Energetikos ūkis.Elektros gamyba ir perdavimas.Šilumines energijos gamyba

2. Įžanga

Deganti lemputė, veikiantis kompiuteris, šalia esantis televizorius, automobilis, su kuriuo rytoj važiuosime į darbą – visa tai neatsiejama mūsų buities dalis, dalykai, be kurių šiuolaikinis žmogus neįsivaizduoja savo gyvenimo. Kad visi šie įrenginiai (jau nekalbant apie daug sudentingesnius įrenginius, naudojamus chemijos pramonėje, gamyboje, žemės ūkyje) galėtų atlikti savo funkcijas, atnešti naudą, jiems reikia energijos: elektros, benzino, šiluminės energijos. Mūsų gyvenimas yra išvien pagrįstas fizikos dėsniais: energija neatsiranda iš niekur, ji egzistuoja pasaulyje ir pastoviai pereina iš vienos būsenos i kitą.

Energetikos ūkis yra labai svarbus kiekvienai šaliai. Kiekviena šalis turi užtikrinti energetikos sektoriaus klestėjimą. Tai padaryti mūsų laikais nėra taip lengva, kadangi susiduriama su daugybe problemų, organizuojant šalies energetinę sistemą, aplinkosaugos problemomis, tarptautiniais santykiais.

Svarbiausi klausimai, kuriuos mes nagrinėjome, rašydami šį referatą

• Energetikos ūkio struktūra, plėtra, veikimo problemos;

• Ignalinos Atominės Elektrinės uždarimo problemos;

• Kitos Lietuvos elektrinės;

• Alternatyvių energijos išteklių paieška ir naudojimas;

• Nafta, naftos produktai, dujos, akmens anglis, jų importo problemos;

Lietuvos elektros rinka

• Energetikos ilgalaikės ir trumpalaikės strategijos, tikslai, prognozės.

Mūsų referato tema yra labai aktuali šiandieniniame pasaulyje, kadangi žmonija negalėtų nei valandos išgyventi be elektros energijos, šiluminės energijos. Energetika, elektros energijos gamyba yra labai svarbūs sektoriai kiekvienai šaliai. Todėl visos šalys stengiasi vystyti ir plėsti šiuos sektorius.

Referato pagrindinis tikslas – ištirti ir išsiaiškinti Lietuvos energetinę sistemą, jos integraciją į Europos Sąjungos sistemą, elektros energijos gamybą, jos perdavimą Lietuvos teritorijoje bei šiluminės energijos gamybą, aprašyti didžiąsias Lietuvos elektrines.

Pagrindinis referato uždavinys – surinkti duomenis apie Lietuvos energetinę sistemą elektros energijos gamybą ir juos išanalizuoti.

3. Energetikos ūkis

Lietuva paveldėjo didelę ir gerai išplėtotą energetikos infrastruktūrą, kuri buvo skirta tarnauti daug platesnio masto ūkio sričiai, ne tiktai vidaus reikmėms, ir kuriai modermizuoti reikia daug investicijų ir laiko. Lietuvoje egzistuoja gerai išplėtota gamtinių dujų perdavimo ir paskirstymo sistema, didžiulė ir pakankamai moderni naftos perdirbimo gamykla (vienintelė Baltijos šalyse) ir keletas didelių elektros gamybos įmonių, įskaitant Ignalinos atominę elektrinę, turinčią du didžiulius reaktorius, kurių kiekvienas 1,3 GW galingumo. Elektros tinklai, dujų ir naftos vamzdynai yra prijungti tiktai prie Rusijos energetinių tinklų, visi pirminės energijos šaltiniai yra importuojami iš NVS šalių.

Lietuvos energetikos sektorius, kaip ir kiti sektoriai, yra pereinamuoju laikotarpiu nuo centralizuoto valdymo į rinkos ekonomiką, yra restruktūrizuojamas, privatizuojamas.

Šiuo metu pagrindiniai tikslai Lietuvos energetikos politikoje yra šie:

• patikimas ir saugus energijos tiekimas mažiausiomis išlaidomis;

• energijos vartojimo efektyvumo didinimas;

• rinkos ekonomikos principų diegimas į energetikos sektorių;

• neigiamo poveikio aplinkai mažinimas ir branduolinės saugos reikalavimų užtikrinimas;

• regioninis bendradarbiavimas.

Nuolatinė energetikos sektoriaus plėtra yra viena iš pagrindinių strategijų, kurias reikėtų įgyvendinti ateityje, taip pat ekonominio augimo prielaidų kūrimas bei pereinamųjų procesų stabilizavimas, siekiant galutinai įgyvendinti ES reikalavimus ir perimti ES teisės aktus.

Kitas pagrindinis valstybės energetikos politikos tikslas yra mažinti priklausomybę nuo energijos išteklių importo, energijos taupymas ir efektyvus pirminių energijos išteklių naudojimas, taip pat gamintojų ir vartotojų skatinimas efektyviai naudoti vietos, atsinaujinančius ir atliekamus energijos išteklius.

Ateities energetikos sektoriaus politikos vizijoje svarbu detalizuoti pagrindinių infrastruktūros bei sektorių politikos sričių tikslus ir jų įgyvendinimo priemones. Energetikos srityje siekiama didinti energijos tiekimo patikimumą ir jos vartojimo efektyvumą. Vidutiniu bei ilgos trukmės laikotarpiu numatoma įgyvendinti Nacionalinę energetikos strategiją bei

Nacionalinę energijos vartojimo efektyvumo didinimo programą, įgyvendinti projektus alternatyviam aprūpinimui nafta ir naftos produktais, plėsti dujų perdavimo bei paskirstymo tinklus ir tranzitą. Numatyta suderinti teisės normas, reglamentuojančias energetikos sektoriaus veiklą, su atitinkamais

ES acquis reikalavimais. Planuojama plėsti energetikos infrastruktūrą:

dalyvauti tarptautiniuose energetikos sistemų integravimo projektuose, sujungiant Lietuvos ir Vakarų Europos energetinius tinklus. Energetikos vystymas bus derinamas su aplinkosaugos reikalavimais, bus įgyvendinamos priemonės, mažinančios sieros ir azoto oksidų emisijas. Ilgos trukmės laikotarpiu pirminės energijos struktūra bus keičiama, didinant gamtinių dujų ir atsinaujinančių energijos išteklių dalį.

3.1 Lietuvos Energetikos sektoriaus valdymo struktūra

Energetikos veiklą reguliuoja Ūkio ministerija ir kitos Lietuvos

Respublikos institucijos. Ūkio ministerija atstovauja valstybės interesams energetikos srityje, koordinuoja įstaigų ir organizacijų tarptautinę veiklą, teikia pasiūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl dalyvavimo tarptautinio energetikos organizacijų darbe, įgyvendina valstybės energetikos politikos tikslus ir veikia pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus. Taip pat Ūkio ministerija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduoda licencijas verstis nefasuotų naftos produktų importu, eksportu, didmenine prekyba, kas metai šias licencijas perregistruojant (mažmenine prekyba nefasuotais naftos produktais leidimai išduodami tik turint atitinkamos savivaldybės išduotas licencijas).

Ūkio ministerija yra įsteigusi valstybinę įmonę ,,Energetikos agentūrą“, kuri rengia Nacionalinės energetikos strategijos, taupaus ir efektyvaus energijos išteklių naudojimo programas, projektus, organizuoja jų įgyvendinimą, efektyvaus energijos naudojimo valstybės politikos igyvendinimo teisines, ekonomines ir organizacines priemones, įstatymų ir poįstatyminių aktų projektus [3].

Verstis energetikos irenginių (elektros, šilumos, degiųjų gamtinių ir skystųjų angliavandenilinių dujų) eksploatavimu gali tik įmonės, gavusios

Ūkio ministerijos nustatyta tvarka išduotus leidimus, kuriuos išduoda

Energetikos valstybinė inspekcija prie Ūkio ministerijos. Taip pat ši institucija vykdo Valstybinės energetikos priežiūrą bei kontrolę, Lietuvos

Respublikos fizinių ir juridinių asmenų energetikos įrenginių (pagal Ūkio ministerijos patvirtintą sąrašą) valstybinė priežiūra atliekama visoje šalies teritorijoje nepaisant žinybinio pavaldumo, nuosavybės formų ir energetikos irenginių galios. Taigi vienas pagrindinių inspekcijos tikslų –

atlikti Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų energetikos įrenginių valstybinę priežiūrą ir kontrolę, kad būtų užtikrintas patikimas, efektyvus ir saugus energetinių išteklių tiekimas bei naudojimas. Ši inspekcija neatlieka tik branduolinės energetikos įrenginių valstybinės priežiūros, kurią atlieka Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės [3].

Kainodaros problemas energetikoje nagrinėja nuolat dirbanti Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Komisiją Vyriausybės teikimu 5

metams skiria, atleidžia ir jos nuostatus tvirtina Respublikos Prezidentas.

Komisija nagrinėja svarbiausius energetikos ekonomikos, įskaitant investicijas, klausimus, nustato kainodaros energetikoje principus, elektros energijos, centralizuotos šilumos ir karšto vandens bei gamtinių dujų kainų apskaičiavimo metodikas, tikrina elektros energijos, centralizuotos šilumos ir karšto vandens bei gamtinių dujų tiekėjų (juridinių ir fizinių asmenų, gaminančių, perduodančių, paskirstančių vartotojams elektros energiją, centralizuotą šilumą ir karštą vandenį bei gamtines dujas) pagal jos patvirtintas metodikas pateiktus kainų apskaičiavimus. Savo išvadas ir pasiūlymus Komisija teikia Seimui,

Vyriausybei, o jeigu nustato piktnaudžiavimą – prokuratūrai (juridiniai ir fiziniai asmenys, pažeidę Energetikos įstatymo reikalavimus, traukiami atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos įstatymus). Komisija ne rečiau kaip kartą per metus atsiskaito Seimui.

[pic]

1. pav. Lietuvos energetikos sektoriaus valdymo struktūra [5]

Lietuvos Respublikoje veikia šie energetikos sektoriai: elektros energijos, šilumos, dujų, naftos ir jos produktų. Kiekviename iš šių sektorių pažymėtinos šios pagrindinės energetikos įmonės ir įstaigos.

1 Lentelė Pagrindinės energetikos sektoriaus įmonės ir įstaigos [14]

|Eil|Įmonės pavadinimas |Vadova…s |Tel. |Fakso |El. Pašto adresas |

|. |ir adresas | |Nr. |Nr. | |

|Nr.| | | | | |

|ELEKTRA |

|1. |VĮ „Ignalinos |Viktor |266 |266 |info@mail.iae.lt |

| |atominė elektrinė“ |ŠEVALDIN |28350 |29350 | |

| |4761 Visaginas | | | | |

|2. |AB „Lietuvos |Dangiras |22 |22 |lietuvos.energija@l|

| |energija“ |MIKALAJŪNAS |782406|226736|pc.lt |

| |Žvejų g. 14, 2600 | | | | |

| |Vilnius | | | | |

|DUJOS |

|3. |AB „Lietuvos dujos“|Vidmantas |22 |22 |ld@lietuvosdujos.lt|

| |Aguonų g. 24, 2600 |ČEPUKONIS |360210|360200| |

| |Vilnius | | | | |

|NAFTA |

|4. |AB „Mažeikių nafta“|Paulas Nelsonas |293 |293 |post@nafta.lt |

| |Juodeikiai, 5500 |Englishas |92121 |92525 | |

| |Mažeikių raj. | | | | |

|5. |AB „Geonafta“ |Antanas |26 |26 |mail@geonafta.lt |

| |Gamyklos g. 11, |JASAS |484801|470942| |

| |5840 Gargždai | | | | |

|6. |AB „Klaipėdos |Donatas |26 |26 |klaipedos.nafta@oil|

| |nafta“ |KAUBRYS |391700|311399|.lt |

| |Burių g. 19, 5799 | | | | |

| |Klaipėda | | | | |

|KITOS |

|7. |VĮ „Energetikos |Marijus |22 |22 |j.valeviciene@po.ek|

| |agentūra“ |FRANCKEVIČIUS |629731|626845|m.lt |

| |Gedimino pr. 38/2, | | | | |

| |LT-2600 Vilnius | | | | |

|8. |Energetikos |Vytautas |22 |22 |evitsk@is.lt |

| |valstybinė |MIŠKINIS |311606|311607| |

| |inspekcija | | | | |

| |Savanorių pr. 65a, | | | | |

| |2600 Vilnius | | | | |

|9. |Valstybinė atominės|Saulius |22 |22 |atom@vatesi.lt |

| |energetikos saugos |KUTAS |624141|614487| |

| |inspekcija (VATESI)| | | | |

| |Šermukšnių g. 3, | | | | |

| |2600 Vilnius | | | | |

|10.|Valstybinė kainų ir|JANKAUSKAS |235270|235270| |

| |energetikos | | | | |

| |kontrolės komisija | | | | |

| |Algirdo g. 31, | | | | |

| |2600 Vilnius | | | | |

|11.|Lietuvos |Jurgis |27 |27 |rastine@isag.lei.lt|

| |energetikos |VILEMAS |351403|351271| |

| |institutas | | | | |

| |Breslaujos g. 3, | | | | |

| |3035 Kaunas | | | | |

|12.|VĮ Radioaktyviųjų |Dainius |22 |22 |dainius_janenas@rat|

| |atliekų tvarky…mo |JANĖNAS |233139|233139|a.lt |

| |agentūra | | | | |

| |Algirdo g. 31-409, | | | | |

| |Vilnius | | | | |

|13.|Baltijos Ministrų |Jonas |22 |22 |j.kazlauskas@po.ekm|

| |Tarybos Energetikos|KAZLAUSKAS |610669|626845|.lt |

| |komitetas | | | | |

| |Gedimino pr. | | | | |

| |38/2-901, | | | | |

| |2600 Vilnius | | | | |

3.2 Elektros sektorius

Lietuvos elektros energetikos sistema apima visą Lietuvos elektros ūkį, kurį sudaro elektrą gaminančios įmonės bei elektros perdavimo ir skirstymo tinklas (sistema). Lietuvoje yra 4 pagrindiniai elektros gamintojai, kurių bendra įrengtoji galia sudaro 6127,3 MW.

