galutinis |6,91 |7,24 |7,51 |7,94 |
|vartojimas: | | | | |
|Pramonės |3,27 |2,85 |2,96 |3,02 |
|Transporto |0,07 |0,07 |0,06 |0,02 |
|Žemės ūkio |0,23 |0,15 |0,15 |0,15 |
|Gyventojų |1,77 |1,82 |1,84 |1,97 |
|Prekybos ir kitų |1,57 |2,36 |2,50 |2,78 |

Aukcione 2003 m. parduota apie 13% energijos.

Jau 2003 metais pradėta elektros prekybos su visais elektros
gamintojais ir elektros eksporto ir importo kasvalandinė energijos
apskaita. Per 2004 metus, tikimasi, bus baigta įrengti kasvalandinė
elektros apskaita bei informacinė sistema ir su skirstomaisiais tinklais,
o. nuo kitų metų Lietuvoje bus sukurtos tokios pat techninės sąlygos ir
informacinė sistema elektroninei elektros prekybai, kokia yra Europos
Sąjungos šalyse.

Deja, Lietuvos elektros rinka yra per maža, kad ji būtų veiksminga.
Paprastai laikoma, kad elektros rinkoje per metus reikia parduoti 250 –300
TWh. Tuo tarpu Lietuvoje parduodama žymiai mažiau. Todėl, norint
pasinaudoti konkurencinės elektros rinkos privalumais, Lietuvai reikėtų
įsijungti į didesnę elektros rinką. Vienas iš kelių – sukurti bendrą
Baltijos elektros rinką. Nuo 2005 metų AB “Lietuvos energija” bus sukūrusi
sąlygas Lietuvos dalyvavimui bendroje Baltijos elektros rinkoje. Deja,
realios bendros Baltijos elektros rinkos veikimas priklauso ne tik nuo AB
“Lietuvos energija”. Bendrai Baltijos elektros rinkai veikti trukdo
nesuderinti Baltijos šalių teisinei aktai.

Baltijos šalių energetikos reguliatoriai 2002 metais susitarė dėl
bendrų kainodaros ir jos reguliavimo principų. Baltijos šalių Vyriausybių
vadovai dar 1999 metais sutarė, kad reikia kurti bendrą Baltijos elektros
rinką. Dabar reikia susitarti Baltijos Vyriausybėms dėl elektros rinkos
atvėrimo ir prekybos bendrų principų su ne Europos Sąjungos šalimis (Rusija
ir Baltarusija). Tikimasi, kad 2005 metais bus padaryti realūs praktiniai
žingsniai ir bendroje Baltijos elektros rinkoje [15].

Europos Sąjungos siekis – sukurti vieną bendrą Europos elektros rinką.
Todėl bendra Baltijos rinka būtų kaip tarpinis etapas, pasirengimas ir
patirties prekiauti elektra rinkoje sukaupimas.        

Prekyba elektra rinkoje, nors ir ne kaip Europos Sąjungoje, veikia. AB
“Lietuvos energija” sėkmingai plečia elektros eksportą į Baltarusiją,
Rusiją, Latviją, Estiją bei Lenkiją. Metinis elektros energijos eksportas
nuo 1,48 TWh 2000 metais padidėjo iki 7,53 TWh  2003 m.

4 lentelė El.ektros eksporto į kaimynines šalis dinamika (TWh) [14]
|Šalis |2000 m. |2001 m. |2002 m. |2003 m. |
|Baltarusija |0,72, |2,06 |3,06 |4,04 |
|Rusija |0 |0,82 |2,32 |2,39 |
|Kaliningrado | | | | |
|sritis) | | | | |
|Latvija |0,63 |1,11 |0,98 |0,55 |
|Estija |0,14 |0,18 |0,13 |0,06 |
|Lenkija |0 |0 |0,30 |0,49 |
|Iš viso |1,48 |4,16 |6,79 |7,53 | 4.7 Apsirūpinimo elektra patikimumo užtikrinimas
Paskutiniojo dešimtmečio elektros ūkio reformos buvusias vertikaliai
integruotas energetikos kompanijas – energetikos sistemas išskaidė į kelias
atskiras bendroves, kartais turinčias skirtingus savininkus, tačiau
dalyvaujančias vieningame ir sudėtingame technologiniame procese. Nauja
energetikos sistemų struktūra egzistuoja per trumpai, kad būtų suderintos
sistemų valdymo procedūros, jų kriterijai, ypač avarinėse situacijose,
kurios pasitaiko ne dažnai. Avarijų Amerikoje bei Danijoje-Švedijoje
analizė parodė, kad reikia peržiūrėti apsaugos ir automatikos kai kuriuos
aspektus.

Bet kurios šalies apsirūpinimo energija patikimumo užtikrinimo svarbi
priemone, kaip deklaruoja Pasaulio energetikų taryba, – įvairovė: kuro
rūšių, tiekimų, technologijų. Europos Sąjungos nuostata – kiekviena šalis
turi užtikrinti elektros paklausos ir elektros gamybos balansą. Lietuva,
nors ir neturi pakankamai savų energijos išteklių, tačiau užtikrina
patikimą aprūpinimą elektra. Čia svarbus vaidmuo tenka Ignalinos AE, nes
atominės elektrinės priskiriamos vietinius energijos ištekius
naudojančioms. O Ignalinos AE pagamina per tris ketvirtadalius visos
elektros šalyje.

Artėjant Ignalinos AE uždarymui labai suaktyvėjo investuotojai,
ketinantys statyti vėjo elektrines. Tai vietiniai energijos ištekliai,
tačiau nepatikimi – vėjo elektrinių rezervavimui reikia turėti manevringų
galių. Lietuvoje tuo, praktiškai, gali būti tik Lietuvos elektrinės blokai,
tačiau jie turi turėti galimybę tiek savo galia didinti, tiek mažinti.
Todėl reikės daugiau neekonomiškai sudeginti kuro, bus daugiau teršalų.

