1. Turinys
1. Turinys 22. Įžanga 33. Energetikos ūkis 43.1 Lietuvos Energetikos sektoriaus valdymo struktūra 53.2 Elektros sektorius 83.3 Elektros energetikos sistemos plėtra 83.4 Ignalinos atominė elektrinė 93.5 IAE 1-ojo bloko eksplotavimo nutraukimo strategija 133.6 IAE eksplotavimo nutraukimo finansavimas ir parama 143.7 AB “Lietuvos energija” 163.8 Dujų sektorius 173.9 Gamtinės dujos 183.10 Nafta ir naftos produktai 203.11 Šilumos sektorius 224. Elektros energijos gamyba ir perdavimas 224.1 Hidroelektrinės 234.2 Vėjo jėgainės 244.3 Kruonio hidroakimuliacinė elektrinė 254.4 Elektros energijos perdavimo principai 254.5 Elektros energetika 254.6 Lietuvos elektros rinka 264.7 Apsirūpinimo elektra patikimumo užtikrinimas 294.8 Energijos poreikių prognozės 304.9 Perspektyvios elektrinės 314.10 Energetikos strategijos tikslai 325.Šiluminės elektrinės ir jų klasifikavimas 325.1Šilumos energijos gamyba ir tiekimas 335.2 Kuras 345.3 Lietuvos šiluminės elektrinės 365.4 Šiluminių elektrinių perspektyvos Lietuvoje 386. Išvados 397. Literatūros sąrašas 412. ĮžangaDeganti lemputė, veikiantis kompiuteris, šalia esantis televizorius, automobilis, su kuriuo rytoj važiuosime į darbą – visa tai neatsiejama mūsų buities dalis, dalykai, be kurių šiuolaikinis žmogus neįsivaizduoja savo gyvenimo. Kad visi šie įrenginiai (jau nekalbant apie daug sudentingesnius įrenginius, naudojamus chemijos pramonėje, gamyboje, žemės ūkyje) galėtų atlikti savo funkcijas, atnešti naudą, jiems reikia energijos: elektros, benzino, šiluminės energijos. Mūsų gyvenimas yra išvien pagrįstas fizikos dėsniais: energija neatsiranda iš niekur, ji egzistuoja pasaulyje ir pastoviai pereina iš vienos būsenos i kitą.
Energetikos ūkis yra labai svarbus kiekvienai šaliai. Kiekviena šalis turi užtikrinti energetikos sektoriaus klestėjimą. Tai padaryti mūsų laikais nėra taip lengva, kadangi susiduriama su daugybe problemų, organizuojant šalies energetinę sistemą, aplinkosaugos problemomis, tarptautiniais santykiais. Svarbiausi klausimai, kuriuos mes nagrinėjome, rašydami šį referatą :• Energetikos ūkio struktūra, plėtra, veikimo problemos;• Ignalinos Atominės Elektrinės uždarimo problemos;• Kitos Lietuvos elektrinės;• Alternatyvių energijos išteklių paieška ir naudojimas;• Nafta, naftos produktai, dujos, akmens anglis, jų importo problemos;• Lietuvos elektros rinka;• Energetikos ilgalaikės ir trumpalaikės strategijos, tikslai, prognozės. Mūsų referato tema yra labai aktuali šiandieniniame pasaulyje, kadangi žmonija negalėtų nei valandos išgyventi be elektros energijos, šiluminės energijos. Energetika, elektros energijos gamyba yra labai svarbūs sektoriai kiekvienai šaliai. Todėl visos šalys stengiasi vystyti ir plėsti šiuos sektorius. Referato pagrindinis tikslas – ištirti ir išsiaiškinti Lietuvos energetinę sistemą, jos integraciją į Europos Sąjungos sistemą, elektros energijos gamybą, jos perdavimą Lietuvos teritorijoje bei šiluminės energijos gamybą, aprašyti didžiąsias Lietuvos elektrines. Pagrindinis referato uždavinys – surinkti duomenis apie Lietuvos energetinę sistemą elektros energijos gamybą ir juos išanalizuoti. 3. Energetikos ūkisLietuva paveldėjo didelę ir gerai išplėtotą energetikosinfrastruktūrą, kuri buvo skirta tarnauti daug platesnio masto ūkiosričiai, ne tiktai vidaus reikmėms, ir kuriai modermizuoti reikia dauginvesticijų ir laiko. Lietuvoje egzistuoja gerai išplėtota gamtinių dujųperdavimo ir paskirstymo sistema, didžiulė ir pakankamai moderni naftosperdirbimo gamykla (vienintelė Baltijos šalyse) ir keletas didelių elektrosgamybos įmonių, įskaitant Ignalinos atominę elektrinę, turinčią dudidžiulius reaktorius, kurių kiekvienas 1,3 GW galingumo. Elektros tinklai,dujų ir naftos vamzdynai yra prijungti tiktai prie Rusijos energetiniųtinklų, visi pirminės energijos šaltiniai yra importuojami iš NVS šalių.Lietuvos energetikos sektorius, kaip ir kiti sektoriai, yra pereinamuojulaikotarpiu nuo centralizuoto valdymo į rinkos ekonomiką, yrarestruktūrizuojamas, privatizuojamas. Šiuo metu pagrindiniai tikslai Lietuvos energetikos politikoje yrašie: • patikimas ir saugus energijos tiekimas mažiausiomis išlaidomis; • energijos vartojimo efektyvumo didinimas; • rinkos ekonomikos principų diegimas į energetikos sektorių; • neigiamo poveikio aplinkai mažinimas ir branduolinės saugos reikalavimų užtikrinimas; • regioninis bendradarbiavimas. Nuolatinė energetikos sektoriaus plėtra yra viena iš pagrindiniųstrategijų, kurias reikėtų įgyvendinti ateityje, taip pat ekonominio augimoprielaidų kūrimas bei pereinamųjų procesų stabilizavimas, siekiantgalutinai įgyvendinti ES reikalavimus ir perimti ES teisės aktus. Kitas pagrindinis valstybės energetikos politikos tikslas yra mažintipriklausomybę nuo energijos išteklių importo, energijos taupymas irefektyvus pirminių energijos išteklių naudojimas, taip pat gamintojų irvartotojų skatinimas efektyviai naudoti vietos, atsinaujinančius iratliekamus energijos išteklius. Ateities energetikos sektoriaus politikos vizijoje svarbu detalizuotipagrindinių infrastruktūros bei sektorių politikos sričių tikslus ir jųįgyvendinimo priemones. Energetikos srityje siekiama didinti energijostiekimo patikimumą ir jos vartojimo efektyvumą. Vidutiniu bei ilgos trukmėslaikotarpiu numatoma įgyvendinti Nacionalinę energetikos strategiją beiNacionalinę energijos vartojimo efektyvumo didinimo programą, įgyvendintiprojektus alternatyviam aprūpinimui nafta ir naftos produktais, plėsti dujųperdavimo bei paskirstymo tinklus ir tranzitą. Numatyta suderinti teisėsnormas, reglamentuojančias energetikos sektoriaus veiklą, su atitinkamaisES acquis reikalavimais. Planuojama plėsti energetikos infrastruktūrą:dalyvauti tarptautiniuose energetikos sistemų integravimo projektuose,sujungiant Lietuvos ir Vakarų Europos energetinius tinklus. Energetikosvystymas bus derinamas su aplinkosaugos reikalavimais, bus įgyvendinamospriemonės, mažinančios sieros ir azoto oksidų emisijas. Ilgos trukmėslaikotarpiu pirminės energijos struktūra bus keičiama, didinant gamtiniųdujų ir atsinaujinančių energijos išteklių dalį. 3.1 Lietuvos Energetikos sektoriaus valdymo struktūraEnergetikos veiklą reguliuoja Ūkio ministerija ir kitos LietuvosRespublikos institucijos. Ūkio ministerija atstovauja valstybės interesamsenergetikos srityje, koordinuoja įstaigų ir organizacijų tarptautinęveiklą, teikia pasiūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl dalyvavimotarptautinio energetikos organizacijų darbe, įgyvendina valstybėsenergetikos politikos tikslus ir veikia pagal Vyriausybės patvirtintusnuostatus. Taip pat Ūkio ministerija Lietuvos Respublikos Vyriausybėsnustatyta tvarka išduoda licencijas verstis nefasuotų naftos produktųimportu, eksportu, didmenine prekyba, kas metai šias licencijasperregistruojant (mažmenine prekyba nefasuotais naftos produktais leidimaiišduodami tik turint atitinkamos savivaldybės išduotas licencijas). Ūkio ministerija yra įsteigusi valstybinę įmonę ,,Energetikosagentūrą“, kuri rengia Nacionalinės energetikos strategijos, taupaus irefektyvaus energijos išteklių naudojimo programas, projektus, organizuojajų įgyvendinimą, efektyvaus energijos naudojimo valstybės politikosigyvendinimo teisines, ekonomines ir organizacines priemones, įstatymų irpoįstatyminių aktų projektus [3]. Verstis energetikos irenginių (elektros, šilumos, degiųjų gamtinių irskystųjų angliavandenilinių dujų) eksploatavimu gali tik įmonės, gavusiosŪkio ministerijos nustatyta tvarka išduotus leidimus, kuriuos išduodaEnergetikos valstybinė inspekcija prie Ūkio ministerijos. Taip pat šiinstitucija vykdo Valstybinės energetikos priežiūrą bei kontrolę, LietuvosRespublikos fizinių ir juridinių asmenų energetikos įrenginių (pagal Ūkioministerijos patvirtintą sąrašą) valstybinė priežiūra atliekama visoješalies teritorijoje nepaisant žinybinio pavaldumo, nuosavybės formų irenergetikos irenginių galios. Taigi vienas pagrindinių inspekcijos tikslų –atlikti Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų energetikosįrenginių valstybinę priežiūrą ir kontrolę, kad būtų užtikrintas patikimas,efektyvus ir saugus energetinių išteklių tiekimas bei naudojimas. Šiinspekcija neatlieka tik branduolinės energetikos įrenginių valstybinėspriežiūros, kurią atlieka Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcijaprie Lietuvos Respublikos Vyriausybės [3]. Kainodaros problemas energetikoje nagrinėja nuolat dirbanti Valstybinėkainų ir energetikos kontrolės komisija. Komisiją Vyriausybės teikimu 5metams skiria, atleidžia ir jos nuostatus tvirtina Respublikos Prezidentas.
Komisija nagrinėja svarbiausius energetikos ekonomikos, įskaitantinvesticijas, klausimus, nustato kainodaros energetikoje principus,elektros energijos, centralizuotos šilumos ir karšto vandens bei gamtiniųdujų kainų apskaičiavimo metodikas, tikrina elektros energijos,centralizuotos šilumos ir karšto vandens bei gamtinių dujų tiekėjų(juridinių ir fizinių asmenų, gaminančių, perduodančių, paskirstančiųvartotojams elektros energiją, centralizuotą šilumą ir karštą vandenį beigamtines dujas) pagal jos patvirtintas metodikas pateiktus kainųapskaičiavimus. Savo išvadas ir pasiūlymus Komisija teikia Seimui,Vyriausybei, o jeigu nustato piktnaudžiavimą – prokuratūrai (juridiniai irfiziniai asmenys, pažeidę Energetikos įstatymo reikalavimus, traukiamiatsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos įstatymus). Komisija ne rečiau kaipkartą per metus atsiskaito Seimui.