Trys didžiausios elektrinės – Ignalinos atominė elektrinė, Lietuvos elektrinė ir Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė – elektrą generuoja į 330

kV tinklą, kitos, išskyrus mažąsias hidroelektrines, generuoja į 110 kV

tinklą. 3.3 Elektros energetikos sistemos plėtra

Kadangi pagrindinis elektros energijos šaltinis šalyje yra Ignalinos

AE, per paskutiniuosius penkerius metus ji gamino 80-85% elektros energijos mažiausiomis gamybos sąnaudomis. Bendra instaliuota elektros energijos generavimo galia (branduolinė ir nebranduolinė) yra beveik trigubai didesnė už šalies vidaus poreikius. Šalies elektros energetikos sistemos raidą lemia Ignalinos AE dviejų blokų eksploatavimo trukmė. Ignalinos AE

eksploatacijos trukmė daugiausiai priklauso nuo rezultatų didinant jos saugumą ir patikimumą bei nuo ekonominių vidaus ir išorės energijos išteklių rinkos veiksnių. Atominės elektrinės eksploatacijai, atsižvelgiant į Vakarų tradicijas, keliami dideli branduolinės saugos reikalavimai ir tai savo ruožtu daro įtakos elektrinės eksploatavimo trukmei.

Ignalinos AE šiuo metu gamina pigesnę elektros energiją nei kitos

Lietuvoje esančios ar galimos naujos elektrinės. Tačiau neapibrėžtumas, susijęs su būsimomis investicijomis tolesniam Ignalinos AE saugumui gerinti, prognozuojamas santykinai lėtas elektros energijos poreikių augimas šalyje ir ribotos pelningo jos eksporto galimybės komplikuoja

Ignalinos AE visos galios efektyvų naudojimą ateityje. Laukiami pokyčiai

Lietuvos elektros rinkoje darys didelę įtaką Ignalinos AE eksploatavimui.

Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme numatytas laisvas naujų nepriklausomų elektros energijos gamintojų prisijungimas prie Nacionalinio elektros tinklo, kartu sukuriant atvirą elektros energijos rinką.

Šios energetikos strategijos rengimo metu buvo apskaičiuotos preliminarios Ignalinos AE uždarymo ir išmontavimo išlaidos, Ignalinos AE

pakeitimo kitomis elektrinėmis išlaidos bei įtaka makroekonomikai.

3.4 Ignalinos atominė elektrinė

|Ignalinos atominė elektrinė yra Lietuvoje. Ji pastatyta ant pietinio |

|Drūkšių ežero kranto, 39 km nuo Ignalinos. Artimiausi didesni miestai |

|yra Vilnius (575000 gyventojų) ir nuo Ignalinos AE už 130 km, Latvijoje |

|- Daugpilis (126000 gyventojų) yra už 30 km. Visaginą nuo Ignalinos AE |

|skiria 6 km (32600 gyventojų). Visagine gyvena beveik visi jėgainės |

|darbuotojai. |

|Artimiausias kelias, jungiantis Ignalinos miestą su Zarasais ir Dūkštu |

|yra už 12 km nuo Ignalinos atominės elektrinės ir veda į automagistralę |

|Kaunas – Sankt-Peterburgas. Patekti į šią magistralę iš Ignalinos AE |

|galima pasiekus Dūkštą, kuris nuo Ignalinos jėgainės yra nutolęs už 20 |

|km [6]. |

| Ignalinos AE užima 0,75 km2 plotą, pastatai užima 0,2 km2 ploto. |

|Ignalinos AE turi du panašius blokus su RBMK-1500 reaktoriais. |

|Kiekvienas blokas susideda iš šešių įrenginių. Reaktoriai yra pastatuose|

|A1 ir A2, juos jungia bendras pastatas D1/D2, kuriuose įrengti blokų |

|valdymo pultai, elektros patalpos ir deaeratorių skyrius. Paskutinis |

|pastatas jungiasi su bendra turbinų sale. Pagrindiniai Ignalinos AE |

|pastatai yra nutolę nuo Drūkšių ežero už 400-500 metrų. |

| Abu blokai turi bendras patalpas: mažo radioaktyvumo atliekų saugyklą, |

|kietųjų radioaktyviųjų atliekų saugyklą, skystų radioaktyviųjų atliekų |

|perdirbimo korpusą ir t. t. Dvylika dyzelinių generatorių patalpinti |

|dviejuose pastatuose, kurie atskirti nuo kitų (po 6 generatorius |

|kiekvienam energetiniam blokui), jų paskirtis siejama su avarinės |

|elektros energijos gamyba. Kiekvienas blokas turi atskirą vandens |

|siurbimo sistemą, šios sistemos be pertrūkių tiekia vandenį Ignalinos |

|atominei elektrinei. |

Ignalinos atominėje elektrinėje (AE) veikia du RBMK-1500 tipo reaktoriai, kurių pirmas pradėtas eksploatuoti 1983 m. gruodį, o kitas –

1987 m. rugpjūtį. Šie reaktoriai nuo Rusijoje ir Ukrainoje veikiančių RBMK-

1000 tipo reaktorių skiriasi ne tik didesne projektine šilumine galia, bet ir tobulesnėmis saugos sistemomis, vienas iš pavyzdžių – patobulinta

Avarijų lokalizacijos sistema (ALS).

Ignalinos AE pagaminta elektros energija yra ~50% pigesnė nei naudojant alternatyvius elektros šaltinius. 1993 m. Lietuva buvo pasaulio rekordininkė pagal šalyje pagamintą elektros energijos dalį branduolinėse jėgainėse – Ignalinos AE pagamino 88,1% visos Lietuvos elektros energijos.

1996 m. Ignalinos AE pagaminta elektros energija sudarė 85,8%, o 1997 m.

81,3% visos šalyje pagamintos elektros energijos [6].

Ignalinos AE išsiskiria iš visų RBMK tipo reaktorių tuo, kad apie ją buvo atlikta daugiausia išsamių tarptautinių studijų, kuriose buvo tiriami jėgainės projektiniai parametrai bei jos rizikos lygis. Po Sovietų Sąjungos žlugimo Lietuvai atitekusi elektrinė bei jos projektiniai ir eksploatacijos duomenys tapo visiškai prieinami Vakarų ekspertams. Efektyvią pradinę pagalbą atominės saugos klausimais pirmiausia suteikė Švedija, o vėliau ir kitos šalys, sugebančios atlikti patikimas ekspertizes.

Tarptautinės ekspertizės buvo įvairių formų. Ypač vertingos buvo pasaulyje pripažintų ekspertų žinios, kurių pagrindiniai tikslai tokie:

a) elektrinės projektinių duomenų surinkimas, klasifikacija ir verifikacija;

b) rizikos lygio analizė;

c) rekomendacijos saugos lygiui pagerinti;

d) analitinių metodologijų perdavimas Lietuvos specialistams.

Atliktos šios stambaus masto tarptautinių studijų programos:

BARSELINA (1992-1996) – tikimybinė rizikos analizės studija, kurią atliko Švedijos, Lietuvos ir Rusijos specialistai.

SAR (…saugos analizės ataskaita, 1995 -1996) – labai plati tarptautinė studija, finansuota Branduolinės Saugos Sąskaitos. Studijos tikslas –

pateikti visapusišką elektrinės būsenos apžvalgą, akcentuojant saugos aspektus. Šioje studijoje dalyvavo Ignalinos AE, Rusijos (daugiausia RBMK

reaktorių kūrėjas NIKIET), Kanados ir Švedijos specialistai.

RSR (saugos analizės ataskaitos recenzija, 1995-1997) – plati nepriklausomos tarptautinių ekspertų grupės SAR recenzija. Šioje studijoje dalyvavo JAV, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos,

Rusijos ir Lietuvos specialistai..

Minėtose studijose patikrinta žinių bazė leidžia įvertinti dabartinį elektrinės saugos lygį, palyginti jį su kitais šio tipo reaktoriais bei planuoti saugos lygį didinančius elektrinės įrengimų ir darbo procedūrų patobulinimus. Ignalinos AE yra vienintelė RBMK tipo elektrinė, apie kurią ši informacija yra sukaupta, patikrinta, susisteminta ir prieinama. Šioje apžvalgoje pateikti teiginiai apie elektrinės saugą atspindi tarptautinių ekspertų išvadas. Viena pagrindinių SAR dokumento išvadų yra tai, jog nė viena nagrinėta saugos problema nereikalauja neatidėliotino elektrinės uždarymo.

1999 m. Seimo patvirtintoje Nacionalinėje energetikos strategijoje buvo numatyta kad, pagal Branduolinės saugos sąskaitos dovanos sutartį pirmasis Ignalinos AE blokas bus sustabdytas iki 2005 metų, atsižvelgiant į

Europos Sąjungos, G-7 valstybių grupės ir kitų valstybių bei tarptautinių finansinių institucijų ilgalaikės ir esminės finansinės pagalbos sąlygas.

Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės 1-ojo bloko eksploatavimo nutraukimo įstatymą, siekiant teisiniu pagrindu reglamentuoti Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimą.

Be to, įstatymas teigia, kad:

• paruošiamieji IAE 1 – ojo bloko eksploatavimo nutraukimo darbai bus planuojami tokiu principu, kad jie būtų baigti ne vėliau iki 2005-ųjų sausio 1 dienos;

• tikslią Ignalinos AE pirmojo bloko galutinio sustabdymo datą nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atsižvelgdama į eksploatavimo nutraukimo programos bei plano vykdymą ir tolesnio šios programos finansavimo iš Lietuvos Respublikos ir tarptautinės finansinės pagalbos šaltinių galimybes.

2002-ųjų spalio mėn. buvo atnaujinta Nacionalinė energetikos strategija. 5 straipsnyje teigiama, kad atsižvelgiant į tai, kad Europos

Sąjungos šalys pripažino, jog Ignalinos AE uždarymas truks ilgiau, negu leidžia dabartinės finansinės perspektyvos, ir kad tai yra išskirtinė, neatitinkanti šalies dydžio ir ekonominio pajėgumo finansinė našta

Lietuvai, bei šalys narės paskelbė, kad, būdamos solidarios su Lietuva, yra pasirengusios tęsti papildomą reikalingą Bendrijos paramą eksploatavimo nutraukimo pastangoms.Antrasis Ignalinos AE blokas bus sustabdytas 2009

metais, esant finansavimo šaltiniams, reikiamam finansavimo mastui, paremtam susitarimais su ES institucijomis ir kitais donorais. Lietuva įsipareigoja sustabdyti reaktorius įvertindama, kad bus adekvačiai sprendžiamas klausimas dėl papildomos ES finansinės paramos organizavimo programos Ignalinos AE paankstintam pirmojo bloko uždarymui iki 2005 metų ir paankstintam antrojo bloko sustabdymui 2009 metais. Įgyvendindama šią programą, Lietuva išspręs klausimą ir dėl Ignalinos AE uždarymo pasekmių.

Neužtikrinus reikalingo finansavimo iš ES ir kitų donorų, pirmojo ir antrojo Ignalinos AE reaktorių eksploatavimas pratęsiamas atsižvelgiant į jų saugaus eksploatavimo laiką [6].

Vadovaujantis Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės 1-ojo bloko eksploatavimo nutraukimo įstatymu, 2001-ųjų vasario mėn. buvo priimta

IAE 1-ojo bloko eksploatavimo nutra…ukimo programa. Ši programa numato per

2001-2004 metus būtinas įgyvendinti priemones. Pagrindiniai šios programos tikslai yra:

• užtikrinti saugų IAE eksploatavimą pasirengimo nutraukti

IAE 1-ojo bloko eksploatavimą metu ir vykdant jo eksploatavimo nutraukimo darbus;

• užtikrinti, kad eksploatavimo nutraukimo parengiamieji darbai būtų baigti iki 2005-ųjų sausio 1 dienos.

Kiekvienais metais Ūkio ministerija parengia ir patvirtina Ignalinos

AE 1-ojo bloko eksploatavimo nutraukimo programos įgyvendinimo planą. Šis planas susideda iš:

• techninių ir aplinkos priemonių;

• socialinių ir ekonominių priemonių.

Plane pateikiamas detalus darbų sąrašas, įgyvendinimo grafikas, atsakingos institucijos, kainos ir finansavimo šaltiniai. IAE atsako už daugelio projektų ir priemonių įgyvendinimą:

• parengti galutinį eksploatavimo nutraukimo planą ir eksploatavimo nutraukimo projektą I-ajai fazei;

• pastatyti naują laikiną panaudoto branduolinio kuro saugyklą;

• pastatyti naują kietų atliekų tvarkymo ir saugojimo įrenginį;

• pastatyti naujas garo ir šilumos katilines;

• pastatyti naują techninį archyvą.

IAE eksploatavimo nutraukimas pareikalaus daug lėšų. Dalis finansavimo šaltinių yra apibrėžti „Bendroje sutartyje tarp Lietuvos Respublikos ir

Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko“ atliekančio subsidijų iš Fondo lėšų valdytojo vaidmenį, ir Sutartyje dėl įstojimo į Europos Sąjungą. Taip pat eksploatavimo nutraukimas bus dalinai finansuojamas iš Valstybės įmonės

Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo.

Pagrindinės elektros gamintojos Lietuvoje – Ignalinos atominės elektrinės (IAE) parduodamos elektros kaina vidaus rinkoje 2005 metais beveik nesikeis. Palyginti su dabartiniu tarifu, tai yra 2004 metų, ji padidės tik 0,3 proc. – gerokai mažiau nei pageidavo jėgainė.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nepatenkino IAE

prašymo leisti 2005 metais vidaus rinkoje pardavinėti elektrą 4,6 proc., arba 0,3 cento, brangiau už kilovatvalandę (kWh) nei šiemet. Komisija leido elektros kainą didinti vos 0,02 cento už kWh – iki 6,58 cento už kWh.

[pic]

2 pav. IAE valdymo struktūra [6]

Po Černobylio avarijos buvo atlikta Ignalinos AE įrengimų modifikacija, siekiant užtikrinti, kad visų darbo režimų metu reaktyvumo koeficientas būtų neigiamas. Šiuos pakeitimus sudaro valdymo strypų modifikacija, papildomų sugėriklių įvedimas, greito reaktoriaus stabdymo sistemos sukūrimas ir darbo procedūrų, susijusių su aktyviosios zonos valdymu, pagerinimas.

Pastangos pagerinti Ignalinos AE saugą ypač suaktyvėjo Lietuvai perėmus elektrinės valdymą. Ignalinos AE vadovybė kartu su tarptautiniais ekspertais parengė trumpalaikę saugos gerinimo programą (SIP), kurią 1993

m. patvirtino VATESI. Šiai programai įgyvendinti buvo pasirašyta Europos

Rekonstrukcijos ir Plėtros Banko sutartis Branduolinės Saugos Sąskaitos vardu. Tuo metu buvo suteikta finansinė parama 20 projektų eksploatacinės saugos, techninių patobulinimų bei remonto srityse. Eksploatacinės saugos pagerinimas apima neardančią konstrukcijų kontrolę, technologinių kanalų sandarinimo klausimus, remonto įrangos ir įrankių įsigijimą, radiacinį monitoringą, projektinės ir remontinės dokumentacijos atnaujinimą.

