Elektrinė

1131 0

1. ĮVADAS

Petrašiūnų elektrinė buvo paleista 1930 metais. Jos galia buvo 6.4 MW. Prieškario metais galia padidėjo iki 16.4 MW. Tuo metu tai buvo galingiausia elektrinė Lietuvoje. Karo metu Petrašiūnų elektrinė buvo susprogdinta ir tik 1958 metais jos galia pasiekė 60.5 MW .Vėliau augo Kauno pramonė, plėtėsi gyvenamieji rajonai, vis daugiau ir daugiau miestui reikėjo ne tik elektros, bet ir šiluminės energijos. Kylančio energijos pareikalavimo Petrašiūnų elektrinė nepajėgė patenkinti, todėl 1971 metais buvo pradėta statyti Kauno Elektrinė.

Šiuo metu Petrašiūnų elektrinė yra Kauno elektrinės filialas su įrengta 8 MW elektrine gaalia. Petrašiūnų elektrinėje veikia 8 MW garo turbina su generatoriumi, 2 vandens šildymo katilai, kurių bendra galia 232.6 MW, 3 garo katilai.

Visi pagrindiniai elektrinės įrengimai yra atitarnavę savo laiką. Neseniai buvo demontuotos dvi senos garo turbinos, du garo katilai. Norėta elektrinę visai panaikinti. Tačiau keičiantis ekonominei Lietuvos padėčiai bei Energetinės sistemos struktūrai demontuoti elektrinių neapsimoka. Tada lieka viena išeitis – rekonstruoti.

Vienas iš rekonstrukcijos variantų galėtų būti kombinuoto ciklo bloko, į kurį įeitų dujų turbina ir šilumos ir garo regeneratorius, pastatymas. Rekonstrukcija padidintų Petrašiūnų elektrinės naudingo veeikimo koeficientą, sumažintų išmetamų teršalų kiekį. Kol kas Lietuvoje, lyginant su užsienio šalimis, dar nedideli mokesčiai už taršą, tačiau ateityje, be abejonės, mokesčiai kils. Rekonstrukcija įgalintų padidinti elektros energijos ir šiluminės energijos gamybą. Tai leistų nepirkti Petrašiūnų elektrinei ir Kauno el

lektrinei reikalingos savosioms reikmėms elektros energijos. Yra žinoma, kad nuo 1997 m. liepos mėn. Kauno elektrinė turėtų pereiti į Kauno miesto savivaldybės rankas. Galimas atvejis, kad atsiskyrus, Kauno elektrinei teks pirkti trūkstamą elektros energijos dalį jau ne už bendrasisteminę kainą, t.y. 12 cnt/kWh, bet kaip eiliniam vartotojui. Tai panardintų elektrinę į dar didesnį nuostolį nei anksčiau. Norint to išvengti, techninis sprendimas yra būtinas.

2. SIŪLOMO PROJEKTO ESMĖ

2.1. PROJEKTO IDĖJA

Šiuo metu Lietuvos energetinėje sistemoje yra didelis galios perteklius, todėl netikslinga statyti galingas elektrines. Tikslingiau statyti mažos galios elektrines su aukštu naudingo veikimo koeficientu. Tokios yra kombinuoto ciklo elektrinės.

Kauno elektrinės filialą, Petrašiūnų elektrinę, jau seniai buvo norėta demontuoti. Tačiau dabar prarasti tokį energetinį objektą neverta. Reikia atsižvelgti į labai svarbią technologinę pusę – sustojus Kauno elektrinei, Petrašiūnų elektrinė yra būtina tiek Kaauno miesto Šilumos tinklams, tiek įmonėms, naudojančioms garą, tiek pačiai Kauno elektrinei. Be Petrašiūnų elektrinės Kauno elektrinė negalėtų užsikurti, kadangi paruošti mazutą darbui reikalingas garas.

Petrašiūnų elektrinėje esantys energetiniai įrengimai yra jau atitarnavę savo laiką, tačiau kol kas dar tinkami eksploatuoti. Tačiau žvelgiant į ateitį, reikėtų jau dabar pradėti elektrinę renovuoti. Siūlomi du rekonstrukcijos projektų variantai:

1 variantas.

Ekonomiškiausias ir ekologiškiausias pradinis sprendimas – pastatyti elektrinėje naują nedidelės galios kombinuoto ciklo bloką. Jis susideda iš dujų turbinos, dujų turbinos generatoriaus ir šilumos ir garo regeneratoriaus. Statant ma

ažos galios bloką, nereikėtų daryti labai didelių pakeitimų. Galima būtų pasinaudoti veikiančia elektrinėje garo turbina. Nereikėtų rekonstruoti reikalingos prisijungimui 6 kV skirstyklos. Kadangi Petršiūnų elektrinėje jau demontuoti 2 seni generatoriai, yra likusi visa komutacinė įranga naujam generatoriui prijungti. Elektros energija galėtų būti perduodama į sistemos tinklus per 110 kV linijas. Galima būtų naudotis jau pastatytais aukšto slėgio dujų vamzdynais.

Pagrindiniai naujojo bloko elementai yra šilumos ir garo regeneratorius (ŠGR) ir dujų turbina. Iš šilumos ir garo regeneratoriaus ir iš egzistuojančios elektrinėje garo turbinos likusi šiluma naudojama termofikavimui ir garo gamybai.

Pastačius naują bloką, teršalų išmetimas į aplinką žymiai sumažėja. Teršalų išsiskyrimo mažinimas pasiekiamas naudojant pažangią degimo technologiją dujų turbinoje. NOx išmetimas sumažės 20 . Todėl įmanoma patenkinti ateities aplinkos apsaugos reikalavimus, net esant 80 m kaminui. Žemas elektrinės triukšmo lygis įgalins patenkinti kai kuriuos specifinius reikalavimus.

2 variantas.

Disponuojant didesnėmis lėšomis galima būtų statyti kombinuoto ciklo bloką, įsigyjant visą būtiną įrangą – dujų turbiną su generatoriumi, šilumos ir garo regeneratorių bei garo turbiną su generatoriumi.

2.2. PAGRINDINIAI TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

Projektuojant reikia skirti dėmesį ir įvertinti:

-elektros energijos ir šilumos kombinuoto generavimo pranašumus;

-technologijos vystymąsi;

-būsimų aplinkos apsaugos ir miesto planavimo reikalavimų patenkinimą.

Pagrindiniai tikslai:

1. Kuo pigiau nusipirkti reikalingą rekonstrukcijai įrangą. Reikia įvertinti tai, kad perkama

įranga gaminama jau nuo 1985 m., ir, kad yra jau tobulesnių techniniu atžvilgiu įrengimų.

2. Gauti kreditą kuo palankesnėmis są

ąlygomis. Analizuojant modernizavimo projektą, lygiagrečiai turi vystytis ir finansavimo koncepcija. Tokius projektus remia Pasaulio Bankas ir Europos Investicijos Bankas. Pasaulio Bankas numato lengvatines finansavimo sąlygas, kai projektuojamas objektas mažina aplinkos užterštumą.

Pagrindiniai uždaviniai:

1. Susisiekti su Pasaulio banku ir aptarti galimybę gauti kreditą.

2. Suderinti pasiūlymus ir projektus su rėmėjų reikalavimais. Projekto priežiūrai paskiriamos

kompetetingos firmos.

3. Gauti Kauno savivaldybės ir miesto gyventojų pritarimą rekonstravimo darbams. Aukštas kombinuoto ciklo elektrinių n.v.k. turėtų užtikrinti valdžios pritarimą.

2.3. PLANO DETALĖS.

Naujasis blokas užims 24.4 m2 plotą. Šis kompleksas apima dujų turbinos patalpas ir boilerinę, talpinančią garo srautų vamzdžius ir dujų turbinos bei generatoriaus garso slopintuvus. Energetiniame pastate bus patalpinti ir elektrinių atjungimų bei valdymo sistemos patalpos, valdymo pultas.

2.3.1. DUJŲ TURBINA.

Dujų turbinos tipas SB – 60. Ji pagaminta Mitsui Engineering  Shipbuilding įmonėje. Dujų turbinos galia 12.27 MW.

Dujų turbinos konstrukcinės savybės:

1.Visi dangčiai, tūtos ir rėmai yra ant agregato horizontalios centrinės ašies. Norint apžiūrėti

vidų viršutinis dengiamasis korpusas gali būti nuimtas.

2. Su viršutine dengiamąja dalimi gali nusiimti ir kompresoriaus išorinė dalis.

3. Norint pašalinti motorą, nesunkiai išimamos statoriaus mentys.

4. Visas turbinos operacijas seka kompiuterinė sistema; kompiuteris piešia diagramas, reikalingas turbinos darbui nusakyti.

5. Visi pagrindiniai priedai, įskaitant filtrus bei aušintuvus, yra lengvai prieinami ir gali būti perkeliami pavieniui.

Pagrindinis kuras – gamtinės dujos. Dyzelinis kuras rezervuojamas avarinėms operacijoms. NOx išsiskyrimo mažinimui į degimo patalpą yra įpurškiamas atliekamas garas. Ga

amintojas garantuoja konkrečius NOx išsiskyrimo kiekius. (1, 2)

2.3.2. DUJŲ TURBINOS GENERATORIUS

Prie turbinos prijungiamas SB – 60 tipo generatorius, kuris pagamintas Mitsui Engineering  Shipbuilding įmonėje.

Aukštos klasės izoliacijos sistema rotoriui ir statoriui suteikia didelį dielektrinį ir mechaninį atsparumą. Tai užtikrina ilgą tarnavimo laiką. Paleidimo metu generatorius įsuka dujų turbinos variklį. (1, 2)

2.3.3. ŠILUMOS IR GARO REGENERATORIUS

Šilumos ir garo regeneratorius yra vertikaliai instaliuotas, su atskiru slėgiu bei dujų tekėjimu vertikaliai aukštyn. Reikalaujama garo injekcija į dujų turbiną tiekiama iš regeneratoriaus, naudojant prisotintą garą iš būgno. Generuojamas garas tiekiamas į 39 ata (12 bar) ir 440 0C Petrašiūnų elektrinės kolektorių. Jeigu išeinantys iš regeneratoriaus garo parametrai per dideli, garas atšaldomas iki reikiamos temperatūros.

Būgnas įrengtas virš boilerio ir priklauso prie plieninės boilerio struktūros. Pagrindiniame lygyje yra cirkuliaciniai siurbliai.

Visi šildomi paviršiai montuojami taip, kad iki minimumo sumažėtų terminis poveikis.

3. ĮMONĖS CHARAKTERISTIKA

Kauno elektrinė, akcinės bendrovės “Lietuvos energija” filialas, Lietuvos įmonių rejestre įregistruota 1996 metų vasario 20 dieną. Įmonės kodas 3228579.

Veiklos pobūdis ¬¬– gamybinis, paslaugos. Pagrindinės veiklos kryptys¬ ¬– elektros ir šilumos energijos gamyba ir pardavimas pagal sutartį centralizuotiems energijos tiekėjams.

Kauno elektrinė yra pagrindinis šilumos energijjos gamintojas Kauno mieste ¬¬– čia pagaminama daugiau kaip 80  centralizuotai tiekiamos šilumos energijos.

1996 metais Kauno elektrinėje buvo pagaminta 2,2 mln. Gcal šilumos energijos ir 161,4 mln. kWh elektros energijos.

Energijos gamybai elektrinėje naudojamas kuras yra gamtinės dujos ir mazutas. 1996 m. sunaudota 247 mln. m3 dujų ir 74 tūkst. t. mazuto. Gamtinės dujos tiekiamos vamzdžiais iš magistralinio dujotiekio, o mazutas atgabenamas geležinkeliu ir sandėliuojamas įmonės mazuto saugykloje.

3.1. ĮMONĖS VALDYMAS

Teritoriniu požiūriu Kauno elektrinė susideda iš dviejų dalių ¬¬¬– Kauno elektrinės, esančios rytinėje miesto dalyje ir Petrašiūnų elektrinės, kuri yra Petrašiūnų rajone. Visas administracinis ir techninis vadovavimas bei pagalbinės tarnybos yra sutelktos Kauno elektrinėje, o Petrašiūnų elektrinėje yra tik budintis personalas su minimaliu būtinu administraciniu ir remontiniu personalu.

3.2. ORGANIZACINĖ STRUKTŪRA

Elektrinei vadovauja direktorius, kuriam administraciškai pavaldūs visi įmonės padaliniai.

Direktoriaus pavaduotojas komercijai vadovauja tiekimo skyriui, ūkio daliai, skalbyklai, valgyklai, sveikatos punktui, socialinių reikalų inžinieriui, saugai.

Sekretoriatas, vyriausiasis ekonomistas, buhalterija, personalo skyrius, civilinės saugos inžinierius yra tiesiogiai pavaldūs įmonės direktoriui.

Vyriausiajam inžinieriui pavaldūs visi gamybiniai padaliniai:

-kuro,elektros, remonto, pirmasis šilumos, antrasis šilumos, automatikos, chemijos cechai;

¬¬-technikos, perspektyvinio vystymo skyriai;

-elektrinės pamainų viršininkai,

– darbų saugos inspektoriai,

-metalų laboratorija.

Elektrinės operatyvinio personalo darbui betarpiškai vadovauja elektrinės pamainos viršininkas.

Įmonės valdymo organizacinė struktūra pateikta 3.2 schemoje.

3.3. PERSONALAS.

1997 metų balandžio 1 dieną Kauno elektrinėje dirbo 598 darbuotojai. Iš jų:

158 – budinčio personalo, 327 – techninio personalo, 113 – administracinio personalo žmonės.

Pagal išsilavinimą: 147 – su aukštuoju išsilavinimu, 124 – su aukštesniuoju ir 327 – su viduriniu bei nebaigtu viduriniu žmonės.

Personalas pagal amžių pasiskirsto taip:

iki 20 metų amžiaus – 5, nuo 20 iki 40 metų – 226, nuo 40 iki 60 metų – 307,

Virš 60 metų – 60 žmonių.

Operatyvinio personalo sveikata tikrinama periodiškai, išsilavinimas atitinka pareigybinių instrukcijų reikalavimus.

3.4. ESAMI GAMYBINIAI PAJĖGUMAI

Petrašiūnų elektrinėje veikia šie energetiniai įrenginiai: garo turbina APTR – 8 su generatoriumi, abu seniai išdirbę visą savo resursą; 2 vandens šildymo katilai PTVM – 100, po 116.3 MW, bendra galia 232.6 MW; 3 garo katilai, po 75 t/h garo, 440 0C, 39 bar.

Bendra termofikacinė šiluminė cecho įrengimų galia 325.6 MW.

Kauno elektrinės antrajame šilumos ceche yra šie veikiantys energetiniai įrenginiai: 4 vandens šildymo katilai PTVM – 100, kiekvieno jų galia 116.3 MW, bendra galia 465.2 MW; 1 vandens šildymo katilas KVGM – 180, kurio galia 209.3 MW; 3 garo katilai BKZ – 420, kiekvieno galia 420 t/h garo, 550 0C, 130 bar; boilerinė, kurios suminė galia 255.9 MW, dvi garo turbinos, kurių galia 93.04 MW ir 203.52 MW; 40 MW elektrodinis garo katilas su 40 MW šilumokaičiu. Suminė cecho instaliuota šiluminė galia termofikacijai yra 1267 MW. Be karšto vandens termofikacijai Kauno elektrinė tiekia garą pramonei.

1996 m. maksimali trumpalaikė termofikacinė apkrova buvo 730 MW.

Instaliuota elektrinė galia yra 170 MW.

Kauno elektrinės chemijos cechas gamina nudruskintą vandenį elektrinės technnologiniams poreikiams ir chemiškai valytą vandenį miesto šilumos tiekimo tinklų papildymui. Maksimali cecho gamybinė galia nudruskinto vandens gamybai 274 t/h, vandens tinklų papildymui 500 t/h.

Elektrinės mazuto saugykloje yra naudojamos 6 talpos po 10 tūkst. m3. Bendra talpa 60 tūkst. m3.

3.5. PAGRINDINIAI VARTOTOJAI

Pagrindiniai Kauno elektrinės produkcijos vartotojai yra miesto šilumos tinklai, pramonės įmonės ir elektros tinklai. Šiuo metu visa termofikacinė šiluma atiduodama miesto šilumos tinklams. Be to, elektrinė gamina chemiškai apdorotą vandenį šilumos tinklų vandens papildymui. Svarbiausi garo vartotojai yra AB “Dirbtinis pluoštas”, AB “Kauno pienas”, konditerijos fabrikas, AB “Bitukas” ir kt.

Elektros energija tiekiama į LES tinklus.

Atsižvelgiant į sąlyginai mažą elektros energijos gamybą ir atleidimą į tinklą, o tuo pačiu ir poveikį į ekonominius rodiklius, akcentuotas detalesnis parduodamos šilumos tinklams šiluminės energijos kainos paskaičiavimas.

3.6. FINANSINĖS VEIKLOS RODIKLIAI

Kauno elektrinės finansinės veiklos rodikliai pateikti 3.6 lentelėje.