[pic] 1. pav. Lietuvos energetikos sektoriaus valdymo struktūra [5]
Lietuvos Respublikoje veikia šie energetikos sektoriai: elektrosenergijos, šilumos, dujų, naftos ir jos produktų. Kiekviename iš šiųsektorių pažymėtinos šios pagrindinės energetikos įmonės ir įstaigos.1 Lentelė Pagrindinės energetikos sektoriaus įmonės ir įstaigos [14]
|Eil|Įmonės pavadinimas |Vadova…s |Tel. |Fakso |El. Pašto adresas ||. |ir adresas | |Nr. |Nr. | ||Nr.| | | | | ||ELEKTRA ||1. |VĮ „Ignalinos |Viktor |266 |266 |info@mail.iae.lt || |atominė elektrinė“ |ŠEVALDIN |28350 |29350 | || |4761 Visaginas | | | | ||2. |AB „Lietuvos |Dangiras |22 |22 |lietuvos.energija@l|| |energija“ |MIKALAJŪNAS |782406|226736|pc.lt || |Žvejų g. 14, 2600 | | | | || |Vilnius | | | | ||DUJOS ||3. |AB „Lietuvos dujos“|Vidmantas |22 |22 |ld@lietuvosdujos.lt|| |Aguonų g. 24, 2600 |ČEPUKONIS |360210|360200| || |Vilnius | | | | ||NAFTA ||4. |AB „Mažeikių nafta“|Paulas Nelsonas |293 |293 |post@nafta.lt || |Juodeikiai, 5500 |Englishas |92121 |92525 | || |Mažeikių raj. | | | | ||5. |AB „Geonafta“ |Antanas |26 |26 |mail@geonafta.lt || |Gamyklos g. 11, |JASAS |484801|470942| || |5840 Gargždai | | | | ||6. |AB „Klaipėdos |Donatas |26 |26 |klaipedos.nafta@oil|| |nafta“ |KAUBRYS |391700|311399|.lt || |Burių g. 19, 5799 | | | | || |Klaipėda | | | | ||KITOS ||7. |VĮ „Energetikos |Marijus |22 |22 |j.valeviciene@po.ek|| |agentūra“ |FRANCKEVIČIUS |629731|626845|m.lt || |Gedimino pr. 38/2, | | | | || |LT-2600 Vilnius | | | | ||8. |Energetikos |Vytautas |22 |22 |evitsk@is.lt || |valstybinė |MIŠKINIS |311606|311607| || |inspekcija | | | | || |Savanorių pr. 65a, | | | | || |2600 Vilnius | | | | ||9. |Valstybinė atominės|Saulius |22 |22 |atom@vatesi.lt || |energetikos saugos |KUTAS |624141|614487| || |inspekcija (VATESI)| | | | || |Šermukšnių g. 3, | | | | || |2600 Vilnius | | | | ||10.|Valstybinė kainų ir|JANKAUSKAS |235270|235270| || |energetikos | | | | || |kontrolės komisija | | | | || |Algirdo g. 31, | | | | || |2600 Vilnius | | | | ||11.|Lietuvos |Jurgis |27 |27 |rastine@isag.lei.lt|| |energetikos |VILEMAS |351403|351271| |
| |institutas | | | | || |Breslaujos g. 3, | | | | || |3035 Kaunas | | | | ||12.|VĮ Radioaktyviųjų |Dainius |22 |22 |dainius_janenas@rat|| |atliekų tvarky…mo |JANĖNAS |233139|233139|a.lt || |agentūra | | | | || |Algirdo g. 31-409, | | | | || |Vilnius | | | | ||13.|Baltijos Ministrų |Jonas |22 |22 |j.kazlauskas@po.ekm|| |Tarybos Energetikos|KAZLAUSKAS |610669|626845|.lt || |komitetas | | | | || |Gedimino pr. | | | | || |38/2-901, | | | | || |2600 Vilnius | | | | | 3.2 Elektros sektoriusLietuvos elektros energetikos sistema apima visą Lietuvos elektrosūkį, kurį sudaro elektrą gaminančios įmonės bei elektros perdavimo irskirstymo tinklas (sistema). Lietuvoje yra 4 pagrindiniai elektrosgamintojai, kurių bendra įrengtoji galia sudaro 6127,3 MW. Trys didžiausios elektrinės – Ignalinos atominė elektrinė, Lietuvoselektrinė ir Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė – elektrą generuoja į 330kV tinklą, kitos, išskyrus mažąsias hidroelektrines, generuoja į 110 kVtinklą. 3.3 Elektros energetikos sistemos plėtraKadangi pagrindinis elektros energijos šaltinis šalyje yra IgnalinosAE, per paskutiniuosius penkerius metus ji gamino 80-85% elektros energijosmažiausiomis gamybos sąnaudomis. Bendra instaliuota elektros energijosgeneravimo galia (branduolinė ir nebranduolinė) yra beveik trigubai didesnėuž šalies vidaus poreikius. Šalies elektros energetikos sistemos raidąlemia Ignalinos AE dviejų blokų eksploatavimo trukmė. Ignalinos AEeksploatacijos trukmė daugiausiai priklauso nuo rezultatų didinant jossaugumą ir patikimumą bei nuo ekonominių vidaus ir išorės energijosišteklių rinkos veiksnių. Atominės elektrinės eksploatacijai, atsižvelgiantį Vakarų tradicijas, keliami dideli branduolinės saugos reikalavimai ir taisavo ruožtu daro įtakos elektrinės eksploatavimo trukmei. Ignalinos AE šiuo metu gamina pigesnę elektros energiją nei kitosLietuvoje esančios ar galimos naujos elektrinės. Tačiau neapibrėžtumas,susijęs su būsimomis investicijomis tolesniam Ignalinos AE saugumuigerinti, prognozuojamas santykinai lėtas elektros energijos poreikiųaugimas šalyje ir ribotos pelningo jos eksporto galimybės komplikuojaIgnalinos AE visos galios efektyvų naudojimą ateityje. Laukiami pokyčiaiLietuvos elektros rinkoje darys didelę įtaką Ignalinos AE eksploatavimui.Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme numatytas laisvas naujųnepriklausomų elektros energijos gamintojų prisijungimas prie Nacionalinioelektros tinklo, kartu sukuriant atvirą elektros energijos rinką. Šios energetikos strategijos rengimo metu buvo apskaičiuotospreliminarios Ignalinos AE uždarymo ir išmontavimo išlaidos, Ignalinos AEpakeitimo kitomis elektrinėmis išlaidos bei įtaka makroekonomikai. 3.4 Ignalinos atominė elektrinė| ||Ignalinos atominė elektrinė yra Lietuvoje. Ji pastatyta ant pietinio ||Drūkšių ežero kranto, 39 km nuo Ignalinos. Artimiausi didesni miestai ||yra Vilnius (575000 gyventojų) ir nuo Ignalinos AE už 130 km, Latvijoje ||- Daugpilis (126000 gyventojų) yra už 30 km. Visaginą nuo Ignalinos AE ||skiria 6 km (32600 gyventojų). Visagine gyvena beveik visi jėgainės ||darbuotojai. ||Artimiausias kelias, jungiantis Ignalinos miestą su Zarasais ir Dūkštu ||yra už 12 km nuo Ignalinos atominės elektrinės ir veda į automagistralę ||Kaunas – Sankt-Peterburgas. Patekti į šią magistralę iš Ignalinos AE ||galima pasiekus Dūkštą, kuris nuo Ignalinos jėgainės yra nutolęs už 20 ||km [6]. || Ignalinos AE užima 0,75 km2 plotą, pastatai užima 0,2 km2 ploto. ||Ignalinos AE turi du panašius blokus su RBMK-1500 reaktoriais. ||Kiekvienas blokas susideda iš šešių įrenginių. Reaktoriai yra pastatuose||A1 ir A2, juos jungia bendras pastatas D1/D2, kuriuose įrengti blokų ||valdymo pultai, elektros patalpos ir deaeratorių skyrius. Paskutinis ||pastatas jungiasi su bendra turbinų sale. Pagrindiniai Ignalinos AE ||pastatai yra nutolę nuo Drūkšių ežero už 400-500 metrų. || Abu blokai turi bendras patalpas: mažo radioaktyvumo atliekų saugyklą, ||kietųjų radioaktyviųjų atliekų saugyklą, skystų radioaktyviųjų atliekų ||perdirbimo korpusą ir t. t. Dvylika dyzelinių generatorių patalpinti ||dviejuose pastatuose, kurie atskirti nuo kitų (po 6 generatorius ||kiekvienam energetiniam blokui), jų paskirtis siejama su avarinės ||elektros energijos gamyba. Kiekvienas blokas turi atskirą vandens ||siurbimo sistemą, šios sistemos be pertrūkių tiekia vandenį Ignalinos ||atominei elektrinei. |Ignalinos atominėje elektrinėje (AE) veikia du RBMK-1500 tiporeaktoriai, kurių pirmas pradėtas eksploatuoti 1983 m. gruodį, o kitas –1987 m. rugpjūtį. Šie reaktoriai nuo Rusijoje ir Ukrainoje veikiančių RBMK-1000 tipo reaktorių skiriasi ne tik didesne projektine šilumine galia, betir tobulesnėmis saugos sistemomis, vienas iš pavyzdžių – patobulintaAvarijų lokalizacijos sistema (ALS). Ignalinos AE pagaminta elektros energija yra ~50% pigesnė neinaudojant alternatyvius elektros šaltinius. 1993 m. Lietuva buvo pasauliorekordininkė pagal šalyje pagamintą elektros energijos dalį branduolinėsejėgainėse – Ignalinos AE pagamino 88,1% visos Lietuvos elektros energijos.1996 m. Ignalinos AE pagaminta elektros energija sudarė 85,8%, o 1997 m.81,3% visos šalyje pagamintos elektros energijos [6]. Ignalinos AE išsiskiria iš visų RBMK tipo reaktorių tuo, kad apie jąbuvo atlikta daugiausia išsamių tarptautinių studijų, kuriose buvo tiriamijėgainės projektiniai parametrai bei jos rizikos lygis. Po Sovietų Sąjungosžlugimo Lietuvai atitekusi elektrinė bei jos projektiniai ir eksploatacijosduomenys tapo visiškai prieinami Vakarų ekspertams. Efektyvią pradinępagalbą atominės saugos klausimais pirmiausia suteikė Švedija, o vėliau irkitos šalys, sugebančios atlikti patikimas ekspertizes. Tarptautinės ekspertizės buvo įvairių formų. Ypač vertingos buvopasaulyje pripažintų ekspertų žinios, kurių pagrindiniai tikslai tokie: a) elektrinės projektinių duomenų surinkimas, klasifikacija irverifikacija; b) rizikos lygio analizė; c) rekomendacijos saugos lygiui pagerinti; d) analitinių metodologijų perdavimas Lietuvos specialistams. Atliktos šios stambaus masto tarptautinių studijų programos: BARSELINA (1992-1996) – tikimybinė rizikos analizės studija, kuriąatliko Švedijos, Lietuvos ir Rusijos specialistai. SAR (…saugos analizės ataskaita, 1995 -1996) – labai plati tarptautinėstudija, finansuota Branduolinės Saugos Sąskaitos. Studijos tikslas –pateikti visapusišką elektrinės būsenos apžvalgą, akcentuojant saugosaspektus. Šioje studijoje dalyvavo Ignalinos AE, Rusijos (daugiausia RBMKreaktorių kūrėjas NIKIET), Kanados ir Švedijos specialistai. RSR (saugos analizės ataskaitos recenzija, 1995-1997) – platinepriklausomos tarptautinių ekspertų grupės SAR recenzija. Šioje studijojedalyvavo JAV, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos,Rusijos ir Lietuvos specialistai.. Minėtose studijose patikrinta žinių bazė leidžia įvertinti dabartinįelektrinės saugos lygį, palyginti jį su kitais šio tipo reaktoriais beiplanuoti saugos lygį didinančius elektrinės įrengimų ir darbo procedūrųpatobulinimus. Ignalinos AE yra vienintelė RBMK tipo elektrinė, apie kuriąši informacija yra sukaupta, patikrinta, susisteminta ir prieinama. Šiojeapžvalgoje pateikti teiginiai apie elektrinės saugą atspindi tarptautiniųekspertų išvadas. Viena pagrindinių SAR dokumento išvadų yra tai, jog nėviena nagrinėta saugos problema nereikalauja neatidėliotino elektrinėsuždarymo. 1999 m. Seimo patvirtintoje Nacionalinėje energetikos strategijojebuvo numatyta kad, pagal Branduolinės saugos sąskaitos dovanos sutartįpirmasis Ignalinos AE blokas bus sustabdytas iki 2005 metų, atsižvelgiant įEuropos Sąjungos, G-7 valstybių grupės ir kitų valstybių bei tarptautiniųfinansinių institucijų ilgalaikės ir esminės finansinės pagalbos sąlygas. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Valstybės įmonės Ignalinos atominėselektrinės 1-ojo bloko eksploatavimo nutraukimo įstatymą, siekiant teisiniupagrindu reglamentuoti Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimą.Be to, įstatymas teigia, kad: • paruošiamieji IAE 1 – ojo bloko eksploatavimo nutraukimo darbai bus planuojami tokiu principu, kad jie būtų baigti ne vėliau iki 2005-ųjų sausio 1 dienos; • tikslią Ignalinos AE pirmojo bloko galutinio sustabdymo datą nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atsižvelgdama į eksploatavimo nutraukimo programos bei plano vykdymą ir tolesnio šios programos finansavimo iš Lietuvos Respublikos ir tarptautinės finansinės pagalbos šaltinių galimybes. 2002-ųjų spalio mėn. buvo atnaujinta Nacionalinė energetikosstrategija. 5 straipsnyje teigiama, kad atsižvelgiant į tai, kad EuroposSąjungos šalys pripažino, jog Ignalinos AE uždarymas truks ilgiau, neguleidžia dabartinės finansinės perspektyvos, ir kad tai yra išskirtinė,neatitinkanti šalies dydžio ir ekonominio pajėgumo finansinė naštaLietuvai, bei šalys narės paskelbė, kad, būdamos solidarios su Lietuva, yrapasirengusios tęsti papildomą reikalingą Bendrijos paramą eksploatavimonutraukimo pastangoms.Antrasis Ignalinos AE blokas bus sustabdytas 2009metais, esant finansavimo šaltiniams, reikiamam finansavimo mastui,paremtam susitarimais su ES institucijomis ir kitais donorais. Lietuvaįsipareigoja sustabdyti reaktorius įvertindama, kad bus adekvačiaisprendžiamas klausimas dėl papildomos ES finansinės paramos organizavimoprogramos Ignalinos AE paankstintam pirmojo bloko uždarymui iki 2005 metųir paankstintam antrojo bloko sustabdymui 2009 metais. Įgyvendindama šiąprogramą, Lietuva išspręs klausimą ir dėl Ignalinos AE uždarymo pasekmių.Neužtikrinus reikalingo finansavimo iš ES ir kitų donorų, pirmojo irantrojo Ignalinos AE reaktorių eksploatavimas pratęsiamas atsižvelgiant įjų saugaus eksploatavimo laiką [6]. Vadovaujantis Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės 1-ojobloko eksploatavimo nutraukimo įstatymu, 2001-ųjų vasario mėn. buvo priimtaIAE 1-ojo bloko eksploatavimo nutra…ukimo programa. Ši programa numato per2001-2004 metus būtinas įgyvendinti priemones. Pagrindiniai šios programostikslai yra: • užtikrinti saugų IAE eksploatavimą pasirengimo nutraukti IAE 1-ojo bloko eksploatavimą metu ir vykdant jo eksploatavimo nutraukimo darbus; • užtikrinti, kad eksploatavimo nutraukimo parengiamieji darbai būtų baigti iki 2005-ųjų sausio 1 dienos. Kiekvienais metais Ūkio ministerija parengia ir patvirtina IgnalinosAE 1-ojo bloko eksploatavimo nutraukimo programos įgyvendinimo planą. Šisplanas susideda iš: • techninių ir aplinkos priemonių; • socialinių ir ekonominių priemonių. Plane pateikiamas detalus darbų sąrašas, įgyvendinimo grafikas,atsakingos institucijos, kainos ir finansavimo šaltiniai. IAE atsako už