Informacinės skaičiavimo sistemos TITAN atnaujinimas, reaktoriaus stabdymo sistemos dėl sumažėjusių debito ir reaktyvumo atsargos įdiegimas, antros avarinės stabdymo sistemos inžinerinės studijos, seisminės, priešgaisrinės ir vandenilio sprogimo apsaugos sistemų sukūrimas ir įdiegimas bei kitų sistemų atn…aujinimas taip pat įėjo į trumpalaikę saugos gerinimo programą

[9]. 3.5 IAE 1-ojo bloko eksplotavimo nutraukimo strategija

2001-ųjų vasario 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino IAE

1-ojo bloko galutinio sustabdymo ir eksploatavimo nutraukimo programą.

Programoje pateiktos teisinės, organizacinės, finansinės ir techninės priemonės, kurių įgyvendinimas leis galutinai sustabdyti ir nutraukti IAE 1-

ojo bloko eksploatavimą pagal visus saugos kriterijus.

2002-ųjų lapkričio 20 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė sprendimą dėl eksploatavimo nutraukimo strategijos, t.y. nedelstinas išmontavimas. Tai yra pakankamai ilgas procesas, prasidėsiantis po 1-ojo bloko galutinio sustabdymo ir baigsis tuomet, kai visos radioaktyviosios atliekos bus palaidotos, o teritorija bus rekultivuota [9].

Įvairūs veiksniai įtakojo strategijos pasirinkimą, pavyzdžiui: šalies energetikos strategijos vystymasis, socialiniai aspektai ir branduolinės saugos aspektai, techniniai elektrinės duomenys, finansavimas, branduolinių atliekų saugojimas ir tarptautinė patirtis atominių elektrinių eksploatavimo nutraukimo srityje.

IAE pirmojo bloko eksploatavimo nutraukimo procesas vyks trimis stadijomis:

Pirminė stadija

Pirminė stadija prasideda po 1-ojo bloko galutinio sustabdymo. Blokas daugiau niekada nebus eksploatuojamas ir turi būti parengtas saugiai iškrauti kurui. Tam tikslui kai kurios sistemos turės būti modifikuotos ir izoliuotos. Panaudotas branduolinis kuras ir bei eksploatavimo metu sukauptos atliekos bus išgabentos į naujas saugyklas.

Išmontavimas

Ši stadija iš dalies sutampa su pirmine, kadangi buvo pasirinkta greito išmontavimo strategija. Išmontuota užteršta įranga bus transportuojama į specialias saugyklas. Mažai užteršta įranga (pvz., turbinų salės įranga) bus pirma išmontuota. Tai bus atliekama tuomet, kai kontrolės kompleksas (nekontroliuojamam lygiui) ir tranšėjinio tipo paviršinis kapinynas bus baigti. Patalpų deaktyvavimas turi būti atliktas šios stadijos metu. Techniniu požiūriu, tai pati sudėtingiausia stadija.

Pastatų nugriovimas

Likusiųjų pastatų liktinė tarša yra kontroliuojama ir kai kuriuos mažai užterštus statinius galima vėliau panaudoti pramoniniais tikslais.

Pastatai, kurie nebus pakartotinai panaudojami, bus griaunami, o IAE

teritorija bus rekultivuota [6].

3.6 IAE eksplotavimo nutraukimo finansavimas ir parama

Šalyse pradėjus eksplotuoti atominę elektrinę ir nustačius pagamintos energijos kainą, atsižvelgiama į tolesnias IAE eksploatavimo nutraukimui būtinas išlaidas. Todėl eksploatavimo nutraukimo fondai yra kaupiami elektrinės eksploatavimo eigoje. Tačiau, per pirmuosius 10 IAE

eksploatavimo metų, lėšos šiam tikslui nebuvo kaupiamos. Šių fondų nepakanka. Dėlto IAE eksploatavimo nutraukimui planuojama gauti finansinę paramą iš Europos Sąjungos. 2000-ųjų birželio 20-21 d. Lietuvoje surengtoje tarptautinėje donorų konferencijoje dalyvavo atstovai iš Europos Komisijos,

G – 7 šalių ir tarptautinių finansinių organizacijų. Netrukus po šios konferencijos ES paskyrė 115 milijonų eurų eksploatavimo nutraukimo projektams [6].

ES šalių ir kitų šalių-donorų įnašai kaupiami Tarptautiniame IAE

eksploatavimo nutraukimo rėmimo fonde, kurį valdo Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas. 2001-ųjų balandžio 5 d. Londone Lietuvos Respublikos

Vyriausybė ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas pasirašė sutartį apie šio fondo funkcionavimą. Techniniai IAE eksploatavimo nutraukimo projektai yra finansuojami iš Tarptautinio fondo.

2002 metais Tarptautiniame IAE eksploatavimo nutraukimo rėmimo fonde buvo apie 210,13 milijonų eurų. 2004-2006 metais Europos Komisija įsipareigojo duoti dar 285 milijardus eurų eksploatavimo nutraukimo reikmėms.

IAE eksploatavimo nutraukimo darbai gali būti finansuojami iš Lietuvos

Respublikos biudžeto, vietos savivaldybės skirtomis subsidijomis ir kitų rėmimo fondų.

Apskaičiuota, kad greito išmontavimo atveju, IAE eksploatavimo nutraukimas kainuotų 1,134 milijardus eurų (neatsižvelgiant į infliaciją ir

IAE darbuotojų algų didėjimą). Tačiau, šie pinigai bus reikalingi ne iš karto; po 1-ojo, po to po 2-ojo blokų sustabdymo, prasidės techninių projektų įgyvendinimo fazė. IAE įranga bus palaipsniui išmontuojama, prasidės tiesioginiai eksploatavimo nutraukimo darbai.

Plane numatytas pilnas IAE eksploatavimo nutraukimo procesas (1-asis ir 2-asis blokai, pagalbiniai įrenginiai, laikinos panaudoto kuro saugyklos). GENP turi atitikti visus VATESI reikalavimus dėl eksploatavimo nutraukimo proceso planavimo. Galutinis eksploatavimo nutraukimo planas bus pagrindinis dokumentas nutraukiant eksploatavimą ir viso eksploatavimo nutraukimo proceso metu. Jo pagrindu bus rengiami detalūs eksploatavimo nutraukimo planai, priemonės (projektai).

Svarbią vietą GENP užima eksploatavimo nutraukimo strategija, be to jį sudaro:

• Eksploatavimo nutraukimo kaštai;

• IAE eksploatavimo nutraukimo įgyvendinimo koncepcija;

• Pagrindiniai eksploatavimo nutraukimo metodai;

• Eksploatavimo nutraukimo metu susidariusių atliekų paskaičiavimas;

• Eksploatavimo nutraukimo organizavimas ir reikalingi resursai;

• Konceptualus eksploatavimo nutraukimo darbų saugos įvertinimas.

Eksploatavimo nutraukimo projektas I-ajai fazei apima visus per 2005-

ųjų – 2012-ųjų metų periodą vykdomus darbus, t.y., kol iš 1-ojo bloko reaktoriaus bus iškrautas visas kuras. Konkrečiai, šie darbai yra:

• Technologinių sistemų modifikavimas ir izoliavimas;

• Sistemų eksploatavimas po galutinio reaktoriaus sustabdymo;

• Dalinai panaudoto branduolinio kuro išvežimas į 2-ąjį bloką;

• Panaudoto branduolinio kuro pašalinimas iš reaktoriaus ir kuro išlaikymo baseinų;

• Technologinių sistemų deaktyvavimas;

• Eksploatavimo atliekų tvarkymas;

• Įrangos išmontavimas ir deaktyvavimas;

• Bendrieji darbai (tokie kaip, administravimas, apsauga, radiacinė sauga, ir kt.);

• Pirkimai (įvairi eksploatavimo nutraukimo įr…anga ir instrumentai).

IAE Technikos direkcija atsako už dalį išvardintų darbų, todėl jie nebus tiesiogiai aptariami ENP. Likusieji darbai yra IAE eksploatavimo nutraukimo projektų valdymo grupės atsakomybė.

Eksploatavimo nutraukimo planas ir susijusi saugos analizės ataskaita bus pagrindiniai eksploatacijos nutraukimo licencijavimo proceso dokumentai. Jie leidžia valstybinėms institucijoms įvertinti pasirinktų eksploatavimo nutraukimo darbų saugą ir įvykdomumą bei išduoti leidimą galutiniam reaktoriaus sustabdymui. Vėliau, remiantis ENP bus parengtos detalios eksploatavimo nutraukimo procedūros.

3.7 AB „Lietuvos energija”

AB ”Lietuvos energija” apima dalį Lietuvos elektros gamybos, visą elektros perdavimą ir skirstymą bei atlieka vieningo supirkėjo ir balanso funkcijas, pagal sutartis supirkdama visą Lietuvoje pagamintą elektrą ir galią bei parduodama Lietuvos vartotojams ir eksportuodama į kaimynines energetikos sistemas.

AB ”Lietuvos energija” pagrindinis uždavinys – patikimas ir kokybiškas Lietuvos vartotojų aprūpinimas elektra bei priklausančių energetinių įmonių efektyvus valdymas.

Bendrovei naujus uždavinius nustatė ir jų sprendimo kelius numatė

1999 spalio 5 d. Lietuvos Seimo patvirtinta Nacionalinė energetikos strategija, kur nurodyta, kad elektros tiekimo patikimumui užtikrinti reikia:

• išsaugoti reikiamo techninio lygio turimą elektrinių potencialą, laipsniškai jį priderinant prie rinkos ekonomikos reikalavimų ir nuosekliai diegiant momentines galios reguliavimo priemones;

• rekonstruoti ir atstatyti fiziškai ir morališkai susidėvėjusius elektros perdavimo ir skirstomuosius tinklus, kad būtų tenkinamos didėjančios apkrovos, užtikrintas elektros tiekimo patikimumas bei elektros kokybė;

• kooperuotis su kaimyninėmis valstybėmis dėl elektros galios rezervo užtikrinimo;

• sudaryti galimybę sukaupti didesnį elektros kiekį Kruonio HAE baseine;

• pastatyti galingą jungtį su Lenkijos elektros tinklais norint integruotis į Vakarų Europos valstybių elektros energetikos sistemą ir tuo užtikrinti Lietuvos energetikos sistemos darbo patikimumą, stiprinti bendradarbiavimą ir kooperaciją su Baltijos ir Šiaurės

Europos šalimis, kurti bendrą elektros energijos rinką, optimaliai išnaudoti šalių elektros energetikos potencialą;

• kartu su Latvija ir Estija parengti naują Baltijos valstybių aukštosios įtampos elektros tinklų schemą, geriau pritaikytą integruojantis į Vakarų ir Šiaurės Europos elektros tinklus ir leidžiančią geriau išnaudoti turimas įrengtąsias galias, tenkinant

Baltijos valstybių poreikius [1].

Šiuo metu AB ”Lietuvos energija” turi monopolinę elektros perdavimo bei tiekimo teisę Lietuvoje. Bendrovė elektrą tiekia 1,32 mln. Lietuvos vartotojams bei eksportuoja į kaimynines šalis: Latviją ir Baltarusiją.

Lietuvos elektros perdavimo tinklas yra Baltijos šalių bendro perdavimo tinklo dalis. 330 kV elektros linijomis Lietuvos energetikos sistema sujungta su Latvija, Baltarusija ir Rusijos Kaliningrado sritimi.

Kiekvienos linijos elektros perdavimo galia 700-800 MW. Tačiau nėra nė vienos linijos, jungiančios Lietuvos energetikos sistemą su Vakarų ar

Vidurio Europos energetikos sistemomis. Todėl AB ”Lietuvos energija”

ieško galimybių sujungti Lietuvos ir Lenkijos elektros tinklus 400 kV

perdavimo linija. Lietuvos energetikos sistema yra perteklinė ir elektros perdavimo linija tarp Lietuvos ir Lenkijos sudarytų galimybę Lietuvai eksportuoti perteklinę elektrą, ypač pikinę ir pusiau pikinę, į Vakarų ir

Vidurio Europą ir turėti galimybę gauti rezervavimą iš Vakarų. Dabar pagrindiniai elektros eksporto partneriai yra Latvijos ir Baltarusijos energetikos sistemos.

Elektros perdavimo ir skirstymo valdymas:

1. Dispečerinis centras ”Baltija” atlieka dispečerio funkcijas ir planuoja energijos balansą Baltijos šalių elektros sistemoje , į kurią įeina ir Lietuva.

2. Lietuvos nacionalinis dispečerinis centras reguliuoja kasdienę elektrinių gamybos ir nacionalinio perdavimo tinklo veiklą.

3. Regioniniai elektros tinklai skirsto energiją žemesnėmis nei 110 kV

aukštosios įtampos linijomis ir jų dispečeriniai centrai reguliuoja patikimą elektros tiekimą vartotojams.

3.8 Dujų sektorius

Lietuvos dujų sektoriaus veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos

Gamtinių dujų įstatymas 2000 m. spalio 10 d. Nr. VIII-1973, Vilnius.

Atsižvelgiant į jau Lietuvoje sukurtas dujų tiekimo technines priemones bei aplinkosaugos reikalavimus, gamtinės dujos yra perspektyviausia organinio kuro rūšis. Gamtinių dujų naudojimo Lietuvoje šiuo metu neriboja ir artimiausioje ateityje neribos jų tiekimo galimybės.

Labiausiai tikėtina, kad artimiausiu (5-10 metų) laikotarpiu dujos bus tiekiamos iš vienintelio šaltinio (Rusijos), todėl tiekimo patikimumui ir saugumui užtikrinti bus imamasi šių priemonių:

• skatinama dujų perdavimo tinklų plėtra ir dujų tranzitas per šalies teritoriją;

• tęsiami tyrinėjimo, vėliau ir statybos darbai požeminei dujų saugyklai įrengti;

• kartu su kitomis Baltijos valstybėmis bus parengtas ir įgyvendintas susijungimo su Lenkijos ir Suomijos dujotiekių sistemomis projektas;

• skatinama vietoj daug sieros turinčio mazuto naudoti gamtines dujas, kaip ekologiškai švarų kurą.

Perspektyviausios gamtinių dujų naudotojos yra modernizuotos centralizuoto šilumos tiekimo sistemos ir termofikacinės elektrinės.

Gamtinių dujų tinklai bus plėtojami atsižvelgiant į:

• pirminių energijos išteklių sunaudojimo balansus;

• aplinkosaugos būklę konkrečioje vietovėje;

• ekonominį pagrįstumą;

• tiekimo patikimumo užtikrinimą;

• ekonominį tikslingumą didinti gamtinių dujų sunaudojimą [2].