Svarbi priemonė patikimumui padidinti yra Lietuvos ir Lenkijos
elektros tinklų sujungimas. Pagal atliktą EBRD finansuotą studiją šio
projekto kaina 424 milijonai eurų. 2003 metų birželyje Lietuvos ir Lenkijos
Vyriausybių vadovai bendru laišku kreipėsi į Europos komisijos prezidentą
dėl finansinės paramos projektui įgyvendinti. Europos komisijos prezidentas
patvirtino, kad projektas Europos Sąjungai svarbus, galima tikėtis
finansinės paramos, tačiau paragino ieškoti ir kitų finansavimo galimybių.
2003 metų gruodyje projektas buvo įtrauktas į “greito starto” (quick start)
programą. Deja, Lenkijai šis projektas nėra pirmos svarbos, tuo tarpu
Lietuvos ir Lenkijos elektros tinklų sujungimas – tai ne tik tiekimo
patikimumo padidinimas, bet ir Baltijos elektros rinkos vartai į Europos
Sąjungos rinką.. 4.8 Energijos poreikių prognozės
Energijos poreikių prognozavimo metodologija remiasi maksimaliai
tiksliu 1996 m. energijos sąnaudų ir jas lemiančių veiksnių tarpusavio
ryšių nustatymu bei jų kitimo iki 2020 m. prielaidomis. Prognozavimui
naudotas plačiai Vakaruose taikomas energijos poreikių analizės modelis
(MAED), kuris leido nustatyti galutinės energijos poreikius atsižvelgiant į
įvairių veiksnių įtaką jiems. Analizės modelyje energijos suvartojimas buvo
detalizuojamas ne tik pagal ūkio šakas (pramonę ir jos šakas, žemės ūkį,
transportą, paslaugų sritį ir namų ūkį), bet ir pagal procesus pramonės
šakose, transporto sistemos elementus, gyventojų socialinius poreikius.
Nustačius socialinius, ekonominius ir technologinius rodiklius ir
matematiškai aprašius jų ryšius su energijos vartojimo mastais, buvo
atlikti gautų prognozių jautrumo tyrimai ir nustatyti perspektyviniai
energijos poreikiai, atitinkantys labiausiai tikėtinus šalies ūkio raidos
scenarijus. Didžiausią įtaką energijos poreikiams turi BVP didėjimo tempai,
ekonomikos struktūros pokyčiai ir energijos vartojimo efektyvumas.

Perspektyviniai galutinės energijos poreikiai buvo detalizuoti pagal
ūkio šakas ir energijos rūšis. Visais šiais atvejais buvo atsižvelgta į
energijos taupymo galimybes konkrečiose ūkio šakose. Nustatant taupymo
galimybes, vadovautasi duomenimis, kurie buvo pateikti 1996 m. Lietuvos
Respublikos Vyriausybės patvirtintoje Nacionalinėje energijos vartojimo
efektyvumo didinimo programoje. Bendras energijos vartojimo efektyvumo
padidėjimas nustatytas pagal energijos intensyvumo, t.y. galutinės
energijos, sunaudotos BVP vienetui, sumažėjimą.

Prognozuojamo laikotarpio pabaigoje lėto ekonomikos augimo atveju būtų
mažiausi energijos poreikiai ir didžiausias energijos intensyvumas. Tačiau
greito ekonomikos augimo atveju bus didžiausi energijos poreikiai ir
efektyviausiai vartojama energija. Visais atvejais galutiniai energijos
poreikiai 2020 m. neviršija 1990 m. poreikių. Didelio energijos vartojimo
efektyvumo atveju energijos intensyvumas mažės sparčiai ir 2020 m.
intensyvumo indeksas sudarys 44-47% palyginti su 1990 m., o nuosaikios
ekonomikos plėtros atveju bus 61%.

Jei Ignalinos AE abu blokai būtų sustabdyti, pirminės energijos (kuro,
šilumos, elektros) poreikiai prognozuojamo laikotarpio pabaigoje būtų apie
5% mažesni dėl didesnio Ignalinos AE pakeičiančių elektrinių naudingumo
koeficiento. Tačiau organinio kuro šiuo atveju reikės 30% daugiau. Šį
prieaugi iš esmės kompensuotų gamtinės dujos ir mazutas. 4.9 Perspektyvios elektrinės
Atlikta techninė ir ekonominė analizė rodo, kad, jeigu reikėtų naujų
galių, modernizavus turimas šilumines elektrines, pigiausias elektros
energijos gamybos šaltinis būtų kombinuoto ciklo termofikacinės elektrinės,
mažos termofikacinės elektrinės su dujiniais vidaus degimo varikliais ar
dujų turbinomis ir nauja kombinuoto ciklo dujų turbininė elektrinė (KCDTE).
Atsižvelgiant į organinio kuro rinką, gali pasiteisinti Neries kaskados bei
Nemuno vidurupio naujų hidroelektrinių statyba. Tačiau šių hidroelektrinių
statybos galimybę ribos aplinkosaugos, žemės nuosavybės, paminklosaugos ir
kiti reikalavimai, be to, jų galia vertinama tik 170 MW, todėl jų Įtaka
galių balansui yra nedidelė.