daugelio projektų ir priemonių įgyvendinimą: • parengti galutinį eksploatavimo nutraukimo planą ir eksploatavimo nutraukimo projektą I-ajai fazei; • pastatyti naują laikiną panaudoto branduolinio kuro saugyklą; • pastatyti naują kietų atliekų tvarkymo ir saugojimo įrenginį; • pastatyti naujas garo ir šilumos katilines; • pastatyti naują techninį archyvą. IAE eksploatavimo nutraukimas pareikalaus daug lėšų. Dalis finansavimošaltinių yra apibrėžti „Bendroje sutartyje tarp Lietuvos Respublikos irEuropos rekonstrukcijos ir plėtros banko“ atliekančio subsidijų iš Fondolėšų valdytojo vaidmenį, ir Sutartyje dėl įstojimo į Europos Sąjungą. Taippat eksploatavimo nutraukimas bus dalinai finansuojamas iš Valstybės įmonėsIgnalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo. Pagrindinės elektros gamintojos Lietuvoje – Ignalinos atominėselektrinės (IAE) parduodamos elektros kaina vidaus rinkoje 2005 metaisbeveik nesikeis. Palyginti su dabartiniu tarifu, tai yra 2004 metų, jipadidės tik 0,3 proc. – gerokai mažiau nei pageidavo jėgainė. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nepatenkino IAEprašymo leisti 2005 metais vidaus rinkoje pardavinėti elektrą 4,6 proc.,arba 0,3 cento, brangiau už kilovatvalandę (kWh) nei šiemet. Komisija leidoelektros kainą didinti vos 0,02 cento už kWh – iki 6,58 cento už kWh. [pic] 2 pav. IAE valdymo struktūra [6] Po Černobylio avarijos buvo atlikta Ignalinos AE įrengimųmodifikacija, siekiant užtikrinti, kad visų darbo režimų metu reaktyvumokoeficientas būtų neigiamas. Šiuos pakeitimus sudaro valdymo strypųmodifikacija, papildomų sugėriklių įvedimas, greito reaktoriaus stabdymosistemos sukūrimas ir darbo procedūrų, susijusių su aktyviosios zonosvaldymu, pagerinimas. Pastangos pagerinti Ignalinos AE saugą ypač suaktyvėjo Lietuvaiperėmus elektrinės valdymą. Ignalinos AE vadovybė kartu su tarptautiniaisekspertais parengė trumpalaikę saugos gerinimo programą (SIP), kurią 1993m. patvirtino VATESI. Šiai programai įgyvendinti buvo pasirašyta EuroposRekonstrukcijos ir Plėtros Banko sutartis Branduolinės Saugos Sąskaitosvardu. Tuo metu buvo suteikta finansinė parama 20 projektų eksploatacinėssaugos, techninių patobulinimų bei remonto srityse. Eksploatacinės saugospagerinimas apima neardančią konstrukcijų kontrolę, technologinių kanalųsandarinimo klausimus, remonto įrangos ir įrankių įsigijimą, radiacinįmonitoringą, projektinės ir remontinės dokumentacijos atnaujinimą.Informacinės skaičiavimo sistemos TITAN atnaujinimas, reaktoriaus stabdymosistemos dėl sumažėjusių debito ir reaktyvumo atsargos įdiegimas, antrosavarinės stabdymo sistemos inžinerinės studijos, seisminės, priešgaisrinėsir vandenilio sprogimo apsaugos sistemų sukūrimas ir įdiegimas bei kitųsistemų atn…aujinimas taip pat įėjo į trumpalaikę saugos gerinimo programą[9]. 3.5 IAE 1-ojo bloko eksplotavimo nutraukimo strategija2001-ųjų vasario 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino IAE1-ojo bloko galutinio sustabdymo ir eksploatavimo nutraukimo programą. Programoje pateiktos teisinės, organizacinės, finansinės ir techninėspriemonės, kurių įgyvendinimas leis galutinai sustabdyti ir nutraukti IAE 1-ojo bloko eksploatavimą pagal visus saugos kriterijus. 2002-ųjų lapkričio 20 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmėsprendimą dėl eksploatavimo nutraukimo strategijos, t.y. nedelstinasišmontavimas. Tai yra pakankamai ilgas procesas, prasidėsiantis po 1-ojobloko galutinio sustabdymo ir baigsis tuomet, kai visos radioaktyviosiosatliekos bus palaidotos, o teritorija bus rekultivuota [9]. Įvairūs veiksniai įtakojo strategijos pasirinkimą, pavyzdžiui: šaliesenergetikos strategijos vystymasis, socialiniai aspektai ir branduolinėssaugos aspektai, techniniai elektrinės duomenys, finansavimas, branduoliniųatliekų saugojimas ir tarptautinė patirtis atominių elektriniųeksploatavimo nutraukimo srityje. IAE pirmojo bloko eksploatavimo nutraukimo procesas vyks trimisstadijomis:Pirminė stadija Pirminė stadija prasideda po 1-ojo bloko galutinio sustabdymo. Blokasdaugiau niekada nebus eksploatuojamas ir turi būti parengtas saugiaiiškrauti kurui. Tam tikslui kai kurios sistemos turės būti modifikuotos irizoliuotos. Panaudotas branduolinis kuras ir bei eksploatavimo metusukauptos atliekos bus išgabentos į naujas saugyklas. Išmontavimas Ši stadija iš dalies sutampa su pirmine, kadangi buvo pasirinktagreito išmontavimo strategija. Išmontuota užteršta įranga bustransportuojama į specialias saugyklas. Mažai užteršta įranga (pvz.,turbinų salės įranga) bus pirma išmontuota. Tai bus atliekama tuomet, kaikontrolės kompleksas (nekontroliuojamam lygiui) ir tranšėjinio tipopaviršinis kapinynas bus baigti. Patalpų deaktyvavimas turi būti atliktasšios stadijos metu. Techniniu požiūriu, tai pati sudėtingiausia stadija. Pastatų nugriovimas Likusiųjų pastatų liktinė tarša yra kontroliuojama ir kai kuriuosmažai užterštus statinius galima vėliau panaudoti pramoniniais tikslais.Pastatai, kurie nebus pakartotinai panaudojami, bus griaunami, o IAEteritorija bus rekultivuota [6]. 3.6 IAE eksplotavimo nutraukimo finansavimas ir paramaŠalyse pradėjus eksplotuoti atominę elektrinę ir nustačius pagamintosenergijos kainą, atsižvelgiama į tolesnias IAE eksploatavimo nutraukimuibūtinas išlaidas. Todėl eksploatavimo nutraukimo fondai yra kaupiamielektrinės eksploatavimo eigoje. Tačiau, per pirmuosius 10 IAEeksploatavimo metų, lėšos šiam tikslui nebuvo kaupiamos. Šių fondųnepakanka. Dėlto IAE eksploatavimo nutraukimui planuojama gauti finansinęparamą iš Europos Sąjungos. 2000-ųjų birželio 20-21 d. Lietuvoje surengtojetarptautinėje donorų konferencijoje dalyvavo atstovai iš Europos Komisijos,G – 7 šalių ir tarptautinių finansinių organizacijų. Netrukus po šioskonferencijos ES paskyrė 115 milijonų eurų eksploatavimo nutraukimoprojektams [6]. ES šalių ir kitų šalių-donorų įnašai kaupiami Tarptautiniame IAEeksploatavimo nutraukimo rėmimo fonde, kurį valdo Europos rekonstrukcijosir plėtros bankas. 2001-ųjų balandžio 5 d. Londone Lietuvos RespublikosVyriausybė ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas pasirašė sutartįapie šio fondo funkcionavimą. Techniniai IAE eksploatavimo nutraukimoprojektai yra finansuojami iš Tarptautinio fondo. 2002 metais Tarptautiniame IAE eksploatavimo nutraukimo rėmimo fondebuvo apie 210,13 milijonų eurų. 2004-2006 metais Europos Komisijaįsipareigojo duoti dar 285 milijardus eurų eksploatavimo nutraukimoreikmėms. IAE eksploatavimo nutraukimo darbai gali būti finansuojami iš LietuvosRespublikos biudžeto, vietos savivaldybės skirtomis subsidijomis ir kitųrėmimo fondų. Apskaičiuota, kad greito išmontavimo atveju, IAE eksploatavimonutraukimas kainuotų 1,134 milijardus eurų (neatsižvelgiant į infliaciją irIAE darbuotojų algų didėjimą). Tačiau, šie pinigai bus reikalingi ne iškarto; po 1-ojo, po to po 2-ojo blokų sustabdymo, prasidės techniniųprojektų įgyvendinimo fazė. IAE įranga bus palaipsniui išmontuojama,prasidės tiesioginiai eksploatavimo nutraukimo darbai. Plane numatytas pilnas IAE eksploatavimo nutraukimo procesas (1-asisir 2-asis blokai, pagalbiniai įrenginiai, laikinos panaudoto kurosaugyklos). GENP turi atitikti visus VATESI reikalavimus dėl eksploatavimonutraukimo proceso planavimo. Galutinis eksploatavimo nutraukimo planas buspagrindinis dokumentas nutraukiant eksploatavimą ir viso eksploatavimonutraukimo proceso metu. Jo pagrindu bus rengiami detalūs eksploatavimonutraukimo planai, priemonės (projektai). Svarbią vietą GENP užima eksploatavimo nutraukimo strategija, be to jįsudaro: • Eksploatavimo nutraukimo kaštai; • IAE eksploatavimo nutraukimo įgyvendinimo koncepcija; • Pagrindiniai eksploatavimo nutraukimo metodai; • Eksploatavimo nutraukimo metu susidariusių atliekų paskaičiavimas; • Eksploatavimo nutraukimo organizavimas ir reikalingi resursai; • Konceptualus eksploatavimo nutraukimo darbų saugos įvertinimas. Eksploatavimo nutraukimo projektas I-ajai fazei apima visus per 2005-ųjų – 2012-ųjų metų periodą vykdomus darbus, t.y., kol iš 1-ojo blokoreaktoriaus bus iškrautas visas kuras. Konkrečiai, šie darbai yra:
• Technologinių sistemų modifikavimas ir izoliavimas; • Sistemų eksploatavimas po galutinio reaktoriaus sustabdymo; • Dalinai panaudoto branduolinio kuro išvežimas į 2-ąjį bloką; • Panaudoto branduolinio kuro pašalinimas iš reaktoriaus ir kuro išlaikymo baseinų; • Technologinių sistemų deaktyvavimas; • Eksploatavimo atliekų tvarkymas; • Įrangos išmontavimas ir deaktyvavimas; • Bendrieji darbai (tokie kaip, administravimas, apsauga, radiacinė sauga, ir kt.); • Pirkimai (įvairi eksploatavimo nutraukimo įr…anga ir instrumentai). IAE Technikos direkcija atsako už dalį išvardintų darbų, todėl jienebus tiesiogiai aptariami ENP. Likusieji darbai yra IAE eksploatavimonutraukimo projektų valdymo grupės atsakomybė. Eksploatavimo nutraukimo planas ir susijusi saugos analizės ataskaitabus pagrindiniai eksploatacijos nutraukimo licencijavimo procesodokumentai. Jie leidžia valstybinėms institucijoms įvertinti pasirinktųeksploatavimo nutraukimo darbų saugą ir įvykdomumą bei išduoti leidimągalutiniam reaktoriaus sustabdymui. Vėliau, remiantis ENP bus parengtosdetalios eksploatavimo nutraukimo procedūros. 3.7 AB “Lietuvos energija”AB ”Lietuvos energija” apima dalį Lietuvos elektros gamybos, visąelektros perdavimą ir skirstymą bei atlieka vieningo supirkėjo ir balansofunkcijas, pagal sutartis supirkdama visą Lietuvoje pagamintą elektrą irgalią bei parduodama Lietuvos vartotojams ir eksportuodama į kaimyninesenergetikos sistemas. AB ”Lietuvos energija” pagrindinis uždavinys – patikimas irkokybiškas Lietuvos vartotojų aprūpinimas elektra bei priklausančiųenergetinių įmonių efektyvus valdymas. Bendrovei naujus uždavinius nustatė ir jų sprendimo kelius numatė1999 spalio 5 d. Lietuvos Seimo patvirtinta Nacionalinė energetikosstrategija, kur nurodyta, kad elektros tiekimo patikimumui užtikrintireikia: • išsaugoti reikiamo techninio lygio turimą elektrinių potencialą, laipsniškai jį priderinant prie rinkos ekonomikos reikalavimų ir nuosekliai diegiant momentines galios reguliavimo priemones; • rekonstruoti ir atstatyti fiziškai ir morališkai susidėvėjusius elektros perdavimo ir skirstomuosius tinklus, kad būtų tenkinamos didėjančios apkrovos, užtikrintas elektros tiekimo patikimumas bei elektros kokybė; • kooperuotis su kaimyninėmis valstybėmis dėl elektros galios rezervo užtikrinimo; • sudaryti galimybę sukaupti didesnį elektros kiekį Kruonio HAE baseine;
• pastatyti galingą jungtį su Lenkijos elektros tinklais norint integruotis į Vakarų Europos valstybių elektros energetikos sistemą ir tuo užtikrinti Lietuvos energetikos sistemos darbo patikimumą, stiprinti bendradarbiavimą ir kooperaciją su Baltijos ir Šiaurės Europos šalimis, kurti bendrą elektros energijos rinką, optimaliai
išnaudoti šalių elektros energetikos potencialą; • kartu su Latvija ir Estija parengti naują Baltijos valstybių aukštosios įtampos elektros tinklų schemą, geriau pritaikytą integruojantis į Vakarų ir Šiaurės Europos elektros tinklus ir leidžiančią geriau išnaudoti turimas įrengtąsias galias, tenkinant Baltijos valstybių poreikius [1]. Šiuo metu AB ”Lietuvos energija” turi monopolinę elektros perdavimobei tiekimo teisę Lietuvoje. Bendrovė elektrą tiekia 1,32 mln. Lietuvosvartotojams bei eksportuoja į kaimynines šalis: Latviją ir Baltarusiją.Lietuvos elektros perdavimo tinklas yra Baltijos šalių bendro perdavimotinklo dalis. 330 kV elektros linijomis Lietuvos energetikos sistemasujungta su Latvija, Baltarusija ir Rusijos Kaliningrado sritimi.Kiekvienos linijos elektros perdavimo galia 700-800 MW. Tačiau nėra nėvienos linijos, jungiančios Lietuvos energetikos sistemą su Vakarų arVidurio Europos energetikos sistemomis. Todėl AB ”Lietuvos energija”ieško galimybių sujungti Lietuvos ir Lenkijos elektros tinklus 400 kVperdavimo linija. Lietuvos energetikos sistema yra perteklinė ir elektrosperdavimo linija tarp Lietuvos ir Lenkijos sudarytų galimybę Lietuvaieksportuoti perteklinę elektrą, ypač pikinę ir pusiau pikinę, į Vakarų irVidurio Europą ir turėti galimybę gauti rezervavimą iš Vakarų. Dabarpagrindiniai elektros eksporto partneriai yra Latvijos ir Baltarusijosenergetikos sistemos. Elektros perdavimo ir skirstymo valdymas: 1. Dispečerinis centras ”Baltija” atlieka dispečerio funkcijas ir planuoja energijos balansą Baltijos šalių elektros sistemoje , į kurią įeina ir Lietuva. 2. Lietuvos nacionalinis dispečerinis centras reguliuoja kasdienę elektrinių gamybos ir nacionalinio perdavimo tinklo veiklą. 3. Regioniniai elektros tinklai skirsto energiją žemesnėmis nei 110 kV aukštosios įtampos linijomis ir jų dispečeriniai centrai reguliuoja patikimą elektros tiekimą vartotojams. 3.8 Dujų sektoriusLietuvos dujų sektoriaus veiklą reglamentuoja Lietuvos RespublikosGamtinių dujų įstatymas 2000 m. spalio 10 d. Nr. VIII-1973, Vilnius. Atsižvelgiant į jau Lietuvoje sukurtas dujų tiekimo techninespriemones bei aplinkosaugos reikalavimus, gamtinės dujos yraperspektyviausia organinio kuro rūšis. Gamtinių dujų naudojimo Lietuvoješiuo metu neriboja ir artimiausioje ateityje neribos jų tiekimo galimybės.Labiausiai tikėtina, kad artimiausiu (5-10 metų) laikotarpiu dujos bustiekiamos iš vienintelio šaltinio (Rusijos), todėl tiekimo patikimumui irsaugumui užtikrinti bus imamasi šių priemonių: • skatinama dujų perdavimo tinklų plėtra ir dujų tranzitas per šalies teritoriją; • tęsiami tyrinėjimo, vėliau ir statybos darbai požeminei dujų saugyklai įrengti; • kartu su kitomis Baltijos valstybėmis bus parengtas ir įgyvendintas susijungimo su Lenkijos ir Suomijos dujotiekių sistemomis projektas; • skatinama vietoj daug sieros turinčio mazuto naudoti gamtines dujas, kaip ekologiškai švarų kurą. Perspektyviausios gamtinių dujų naudotojos yra modernizuotoscentralizuoto šilumos tiekimo sistemos ir termofikacinės elektrinės. Gamtinių dujų tinklai bus plėtojami atsižvelgiant į: • pirminių energijos išteklių sunaudojimo balansus; • aplinkosaugos būklę konkrečioje vietovėje; • ekonominį pagrįstumą; • tiekimo patikimumo užtikrinimą; • ekonominį tikslingumą didinti gamtinių dujų sunaudojimą [2]. Vartotojams, kurių kuro poreikis nedidelis, rekomenduojama kaipekologišką kuro rūšį vartoti suskystintas dujas. Suskystintų dujų tiekimopatikimumui užtikrinti numatoma diegti pažangias technologijas bei sukauptisuskystintų dujų atsargas, už kurias atsakingos suskystintas dujastiekiančios ir importuojančios įmonės. Gamtinių dujų sektoriuje turi būti atskirtos gamtinių dujų tiekimo,perdavimo ir skirstymo išlaidos. 3.9 Gamtinės dujosGamtinės dujos sudaro apie 27%. visos šalies pirminės energijospaklausos. Šiuo metu šalyje sunaudojama 2,58 mlrd. m3 per metus, ir dar0,47 mlrd. m3 tranzitu patiekiama į Kaliningrado sritį. Rusijos tiekiamosdujos iš Baltarusijos per pagrindinį dujotiekį Minsko- Vilniaus dujotiekįpatenkina visą šį dujų poreikį. Lietuvos dujų tiekimo tinklas taip pat yrasujungtas su Kaliningrado sritimi bei su Latvijos dujotiekio tinklu, kurisšiuo metu neveikia. Taip pat yra antroji dujotiekio linija į Baltarusiją,kuri šiuo metu neeksploatuojama.[pic]3 pav. Lietuvos gamtinių dujų tiekimo sistema [2]1620 km magistralinių dujotiekių5930 km skirstomųjų dujotiekių57 dujų skirstymo stotys1 dujų kompresorinė stotis ties Panevėžiu1 pasienio dujų apskaitos stotis ties ŠakiaisLietuvos dujotiekio tinklas nėra sujungtas su Vakarų Europos dujųtinklais, todėl nėra alternatyvaus gamtinių dujų tiekimo varianto. Rinkossantykių įgyvendinimui gamtinių dujų sektoriuje, bendros rinkos sukūrimui,Lietuvos dujų sistemą reikėtų sujungti su Lenkijos (Vakarų Europos) dujųsistema. Dujotiekis tarp Lietuvos ir Lenkijos įgalintų praplėsti dujųtiekimo galimybes ne tik Lietuvai bet Latvijai ir Estija. Gamtinių dujųtinklus Lietuvos teritorijoje valdo ir eksploatuoja akcinė bendrovė”Lietuvos dujos” . Lietuva neturi savo gamtinių dujų išteklių. 2000 m.šalies gamtinių dujų ūkyje, be AB ”Lietuvos dujos”, dar veikė penkiosgamtinių dujų tiekimo – pardavimo įmonės.