Vartotojams, kurių kuro poreikis nedidelis, rekomenduojama kaip ekologišką kuro rūšį vartoti suskystintas dujas. Suskystintų dujų tiekimo patikimumui užtikrinti numatoma diegti pažangias technologijas bei sukaupti suskystintų dujų atsargas, už kurias atsakingos suskystintas dujas tiekiančios ir importuojančios įmonės.

Gamtinių dujų sektoriuje turi būti atskirtos gamtinių dujų tiekimo, perdavimo ir skirstymo išlaidos.

3.9 Gamtinės dujos

Gamtinės dujos sudaro apie 27%. visos šalies pirminės energijos paklausos. Šiuo metu šalyje sunaudojama 2,58 mlrd. m3 per metus, ir dar

0,47 mlrd. m3 tranzitu patiekiama į Kaliningrado sritį. Rusijos tiekiamos dujos iš Baltarusijos per pagrindinį dujotiekį Minsko- Vilniaus dujotiekį patenkina visą šį dujų poreikį. Lietuvos dujų tiekimo tinklas taip pat yra sujungtas su Kaliningrado sritimi bei su Latvijos dujotiekio tinklu, kuris šiuo metu neveikia. Taip pat yra antroji dujotiekio linija į Baltarusiją, kuri šiuo metu neeksploatuojama.

[pic]

3 pav. Lietuvos gamtinių dujų tiekimo sistema [2]

1620 km magistralinių dujotiekių

5930 km skirstomųjų dujotiekių

57 dujų skirstymo stotys

1 dujų kompresorinė stotis ties Panevėžiu

1 pasienio dujų apskaitos stotis ties Šakiais

Lietuvos dujotiekio tinklas nėra sujungtas su Vakarų Europos dujų tinklais, todėl nėra alternatyvaus gamtinių dujų tiekimo varianto. Rinkos santykių įgyvendinimui gamtinių dujų sektoriuje, bendros rinkos sukūrimui,

Lietuvos dujų sistemą reikėtų sujungti su Lenkijos (Vakarų Europos) dujų sistema. Dujotiekis tarp Lietuvos ir Lenkijos įgalintų praplėsti dujų tiekimo galimybes ne tik Lietuvai bet Latvijai ir Estija. Gamtinių dujų tinklus Lietuvos teritorijoje valdo ir eksploatuoja akcinė bendrovė

”Lietuvos dujos” . Lietuva neturi savo gamtinių dujų išteklių. 2000 m.

šalies gamtinių dujų ūkyje, be AB ”Lietuvos dujos”, dar veikė penkios gamtinių dujų tiekimo – pardavimo įmonės.

AB ”Lietuvos dujos” – akcinė bendrovė, kurios veiklos sritis gamtinių dujų pirkimas (importas), perdavimas, paskirstymas ir pardavimas.

Bendrovei priklauso dauguma Lietuvoje esančios gamtinių dujų tiekimo infrastruktūros. ”Lietuvos dujos”, kaip akcinė bendrovė, įregistruota

1995 metais. Bendrovė perėmė ir tęsia nuo 1961 metų Lietuvoje vykdomą gamtinių dujų verslą. Pagrindiniai bendrovės veiklos tikslai yra užtikrinti

Lietuvos vartotojų aprūpinimą gamtinėmis dujomis, gamtinių dujų ūkio plėtojimą ir vystymą, saugų gamtinių dujų tiekimo sistemų eksploatavimą [2]

3.10 Nafta ir naftos produktai

Lietuva turi vienintelę Baltijos šalių regione „Mažeikių naftos“

perdirbimo gamyklą, kurios metinis pajėgumas -7 mln. tonų, bei žalios naftos importo ir eksporto per Baltijos jūrą pajėgumas yra atitinkamai 6,1

ir 8 mln. tonų. Naftos perdirbimo gamykla patenkina beveik 90 proc. šalies naftos produktų poreikio. Likusioji dalis yra importuojama. Vietiniai naftos ištekliai – menki. Patvirtintos išgaunamos šalyje naftos atsargos

2001 m. pradžioje sudarė 4,2 mln. tonų. Nacionalinėje energetikos strategijoje numatyta išlaikyti 0,3-0,5 mln.t naftos metinį gavybos lygį.

2001 metais baigtas rekonstruoti naftos produktų pakrovimo –

iškrovimo terminalas, priklausantis AB „Klaipėdos nafta”. Tai universalus importo – eksporto terminalas, kurio krovos pajėgumas sudaro daugiau nei 7

mln. tonų įvairių naftos produktų.

Naftos ir naftos produktų sektorius artimiausiu metu ir perspektyvoje išliks priklausomas nuo naftos ir iš dalies nuo naftos produktų importo.

Prognozuojama, kad:

• pirminių energijos išteklių balanse naftos produktų dalis, tenkanti kitų energijos rūšių gamybai, mažės ir nagrinėjamo laikotarpio pabaigoje sudarys apie 20 – 25%;

• naftos produktai išliks pagrindinis rezervinis kuras šiluminėse elektrinėse ir stambiose centralizuoto šilumos tiekimo sistemose;

• lengvųjų naftos produktų vartojimas didžiąja dalimi didės transporto sektoriuje ir 2020 m. jų bus suvartojama apie 2,0 mln. t per metus.

Laipsniškai bus griežtinami naftos produktų kokybės reikalavimai, mažinamas leistinas sieros kiekis šalyje naudojamame mazute. Nuo 2005 m.

bus nutraukta naftos produktų, netenkinančių Europos Sąjungos normų, gamyba ir naudojimas.

Kad šalies ūkis būtų patikimai aprūpintas naftos produktais, bus sudaromos naftos produktų 90 parų atsargos. Etapais bus pakeista atsargų sudarymo ir naudojimo tvarka. Tam bus parengti reikalingi teisės aktai.

Sudarant atsargas, turės prisidėti naftos produktus gaminančios, importuojančios bei didmenine naftos produktų prekyba besiverčiančios įmonės. Naftos produktų valstybės atsargoms sudaryti numatoma: įvesti atsargų sudarymo mokestį arba sudaryti galimybę kaupti atsargas įmonėse.

Šalies gynybos funkcijoms vykdyti bus sudaromos valstybės finansuojamos atsargos.

AB ”Mažeikių nafta”

AB ”Mažeikių nafta” buvo įsteigta 1998 m. gruodžio 1 d. Į Lietuvos naftos bendrovę įeina nuo 1980 m. dirbanti Mažeikių naftos perdirbimo įmonė, nuo 1999 m. pradėjęs veikti Būtingės terminalas bei nuo 1970 m.

naftą ir jos produktus pumpuojantis Biržų naftotiekis. Ilgametė šių įmonių praktika, reikšminga bendradarbiavimo patirtis ir strategiškai svarbūs laimėjimai toli už šalies ribų garsina Lietuvos naftininkus kaip patikimus, dalykiškus ir atsakingus partnerius, dirbančius pažangiausiais ir moderniausiais metodais [4].

AB ”Mažeikių nafta“ veikla yra:

• naftos ir naftos produktų transportavimas vamzdynais; o naftos krova į tanklaivius;

• naftos perdirbimas ir perdirbimo paslauga (procesingas);

• siekiant geriau išnaudoti gamybinius pajėgumus, perdirbama ir kita žaliava – dujų kondensatas, mazutas ir vidutiniai distiliatai;

• didmeninė prekyba naftos produktais.

Projektinis Mažeikių naftos perdirbimo įmonės pajėgumas – 15 mln. t naftos per metus. Siekiant geriau išnaudoti gamybinius pajėgumus, perdirbama ir kita žaliava -dujų kondensatas, mazutas ir vidutiniai distiliatai.

Pagrindinių imonės įrenginių pajėgumas:

• atmosferinė reaktifikacija -15 mln. t per metus;

• katalizinis riformingas – 2 mln. t per metus;

• žibalo hidrovalymas – 1,2 tūkst. t per metus;

• dyzelino hidrovalymas – 4 mln. t per metus;

• vakuuminė mazuto reaktifikacija – 5,3 mln. t per metus;

• vakuuminio distiliato hidrovalymas – 2,4… mln. t per metus;

• katalizinis krekingas – 2 mln. t per metus;

• absorbcija ir dujų frakcionavimas – 450 tūkst. t per metus;

• MTBE gamyba – 80 tūkst. t per metus (gamybos įrenginių galingumai nurodyti pagal produktų gamybą);

• bitumo gamyba – 350 tūkst. t per metus (gamybos įrenginių galingumai nurodyti pagal produktų gamybą);

• sieros gamybos įrenginiai – 70 tūkst.. t per metus;

• vizbrekingas -1 ,6 mln. per metus;

• vandenilio įrenginys – 20 tūkst.. t per metus;

3.11 Šilumos sektorius

Šilumos tiekimo sektoriuje yra nemažų ekonominių ir techninių problemų. Jos gali būti efektyviai sprendžiamos tik kartu su bendra viso energetikos sektoriaus strategija. Sprendžiant Lietuvos vartotojų aprūpinimo šiluma problemą, pagrindinės strateginės nuostatos techninės politikos srityje būtų šios:

• centralizuotose šilumos tiekimo sistemose, kuriose naudojamos gamtinės dujos, turi būti laipsniškai įrengiamos termofikacinės elektrinės, galinčios gaminti elektros energiją, kurios kaina būtų konkurencinga

Ignalinos AE gaminamos elektros kainai;

• ten, kur susidaro dideli kiekiai degiųjų atliekų, jos, ekonomiškai pagrindus, pirmiausia turi būti naudojamos šilumai gaminti, nes tai mažintų kuro importą ir padėtų išspręsti atliekų saugojimo problemą.

Galimybės jas naudoti kombinuotai šilumos ir elektros gamybai turi būti atskirai įvertintos kiekvienu konkrečiu atveju;

• visose šilumos tiekimo sektoriaus grandyse būtina įrengti apskaitos prietaisus tiksliam šilumos gamybos, perdavimo ir skirstymo nuostolių bei galutiniam vartotojui patiektos šilumos kiekiui nustatyti; tai turėtų pakeisti šilumos vartotojų elgseną [11];

• nuosekliai modernizuoti šilumos tiekimo sistemas, sudaryti vartotojams galimybę reguliuoti šilumos kiekį savo nuožiūra;

• skatinti esamų centralizuoto šilumos tiekimo sistemų modernizavimą ir ekonomiškai pagrįsti šildymo būdo bei naudojamo kuro parinkimą.

Valdymo ir kainodaros politikos srityje pagrindinės nuostatos yra šios:

• skatinti energetinių paslaugų kompanijų kūrimąsi;

• sudaryti sąlygas, kad patys vartotojai būtų suinteresuoti tobulinti šilumos ūkį ir galėtų daryti įtaką jo techninei bei ekonominei politikai.

Smulkūs vartotojai, esantys toliau nuo dujotiekių ir šilumos tiekimo sistemų, jei jų prisijungimas prie šių sistemų ekonomiškai nepagrindžiamas, atsižvelgiant į vietos sąlygas, naudos: naftos produktus, malkas, medienos atliekas, durpes, akmens anglis, elektros energiją.

Šių energijos šaltinių santykinė dalis priklausys nuo jų rinkos kainų, vartotojų perkamosios galios, šildymo įtaisų kainų ir kt. Valstybė skatina tiek kuro tiekėjų, tiek ir šildymo priemonių gamintojų bei tiekėjų konkurenciją.

4. Elektros energijos gamyba ir perdavimas

Elektros energija yra viena iš pagrindinių energijos rūšių. Ji turi daug pranašumų palyginti su kitomis energijos rūšimis, kadangi ją galima perduoti dideliais atstumais be didelių nuostolių, patogu paskirstyti vartotojams. Gana paprastais įrenginiais mechaninę, vidinę, šviesos energiją galima paversti į elektros energiją.

Elektros srovę gamina generatoriai – tai irenginiai, kurie vienos ar kitos rūšies energija paverčia elektros energija. Prie generatorių priskiriami: galvaniniai elementai, elektrostatinės mašinos, termobaterijos, saulės baterijos ir t.t. Dabar svarbiausią reikšmę turi elektromechaniniai indukciniai kintamosios srovės generatoriai. Jų veikimas pagrįstas elektromagnetinės indukcijos reiškiniu.

Visi elektros generatoriai veikia tuo pačiu principu. Visos elektrinės skirstomos į rūšis pagal tai kokiu būdu tas generatorius yra sukamas, tai atominės, hidro(vandens), šiluminės, vėjo, saulės, hidroakumuliacinės elektrinės. Elektrą Lietuvoje gamina trijų rūšių elektrinės: atominė, šiluminės ir hidroelektrinės. Pagal įrengtąją galią ir gaminamą elektrą pirmauja valstybinė įmonė Ignalinos atominė elektrinė. AB „Lietuvos energija” priklauso dvi šiluminės elektrinės ir dvi hidroelektrinės. AB

„Lietuvos energija” superka gaminamą elektrą Lietuvoje ir tiekia Lietuvos vartotojams bei eksportuoja į kaimynines šalis.

4.1 Hidroelektrinės

Šiuo metu panaudojama tik 14% turimų techninių hidroenergijos išteklių ir jų dalis bendrame energijos balanse yra apie 1%, o elektros energijos balanse apie 3%. Techniniai arba realūs hidroenergijos ištekliai šalyje įvertinti 2,7 mlrd. kWh/metus. Apie 2,2 mlrd. kWh/metus arba 80%

visų išteklių tenka didžiosioms Lietuvos upėms: Nemunui ir Neriai, kitoms upėms (470)-apie 0,5 mlrd. kWh/metus arba 20%.

Mažų hidroelektrinių (MHE), kurių galia mažiau negu 10MW, statyba prie upių pagal tipinius projektus, su standartiniais energetiniais įrengimais, tiekiančiais energiją į elektros tinklus be pastovaus aptarnaujančio personalo, jau tapo ekonomiškos ir rentabilios. Tai patvirtina sparčiai besiplečianti jų statyba šalyje. Šiuo metu jau pastatyta virš 10 naujų MHE

ir bendras jų skaičius viršija 20. Visų jų bendra galia mažesnė negu 7 MW

ir elektros gamyba apie 25 mln. kWh/metus.

MHE verslas tapo patrauklus privatiems investuotojams: UAB, savininkams. Nors MHE santykinai yra brangios, ypač pačios mažiausios, tačiau atsiperka jų maža elektros gamybos savikaina ir praktiškai nėra jokios verslo rizikos.

Be to, Lietuvoje ilgus metus efektyviai dirbanti didelė Kauno HE (100

MW), kuri pagamina per metus 350 mln. KWh, yra geras hidroenergetikos efektyvumo įrodymo pavyzdys.