Lietuvos elektrinė yra pritaikyta naudoti įvairų kurą (dujas, mazutą
ir iš dalies orimulsiją) ir nepriklauso nuo vienintelio kuro šaltinio.
Todėl ji artimiausius dešimtį metų tarnaus kaip patikimas, energijos pusiau
piko, šaltinis, galios rezervas, o ateityje ir bazinės energijos šaltinis.
Galutinį generuojančio šaltinio, pakeisiančio pirmąjį Ignalinos AE bloką,
pasirinkimą lems patikslinta mažiausių sąnaudų analizė bei kitų ekonominių,
finansinių ir aplinkosaugos aspektų įvertinimas. 4.10 Energetikos strategijos tikslai
Nustatant pagrindinius Nacionalinės energetikos strategijos tikslus,
buvo atsižvelgta į Europos asociacijos sutarties, Energetikos chartijos
sutarties, kitų tarptautinių sutarčių ir įsipareigojimų esminius
reikalavimus bei nuostatas energetikos srityje, taip pat į Europos Sąjungos
bei atskirų jos šalių narių energetikos politikos formavimo principus.

Atsižvelgiant į pagrindinius energetikos politiką formuojančius
veiksnius, nustatomi šie Lietuvos energetikos strateginiai tikslai:

1. Patikimas, saugus energijos tiekimas mažiausiomis išlaidomis;

2. Energijos vartojimo efektyvumo didinimas;

3. Energetikos valdymo tobulinimas ir rinkos ekonomikos principų

diegimas energetikoje;

4. Neigiamo poveikio aplinkai mažinimas, branduolinės saugos

reikalavimų užtikrinimas;

5. Galutinė Lietuvos energetikos integracija į Europos Sąjungos

energetikos sistemas;

6. Regioninis bendradarbiavimas ir kooperacija.

Norint laiku įgyvendinti šiuos tikslus, būtina sukurti reikiamą
teisinę infrastruktūrą ir institucijas. Tai turi būti padaryta per
artimiausius trejus metus. 5.Šiluminės elektrinės ir jų klasifikavimas
Elektrine vadinamas įrenginys, kuriame gamtinių išteklių energija

verčiama elektros bei šilumos energija. Priklausomai nuo pirminės

energijos rūšies (naudojamo kuro) elektrinės skirstomos į šilumines,

atomines, saulės, vėjo, geotermines, potvynių. Šluminės elektrinės – tai

tokios elektrinės, kuriose naudojama organinio kuro ( anglių, naftos

produktų, durpių, medienos ir t.t.) energija. Tai labiausiai paplitęs

elektrinių tipas. Šiluminės elektrinės yra ganėtinai įvairios, todėl jos

skirstomos į grupes, pagal tam tikrus požymius. Labai svarbus šiluminei

elektrinei yra kuras, pagal jį ŠE skirstomos į :

( kietojo,

( skystojo,

( dujų,

( mišraus kuro.

Priklausomai nuo variklių, esančių elektrinėje, ŠE yra klasifikuojamos
į:

( garo turbinų;

( dujų turbinų;

( vidaus degimo variklių.

Pagrindinės yra garo turbinų šiluminės elektrinės. Priklausomai nuo
garo parametrų, jos skirstomos į:

( blokines;

( neblokines su skersiniais ryšiais.

Priklausomai nuo vartotojams teikiamos energijos rūšies ŠE skirstomos
į:

( kondensacines elektrines ( KE ), gaminančias ir tiekiančias tik
elektros energiją;

( termofikacines elktrines ( TE ), kombinuotai gaminančias elektros ir
šilumos energiją. (9(

Prilausomai nuo pastato įrenginių komponavimo, ŠE skirstomos į :

( uždaro;

( atviro;

( pusiau atviro tipo elektrines.

Atviro tipo elektrinėse beveik visi pagrindiniai įrenginiai montuojami
lauke. Tokias elektrines galima statyti tik švelnaus klimato vietovėse,
todėl visos Lietuvos ŠE – uždaro tipo. 5.1Šilumos energijos gamyba ir tiekimas
Šiluminė energetika – šiluminės technikos šaka, apimanti šiluminės
energijos virtimo kitokiomis energijos rūšimis, būdus. Šiluminė energija
verčiama daugiausiai mechanine arba elektros. Jos vertimas mechanine
energija pagrįstas darbo kūno ( dujų arba garų ) savybe atlikti mechaninį
darbą, kai keičiasi jo tūris.

Centralizuotos šilumos tiekimo sistemos aprūpina vartotujus žemo ir
vidutinio potencialo šiluma ( iki 350 laipsnių ). Šiluma yra viena iš
energijos rūšių, todėl pagrindines šilumos energijos tiekimo problemas
reikia spręsti kartu su elektros energijos bei dujų tiekimo problemomis.

Energijos tiekimo sistema susideda iš šių elementų :

( šilumos šaltinio;

( šilumos tinklų;

( abonentinių įvadų;

( vietinių šilumos naudojimo sisitemų. (1(

Šiluma tiekiama į gyvenamuosius, visuomeninius, pramoninius pastatus
buitinėms reikmėms ( šildymui, vėdinimui, karštajam vandentiekiui ),
technologinėms reikmėms. Šilumos tiekimas skirstomas į vietinį ir centrinį.
Vietinio tiekimo sistema apima vieną arba keletą pastatų, centrinio –
gyvenamąjį arba pramoninį rajoną. Centrinio šilumos tiekimo pranašumai
lyginant su vietiniu yra :

( mažiau suvartojama kuro;

( mažesnės ekspoatacijos išlaidos;