1.1. Turto pelningumo rodiklis  Grynasis pelnas/Viso turto (aktyvų).

Įmonės veikla nuostolinga. Praėjusiais finansiniais metais vienam turto piniginiam vienetui teko 0.0025 piniginio vieneto nuostolio. Tai rodo, kad įmonė neefektyviai naudoja savo turtą.

1.2. Bendrasis pelningumo rodiklis  (Pardavimų pajamos – Parduotų prekių išlaidos)/Pardavimų pajamos.

1993 m. ir 1994 m. Gamybos išlaidos viršijo pajamas. 1995-6 m. matomas rodiklio pagerėjimas. Sumažinus gamybos išlaidas, pelningumas padidėtų.

1.3. Grynojo pelningumo rodikli  Pelnas, atskaičius mokesčius/Pardavimų pajamos.

Praėjusiais finansiniais metais vienam pardavimų vienetui teko 0.0015 piniginio vieneto nuostolio. Tai rodo įmonės veiklos neefektyvumą.

2.1. Administracinės išlaidos vienam pardavimų vienetui  Administracinės išlaidos/Pardavimų pajamos.

Lyginant su 1995-94 m., praėjusiais metais administracinės išlaidos vienam pardavimų apimties piniginiam vienetui sumažėjo.

2.2. Pardavimų ir gamybos išlaidos vienam pardavimų apimties piniginiam vienetui  (Pardavimų išlaidos + Gamybos išlaidos)/Pardavimų pajamos.

Paskutiniais dvejais metais Kauno elektrinė padaro 99 cnt išlaidų, kad pagamintų produkcijos už 1 Lt.

3.1. Einamasis likvidumas  Trumpalaikiai aktyvai/Trumpalaikiai įsipareigojimai.

KE trumpalaikiai įsipareigojimai viršija trumpalaikius aktyvus. Tai reiškia, kad įmonė yra nemoki, tai yra nesugeba įvykdyti savo trumpalaikių įsipareigojimų, suėjus terminui, iš savo trumpalaikių aktyvų (t.b. 1.22).

3.2. Greitojo likvidumo koeficientas  (Trumpalaikiai aktyvai – Atsargos)/Trumpalaikiai įsipareigojimai.

Įmonė nepasiruošusi esant kritinei situacijai įvykdyti savo trumpalaikių įsipareigojimų. Matome, kad rodiklis kas antrus metus sumažėja perpus, kai esant normaliai situacijai turėtų būti 1.

3.3. Manevringumo koeficientas  Trumpalaikiai grynieji aktyvai/Nuosavas kapitalas.

Rodiklis rodo, kokią nuosavo kapitalo dalį sudaro trumpalaikiai grynieji aktyvai. Padeda nustatyti, kokiu mastu įmonė yra finansiškai nepriklausoma.

3.4. Bendrojo likvidumo koeficientas  Nuosavas kapitalas/Bendrieji įsipareigojimai.

Nors rodiklio reikšmė kasmet didėja, įmonė yra visiškai nemoki, nes bendrieji įsipareigojimai žymiai viršija nuosavą kapitalą. Matome, kad įmonės vykdoma finansinė veikla yra labai rizikinga ir kad įmonė yra bankrutuojanti.

4.1. Vidutinė materialinių atsargų apyvartos trukmė dienomis  (Materialinės atsargos/Pardavimų pajamos)*360.

Rodiklis rodo, per kiek dienų įvyksta viena materialinių atsargų apykaita. Matome, kad paskutiniais dvejais metais rodiklis pablogėjo, o tai reiškia apyvartos tempo sulėtėjimą.

4.2. Vidutinė debitorinio įsiskolinimo padengimo trukmė  (Debitorinis įsiskolinimas/Pardavimų pajamos)*360.

Rodiklis rodo, per kiek dienų vidutiniškai gaunamas debitorinis įsiskolinimas iš klientų. Lyginant su 1993 m., padengimo laikotarpis sumažėjo, tačiau nuo 1995 m padidėjo perpus.

5.1. Pardavimų apimtis, tenkanti vienam darbuotojui  Pardavimų pajamos/Darbuotojų skaičius.

Kiekvienais metais pardavimų apimtis, tenkanti vienam darbuotojui, padidėja. Vadinasi, gamybiniai ištekliai panaudojami gerai.

5.2. Grynojo pelno, neatskaičius mokesčių sumos, dalis, tenkanti vienam darbuotojui  Pelnas prieš mokesčius/Darbuotojų skaičius.

Nuostolio dalis, tenkanti vienam darbuotojui, lyginant su 1993-94 m., sumažėjo, tačiau tai vis dėlto prasti rodikliai.

5.3. Produktyvumo rodiklis  Pardavimų apimtis/Produkciją gaminančių darbuotojų skaičius.

Pardavimų apimtys, tenkančios produkciją gaminančiam darbuotojui, auga. Reiškia, produktyvumas kyla.

5.4. Produktyvumo rodiklis, įvertinant pridėtąją vertę  Pridėtoji vertė/Darbo užmokestis.

Rodiklis rodo, kokia pridėtosios vertės apimtis tenka kiekvienam apmokėjimų už darbą apimties piniginiam vienetui.

5.5. Grynoji pridėtoji vertė  Darbo užmokestis + Sunaudoto kapitalo vertė + Neapmokestintas pelnas.

5.6. Bendroji pridėtoji vertė  GPV + Finansinės sąnaudos.

5.7. Aktyvų panaudojimo efektyvumo rodiklis  Prekių apyvarta/Ilgalaikiai aktyvai.

3.6 lentelė

Kauno elektrinės finansinės veiklos rodikliai

RODIKLIS 1993 m. 1994 m. 1995 m. 1996 m.

1. PELNINGUMO RODIKLIAI

1.1. Turto pelningumo rodiklis 0.0014 -0.0270 -0.0004 -0.0025

1.2. Bendrasis pelningumo rodiklis 0.0092 -0.0027 0.0099 0.0074

1.3. Grynojo pelningumo rodiklis 0.0033 -0.0140 -0.0003 -0.0015

2. IŠLAIDŲ LYGIO SANTYKINIAI RODIKLIAI

2.1. Administracinės išlaidos vienam pardavimų vienetui 0.0065 0.0091 0.0097 0.0680

2.2. Pardavimų ir gamybos išlaidos vienam pardavimų apimties piniginiam vienetui 0.099 1.003 0.990 0.993

3. FINANSINIO STATUSO RODIKLIAI

3.1. Einamasis likvidumas 0.93 0.15 0.20 0.02

3.2. Greitojo likvidumo koeficientas 0.500 0.018 0.015 0.006

3.3. Manevringumo koeficientas – -0.61 -0.68 4.36

3.4. Bendrojo likvidumo koeficientas – -0.029 -0.023 0.001

4. FINANSŲ VALDYMO RODIKLIAI

4.1. Vidutinė materialinių atsargų apyvartos trukmė dienomis 24.8 25.2 43.2 37.6

4.2. Vidutinė debitorinio įsiskolinimo padengimo trukmė 51.3 6.48 6.84 11.7

5. IŠTEKLIŲ VALDYMO RODIKLIAI

5.1. Pardavimų apimtis, tenkanti vienam darbuotojui 153047 200498 246372 291730

5.2. Grynojo pelno, neatskaičius mokesčių sumos, dalis, tenkanti vienam darbuotojui 501.5 -2811 -60.48 -431.0

5.3. Produktyvumo rodiklis 204062.6 267330.2 328495.6 388972.9

5.4. Produktyvumo rodiklis, įvertinant pridėtąją vertę 1.80 -1.33 4.09 3.78

5.5. Grynoji pridėtoji vertė 294790 -591378 1394611 1553935

5.6. Bendroji pridėtoji vertė 369709 -334889 1516577 1601124

5.7. Aktyvų panaudojimo efektyvumo rodiklis 12.4 2.26 1.96 2.08

Rodiklis rodo, kokia prekių apyvarta tenka ilgalaikių aktyvų piniginiam vienetui. Prekių apyvartos dalis paskutiniu laiku mažėja.

PASTABOS.

Kauno Elektrinė yra AB “Lietuvos Energija” filialas, tai atskiro akcinio kapitalo neturi, bei nevykdo savarankiškos finansinės veiklos. Todėl investicijų valdymo bei finansinės veiklos rodikliai neskaičiuojami.

Realizacinės išlaidos, tenkančios vienam pardavimų apimties piniginiam vienetui,

neskaičiuojamos, kadangi tai specifinė įmonė. Kol kas mūsų rinkoje tokio profilio įmonės priklauso vienai AB “Lietuvos Energija”, kurios produkcija parduodama be konkurencijos. Todėl marketingo ir reklamos išlaidų daryti nereikia.

Kurą perka ne pati elektrinė, todėl kreditorinių įsiskolinimų trukmė nuo jos nepriklauso.

4. PRODUKCIJOS REALIZACIJA IR GAMYBOS KAŠTAI

4.1. PAGRINDINIŲ GAMINIŲ APRAŠYMAS

Kauno elektrinė gamina šilumos ir elektros energiją. Elektros energija gaminama dviem turbogeneratoriais 6 kV ir 10 kV įtampos atitinkamai 60 ir 110 MW galios. Po transformacijos elektrinėje į elektros tinklus elektros energija perduodama 110 kV įtampos 6 linijomis.

Šiluminė energija (karštas vanduo ir garas) tiekiama vartojams.

Petrašiūnų elektrinėje karštas vanduo termofikacijai tiekiamas miesto šilumos tinklams 2 linijomis. Maksimalus kiekis 3000 m3/h, temperatūra iki 150 0C, slėgis 16 bar. Garas pramonei tiekiamas 5 linijomis. Maksimalus kiekis 120 t/h, temperatūra 250 0C, slėgis 12 bar. Petrašiūnų elektrinėje gaminamų elektros energijos ir šilumos energijos grafikai parodyti 4.1, 4.2, 4.3 ir 4.4 paveiksluose.

Antrojame šilumos ceche termofikacijai skirtas karštas vanduo tiekiamas miesto šilumos tinklams 4 linijomis. Maksimalus kiekis 12500 m3/h, temperatūra iki 150 0C, slėgis 16 bar. Garas pramonei tiekiamas 2 linijomis. Maksimalus kiekis 250 t/h, temperatūra 250 0C, slėgis 12 bar.

4.2. NAUJŲ GAMYBOS PRODUKTŲ APRAŠYMAS

1 variantas.

Naujo kombinuoto ciklo bloko (KCB) Petrašiūnų elektrinėje instaliuota elektrinė galia 12.27 MW (1), tačiau įvertinus tai, kad naudosimės ir senąja turbina, bendra elektrinė galia – 17.27 MW. Šiluminė galia – 25 MW. Per metus KCB pagamins 103620 tūkst. kWh elektros energijos ir 129000 Gcal šiluminės energijos.

2 variantas.

Instaliuota elektrinė galia 17.7 MW, iš jų 12.27 MW – dujų turbinos, 5.43 MW – garo turbinos (1). Šiluminė galia – 25 MW. Per metus KCB pagamins 106200 tūkst. kWh elektros energijos ir 129000 Gcal šiluminės energijos.

4.1 pav. PE gaminama produkcija bei el. energijos suvartojimas savosioms

reikmėms 1994 m.

4.2 pav. PE gaminama produkcija bei el. energijos suvartojimas savosioms

reikmėms 1995 m.

4.3 pav. PE gaminama produkcija bei el. energijos suvartojimas savosioms

reikmėms 1996 m.

4.4 pav. PE gaminama produkcijos bei el. energijos suvartojimo savosioms

reikmėms suvestinė

4.2.1. PAGAMINTA ELEKTROS ENERGIJA

1. POREIKIS.

Kauno ir Petrašiūnų elektrinėms savoms reikmėms neužtenka savo pačių pagamintos elektros energijos. Nemažą dalį tenka pirkti iš sistemos. Taip yra todėl, kad paskutiniaisiais metais KE elektros energijos savikaina yra beveik trečdaliu didesnė už bendrasisteminę savikainą, pavyzdžiui 1996 m. KE el. energijos savikaina buvo 19.46 cnt/kWh, kai bendrasisteminė – 12 cnt/kWh. 1994 m. PE iš sistemos pirko 15830 MWh, KE – 59708 MWh; 1995 m. PE – 15126 MWh, KE – 93598 MWh; 1996 m. PE – 13095 MWh, KE – 80078 MWh. Pagamintos ir pirktos elektros energijos kiekiai parodyti 4.5, 4.6, 4.7, 4.8 ir 4.9 paveiksluose.

Vidutiniškai perka iš sistemos:

Evid.sist. = , (4.1)

čia Evid.sist – vidutinis metinis perkamos iš sistemos el. energijos kiekis, kWh;

Emet.n – n-taisiais metais pirktos el. energijos kiekis, kWh;

n – metų skaičius, n= 1,2,3. .

Elektros energijos poreikis:

= 14682700 kWh,

= 77794700 kWh.

Perkant iš sistemos susidarytų išlaidos, kurias apskaičiuojame pagal formulę:

Isist. = Evid.sist CESsist., (4.2)

čia Isist. – elektros energijos pirkimo savoms reikmėms išlaidos, Lt;

CESsist – bendrasisteminė elektros energijos savikaina, cnt/kWh.

Elektrinėse išlaidos:

I = 1761924 Lt,

I = 9335364 Lt.

KE ir PE savosioms reikmėms trūkstama bendra el. energijos dalis:

E = + , (4.3)

čia E – bendras el. energijos metinis suvartojimas savosioms reikmėms, kWh.

E = 92477400 kWh.

Bendros išlaidos už perkamą el. energiją savosioms reikmėms:

I = I + I , (4.4)

čia I – bendros išlaidos už el energiją s.r., Lt.

I = 1761924+9333364 = 11097288 Lt.

2. GALIMYBĖS.

PE kombinuoto ciklo blokas, dirbdamas baziniu režimu, kai maksimalios apkrovos laikas

Tmax6000 h, galėtų pagaminti ir atleisti elektros energijos:

1 variantas:

Emet.1 17.27 103 6000 103620 tūkst. kWh;

Es.r.  103620000 (0.003+0.04)  3108600+4144800  7253400 kWh;

Eatl.1 103620000 – 7253400  96366600 kWh.

Kai pagamintos elektros energijos kiekis apskaičiuojamas pagal formulę:

Emet.  P Tmax , (4.5)

čia Tmax –maksimalios apkrovos laikas, h.

Savosioms reikmėms sunaudojamos el. energijos kiekis apskaičiuojamas pagal formulę (4, 46 psl.) :

Es.r.  Emet. ks.r., (4.6)

čia Es.r. – elektros energija, sunaodojama savosioms reikmėms, kWh;

ks.r. – paklausos koeficientas, .

Atleistos elektros energijos kiekis apskaičiuojamas pagal formulę:

Eatl.  Emet. –Es.r. , (4.7)

čia Eatl. – atleistos nuo šynų elektros energijos kiekis, kWh.

2 variantas:

Emet.2  17.7 103 6000 106200 tūkst. kWh;

Es.r.  106200000 0.07-2046110.77434000 kWh;

Eatl.2  106200000-7434000 98766000 kWh.

4.5 pav. Kauno Elektrinės sunaudojama s.r. ir perkama iš sistemos el. energija

4.6 pav. PE sunaudoja savosioms reikmėms ir perka iš sistemos el. energiją

4.7 pav. PE sunaudoja savosioms reikmėms ir perka iš sistemos el. energiją

4.8 pav. PE sunaudoja savosioms reikmėms ir perka iš sistemos el. energiją

4.9 pav. PE sunaudojamos savosioms reikmėms ir perkamos iš sistemos el.

energijos suvestinė

4.2.2. PAGAMINTA ŠILUMOS ENERGIJA

1 ir 2 variantu pagaminama tiek pat šiluminės energijos. Pagaminamos ir atleidžiamos

šiluminės energijos kiekį nustatome pagal formulę:

Qmet..  PŠ Tmax kp , (4.8)

čia Qmet.. – metinis pagaminamos šiluminės energijos kiekis, Gcal;

PŠ – šiluminė elektrinės galia, MW;

kp  860 kcal/kWh.

Atleidžiamos arba parduodamos šilumos kiekis:

Qmet..  25 103 6000 860 106  129000 Gcal.

4.2.3. ELEKTROS ENERGIJOS IR ŠILUMINĖS ENERGIJOS SAVIKAINŲ SKAIČIAVIMAS

Elektrinėse, gaminančiose elektros energiją ir šilumą, yra skaičiuojama 1 kWh ir 1 Gcal savikaina. Lyginant dviejų to paties tipo elektrinių ekonomiškumą, būtina lyginti gaminamų energijos rūšių savikainos rodiklius.

Šiuo metu yra priimtas balansinis arba fizikinis (natūralusis) gamybos kaštų paskirstymo šilumos ir elektros energijos gamybai metodas. Šio metodo esmė: pirmiausia fizikiniu metodu yra paskirstomas sunaudotasis kuras – viena dalis elektros gamybai, kita dalis šilumos gamybai. Proporcingai paskirstomi ir visi gamybos kaštai.

Kuro sąnaudos apskaičiuojamos pagal formulę:

BE  bk B , (4.9)

čia BE – kuro sąnaudos elektros energijai pagaminti, nm3;

bk – kaštų kurui paskirstymo elektros ir šilumos gamybai koeficientas;

B – metinės kuro sąnaudos, nm3.