Kauno hidroelektrinė buvo pradėta statyti 1955 metais prie Nemuno.

Elektrinės statyba baigta 1960 metais. Nuo šių metų HE pradėjo veikti pilnu pajėgumu. Pastačius Kauno HE liovėsi dideli pavasario potvyniai, kurie padarydavo daug žalos Kauno miestui.

Kauno HE – tai vagos tipo hidroelektrinė, nutolusi nuo Nemuno žiočių

224 km. Kauno HE sudaro: pirma ir antra žemės užtvankos – aklinos, supiltos iš smėlio ir priemolio, su centriniu branduoliu, gelžbetoninis hidroelektrinės pastatas, kurio ilgis – 75,5 m, o aukštis – 37,5 m, gravitacinio tipo vandens nupylimo užtvanka (3 pralaidos su praktinio profilio slenksčiais, kurių kiekvienas, slėgis – 7m, bendras ilgis – 79 m), slenksčio altitudė – 37 m, segmentiniai skydai po 20 m, trečia žemės užtvanka – aklina, suplauta iš smėlio, jos ilgis – 464 m, maksimalus aukštis – 26m. HE galia yra 101 MW, o maksimalus vandens pralaidumas 3990

m3/s.

4 pav. Kauno HE elektros gamyba 1990 – 2001 m. [14]

4.2 Vėjo jėgainės

Siekiant pagerinti gamtosaugos sąlygas, Vakarų Europos šalyse (Danija,

Vokietija, Olandija ir t.t.) plačiai naudojama vėjo energija. Šiuolaikinėse jėgainėse vėjo energija verčiama į elektros energiją, kuri naudojama buityje, o perteklius atiduodamas į tinklą. UAB „Vėjas” 1991 m.

suprojektavo pirmąją vėjo jėgainę Lietuvoje, kuri buvo pastatyta Prienų rajone. Po to įsikūrė UAB „Jėgainė”, kuri tęsė šį darbą. Buvo suprojektuotos kelios 60 kW galios jėgainės, viena iš jų pastatyta Kaune.

Klaipėdos technikos universitete buvo suprojektuota 10 kW galios vėjo jėgainė, kuri pastatyta Klaipėdos rajone. Visų šių suprojektuotų ir pastatytų vėjo jėgainių darbas nebuvo sėkmingas. Iškilo daug techninių problemų dėl vėjo jėgainių efektyvumo, jų darbo patikimumo. Šių problemų sprendimui buvo būtini vėjo energijos klimatiniai tyrimai, žinios apie vėjo energijos pasiskirstymą priklausomai nuo vėjo greičių profilių. Šie uždaviniai sėkmingai sprendžiami Danijoje, Vokietijoje, Austrijoje ir kitose šalyse. Mūsų šalyje tokie tyrimai neatliekami.

4.3 Kruonio hidroakimuliacinė elektrinė

Kruonio HAE pradėjo veikti 1992 m. Vienas svarbiausių Kruonio HAE

tikslų – reguliuoti energetikos sistemos paros apkrovimo netolygumus.

Hidroakumuliacinė elektrinė naudoja dirbtinių vandens telkinių, esančių skirtinguose geografiniuose aukščiuose, hidroresursus. Elektros energija iš šios elektrinės tiekiama į 330 kV įtampos tinklą. Šiluminės ir atominės elektrinės, sudarančios elektros energetinės sistemos pagrindą, neleidžia tinkamai reguliuoti galią paros, ir metiniu aspektu. Šiems tikslams 1977

m. prie Kauno HE vandens saugyklos buvo pradėta statyti Kruonio HAE.

Elektra iš šios elektrinės tiekiama į 330 kV įtampos tinklą. Elektros minimalaus poreikio metu, Kruonio HAE dirba siurblio režimu, naudodama perteklinę elektrą, pompuoja vandenį iš apatinio vandens telkinio į viršutinį. Šiuo metu elektrinėje įrengta galia siekia 800 MW. Kai vandens baseinas pilnas, elektrinė gali generuoti 800 MW. Tam AB „Lietuvos energija” ieško investuotojų. Reikalinga investicijų suma sudaro 800 mln.

Lt. 4.4 Elektros energijos perdavimo principai

Vienas svarbiausių elektros energijos perdavimui reikalingų renginių yra transformatorius. Jis sudarytas iš uždaros plieninės šerdies, ant kurios užmaunamos dvi ritės su apvijomis. Viena tų apvijų vadinama –

pirmine, jungiama prie kintamosios įtampos šaltinio, prie antrinės –

jungiama „apkrova”, t.y- prietaisai ir įrenginiai, vartojantys elektros energiją.

Transormatoriaus veikimas pagrįstas elektromagnetinės indukcijos reiškiniu. Pirmine apvija tekanti kintamoji srovė sukuria šerdyje kintamąjį magnetinį srautą, kuris kiekvienoje apvijoje indukuoja elektrovarą. Šerdis, pagaminta iš transformatorių plieno, koncentruoja magnetinį srautą, todėl jis praktiškai būna tik šerdies viduje ir vienodas visuose jos skerspjūviuose.

4.5 Elektros energetika

Lietuvos elektros energetikos sistema apima visą Lietuvos elektros ūkį, kurį sudaro elektrą gaminančios įmonės bei elektros perdavimo ir skirstymo tinklas (sistema).

Lietuvoje yra 4 pagrindiniai elektros gamintojai, kurių bendra įrengtoji galia sudaro 6127,3 MW.

Lietuva, atstatydama Nepriklausomybę, paveldėjo išvystytą elektros ūkį, kuris buvo skirtas ne tik Lietuvos reikmėms. Kartu su Nepriklausomybės atgavimu ateinanti rinkos ekonomika reikalavo pertvarkyti paveldėtą ūkį.

Esminiai elektros ūkio struktūriniai pakitimai prasidėjo 1997 metais, kai nuo AB “Lietuvos energija” buvo atskirti šilumos tinklai bei termofikacinės elektrinės ir perduoti savivaldybių nuosavybėn. Lietuvai pareiškus norą tapti Europos Sąjungos nare, elektros ūkis buvo toliau pertvarkomas ne tik siekiant jį padaryti veiksmingesniu, patrauklesniu privatizavimui, bet ir derinant prie Europos Sąjungos siekio sukurti sąlygas elektros rinkai. Sudarant sąlygas konkurencinei elektros rinkai reikia atskirti bent elektros gamybos, elektros perdavimo ir elektros skirstymo sąnaudų apskaitas. Toks Europos Parlamento ir Europos Tarybos

1996 metų Elektros direktyvos dėl elektros rinkos reikalavimas. Lietuvoje šie reikalavimai, kurie svarbūs ir siekiant elektros ūkio veiksmingumo, buvo derinami su noru elektros ūkio įmones privatizuoti, 2001 metais buvo įgyvendinti maksimalūs. Tais metais buvo baigta AB “Lietuvos energija”

reorganizacija: atskirtos Lietuvos bei Mažeikių elektrinės ir įsteigtos akcinės bendrovės “Lietuvos elektrinė” ir “Mažeikių elektrinė”, bei atskirti skirstomieji elektros tinklai ir įsteigtos akcinės bendrovės “Rytų skirstomieji tinklai” bei “Vakarų skirstomieji tinklai”. Nuo 2002 m. AB

”Lietuvos energija” yra tik 110 ir 330 kV įtampos elektros tinklų savininkė, atsakinga už Lietuvos elektros sistemos darbą, užtikrina taip vadinamą nacionalinį galių balansą, kam svarbios priemonės yra bendrovės valdomos Kruonio HAE ir Kauno HE. AB “Lietuvos energija” dispečerinis centras koordinuoja Lietuvos elektrinių darbą, derina jį su kaimyninėmis energetikos sistemomis, glaudžiai bendradarbiauja su Latvijos ir Estijos energetikos sistemomis [15].

1991 metais Baltijos energetikai pareiškė norą atsiskirti nuo buvusios

Sovietų Sąjungos vieningos energetikos sistemos ir 1992 metais sukūrė

Baltijos jungtinę energetikos sistemą, kurios dispečeriniam valdymui įsteigė bendrą Baltijos dispečerinį centrą – DC Baltija. DC Baltija padeda nacionaliniams dispečeriniams centrams koordinuoti Baltijos energetikos sistemos darbą su Rusijos ir Baltarusijos energetikos sistemomis, nes ir atsiskyrusios Baltijos energetikos sistemos technologiškai yra surištos su

Rusijos ir Baltarusijos energetikos sistemomis. Siekiant užtikrinti energetikos sistemų darbo patikimumą, jos turi dirbti bendram Baltijos,

Rusijos ir Baltarusijos elektros tinklų žiede, derinti režimus, o dažnį visose sistemose reguliuoja (palaiko pastovų) Rusijos hidroelektrinės. 4.6 Lietuvos elektros rinka

Konkurencinė elektros rinka yra vienas iš svarbiausių tikslų elektros energetikoje. Nuo 2002 metų, po AB “Lietuvos energija” reorganizacijos ir įsigaliojus Elektros energetikos įstatymui, Lietuvoje veikia elektros rinka, t.y. elektros ūkyje įgyvendinti santykiai “perku-parduodu” ir panaikinti “prašau-duodu”.

Lietuvos elektros rinkos pagrindas yra dvišalės sutartys tarp elektros gamintojų ir tiekėjų. 2003 m. pagal dvišalius tiesioginius kontraktus buvo parduota arti 70 % energijos.

Pagrindiniai elektros gamintojai yra VĮ “Ignalinos atominė elektrinė”, AB “Lietuvos elektrinė”, AB “Vilniaus energija”, AB “Kauno energija”, AB “Klaipėdos energija” elektrinės, UAB “Kauno termofikacinė elektrinė” bei pora pramonės įmonių elektrinių. Kitos elektrinės, tame tarpe ir mažosios hidroelektrinės didmeninėje rinkoje nedalyvauja. Kaip buvo minėta aukščiau, Kauno HE ir

Kruonio HAE elektros rinkoje kaip gamintojos nedalyvauja. Elektrinių metinė elektros gamyba pateikta 1 lentelėje.

2 lentelė Elektros gamyba Lietuvoje (TWh) [14]

|Elektrinės |2000 m. |2001 m. |2002 m. |2003 m. |

|Ignalinos AE |8,42 |11,36 |14,14 |15,48 |

|Lietuvos elektrinė|0,71 |0,82 |0,74 |0,72 |

|Vilniaus elektrinė|0,91 |0,96 |1,08 |1,19 |

|Kauno elektrinė |0,30 |0,44 |0,49 |0,67 |

|Mažeikių elektrinė|0,30 |0,33 |0,30 |0,18 |

|Klaipėdos |0,04 |0,03 |0,03 |0,03 |

|elektrinė | | | | |

|Kauno HE |0,31 |0,28 |0,32 |0,28 |

|Mažosios HE |0,03 |0,04 |0,04 |0,05 |

|Pramonės |0,10 |0,07 |0,15 |0,18 |

|įm.elektrinės | | | | |

2003 metais Lietuvoje pagaminta 19,46 TWh elektros energijos.

Palyginti su 2002 metais elektros gamyba Lietuvoje padidėjo 9,7%.

Pagrindinis elektros gamintojas Lietuvoje – Ignalinos AE pagamino 3/4 visos elektros energijos.

Lietuvos elektros rinkoje pagal elektros energetikos įstatymą veikia dviejų rūšių tiekėjai – visuomeniniai ir nepriklausomi. Visuomeniniais tiekėjais yra skirstomųjų elektros tinklų bendrovės, turinčios tokios veiklos licenzijas, ir jie privalo tiekti elektrą prie tų tinklų prijungtiems vartotojams su Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos suderintomis kainomis. 2003 metais tokių tiekėjų buvo trys: AB

“Rytų skirstomieji tinklai”, AB “Vakarų skirstomieji tinklai” ir Visagino bendrovė.

Laisvaisiais vartotojais, t.y. vartotojais, kurie turi teisę laisvai pasirinkti tiekėją, 2003 metais galėjo būti vartotojai, kurie per 2002

metus suvartojo per 9 GWh. 2004 metais Vyriausybė gali leisti tapti laisvaisiais vartotojais tiems vartotojams, kurie per 2003 metus suvartojo per 3 GWh. Pagal Europos Parlamento ir Europos Tarybos 2002 metų direktyvą, nuo 2004 m. liepos Europos Sąjungos šalyse visi ne buitiniai vartotojai turi teisę pasirinkti tiekėją, o nuo 2007 m. liepos – visi vartotojai [14].

2003 metais Lietuvoje buvo 28 laisvieji vartotojai ir jiems pagal dvišalius kontraktus buvo parduota apie 26% energijos, t.y. per 1,8 GWh.

AB „Lietuvos energija” elektros rinkoje atlieka elektros perdavimo sistemos operatoriaus ir elektros rinkos operatoriaus (administratoriaus)

funkcijas. t.y.:

• Vyriausybės nustatytų viešuosius interesus atitinkančių paslaugų supirkimą ir realizaciją;

• rinkos administravimą;

• energijos kiekių ir kainų skaičiavimą bei su tuo susijusios informacijos pateikimą rinkos dalyviams.

Be dvišalių kontraktų Lietuvos elektros rinkoje energija prekiaujama aukcione ir centralizuotai realizuojant energiją, pagamintą teikiant viešuosius interesus atitinkančias paslaugas. Viešuosius interesus atitinkančiai elek…tros gamybai Vyriausybės sprendimu yra priskiriama elektra, pagaminta naudojant atsinaujinančius ir atliekinius energijos išteklius, termofikacinių elektrinių pagaminta elektra, kai tiekiama šiluma į miestų centralizuoto šilumos tiekimo tinklus, o taip pat Vyriausybės nustatytose elektrinėse, kuriose elektros gamyba būtina energetikos sistemos rezervui ir atominės elektrinės saugumui užtikrinti. 2003 metais tokia elektra sudarė apie 17% visos rinkoje parduotos elektros energijos.

Tokios elektros gamintojams elektros kaina yra nustatyta, o termofikacinėms elektrinėms ūkio ministerija nustato ir metines pardavimo kvotas. Virš kvotų elektrinių pagamintos energijos kaina nereguliuojama, t.y. ją nustato konkurencinė rinka [15].

3 lentelė Elektros gamyba ir vartojimas Lietuvoje (TWh) [8]

| |2000 m. |2001 m. |2002 m. |2003 m. |

|Gamyba |11,41 |14,72 |17,71 |19,46 |

|Elektrinių savos |1,37 |1,49 |1,61 |1,60 |

|reikmės | | | | |

|Nuostoliai el. |1,28 |1,42 |1,43 |1,41 |

|tinkluose | | | | |

|Galutinis |6,91 |7,24 |7,51 |7,94 |

|vartojimas: | | | | |

|Pramonės |3,27 |2,85 |2,96 |3,02 |

|Transporto |0,07 |0,07 |0,06 |0,02 |

|Žemės ūkio |0,23 |0,15 |0,15 |0,15 |

|Gyventojų |1,77 |1,82 |1,84 |1,97 |

|Prekybos ir kitų |1,57 |2,36 |2,50 |2,78 |

Aukcione 2003 m. parduota apie 13% energijos.