Šiluminė elektrinė – elektrinė, verčianti organinio kuro arba Žemės
gelmių šiluminę energiją elektros energija. Kuras – anglys, mazutas,
gamtinės dujos, durpės, skalūnai. Žemės gelmių šiluminę enegiją elektros
energija verčia geoterminė elektrinė. Jose dažniausiai yra naudojamos garo
turbinos. Jų garo katiluose, naudojant šiluminio kuro energiją, gaminami
didelio slėgio vandens garai. Jie suka turbinai rotorius, sujungtus su
elektros generatorių ( paprastai sinchroninių ) rotoriais. Jų naudingumo
koeficientas siekia 40%, galia iki 3000 MW. Garo turbinų elektrinė, kurioje
įtaisytos kondensacinės turbinos ( jų panaudoto garo šilumos nevartoja
išorinis vartotojas ), vadinama kondensacine elektrine. Garo turbinų
elektrinė, kurioje įrengtos termofikacinės turbinos ir kuri teikia
panaudoto garo šilumą pramoniniams ir buitiniams vartotojams, vadinama
termofikacine elektrine. Elektrinė, kurios generatorių suka dujų turbinos,
vadinama dujų turbinų elektrine. Tokios elektrinės vartoja degiąsias dujas
arba skystąjį kurą. Dujų turbinų elektrinės naudingumo koeficientas 26-28%,
galia – keli šimtai megavatų. Šios elektrinės paprastai paleidžiamos veikti
per elektros apkrovos pikus. Dvejopas ( ir dujų, ir garo ) bendru rėžimu
dirbančias turbinas turinčių elektrinių naudingumo koeficientas siekia 42-
43%. Tokia elektrinė dažnai dirba kaip termofikacinė [13]. 5.2 Kuras
Šiluminėse elektrinėse naudojama organinio kuro energija, ją
transformuojant į elektros energiją bei šilumą. Pagal savo fizikinę būseną
organinis kuras skirstomas į kietąjį, skystąjį ir dujinį. Prie kietojo kuro
priskiriama mediena, durpės, rusvosios ir akmens anglys, antracitas,
koksas, skalūnai ir kt. Skystasis kuras yra nafta, mazutas, žibalas,
benzinas, gazolis ir t.t. Prie dujinio kuro priklauso gamtinės,
generatorinės, koksavimo, aukštakrosnių dujos ir kt.

Kuras apibūdinamas tokiomis pagrindinėmis savybėmis kaip degimo
šiluma, drėgnumu, peleningumu bei išsiskyrusių lakiųjų medžiagų kiekiu.

Kietasis kuras. Kaitinant skaidosi termiškai nepatvarios kietojo kuro
organinių junginių molekulės ir išsiskiria dujiniai skaidymosi produktai,
vadinami lakiosiomis kuro medžiagomis. Juo mažesnis kuro suanglėjimo
laipsnis, tuo daugiau jame termiškai nepatvarių molekulių ir tuo daugiau
išsiskiria lakiųjų mežiagų. Daugiausia lakiųjų medžiagų išsiskiria iš
medienos – apie 85% jos degiosios masės, mažiausiai – iš antracito ( 2-9%
). Išsiskyrus lakiosioms medžiagoms, lieka kietas kuro likutis, vadinamas
koksu. Didžiąją jo dalį sudaro anglis – maždaug 95-98%. Lakiosios medžiagos
sudega kūryklos erdvėje sudarydamos liepsną. Jų užsidegimo temperatūra
žemesnė negu kokso, todėl jos užsidega pirmosios ir padeda degti koksui.

Mediena, kaip kuras naudojama tik mažose katilinėse. Dažniausiai
deginamos medžio apdirbimo įmonių atliekos. Įvairių medžių veislių medienos
degiosios masės sudėtis maždaug vienoda. Joje visiškai nėra sieros, o
pelenų – tik iki 1%. Tik ką nukirstoje medienoje yra 50% ir daugiau
drėgmės. Medienos degimo šiluma mažai priklauso nuo medžių veislės, bet
labai priklauso nuo jų drėgnumo. Jos naudojamosios masės degimo šiluma
paprastai būna ne didesnė kaip 12500 kJ/kg. Iš medienos lakiųjų medžiagų
išsiskiria labai daug – 85%, todėl ją lengva uždegti ir deginti.

Durpės – geologiniu požiūriu jauniausias kasamas kuras. Jos laikomos
pirmąja augmenijos likučių anglėjimo stadija. Pagal kasimo būdą yra
gabalinės ir trupininės durpės. Ekonomiškiausiai ir našiausiai kasamos
trupininės durpės. Degiojoje durpių masėje anglies yra daugiau negu
medienoje, deguonies mažiau, mažiau išsiskiria lakiųjų mežiagų – 70%.
Durpių peleningumas, palyginti, nedidelis tik apie 10%, tačiau jos yra
labia drėgnos. Tik iškastų durpių drėgnumas 85-90%, todėl jos visuomet
džiovinamos ore. Durpių degimo šiluma priklauso nuo jų drėgnumo ir yra
nelabai didelė ( 8500-12000 kJ/kg ).

Anglys skirstomos į rusvąsias, akmens anglis ir antracitą. Toks
skirstymas yra apytikslis, nes ryškių ribų tarp šių rūšių anglių nėra.
Rusvosios anglys yra augmenijos likučių tolesnio anglėjimo produktas,
kuriame, palyginti su durpėmis, yra mažiau vandenilio bei lakiųjų medžiagų
( 40-50% ), daug drėgmės ( iki 50% ir daugiau ). Rusvosiose anglyse daug
pelenų – 10-40%. Dėl didelio išorinio balasto rusvųjų anglių degimo šiluma
yra tarp 6300 ir 17000 kJ/kg. Jos, kaip ir kai kurių rūšių akmens anglys,
linkusios šūsnyse savaime užsidegti. Rusvosios anglys – mažavertis kuras,
todėl naudojamos netoli jų iškasimo vietos. Akmens anglys yra dar didesnio
suanglėjimo laipsnio produktas. Jose daug anglies 75-90%. Kadangi nelabai
higroskopiškos, tai jose yra mažiau drėgmės 4-15%. Lakiųjų medžiagų
išsiskiria 10-45%. Degimo šiluma didelė – 21000-29300 kJ/kg. Antracitu
vadinamas pradinės medžiagos didžiausio suanglėjimo laipsnio produktas. Jo
degiojoje masėje yra 90-94% anglies. Iš antracito išsiskiria mažiausiai
lakiųjų medžiagų 2-9%, todėl jis sunkiai užsidega. Antracite mažiau drėgmės
apie 6%, jo pelenigumas – iki 20%, degimo šiluma gana didelė – 25000-270200
kJ/kg ( didesnė degimo šiluma yra tik kai kurių liesų akmens anglių,
kuriose yra .daugiau vandenilio ).