AB ”Lietuvos dujos” – akcinė bendrovė, kurios veiklos sritisgamtinių dujų pirkimas (importas), perdavimas, paskirstymas ir pardavimas.Bendrovei priklauso dauguma Lietuvoje esančios gamtinių dujų tiekimoinfrastruktūros. ”Lietuvos dujos”, kaip akcinė bendrovė, įregistruota1995 metais. Bendrovė perėmė ir tęsia nuo 1961 metų Lietuvoje vykdomągamtinių dujų verslą. Pagrindiniai bendrovės veiklos tikslai yra užtikrintiLietuvos vartotojų aprūpinimą gamtinėmis dujomis, gamtinių dujų ūkioplėtojimą ir vystymą, saugų gamtinių dujų tiekimo sistemų eksploatavimą [2] 3.10 Nafta ir naftos produktaiLietuva turi vienintelę Baltijos šalių regione „Mažeikių naftos“perdirbimo gamyklą, kurios metinis pajėgumas -7 mln. tonų, bei žaliosnaftos importo ir eksporto per Baltijos jūrą pajėgumas yra atitinkamai 6,1ir 8 mln. tonų. Naftos perdirbimo gamykla patenkina beveik 90 proc. šaliesnaftos produktų poreikio. Likusioji dalis yra importuojama. Vietiniainaftos ištekliai – menki. Patvirtintos išgaunamos šalyje naftos atsargos2001 m. pradžioje sudarė 4,2 mln. tonų. Nacionalinėje energetikosstrategijoje numatyta išlaikyti 0,3-0,5 mln.t naftos metinį gavybos lygį. 2001 metais baigtas rekonstruoti naftos produktų pakrovimo –iškrovimo terminalas, priklausantis AB “Klaipėdos nafta”. Tai universalusimporto – eksporto terminalas, kurio krovos pajėgumas sudaro daugiau nei 7mln. tonų įvairių naftos produktų. Naftos ir naftos produktų sektorius artimiausiu metu ir perspektyvojeišliks priklausomas nuo naftos ir iš dalies nuo naftos produktų importo.Prognozuojama, kad: • pirminių energijos išteklių balanse naftos produktų dalis, tenkanti kitų energijos rūšių gamybai, mažės ir nagrinėjamo laikotarpio pabaigoje sudarys apie 20 – 25%; • naftos produktai išliks pagrindinis rezervinis kuras šiluminėse elektrinėse ir stambiose centralizuoto šilumos tiekimo sistemose; • lengvųjų naftos produktų vartojimas didžiąja dalimi didės transporto sektoriuje ir 2020 m. jų bus suvartojama apie 2,0 mln. t per metus. Laipsniškai bus griežtinami naftos produktų kokybės reikalavimai,mažinamas leistinas sieros kiekis šalyje naudojamame mazute. Nuo 2005 m.bus nutraukta naftos produktų, netenkinančių Europos Sąjungos normų, gamybair naudojimas. Kad šalies ūkis būtų patikimai aprūpintas naftos produktais, bussudaromos naftos produktų 90 parų atsargos. Etapais bus pakeista atsargųsudarymo ir naudojimo tvarka. Tam bus parengti reikalingi teisės aktai.Sudarant atsargas, turės prisidėti naftos produktus gaminančios,importuojančios bei didmenine naftos produktų prekyba besiverčiančiosįmonės. Naftos produktų valstybės atsargoms sudaryti numatoma: įvestiatsargų sudarymo mokestį arba sudaryti galimybę kaupti atsargas įmonėse.Šalies gynybos funkcijoms vykdyti bus sudaromos valstybės finansuojamosatsargos. AB ”Mažeikių nafta” AB ”Mažeikių nafta” buvo įsteigta 1998 m. gruodžio 1 d. Į Lietuvosnaftos bendrovę įeina nuo 1980 m. dirbanti Mažeikių naftos perdirbimoįmonė, nuo 1999 m. pradėjęs veikti Būtingės terminalas bei nuo 1970 m.naftą ir jos produktus pumpuojantis Biržų naftotiekis. Ilgametė šių įmoniųpraktika, reikšminga bendradarbiavimo patirtis ir strategiškai svarbūslaimėjimai toli už šalies ribų garsina Lietuvos naftininkus kaip patikimus,dalykiškus ir atsakingus partnerius, dirbančius pažangiausiais irmoderniausiais metodais [4]. AB ”Mažeikių nafta“ veikla yra: • naftos ir naftos produktų transportavimas vamzdynais; o naftos krova į tanklaivius; • naftos perdirbimas ir perdirbimo paslauga (procesingas); • siekiant geriau išnaudoti gamybinius pajėgumus, perdirbama ir kita žaliava – dujų kondensatas, mazutas ir vidutiniai distiliatai; • didmeninė prekyba naftos produktais. Projektinis Mažeikių naftos perdirbimo įmonės pajėgumas – 15 mln. tnaftos per metus. Siekiant geriau išnaudoti gamybinius pajėgumus,perdirbama ir kita žaliava -dujų kondensatas, mazutas ir vidutiniaidistiliatai. Pagrindinių imonės įrenginių pajėgumas: • atmosferinė reaktifikacija -15 mln. t per metus; • katalizinis riformingas – 2 mln. t per metus; • žibalo hidrovalymas – 1,2 tūkst. t per metus; • dyzelino hidrovalymas – 4 mln. t per metus; • vakuuminė mazuto reaktifikacija – 5,3 mln. t per metus; • vakuuminio distiliato hidrovalymas – 2,4… mln. t per metus; • katalizinis krekingas – 2 mln. t per metus; • absorbcija ir dujų frakcionavimas – 450 tūkst. t per metus; • MTBE gamyba – 80 tūkst. t per metus (gamybos įrenginių galingumai nurodyti pagal produktų gamybą); • bitumo gamyba – 350 tūkst. t per metus (gamybos įrenginių galingumai nurodyti pagal produktų gamybą); • sieros gamybos įrenginiai – 70 tūkst.. t per metus; • vizbrekingas -1 ,6 mln. per metus; • vandenilio įrenginys – 20 tūkst.. t per metus; 3.11 Šilumos sektoriusŠilumos tiekimo sektoriuje yra nemažų ekonominių ir techniniųproblemų. Jos gali būti efektyviai sprendžiamos tik kartu su bendra visoenergetikos sektoriaus strategija. Sprendžiant Lietuvos vartotojųaprūpinimo šiluma problemą, pagrindinės strateginės nuostatos techninėspolitikos srityje būtų šios: • centralizuotose šilumos tiekimo sistemose, kuriose naudojamos gamtinės dujos, turi būti laipsniškai įrengiamos termofikacinės elektrinės, galinčios gaminti elektros energiją, kurios kaina būtų konkurencinga
Ignalinos AE gaminamos elektros kainai; • ten, kur susidaro dideli kiekiai degiųjų atliekų, jos, ekonomiškai pagrindus, pirmiausia turi būti naudojamos šilumai gaminti, nes tai mažintų kuro importą ir padėtų išspręsti atliekų saugojimo problemą. Galimybės jas naudoti kombinuotai šilumos ir elektros gamybai turi būti atskirai įvertintos kiekvienu konkrečiu atveju; • visose šilumos tiekimo sektoriaus grandyse būtina įrengti apskaitos prietaisus tiksliam šilumos gamybos, perdavimo ir skirstymo nuostolių bei galutiniam vartotojui patiektos šilumos kiekiui nustatyti; tai turėtų pakeisti šilumos vartotojų elgseną [11]; • nuosekliai modernizuoti šilumos tiekimo sistemas, sudaryti vartotojams galimybę reguliuoti šilumos kiekį savo nuožiūra; • skatinti esamų centralizuoto šilumos tiekimo sistemų modernizavimą ir ekonomiškai pagrįsti šildymo būdo bei naudojamo kuro parinkimą. Valdymo ir kainodaros politikos srityje pagrindinės nuostatos yrašios: • skatinti energetinių paslaugų kompanijų kūrimąsi; • sudaryti sąlygas, kad patys vartotojai būtų suinteresuoti tobulinti šilumos ūkį ir galėtų daryti įtaką jo techninei bei ekonominei politikai. Smulkūs vartotojai, esantys toliau nuo dujotiekių ir šilumos tiekimosistemų, jei jų prisijungimas prie šių sistemų ekonomiškai nepagrindžiamas,atsižvelgiant į vietos sąlygas, naudos: naftos produktus, malkas, medienosatliekas, durpes, akmens anglis, elektros energiją. Šių energijos šaltinių santykinė dalis priklausys nuo jų rinkoskainų, vartotojų perkamosios galios, šildymo įtaisų kainų ir kt. Valstybėskatina tiek kuro tiekėjų, tiek ir šildymo priemonių gamintojų bei tiekėjųkonkurenciją. 4. Elektros energijos gamyba ir perdavimasElektros energija yra viena iš pagrindinių energijos rūšių. Ji turidaug pranašumų palyginti su kitomis energijos rūšimis, kadangi ją galimaperduoti dideliais atstumais be didelių nuostolių, patogu paskirstytivartotojams. Gana paprastais įrenginiais mechaninę, vidinę, šviesosenergiją galima paversti į elektros energiją. Elektros srovę gamina generatoriai – tai irenginiai, kurie vienos arkitos rūšies energija paverčia elektros energija. Prie generatoriųpriskiriami: galvaniniai elementai, elektrostatinės mašinos,termobaterijos, saulės baterijos ir t.t. Dabar svarbiausią reikšmę turielektromechaniniai indukciniai kintamosios srovės generatoriai. Jų veikimaspagrįstas elektromagnetinės indukcijos reiškiniu. Visi elektros generatoriai veikia tuo pačiu principu. Visos elektrinėsskirstomos į rūšis pagal tai kokiu būdu tas generatorius yra sukamas, taiatominės, hidro(vandens), šiluminės, vėjo, saulės, hidroakumuliacinėselektrinės. Elektrą Lietuvoje gamina trijų rūšių elektrinės: atominė,šiluminės ir hidroelektrinės. Pagal įrengtąją galią ir gaminamą elektrąpirmauja valstybinė įmonė Ignalinos atominė elektrinė. AB “Lietuvosenergija” priklauso dvi šiluminės elektrinės ir dvi hidroelektrinės. AB“Lietuvos energija” superka gaminamą elektrą Lietuvoje ir tiekia Lietuvosvartotojams bei eksportuoja į kaimynines šalis. 