Elektros energijos savikainos struktūra:

cE  Ckint.E +Cpast..E , (4.10)

čia cE –elektros energijos savikaina, cnt/kWh;

Ckint.E – kintamųjų kaštų dedamoji, cnt/kWh;

Cpast.E – pastoviųjų kaštų dedamoji, cnt/kWh.

Šiluminės energijos savikainos struktūra:

cŠ  Ckint.Š +Cpast..Š , (4.11)

čia cŠ – šiluminės energijos savikaina, cnt/kWh;

Ckint.Š – kintamųjų kaštų dedamoji, cnt/kWh;

Cpast.Š – pastoviųjų kaštų dedamoji, cnt/kWh.

1. Elektros energijos ir šiluminės energijos kintamų kaštų apskaičiavimas.

Kintami kaštai paprastai apibrėžiami kaip išlaidos, kurios tam tikru santykiu kinta

keičiantis gamybinei veiklai.

1 variantas.

Per metus kombinuoto ciklo blokas pagamintų elektros ir šiluminės energijos (pagal 4.5 formulę):

Ebendr.1  (17.27 +25) 103 6000  253620 tūkst. kWh.

Sunaudojamas šilumos kiekis apskaičiuojamas pagal formulę

Qbendr.  Ebendr. be , (4.12)

čia Qbendr. – šilumos kiekis, sunaudotas elektros ir šiluminei energijai pagaminti, kJ;

be  6681 kJ/kWh; (1)

be – faktinis šilumos sunaudojimo koeficientas.

Qbendr.1  253620000 6681  1.59298 1012 kJ.

Bendros metinės kuro sąnaudos:

Bbendr.  , (4.13)

čia q  35000 kJ/m3.

Bbendr.1   45513920 n.m3.

Paskirstome kuro dalis elektros energijai ir šilumai gaminti. Dujų turbinos naudingo

Veikimo koeficientas 41.5 . Bendras elektrinės efektyvumas 85 . Šiluminis naudingumo koeficientas – 43.5 .

Elektros energija.

BE1  45513920 0.415 18888277 n.m3.

Išlaidos kurui el. energijai pagaminti:

IE  BE ckuro , (4.14)

čia IE –išlaidos kurui elektros energijai pagaminti, Lt;

ckuro – kuro kaina, Lt .

Pagrindinis kuras – dujos, kurių kaina už 1000 n.m3 yra 351.16 Lt.

IE1  18888277 0.35116  6632807.3 Lt.

Elektros energijos savikainos kintamoji kuro dedamoji apskaičiuojama:

Ckint.E  . (4.15)

Gauname reikšmę:

Ckint.E1   0.06 Lt/kWh,

Ckint.E1  6 cnt/kWh.

Šiluminė energija.

BŠ1  45513920 0.435 19798555 n.m3.

Išlaidos kurui šiluminei energijai pagaminti:

IŠ  BŠ ckuro , (4.16)

čia IŠ –išlaidos kurui šiluminei energijai pagaminti, Lt.

Pagrindinis kuras – dujos, kurių kaina už 1000 n.m3 yra 351.16 Lt.

IŠ1  19798555 0.35116  6961171.9 Lt.

Šiluminės energijos savikainos kintamoji kuro dedamoji apskaičiuojama:

Ckint.Š  . (4.17)

Gauname reikšmę:

Ckint.Š1   56.46 Lt/Gcal.

2 variantas.

Per metus kombinuoto ciklo blokas pagamintų elektros ir šiluminės energijos (pagal 4.5 formulę):

Ebendr.2  (17.7 +25) 103 6000  2562000 tūkst. kWh.

Sunaudojamas šilumos kiekis apskaičiuojamas pagal 4.12 formulę:

Qbendr.2  25620000 6281  1.60919 1012 kJ.

Bendros metinės kuro sąnaudos paskaičiuotos pagal 4.13 formulę:

Bbendr.2   45976857 n.m3.

Elektros energija.

BE2  45976857 0.415 19080395 n.m3.

Išlaidos kurui el. energijai pagaminti paskaičiuotos pagal 4.14 formulę:

IE2  19080395 0.35116  6700271.5 Lt.

Elektros energijos savikainos kintamoji kuro dedamoji apskaičiuota pagal 4.15 formulę:

Ckint.E2   0.063 Lt/kWh,

Ckint.E2  6.3 cnt/kWh.

Šiluminė energija.

BŠ2  45976857 0.435 19999932 n.m3.

Išlaidos kurui šiluminei energijai pagaminti paskaičiuotos pagal 4.16 formulę:

IŠ2  19999932 0.35116  7023176.4 Lt.

Elektros energijos savikainos kintamoji kuro dedamoji apskaičiuota pagal 4.17 formulę:

Ckint.Š2   57.01 Lt/Gcal.

2. Elektros energijos ir šiluminės energijos pastoviųjų kaštų apskaičiavimas.

Pastovūs kaštai apima išlaidas, kurios dėl įmonės veiklos apimties pasikeitimo išlieka

sąlyginai pastovios.

Elektros ir šiluminės energijos pastovieji kaštai susideda iš:

2.1. išlaidų technologiniam vandeniui;

2.2. remonto sąnaudų;

2.3. palūkanų už banko kreditą;

2.4. amortizacijos ir nusidėvėjimo išlaidų;

2.5.mokesčių:

2.5.1. turto mokesčio;

2.5.2. kelių mokesčio.

Elektros energijos ir šiluminės energijos pastoviųjų kaštų suvestinė pateikta 4.3 lentelėje.

2.1. Vandens technologijai išlaidos.

Šios išlaidos paskaičiuojamos pagal pagamintą šiluminės energijos kiekį. PE KCB per metus pagamina 129000 Gcal šiluminės energijos. Vandens technologijai kaina 1m3 – 1.40 Lt. Pagamintos šiluminės energijos kiekis yra vienodas abiejuose variantuose. Vandens technologijai išlaidų paskaičiavimas parodytas 4.1 lentelėje.

2.2. Remonto sąnaudos.

Petrašiūnų elektrinė kapitaliniams ir einamiesiems remontams atlikti samdo rangovines

organizcijas. Kapitalinių remontų išlaidos neįskaičiuojamos į pagamintos elektros energijos ir šiluminės energijos savikainą. Dalis lėšų kapitaliniams remontams gaunamos iš amortizacinių atskaitymų. Išlaidos einamiesiems remontams pateiktos pagal buhalterinės apskaitos faktus. Einamųjų remontų išlaidos įvertinamos skaičiuojant pagamintos produkcijos savikainą. Remonto išlaidos pateiktos 4.2 lentelėje.

5.1 lentelė

Vanduo technologijai

Pavadinimas

Mato vnt. Reikšmė

1.Vanduo technologijai

Lt 61375.2

1.1. Pramoninio vandens sunaudojimas nudruskinto vandens gamybai, chemiškai valyto vandens šiluminių tinklų pamaitinimui, kitoms reikmėms (1996 m. veikianti kaina 1 m3 – 1.40 Lt) Kiekis, m3

Suma, Lt

39111.52

54740.54

1.2. Nukanalizuojamas vanduo (1996 m. veikianti kaina 1 m3 – 1.40 Lt) Kiekis, m3

Suma, Lt 4750.17

6634.66

5.2 lentelė

Remonto lėšų naudojimas

Pavadinimas Planuojama atlikti darbų, Lt

1 variantas 2 variantas

1. Pagrindinių įrengimų remontas rangovinėmis organizacijoms, viso: 125915.38 261537.92

1.1. V.Į. “Energetikos remontas” 46714.6 98599.8

1.2. AB “Termoizola” 25296.4 52542.97

1.3. Elektrotechniniai darbai 6182.44 12841.51

1.4. UAB “Dūmtraukis” 6191.26 12998.44

1.5. UAB “Energetikas” 9779.85 9852.13

1.6. Medžiagos remontams 36787.43 76410.92

2. Pastatų, statinių remontas rangovinėmis organizacijomis, viso: 65649.17 136359.42

2.1. AB “Petrašiūnų statyba” 65649.17 136359.42

REMONTŲ VISO: 191564.55 397897.34

2.3. Palūkanos už banko kreditus.

Kasmet mokamų palūkanų dydis priklauso nuo paimtos kreditan sumos dydžio. Kasmetinis palūkanų koeficientas abiems variantams vienodas – 8.5 .

1 variantas.

Ikred.1  K kred.1 x 0.085  37345185 x 0.085  3174340.7 Lt.

2 variantas.

Ikred2.  Kkred.2 x 0.085 53026277.5 0.085  4507277.5 Lt,

2.4. Amortizacija ir nusidėvėjimas.

Nusidėvėjimas – tai palaipsnis ilgalaikio turto vertės perkėlimas į gaminamą produktą, kad būtų sudaromas piniginių atskaitymų fondas, kuris naudojamas ilgalaikio turto atstatymui. Amortizaciniai atskaiytmai skaičiuojami kas mėnesį pagal vyriausybės nustatytas normas. Nusidėvėjimo išlaidos Petrašiūnų elektrinėje skičiuojamos tiesiniu metodu.

Ilgalaikio turto nusidėvėjimo vertė per metus apskaičiuojama pagal formulę:

Sam  , (4.18)

čia K – ilgalaikio turto pradinė vertė, Lt ;

Kl – ilgalaikio turo likvidacinė vertė, Lt ;

T – įrengimų tarnavimo laikas, m. .

Ilgalaikio turto nusidėvėjimo koeficientas paskaičiuojamas pagal formulę:

am , (4.19)

čia am – ilgalaikio turto nusidėvėjimo koeficientas,  .

1 variantas.

Nusidėvėjimo išlaidos paskaičiuojamos pagal 4.18 formulę:

Sam   1253147.5 Lt (per metus);

Ilgalaikio turto nusidėvėjimo koeficientas paskaičiuotas pagal 4.19 formulę:

am   3.27  .

Nusidėvėjimo išlaidos kasmet padidės 1253147.5 Lt.

2 variantas.

Nusidėvėjimo išlaidos paskaičiuojamos pagal 4.18 formulę:

Sam   1810000 Lt (per metus);

Ilgalaikio turto nusidėvėjimo koeficientas paskaičiuotas pagal 4.19 formulę: am   3.28  .

Nusidėvėjimo išlaidos kasmet padidės 1810000 Lt.

2.5. Mokesčiai.

2.5.1. Turto mokestis.

Turto mokestis sudaro 0.5  nuo turto vertės. 1 varianto papildomai įsigytų įrengimų

vertė – 38294427.6 Lt. 2 varianto papildomai įsigytų įrengimų vertė – 55200000 Lt.

Turto mokestis bus:

1 variantas

38294427.6 0.005  191472.13 Lt.

2 variantas

55200000 0.005  276000 Lt.

2.5.2. Kelių mokestis.

Kelių mokestis sudaro 0.5  nuo pajamų gautų pardavus elektros energiją ir šiluminę energiją.

1 variantas.

Pajamos gautos pardavus elektros energiją – 466704 Lt. Pajamos gautos pardavus šiluminę energiją – 11171400 Lt. Viso gauta pajamų pardavus produkciją – 11683140 Lt.

Kelių mokestis bus:

11683104 0.005  58415.52 Lt.

2 variantas.

Pajamos gautos pardavus elektros energiją – 754632 Lt. Pajamos gautos pardavus šiluminę energiją – 11171400 Lt. Viso gauta pajamų pardavus produkciją – 11926032 Lt.

Kelių mokestis bus:

1192603 0.005  59630.16 Lt.

5.3 lentelė

Elektros energijos ir šiluminės energijos pastoviųjų kaštų suvestinė

Gamybos kaštų pavadinimas

1 variantas, Lt 2 variantas, Lt

1. Kintamieji gamybos kaštai 13593979.2 13723447.9

1. Pastovūs gamybos kaštai 4930314.9 7112180.2

2.1. Vanduo technologijai 61375.2 61375.2

2.2. Remonto sąnaudos 191564.55 397897.34

2.3. Palūkanos už banko kreditus 3174340 4507277.5

2.4. Amortizacija ir nusidėvėjimas 1253147.5 1810000

2.5. Mokesčiai

2.5.1. Turto mokestis 191472.13 276000

2.5.2. Kelių mokestis 58415.54 59630.16

VISO : 18524294.1 20835628.1

Elektros energijos ir šiluminės energijos savikainos pastovių išlaidų dedamosios paskaičiuojamos pagal formules:

Cpast.E  , (4.20)

Cpast.Š  , (4.21)

čia Ipast.E – pastoviųjų išlaidų dalis el. energijai pagaminti,Lt;

Ipast.Š – pastoviųjų išlaidų dalis šiluminei energijai pagaminti, Lt.

Pastoviosios išlaidos elektros energijai ir šiluminei energijai pagaminti apskaičiuojamos:

Ipast.E  Ibendr. kiE , (4.22)

Ipast.Š  Ibendr. kiŠ , (4.23)

čia kiE, kiŠ – koeficientai paskirstyti pastovias išlaidas gaminamai el. energijai ir šiluminei energijai.

1 variantas.

Pastoviosios išlaidos paskirstomos gaminamai produkcijai pagal 4.22 ir 4.23 formules:

Ipast.E1  4930314.9 0.4086  2014526.6 Lt;

Ipast.Š1  4930314.9 0.5914  2915788.2 Lt.

Pastovių išlaidų dedamosios apskaičiuojamos pagal 4.20 ir 4.21 formules:

Cpast.E1   0.02 cnt/kWh;

Cpast.Š1   22.6 Lt/Gcal.

2 variantas.

Pastoviosios išlaidos paskirstomos gaminamai produkcijai pagal 4.22 ir 4.23 formules:

Ipast.E2  7112181.2 0.4105  2947998.6 Lt;

Ipast.Š2  7112180.2 0.5855  4164181.5 Lt.

Pastovių išlaidų dedamosios apskaičiuojamos pagal 4.20 ir 4.21 formules:

Cpast.E2   0.027 cnt/kWh;

Cpast.Š2   32.28 Lt/Gcal.

Elektros energijos savikaina apskaičiuota pagal 4.10 formulę. Rezultatai pateikti 4.4 lentelėje.

Šiluminės energijos savikaina apskaičiuota pagal 5.11 formulę. Rezultatai pateikti 5.5 lentelėje.

4.4 lentelė

Elektros energijos savikaina

Dedamosios Petrašiūnų Elektrinės KCB, cnt/kWh

1 variantas 2 variantas

Kintamų išlaidų 6.0 6.0

Pastovių išlaidų 2.0 2.7

VISO 8.0 8.7

5.5 lentelė

Šiluminės energijos savikaina, Lt/Gcal

Dedamosios Petrašiūnų Elektrinės KCB, Lt/Gcal

1 variantas 2 variantas

Kintamų išlaidų 56.46 57.01

Pastovių išlaidų 22.60 32.28

VISO 79.06 89.29

Petrašiūnų elektrinės naujo bloko pagamintos elektros energijos ir šiluminės energijos

pardavimų kainos apskaičiuojamos pridėjus pelno dalį (12 ) ir PVM (18 ). Skaičiavimo rezultatai pateikti 5.6 ir 5.7 lentelėse.

5.6 lentelė

Elektros energijos kaina

Pavadinimas

1 variantas

2 variantas

Savikaina, cnt/kWh 8 9

Pelnas (12 ), cnt/kWh 0.96 1.08

PVM (18 ), cnt/kWh 1.44 1.62

Pardavimo kaina, cnt/kWh

10

11.7

5.7 lentelė

Šiluminės energijos kaina

Pavadinimas

1 variantas

2 variantas

Savikaina, Lt/Gcal 79.06 89.29

Pelnas (12 ), Lt/Gcal 9.48 10.71

PVM (18 ), Lt/Gcal 14.23 16.07

Pardavimo kaina, Lt/Gcal

102.77

116.07

Pardavinėti gaminamą energiją už kainas, mažesnes nei parodytos 5.6 ir 5.7 lentelėse, neapsimoka. Tai įrodys toliau pateikti skaičiavimai.

4.2.4. IŠLAIDOS ELEKTROS ENERGIJAI, SUNAUDOJAMAI PE IR KE SAVOSIOMS REIKMĖMS, PAGAMINTI

Kombinuoto ciklo bloko pagamintos elektros energijos savikaina 8 cnt/kWh. Jei KE irPE

nepirktų iš sistemos elektros energijos, o naudotų pagamintą PE KCB, tai sumažintų išlaidas kurui.

Išlaidos elektros energijai, sunaudojamai savosioms reikmėms, apskaičiuojamos:

 Esist. cE , (4.24)

Pagal 5.24 formulę apskaičiuojame išlaidas el. energijai PE ir KE:

14682700 0.08 1174616 Lt;

77794000 0.08  6223520 Lt.

Neperkant iš sistemos elektros energijos sutaupoma:

I+(PE+KE)  Isist. -Is.r. (4.25)

Pagal 4.25 formulę apskaičiuojame naudą:

I+(PE+KE)  11097288 –(1174616+6223520)  3699152 Lt.

4.2.5. PARDUOTOSIOS ELEKTROS ENERGIJOS SAVIKAINA

PE KCB papildomai galėtų parduoti elektros energiją. Nepanaudotasis elektros energijos kiekis apskaičiuojamas:

Epard.  Eatl. –Esist., (4.26)

čia Epard. – parduodamasis elektros energijos kiekis, kWh.