Skalūnai išskiria labai daug lakiųjų mežiagų – 80%. Būdinga tai, kad
skalūnuose labai daug mineralinių priemaišų – iki 70% jų sausosios masės.
Skalūnams degant šios mineralinės priemaišos skaidosi, išskirdamos CO2 ir
daug pelenų. Skalūnų degimo šiluma maža 5800-10300 kJ/kg. (7(

Skystasis kuras. Įvairių rūšių skystasis kuras gaunamas perdirbant
naftą. Distiliuojant iki 300-3700C temperatūros įkaitintą naftą,
išskiriamos skirtingoje temperatūroje besikondensuojančios frakcijos:
suskystintosios dujos ( išeiga apie 1% ), benzinas (apie 15% 30-1800C
temperatūroje ), žibalas ( apie 18% 180-3500C temperatūroje ). Sunkusis
likutis, kurio virimo pradžos temperatūra 330-3500C, vadinama mazutu. Tai
tirštas skystis, kurio savybės labia skiriasi nuo pradinės naftos savybių.
Mazuto klampumas mažėja kylant jo temperatūrai, todėl prieš išpilant iš
cisternų ar transportuojant vamzdžiais mazutą reikia pašildyti. Katiluose
dažniausiai naudojamas 40 ir 100 markių mazutas. Mazute yra daug anglies 80-
86% ir vandenilio 10-12%, mažai palenų – iki 0,3% ir drėgmės – 1-3%.
Kadangi mažai balasto, tai mazuto degimo šiluma labia didelė – 38500-41000
kJ/kg. Priklausomai nuo sieros kiekio mazutas skirstomas į mažai sieringą (
iki 0,5% ), sieringą ( 0,5-2,0% ) ir labai sieringą.

Dujinis kuras. Kaip energetinis dujinis kuras naudojamos natūralios
gamtinės ir dirbtinės dujos. Gamtinės dujos skirstomos į dvi grupes:
grynųjų dujų telkinių ir naftos gręžinių dujas ( šalutines dujas ). Įvairių
telkinių gamtinių dujų sudėtis nevienoda, bet visais atvejais jose labia
daug metalo ( 75-98% ). Aukštesniųjų angliavandenių – etano, propano,
butano ir kt. – gamtinėse dujose nedaug, ir bendras jų kiekis ne didesnis
kaip 10%. Vidutinio balasto gamtinėse dujose nedaug: anglies (IV) oksido
CO2 – 0,1-1,0%, azoto – 1-14%. Gamtinių dujų degimo šiluma labai didelė (
apie 35000 kJ/m3 ). Palyginus su kietuoju ir skystuoju kuru, dujinis kuras
turi daug pranašumų: dujas patogu transportuoti vartotojams, kūryklose jas
lengva sumaišyti su oru, degimo procesą

Elektroenergetika – tai svarbi šalies ūkio šaka, nes be jos negali
normaliai funkcionuoti šalies ūkis bei socialinis gyvenimas. Lietuvoje
veikia trijų tipų elektrinės: Atominė ( AE ) – 77% visos gaminamos elektros
energijos; šiluminės ( ŠE) – 16%; hidroelektrinės ( HE ) – 7%. Lietuva,
neturėdama savų pirminių energetinių išteklių tapo elektros energiją
eksportuojančia šalimi ( 40-50% pagamintos elektros energijos yra
eksportuojama ). Dabar šalies elektrinėse daugiausia naudojamas
branduolinis kuras ir gamtinės dujos. Visos šalies elektrinės sujungtos
aukštos įtampos laidais į vieną sistemą, o ši sujungta su kaimyninių
valstybių energetinėmis sistemomis. 5.3 Lietuvos šiluminės elektrinės
Galima išskirti tris pagrindines pajėgiausias šilumines elektrines
Lietuvos teritorijoje: Lietuvos, Mažeikių bei Vilniaus.

Lietuvos elektrinė. Elektrinė pastatyta pusiaukelėje tarp Vilniaus ir
Kauno, šalia automagistralės Vilnius-Kaunas. Tai didžiausia šiluminė-
kondensacinė elektrinė Lietuvoje. Jos įrengtoji elektros galia – 1800 MW,
šiluminė galia – 574 MW. Elektrinėje naudojamas kuras: dujos, mazutas,
oremulsija. Iki 1993 m. visi Lietuvos elektrinės energetiniai blokai galėjo
dirbti tik kondensaciniu režimu. Nuo 1993 m. energetinis blokas Nr. 1 ( 150
MW galios ), o nuo 1994 m. ir energetinis blokas Nr. 2 ( 150 MW galios )
gali dirbti ir termofikaciniu režimu. Šiuo metu Lietuvos elektrinė yra
atominės elektrinės rezervas.

Mažeikų elektrinė. Pradėjo veikti 1979 m. pabaigoje. Elektrinė
pastatyta Mažeikių naftos perdirbimo įmonės energetiniams poreikiams
tenkinti. Elektrinės įrengtoji elektros galia – 194 MW, šiluminė galia –
562 MW. Deginamas kuras-mazutas. 1993-1999 metais Mažeikių elektrinės
gamybos apimtis mažai keitėsi, ji svyravo apie 450 GWh per metus. 1999
metais Mažeikių elektrinė pagamino 373 GWh elektros.