4.1 HidroelektrinėsŠiuo metu panaudojama tik 14% turimų techninių hidroenergijosišteklių ir jų dalis bendrame energijos balanse yra apie 1%, o elektrosenergijos balanse apie 3%. Techniniai arba realūs hidroenergijos ištekliaišalyje įvertinti 2,7 mlrd. kWh/metus. Apie 2,2 mlrd. kWh/metus arba 80%visų išteklių tenka didžiosioms Lietuvos upėms: Nemunui ir Neriai, kitomsupėms (470)-apie 0,5 mlrd. kWh/metus arba 20%. Mažų hidroelektrinių (MHE), kurių galia mažiau negu 10MW, statyba prieupių pagal tipinius projektus, su standartiniais energetiniais įrengimais,tiekiančiais energiją į elektros tinklus be pastovaus aptarnaujančiopersonalo, jau tapo ekonomiškos ir rentabilios. Tai patvirtina sparčiaibesiplečianti jų statyba šalyje. Šiuo metu jau pastatyta virš 10 naujų MHEir bendras jų skaičius viršija 20. Visų jų bendra galia mažesnė negu 7 MWir elektros gamyba apie 25 mln. kWh/metus. MHE verslas tapo patrauklus privatiems investuotojams: UAB,savininkams. Nors MHE santykinai yra brangios, ypač pačios mažiausios,tačiau atsiperka jų maža elektros gamybos savikaina ir praktiškai nėrajokios verslo rizikos. Be to, Lietuvoje ilgus metus efektyviai dirbanti didelė Kauno HE (100MW), kuri pagamina per metus 350 mln. KWh, yra geras hidroenergetikosefektyvumo įrodymo pavyzdys. Kauno hidroelektrinė buvo pradėta statyti 1955 metais prie Nemuno.Elektrinės statyba baigta 1960 metais. Nuo šių metų HE pradėjo veikti pilnupajėgumu. Pastačius Kauno HE liovėsi dideli pavasario potvyniai, kuriepadarydavo daug žalos Kauno miestui. Kauno HE – tai vagos tipo hidroelektrinė, nutolusi nuo Nemuno žiočių224 km. Kauno HE sudaro: pirma ir antra žemės užtvankos – aklinos, supiltosiš smėlio ir priemolio, su centriniu branduoliu, gelžbetoninishidroelektrinės pastatas, kurio ilgis – 75,5 m, o aukštis – 37,5 m,gravitacinio tipo vandens nupylimo užtvanka (3 pralaidos su praktinioprofilio slenksčiais, kurių kiekvienas, slėgis – 7m, bendras ilgis – 79 m),slenksčio altitudė – 37 m, segmentiniai skydai po 20 m, trečia žemėsužtvanka – aklina, suplauta iš smėlio, jos ilgis – 464 m, maksimalusaukštis – 26m. HE galia yra 101 MW, o maksimalus vandens pralaidumas 3990m3/s.4 pav. Kauno HE elektros gamyba 1990 – 2001 m. [14] 4.2 Vėjo jėgainėsSiekiant pagerinti gamtosaugos sąlygas, Vakarų Europos šalyse (Danija,Vokietija, Olandija ir t.t.) plačiai naudojama vėjo energija. Šiuolaikinėsejėgainėse vėjo energija verčiama į elektros energiją, kuri naudojamabuityje, o perteklius atiduodamas į tinklą. UAB “Vėjas” 1991 m.suprojektavo pirmąją vėjo jėgainę Lietuvoje, kuri buvo pastatyta Prienųrajone. Po to įsikūrė UAB “Jėgainė”, kuri tęsė šį darbą. Buvosuprojektuotos kelios 60 kW galios jėgainės, viena iš jų pastatyta Kaune.Klaipėdos technikos universitete buvo suprojektuota 10 kW galios vėjojėgainė, kuri pastatyta Klaipėdos rajone. Visų šių suprojektuotų irpastatytų vėjo jėgainių darbas nebuvo sėkmingas. Iškilo daug techniniųproblemų dėl vėjo jėgainių efektyvumo, jų darbo patikimumo. Šių problemųsprendimui buvo būtini vėjo energijos klimatiniai tyrimai, žinios apie vėjoenergijos pasiskirstymą priklausomai nuo vėjo greičių profilių. Šieuždaviniai sėkmingai sprendžiami Danijoje, Vokietijoje, Austrijoje irkitose šalyse. Mūsų šalyje tokie tyrimai neatliekami. 4.3 Kruonio hidroakimuliacinė elektrinėKruonio HAE pradėjo veikti 1992 m. Vienas svarbiausių Kruonio HAEtikslų – reguliuoti energetikos sistemos paros apkrovimo netolygumus.Hidroakumuliacinė elektrinė naudoja dirbtinių vandens telkinių, esančiųskirtinguose geografiniuose aukščiuose, hidroresursus. Elektros energija iššios elektrinės tiekiama į 330 kV įtampos tinklą. Šiluminės ir atominėselektrinės, sudarančios elektros energetinės sistemos pagrindą, neleidžiatinkamai reguliuoti galią paros, ir metiniu aspektu. Šiems tikslams 1977m. prie Kauno HE vandens saugyklos buvo pradėta statyti Kruonio HAE.Elektra iš šios elektrinės tiekiama į 330 kV įtampos tinklą. Elektrosminimalaus poreikio metu, Kruonio HAE dirba siurblio režimu, naudodamaperteklinę elektrą, pompuoja vandenį iš apatinio vandens telkinio įviršutinį. Šiuo metu elektrinėje įrengta galia siekia 800 MW. Kai vandensbaseinas pilnas, elektrinė gali generuoti 800 MW. Tam AB “Lietuvosenergija” ieško investuotojų. Reikalinga investicijų suma sudaro 800 mln.Lt. 4.4 Elektros energijos perdavimo principaiVienas svarbiausių elektros energijos perdavimui reikalingų renginiųyra transformatorius. Jis sudarytas iš uždaros plieninės šerdies, antkurios užmaunamos dvi ritės su apvijomis. Viena tų apvijų vadinama –pirmine, jungiama prie kintamosios įtampos šaltinio, prie antrinės –jungiama “apkrova”, t.y- prietaisai ir įrenginiai, vartojantys elektrosenergiją. Transormatoriaus veikimas pagrįstas elektromagnetinės indukcijosreiškiniu. Pirmine apvija tekanti kintamoji srovė sukuria šerdyje kintamąjįmagnetinį srautą, kuris kiekvienoje apvijoje indukuoja elektrovarą. Šerdis,pagaminta iš transformatorių plieno, koncentruoja magnetinį srautą, todėljis praktiškai būna tik šerdies viduje ir vienodas visuose josskerspjūviuose. 4.5 Elektros energetikaLietuvos elektros energetikos sistema apima visą Lietuvos elektrosūkį, kurį sudaro elektrą gaminančios įmonės bei elektros perdavimo irskirstymo tinklas (sistema). Lietuvoje yra 4 pagrindiniai elektros gamintojai, kurių bendraįrengtoji galia sudaro 6127,3 MW. Lietuva, atstatydama Nepriklausomybę, paveldėjo išvystytą elektrosūkį, kuris buvo skirtas ne tik Lietuvos reikmėms. Kartu su Nepriklausomybėsatgavimu ateinanti rinkos ekonomika reikalavo pertvarkyti paveldėtą ūkį. Esminiai elektros ūkio struktūriniai pakitimai prasidėjo 1997 metais,kai nuo AB “Lietuvos energija” buvo atskirti šilumos tinklai beitermofikacinės elektrinės ir perduoti savivaldybių nuosavybėn. Lietuvaipareiškus norą tapti Europos Sąjungos nare, elektros ūkis buvo toliaupertvarkomas ne tik siekiant jį padaryti veiksmingesniu, patrauklesniuprivatizavimui, bet ir derinant prie Europos Sąjungos siekio sukurtisąlygas elektros rinkai. Sudarant sąlygas konkurencinei elektros rinkaireikia atskirti bent elektros gamybos, elektros perdavimo ir elektrosskirstymo sąnaudų apskaitas. Toks Europos Parlamento ir Europos Tarybos1996 metų Elektros direktyvos dėl elektros rinkos reikalavimas. Lietuvoješie reikalavimai, kurie svarbūs ir siekiant elektros ūkio veiksmingumo,buvo derinami su noru elektros ūkio įmones privatizuoti, 2001 metais buvoįgyvendinti maksimalūs. Tais metais buvo baigta AB “Lietuvos energija”reorganizacija: atskirtos Lietuvos bei Mažeikių elektrinės ir įsteigtosakcinės bendrovės “Lietuvos elektrinė” ir “Mažeikių elektrinė”, beiatskirti skirstomieji elektros tinklai ir įsteigtos akcinės bendrovės “Rytųskirstomieji tinklai” bei “Vakarų skirstomieji tinklai”. Nuo 2002 m. AB”Lietuvos energija” yra tik 110 ir 330 kV įtampos elektros tinklųsavininkė, atsakinga už Lietuvos elektros sistemos darbą, užtikrina taip
vadinamą nacionalinį galių balansą, kam svarbios priemonės yra bendrovėsvaldomos Kruonio HAE ir Kauno HE. AB “Lietuvos energija” dispečeriniscentras koordinuoja Lietuvos elektrinių darbą, derina jį su kaimyninėmisenergetikos sistemomis, glaudžiai bendradarbiauja su Latvijos ir Estijosenergetikos sistemomis [15]. 1991 metais Baltijos energetikai pareiškė norą atsiskirti nuo buvusiosSovietų Sąjungos vieningos energetikos sistemos ir 1992 metais sukūrėBaltijos jungtinę energetikos sistemą, kurios dispečeriniam valdymuiįsteigė bendrą Baltijos dispečerinį centrą – DC Baltija. DC Baltija padedanacionaliniams dispečeriniams centrams koordinuoti Baltijos energetikossistemos darbą su Rusijos ir Baltarusijos energetikos sistemomis, nes iratsiskyrusios Baltijos energetikos sistemos technologiškai yra surištos suRusijos ir Baltarusijos energetikos sistemomis. Siekiant užtikrintienergetikos sistemų darbo patikimumą, jos turi dirbti bendram Baltijos,Rusijos ir Baltarusijos elektros tinklų žiede, derinti režimus, o dažnįvisose sistemose reguliuoja (palaiko pastovų) Rusijos hidroelektrinės. 4.6 Lietuvos elektros rinkaKonkurencinė elektros rinka yra vienas iš svarbiausių tikslų elektrosenergetikoje. Nuo 2002 metų, po AB “Lietuvos energija” reorganizacijos irįsigaliojus Elektros energetikos įstatymui, Lietuvoje veikia elektrosrinka, t.y. elektros ūkyje įgyvendinti santykiai “perku-parduodu” irpanaikinti “prašau-duodu”. Lietuvos elektros rinkos pagrindas yra dvišalėssutartys tarp elektros gamintojų ir tiekėjų. 2003 m. pagal dvišaliustiesioginius kontraktus buvo parduota arti 70 % energijos. Pagrindiniaielektros gamintojai yra VĮ “Ignalinos atominė elektrinė”, AB “Lietuvoselektrinė”, AB “Vilniaus energija”, AB “Kauno energija”, AB “Klaipėdosenergija” elektrinės, UAB “Kauno termofikacinė elektrinė” bei pora pramonėsįmonių elektrinių. Kitos elektrinės, tame tarpe ir mažosios hidroelektrinėsdidmeninėje rinkoje nedalyvauja. Kaip buvo minėta aukščiau, Kauno HE irKruonio HAE elektros rinkoje kaip gamintojos nedalyvauja. Elektrinių metinėelektros gamyba pateikta 1 lentelėje.2 lentelė Elektros gamyba Lietuvoje (TWh) [14]
|Elektrinės |2000 m. |2001 m. |2002 m. |2003 m. ||Ignalinos AE |8,42 |11,36 |14,14 |15,48 ||Lietuvos elektrinė|0,71 |0,82 |0,74 |0,72 ||Vilniaus elektrinė|0,91 |0,96 |1,08 |1,19 ||Kauno elektrinė |0,30 |0,44 |0,49 |0,67 ||Mažeikių elektrinė|0,30 |0,33 |0,30 |0,18 ||Klaipėdos |0,04 |0,03 |0,03 |0,03 ||elektrinė | | | | ||Kauno HE |0,31 |0,28 |0,32 |0,28 ||Mažosios HE |0,03 |0,04 |0,04 |0,05 ||Pramonės |0,10 |0,07 |0,15 |0,18 ||įm.elektrinės | | | | |
2003 metais Lietuvoje pagaminta 19,46 TWh elektros energijos.Palyginti su 2002 metais elektros gamyba Lietuvoje padidėjo 9,7%.Pagrindinis elektros gamintojas Lietuvoje – Ignalinos AE pagamino 3/4 visoselektros energijos. Lietuvos elektros rinkoje pagal elektros energetikos įstatymą veikiadviejų rūšių tiekėjai – visuomeniniai ir nepriklausomi. Visuomeniniaistiekėjais yra skirstomųjų elektros tinklų bendrovės, turinčios tokiosveiklos licenzijas, ir jie privalo tiekti elektrą prie tų tinklųprijungtiems vartotojams su Valstybinės kainų ir energetikos kontrolėskomisijos suderintomis kainomis. 2003 metais tokių tiekėjų buvo trys: AB“Rytų skirstomieji tinklai”, AB “Vakarų skirstomieji tinklai” ir Visaginobendrovė. Laisvaisiais vartotojais, t.y. vartotojais, kurie turi teisę laisvaipasirinkti tiekėją, 2003 metais galėjo būti vartotojai, kurie per 2002metus suvartojo per 9 GWh. 2004 metais Vyriausybė gali leisti taptilaisvaisiais vartotojais tiems vartotojams, kurie per 2003 metus suvartojoper 3 GWh. Pagal Europos Parlamento ir Europos Tarybos 2002 metų direktyvą,nuo 2004 m. liepos Europos Sąjungos šalyse visi ne buitiniai vartotojaituri teisę pasirinkti tiekėją, o nuo 2007 m. liepos – visi vartotojai [14].