Parduotojo elektros energijos kiekio savikaina:

PE  Epard. cE , (4.27)

čia Ppard. – parduotosios elektros energijos savikaina, Lt.

Bendrasis pelnas apskaičiuojamas pagal formulę:

BP  P Ec – PE , (4.28)

čia BP – bendrasis pelnas, Lt;

PEc – pardavimų pajamos, kai nustatoma konkreti kaina,Lt.

1 variantas.

Parduodamasis elektros energijos kiekis apskaičiuojamas pagal 4.26 formulę:

Epard.1  96366600 –92477400  3889200 kWh.

Parduotojo elektros energijos kiekio savikaina apskaičiuojama pagal 4.27 formulę:

PE.1 3889200 0.08  311136 Lt.

Jei parduosime už 10 cnt/kWh:

PE10.1  3889200 0.1  388920 Lt;

BP  388920 – 311136  77784 Lt.

Jei parduosime už 12 cnt/kWh:

PE12.1  3889200 0.12  466704 Lt;

BP  466704 – 311136  155568 Lt.

Išanalizavus matyti, kad benrasis pelnas sudaro beveik 50  parduodamos elektros energijos savikainos.

2 variantas.

Parduodamasis elektros energijos kiekis apskaičiuojamas pagal 4.26 formulę:

Epard.2  98766000 –92477400  6288600 kWh.

Parduotojo elektros energijos kiekio savikaina apskaičiuojama pagal 4.27 formulę:

PE.2 6288600 0.08  503088 Lt.

Jei parduosime už 12 cnt/kWh:

PE12.2  6288600 0.12  754632 Lt;

BP  754632 – 503088  251544 Lt.

Išanalizavus matyti, kad bendrasis pelnas sudaro beveik 50  parduodamos elektros energijos savikainos.

Pirmame variante pagaminama mažiau elektros energijos nei antrame variante, todėl ir parduodamosios elektros energijos kiekis sumažėja, taip pat sumažindamos ir pardavimų pajamas.

4.2.6. PARDUOTOSIOS ŠILUMINĖS ENERGIJOS SAVIKAINA

Parduotojo šilumos energijos kiekio savikaina:

PŠ  Qpard. cŠ , (4.29)

čia PŠ – parduotosios šiluminės energijos savikaina, Lt.



1 variantas.

Parduodamasis šiluminės energijos kiekis:

Qpard.1  129000 Gcal.

Parduotosios šiluminės energijos kiekio savikaina apskaičiuojama pagal 4.29 formulę:

PŠ.1 129000 79.06  10198740 Lt.

Jei parduosime už 86.6 Lt/Gcal:

PŠ86.1  129000 86.6  11171400 Lt;

BP  11171400 – 10198740  972660 Lt.

Jei parduosime už 102.77 Lt/Gcal:

PŠ102.1  129000 102.77  13257330 Lt;

BP  13257330 – 10198740  3063590 Lt.

Išanalizavus matyti, kad, parduodant šiluminę energiją už 86.6 Lt/Gcal, bendrasis pelnas sudaro tik 10  parduodamos šiluminės energijos savikainos, o parduodant už 102.77 Lt/Gcal – 30  savikainos. Todėl įmonei būtų pelningiau parduoti gaminamą energiją už savo pačių nustatytas kainas.

2 variantas.

Parduodamasis šiluminės energijos kiekis:

Qpard.2  129000 Gcal.

Parduotosios šiluminės energijos kiekio savikaina apskaičiuojama pagal 4.29 formulę:

PŠ.2 129000 89.29  11518410 Lt.

Jei parduosime už 86.6 Lt/Gcal:

PŠ86.2  129000 86.6  11171400 Lt;

BP  11171400 – 11518410  -347010 Lt.

Jei parduosime už 116.02 Lt/Gcal:

PŠ102.2  129000 116.02  14966580 Lt;

BP  14966580 – 11518410  3063590 Lt.

Išanalizavus matyti, kad, parduodant šiluminę energiją už 86.6 Lt/Gcal, patiriami nuostoliai , o, parduodant už 102.77 Lt/Gcal, bendrasis pelnas sudaro 30  šiluminės energijos savikainos. Todėl įmonei būtų pelningiau parduoti gaminamą energiją už kainas ne mažesnes nei savo pačių nustatytas.

5. KAPITALO INVESTICIJOS

Kapitalo investicijų apimtis, rekonstruojant Petrašiūnų Elektrinę, nustatoma sudarant objekto statybos ir montavimo sąmatą. Sąmata parodys kapitalo investicijų dydį, reikalingą naujam objektui suprojektuoti ir pastatyti. Taip bus įvertinta projektuojamo objekto orientacinė vertė.

Pagrindinis kapitalas susideda:

K  Kproj. + Kįrengimams + Kstatyb. ir mont.. darbams , (5.1)

čia K – kapitalo investicijos (sąmatinė vertė), Lt;

K proj. – projektavimo darbų vertė, Lt;

Kįrengimams – įrengimų vertė, Lt;

Kstatyb. ir mont. darbai – statybos ir montavimo darbų vertė, Lt.

Norint parodyti abiejų variantų kapitalo investicijų dydžius, sudaromos statybos ir montavimo darbų sąmatos, pateiktos 5.1 ir 5.2 lentelėse. Statybos ir montavimo darbų kainoms nustatyti, remtasi 1997 m. sausio 3 d. kainų lygiais (2), o įrenginių kainas – 1996 m. (1).

Sąmatinė vertė būtina, norint nustatyti reikalingo rekonstrukcijos projektui kredito dydį. Imamas iš banko kredito dydis negali viršyti 75 sąmatinės vertės.

Kadangi nagrinėjami du rekonstrukcijos variantai, tai investicijų projektams palyginti taikomas ATSIPIRKIMO PERIODO metodas.

5.1. SĄMATINĖS VERTĖS NUSTATYMAS

Investicinio projekto 1 varianto sąmatinė vertė parodyta 5.1 lentelėje.

Išnagrinėjus sąmatą, matyti, kad 0.2 visos sąmatinės vertės sudaro projektavimo darbai. Statybos ir montavimo darbai pagal dabartinius Lietuvoje egzistuojančius įkainius sudaro 3.2 sąmatinės vertės. Žymią dalį sudaro įrengimų kaina – 81 bei transportavimo ir sandėliavimo išlaidos – 15.6 visos sąmatinės vertės.

Turint orientacinę rekonstravimo darbų bei reikalingų medžiagų ir įrengimų vertę, galime nustatyti imamo iš banko kredito dydį. Kadangi jis neturi viršyti 75 sąmatinės vertės (3, 11 sk.), tai apskaičiavus gaunu:

Kkred.1  K1 x 0.75, (5.2)

čia Kkred1 –kredito suma, Lt;

K1 –kapitalo investicijos 1 variantui (sąmatinė vertė), Lt.

Kkred1 49793581×0.75  37345185 Lt

Kasmetinės palūkanos 7 ir 1.5 už Lietuvos Banko teikiamas paslaugas. Bendroje sumoje gaunu 8.5 (nuo kredito sumos) išlaidų kreditinėms operacijoms. Tai sudarys

Ikred.1  K kred.1 x 0.085, (5.3)

čia Ikred.1 – palūkanos, Lt.

Ikred.1  37345185 x 0.085  3174340.7 Lt.

Sudarau kapitalinių investicijų balansą pagal 5.1 formulę:

Knuosavas1+ Kkred.1  K projektavimas1+ K statyb.ir mont. d.1 + Kįrengimai1 ,

25K1 + 75K1  0.2K1+ 3.2K1 + 96.6K1.

Investicinio projekto 2 varianto sąmatinės vertės nustatymas parodytas 5.2 lentelėje.

Išanalizavus 2 varianto sąmatą, gaunu, kad 0.14 visos sąmatinės vertės sudaro projektavimo darbai. Statybos ir montavimo darbai sudaro 3.3 sąmatinės vertės. Įrengimų kaina – 78, o transportavimo, sandėliavimo bei kitos išlaidos –18.56 sąmatinės vertės.

Nagrinėjant šį variantą, matome, kad kredito suma bus žymiai didesnė:

K kred.2  K2 x 0.75, (5.4)

čia Kkred.2 – antram variantui reikalinga kredito suma, Lt;

K2 – kapitalo investicijos, reikalingos 2 variantui, Lt.

Kkred.2  70702393.6 x 0.75  53026277.5 Lt,

Palūkanų norma – 8.5. Matome, kad palūkanos padidės, lyginant su pirmuoju variantu:

Ikred2.  53026277.5 x 0.085  4507277.5 Lt,

Kapitalinių investicijų balansas antram variantui atrodys taip (pagal 5.1 formulę):

25K2 + 75K2  0.13K2 + 3.3K2 + 96.56K2.

5.1 lentelė

Kombinuoto ciklo bloko statybos ir montavimo darbų sąmata

Sąmatinė vertė 46 793 581 Lt

Sudaryta 1997 m. sausio 3

. . .

1. ĮVADAS

Petrašiūnų elektrinė buvo paleista 1930 metais. Jos galia buvo 6.4 MW. Prieškario metais galia padidėjo iki 16.4 MW. Tuo metu tai buvo galingiausia elektrinė Lietuvoje. Karo metu Petrašiūnų elektrinė buvo susprogdinta ir tik 1958 metais jos galia pasiekė 60.5 MW .Vėliau augo Kauno pramonė, plėtėsi gyvenamieji rajonai, vis daugiau ir daugiau miestui reikėjo ne tik elektros, bet ir šiluminės energijos. Kylančio energijos pareikalavimo Petrašiūnų elektrinė nepajėgė patenkinti, todėl 1971 metais buvo pradėta statyti Kauno Elektrinė.

Šiuo metu Petrašiūnų elektrinė yra Kauno elektrinės filialas su įrengta 8 MW elektrine galia. Petrašiūnų elektrinėje veikia 8 MW garo turbina su generatoriumi, 2 vandens šildymo katilai, kurių bendra galia 232.6 MW, 3 garo katilai.

Visi pagrindiniai elektrinės įrengimai yra atitarnavę savo laiką. Neseniai buvo demontuotos dvi senos garo turbinos, du garo katilai. Norėta elektrinę visai panaikinti. Tačiau keičiantis ekonominei Lietuvos padėčiai bei Energetinės sistemos struktūrai demontuoti elektrinių neapsimoka. Tada lieka viena išeitis – rekonstruoti.

Vienas iš rekonstrukcijos variantų galėtų būti kombinuoto ciklo bloko, į kurį įeitų dujų turbina ir šilumos ir garo regeneratorius, pastatymas. Rekonstrukcija padidintų Petrašiūnų elektrinės naudingo veikimo koeficientą, sumažintų išmetamų teršalų kiekį. Kol kas Lietuvoje, lyginant su užsienio šalimis, dar nedideli mokesčiai už taršą, tačiau ateityje, be abejonės, mokesčiai kils. Rekonstrukcija įgalintų padidinti elektros energijos ir šiluminės energijos gamybą. Tai leistų nepirkti Petrašiūnų elektrinei ir Kauno elektrinei reikalingos savosioms reikmėms elektros energijos. Yra žinoma, kad nuo 1997 m. liepos mėn. Kauno elektrinė turėtų pereiti į Kauno miesto savivaldybės rankas. Galimas atvejis, kad atsiskyrus, Kauno elektrinei teks pirkti trūkstamą elektros energijos dalį jau ne už bendrasisteminę kainą, t.y. 12 cnt/kWh, bet kaip eiliniam vartotojui. Tai panardintų elektrinę į dar didesnį nuostolį nei anksčiau. Norint to išvengti, techninis sprendimas yra būtinas.

2. SIŪLOMO PROJEKTO ESMĖ

2.1. PROJEKTO IDĖJA

Šiuo metu Lietuvos energetinėje sistemoje yra didelis galios perteklius, todėl netikslinga statyti galingas elektrines. Tikslingiau statyti mažos galios elektrines su aukštu naudingo veikimo koeficientu. Tokios yra kombinuoto ciklo elektrinės.

Kauno elektrinės filialą, Petrašiūnų elektrinę, jau seniai buvo norėta demontuoti. Tačiau dabar prarasti tokį energetinį objektą neverta. Reikia atsižvelgti į labai svarbią technologinę pusę – sustojus Kauno elektrinei, Petrašiūnų elektrinė yra būtina tiek Kauno miesto Šilumos tinklams, tiek įmonėms, naudojančioms garą, tiek pačiai Kauno elektrinei. Be Petrašiūnų elektrinės Kauno elektrinė negalėtų užsikurti, kadangi paruošti mazutą darbui reikalingas garas.

Petrašiūnų elektrinėje esantys energetiniai įrengimai yra jau atitarnavę savo laiką, tačiau kol kas dar tinkami eksploatuoti. Tačiau žvelgiant į ateitį, reikėtų jau dabar pradėti elektrinę renovuoti. Siūlomi du rekonstrukcijos projektų variantai:

1 variantas.

Ekonomiškiausias ir ekologiškiausias pradinis sprendimas – pastatyti elektrinėje naują nedidelės galios kombinuoto ciklo bloką. Jis susideda iš dujų turbinos, dujų turbinos generatoriaus ir šilumos ir garo regeneratoriaus. Statant mažos galios bloką, nereikėtų daryti labai didelių pakeitimų. Galima būtų pasinaudoti veikiančia elektrinėje garo turbina. Nereikėtų rekonstruoti reikalingos prisijungimui 6 kV skirstyklos. Kadangi Petršiūnų elektrinėje jau demontuoti 2 seni generatoriai, yra likusi visa komutacinė įranga naujam generatoriui prijungti. Elektros energija galėtų būti perduodama į sistemos tinklus per 110 kV linijas. Galima būtų naudotis jau pastatytais aukšto slėgio dujų vamzdynais.

Pagrindiniai naujojo bloko elementai yra šilumos ir garo regeneratorius (ŠGR) ir dujų turbina. Iš šilumos ir garo regeneratoriaus ir iš egzistuojančios elektrinėje garo turbinos likusi šiluma naudojama termofikavimui ir garo gamybai.

Pastačius naują bloką, teršalų išmetimas į aplinką žymiai sumažėja. Teršalų išsiskyrimo mažinimas pasiekiamas naudojant pažangią degimo technologiją dujų turbinoje. NOx išmetimas sumažės 20 . Todėl įmanoma patenkinti ateities aplinkos apsaugos reikalavimus, net esant 80 m kaminui. Žemas elektrinės triukšmo lygis įgalins patenkinti kai kuriuos specifinius reikalavimus.

2 variantas.

Disponuojant didesnėmis lėšomis galima būtų statyti kombinuoto ciklo bloką, įsigyjant visą būtiną įrangą – dujų turbiną su generatoriumi, šilumos ir garo regeneratorių bei garo turbiną su generatoriumi.

2.2. PAGRINDINIAI TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

Projektuojant reikia skirti dėmesį ir įvertinti:

-elektros energijos ir šilumos kombinuoto generavimo pranašumus;

-technologijos vystymąsi;

-būsimų aplinkos apsaugos ir miesto planavimo reikalavimų patenkinimą.

Pagrindiniai tikslai:

1. Kuo pigiau nusipirkti reikalingą rekonstrukcijai įrangą. Reikia įvertinti tai, kad perkama

įranga gaminama jau nuo 1985 m., ir, kad yra jau tobulesnių techniniu atžvilgiu įrengimų.

2. Gauti kreditą kuo palankesnėmis sąlygomis. Analizuojant modernizavimo projektą, lygiagrečiai turi vystytis ir finansavimo koncepcija. Tokius projektus remia Pasaulio Bankas ir Europos Investicijos Bankas. Pasaulio Bankas numato lengvatines finansavimo sąlygas, kai projektuojamas objektas mažina aplinkos užterštumą.

Pagrindiniai uždaviniai:

1. Susisiekti su Pasaulio banku ir aptarti galimybę gauti kreditą.

2. Suderinti pasiūlymus ir projektus su rėmėjų reikalavimais. Projekto priežiūrai paskiriamos

kompetetingos firmos.

3. Gauti Kauno savivaldybės ir miesto gyventojų pritarimą rekonstravimo darbams. Aukštas kombinuoto ciklo elektrinių n.v.k. turėtų užtikrinti valdžios pritarimą.

2.3. PLANO DETALĖS.

Naujasis blokas užims 24.4 m2 plotą. Šis kompleksas apima dujų turbinos patalpas ir boilerinę, talpinančią garo srautų vamzdžius ir dujų turbinos bei generatoriaus garso slopintuvus. Energetiniame pastate bus patalpinti ir elektrinių atjungimų bei valdymo sistemos patalpos, valdymo pultas.

2.3.1. DUJŲ TURBINA.

Dujų turbinos tipas SB – 60. Ji pagaminta Mitsui Engineering  Shipbuilding įmonėje. Dujų turbinos galia 12.27 MW.

Dujų turbinos konstrukcinės savybės:

1.Visi dangčiai, tūtos ir rėmai yra ant agregato horizontalios centrinės ašies. Norint apžiūrėti

vidų viršutinis dengiamasis korpusas gali būti nuimtas.