Jau 2003 metais pradėta elektros prekybos su visais elektros gamintojais ir elektros eksporto ir importo kasvalandinė energijos apskaita. Per 2004 metus, tikimasi, bus baigta įrengti kasvalandinė elektros apskaita bei informacinė sistema ir su skirstomaisiais tinklais, o. nuo kitų metų Lietuvoje bus sukurtos tokios pat techninės sąlygos ir informacinė sistema elektroninei elektros prekybai, kokia yra Europos

Sąjungos šalyse.

Deja, Lietuvos elektros rinka yra per maža, kad ji būtų veiksminga.

Paprastai laikoma, kad elektros rinkoje per metus reikia parduoti 250 –300

TWh. Tuo tarpu Lietuvoje parduodama žymiai mažiau. Todėl, norint pasinaudoti konkurencinės elektros rinkos privalumais, Lietuvai reikėtų įsijungti į didesnę elektros rinką. Vienas iš kelių – sukurti bendrą

Baltijos elektros rinką. Nuo 2005 metų AB „Lietuvos energija” bus sukūrusi sąlygas Lietuvos dalyvavimui bendroje Baltijos elektros rinkoje. Deja, realios bendros Baltijos elektros rinkos veikimas priklauso ne tik nuo AB

„Lietuvos energija”. Bendrai Baltijos elektros rinkai veikti trukdo nesuderinti Baltijos šalių teisinei aktai.

Baltijos šalių energetikos reguliatoriai 2002 metais susitarė dėl bendrų kainodaros ir jos reguliavimo principų. Baltijos šalių Vyriausybių vadovai dar 1999 metais sutarė, kad reikia kurti bendrą Baltijos elektros rinką. Dabar reikia susitarti Baltijos Vyriausybėms dėl elektros rinkos atvėrimo ir prekybos bendrų principų su ne Europos Sąjungos šalimis (Rusija ir Baltarusija). Tikimasi, kad 2005 metais bus padaryti realūs praktiniai žingsniai ir bendroje Baltijos elektros rinkoje [15].

Europos Sąjungos siekis – sukurti vieną bendrą Europos elektros rinką.

Todėl bendra Baltijos rinka būtų kaip tarpinis etapas, pasirengimas ir patirties prekiauti elektra rinkoje sukaupimas.

Prekyba elektra rinkoje, nors ir ne kaip Europos Sąjungoje, veikia. AB

„Lietuvos energija” sėkmingai plečia elektros eksportą į Baltarusiją,

Rusiją, Latviją, Estiją bei Lenkiją. Metinis elektros energijos eksportas nuo 1,48 TWh 2000 metais padidėjo iki 7,53 TWh 2003 m.

4 lentelė El…ektros eksporto į kaimynines šalis dinamika (TWh) [14]

|Šalis |2000 m. |2001 m. |2002 m. |2003 m. |

|Baltarusija |0,72, |2,06 |3,06 |4,04 |

|Rusija |0 |0,82 |2,32 |2,39 |

|Kaliningrado | | | | |

|sritis) | | | | |

|Latvija |0,63 |1,11 |0,98 |0,55 |

|Estija |0,14 |0,18 |0,13 |0,06 |

|Lenkija |0 |0 |0,30 |0,49 |

|Iš viso |1,48 |4,16 |6,79 |7,53 |

4.7 Apsirūpinimo elektra patikimumo užtikrinimas

Paskutiniojo dešimtmečio elektros ūkio reformos buvusias vertikaliai integruotas energetikos kompanijas – energetikos sistemas išskaidė į kelias atskiras bendroves, kartais turinčias skirtingus savininkus, tačiau dalyvaujančias vieningame ir sudėtingame technologiniame procese. Nauja energetikos sistemų struktūra egzistuoja per trumpai, kad būtų suderintos sistemų valdymo procedūros, jų kriterijai, ypač avarinėse situacijose, kurios pasitaiko ne dažnai. Avarijų Amerikoje bei Danijoje-Švedijoje analizė parodė, kad reikia peržiūrėti apsaugos ir automatikos kai kuriuos aspektus.

Bet kurios šalies apsirūpinimo energija patikimumo užtikrinimo svarbi priemone, kaip deklaruoja Pasaulio energetikų taryba, – įvairovė: kuro rūšių, tiekimų, technologijų. Europos Sąjungos nuostata – kiekviena šalis turi užtikrinti elektros paklausos ir elektros gamybos balansą. Lietuva, nors ir neturi pakankamai savų energijos išteklių, tačiau užtikrina patikimą aprūpinimą elektra. Čia svarbus vaidmuo tenka Ignalinos AE, nes atominės elektrinės priskiriamos vietinius energijos ištekius naudojančioms. O Ignalinos AE pagamina per tris ketvirtadalius visos elektros šalyje.

Artėjant Ignalinos AE uždarymui labai suaktyvėjo investuotojai, ketinantys statyti vėjo elektrines. Tai vietiniai energijos ištekliai, tačiau nepatikimi – vėjo elektrinių rezervavimui reikia turėti manevringų galių. Lietuvoje tuo, praktiškai, gali būti tik Lietuvos elektrinės blokai, tačiau jie turi turėti galimybę tiek savo galia didinti, tiek mažinti.

Todėl reikės daugiau neekonomiškai sudeginti kuro, bus daugiau teršalų.

Svarbi priemonė patikimumui padidinti yra Lietuvos ir Lenkijos elektros tinklų sujungimas. Pagal atliktą EBRD finansuotą studiją šio projekto kaina 424 milijonai eurų. 2003 metų birželyje Lietuvos ir Lenkijos

Vyriausybių vadovai bendru laišku kreipėsi į Europos komisijos prezidentą dėl finansinės paramos projektui įgyvendinti. Europos komisijos prezidentas patvirtino, kad projektas Europos Sąjungai svarbus, galima tikėtis finansinės paramos, tačiau paragino ieškoti ir kitų finansavimo galimybių.

2003 metų gruodyje projektas buvo įtrauktas į “greito starto” (quick start)

programą. Deja, Lenkijai šis projektas nėra pirmos svarbos, tuo tarpu

Lietuvos ir Lenkijos elektros tinklų sujungimas – tai ne tik tiekimo patikimumo padidinimas, bet ir Baltijos elektros rinkos vartai į Europos

Sąjungos rinką..

4.8 Energijos poreikių prognozės

Energijos poreikių prognozavimo metodologija remiasi maksimaliai tiksliu 1996 m. energijos sąnaudų ir jas lemiančių veiksnių tarpusavio ryšių nustatymu bei jų kitimo iki 2020 m. prielaidomis. Prognozavimui naudotas plačiai Vakaruose taikomas energijos poreikių analizės modelis

(MAED), kuris leido nustatyti galutinės energijos poreikius atsižvelgiant į įvairių veiksnių įtaką jiems. Analizės modelyje energijos suvartojimas buvo detalizuojamas ne tik pagal ūkio šakas (pramonę ir jos šakas, žemės ūkį, transportą, paslaugų sritį ir namų ūkį), bet ir pagal procesus pramonės šakose, transporto sistemos elementus, gyventojų socialinius poreikius.

Nustačius socialinius, ekonominius ir technologinius rodiklius ir matematiškai aprašius jų ryšius su energijos vartojimo mastais, buvo atlikti gautų prognozių jautrumo tyrimai ir nustatyti perspektyviniai energijos poreikiai, atitinkantys labiausiai tikėtinus šalies ūkio raidos scenarijus. Didžiausią įtaką energijos poreikiams turi BVP didėjimo tempai, ekonomikos struktūros pokyčiai ir energijos vartojimo efektyvumas.

Perspektyviniai galutinės energijos poreikiai buvo detalizuoti pagal ūkio šakas ir energijos rūšis. Visais šiais atvejais buvo atsižvelgta į energijos taupymo galimybes konkrečiose ūkio šakose. Nustatant taupymo galimybes, vadovautasi duomenimis, kurie buvo pateikti 1996 m. Lietuvos

Respublikos Vyriausybės patvirtintoje Nacionalinėje energijos vartojimo efektyvumo didinimo programoje. Bendras energijos vartojimo efektyvumo padidėjimas nustatytas pagal energijos intensyvumo, t.y. galutinės energijos, sunaudotos BVP vienetui, sumažėjimą.

Prognozuojamo laikotarpio pabaigoje lėto ekonomikos augimo atveju būtų mažiausi energijos poreikiai ir didžiausias energijos intensyvumas. Tačiau greito ekonomikos augimo atveju bus didžiausi energijos poreikiai ir efektyviausiai vartojama energija. Visais atvejais galutiniai energijos poreikiai 2020 m. neviršija 1990 m. poreikių. Didelio energijos vartojimo efektyvumo atveju energijos intensyvumas mažės sparčiai ir 2020 m.

intensyvumo indeksas sudarys 44-47% palyginti su 1990 m., o nuosaikios ekonomikos plėtros atveju bus 61%.

Jei Ignalinos AE abu blokai būtų sustabdyti, pirminės energijos (kuro, šilumos, elektros) poreikiai prognozuojamo laikotarpio pabaigoje būtų apie

5% mažesni dėl didesnio Ignalinos AE pakeičiančių elektrinių naudingumo koeficiento. Tačiau organinio kuro šiuo atveju reikės 30% daugiau. Šį prieaugi iš esmės kompensuotų gamtinės dujos ir mazutas.

4.9 Perspektyvios elektrinės

Atlikta techninė ir ekonominė analizė rodo, kad, jeigu reikėtų naujų galių, modernizavus turimas šilumines elektrines, pigiausias elektros energijos gamybos šaltinis būtų kombinuoto ciklo termofikacinės elektrinės, mažos termofikacinės elektrinės su dujiniais vidaus degimo varikliais ar dujų turbinomis ir nauja kombinuoto ciklo dujų turbininė elektrinė (KCDTE).

Atsižvelgiant į organinio kuro rinką, gali pasiteisinti Neries kaskados bei

Nemuno vidurupio naujų hidroelektrinių statyba. Tačiau šių hidroelektrinių statybos galimybę ribos aplinkosaugos, žemės nuosavybės, paminklosaugos ir kiti reikalavimai, be to, jų galia vertinama tik 170 MW, todėl jų Įtaka galių balansui yra nedidelė.

Lietuvos elektrinė yra pritaikyta naudoti įvairų kurą (dujas, mazutą ir iš dalies orimulsiją) ir nepriklauso nuo vienintelio kuro šaltinio.

Todėl ji artimiausius dešimtį metų tarnaus kaip patikimas, energijos pusiau piko, šaltinis, galios rezervas, o ateityje ir bazinės energijos šaltinis.

Galutinį generuojančio šaltinio, pakeisiančio pirmąjį Ignalinos AE bloką, pasirinkimą lems patikslinta mažiausių sąnaudų analizė bei kitų ekonominių, finansinių ir aplinkosaugos aspektų įvertinimas.

4.10 Energetikos strategijos tikslai

Nustatant pagrindinius Nacionalinės energetikos strategijos tikslus, buvo atsižvelgta į Europos asociacijos sutarties, Energetikos chartijos sutarties, kitų tarptautinių sutarčių ir įsipareigojimų esminius reikalavimus bei nuostatas energetikos srityje, taip pat į Europos Sąjungos bei atskirų jos šalių narių energetikos politikos formavimo principus.

Atsižvelgiant į pagrindinius energetikos politiką formuojančius veiksnius, nustatomi šie Lietuvos energetikos strateginiai tikslai:

1. Patikimas, saugus energijos tiekimas mažiausiomis išlaidomis;

2. Energijos vartojimo efektyvumo didinimas;

3. Energetikos valdymo tobulinimas ir rinkos ekonomikos principų diegimas energetikoje;

4. Neigiamo poveikio aplinkai mažinimas, branduolinės saugos reikalavimų užtikrinimas;

5. Galutinė Lietuvos energetikos integracija į Europos Sąjungos energetikos sistemas;

6. Regioninis bendradarbiavimas ir kooperacija.

Norint laiku įgyvendinti šiuos tikslus, būtina sukurti reikiamą teisinę infrastruktūrą ir institucijas. Tai turi būti padaryta per artimiausius trejus metus. 5.

Šiluminės elektrinės ir jų klasifikavimas

Elektrine vadinamas įrenginys, kuriame gamtinių išteklių energija verčiama elektros bei šilumos energija. Priklausomai nuo pirminės energijos rūšies (naudojamo kuro) elektrinės skirstomos į šilumines, atomines, saulės, vėjo, geotermines, potvynių. Šluminės elektrinės – tai tokios elektrinės, kuriose naudojama organinio kuro ( anglių, naftos produktų, durpių, medienos ir t.t.) energija. Tai labiausiai paplitęs elektrinių tipas. Šiluminės elektrinės yra ganėtinai įvairios, todėl jos skirstomos į grupes, pagal tam tikrus požymius. Labai svarbus šiluminei elektrinei yra kuras, pagal jį ŠE skirstomos į :

( kietojo,

( skystojo,

( dujų,

( mišraus kuro.

Priklausomai nuo variklių, esančių elektrinėje, ŠE yra klasifikuojamos į:

( garo turbinų;

( dujų turbinų;

( vidaus degimo variklių.

Pagrindinės yra garo turbinų šiluminės elektrinės. Priklausomai nuo garo parametrų, jos skirstomos į:

( blokines;

( neblokines su skersiniais ryšiais.

Priklausomai nuo vartotojams teikiamos energijos rūšies ŠE skirstomos į:

( kondensacines elektrines ( KE ), gaminančias ir tiekiančias tik elektros energiją;

( termofikacines elktrines ( TE ), kombinuotai gaminančias elektros ir šilumos energiją. (9(

Prilausomai nuo pastato įrenginių komponavimo, ŠE skirstomos į :

( uždaro;

( atviro;

( pusiau atviro tipo elektrines.

Atviro tipo elektrinėse beveik visi pagrindiniai įrenginiai montuojami lauke. Tokias elektrines galima statyti tik švelnaus klimato vietovėse, todėl visos Lietuvos ŠE – uždaro tipo.

5.1Šilumos energijos gamyba ir tiekimas

Šiluminė energetika – šiluminės technikos šaka, apimanti šiluminės energijos virtimo kitokiomis energijos rūšimis, būdus. Šiluminė energija verčiama daugiausiai mechanine arba elektros. Jos vertimas mechanine energija pagrįstas darbo kūno ( dujų arba garų ) savybe atlikti mechaninį darbą, kai keičiasi jo tūris.