2003 metais Lietuvoje buvo 28 laisvieji vartotojai ir jiems pagaldvišalius kontraktus buvo parduota apie 26% energijos, t.y. per 1,8 GWh. AB „Lietuvos energija” elektros rinkoje atlieka elektros perdavimosistemos operatoriaus ir elektros rinkos operatoriaus (administratoriaus)funkcijas. t.y.: • Vyriausybės nustatytų viešuosius interesus atitinkančių paslaugų supirkimą ir realizaciją; • rinkos administravimą; • energijos kiekių ir kainų skaičiavimą bei su tuo susijusios informacijos pateikimą rinkos dalyviams. Be dvišalių kontraktų Lietuvos elektros rinkoje energija prekiaujamaaukcione ir centralizuotai realizuojant energiją, pagamintą teikiantviešuosius interesus atitinkančias paslaugas. Viešuosius interesusatitinkančiai elek…tros gamybai Vyriausybės sprendimu yra priskiriamaelektra, pagaminta naudojant atsinaujinančius ir atliekinius energijosišteklius, termofikacinių elektrinių pagaminta elektra, kai tiekiama šilumaį miestų centralizuoto šilumos tiekimo tinklus, o taip pat Vyriausybėsnustatytose elektrinėse, kuriose elektros gamyba būtina energetikossistemos rezervui ir atominės elektrinės saugumui užtikrinti. 2003 metaistokia elektra sudarė apie 17% visos rinkoje parduotos elektros energijos.Tokios elektros gamintojams elektros kaina yra nustatyta, o termofikacinėmselektrinėms ūkio ministerija nustato ir metines pardavimo kvotas. Virškvotų elektrinių pagamintos energijos kaina nereguliuojama, t.y. ją nustatokonkurencinė rinka [15]. 3 lentelė Elektros gamyba ir vartojimas Lietuvoje (TWh) [8]
| |2000 m. |2001 m. |2002 m. |2003 m. ||Gamyba |11,41 |14,72 |17,71 |19,46 ||Elektrinių savos |1,37 |1,49 |1,61 |1,60 ||reikmės | | | | ||Nuostoliai el. |1,28 |1,42 |1,43 |1,41 ||tinkluose | | | | ||Galutinis |6,91 |7,24 |7,51 |7,94 ||vartojimas: | | | | ||Pramonės |3,27 |2,85 |2,96 |3,02 ||Transporto |0,07 |0,07 |0,06 |0,02 ||Žemės ūkio |0,23 |0,15 |0,15 |0,15 ||Gyventojų |1,77 |1,82 |1,84 |1,97 ||Prekybos ir kitų |1,57 |2,36 |2,50 |2,78 |
Aukcione 2003 m. parduota apie 13% energijos. Jau 2003 metais pradėta elektros prekybos su visais elektrosgamintojais ir elektros eksporto ir importo kasvalandinė energijosapskaita. Per 2004 metus, tikimasi, bus baigta įrengti kasvalandinėelektros apskaita bei informacinė sistema ir su skirstomaisiais tinklais,o. nuo kitų metų Lietuvoje bus sukurtos tokios pat techninės sąlygos irinformacinė sistema elektroninei elektros prekybai, kokia yra EuroposSąjungos šalyse. Deja, Lietuvos elektros rinka yra per maža, kad ji būtų veiksminga.Paprastai laikoma, kad elektros rinkoje per metus reikia parduoti 250 –300TWh. Tuo tarpu Lietuvoje parduodama žymiai mažiau. Todėl, norintpasinaudoti konkurencinės elektros rinkos privalumais, Lietuvai reikėtųįsijungti į didesnę elektros rinką. Vienas iš kelių – sukurti bendrąBaltijos elektros rinką. Nuo 2005 metų AB “Lietuvos energija” bus sukūrusisąlygas Lietuvos dalyvavimui bendroje Baltijos elektros rinkoje. Deja,realios bendros Baltijos elektros rinkos veikimas priklauso ne tik nuo AB“Lietuvos energija”. Bendrai Baltijos elektros rinkai veikti trukdonesuderinti Baltijos šalių teisinei aktai. Baltijos šalių energetikos reguliatoriai 2002 metais susitarė dėlbendrų kainodaros ir jos reguliavimo principų. Baltijos šalių Vyriausybiųvadovai dar 1999 metais sutarė, kad reikia kurti bendrą Baltijos elektrosrinką. Dabar reikia susitarti Baltijos Vyriausybėms dėl elektros rinkosatvėrimo ir prekybos bendrų principų su ne Europos Sąjungos šalimis (Rusijair Baltarusija). Tikimasi, kad 2005 metais bus padaryti realūs praktiniaižingsniai ir bendroje Baltijos elektros rinkoje [15]. Europos Sąjungos siekis – sukurti vieną bendrą Europos elektros rinką.Todėl bendra Baltijos rinka būtų kaip tarpinis etapas, pasirengimas irpatirties prekiauti elektra rinkoje sukaupimas. Prekyba elektra rinkoje, nors ir ne kaip Europos Sąjungoje, veikia. AB“Lietuvos energija” sėkmingai plečia elektros eksportą į Baltarusiją,Rusiją, Latviją, Estiją bei Lenkiją. Metinis elektros energijos eksportasnuo 1,48 TWh 2000 metais padidėjo iki 7,53 TWh 2003 m. 4 lentelė El…ektros eksporto į kaimynines šalis dinamika (TWh) [14]|Šalis |2000 m. |2001 m. |2002 m. |2003 m. ||Baltarusija |0,72, |2,06 |3,06 |4,04 ||Rusija |0 |0,82 |2,32 |2,39 ||Kaliningrado | | | | ||sritis) | | | | ||Latvija |0,63 |1,11 |0,98 |0,55 ||Estija |0,14 |0,18 |0,13 |0,06 ||Lenkija |0 |0 |0,30 |0,49 ||Iš viso |1,48 |4,16 |6,79 |7,53 | 4.7 Apsirūpinimo elektra patikimumo užtikrinimasPaskutiniojo dešimtmečio elektros ūkio reformos buvusias vertikaliaiintegruotas energetikos kompanijas – energetikos sistemas išskaidė į keliasatskiras bendroves, kartais turinčias skirtingus savininkus, tačiaudalyvaujančias vieningame ir sudėtingame technologiniame procese. Naujaenergetikos sistemų struktūra egzistuoja per trumpai, kad būtų suderintossistemų valdymo procedūros, jų kriterijai, ypač avarinėse situacijose,kurios pasitaiko ne dažnai. Avarijų Amerikoje bei Danijoje-Švedijojeanalizė parodė, kad reikia peržiūrėti apsaugos ir automatikos kai kuriuosaspektus. Bet kurios šalies apsirūpinimo energija patikimumo užtikrinimo svarbipriemone, kaip deklaruoja Pasaulio energetikų taryba, – įvairovė: kurorūšių, tiekimų, technologijų. Europos Sąjungos nuostata – kiekviena šalisturi užtikrinti elektros paklausos ir elektros gamybos balansą. Lietuva,nors ir neturi pakankamai savų energijos išteklių, tačiau užtikrinapatikimą aprūpinimą elektra. Čia svarbus vaidmuo tenka Ignalinos AE, nesatominės elektrinės priskiriamos vietinius energijos ištekiusnaudojančioms. O Ignalinos AE pagamina per tris ketvirtadalius visoselektros šalyje. Artėjant Ignalinos AE uždarymui labai suaktyvėjo investuotojai,ketinantys statyti vėjo elektrines. Tai vietiniai energijos ištekliai,tačiau nepatikimi – vėjo elektrinių rezervavimui reikia turėti manevringųgalių. Lietuvoje tuo, praktiškai, gali būti tik Lietuvos elektrinės blokai,tačiau jie turi turėti galimybę tiek savo galia didinti, tiek mažinti.Todėl reikės daugiau neekonomiškai sudeginti kuro, bus daugiau teršalų. Svarbi priemonė patikimumui padidinti yra Lietuvos ir Lenkijoselektros tinklų sujungimas. Pagal atliktą EBRD finansuotą studiją šioprojekto kaina 424 milijonai eurų. 2003 metų birželyje Lietuvos ir LenkijosVyriausybių vadovai bendru laišku kreipėsi į Europos komisijos prezidentądėl finansinės paramos projektui įgyvendinti. Europos komisijos prezidentaspatvirtino, kad projektas Europos Sąjungai svarbus, galima tikėtisfinansinės paramos, tačiau paragino ieškoti ir kitų finansavimo galimybių.2003 metų gruodyje projektas buvo įtrauktas į “greito starto” (quick start)programą. Deja, Lenkijai šis projektas nėra pirmos svarbos, tuo tarpuLietuvos ir Lenkijos elektros tinklų sujungimas – tai ne tik tiekimopatikimumo padidinimas, bet ir Baltijos elektros rinkos vartai į EuroposSąjungos rinką.. 4.8 Energijos poreikių prognozėsEnergijos poreikių prognozavimo metodologija remiasi maksimaliaitiksliu 1996 m. energijos sąnaudų ir jas lemiančių veiksnių tarpusavioryšių nustatymu bei jų kitimo iki 2020 m. prielaidomis. Prognozavimuinaudotas plačiai Vakaruose taikomas energijos poreikių analizės modelis(MAED), kuris leido nustatyti galutinės energijos poreikius atsižvelgiant įįvairių veiksnių įtaką jiems. Analizės modelyje energijos suvartojimas buvodetalizuojamas ne tik pagal ūkio šakas (pramonę ir jos šakas, žemės ūkį,
transportą, paslaugų sritį ir namų ūkį), bet ir pagal procesus pramonėsšakose, transporto sistemos elementus, gyventojų socialinius poreikius.Nustačius socialinius, ekonominius ir technologinius rodiklius irmatematiškai aprašius jų ryšius su energijos vartojimo mastais, buvoatlikti gautų prognozių jautrumo tyrimai ir nustatyti perspektyviniaienergijos poreikiai, atitinkantys labiausiai tikėtinus šalies ūkio raidosscenarijus. Didžiausią įtaką energijos poreikiams turi BVP didėjimo tempai,ekonomikos struktūros pokyčiai ir energijos vartojimo efektyvumas. Perspektyviniai galutinės energijos poreikiai buvo detalizuoti pagalūkio šakas ir energijos rūšis. Visais šiais atvejais buvo atsižvelgta įenergijos taupymo galimybes konkrečiose ūkio šakose. Nustatant taupymogalimybes, vadovautasi duomenimis, kurie buvo pateikti 1996 m. LietuvosRespublikos Vyriausybės patvirtintoje Nacionalinėje energijos vartojimoefektyvumo didinimo programoje. Bendras energijos vartojimo efektyvumopadidėjimas nustatytas pagal energijos intensyvumo, t.y. galutinėsenergijos, sunaudotos BVP vienetui, sumažėjimą. Prognozuojamo laikotarpio pabaigoje lėto ekonomikos augimo atveju būtųmažiausi energijos poreikiai ir didžiausias energijos intensyvumas. Tačiaugreito ekonomikos augimo atveju bus didžiausi energijos poreikiai irefektyviausiai vartojama energija. Visais atvejais galutiniai energijosporeikiai 2020 m. neviršija 1990 m. poreikių. Didelio energijos vartojimoefektyvumo atveju energijos intensyvumas mažės sparčiai ir 2020 m.intensyvumo indeksas sudarys 44-47% palyginti su 1990 m., o nuosaikiosekonomikos plėtros atveju bus 61%. Jei Ignalinos AE abu blokai būtų sustabdyti, pirminės energijos (kuro,šilumos, elektros) poreikiai prognozuojamo laikotarpio pabaigoje būtų apie5% mažesni dėl didesnio Ignalinos AE pakeičiančių elektrinių naudingumokoeficiento. Tačiau organinio kuro šiuo atveju reikės 30% daugiau. Šįprieaugi iš esmės kompensuotų gamtinės dujos ir mazutas. 4.9 Perspektyvios elektrinėsAtlikta techninė ir ekonominė analizė rodo, kad, jeigu reikėtų naujųgalių, modernizavus turimas šilumines elektrines, pigiausias elektrosenergijos gamybos šaltinis būtų kombinuoto ciklo termofikacinės elektrinės,mažos termofikacinės elektrinės su dujiniais vidaus degimo varikliais ardujų turbinomis ir nauja kombinuoto ciklo dujų turbininė elektrinė (KCDTE).Atsižvelgiant į organinio kuro rinką, gali pasiteisinti Neries kaskados beiNemuno vidurupio naujų hidroelektrinių statyba. Tačiau šių hidroelektriniųstatybos galimybę ribos aplinkosaugos, žemės nuosavybės, paminklosaugos irkiti reikalavimai, be to, jų galia vertinama tik 170 MW, todėl jų Įtakagalių balansui yra nedidelė. Lietuvos elektrinė yra pritaikyta naudoti įvairų kurą (dujas, mazutąir iš dalies orimulsiją) ir nepriklauso nuo vienintelio kuro šaltinio.Todėl ji artimiausius dešimtį metų tarnaus kaip patikimas, energijos pusiaupiko, šaltinis, galios rezervas, o ateityje ir bazinės energijos šaltinis.Galutinį generuojančio šaltinio, pakeisiančio pirmąjį Ignalinos AE bloką,pasirinkimą lems patikslinta mažiausių sąnaudų analizė bei kitų ekonominių,finansinių ir aplinkosaugos aspektų įvertinimas. 4.10 Energetikos strategijos tikslaiNustatant pagrindinius Nacionalinės energetikos strategijos tikslus,buvo atsižvelgta į Europos asociacijos sutarties, Energetikos chartijossutarties, kitų tarptautinių sutarčių ir įsipareigojimų esminiusreikalavimus bei nuostatas energetikos srityje, taip pat į Europos Sąjungosbei atskirų jos šalių narių energetikos politikos formavimo principus. Atsižvelgiant į pagrindinius energetikos politiką formuojančiusveiksnius, nustatomi šie Lietuvos energetikos strateginiai tikslai: 1. Patikimas, saugus energijos tiekimas mažiausiomis išlaidomis; 2. Energijos vartojimo efektyvumo didinimas; 3. Energetikos valdymo tobulinimas ir rinkos ekonomikos principų diegimas energetikoje; 4. Neigiamo poveikio aplinkai mažinimas, branduolinės saugos reikalavimų užtikrinimas; 5. Galutinė Lietuvos energetikos integracija į Europos Sąjungos energetikos sistemas; 6. Regioninis bendradarbiavimas ir kooperacija. Norint laiku įgyvendinti šiuos tikslus, būtina sukurti reikiamąteisinę infrastruktūrą ir institucijas. Tai turi būti padaryta perartimiausius trejus metus. 5.