2. Su viršutine dengiamąja dalimi gali nusiimti ir kompresoriaus išorinė dalis.

3. Norint pašalinti motorą, nesunkiai išimamos statoriaus mentys.

4. Visas turbinos operacijas seka kompiuterinė sistema; kompiuteris piešia diagramas, reikalingas turbinos darbui nusakyti.

5. Visi pagrindiniai priedai, įskaitant filtrus bei aušintuvus, yra lengvai prieinami ir gali būti perkeliami pavieniui.

Pagrindinis kuras – gamtinės dujos. Dyzelinis kuras rezervuojamas avarinėms operacijoms. NOx išsiskyrimo mažinimui į degimo patalpą yra įpurškiamas atliekamas garas. Gamintojas garantuoja konkrečius NOx išsiskyrimo kiekius. (1, 2)

2.3.2. DUJŲ TURBINOS GENERATORIUS

Prie turbinos prijungiamas SB – 60 tipo generatorius, kuris pagamintas Mitsui Engineering  Shipbuilding įmonėje.

Aukštos klasės izoliacijos sistema rotoriui ir statoriui suteikia didelį dielektrinį ir mechaninį atsparumą. Tai užtikrina ilgą tarnavimo laiką. Paleidimo metu generatorius įsuka dujų turbinos variklį. (1, 2)

2.3.3. ŠILUMOS IR GARO REGENERATORIUS

Šilumos ir garo regeneratorius yra vertikaliai instaliuotas, su atskiru slėgiu bei dujų tekėjimu vertikaliai aukštyn. Reikalaujama garo injekcija į dujų turbiną tiekiama iš regeneratoriaus, naudojant prisotintą garą iš būgno. Generuojamas garas tiekiamas į 39 ata (12 bar) ir 440 0C Petrašiūnų elektrinės kolektorių. Jeigu išeinantys iš regeneratoriaus garo parametrai per dideli, garas atšaldomas iki reikiamos temperatūros.

Būgnas įrengtas virš boilerio ir priklauso prie plieninės boilerio struktūros. Pagrindiniame lygyje yra cirkuliaciniai siurbliai.

Visi šildomi paviršiai montuojami taip, kad iki minimumo sumažėtų terminis poveikis.

3. ĮMONĖS CHARAKTERISTIKA

Kauno elektrinė, akcinės bendrovės “Lietuvos energija” filialas, Lietuvos įmonių rejestre įregistruota 1996 metų vasario 20 dieną. Įmonės kodas 3228579.

Veiklos pobūdis ¬¬– gamybinis, paslaugos. Pagrindinės veiklos kryptys¬ ¬– elektros ir šilumos energijos gamyba ir pardavimas pagal sutartį centralizuotiems energijos tiekėjams.

Kauno elektrinė yra pagrindinis šilumos energijjos gamintojas Kauno mieste ¬¬– čia pagaminama daugiau kaip 80  centralizuotai tiekiamos šilumos energijos.

1996 metais Kauno elektrinėje buvo pagaminta 2,2 mln. Gcal šilumos energijos ir 161,4 mln. kWh elektros energijos.

Energijos gamybai elektrinėje naudojamas kuras yra gamtinės dujos ir mazutas. 1996 m. sunaudota 247 mln. m3 dujų ir 74 tūkst. t. mazuto. Gamtinės dujos tiekiamos vamzdžiais iš magistralinio dujotiekio, o mazutas atgabenamas geležinkeliu ir sandėliuojamas įmonės mazuto saugykloje.

3.1. ĮMONĖS VALDYMAS

Teritoriniu požiūriu Kauno elektrinė susideda iš dviejų dalių ¬¬¬– Kauno elektrinės, esančios rytinėje miesto dalyje ir Petrašiūnų elektrinės, kuri yra Petrašiūnų rajone. Visas administracinis ir techninis vadovavimas bei pagalbinės tarnybos yra sutelktos Kauno elektrinėje, o Petrašiūnų elektrinėje yra tik budintis personalas su minimaliu būtinu administraciniu ir remontiniu personalu.

3.2. ORGANIZACINĖ STRUKTŪRA

Elektrinei vadovauja direktorius, kuriam administraciškai pavaldūs visi įmonės padaliniai.

Direktoriaus pavaduotojas komercijai vadovauja tiekimo skyriui, ūkio daliai, skalbyklai, valgyklai, sveikatos punktui, socialinių reikalų inžinieriui, saugai.

Sekretoriatas, vyriausiasis ekonomistas, buhalterija, personalo skyrius, civilinės saugos inžinierius yra tiesiogiai pavaldūs įmonės direktoriui.

Vyriausiajam inžinieriui pavaldūs visi gamybiniai padaliniai:

-kuro,elektros, remonto, pirmasis šilumos, antrasis šilumos, automatikos, chemijos cechai;

¬¬-technikos, perspektyvinio vystymo skyriai;

-elektrinės pamainų viršininkai,

– darbų saugos inspektoriai,

-metalų laboratorija.

Elektrinės operatyvinio personalo darbui betarpiškai vadovauja elektrinės pamainos viršininkas.

Įmonės valdymo organizacinė struktūra pateikta 3.2 schemoje.

3.3. PERSONALAS.

1997 metų balandžio 1 dieną Kauno elektrinėje dirbo 598 darbuotojai. Iš jų:

158 – budinčio personalo, 327 – techninio personalo, 113 – administracinio personalo žmonės.

Pagal išsilavinimą: 147 – su aukštuoju išsilavinimu, 124 – su aukštesniuoju ir 327 – su viduriniu bei nebaigtu viduriniu žmonės.

Personalas pagal amžių pasiskirsto taip:

iki 20 metų amžiaus – 5, nuo 20 iki 40 metų – 226, nuo 40 iki 60 metų – 307,

Virš 60 metų – 60 žmonių.

Operatyvinio personalo sveikata tikrinama periodiškai, išsilavinimas atitinka pareigybinių instrukcijų reikalavimus.

3.4. ESAMI GAMYBINIAI PAJĖGUMAI

Petrašiūnų elektrinėje veikia šie energetiniai įrenginiai: garo turbina APTR – 8 su generatoriumi, abu seniai išdirbę visą savo resursą; 2 vandens šildymo katilai PTVM – 100, po 116.3 MW, bendra galia 232.6 MW; 3 garo katilai, po 75 t/h garo, 440 0C, 39 bar.

Bendra termofikacinė šiluminė cecho įrengimų galia 325.6 MW.

Kauno elektrinės antrajame šilumos ceche yra šie veikiantys energetiniai įrenginiai: 4 vandens šildymo katilai PTVM – 100, kiekvieno jų galia 116.3 MW, bendra galia 465.2 MW; 1 vandens šildymo katilas KVGM – 180, kurio galia 209.3 MW; 3 garo katilai BKZ – 420, kiekvieno galia 420 t/h garo, 550 0C, 130 bar; boilerinė, kurios suminė galia 255.9 MW, dvi garo turbinos, kurių galia 93.04 MW ir 203.52 MW; 40 MW elektrodinis garo katilas su 40 MW šilumokaičiu. Suminė cecho instaliuota šiluminė galia termofikacijai yra 1267 MW. Be karšto vandens termofikacijai Kauno elektrinė tiekia garą pramonei.

1996 m. maksimali trumpalaikė termofikacinė apkrova buvo 730 MW.

Instaliuota elektrinė galia yra 170 MW.

Kauno elektrinės chemijos cechas gamina nudruskintą vandenį elektrinės technnologiniams poreikiams ir chemiškai valytą vandenį miesto šilumos tiekimo tinklų papildymui. Maksimali cecho gamybinė galia nudruskinto vandens gamybai 274 t/h, vandens tinklų papildymui 500 t/h.

Elektrinės mazuto saugykloje yra naudojamos 6 talpos po 10 tūkst. m3. Bendra talpa 60 tūkst. m3.

3.5. PAGRINDINIAI VARTOTOJAI

Pagrindiniai Kauno elektrinės produkcijos vartotojai yra miesto šilumos tinklai, pramonės įmonės ir elektros tinklai. Šiuo metu visa termofikacinė šiluma atiduodama miesto šilumos tinklams. Be to, elektrinė gamina chemiškai apdorotą vandenį šilumos tinklų vandens papildymui. Svarbiausi garo vartotojai yra AB “Dirbtinis pluoštas”, AB “Kauno pienas”, konditerijos fabrikas, AB “Bitukas” ir kt.

Elektros energija tiekiama į LES tinklus.

Atsižvelgiant į sąlyginai mažą elektros energijos gamybą ir atleidimą į tinklą, o tuo pačiu ir poveikį į ekonominius rodiklius, akcentuotas detalesnis parduodamos šilumos tinklams šiluminės energijos kainos paskaičiavimas.

3.6. FINANSINĖS VEIKLOS RODIKLIAI

Kauno elektrinės finansinės veiklos rodikliai pateikti 3.6 lentelėje.

1.1. Turto pelningumo rodiklis  Grynasis pelnas/Viso turto (aktyvų).

Įmonės veikla nuostolinga. Praėjusiais finansiniais metais vienam turto piniginiam vienetui teko 0.0025 piniginio vieneto nuostolio. Tai rodo, kad įmonė neefektyviai naudoja savo turtą.

1.2. Bendrasis pelningumo rodiklis  (Pardavimų pajamos – Parduotų prekių išlaidos)/Pardavimų pajamos.

1993 m. ir 1994 m. Gamybos išlaidos viršijo pajamas. 1995-6 m. matomas rodiklio pagerėjimas. Sumažinus gamybos išlaidas, pelningumas padidėtų.

1.3. Grynojo pelningumo rodikli  Pelnas, atskaičius mokesčius/Pardavimų pajamos.

Praėjusiais finansiniais metais vienam pardavimų vienetui teko 0.0015 piniginio vieneto nuostolio. Tai rodo įmonės veiklos neefektyvumą.

2.1. Administracinės išlaidos vienam pardavimų vienetui  Administracinės išlaidos/Pardavimų pajamos.

Lyginant su 1995-94 m., praėjusiais metais administracinės išlaidos vienam pardavimų apimties piniginiam vienetui sumažėjo.

2.2. Pardavimų ir gamybos išlaidos vienam pardavimų apimties piniginiam vienetui  (Pardavimų išlaidos + Gamybos išlaidos)/Pardavimų pajamos.

Paskutiniais dvejais metais Kauno elektrinė padaro 99 cnt išlaidų, kad pagamintų produkcijos už 1 Lt.

3.1. Einamasis likvidumas  Trumpalaikiai aktyvai/Trumpalaikiai įsipareigojimai.

KE trumpalaikiai įsipareigojimai viršija trumpalaikius aktyvus. Tai reiškia, kad įmonė yra nemoki, tai yra nesugeba įvykdyti savo trumpalaikių įsipareigojimų, suėjus terminui, iš savo trumpalaikių aktyvų (t.b. 1.22).

3.2. Greitojo likvidumo koeficientas  (Trumpalaikiai aktyvai – Atsargos)/Trumpalaikiai įsipareigojimai.

Įmonė nepasiruošusi esant kritinei situacijai įvykdyti savo trumpalaikių įsipareigojimų. Matome, kad rodiklis kas antrus metus sumažėja perpus, kai esant normaliai situacijai turėtų būti 1.

3.3. Manevringumo koeficientas  Trumpalaikiai grynieji aktyvai/Nuosavas kapitalas.

Rodiklis rodo, kokią nuosavo kapitalo dalį sudaro trumpalaikiai grynieji aktyvai. Padeda nustatyti, kokiu mastu įmonė yra finansiškai nepriklausoma.

3.4. Bendrojo likvidumo koeficientas  Nuosavas kapitalas/Bendrieji įsipareigojimai.

Nors rodiklio reikšmė kasmet didėja, įmonė yra visiškai nemoki, nes bendrieji įsipareigojimai žymiai viršija nuosavą kapitalą. Matome, kad įmonės vykdoma finansinė veikla yra labai rizikinga ir kad įmonė yra bankrutuojanti.

4.1. Vidutinė materialinių atsargų apyvartos trukmė dienomis  (Materialinės atsargos/Pardavimų pajamos)*360.

Rodiklis rodo, per kiek dienų įvyksta viena materialinių atsargų apykaita. Matome, kad paskutiniais dvejais metais rodiklis pablogėjo, o tai reiškia apyvartos tempo sulėtėjimą.

4.2. Vidutinė debitorinio įsiskolinimo padengimo trukmė  (Debitorinis įsiskolinimas/Pardavimų pajamos)*360.

Rodiklis rodo, per kiek dienų vidutiniškai gaunamas debitorinis įsiskolinimas iš klientų. Lyginant su 1993 m., padengimo laikotarpis sumažėjo, tačiau nuo 1995 m padidėjo perpus.

5.1. Pardavimų apimtis, tenkanti vienam darbuotojui  Pardavimų pajamos/Darbuotojų skaičius.

Kiekvienais metais pardavimų apimtis, tenkanti vienam darbuotojui, padidėja. Vadinasi, gamybiniai ištekliai panaudojami gerai.

5.2. Grynojo pelno, neatskaičius mokesčių sumos, dalis, tenkanti vienam darbuotojui  Pelnas prieš mokesčius/Darbuotojų skaičius.

Nuostolio dalis, tenkanti vienam darbuotojui, lyginant su 1993-94 m., sumažėjo, tačiau tai vis dėlto prasti rodikliai.

5.3. Produktyvumo rodiklis  Pardavimų apimtis/Produkciją gaminančių darbuotojų skaičius.

Pardavimų apimtys, tenkančios produkciją gaminančiam darbuotojui, auga. Reiškia, produktyvumas kyla.

5.4. Produktyvumo rodiklis, įvertinant pridėtąją vertę  Pridėtoji vertė/Darbo užmokestis.

Rodiklis rodo, kokia pridėtosios vertės apimtis tenka kiekvienam apmokėjimų už darbą apimties piniginiam vienetui.

5.5. Grynoji pridėtoji vertė  Darbo užmokestis + Sunaudoto kapitalo vertė + Neapmokestintas pelnas.

5.6. Bendroji pridėtoji vertė  GPV + Finansinės sąnaudos.

5.7. Aktyvų panaudojimo efektyvumo rodiklis  Prekių apyvarta/Ilgalaikiai aktyvai.

3.6 lentelė

Kauno elektrinės finansinės veiklos rodikliai

RODIKLIS 1993 m. 1994 m. 1995 m. 1996 m.

1. PELNINGUMO RODIKLIAI

1.1. Turto pelningumo rodiklis 0.0014 -0.0270 -0.0004 -0.0025

1.2. Bendrasis pelningumo rodiklis 0.0092 -0.0027 0.0099 0.0074

1.3. Grynojo pelningumo rodiklis 0.0033 -0.0140 -0.0003 -0.0015

2. IŠLAIDŲ LYGIO SANTYKINIAI RODIKLIAI

2.1. Administracinės išlaidos vienam pardavimų vienetui 0.0065 0.0091 0.0097 0.0680

2.2. Pardavimų ir gamybos išlaidos vienam pardavimų apimties piniginiam vienetui 0.099 1.003 0.990 0.993

3. FINANSINIO STATUSO RODIKLIAI

3.1. Einamasis likvidumas 0.93 0.15 0.20 0.02

3.2. Greitojo likvidumo koeficientas 0.500 0.018 0.015 0.006

3.3. Manevringumo koeficientas – -0.61 -0.68 4.36

3.4. Bendrojo likvidumo koeficientas – -0.029 -0.023 0.001

4. FINANSŲ VALDYMO RODIKLIAI

4.1. Vidutinė materialinių atsargų apyvartos trukmė dienomis 24.8 25.2 43.2 37.6

4.2. Vidutinė debitorinio įsiskolinimo padengimo trukmė 51.3 6.48 6.84 11.7

5. IŠTEKLIŲ VALDYMO RODIKLIAI

5.1. Pardavimų apimtis, tenkanti vienam darbuotojui 153047 200498 246372 291730

5.2. Grynojo pelno, neatskaičius mokesčių sumos, dalis, tenkanti vienam darbuotojui 501.5 -2811 -60.48 -431.0

5.3. Produktyvumo rodiklis 204062.6 267330.2 328495.6 388972.9

5.4. Produktyvumo rodiklis, įvertinant pridėtąją vertę 1.80 -1.33 4.09 3.78

5.5. Grynoji pridėtoji vertė 294790 -591378 1394611 1553935

5.6. Bendroji pridėtoji vertė 369709 -334889 1516577 1601124

5.7. Aktyvų panaudojimo efektyvumo rodiklis 12.4 2.26 1.96 2.08

Rodiklis rodo, kokia prekių apyvarta tenka ilgalaikių aktyvų piniginiam vienetui. Prekių apyvartos dalis paskutiniu laiku mažėja.

PASTABOS.

Kauno Elektrinė yra AB “Lietuvos Energija” filialas, tai atskiro akcinio kapitalo neturi, bei nevykdo savarankiškos finansinės veiklos. Todėl investicijų valdymo bei finansinės veiklos rodikliai neskaičiuojami.

Realizacinės išlaidos, tenkančios vienam pardavimų apimties piniginiam vienetui,

neskaičiuojamos, kadangi tai specifinė įmonė. Kol kas mūsų rinkoje tokio profilio įmonės priklauso vienai AB “Lietuvos Energija”, kurios produkcija parduodama be konkurencijos. Todėl marketingo ir reklamos išlaidų daryti nereikia.