Centralizuotos šilumos tiekimo sistemos aprūpina vartotujus žemo ir vidutinio potencialo šiluma ( iki 350 laipsnių ). Šiluma yra viena iš energijos rūšių, todėl pagrindines šilumos energijos tiekimo problemas reikia spręsti kartu su elektros energijos bei dujų tiekimo problemomis.

Energijos tiekimo sistema susideda iš šių elementų :

( šilumos šaltinio;

( šilumos tinklų;

( abonentinių įvadų;

( vietinių šilumos naudojimo sisitemų. (1(

Šiluma tiekiama į gyvenamuosius, visuomeninius, pramoninius pastatus buitinėms reikmėms ( šildymui, vėdinimui, karštajam vandentiekiui ), technologinėms reikmėms. Šilumos tiekimas skirstomas į vietinį ir centrinį.

Vietinio tiekimo sistema apima vieną arba keletą pastatų, centrinio –

gyvenamąjį arba pramoninį rajoną. Centrinio šilumos tiekimo pranašumai lyginant su vietiniu yra :

( mažiau suvartojama kuro;

( mažesnės ekspoatacijos išlaidos;

Šiluminė elektrinė – elektrinė, verčianti organinio kuro arba Žemės gelmių šiluminę energiją elektros energija. Kuras – anglys, mazutas, gamtinės dujos, durpės, skalūnai. Žemės gelmių šiluminę enegiją elektros energija verčia geoterminė elektrinė. Jose dažniausiai yra naudojamos garo turbinos. Jų garo katiluose, naudojant šiluminio kuro energiją, gaminami didelio slėgio vandens garai.

Jie suka turbinai rotorius, sujungtus su elektros generatorių ( paprastai sinchroninių ) rotoriais. Jų naudingumo koeficientas siekia 40%, galia iki 3000 MW. Garo turbinų elektrinė, kurioje įtaisytos kondensacinės turbinos ( jų panaudoto garo šilumos nevartoja išorinis vartotojas ), vadinama kondensacine elektrine.

Garo turbinų elektrinė, kurioje įrengtos termofikacinės turbinos ir kuri teikia panaudoto garo šilumą pramoniniams ir buitiniams vartotojams, vadinama termofikacine elektrine. Elektrinė, kurios generatorių suka dujų turbinos, vadinama dujų turbinų elektrine.

Tokios elektrinės vartoja degiąsias dujas arba skystąjį kurą. Dujų turbinų elektrinės naudingumo koeficientas 26-28%, galia – keli šimtai megavatų. Šios elektrinės paprastai paleidžiamos veikti per elektros apkrovos pikus. Dvejopas ( ir dujų, ir garo ) bendru rėžimu dirbančias turbinas turinčių elektrinių naudingumo koeficientas siekia 42-

43%. Tokia elektrinė dažnai dirba kaip termofikacinė [13].

5.2 Kuras

Šiluminėse elektrinėse naudojama organinio kuro energija, ją transformuojant į elektros energiją bei šilumą. Pagal savo fizikinę būseną organinis kuras skirstomas į kietąjį, skystąjį ir dujinį. Prie kietojo kuro priskiriama mediena, durpės, rusvosios ir akmens anglys, antracitas, koksas, skalūnai ir kt. Skystasis kuras yra nafta, mazutas, žibalas, benzinas, gazolis ir t.t. Prie dujinio kuro priklauso gamtinės, generatorinės, koksavimo, aukštakrosnių dujos ir kt.

Kuras apibūdinamas tokiomis pagrindinėmis savybėmis kaip degimo šiluma, drėgnumu, peleningumu bei išsiskyrusių lakiųjų medžiagų kiekiu.

Kietasis kuras. Kaitinant skaidosi termiškai nepatvarios kietojo kuro organinių junginių molekulės ir išsiskiria dujiniai skaidymosi produktai, vadinami lakiosiomis kuro medžiagomis. Juo mažesnis kuro suanglėjimo laipsnis, tuo daugiau jame termiškai nepatvarių molekulių ir tuo daugiau išsiskiria lakiųjų mežiagų. Daugiausia lakiųjų medžiagų išsiskiria iš medienos – apie 85% jos degiosios masės, mažiausiai – iš antracito ( 2-9%

). Išsiskyrus lakiosioms medžiagoms, lieka kietas kuro likutis, vadinamas koksu. Didžiąją jo dalį sudaro anglis – maždaug 95-98%. Lakiosios medžiagos sudega kūryklos erdvėje sudarydamos liepsną. Jų užsidegimo temperatūra žemesnė negu kokso, todėl jos užsidega pirmosios ir padeda degti koksui.

Mediena, kaip kuras naudojama tik mažose katilinėse. Dažniausiai deginamos medžio apdirbimo įmonių atliekos. Įvairių medžių veislių medienos degiosios masės sudėtis maždaug vienoda. Joje visiškai nėra sieros, o pelenų – tik iki 1%. Tik ką nukirstoje medienoje yra 50% ir daugiau drėgmės. Medienos degimo šiluma mažai priklauso nuo medžių veislės, bet labai priklauso nuo jų drėgnumo. Jos naudojamosios masės degimo šiluma paprastai būna ne didesnė kaip 12500 kJ/kg. Iš medienos lakiųjų medžiagų išsiskiria labai daug – 85%, todėl ją lengva uždegti ir deginti.

Durpės – geologiniu požiūriu jauniausias kasamas kuras. Jos laikomos pirmąja augmenijos likučių anglėjimo stadija. Pagal kasimo būdą yra gabalinės ir trupininės durpės. Ekonomiškiausiai ir našiausiai kasamos trupininės durpės. Degiojoje durpių masėje anglies yra daugiau negu medienoje, deguonies mažiau, mažiau išsiskiria lakiųjų mežiagų – 70%.

Durpių peleningumas, palyginti, nedidelis tik apie 10%, tačiau jos yra labia drėgnos. Tik iškastų durpių drėgnumas 85-90%, todėl jos visuomet džiovinamos ore. Durpių degimo šiluma priklauso nuo jų drėgnumo ir yra nelabai didelė ( 8500-12000 kJ/kg ).

Anglys skirstomos į rusvąsias, akmens anglis ir antracitą. Toks skirstymas yra apytikslis, nes ryškių ribų tarp šių rūšių anglių nėra.

Rusvosios anglys yra augmenijos likučių tolesnio anglėjimo produktas, kuriame, palyginti su durpėmis, yra mažiau vandenilio bei lakiųjų medžiagų

( 40-50% ), daug drėgmės ( iki 50% ir daugiau ). Rusvosiose anglyse daug pelenų – 10-40%. Dėl didelio išorinio balasto rusvųjų anglių degimo šiluma yra tarp 6300 ir 17000 kJ/kg. Jos, kaip ir kai kurių rūšių akmens anglys, linkusios šūsnyse savaime užsidegti. Rusvosios anglys – mažavertis kuras, todėl naudojamos netoli jų iškasimo vietos.

Akmens anglys yra dar didesnio suanglėjimo laipsnio produktas. Jose daug anglies 75-90%. Kadangi nelabai higroskopiškos, tai jose yra mažiau drėgmės 4-15%. Lakiųjų medžiagų išsiskiria 10-45%. Degimo šiluma didelė – 21000-29300 kJ/kg. Antracitu vadinamas pradinės medžiagos didžiausio suanglėjimo laipsnio produktas. Jo degiojoje masėje yra 90-94% anglies. Iš antracito išsiskiria mažiausiai lakiųjų medžiagų 2-9%, todėl jis sunkiai užsidega. Antracite mažiau drėgmės apie 6%, jo pelenigumas – iki 20%, degimo šiluma gana didelė – 25000-270200

kJ/kg ( didesnė degimo šiluma yra tik kai kurių liesų akmens anglių, kuriose yra …daugiau vandenilio ).

Skalūnai išskiria labai daug lakiųjų mežiagų – 80%. Būdinga tai, kad skalūnuose labai daug mineralinių priemaišų – iki 70% jų sausosios masės.

Skalūnams degant šios mineralinės priemaišos skaidosi, išskirdamos CO2 ir daug pelenų. Skalūnų degimo šiluma maža 5800-10300 kJ/kg. (7(

Skystasis kuras. Įvairių rūšių skystasis kuras gaunamas perdirbant naftą. Distiliuojant iki 300-3700C temperatūros įkaitintą naftą, išskiriamos skirtingoje temperatūroje besikondensuojančios frakcijos:

suskystintosios dujos ( išeiga apie 1% ), benzinas (apie 15% 30-1800C

temperatūroje ), žibalas ( apie 18% 180-3500C temperatūroje ). Sunkusis likutis, kurio virimo pradžos temperatūra 330-3500C, vadinama mazutu. Tai tirštas skystis, kurio savybės labia skiriasi nuo pradinės naftos savybių.

Mazuto klampumas mažėja kylant jo temperatūrai, todėl prieš išpilant iš cisternų ar transportuojant vamzdžiais mazutą reikia pašildyti. Katiluose dažniausiai naudojamas 40 ir 100 markių mazutas. Mazute yra daug anglies 80-

86% ir vandenilio 10-12%, mažai palenų – iki 0,3% ir drėgmės – 1-3%.

Kadangi mažai balasto, tai mazuto degimo šiluma labia didelė – 38500-41000

kJ/kg. Priklausomai nuo sieros kiekio mazutas skirstomas į mažai sieringą (

iki 0,5% ), sieringą ( 0,5-2,0% ) ir labai sieringą.

Dujinis kuras. Kaip energetinis dujinis kuras naudojamos natūralios gamtinės ir dirbtinės dujos. Gamtinės dujos skirstomos į dvi grupes:

grynųjų dujų telkinių ir naftos gręžinių dujas ( šalutines dujas ). Įvairių telkinių gamtinių dujų sudėtis nevienoda, bet visais atvejais jose labia daug metalo ( 75-98% ). Aukštesniųjų angliavandenių – etano, propano, butano ir kt. – gamtinėse dujose nedaug, ir bendras jų kiekis ne didesnis kaip 10%. Vidutinio balasto gamtinėse dujose nedaug: anglies (IV) oksido

CO2 – 0,1-1,0%, azoto – 1-14%. Gamtinių dujų degimo šiluma labai didelė (

apie 35000 kJ/m3 ). Palyginus su kietuoju ir skystuoju kuru, dujinis kuras turi daug pranašumų: dujas patogu transportuoti vartotojams, kūryklose jas lengva sumaišyti su oru, degimo procesą

Elektroenergetika – tai svarbi šalies ūkio šaka, nes be jos negali normaliai funkcionuoti šalies ūkis bei socialinis gyvenimas. Lietuvoje veikia trijų tipų elektrinės: Atominė ( AE ) – 77% visos gaminamos elektros energijos; šiluminės ( ŠE) – 16%; hidroelektrinės ( HE ) – 7%. Lietuva, neturėdama savų pirminių energetinių išteklių tapo elektros energiją eksportuojančia šalimi ( 40-50% pagamintos elektros energijos yra eksportuojama ). Dabar šalies elektrinėse daugiausia naudojamas branduolinis kuras ir gamtinės dujos. Visos šalies elektrinės sujungtos aukštos įtampos laidais į vieną sistemą, o ši sujungta su kaimyninių valstybių energetinėmis sistemomis.

5.3 Lietuvos šiluminės elektrinės

Galima išskirti tris pagrindines pajėgiausias šilumines elektrines

Lietuvos teritorijoje: Lietuvos, Mažeikių bei Vilniaus.

Lietuvos elektrinė. Elektrinė pastatyta pusiaukelėje tarp Vilniaus ir

Kauno, šalia automagistralės Vilnius-Kaunas. Tai didžiausia šiluminė-

kondensacinė elektrinė Lietuvoje. Jos įrengtoji elektros galia – 1800 MW, šiluminė galia – 574 MW. Elektrinėje naudojamas kuras: dujos, mazutas, oremulsija. Iki 1993 m. visi Lietuvos elektrinės energetiniai blokai galėjo dirbti tik kondensaciniu režimu. Nuo 1993 m. energetinis blokas Nr. 1 ( 150

MW galios ), o nuo 1994 m. ir energetinis blokas Nr. 2 ( 150 MW galios )

gali dirbti ir termofikaciniu režimu. Šiuo metu Lietuvos elektrinė yra atominės elektrinės rezervas.

Mažeikų elektrinė. Pradėjo veikti 1979 m. pabaigoje. Elektrinė pastatyta Mažeikių naftos perdirbimo įmonės energetiniams poreikiams tenkinti. Elektrinės įrengtoji elektros galia – 194 MW, šiluminė galia –

562 MW. Deginamas kuras-mazutas. 1993-1999 metais Mažeikių elektrinės gamybos apimtis mažai keitėsi, ji svyravo apie 450 GWh per metus. 1999

metais Mažeikių elektrinė pagamino 373 GWh elektros.

Vilniaus elektrinė. VE vienija dvi termofikacines elektrines: VE-2 bei

VE-3. Abiejų elektrinių direkcija ir visi padaliniai bendri, išskyrus katilų bei turbinų cechus. Abi elektrinės susietos principine schema.

VE-2. Elektrinė pastatyta po Antrojo pasaulinio karo, pietvakarinėje

Vilniaus dalyje, ir turėjo tenkinti padidėjusias pokario metais energijos reikmes. Šiuo metu elektrinės garo ir vandens šildymo katilai kūrenami mazutu bei gamtinėmis dujomis. Mazutas į elektrinę tiekiamas geležinkeliu.

Išpylimo estakadoje telpa 13 geležinkelio cistemų, o saugyklos rezervuaruose galima sukaupti apie 23000 t mazuto. Vanduo technologinėms reikmėms imamas iš Neries. Jis valomas ir minkštinamas inechaniniais ir aktyvuotos anglies filtrais katijonuojant H-Na metodu. Geriamąjį vandenį buities reikalams tiekia miesto vandentiekis.

Elektros energija į miesto elektros tinklus ir energetikos sistemą perduodama kabelių ir oro elektros linijomis per 110/35 kV atvirąja ir 6 kV

uždarąja skirstyklas. Elektrinės reikmėms tenkinti yra 6,0-0,5-0,4 kV

uždara skirstykla. VE-2 termofikacijos įrenginiai yra nuosekliai sujungti su analogiškais VE-3 įrenginiais, tačiau gali veikti autonomiškai.

Elektrinėje yra keturi PTVM-100 ir trys KVGM-100 vandens šildymo katilai, kūrenami gamtinėmis dujomis ir mazutub [10].