Šiluminės elektrinės ir jų klasifikavimasElektrine vadinamas įrenginys, kuriame gamtinių išteklių energija verčiama elektros bei šilumos energija. Priklausomai nuo pirminės energijos rūšies (naudojamo kuro) elektrinės skirstomos į šilumines, atomines, saulės, vėjo, geotermines, potvynių. Šluminės elektrinės – tai tokios elektrinės, kuriose naudojama organinio kuro ( anglių, naftos produktų, durpių, medienos ir t.t.) energija. Tai labiausiai paplitęs elektrinių tipas. Šiluminės elektrinės yra ganėtinai įvairios, todėl jos skirstomos į grupes, pagal tam tikrus požymius. Labai svarbus šiluminei elektrinei yra kuras, pagal jį ŠE skirstomos į : ( kietojo, ( skystojo, ( dujų, ( mišraus kuro. Priklausomai nuo variklių, esančių elektrinėje, ŠE yra klasifikuojamosį: ( garo turbinų; ( dujų turbinų; ( vidaus degimo variklių. Pagrindinės yra garo turbinų šiluminės elektrinės. Priklausomai nuogaro parametrų, jos skirstomos į: ( blokines; ( neblokines su skersiniais ryšiais. Priklausomai nuo vartotojams teikiamos energijos rūšies ŠE skirstomosį: ( kondensacines elektrines ( KE ), gaminančias ir tiekiančias tikelektros energiją; ( termofikacines elktrines ( TE ), kombinuotai gaminančias elektros iršilumos energiją. (9( Prilausomai nuo pastato įrenginių komponavimo, ŠE skirstomos į : ( uždaro; ( atviro; ( pusiau atviro tipo elektrines. Atviro tipo elektrinėse beveik visi pagrindiniai įrenginiai montuojamilauke. Tokias elektrines galima statyti tik švelnaus klimato vietovėse,todėl visos Lietuvos ŠE – uždaro tipo. 5.1Šilumos energijos gamyba ir tiekimasŠiluminė energetika – šiluminės technikos šaka, apimanti šiluminėsenergijos virtimo kitokiomis energijos rūšimis, būdus. Šiluminė energijaverčiama daugiausiai mechanine arba elektros. Jos vertimas mechanineenergija pagrįstas darbo kūno ( dujų arba garų ) savybe atlikti mechaninįdarbą, kai keičiasi jo tūris. Centralizuotos šilumos tiekimo sistemos aprūpina vartotujus žemo irvidutinio potencialo šiluma ( iki 350 laipsnių ). Šiluma yra viena išenergijos rūšių, todėl pagrindines šilumos energijos tiekimo problemasreikia spręsti kartu su elektros energijos bei dujų tiekimo problemomis. Energijos tiekimo sistema susideda iš šių elementų : ( šilumos šaltinio; ( šilumos tinklų; ( abonentinių įvadų; ( vietinių šilumos naudojimo sisitemų. (1( Šiluma tiekiama į gyvenamuosius, visuomeninius, pramoninius pastatusbuitinėms reikmėms ( šildymui, vėdinimui, karštajam vandentiekiui ),technologinėms reikmėms. Šilumos tiekimas skirstomas į vietinį ir centrinį.Vietinio tiekimo sistema apima vieną arba keletą pastatų, centrinio –gyvenamąjį arba pramoninį rajoną. Centrinio šilumos tiekimo pranašumailyginant su vietiniu yra : ( mažiau suvartojama kuro; ( mažesnės ekspoatacijos išlaidos; Šiluminė elektrinė – elektrinė, verčianti organinio kuro arba Žemėsgelmių šiluminę energiją elektros energija. Kuras – anglys, mazutas,gamtinės dujos, durpės, skalūnai. Žemės gelmių šiluminę enegiją elektrosenergija verčia geoterminė elektrinė. Jose dažniausiai yra naudojamos garoturbinos. Jų garo katiluose, naudojant šiluminio kuro energiją, gaminamididelio slėgio vandens garai. Jie suka turbinai rotorius, sujungtus suelektros generatorių ( paprastai sinchroninių ) rotoriais. Jų naudingumokoeficientas siekia 40%, galia iki 3000 MW. Garo turbinų elektrinė, kuriojeįtaisytos kondensacinės turbinos ( jų panaudoto garo šilumos nevartojaišorinis vartotojas ), vadinama kondensacine elektrine. Garo turbinųelektrinė, kurioje įrengtos termofikacinės turbinos ir kuri teikiapanaudoto garo šilumą pramoniniams ir buitiniams vartotojams, vadinamatermofikacine elektrine. Elektrinė, kurios generatorių suka dujų turbinos,vadinama dujų turbinų elektrine. Tokios elektrinės vartoja degiąsias dujasarba skystąjį kurą. Dujų turbinų elektrinės naudingumo koeficientas 26-28%,galia – keli šimtai megavatų. Šios elektrinės paprastai paleidžiamos veiktiper elektros apkrovos pikus. Dvejopas ( ir dujų, ir garo ) bendru rėžimudirbančias turbinas turinčių elektrinių naudingumo koeficientas siekia 42-43%. Tokia elektrinė dažnai dirba kaip termofikacinė [13]. 5.2 KurasŠiluminėse elektrinėse naudojama organinio kuro energija, jątransformuojant į elektros energiją bei šilumą. Pagal savo fizikinę būsenąorganinis kuras skirstomas į kietąjį, skystąjį ir dujinį. Prie kietojo kuropriskiriama mediena, durpės, rusvosios ir akmens anglys, antracitas,koksas, skalūnai ir kt. Skystasis kuras yra nafta, mazutas, žibalas,benzinas, gazolis ir t.t. Prie dujinio kuro priklauso gamtinės,generatorinės, koksavimo, aukštakrosnių dujos ir kt. Kuras apibūdinamas tokiomis pagrindinėmis savybėmis kaip degimošiluma, drėgnumu, peleningumu bei išsiskyrusių lakiųjų medžiagų kiekiu. Kietasis kuras. Kaitinant skaidosi termiškai nepatvarios kietojo kuroorganinių junginių molekulės ir išsiskiria dujiniai skaidymosi produktai,vadinami lakiosiomis kuro medžiagomis. Juo mažesnis kuro suanglėjimolaipsnis, tuo daugiau jame termiškai nepatvarių molekulių ir tuo daugiauišsiskiria lakiųjų mežiagų. Daugiausia lakiųjų medžiagų išsiskiria išmedienos – apie 85% jos degiosios masės, mažiausiai – iš antracito ( 2-9%). Išsiskyrus lakiosioms medžiagoms, lieka kietas kuro likutis, vadinamaskoksu. Didžiąją jo dalį sudaro anglis – maždaug 95-98%. Lakiosios medžiagossudega kūryklos erdvėje sudarydamos liepsną. Jų užsidegimo temperatūražemesnė negu kokso, todėl jos užsidega pirmosios ir padeda degti koksui. Mediena, kaip kuras naudojama tik mažose katilinėse. Dažniausiaideginamos medžio apdirbimo įmonių atliekos. Įvairių medžių veislių medienosdegiosios masės sudėtis maždaug vienoda. Joje visiškai nėra sieros, opelenų – tik iki 1%. Tik ką nukirstoje medienoje yra 50% ir daugiaudrėgmės. Medienos degimo šiluma mažai priklauso nuo medžių veislės, betlabai priklauso nuo jų drėgnumo. Jos naudojamosios masės degimo šilumapaprastai būna ne didesnė kaip 12500 kJ/kg. Iš medienos lakiųjų medžiagųišsiskiria labai daug – 85%, todėl ją lengva uždegti ir deginti. Durpės – geologiniu požiūriu jauniausias kasamas kuras. Jos laikomospirmąja augmenijos likučių anglėjimo stadija. Pagal kasimo būdą yragabalinės ir trupininės durpės. Ekonomiškiausiai ir našiausiai kasamostrupininės durpės. Degiojoje durpių masėje anglies yra daugiau negumedienoje, deguonies mažiau, mažiau išsiskiria lakiųjų mežiagų – 70%.Durpių peleningumas, palyginti, nedidelis tik apie 10%, tačiau jos yralabia drėgnos. Tik iškastų durpių drėgnumas 85-90%, todėl jos visuometdžiovinamos ore. Durpių degimo šiluma priklauso nuo jų drėgnumo ir yranelabai didelė ( 8500-12000 kJ/kg ). Anglys skirstomos į rusvąsias, akmens anglis ir antracitą. Toksskirstymas yra apytikslis, nes ryškių ribų tarp šių rūšių anglių nėra.Rusvosios anglys yra augmenijos likučių tolesnio anglėjimo produktas,kuriame, palyginti su durpėmis, yra mažiau vandenilio bei lakiųjų medžiagų( 40-50% ), daug drėgmės ( iki 50% ir daugiau ). Rusvosiose anglyse daugpelenų – 10-40%. Dėl didelio išorinio balasto rusvųjų anglių degimo šilumayra tarp 6300 ir 17000 kJ/kg. Jos, kaip ir kai kurių rūšių akmens anglys,linkusios šūsnyse savaime užsidegti. Rusvosios anglys – mažavertis kuras,todėl naudojamos netoli jų iškasimo vietos. Akmens anglys yra dar didesniosuanglėjimo laipsnio produktas. Jose daug anglies 75-90%. Kadangi nelabaihigroskopiškos, tai jose yra mažiau drėgmės 4-15%. Lakiųjų medžiagųišsiskiria 10-45%. Degimo šiluma didelė – 21000-29300 kJ/kg. Antracituvadinamas pradinės medžiagos didžiausio suanglėjimo laipsnio produktas. Jodegiojoje masėje yra 90-94% anglies. Iš antracito išsiskiria mažiausiailakiųjų medžiagų 2-9%, todėl jis sunkiai užsidega. Antracite mažiau drėgmėsapie 6%, jo pelenigumas – iki 20%, degimo šiluma gana didelė – 25000-270200kJ/kg ( didesnė degimo šiluma yra tik kai kurių liesų akmens anglių,kuriose yra …daugiau vandenilio ). Skalūnai išskiria labai daug lakiųjų mežiagų – 80%. Būdinga tai, kadskalūnuose labai daug mineralinių priemaišų – iki 70% jų sausosios masės.Skalūnams degant šios mineralinės priemaišos skaidosi, išskirdamos CO2 irdaug pelenų. Skalūnų degimo šiluma maža 5800-10300 kJ/kg. (7( Skystasis kuras. Įvairių rūšių skystasis kuras gaunamas perdirbantnaftą. Distiliuojant iki 300-3700C temperatūros įkaitintą naftą,išskiriamos skirtingoje temperatūroje besikondensuojančios frakcijos:suskystintosios dujos ( išeiga apie 1% ), benzinas (apie 15% 30-1800Ctemperatūroje ), žibalas ( apie 18% 180-3500C temperatūroje ). Sunkusislikutis, kurio virimo pradžos temperatūra 330-3500C, vadinama mazutu. Taitirštas skystis, kurio savybės labia skiriasi nuo pradinės naftos savybių.Mazuto klampumas mažėja kylant jo temperatūrai, todėl prieš išpilant išcisternų ar transportuojant vamzdžiais mazutą reikia pašildyti. Katiluosedažniausiai naudojamas 40 ir 100 markių mazutas. Mazute yra daug anglies 80-86% ir vandenilio 10-12%, mažai palenų – iki 0,3% ir drėgmės – 1-3%.Kadangi mažai balasto, tai mazuto degimo šiluma labia didelė – 38500-41000kJ/kg. Priklausomai nuo sieros kiekio mazutas skirstomas į mažai sieringą (iki 0,5% ), sieringą ( 0,5-2,0% ) ir labai sieringą. Dujinis kuras. Kaip energetinis dujinis kuras naudojamos natūraliosgamtinės ir dirbtinės dujos. Gamtinės dujos skirstomos į dvi grupes:grynųjų dujų telkinių ir naftos gręžinių dujas ( šalutines dujas ). Įvairiųtelkinių gamtinių dujų sudėtis nevienoda, bet visais atvejais jose labiadaug metalo ( 75-98% ). Aukštesniųjų angliavandenių – etano, propano,butano ir kt. – gamtinėse dujose nedaug, ir bendras jų kiekis ne didesniskaip 10%. Vidutinio balasto gamtinėse dujose nedaug: anglies (IV) oksidoCO2 – 0,1-1,0%, azoto – 1-14%. Gamtinių dujų degimo šiluma labai didelė (apie 35000 kJ/m3 ). Palyginus su kietuoju ir skystuoju kuru, dujinis kurasturi daug pranašumų: dujas patogu transportuoti vartotojams, kūryklose jaslengva sumaišyti su oru, degimo procesą Elektroenergetika – tai svarbi šalies ūkio šaka, nes be jos negalinormaliai funkcionuoti šalies ūkis bei socialinis gyvenimas. Lietuvojeveikia trijų tipų elektrinės: Atominė ( AE ) – 77% visos gaminamos elektrosenergijos; šiluminės ( ŠE) – 16%; hidroelektrinės ( HE ) – 7%. Lietuva,neturėdama savų pirminių energetinių išteklių tapo elektros energijąeksportuojančia šalimi ( 40-50% pagamintos elektros energijos yraeksportuojama ). Dabar šalies elektrinėse daugiausia naudojamasbranduolinis kuras ir gamtinės dujos. Visos šalies elektrinės sujungtosaukštos įtampos laidais į vieną sistemą, o ši sujungta su kaimyniniųvalstybių energetinėmis sistemomis. 5.3 Lietuvos šiluminės elektrinėsGalima išskirti tris pagrindines pajėgiausias šilumines elektrinesLietuvos teritorijoje: Lietuvos, Mažeikių bei Vilniaus. Lietuvos elektrinė. Elektrinė pastatyta pusiaukelėje tarp Vilniaus irKauno, šalia automagistralės Vilnius-Kaunas. Tai didžiausia šiluminė-kondensacinė elektrinė Lietuvoje. Jos įrengtoji elektros galia – 1800 MW,šiluminė galia – 574 MW. Elektrinėje naudojamas kuras: dujos, mazutas,oremulsija. Iki 1993 m. visi Lietuvos elektrinės energetiniai blokai galėjodirbti tik kondensaciniu režimu. Nuo 1993 m. energetinis blokas Nr. 1 ( 150MW galios ), o nuo 1994 m. ir energetinis blokas Nr. 2 ( 150 MW galios )gali dirbti ir termofikaciniu režimu. Šiuo metu Lietuvos elektrinė yraatominės elektrinės rezervas.Mažeikų elektrinė. Pradėjo veikti 1979 m. pabaigoje. Elektrinėpastatyta Mažeikių naftos perdirbimo įmonės energetiniams poreikiamstenkinti. Elektrinės įrengtoji elektros galia – 194 MW, šiluminė galia –562 MW. Deginamas kuras-mazutas. 1993-1999 metais Mažeikių elektrinėsgamybos apimtis mažai keitėsi, ji svyravo apie 450 GWh per metus. 1999metais Mažeikių elektrinė pagamino 373 GWh elektros. Vilniaus elektrinė. VE vienija dvi termofikacines elektrines: VE-2 beiVE-3. Abiejų elektrinių direkcija ir visi padaliniai bendri, išskyruskatilų bei turbinų cechus. Abi elektrinės susietos principine schema. VE-2. Elektrinė pastatyta po Antrojo pasaulinio karo, pietvakarinėjeVilniaus dalyje, ir turėjo tenkinti padidėjusias pokario metais energijosreikmes. Šiuo metu elektrinės garo ir vandens šildymo katilai kūrenamimazutu bei gamtinėmis dujomis. Mazutas į elektrinę tiekiamas geležinkeliu.Išpylimo estakadoje telpa 13 geležinkelio cistemų, o saugyklosrezervuaruose galima sukaupti apie 23000 t mazuto. Vanduo technologinėmsreikmėms imamas iš Neries. Jis valomas ir minkštinamas inechaniniais iraktyvuotos anglies filtrais katijonuojant H-Na metodu. Geriamąjį vandenįbuities reikalams tiekia miesto vandentiekis. Elektros energija į miesto elektros tinklus ir energetikos sistemąperduodama kabelių ir oro elektros linijomis per 110/35 kV atvirąja ir 6 kVuždarąja skirstyklas. Elektrinės reikmėms tenkinti yra 6,0-0,5-0,4 kVuždara skirstykla. VE-2 termofikacijos įrenginiai yra nuosekliai sujungtisu analogiškais VE-3 įrenginiais, tačiau gali veikti autonomiškai.Elektrinėje yra keturi PTVM-100 ir trys KVGM-100 vandens šildymo katilai,kūrenami gamtinėmis dujomis ir mazutub [10]. Grąžinamas iš miesto silumos tinklų vanduo iš dalies pašildomasturbinų