Kurą perka ne pati elektrinė, todėl kreditorinių įsiskolinimų trukmė nuo jos nepriklauso.

4. PRODUKCIJOS REALIZACIJA IR GAMYBOS KAŠTAI

4.1. PAGRINDINIŲ GAMINIŲ APRAŠYMAS

Kauno elektrinė gamina šilumos ir elektros energiją. Elektros energija gaminama dviem turbogeneratoriais 6 kV ir 10 kV įtampos atitinkamai 60 ir 110 MW galios. Po transformacijos elektrinėje į elektros tinklus elektros energija perduodama 110 kV įtampos 6 linijomis.

Šiluminė energija (karštas vanduo ir garas) tiekiama vartojams.

Petrašiūnų elektrinėje karštas vanduo termofikacijai tiekiamas miesto šilumos tinklams 2 linijomis. Maksimalus kiekis 3000 m3/h, temperatūra iki 150 0C, slėgis 16 bar. Garas pramonei tiekiamas 5 linijomis. Maksimalus kiekis 120 t/h, temperatūra 250 0C, slėgis 12 bar. Petrašiūnų elektrinėje gaminamų elektros energijos ir šilumos energijos grafikai parodyti 4.1, 4.2, 4.3 ir 4.4 paveiksluose.

Antrojame šilumos ceche termofikacijai skirtas karštas vanduo tiekiamas miesto šilumos tinklams 4 linijomis. Maksimalus kiekis 12500 m3/h, temperatūra iki 150 0C, slėgis 16 bar. Garas pramonei tiekiamas 2 linijomis. Maksimalus kiekis 250 t/h, temperatūra 250 0C, slėgis 12 bar.

4.2. NAUJŲ GAMYBOS PRODUKTŲ APRAŠYMAS

1 variantas.

Naujo kombinuoto ciklo bloko (KCB) Petrašiūnų elektrinėje instaliuota elektrinė galia 12.27 MW (1), tačiau įvertinus tai, kad naudosimės ir senąja turbina, bendra elektrinė galia – 17.27 MW. Šiluminė galia – 25 MW. Per metus KCB pagamins 103620 tūkst. kWh elektros energijos ir 129000 Gcal šiluminės energijos.

2 variantas.

Instaliuota elektrinė galia 17.7 MW, iš jų 12.27 MW – dujų turbinos, 5.43 MW – garo turbinos (1). Šiluminė galia – 25 MW. Per metus KCB pagamins 106200 tūkst. kWh elektros energijos ir 129000 Gcal šiluminės energijos.

4.1 pav. PE gaminama produkcija bei el. energijos suvartojimas savosioms

reikmėms 1994 m.

4.2 pav. PE gaminama produkcija bei el. energijos suvartojimas savosioms

reikmėms 1995 m.

4.3 pav. PE gaminama produkcija bei el. energijos suvartojimas savosioms

reikmėms 1996 m.

4.4 pav. PE gaminama produkcijos bei el. energijos suvartojimo savosioms

reikmėms suvestinė

4.2.1. PAGAMINTA ELEKTROS ENERGIJA

1. POREIKIS.

Kauno ir Petrašiūnų elektrinėms savoms reikmėms neužtenka savo pačių pagamintos elektros energijos. Nemažą dalį tenka pirkti iš sistemos. Taip yra todėl, kad paskutiniaisiais metais KE elektros energijos savikaina yra beveik trečdaliu didesnė už bendrasisteminę savikainą, pavyzdžiui 1996 m. KE el. energijos savikaina buvo 19.46 cnt/kWh, kai bendrasisteminė – 12 cnt/kWh. 1994 m. PE iš sistemos pirko 15830 MWh, KE – 59708 MWh; 1995 m. PE – 15126 MWh, KE – 93598 MWh; 1996 m. PE – 13095 MWh, KE – 80078 MWh. Pagamintos ir pirktos elektros energijos kiekiai parodyti 4.5, 4.6, 4.7, 4.8 ir 4.9 paveiksluose.

Vidutiniškai perka iš sistemos:

Evid.sist. = , (4.1)

čia Evid.sist – vidutinis metinis perkamos iš sistemos el. energijos kiekis, kWh;

Emet.n – n-taisiais metais pirktos el. energijos kiekis, kWh;

n – metų skaičius, n= 1,2,3. .

Elektros energijos poreikis:

= 14682700 kWh,

= 77794700 kWh.

Perkant iš sistemos susidarytų išlaidos, kurias apskaičiuojame pagal formulę:

Isist. = Evid.sist CESsist., (4.2)

čia Isist. – elektros energijos pirkimo savoms reikmėms išlaidos, Lt;

CESsist – bendrasisteminė elektros energijos savikaina, cnt/kWh.

Elektrinėse išlaidos:

I = 1761924 Lt,

I = 9335364 Lt.

KE ir PE savosioms reikmėms trūkstama bendra el. energijos dalis:

E = + , (4.3)

čia E – bendras el. energijos metinis suvartojimas savosioms reikmėms, kWh.

E = 92477400 kWh.

Bendros išlaidos už perkamą el. energiją savosioms reikmėms:

I = I + I , (4.4)

čia I – bendros išlaidos už el energiją s.r., Lt.

I = 1761924+9333364 = 11097288 Lt.

2. GALIMYBĖS.

PE kombinuoto ciklo blokas, dirbdamas baziniu režimu, kai maksimalios apkrovos laikas

Tmax6000 h, galėtų pagaminti ir atleisti elektros energijos:

1 variantas:

Emet.1 17.27 103 6000 103620 tūkst. kWh;

Es.r.  103620000 (0.003+0.04)  3108600+4144800  7253400 kWh;

Eatl.1 103620000 – 7253400  96366600 kWh.

Kai pagamintos elektros energijos kiekis apskaičiuojamas pagal formulę:

Emet.  P Tmax , (4.5)

čia Tmax –maksimalios apkrovos laikas, h.

Savosioms reikmėms sunaudojamos el. energijos kiekis apskaičiuojamas pagal formulę (4, 46 psl.) :

Es.r.  Emet. ks.r., (4.6)

čia Es.r. – elektros energija, sunaodojama savosioms reikmėms, kWh;

ks.r. – paklausos koeficientas, .

Atleistos elektros energijos kiekis apskaičiuojamas pagal formulę:

Eatl.  Emet. –Es.r. , (4.7)

čia Eatl. – atleistos nuo šynų elektros energijos kiekis, kWh.

2 variantas:

Emet.2  17.7 103 6000 106200 tūkst. kWh;

Es.r.  106200000 0.07-2046110.77434000 kWh;

Eatl.2  106200000-7434000 98766000 kWh.

4.5 pav. Kauno Elektrinės sunaudojama s.r. ir perkama iš sistemos el. energija

4.6 pav. PE sunaudoja savosioms reikmėms ir perka iš sistemos el. energiją

4.7 pav. PE sunaudoja savosioms reikmėms ir perka iš sistemos el. energiją

4.8 pav. PE sunaudoja savosioms reikmėms ir perka iš sistemos el. energiją

4.9 pav. PE sunaudojamos savosioms reikmėms ir perkamos iš sistemos el.

energijos suvestinė

4.2.2. PAGAMINTA ŠILUMOS ENERGIJA

1 ir 2 variantu pagaminama tiek pat šiluminės energijos. Pagaminamos ir atleidžiamos

šiluminės energijos kiekį nustatome pagal formulę:

Qmet..  PŠ Tmax kp , (4.8)

čia Qmet.. – metinis pagaminamos šiluminės energijos kiekis, Gcal;

PŠ – šiluminė elektrinės galia, MW;

kp  860 kcal/kWh.

Atleidžiamos arba parduodamos šilumos kiekis:

Qmet..  25 103 6000 860 106  129000 Gcal.

4.2.3. ELEKTROS ENERGIJOS IR ŠILUMINĖS ENERGIJOS SAVIKAINŲ SKAIČIAVIMAS

Elektrinėse, gaminančiose elektros energiją ir šilumą, yra skaičiuojama 1 kWh ir 1 Gcal savikaina. Lyginant dviejų to paties tipo elektrinių ekonomiškumą, būtina lyginti gaminamų energijos rūšių savikainos rodiklius.

Šiuo metu yra priimtas balansinis arba fizikinis (natūralusis) gamybos kaštų paskirstymo šilumos ir elektros energijos gamybai metodas. Šio metodo esmė: pirmiausia fizikiniu metodu yra paskirstomas sunaudotasis kuras – viena dalis elektros gamybai, kita dalis šilumos gamybai. Proporcingai paskirstomi ir visi gamybos kaštai.

Kuro sąnaudos apskaičiuojamos pagal formulę:

BE  bk B , (4.9)

čia BE – kuro sąnaudos elektros energijai pagaminti, nm3;

bk – kaštų kurui paskirstymo elektros ir šilumos gamybai koeficientas;

B – metinės kuro sąnaudos, nm3.

Elektros energijos savikainos struktūra:

cE  Ckint.E +Cpast..E , (4.10)

čia cE –elektros energijos savikaina, cnt/kWh;

Ckint.E – kintamųjų kaštų dedamoji, cnt/kWh;

Cpast.E – pastoviųjų kaštų dedamoji, cnt/kWh.

Šiluminės energijos savikainos struktūra:

cŠ  Ckint.Š +Cpast..Š , (4.11)

čia cŠ – šiluminės energijos savikaina, cnt/kWh;

Ckint.Š – kintamųjų kaštų dedamoji, cnt/kWh;

Cpast.Š – pastoviųjų kaštų dedamoji, cnt/kWh.

1. Elektros energijos ir šiluminės energijos kintamų kaštų apskaičiavimas.

Kintami kaštai paprastai apibrėžiami kaip išlaidos, kurios tam tikru santykiu kinta

keičiantis gamybinei veiklai.

1 variantas.

Per metus kombinuoto ciklo blokas pagamintų elektros ir šiluminės energijos (pagal 4.5 formulę):

Ebendr.1  (17.27 +25) 103 6000  253620 tūkst. kWh.

Sunaudojamas šilumos kiekis apskaičiuojamas pagal formulę

Qbendr.  Ebendr. be , (4.12)

čia Qbendr. – šilumos kiekis, sunaudotas elektros ir šiluminei energijai pagaminti, kJ;

be  6681 kJ/kWh; (1)

be – faktinis šilumos sunaudojimo koeficientas.

Qbendr.1  253620000 6681  1.59298 1012 kJ.

Bendros metinės kuro sąnaudos:

Bbendr.  , (4.13)

čia q  35000 kJ/m3.

Bbendr.1   45513920 n.m3.

Paskirstome kuro dalis elektros energijai ir šilumai gaminti. Dujų turbinos naudingo

Veikimo koeficientas 41.5 . Bendras elektrinės efektyvumas 85 . Šiluminis naudingumo koeficientas – 43.5 .

Elektros energija.

BE1  45513920 0.415 18888277 n.m3.

Išlaidos kurui el. energijai pagaminti:

IE  BE ckuro , (4.14)

čia IE –išlaidos kurui elektros energijai pagaminti, Lt;

ckuro – kuro kaina, Lt .

Pagrindinis kuras – dujos, kurių kaina už 1000 n.m3 yra 351.16 Lt.

IE1  18888277 0.35116  6632807.3 Lt.

Elektros energijos savikainos kintamoji kuro dedamoji apskaičiuojama:

Ckint.E  . (4.15)

Gauname reikšmę:

Ckint.E1   0.06 Lt/kWh,

Ckint.E1  6 cnt/kWh.

Šiluminė energija.

BŠ1  45513920 0.435 19798555 n.m3.

Išlaidos kurui šiluminei energijai pagaminti:

IŠ  BŠ ckuro , (4.16)

čia IŠ –išlaidos kurui šiluminei energijai pagaminti, Lt.

Pagrindinis kuras – dujos, kurių kaina už 1000 n.m3 yra 351.16 Lt.

IŠ1  19798555 0.35116  6961171.9 Lt.

Šiluminės energijos savikainos kintamoji kuro dedamoji apskaičiuojama:

Ckint.Š  . (4.17)

Gauname reikšmę:

Ckint.Š1   56.46 Lt/Gcal.

2 variantas.

Per metus kombinuoto ciklo blokas pagamintų elektros ir šiluminės energijos (pagal 4.5 formulę):

Ebendr.2  (17.7 +25) 103 6000  2562000 tūkst. kWh.

Sunaudojamas šilumos kiekis apskaičiuojamas pagal 4.12 formulę:

Qbendr.2  25620000 6281  1.60919 1012 kJ.

Bendros metinės kuro sąnaudos paskaičiuotos pagal 4.13 formulę:

Bbendr.2   45976857 n.m3.

Elektros energija.

BE2  45976857 0.415 19080395 n.m3.

Išlaidos kurui el. energijai pagaminti paskaičiuotos pagal 4.14 formulę:

IE2  19080395 0.35116  6700271.5 Lt.

Elektros energijos savikainos kintamoji kuro dedamoji apskaičiuota pagal 4.15 formulę:

Ckint.E2   0.063 Lt/kWh,

Ckint.E2  6.3 cnt/kWh.

Šiluminė energija.

BŠ2  45976857 0.435 19999932 n.m3.

Išlaidos kurui šiluminei energijai pagaminti paskaičiuotos pagal 4.16 formulę:

IŠ2  19999932 0.35116  7023176.4 Lt.

Elektros energijos savikainos kintamoji kuro dedamoji apskaičiuota pagal 4.17 formulę:

Ckint.Š2   57.01 Lt/Gcal.

2. Elektros energijos ir šiluminės energijos pastoviųjų kaštų apskaičiavimas.

Pastovūs kaštai apima išlaidas, kurios dėl įmonės veiklos apimties pasikeitimo išlieka

sąlyginai pastovios.

Elektros ir šiluminės energijos pastovieji kaštai susideda iš:

2.1. išlaidų technologiniam vandeniui;

2.2. remonto sąnaudų;

2.3. palūkanų už banko kreditą;

2.4. amortizacijos ir nusidėvėjimo išlaidų;

2.5.mokesčių:

2.5.1. turto mokesčio;

2.5.2. kelių mokesčio.

Elektros energijos ir šiluminės energijos pastoviųjų kaštų suvestinė pateikta 4.3 lentelėje.

2.1. Vandens technologijai išlaidos.

Šios išlaidos paskaičiuojamos pagal pagamintą šiluminės energijos kiekį. PE KCB per metus pagamina 129000 Gcal šiluminės energijos. Vandens technologijai kaina 1m3 – 1.40 Lt. Pagamintos šiluminės energijos kiekis yra vienodas abiejuose variantuose. Vandens technologijai išlaidų paskaičiavimas parodytas 4.1 lentelėje.

2.2. Remonto sąnaudos.

Petrašiūnų elektrinė kapitaliniams ir einamiesiems remontams atlikti samdo rangovines

organizcijas. Kapitalinių remontų išlaidos neįskaičiuojamos į pagamintos elektros energijos ir šiluminės energijos savikainą. Dalis lėšų kapitaliniams remontams gaunamos iš amortizacinių atskaitymų. Išlaidos einamiesiems remontams pateiktos pagal buhalterinės apskaitos faktus. Einamųjų remontų išlaidos įvertinamos skaičiuojant pagamintos produkcijos savikainą. Remonto išlaidos pateiktos 4.2 lentelėje.

5.1 lentelė

Vanduo technologijai

Pavadinimas

Mato vnt. Reikšmė

1.Vanduo technologijai

Lt 61375.2

1.1. Pramoninio vandens sunaudojimas nudruskinto vandens gamybai, chemiškai valyto vandens šiluminių tinklų pamaitinimui, kitoms reikmėms (1996 m. veikianti kaina 1 m3 – 1.40 Lt) Kiekis, m3

Suma, Lt

39111.52

54740.54

1.2. Nukanalizuojamas vanduo (1996 m. veikianti kaina 1 m3 – 1.40 Lt) Kiekis, m3

Suma, Lt 4750.17

6634.66

5.2 lentelė

Remonto lėšų naudojimas

Pavadinimas Planuojama atlikti darbų, Lt

1 variantas 2 variantas

1. Pagrindinių įrengimų remontas rangovinėmis organizacijoms, viso: 125915.38 261537.92

1.1. V.Į. “Energetikos remontas” 46714.6 98599.8

1.2. AB “Termoizola” 25296.4 52542.97

1.3. Elektrotechniniai darbai 6182.44 12841.51

1.4. UAB “Dūmtraukis” 6191.26 12998.44

1.5. UAB “Energetikas” 9779.85 9852.13

1.6. Medžiagos remontams 36787.43 76410.92

2. Pastatų, statinių remontas rangovinėmis organizacijomis, viso: 65649.17 136359.42

2.1. AB “Petrašiūnų statyba” 65649.17 136359.42

REMONTŲ VISO: 191564.55 397897.34

2.3. Palūkanos už banko kreditus.

Kasmet mokamų palūkanų dydis priklauso nuo paimtos kreditan sumos dydžio. Kasmetinis palūkanų koeficientas abiems variantams vienodas – 8.5 .

1 variantas.