Vilniaus elektrinė. VE vienija dvi termofikacines elektrines: VE-2 bei
VE-3. Abiejų elektrinių direkcija ir visi padaliniai bendri, išskyrus
katilų bei turbinų cechus. Abi elektrinės susietos principine schema.

VE-2. Elektrinė pastatyta po Antrojo pasaulinio karo, pietvakarinėje
Vilniaus dalyje, ir turėjo tenkinti padidėjusias pokario metais energijos
reikmes. Šiuo metu elektrinės garo ir vandens šildymo katilai kūrenami
mazutu bei gamtinėmis dujomis. Mazutas į elektrinę tiekiamas geležinkeliu.
Išpylimo estakadoje telpa 13 geležinkelio cistemų, o saugyklos
rezervuaruose galima sukaupti apie 23000 t mazuto. Vanduo technologinėms
reikmėms imamas iš Neries. Jis valomas ir minkštinamas inechaniniais ir
aktyvuotos anglies filtrais katijonuojant H-Na metodu. Geriamąjį vandenį
buities reikalams tiekia miesto vandentiekis.

Elektros energija į miesto elektros tinklus ir energetikos sistemą
perduodama kabelių ir oro elektros linijomis per 110/35 kV atvirąja ir 6 kV
uždarąja skirstyklas. Elektrinės reikmėms tenkinti yra 6,0-0,5-0,4 kV
uždara skirstykla. VE-2 termofikacijos įrenginiai yra nuosekliai sujungti
su analogiškais VE-3 įrenginiais, tačiau gali veikti autonomiškai.
Elektrinėje yra keturi PTVM-100 ir trys KVGM-100 vandens šildymo katilai,
kūrenami gamtinėmis dujomis ir mazutub [10].

Grąžinamas iš miesto silumos tinklų vanduo iš dalies pašildomas
turbinų

kondensatoriuose ir tinklo vandens šildytuvuose. Po to vanduo tinklų
siurbliais gali būti nukreiptas į VE-3 termofikacijos įrenginius arba
tiekiamas į miesto šilumos tinkles per vandens šildymo katilus,
priklausomai nuo oro temperatūros.

VE-3. Didėjant Vilniaus gyventojų skaičiui ir augant pramonės
potencialui, pagal parengtą perspektyvinę šilumos tiekimo schemą buvo
numatyta statyti naują termofikacinę elektrinę. Aikštelė jai buvo parinkta
Vilniaus pietvakarineje dalyje, apie 13 km atstumu nuo miesto centro. Pagal
projektą buvo numatyta sumontuoti du analogiškus energetinius blokus
bendros 360 MW ir 520 Gcal/h ( 605 MW ) šiluminės galios. Elektrinės
katilai kūrenami mazutu ir gamtinėmis dujomis. Mazuto ūkio saugyklos 4
rezervuaruose galima sukaupti apie 700001 mazuto. Gamybos reikalams vanduo
imamas iš Neries. Vandens paruošimo ir valymo ūkį, šilumos tinklų vandens
ir kitiems nuostoliams kompensuoti, sudaro druskų šalinimo, kondensato bei
tepaluoto vandens valymo, katilų ir regeneracinių oro šildytuvų plovimo,
rūgštaus ir šarminio vandens neutralizavimo įrenginiai. Kondensatorių
aušinimui įrengta apytakinė vandens sistema su dviem aušinimo bokštais,
cirkuliacijos siurbliais ir vandens cheminio apdo.rojimo įrengimais [10].

VE-2 ir VE-3 termofikacinės schemos įrenginiai sujungti nuosekliai,
atstumas tarp jų – 5,8 km. Grįžtantis iš miesto šilumos tinklų vanduo, iš
dalies pašildytas VE-2 turbinų kondensatoriuose ir boilerinės šildytuvuose,
VE-2 tinklo siurbliais nukreipiamas į VE-3 termofikacinių turbinų tinklo
vandens šildytuvus, kur gali būti įšildytas iki 114 °C. Iš VE-3 šis vanduo
tinklo siurbliais grąžinamas į VE-2, kur, priklausomai nuo aplinkos oro
temperatūros, gali būti dar šildomas vandens šildymo katiluose arba maišant
su grąžinamu iš šilumos tinklų vandeniu, grafike numatytos temperatūros,
tiekiamas į miesto šilumos tinklus. 5.4 Šiluminių elektrinių perspektyvos Lietuvoje
Greta Ignalinos AE bus eksplotuojamos hidroelektrinės, Vilniaus TE-3
ir Kauno TE (termofikaciniu režimu ). Lietuvos elektrinė, dirbant bent
vienam Ignalinos AE blokui ir esant ribotam pelningam eksportui, būtų
naudojama tik kaip rezervinės galios šaltinis ir manevrinio galingumo
poreikių tenkinimui. Kruonio HAE greta paros reguliavimo tikslinga naudoti
ir savaitinio reguliavimo režime, tačiau jos vieta šalies elektros
energetikos sistemoje priklausys nuo kitų tarptautinių projektų ( Baltijos
žiedo, elektros perdavimo linijos į Lenkiją ir pan.) realizavimo eigos ir
elektros energijos eksporto apimčių.

Atlikta techninė-ekonominė analizė rodo, kad, prireikus naujų
galingumų, po turimų šiluminių elektrinių modemizacijos pigiausias elektros
energijos gamybos šaltinis būtų kombinuoto ciklo termofikacinės elektrinės
mažos termofikacinės elektrinės su dujiniais vidaus degimo varikliais ar
dujų turbinomis ir nauja kombinuoto ciklo dujų turbininė elektrinė ( KCDTE
). Priklausomai nuo padėties organinio kuro rinkoje gali pasiteisinti
Neries kaskado bei Nemuno vidurupio naujų hidroelektrinių statyba. Tačiau
bendra šių HE galia vertinama tik 170 MW, todėl jų įtaka galių balansui yra
nedidelė.