Grąžinamas iš miesto silumos tinklų vanduo iš dalies pašildomas turbinų

kondensatoriuose ir tinklo vandens šildytuvuose. Po to vanduo tinklų siurbliais gali būti nukreiptas į VE-3 termofikacijos įrenginius arba tiekiamas į miesto šilumos tinkles per vandens šildymo katilus, priklausomai nuo oro temperatūros.

VE-3. Didėjant Vilniaus gyventojų skaičiui ir augant pramonės potencialui, pagal parengtą perspektyvinę šilumos tiekimo schemą buvo numatyta statyti naują termofikacinę elektrinę. Aikštelė jai buvo parinkta

Vilniaus pietvakarineje dalyje, apie 13 km atstumu nuo miesto centro. Pagal projektą buvo numatyta sumontuoti du analogiškus energetinius blokus bendros 360 MW ir 520 Gcal/h ( 605 MW ) šiluminės galios. Elektrinės katilai kūrenami mazutu ir gamtinėmis dujomis. Mazuto ūkio saugyklos 4

rezervuaruose galima sukaupti apie 700001 mazuto. Gamybos reikalams vanduo imamas iš Neries. Vandens paruošimo ir valymo ūkį, šilumos tinklų vandens ir kitiems nuostoliams kompensuoti, sudaro druskų šalinimo, kondensato bei tepaluoto vandens valymo, katilų ir regeneracinių oro šildytuvų plovimo, rūgštaus ir šarminio vandens neutralizavimo įrenginiai. Kondensatorių aušinimui įrengta apytakinė vandens sistema su dviem aušinimo bokštais, cirkuliacijos siurbliais ir vandens cheminio apdo…rojimo įrengimais [10].

VE-2 ir VE-3 termofikacinės schemos įrenginiai sujungti nuosekliai, atstumas tarp jų – 5,8 km. Grįžtantis iš miesto šilumos tinklų vanduo, iš dalies pašildytas VE-2 turbinų kondensatoriuose ir boilerinės šildytuvuose,

VE-2 tinklo siurbliais nukreipiamas į VE-3 termofikacinių turbinų tinklo vandens šildytuvus, kur gali būti įšildytas iki 114 °C. Iš VE-3 šis vanduo tinklo siurbliais grąžinamas į VE-2, kur, priklausomai nuo aplinkos oro temperatūros, gali būti dar šildomas vandens šildymo katiluose arba maišant su grąžinamu iš šilumos tinklų vandeniu, grafike numatytos temperatūros, tiekiamas į miesto šilumos tinklus.

5.4 Šiluminių elektrinių perspektyvos Lietuvoje

Greta Ignalinos AE bus eksplotuojamos hidroelektrinės, Vilniaus TE-3

ir Kauno TE (termofikaciniu režimu ). Lietuvos elektrinė, dirbant bent vienam Ignalinos AE blokui ir esant ribotam pelningam eksportui, būtų naudojama tik kaip rezervinės galios šaltinis ir manevrinio galingumo poreikių tenkinimui. Kruonio HAE greta paros reguliavimo tikslinga naudoti ir savaitinio reguliavimo režime, tačiau jos vieta šalies elektros energetikos sistemoje priklausys nuo kitų tarptautinių projektų ( Baltijos žiedo, elektros perdavimo linijos į Lenkiją ir pan.) realizavimo eigos ir elektros energijos eksporto apimčių.

Atlikta techninė-ekonominė analizė rodo, kad, prireikus naujų galingumų, po turimų šiluminių elektrinių modemizacijos pigiausias elektros energijos gamybos šaltinis būtų kombinuoto ciklo termofikacinės elektrinės mažos termofikacinės elektrinės su dujiniais vidaus degimo varikliais ar dujų turbinomis ir nauja kombinuoto ciklo dujų turbininė elektrinė ( KCDTE

). Priklausomai nuo padėties organinio kuro rinkoje gali pasiteisinti

Neries kaskado bei Nemuno vidurupio naujų hidroelektrinių statyba. Tačiau bendra šių HE galia vertinama tik 170 MW, todėl jų įtaka galių balansui yra nedidelė.

Lietuvos elektrinė yra pritaikyta vartoti įvairų kurą ( dujas, mazutą bei oremulsiją) ir nepriklauso nuo vienintelio kuro šaltinio. Todėl

Lietuvos elektrinė artimiausius dešimt metų tarnaus kaip patikimas, pusiau pikinės energijos šaltinis, galios rezervas, o ateityje ir bazinės energijos šaltinis. Tačiau galutinis generuojančio šaltinio, pakeičiančio pirmąjį Ignalinos AE bloką, pasirinkimas priklausys nuo patikslintos mažiausių sąnaudų analizės bei įvertinus kitus ekonominius, finansinius ir aplinkosauginius aspektus. (4(

6. Išvados

Kadangi vietinių energijos išteklių nepakanka, Nacionalinės energetikos strategijos esminiu elementu tampa efektyvus energijos išteklių vartojimas ir taupymas. Įgyvendinant ir periodiškai tikslinant Nacionalinę energijos vartojimo efektyvumo didinimo programą, pagrindinės veiklos kryptys bus:

• tobulinti teisės ir norminius aktus;

• diegti pažangias technologijas ir energijos taupymo priemones;

• įdiegti energijos išteklius ir energijos taupymą skatinančią kainodarą;

• sudaryti palankias sątygas energijos taupymo investicijoms;

• stiprinti mokslinę, informacinę ir švietėjišką veiklą.

Energijos išteklių taupymo tikslams įgyvendinti artimiausiu metu būtina parengti energijos taupymo įstatymą. Įsteigto Energijos taupymo fondo lėšos, vietinės ir užsienio investicijos bei užsienio dovanotos lėšos turėtų būti efektyviai naudojamos energijos taupymo ir efektyvaus vartojimo programoms finansuoti, vietinių, atsinaujinančių ir atliekinių išteklių naudojimo priemonėms diegti ir plėtoti.

Lietuvos elektros energijos sektorius yra toliau restruktūrizuojamas.

AB ”Lietuvos energija” reorganizuojama, atskiriant elektros gamybos, perdavimo bei paskirstymo ir ne pagrindinės veiklos sritis. Tai įgalins atskirti sąskaitas įvairiose veiklos grandyse ir sudaryti sąlygas toliau liberalizuoti šį sektorių.

Lietuvos elektros rinka bus palaipsniui atverta tarptautiniu mastu.

Pirmiausia yra numatyta integracija į bendrąją Baltijos rinką, kuri šiuo metu yra kuriama, tada bus integruojamasi į Vakarų Europos ir Skandinavijos šalių rinkas.

Bendros dujų, elektros energijos rinkos sukūrimas, integracija į

Vakarų Europos energetikos sistemas ir konkurencijos skatinimas leis padidinti energijos generavimo ir perdavimo efektyvumą – taip bus tuo mažinama jos savikaina, užtikrintas patikimas energetikos sistemos funkcionavimas, alternatyvus energijos tiekimas.

Infrastruktūros plėtra ir perspektyviniai planai susiję su gamtinių dujų perdavimo sistemų magistralinių dujotiekių našumu, kuris yra toks, kad galės tenkinti ir esamų, ir būsimų vartotojų poreikius. Toliau plėtojant dujų sistemą, prie jos bus prisijungiami nauji vartotojai, didinamas tiekimo patikimumas ir sprendžiamos problemos, susijusios su Ignalinos AE

uždarymu. Po Ignalinos AE uždarymo planuojama atominį kurą pakeisti dujomis. Tuo tikslu planuojama modernizuoti esančias sistemas ir pastatyti naujus dujų vamzdynus. Kadangi Lietuvos dujų tinklai nėra sujungti su

Vakarų Europos dujų tinklais, todėl nėra jokios kitos realios gamtinių dujų tiekimo alternatyvos

Siekiant užtikrinti elektros energijos gamybos sistemos darbo patikimumą bei tiekimo saugumą uždarant Ignalinos AE, yra planuojama tiesti elektros tiltą, sujungsianti Europos bei Lietuvos elektros energijos sistemas. Tai leistų sistemai iš dalies integruotis į Vakarus – sukurtų abipusių elektros srautų galimybę.

Laikantis Europos Sąjungos nuostatų ir norint sumažinti kuro importą, maksimaliai panaudoti turimus išteklius ir kurti naujas darbo vietas,

Lietuvoje bus stengiamasi toliau didinti vietinių energijos išteklių naudojimą.

Taigi iš Lietuvos energetikos strategijos ateinantiems 20-čiai metų galime daryti išvadas, jog didžiausias dėmesys bus skiriamas:

• Ignalinos atominės elektrinės saugumo užtikrinimui bei pasiruošimui iš pradžių antrojo, po to pirmojo bloko uždarymui;

• Maksimaliam Vilniaus bei Kauno elektrinių eksploatavimui termofikaciniu režimu;

• Naujų smulkių termofikacinių elektrinių su kombinuoto ciklo režimu kūrimosi skatinimui, siekiant patenkinti vietinės elektros bei šilumos energijos poreikius nedideliais kaštais;

• Naujų technologijų rengimui, siekiant sumažinti į aplinką išmetamų kenksmingų medžiagų kiekį, degin…ant organinį kurą ( įvairūs filtrai, mazuto keitimas gamtinėmis dujomis ).

Lietuvos elektros ūkis pertvarkytas pagal Europos Sąjungos nuostatas.

Elektros rinka Lietuvoje veikia, tačiau ji neveiksminga, nes maža, o jos dalyviai perdaug skirtingi, kad galėtų konkuruoti tarpusavyje.

Lietuvos elektros rinkos veiksmingumui padidinti ją reikia įjungti į didesnę. Bendra Baltijos rinka tam gali būti kaip tarpinė, patirčiai įgauti. Lietuvos aprūpinimo elektra patikimumas iki uždarant Ignalinos AE

abejonių nekelia, tačiau tikslinga studijuoti 2003 metų sisteminių avarijų pamokas.

Lietuvos ir Lenkijos elektros tinklų sujungimas ne tik padidintų elektros sistemos darbo patikimumą, bet ir būtų vartai Lietuvos ir Baltijos elektros rinkai į Europos Sąjungos rinką.

7. Literatūros sąrašas

1. AB ”Lietuvos energija” Elektros rinka – Internet:

http://www.lpc.lt/index.php? show_content_id=208. – 1p. Žiūrėta [ 2004

spalio 15 d.]

2. AB ”Lietuvos dujos” AB „Lietuvos dujos“ Pagrindiniai duomenys–

Internet: http://www.ldujos.lt/lt.php/apie_mus/ pagrindiniai_duomenys/20 –

2 p. Žiūrėta [ 2004 spalio 15 d.]

3. Lietuvos Respublikos integruotas tarifas „Energetikos sektoriaus restruktūrizacija“ – Internet: http://www.ekic.lt/decom/defaultlt.htm. –

4p. Žiūrėta [ 2004 spalio 15 d.]

4 .AB ”Mažeikių nafta“ „Naftos perdirbimo įmonė“ – Internet: http://

www.nafta.lt. – 5p. Žiūrėta [2004 spalio 22 d.]

5. Ekonominės informacijos centras ”Nacionalinė energetikos strategija”

(patvirtinta- Lietuvos Respublikos Seimo 1999 m. spalio 5 d. nutarimu Nr.

VIII-1348) – Internet: http://www.ekic.lt/decom/defaultlt.htm . – 7 p.

Žiūrėta [2004 spalio 22 d.]

6. Ignalinos Atominė Elektrinė „Struktūra“, „Trumpai apie saugą“ –

Internet: http://www.iae.lt . – 12p. Žiūrėta [2004 spalio 10 d.]

7. Lietuvos finansų ministerija „Energetika“– Internet:

http://www.finmin.lt./liet/peppro.htm#tl06 . – 4p. Žiūrėta [2004 spalio 8

d.]

8. Lietuvos Respublikos Seimas „Kuro ir energetikos balansas“ – Internet:

http://www3.lrs.lt/owa-bin/owarepl/inter/owa/U0114355.doc . – 50p. Žiūrėta

[2004 spalio 22 d.]

9. Lietuvos Respublikos Vyriausybė „Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos 2004 – 2006 metų strateginis veiklos planas“ – Internet:

http://www.lrv.lt/12_vyr_dok/min-

planai/2004_strat_plan_istaigos/VATES%20geras.doc. – 4p. Žiūrėta [2004

spalio 8 d.]

10. Tamošaitis J.J. – Vilniaus termofikacinės elektrinės – šilumos ir šviesos fabrikai. – V. – 1999 Mintis. – 326 psl. – 210 – 301 psl.

11. Daunoras A. – Autonominė šilumos ir elektros energijos gamyba. –

Šilumos energetika ir technologijos. – K. – 1999 Technologija. – 158 psl. –

27 – 54 psl.

12. Gatautis R., Krakauskas M. – Mažų termofikacinių elektrinių ekonominis gyvybingumas. – Energetika. – V. – 1999. Nr.3. – ACADEMIA. – 82 psl. – 73

psl.

13. Švenčianas P. – Šiluminė technika. – V. – 2000 Mintis. – 212 psl. – 102

– 153 psl.

14. LR Ūkio ministerija „Energetikos vystymo strategija“ – Internet:

http://vvwvv.ekm.lt/ catalogs/15/F9l 1164634_l 6-04-03.html . – 3p. –

Žiūrėta ( 2004 m. spalio 22 d.(

15. Anzelmas Bačauskas „Lietuvos elektros ūkis prie ES slenksčio“ –

Internet: http://www.elektroklubas.lt/tyrimai/2004/konf 23.htm . – 3p. –

Žiūrėta ( 2004 m. spalio 10 d.(

Energetikos valstybinė inspekcija

VĮ „Energetikos agentūra“

PREZIDENTŪRA

ŪKIO MINISTERIJA

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

Valstybinė atominės energetikos apsaugos inspekcija

Valstybinė energetikos išteklių kainų ir energetinės veiklos kontrolės komisija

Elektros sektorius

Šilumos sektorius

Dujų sektorius

Naftos sektorius

Naftos paieška ir gavyba

Naftos perdirbimas ir transportavimas

Prekyba naftos produktais

Tyrimai ir aptarnavimas

Įmonės:

Ignalinos AB;

Lietuvos energija

Vilniaus TB

Kauno TB

Kitos

Įmonės:

Lietuvos kuras

Lukoil Neste

Statoil

Shell

Texaco

Kiti

Šilumos tiekimo specialios paskirties AB

Įmonės:

Lietuvos dujos

Stella vitae

Įmonės:

Geonafta

Minijos nafta

Genčių nafta

Įmonės:

Mažeikių nafta

Klaipėdos nafta

… Įmonės:

Energetikos institutas

Energetikos tinklų projektavimo institutas

Kiti