Ikred.1  K kred.1 x 0.085  37345185 x 0.085  3174340.7 Lt.

2 variantas.

Ikred2.  Kkred.2 x 0.085 53026277.5 0.085  4507277.5 Lt,

2.4. Amortizacija ir nusidėvėjimas.

Nusidėvėjimas – tai palaipsnis ilgalaikio turto vertės perkėlimas į gaminamą produktą, kad būtų sudaromas piniginių atskaitymų fondas, kuris naudojamas ilgalaikio turto atstatymui. Amortizaciniai atskaiytmai skaičiuojami kas mėnesį pagal vyriausybės nustatytas normas. Nusidėvėjimo išlaidos Petrašiūnų elektrinėje skičiuojamos tiesiniu metodu.

Ilgalaikio turto nusidėvėjimo vertė per metus apskaičiuojama pagal formulę:

Sam  , (4.18)

čia K – ilgalaikio turto pradinė vertė, Lt ;

Kl – ilgalaikio turo likvidacinė vertė, Lt ;

T – įrengimų tarnavimo laikas, m. .

Ilgalaikio turto nusidėvėjimo koeficientas paskaičiuojamas pagal formulę:

am , (4.19)

čia am – ilgalaikio turto nusidėvėjimo koeficientas,  .

1 variantas.

Nusidėvėjimo išlaidos paskaičiuojamos pagal 4.18 formulę:

Sam   1253147.5 Lt (per metus);

Ilgalaikio turto nusidėvėjimo koeficientas paskaičiuotas pagal 4.19 formulę:

am   3.27  .

Nusidėvėjimo išlaidos kasmet padidės 1253147.5 Lt.

2 variantas.

Nusidėvėjimo išlaidos paskaičiuojamos pagal 4.18 formulę:

Sam   1810000 Lt (per metus);

Ilgalaikio turto nusidėvėjimo koeficientas paskaičiuotas pagal 4.19 formulę: am   3.28  .

Nusidėvėjimo išlaidos kasmet padidės 1810000 Lt.

2.5. Mokesčiai.

2.5.1. Turto mokestis.

Turto mokestis sudaro 0.5  nuo turto vertės. 1 varianto papildomai įsigytų įrengimų

vertė – 38294427.6 Lt. 2 varianto papildomai įsigytų įrengimų vertė – 55200000 Lt.

Turto mokestis bus:

1 variantas

38294427.6 0.005  191472.13 Lt.

2 variantas

55200000 0.005  276000 Lt.

2.5.2. Kelių mokestis.

Kelių mokestis sudaro 0.5  nuo pajamų gautų pardavus elektros energiją ir šiluminę energiją.

1 variantas.

Pajamos gautos pardavus elektros energiją – 466704 Lt. Pajamos gautos pardavus šiluminę energiją – 11171400 Lt. Viso gauta pajamų pardavus produkciją – 11683140 Lt.

Kelių mokestis bus:

11683104 0.005  58415.52 Lt.

2 variantas.

Pajamos gautos pardavus elektros energiją – 754632 Lt. Pajamos gautos pardavus šiluminę energiją – 11171400 Lt. Viso gauta pajamų pardavus produkciją – 11926032 Lt.

Kelių mokestis bus:

1192603 0.005  59630.16 Lt.

5.3 lentelė

Elektros energijos ir šiluminės energijos pastoviųjų kaštų suvestinė

Gamybos kaštų pavadinimas

1 variantas, Lt 2 variantas, Lt

1. Kintamieji gamybos kaštai 13593979.2 13723447.9

1. Pastovūs gamybos kaštai 4930314.9 7112180.2

2.1. Vanduo technologijai 61375.2 61375.2

2.2. Remonto sąnaudos 191564.55 397897.34

2.3. Palūkanos už banko kreditus 3174340 4507277.5

2.4. Amortizacija ir nusidėvėjimas 1253147.5 1810000

2.5. Mokesčiai

2.5.1. Turto mokestis 191472.13 276000

2.5.2. Kelių mokestis 58415.54 59630.16

VISO : 18524294.1 20835628.1

Elektros energijos ir šiluminės energijos savikainos pastovių išlaidų dedamosios paskaičiuojamos pagal formules:

Cpast.E  , (4.20)

Cpast.Š  , (4.21)

čia Ipast.E – pastoviųjų išlaidų dalis el. energijai pagaminti,Lt;

Ipast.Š – pastoviųjų išlaidų dalis šiluminei energijai pagaminti, Lt.

Pastoviosios išlaidos elektros energijai ir šiluminei energijai pagaminti apskaičiuojamos:

Ipast.E  Ibendr. kiE , (4.22)

Ipast.Š  Ibendr. kiŠ , (4.23)

čia kiE, kiŠ – koeficientai paskirstyti pastovias išlaidas gaminamai el. energijai ir šiluminei energijai.

1 variantas.

Pastoviosios išlaidos paskirstomos gaminamai produkcijai pagal 4.22 ir 4.23 formules:

Ipast.E1  4930314.9 0.4086  2014526.6 Lt;

Ipast.Š1  4930314.9 0.5914  2915788.2 Lt.

Pastovių išlaidų dedamosios apskaičiuojamos pagal 4.20 ir 4.21 formules:

Cpast.E1   0.02 cnt/kWh;

Cpast.Š1   22.6 Lt/Gcal.

2 variantas.

Pastoviosios išlaidos paskirstomos gaminamai produkcijai pagal 4.22 ir 4.23 formules:

Ipast.E2  7112181.2 0.4105  2947998.6 Lt;

Ipast.Š2  7112180.2 0.5855  4164181.5 Lt.

Pastovių išlaidų dedamosios apskaičiuojamos pagal 4.20 ir 4.21 formules:

Cpast.E2   0.027 cnt/kWh;

Cpast.Š2   32.28 Lt/Gcal.

Elektros energijos savikaina apskaičiuota pagal 4.10 formulę. Rezultatai pateikti 4.4 lentelėje.

Šiluminės energijos savikaina apskaičiuota pagal 5.11 formulę. Rezultatai pateikti 5.5 lentelėje.

4.4 lentelė

Elektros energijos savikaina

Dedamosios Petrašiūnų Elektrinės KCB, cnt/kWh

1 variantas 2 variantas

Kintamų išlaidų 6.0 6.0

Pastovių išlaidų 2.0 2.7

VISO 8.0 8.7

5.5 lentelė

Šiluminės energijos savikaina, Lt/Gcal

Dedamosios Petrašiūnų Elektrinės KCB, Lt/Gcal

1 variantas 2 variantas

Kintamų išlaidų 56.46 57.01

Pastovių išlaidų 22.60 32.28

VISO 79.06 89.29

Petrašiūnų elektrinės naujo bloko pagamintos elektros energijos ir šiluminės energijos

pardavimų kainos apskaičiuojamos pridėjus pelno dalį (12 ) ir PVM (18 ). Skaičiavimo rezultatai pateikti 5.6 ir 5.7 lentelėse.

5.6 lentelė

Elektros energijos kaina

Pavadinimas

1 variantas

2 variantas

Savikaina, cnt/kWh 8 9

Pelnas (12 ), cnt/kWh 0.96 1.08

PVM (18 ), cnt/kWh 1.44 1.62

Pardavimo kaina, cnt/kWh

10

11.7

5.7 lentelė

Šiluminės energijos kaina

Pavadinimas

1 variantas

2 variantas

Savikaina, Lt/Gcal 79.06 89.29

Pelnas (12 ), Lt/Gcal 9.48 10.71

PVM (18 ), Lt/Gcal 14.23 16.07

Pardavimo kaina, Lt/Gcal

102.77

116.07

Pardavinėti gaminamą energiją už kainas, mažesnes nei parodytos 5.6 ir 5.7 lentelėse, neapsimoka. Tai įrodys toliau pateikti skaičiavimai.

4.2.4. IŠLAIDOS ELEKTROS ENERGIJAI, SUNAUDOJAMAI PE IR KE SAVOSIOMS REIKMĖMS, PAGAMINTI

Kombinuoto ciklo bloko pagamintos elektros energijos savikaina 8 cnt/kWh. Jei KE irPE

nepirktų iš sistemos elektros energijos, o naudotų pagamintą PE KCB, tai sumažintų išlaidas kurui.

Išlaidos elektros energijai, sunaudojamai savosioms reikmėms, apskaičiuojamos:

 Esist. cE , (4.24)

Pagal 5.24 formulę apskaičiuojame išlaidas el. energijai PE ir KE:

14682700 0.08 1174616 Lt;

77794000 0.08  6223520 Lt.

Neperkant iš sistemos elektros energijos sutaupoma:

I+(PE+KE)  Isist. -Is.r. (4.25)

Pagal 4.25 formulę apskaičiuojame naudą:

I+(PE+KE)  11097288 –(1174616+6223520)  3699152 Lt.

4.2.5. PARDUOTOSIOS ELEKTROS ENERGIJOS SAVIKAINA

PE KCB papildomai galėtų parduoti elektros energiją. Nepanaudotasis elektros energijos kiekis apskaičiuojamas:

Epard.  Eatl. –Esist., (4.26)

čia Epard. – parduodamasis elektros energijos kiekis, kWh.

Parduotojo elektros energijos kiekio savikaina:

PE  Epard. cE , (4.27)

čia Ppard. – parduotosios elektros energijos savikaina, Lt.

Bendrasis pelnas apskaičiuojamas pagal formulę:

BP  P Ec – PE , (4.28)

čia BP – bendrasis pelnas, Lt;

PEc – pardavimų pajamos, kai nustatoma konkreti kaina,Lt.

1 variantas.

Parduodamasis elektros energijos kiekis apskaičiuojamas pagal 4.26 formulę:

Epard.1  96366600 –92477400  3889200 kWh.

Parduotojo elektros energijos kiekio savikaina apskaičiuojama pagal 4.27 formulę:

PE.1 3889200 0.08  311136 Lt.

Jei parduosime už 10 cnt/kWh:

PE10.1  3889200 0.1  388920 Lt;

BP  388920 – 311136  77784 Lt.

Jei parduosime už 12 cnt/kWh:

PE12.1  3889200 0.12  466704 Lt;

BP  466704 – 311136  155568 Lt.

Išanalizavus matyti, kad benrasis pelnas sudaro beveik 50  parduodamos elektros energijos savikainos.

2 variantas.

Parduodamasis elektros energijos kiekis apskaičiuojamas pagal 4.26 formulę:

Epard.2  98766000 –92477400  6288600 kWh.

Parduotojo elektros energijos kiekio savikaina apskaičiuojama pagal 4.27 formulę:

PE.2 6288600 0.08  503088 Lt.

Jei parduosime už 12 cnt/kWh:

PE12.2  6288600 0.12  754632 Lt;

BP  754632 – 503088  251544 Lt.

Išanalizavus matyti, kad bendrasis pelnas sudaro beveik 50  parduodamos elektros energijos savikainos.

Pirmame variante pagaminama mažiau elektros energijos nei antrame variante, todėl ir parduodamosios elektros energijos kiekis sumažėja, taip pat sumažindamos ir pardavimų pajamas.

4.2.6. PARDUOTOSIOS ŠILUMINĖS ENERGIJOS SAVIKAINA

Parduotojo šilumos energijos kiekio savikaina:

PŠ  Qpard. cŠ , (4.29)

čia PŠ – parduotosios šiluminės energijos savikaina, Lt.



1 variantas.

Parduodamasis šiluminės energijos kiekis:

Qpard.1  129000 Gcal.

Parduotosios šiluminės energijos kiekio savikaina apskaičiuojama pagal 4.29 formulę:

PŠ.1 129000 79.06  10198740 Lt.

Jei parduosime už 86.6 Lt/Gcal:

PŠ86.1  129000 86.6  11171400 Lt;

BP  11171400 – 10198740  972660 Lt.

Jei parduosime už 102.77 Lt/Gcal:

PŠ102.1  129000 102.77  13257330 Lt;

BP  13257330 – 10198740  3063590 Lt.

Išanalizavus matyti, kad, parduodant šiluminę energiją už 86.6 Lt/Gcal, bendrasis pelnas sudaro tik 10  parduodamos šiluminės energijos savikainos, o parduodant už 102.77 Lt/Gcal – 30  savikainos. Todėl įmonei būtų pelningiau parduoti gaminamą energiją už savo pačių nustatytas kainas.

2 variantas.

Parduodamasis šiluminės energijos kiekis:

Qpard.2  129000 Gcal.

Parduotosios šiluminės energijos kiekio savikaina apskaičiuojama pagal 4.29 formulę:

PŠ.2 129000 89.29  11518410 Lt.

Jei parduosime už 86.6 Lt/Gcal:

PŠ86.2  129000 86.6  11171400 Lt;

BP  11171400 – 11518410  -347010 Lt.

Jei parduosime už 116.02 Lt/Gcal:

PŠ102.2  129000 116.02  14966580 Lt;

BP  14966580 – 11518410  3063590 Lt.

Išanalizavus matyti, kad, parduodant šiluminę energiją už 86.6 Lt/Gcal, patiriami nuostoliai , o, parduodant už 102.77 Lt/Gcal, bendrasis pelnas sudaro 30  šiluminės energijos savikainos. Todėl įmonei būtų pelningiau parduoti gaminamą energiją už kainas ne mažesnes nei savo pačių nustatytas.

5. KAPITALO INVESTICIJOS

Kapitalo investicijų apimtis, rekonstruojant Petrašiūnų Elektrinę, nustatoma sudarant objekto statybos ir montavimo sąmatą. Sąmata parodys kapitalo investicijų dydį, reikalingą naujam objektui suprojektuoti ir pastatyti. Taip bus įvertinta projektuojamo objekto orientacinė vertė.

Pagrindinis kapitalas susideda:

K  Kproj. + Kįrengimams + Kstatyb. ir mont.. darbams , (5.1)

čia K – kapitalo investicijos (sąmatinė vertė), Lt;

K proj. – projektavimo darbų vertė, Lt;

Kįrengimams – įrengimų vertė, Lt;

Kstatyb. ir mont. darbai – statybos ir montavimo darbų vertė, Lt.

Norint parodyti abiejų variantų kapitalo investicijų dydžius, sudaromos statybos ir montavimo darbų sąmatos, pateiktos 5.1 ir 5.2 lentelėse. Statybos ir montavimo darbų kainoms nustatyti, remtasi 1997 m. sausio 3 d. kainų lygiais (2), o įrenginių kainas – 1996 m. (1).

Sąmatinė vertė būtina, norint nustatyti reikalingo rekonstrukcijos projektui kredito dydį. Imamas iš banko kredito dydis negali viršyti 75 sąmatinės vertės.

Kadangi nagrinėjami du rekonstrukcijos variantai, tai investicijų projektams palyginti taikomas ATSIPIRKIMO PERIODO metodas.

5.1. SĄMATINĖS VERTĖS NUSTATYMAS

Investicinio projekto 1 varianto sąmatinė vertė parodyta 5.1 lentelėje.

Išnagrinėjus sąmatą, matyti, kad 0.2 visos sąmatinės vertės sudaro projektavimo darbai. Statybos ir montavimo darbai pagal dabartinius Lietuvoje egzistuojančius įkainius sudaro 3.2 sąmatinės vertės. Žymią dalį sudaro įrengimų kaina – 81 bei transportavimo ir sandėliavimo išlaidos – 15.6 visos sąmatinės vertės.

Turint orientacinę rekonstravimo darbų bei reikalingų medžiagų ir įrengimų vertę, galime nustatyti imamo iš banko kredito dydį. Kadangi jis neturi viršyti 75 sąmatinės vertės (3, 11 sk.), tai apskaičiavus gaunu:

Kkred.1  K1 x 0.75, (5.2)

čia Kkred1 –kredito suma, Lt;

K1 –kapitalo investicijos 1 variantui (sąmatinė vertė), Lt.

Kkred1 49793581×0.75  37345185 Lt

Kasmetinės palūkanos 7 ir 1.5 už Lietuvos Banko teikiamas paslaugas. Bendroje sumoje gaunu 8.5 (nuo kredito sumos) išlaidų kreditinėms operacijoms. Tai sudarys

Ikred.1  K kred.1 x 0.085, (5.3)

čia Ikred.1 – palūkanos, Lt.

Ikred.1  37345185 x 0.085  3174340.7 Lt.

Sudarau kapitalinių investicijų balansą pagal 5.1 formulę:

Knuosavas1+ Kkred.1  K projektavimas1+ K statyb.ir mont. d.1 + Kįrengimai1 ,

25K1 + 75K1  0.2K1+ 3.2K1 + 96.6K1.

Investicinio projekto 2 varianto sąmatinės vertės nustatymas parodytas 5.2 lentelėje.

Išanalizavus 2 varianto sąmatą, gaunu, kad 0.14 visos sąmatinės vertės sudaro projektavimo darbai. Statybos ir montavimo darbai sudaro 3.3 sąmatinės vertės. Įrengimų kaina – 78, o transportavimo, sandėliavimo bei kitos išlaidos –18.56 sąmatinės vertės.

Nagrinėjant šį variantą, matome, kad kredito suma bus žymiai didesnė:

K kred.2  K2 x 0.75, (5.4)

čia Kkred.2 – antram variantui reikalinga kredito suma, Lt;

K2 – kapitalo investicijos, reikalingos 2 variantui, Lt.