Lietuvos elektrinė yra pritaikyta vartoti įvairų kurą ( dujas, mazutą
bei oremulsiją) ir nepriklauso nuo vienintelio kuro šaltinio. Todėl
Lietuvos elektrinė artimiausius dešimt metų tarnaus kaip patikimas, pusiau
pikinės energijos šaltinis, galios rezervas, o ateityje ir bazinės
energijos šaltinis. Tačiau galutinis generuojančio šaltinio, pakeičiančio
pirmąjį Ignalinos AE bloką, pasirinkimas priklausys nuo patikslintos
mažiausių sąnaudų analizės bei įvertinus kitus ekonominius, finansinius ir
aplinkosauginius aspektus. (4( 6. Išvados
Kadangi vietinių energijos išteklių nepakanka, Nacionalinės
energetikos strategijos esminiu elementu tampa efektyvus energijos išteklių
vartojimas ir taupymas. Įgyvendinant ir periodiškai tikslinant Nacionalinę
energijos vartojimo efektyvumo didinimo programą, pagrindinės veiklos
kryptys bus:

• tobulinti teisės ir norminius aktus;

• diegti pažangias technologijas ir energijos taupymo priemones;

• įdiegti energijos išteklius ir energijos taupymą skatinančią

kainodarą;

• sudaryti palankias sątygas energijos taupymo investicijoms;

• stiprinti mokslinę, informacinę ir švietėjišką veiklą.

Energijos išteklių taupymo tikslams įgyvendinti artimiausiu metu
būtina parengti energijos taupymo įstatymą. Įsteigto Energijos taupymo
fondo lėšos, vietinės ir užsienio investicijos bei užsienio dovanotos lėšos
turėtų būti efektyviai naudojamos energijos taupymo ir efektyvaus vartojimo
programoms finansuoti, vietinių, atsinaujinančių ir atliekinių išteklių
naudojimo priemonėms diegti ir plėtoti.

Lietuvos elektros energijos sektorius yra toliau restruktūrizuojamas.
AB ”Lietuvos energija” reorganizuojama, atskiriant elektros gamybos,
perdavimo bei paskirstymo ir ne pagrindinės veiklos sritis. Tai įgalins
atskirti sąskaitas įvairiose veiklos grandyse ir sudaryti sąlygas toliau
liberalizuoti šį sektorių.

Lietuvos elektros rinka bus palaipsniui atverta tarptautiniu mastu.
Pirmiausia yra numatyta integracija į bendrąją Baltijos rinką, kuri šiuo
metu yra kuriama, tada bus integruojamasi į Vakarų Europos ir Skandinavijos
šalių rinkas.

Bendros dujų, elektros energijos rinkos sukūrimas, integracija į
Vakarų Europos energetikos sistemas ir konkurencijos skatinimas leis
padidinti energijos generavimo ir perdavimo efektyvumą – taip bus tuo
mažinama jos savikaina, užtikrintas patikimas energetikos sistemos
funkcionavimas, alternatyvus energijos tiekimas.

Infrastruktūros plėtra ir perspektyviniai planai susiję su gamtinių
dujų perdavimo sistemų magistralinių dujotiekių našumu, kuris yra toks, kad
galės tenkinti ir esamų, ir būsimų vartotojų poreikius. Toliau plėtojant
dujų sistemą, prie jos bus prisijungiami nauji vartotojai, didinamas
tiekimo patikimumas ir sprendžiamos problemos, susijusios su Ignalinos AE
uždarymu. Po Ignalinos AE uždarymo planuojama atominį kurą pakeisti
dujomis. Tuo tikslu planuojama modernizuoti esančias sistemas ir pastatyti
naujus dujų vamzdynus. Kadangi Lietuvos dujų tinklai nėra sujungti su
Vakarų Europos dujų tinklais, todėl nėra jokios kitos realios gamtinių dujų
tiekimo alternatyvos

Siekiant užtikrinti elektros energijos gamybos sistemos darbo
patikimumą bei tiekimo saugumą uždarant Ignalinos AE, yra planuojama tiesti
elektros tiltą, sujungsianti Europos bei Lietuvos elektros energijos
sistemas. Tai leistų sistemai iš dalies integruotis į Vakarus – sukurtų
abipusių elektros srautų galimybę.

Laikantis Europos Sąjungos nuostatų ir norint sumažinti kuro importą,
maksimaliai panaudoti turimus išteklius ir kurti naujas darbo vietas,
Lietuvoje bus stengiamasi toliau didinti vietinių energijos išteklių
naudojimą.

Taigi iš Lietuvos energetikos strategijos ateinantiems 20-čiai metų
galime daryti išvadas, jog didžiausias dėmesys bus skiriamas:

• Ignalinos atominės elektrinės saugumo užtikrinimui bei pasiruošimui iš

pradžių antrojo, po to pirmojo bloko uždarymui;

• Maksimaliam Vilniaus bei Kauno elektrinių eksploatavimui

termofikaciniu režimu;

• Naujų smulkių termofikacinių elektrinių su kombinuoto ciklo režimu

kūrimosi skatinimui, siekiant patenkinti vietinės elektros bei šilumos

energijos poreikius nedideliais kaštais;

• Naujų technologijų rengimui, siekiant sumažinti į aplinką išmetamų

kenksmingų medžiagų kiekį, degin.ant organinį kurą ( įvairūs filtrai,

mazuto keitimas gamtinėmis dujomis ).