kondensatoriuose ir tinklo vandens šildytuvuose. Po to vanduo tinklųsiurbliais gali būti nukreiptas į VE-3 termofikacijos įrenginius arbatiekiamas į miesto šilumos tinkles per vandens šildymo katilus,priklausomai nuo oro temperatūros. VE-3. Didėjant Vilniaus gyventojų skaičiui ir augant pramonėspotencialui, pagal parengtą perspektyvinę šilumos tiekimo schemą buvonumatyta statyti naują termofikacinę elektrinę. Aikštelė jai buvo parinktaVilniaus pietvakarineje dalyje, apie 13 km atstumu nuo miesto centro. Pagalprojektą buvo numatyta sumontuoti du analogiškus energetinius blokusbendros 360 MW ir 520 Gcal/h ( 605 MW ) šiluminės galios. Elektrinėskatilai kūrenami mazutu ir gamtinėmis dujomis. Mazuto ūkio saugyklos 4rezervuaruose galima sukaupti apie 700001 mazuto. Gamybos reikalams vanduoimamas iš Neries. Vandens paruošimo ir valymo ūkį, šilumos tinklų vandensir kitiems nuostoliams kompensuoti, sudaro druskų šalinimo, kondensato beitepaluoto vandens valymo, katilų ir regeneracinių oro šildytuvų plovimo,rūgštaus ir šarminio vandens neutralizavimo įrenginiai. Kondensatoriųaušinimui įrengta apytakinė vandens sistema su dviem aušinimo bokštais,cirkuliacijos siurbliais ir vandens cheminio apdo…rojimo įrengimais [10]. VE-2 ir VE-3 termofikacinės schemos įrenginiai sujungti nuosekliai,atstumas tarp jų – 5,8 km. Grįžtantis iš miesto šilumos tinklų vanduo, išdalies pašildytas VE-2 turbinų kondensatoriuose ir boilerinės šildytuvuose,VE-2 tinklo siurbliais nukreipiamas į VE-3 termofikacinių turbinų tinklovandens šildytuvus, kur gali būti įšildytas iki 114 °C. Iš VE-3 šis vanduotinklo siurbliais grąžinamas į VE-2, kur, priklausomai nuo aplinkos orotemperatūros, gali būti dar šildomas vandens šildymo katiluose arba maišantsu grąžinamu iš šilumos tinklų vandeniu, grafike numatytos temperatūros,tiekiamas į miesto šilumos tinklus. 5.4 Šiluminių elektrinių perspektyvos LietuvojeGreta Ignalinos AE bus eksplotuojamos hidroelektrinės, Vilniaus TE-3ir Kauno TE (termofikaciniu režimu ). Lietuvos elektrinė, dirbant bentvienam Ignalinos AE blokui ir esant ribotam pelningam eksportui, būtųnaudojama tik kaip rezervinės galios šaltinis ir manevrinio galingumoporeikių tenkinimui. Kruonio HAE greta paros reguliavimo tikslinga naudotiir savaitinio reguliavimo režime, tačiau jos vieta šalies elektrosenergetikos sistemoje priklausys nuo kitų tarptautinių projektų ( Baltijosžiedo, elektros perdavimo linijos į Lenkiją ir pan.) realizavimo eigos irelektros energijos eksporto apimčių. Atlikta techninė-ekonominė analizė rodo, kad, prireikus naujųgalingumų, po turimų šiluminių elektrinių modemizacijos pigiausias elektros
energijos gamybos šaltinis būtų kombinuoto ciklo termofikacinės elektrinėsmažos termofikacinės elektrinės su dujiniais vidaus degimo varikliais ardujų turbinomis ir nauja kombinuoto ciklo dujų turbininė elektrinė ( KCDTE). Priklausomai nuo padėties organinio kuro rinkoje gali pasiteisintiNeries kaskado bei Nemuno vidurupio naujų hidroelektrinių statyba. Tačiaubendra šių HE galia vertinama tik 170 MW, todėl jų įtaka galių balansui yranedidelė. Lietuvos elektrinė yra pritaikyta vartoti įvairų kurą ( dujas, mazutąbei oremulsiją) ir nepriklauso nuo vienintelio kuro šaltinio. TodėlLietuvos elektrinė artimiausius dešimt metų tarnaus kaip patikimas, pusiaupikinės energijos šaltinis, galios rezervas, o ateityje ir bazinėsenergijos šaltinis. Tačiau galutinis generuojančio šaltinio, pakeičiančiopirmąjį Ignalinos AE bloką, pasirinkimas priklausys nuo patikslintosmažiausių sąnaudų analizės bei įvertinus kitus ekonominius, finansinius iraplinkosauginius aspektus. (4( 6. IšvadosKadangi vietinių energijos išteklių nepakanka, Nacionalinėsenergetikos strategijos esminiu elementu tampa efektyvus energijos ištekliųvartojimas ir taupymas. Įgyvendinant ir periodiškai tikslinant Nacionalinęenergijos vartojimo efektyvumo didinimo programą, pagrindinės veikloskryptys bus: • tobulinti teisės ir norminius aktus; • diegti pažangias technologijas ir energijos taupymo priemones; • įdiegti energijos išteklius ir energijos taupymą skatinančią kainodarą; • sudaryti palankias sątygas energijos taupymo investicijoms; • stiprinti mokslinę, informacinę ir švietėjišką veiklą. Energijos išteklių taupymo tikslams įgyvendinti artimiausiu metubūtina parengti energijos taupymo įstatymą. Įsteigto Energijos taupymofondo lėšos, vietinės ir užsienio investicijos bei užsienio dovanotos lėšosturėtų būti efektyviai naudojamos energijos taupymo ir efektyvaus vartojimoprogramoms finansuoti, vietinių, atsinaujinančių ir atliekinių ištekliųnaudojimo priemonėms diegti ir plėtoti. Lietuvos elektros energijos sektorius yra toliau restruktūrizuojamas.AB ”Lietuvos energija” reorganizuojama, atskiriant elektros gamybos,perdavimo bei paskirstymo ir ne pagrindinės veiklos sritis. Tai įgalinsatskirti sąskaitas įvairiose veiklos grandyse ir sudaryti sąlygas toliauliberalizuoti šį sektorių. Lietuvos elektros rinka bus palaipsniui atverta tarptautiniu mastu.Pirmiausia yra numatyta integracija į bendrąją Baltijos rinką, kuri šiuometu yra kuriama, tada bus integruojamasi į Vakarų Europos ir Skandinavijosšalių rinkas. Bendros dujų, elektros energijos rinkos sukūrimas, integracija įVakarų Europos energetikos sistemas ir konkurencijos skatinimas leispadidinti energijos generavimo ir perdavimo efektyvumą – taip bus tuomažinama jos savikaina, užtikrintas patikimas energetikos sistemosfunkcionavimas, alternatyvus energijos tiekimas. Infrastruktūros plėtra ir perspektyviniai planai susiję su gamtiniųdujų perdavimo sistemų magistralinių dujotiekių našumu, kuris yra toks, kadgalės tenkinti ir esamų, ir būsimų vartotojų poreikius. Toliau plėtojantdujų sistemą, prie jos bus prisijungiami nauji vartotojai, didinamastiekimo patikimumas ir sprendžiamos problemos, susijusios su Ignalinos AEuždarymu. Po Ignalinos AE uždarymo planuojama atominį kurą pakeistidujomis. Tuo tikslu planuojama modernizuoti esančias sistemas ir pastatytinaujus dujų vamzdynus. Kadangi Lietuvos dujų tinklai nėra sujungti suVakarų Europos dujų tinklais, todėl nėra jokios kitos realios gamtinių dujųtiekimo alternatyvos Siekiant užtikrinti elektros energijos gamybos sistemos darbopatikimumą bei tiekimo saugumą uždarant Ignalinos AE, yra planuojama tiestielektros tiltą, sujungsianti Europos bei Lietuvos elektros energijossistemas. Tai leistų sistemai iš dalies integruotis į Vakarus – sukurtųabipusių elektros srautų galimybę. Laikantis Europos Sąjungos nuostatų ir norint sumažinti kuro importą,maksimaliai panaudoti turimus išteklius ir kurti naujas darbo vietas,Lietuvoje bus stengiamasi toliau didinti vietinių energijos ištekliųnaudojimą. Taigi iš Lietuvos energetikos strategijos ateinantiems 20-čiai metųgalime daryti išvadas, jog didžiausias dėmesys bus skiriamas: • Ignalinos atominės elektrinės saugumo užtikrinimui bei pasiruošimui iš pradžių antrojo, po to pirmojo bloko uždarymui; • Maksimaliam Vilniaus bei Kauno elektrinių eksploatavimui termofikaciniu režimu; • Naujų smulkių termofikacinių elektrinių su kombinuoto ciklo režimu kūrimosi skatinimui, siekiant patenkinti vietinės elektros bei šilumos energijos poreikius nedideliais kaštais; • Naujų technologijų rengimui, siekiant sumažinti į aplinką išmetamų kenksmingų medžiagų kiekį, degin…ant organinį kurą ( įvairūs filtrai, mazuto keitimas gamtinėmis dujomis ). Lietuvos elektros ūkis pertvarkytas pagal Europos Sąjungos nuostatas.Elektros rinka Lietuvoje veikia, tačiau ji neveiksminga, nes maža, o josdalyviai perdaug skirtingi, kad galėtų konkuruoti tarpusavyje. Lietuvos elektros rinkos veiksmingumui padidinti ją reikia įjungti įdidesnę. Bendra Baltijos rinka tam gali būti kaip tarpinė, patirčiaiįgauti. Lietuvos aprūpinimo elektra patikimumas iki uždarant Ignalinos AEabejonių nekelia, tačiau tikslinga studijuoti 2003 metų sisteminių avarijųpamokas. Lietuvos ir Lenkijos elektros tinklų sujungimas ne tik padidintųelektros sistemos darbo patikimumą, bet ir būtų vartai Lietuvos ir Baltijoselektros rinkai į Europos Sąjungos rinką. 7. Literatūros sąrašas1. AB ”Lietuvos energija” Elektros rinka – Internet:http://www.lpc.lt/index.php? show_content_id=208. – 1p. Žiūrėta [ 2004spalio 15 d.]2. AB ”Lietuvos dujos” AB „Lietuvos dujos“ Pagrindiniai duomenys–Internet: http://www.ldujos.lt/lt.php/apie_mus/ pagrindiniai_duomenys/20 –2 p. Žiūrėta [ 2004 spalio 15 d.]3. Lietuvos Respublikos integruotas tarifas „Energetikos sektoriausrestruktūrizacija“ – Internet: http://www.ekic.lt/decom/defaultlt.htm. –4p. Žiūrėta [ 2004 spalio 15 d.]4 .AB ”Mažeikių nafta“ „Naftos perdirbimo įmonė“ – Internet: http://www.nafta.lt. – 5p. Žiūrėta [2004 spalio 22 d.]5. Ekonominės informacijos centras ”Nacionalinė energetikos strategija”(patvirtinta- Lietuvos Respublikos Seimo 1999 m. spalio 5 d. nutarimu Nr.VIII-1348) – Internet: http://www.ekic.lt/decom/defaultlt.htm . – 7 p.Žiūrėta [2004 spalio 22 d.]6. Ignalinos Atominė Elektrinė „Struktūra“, „Trumpai apie saugą“ –Internet: http://www.iae.lt . – 12p. Žiūrėta [2004 spalio 10 d.]7. Lietuvos finansų ministerija „Energetika“– Internet:http://www.finmin.lt./liet/peppro.htm#tl06 . – 4p. Žiūrėta [2004 spalio 8d.]8. Lietuvos Respublikos Seimas „Kuro ir energetikos balansas“ – Internet:http://www3.lrs.lt/owa-bin/owarepl/inter/owa/U0114355.doc . – 50p. Žiūrėta[2004 spalio 22 d.]9. Lietuvos Respublikos Vyriausybė „Valstybinės atominės energetikos saugosinspekcijos 2004 – 2006 metų strateginis veiklos planas“ – Internet:http://www.lrv.lt/12_vyr_dok/min-planai/2004_strat_plan_istaigos/VATES%20geras.doc. – 4p. Žiūrėta [2004spalio 8 d.]10. Tamošaitis J.J. – Vilniaus termofikacinės elektrinės – šilumos iršviesos fabrikai. – V. – 1999 Mintis. – 326 psl. – 210 – 301 psl.11. Daunoras A. – Autonominė šilumos ir elektros energijos gamyba. –Šilumos energetika ir technologijos. – K. – 1999 Technologija. – 158 psl. –27 – 54 psl.12. Gatautis R., Krakauskas M. – Mažų termofikacinių elektrinių ekonominisgyvybingumas. – Energetika. – V. – 1999. Nr.3. – ACADEMIA. – 82 psl. – 73psl.13. Švenčianas P. – Šiluminė technika. – V. – 2000 Mintis. – 212 psl. – 102– 153 psl.14. LR Ūkio ministerija „Energetikos vystymo strategija“ – Internet:http://vvwvv.ekm.lt/ catalogs/15/F9l 1164634_l 6-04-03.html . – 3p. –Žiūrėta ( 2004 m. spalio 22 d.(15. Anzelmas Bačauskas „Lietuvos elektros ūkis prie ES slenksčio“ –Internet: http://www.elektroklubas.lt/tyrimai/2004/konf 23.htm . – 3p. –Žiūrėta ( 2004 m. spalio 10 d.(———————– Energetikos valstybinė inspekcija
VĮ „Energetikos agentūra“
PREZIDENTŪRA
ŪKIO MINISTERIJA
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
Valstybinė atominės energetikos apsaugos inspekcija
Valstybinė energetikos išteklių kainų ir energetinės veiklos kontrolės komisija
Elektros sektorius
Šilumos sektorius
Dujų sektorius
Naftos sektorius
Naftos paieška ir gavyba
Naftos perdirbimas ir transportavimas
Prekyba naftos produktais
Tyrimai ir aptarnavimas
Įmonės:Ignalinos AB;Lietuvos energijaVilniaus TBKauno TBKitos
Įmonės:Lietuvos kurasLukoil NesteStatoilShellTexacoKiti
Šilumos tiekimo specialios paskirties AB
Įmonės:Lietuvos dujosStella vitae
Įmonės:GeonaftaMinijos naftaGenčių nafta
Įmonės:Mažeikių naftaKlaipėdos nafta
… Įmonės:Energetikos institutasEnergetikos tinklų projektavimo institutasKiti