Lietuvos elektros ūkis pertvarkytas pagal Europos Sąjungos nuostatas.
Elektros rinka Lietuvoje veikia, tačiau ji neveiksminga, nes maža, o jos
dalyviai perdaug skirtingi, kad galėtų konkuruoti tarpusavyje.

Lietuvos elektros rinkos veiksmingumui padidinti ją reikia įjungti į
didesnę. Bendra Baltijos rinka tam gali būti kaip tarpinė, patirčiai
įgauti.  Lietuvos aprūpinimo elektra patikimumas iki uždarant Ignalinos AE
abejonių nekelia, tačiau tikslinga studijuoti 2003 metų sisteminių avarijų
pamokas.

Lietuvos ir Lenkijos elektros tinklų sujungimas ne tik padidintų
elektros sistemos darbo patikimumą, bet ir būtų vartai Lietuvos ir Baltijos
elektros rinkai į Europos Sąjungos rinką. 7. Literatūros sąrašas
1. AB ”Lietuvos energija” Elektros rinka – Internet:
http://www.lpc.lt/index.php? show_content_id=208. – 1p. Žiūrėta [ 2004
spalio 15 d.]
2. AB ”Lietuvos dujos” AB „Lietuvos dujos“ Pagrindiniai duomenys–
Internet: http://www.ldujos.lt/lt.php/apie_mus/ pagrindiniai_duomenys/20 –
2 p. Žiūrėta [ 2004 spalio 15 d.]
3. Lietuvos Respublikos integruotas tarifas „Energetikos sektoriaus
restruktūrizacija“ – Internet: http://www.ekic.lt/decom/defaultlt.htm. –
4p. Žiūrėta [ 2004 spalio 15 d.]
4 .AB ”Mažeikių nafta“ „Naftos perdirbimo įmonė“ – Internet: http://
www.nafta.lt. – 5p. Žiūrėta [2004 spalio 22 d.]
5. Ekonominės informacijos centras ”Nacionalinė energetikos strategija”
(patvirtinta- Lietuvos Respublikos Seimo 1999 m. spalio 5 d. nutarimu Nr.
VIII-1348) – Internet: http://www.ekic.lt/decom/defaultlt.htm . – 7 p.
Žiūrėta [2004 spalio 22 d.]
6. Ignalinos Atominė Elektrinė „Struktūra“, „Trumpai apie saugą“ –
Internet: http://www.iae.lt . – 12p. Žiūrėta [2004 spalio 10 d.]
7. Lietuvos finansų ministerija „Energetika“– Internet:
http://www.finmin.lt./liet/peppro.htm#tl06 . – 4p. Žiūrėta [2004 spalio 8
d.]
8. Lietuvos Respublikos Seimas „Kuro ir energetikos balansas“ – Internet:
http://www3.lrs.lt/owa-bin/owarepl/inter/owa/U0114355.doc . – 50p. Žiūrėta
[2004 spalio 22 d.]
9. Lietuvos Respublikos Vyriausybė „Valstybinės atominės energetikos saugos
inspekcijos 2004 – 2006 metų strateginis veiklos planas“ – Internet:
http://www.lrv.lt/12_vyr_dok/min-
planai/2004_strat_plan_istaigos/VATES%20geras.doc. – 4p. Žiūrėta [2004
spalio 8 d.]
10. Tamošaitis J.J. – Vilniaus termofikacinės elektrinės – šilumos ir
šviesos fabrikai. – V. – 1999 Mintis. – 326 psl. – 210 – 301 psl.
11. Daunoras A. – Autonominė šilumos ir elektros energijos gamyba. –
Šilumos energetika ir technologijos. – K. – 1999 Technologija. – 158 psl. –
27 – 54 psl.
12. Gatautis R., Krakauskas M. – Mažų termofikacinių elektrinių ekonominis
gyvybingumas. – Energetika. – V. – 1999. Nr.3. – ACADEMIA. – 82 psl. – 73
psl.
13. Švenčianas P. – Šiluminė technika. – V. – 2000 Mintis. – 212 psl. – 102
– 153 psl.
14. LR Ūkio ministerija „Energetikos vystymo strategija“ – Internet:
http://vvwvv.ekm.lt/ catalogs/15/F9l 1164634_l 6-04-03.html . – 3p. –
Žiūrėta ( 2004 m. spalio 22 d.(
15. Anzelmas Bačauskas „Lietuvos elektros ūkis prie ES slenksčio“ –
Internet: http://www.elektroklubas.lt/tyrimai/2004/konf 23.htm . – 3p. –
Žiūrėta ( 2004 m. spalio 10 d.(

———————–

Energetikos valstybinė inspekcija

VĮ „Energetikos agentūra“

PREZIDENTŪRA

ŪKIO MINISTERIJA

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

Valstybinė atominės energetikos apsaugos inspekcija

Valstybinė energetikos išteklių kainų ir energetinės veiklos kontrolės

komisija

Elektros sektorius

Šilumos sektorius

Dujų sektorius

Naftos sektorius

Naftos paieška ir gavyba

Naftos perdirbimas ir transportavimas

Prekyba naftos produktais

Tyrimai ir aptarnavimas

Įmonės:
Ignalinos AB;
Lietuvos energija
Vilniaus TB
Kauno TB
Kitos

Įmonės:
Lietuvos kuras
Lukoil Neste
Statoil
Shell
Texaco
Kiti

Šilumos tiekimo specialios paskirties AB

Įmonės:
Lietuvos dujos
Stella vitae

Įmonės:
Geonafta
Minijos nafta
Genčių nafta

Įmonės:
Mažeikių nafta
Klaipėdos nafta

. Įmonės:
Energetikos institutas
Energetikos tinklų projektavimo institutas
Kiti

Leave a Comment