Kkred.2  70702393.6 x 0.75  53026277.5 Lt,

Palūkanų norma – 8.5. Matome, kad palūkanos padidės, lyginant su pirmuoju variantu:

Ikred2.  53026277.5 x 0.085  4507277.5 Lt,

Kapitalinių investicijų balansas antram variantui atrodys taip (pagal 5.1 formulę):

25K2 + 75K2  0.13K2 + 3.3K2 + 96.56K2.

5.1 lentelė

Kombinuoto ciklo bloko statybos ir montavimo darbų sąmata

Sąmatinė vertė 46 793 581 Lt

Sudaryta 1997 m. sausio 3 d. kainų lygiais

Darbų ir išlaidų pavadinimas

Mato vnt.

Kiekis

Vieneto sąmatinė vertė, Lt

Bendra sąmatinė vertė, Lt

1 2 3 4 5 6

1. A. Darbo užmokestis

Projektavimo darbai

100 000.0

2. Darbo vietos paruošimas

h

1808

8 106.56

2.1 Senų perdengimų demontavimas

h

240

4.64

1 113.6

2.2 Naujų perdengimų montavimas

h

480

5.13

2 462.4

2.3 Vamzdynų montavimas

h

420

5.13

2 154.6

2.4 Elektros instaliacijos įrengimas

h

80

4.75

380

2.5 Elektros magistralių įrengimas

h

96

4.75

456

2.6 Šviestuvų ir kt. el. prietaisų montavimas

h

3.35

225.36

2.7 Izoliavimo darbai h 420 3.13 1 314.6

3.

Agregatų montavimas

53 009.92

3.1 Dujų turbinos ir generatoriaus montavimas

h

1600

6.89

11 024

3.2 Regeneratoriaus (HRSG) ir NOx mažinimo įrangos montavimas

h

3200

6.89

22 048

3.3 Valdymo ir kontrolės sistemos įrengimas

h

2000

6.89

13 780

Darbų ir išlaidų pavadinimas

Mato vnt.

Kiekis

Vieneto sąmatinė vertė, Lt

Bendra sąmatinė vertė, Lt

1 2 3 4 5 6

3.4 Derinimo darbai h 480 5.134 2 464.32

3.5 Metalo konstrukcijų įrengimas

h

720

5.13

3 693.6

Iš viso:

161 116.48

Linijinių darbuotojų D.U. 17.3

27 873.15

IŠ VISO:

188 989.63

1.

B. Medžiagos

Metalinės konstrukcijos

t

4100.0

266 500

2. Juodi vand.-dujot. vamzdžiai virš D-100 mm

t

2850.0

28 500

3. Cinkuoti vand.-duj. vamzdžių ruošiniai iki D-100 mm

t

5120.0

25 600

4. Technologiniai vamzdynų mazgai

t

5

4500.0

22 500

5. Elektros laidai t 3 1300.0 3 900

6. Šviestuvai su liuminiscencinėmis lempomis

vnt.

140.0

2 100

7. El. instaliacijos prietaisai vnt 6 250.0 1 500

8. Karkasiniai gaminiai m3 20 700.0 14 000

9. Dyzelinis kuras L 2000 1.35 2 700

Iš viso: 367 300

Pagalbinių medžiagų vertė 10

36 730

IŠ VISO:

404 030

1. C. Mechanizmai

Autokranas iki 25 t keliamosios galios

h

82.4

2 966.4

2. Keltuvai – montažiniai lopšiai

h

4500

7.5

33 750

Darbų ir išlaidų pavadinimas

Mato vnt.

Kiekis

Vieneto sąmatinė vertė, Lt

Bendra sąmatinė vertė, Lt

1 2 3 4 5 6

3. Kilnojami suvirinimo agregatai

h

7000

23.6

165 200

4. Mechaniniai kėlimo įrengimų komplektai

h

4000

38.5

154 000

5. Automašinos krovininės

iki 4 t

h

28.1

5 620

6. Automašinos krovininės iki 15 t

h

100

52.0

5 200

Iš viso: 366 736.4

Pagalbinių mechanizmų vertė 10

36 673.64

IŠ VISO:

403 410.04

Iš viso tiesioginių išlaidų (A+B+C)

996 429.67

Pridėtinės išlaidos statybos ir montavimo darbams 70

132 292.74

Soc.draud. 30 56 696.89

Kitos išlaidos 3 29 892.89

Iš viso: 1 215 312.1

Pelnas ir rezervas 12

145 837.46

Iš viso: 1 361 149.5

PVM 18 245 006.92

IŠ VISO: 1 606 156.4

1.

D. Įrengimai

Dujų turbina 12.27 MW ir generatorius

vnt.

25 458 800.0

25 458 800.0

2. HRSG (katilas) ir NOX mažinimo įranga

vnt.

6 600 000.0

6 600 000.0

3. Valdymo ir kontrolės sistema

4 000 000.0

4 000 000.0

Iš viso: 36 058 800.0

Darbų ir išlaidų pavadinimas

Mato vnt.

Kiekis

Vieneto sąmatinė vertė, Lt

Bendra sąmatinė vertė, Lt

1 2 3 4 5 6

Transportavimo išlaidos 3

1 081 764

Tiekimo antkainis 2

721 176

Sandėliavimo išlaidos 1.2

432 705.6

Iš viso: 38 294 427.6

PVM 18 6 892 997

Iš viso įrengimams: 45 187 424.6

IŠ VISO PAGAL SĄMATĄ:

46 793 581

5.2 lentelė

Kombinuoto ciklo bloko statybos ir montavimo darbų sąmata

Sąmatinė vertė 70 702 393.6 Lt

Sudaryta 1997 m. sausio 3 d. kainų lygiais

Darbų ir išlaidų pavadinimas

Mato vnt.

Kiekis

Vieneto sąmatinė vertė, Lt

Bendra sąmatinė vertė, Lt

1 2 3 4 5 6

1. Darbo užmokestis

Projektavimo darbai

100 000.0

2. Darbo vietos paruošimas

h

8 106.56

2.1 Senų perdengimų demontavimas

h

240

4.64

1 113.6

2.2 Naujų perdengimų montavimas

h

480

5.13

2 462.4

2.3 Vamzdynų montavimas

h

420

5.13

2 154.6

2.4 Elektros instaliacijos įrengimas

h

80

4.75

380

2.5 Elektros magistralių įrengimas

h

96

4.75

456

2.6 Šviestuvų ir kt. el. prietaisų montavimas

h

3.35

225.36

2.7

Izoliavimo darbai

h

420

3.13

1 314.6

3.

Agregatų montavimas

53 009.92

3.1 Dujų turbinos ir generatoriaus montavimas

h

6.89

11 024

3.2 HRSG (regeneratoriaus) ir NOx mažinimo įrangos montavimas

h

6.89

22 048

3.3 Garo turbinos ir generatoriaus montavimas

h

6.89

11 024

Darbų ir išlaidų pavadinimas

Mato vnt.

Kiekis

Vieneto sąmatinė vertė, Lt

Bendra sąmatinė vertė, Lt

1 2 3 4 5 6

3.4 Valdymo ir kontrolės sistemos įrengimas

h

2000

6.89

13 780

3.5 Derinimo darbai h 480 5.134 2 464.32

3.6 Metalo konstrukcijų įrengimas

h

720

5.13

3 693.6

Iš viso:

172 140.48

Linijinių darbuotojų D.U. 17.3

29 780.3

IŠ VISO:

201 920.78

1.

Medžiagos

Metalinės konstrukcijos

t

4100.0

266 500

2. Juodi vand.-dujot. vamzdžiai virš D-100 mm

t

2850.0

28 500

3. Cinkuoti vand.-duj. vamzdžių ruošiniai iki D-100 mm

t

5120.0

25 600

4. Technologiniai vamzdynų mazgai

t

5

4500.0

22 500

5. Elektros laidai t 3 1300.0 3 900

6. Šviestuvai su liuminiscencinėmis lempomis

vnt.

140.0

2 100

7. El. instaliacijos prietaisai vnt 6 250.0 1 500

8. Karkasiniai gaminiai m3 20 700.0 14 000

9.

Dyzelinis kuras

L

2000

1.35

2 700

Iš viso: 367 300

Pagalbinių medžiagų vertė 10

36 730

IŠ VISO:

404 030

1. Mechanizmai

Autokranas iki 25 t keliamosios galios

h

82.4

2 966.4

Darbų ir išlaidų pavadinimas

Mato vnt.

Kiekis

Vieneto sąmatinė vertė, Lt

Bendra sąmatinė vertė, Lt

1 2 3 4 5 6

2.

Keltuvai – montažiniai lopšiai

h

4500

7.5

33 750

3. Kilnojami suvirinimo agregatai

h

7000

23.6

165 200

4. Mechaniniai kėlimo įrengimų komplektai

h

4000

38.5

154 000

5. Automašinos krovininės

iki 4 t

h

28.1

5 620

6. Automašinos krovininės iki 15 t

h

100

52.0

5 200

Iš viso: 366 736.4

Pagalbinių mechanizmų vertė 10

36 673.64

IŠ VISO:

403 410.04

Iš viso tiesioginių išlaidų (A+B+C)

1 009 360.8

Pridėtinės išlaidos statybos ir montavimo darbams 70

706 552.56

Soc.draud. 30

302 808.24

Kitos išlaidos 3 30 280.82

Iš viso: 2 049 002.42

Pelnas ir rezervas 12

245 880.29

Iš viso:

2 294 882.71

PVM 18 413 078.89

IŠ VISO: 2 707 961.6

1.

Įrengimai

Dujų turbina 12.27 MW ir generatorius

vnt.

25 458 800.0

25 458 800.0

Darbų ir išlaidų pavadinimas

Mato vnt.

Kiekis

Vieneto sąmatinė vertė, Lt

Bendra sąmatinė vertė, Lt

1 2 3 4 5 6

2. Šilumos ir garo regeneratorius ir NOX mažinimo įranga

vnt.

6 600 000.0

6 600 000.0

3. Valdymo ir kontrolės sistema

4 000 000.0

4 000 000.0

4. Garo turbina ir generatorius

19 141 200

19 141 200

Iš viso: 55 200 000

Transportavimo išlaidos 3

1 656 000

Tiekimo antkainis 2

1 104 000

Sandėliavimo išlaidos 1.2

662 400

Iš viso: 57 622 400

PVM 18 10 372 032

Iš viso įrengimams: 67 994 432

IŠ VISO PAGAL SĄMATĄ:

70 702 393.6

6. INVESTICINIO PROJEKTO VARIANTŲ PALYGINIMAS

Petrašiūnų elektrinės rekonstrukcijos projekto variantai lyginami pagal atsipirkimo periodo metodą. Atsipirkimo periodas apskaičiuojamas remiantis projekto balansu.

6.1. PROJEKTO BALANSAS

Projekto balanse pateikiami pinigų srautams ekvivalentiški nuostoliai ar pelnas kaip laiko funkcija. Rezultatas pateikiamas projekto balanso diagramoje, kuri rodo, koks grynųjų pinigų kiekis yra susietas su duotuoju investiciniu projektu kiekvienu laiko momentu per projekto gyvavimo trukmę. Šioje diagramoje atsispindi diskontuotas atsipirkimo periodas, nuostolių rizika bei potencialus pelnas.

Iš projekto balanso matysime, kokiu dydžiu sumažės arba padidės išlaidos po rekonstrukcijos projekto įgyvendinimo.

PE rekonstrukcijos projekto atsipirkimo periodas priklausys nuo tuo metu vyriausybės nustatytų šiluminės energijos ir elektros energijos kainų. Todėl investicinio projekto balansas sudaromas keliems atvejams:

1 atvejis. Petrašiūnų elektrinė elektros ir šiluminę energijas parduoda AB “Lietuvos energija” ir Šilumos tinklams už dabartines kainas (elektros energija – 12 cnt/kWh, šiluminė energija – 86.6 Lt/Gcal). Projektų balansai pateikti 6.1 ir 6.2 lentelėse.

2 atvejis. Petrašiūnų elektrinė elektros ir šiluminę energijas parduoda už savo pačių nustatytas kainas (elektros energija – 12 cnt/kWh, šiluminė energija: 1variantu – 102.77 Lt/Gcal, 2 variantu – 116.07 Lt/Gcal). Projektų balansai pateikti 6.3 ir 6.4 lentelėse.

Iš 1 atvejo investicinių projektų balansų matome, kad įgyvendinus 1 varianto rekonstrukcijos projektą išlaidos sumažėtų 6 mln. Lt, kadangi būtų sutaupoma neperkant elektros energijos iš sistemos, o pasigaminant ją patiems. Be to, papildomos pajamos būtų gautos parduodant šiluminę energiją, nes pagamintos šilumos savikaina šiek tiek mažesnė už valstybės nustatytas kainas.

Įgyvendinus 2 varianto rekonstrukcijos projektą išlaidos sumažėtų tik 5 mln. Lt, nors parduodamos energijos kiekis viršija ankstesniame variante parduodamos energijos kiekį. Tačiau šiame variante gaminamos šiluminės energijos savikaina viršija valstybės nustatytą kainą, todėl ją parduodant elektrinė patirtų nuostolius.

2 atvejo abu variantai pelningi, bet nors 2 variante parduodama daugiau elektros ir šiluminės energijos, projekto balanso bendra suma 1 variantą viršija tik 1 mln. Lt.

6.1 lentelė

Pajamų ir išlaidų balansas

PAJAMOS IR IŠLAIDOS

SUMA, Lt

1. Išlaidų amortizacijai padidėjimas +1 253 147.5

2. Išlaidų el. energijai savoms reikmėms sumažėjimas

2.1 Petrašiūnų elektrinė

2.2 Kauno elektrinė

+1 761 924

+9 335 364

3. Pajamų už el. energijos atleidimą į tinklą padidėjimas

+466 704

4. Pajamų už parduotą šiluminę energiją padidėjimas

+11 171 400

5. Išlaidų savosioms reikmėms padidėjimas

5.1 Petrašiūnų elektrinė

5.2 Kauno elektrinė

-1 174 616

-6 223 520

6. Išlaidų el. energijos gamybai padidėjimas -311 136

7. Išlaidų šiluminei energijai pagaminti padidėjimas

-10 198 740

VISO:

(išlaidų padidėjimas “-”,

išlaidų sumažėjimas “+”) +6 080 5270.5

6.2 lentelė

Pajamų ir išlaidų balansas

PAJAMOS IR IŠLAIDOS

SUMA, Lt

1. Išlaidų amortizacijai padidėjimas +1 810 000

2. Išlaidų el. energijai savoms reikmėms sumažėjimas

2.1 Petrašiūnų elektrinė

2.2 Kauno elektrinė

+1 761 924

+9 335 364

3. Pajamų už el. energijos atleidimą į tinklą padidėjimas

+754 632

4. Pajamų už parduotą šiluminę energiją padidėjimas

+11 171 400

5. Išlaidų savosioms reikmėms padidėjimas

5.1 Petrašiūnų elektrinė

5.2 Kauno elektrinė

-1 174 616

-6 223 520

6. Išlaidų el. energijos gamybai padidėjimas -503 088

7. Išlaidų šiluminei energijai pagaminti padidėjimas

-11 518 410

VISO: +5 413 686

6.3 lentelė

Pajamų ir išlaidų balansas

PAJAMOS IR IŠLAIDOS

SUMA, Lt

1. Išlaidų amortizacijai padidėjimas +1 253 147.5

2. Išlaidų el. energijai savoms reikmėms sumažėjimas

2.1 Petrašiūnų elektrinė

2.2 Kauno elektrinė

+1 761 924

+9 335 364

3. Pajamų už el. energijos atleidimą į tinklą padidėjimas

+466 704

4. Pajamų už parduotą šiluminę energiją padidėjimas

+13 257 330

5. Išlaidų savosioms reikmėms padidėjimas

5.1 Petrašiūnų elektrinė

5.2 Kauno elektrinė

-1 174 616

-6 223 520

6. Išlaidų el. energijos gamybai padidėjimas -331 136

7. Išlaidų šiluminei energijai pagaminti padidėjimas

-10 198 740

VISO: +8 146 457.5

6.4 lentelė

Pajamų ir išlaidų balansas

PAJAMOS IR IŠLAIDOS

SUMA, Lt

1. Išlaidų amortizacijai padidėjimas +1 810 000

2. Išlaidų el. energijai savoms reikmėms sumažėjimas

2.1 Petrašiūnų elektrinė

2.2 Kauno elektrinė

+1 761 924

+9 335 364

3. Pajamų už el. energijos atleidimą į tinklą padidėjimas

+754 632

4. Pajamų už parduotą šiluminę energiją padidėjimas

+14 966 580

5. Išlaidų savosioms reikmėms padidėjimas

5.1 Petrašiūnų elektrinė

5.2 Kauno elektrinė

-1 174 616

-6 223 520

6. Išlaidų el. energijos gamybai padidėjimas -503 088

7. Išlaidų šiluminei energijai pagaminti padidėjimas

-11 518 410

VISO: +9 208 866

6.2. ATSIPIRKIMO PERIODO SKAIČIAVIMAS

Diskontuotas atsipirkimo periodas nurodo laiko momentą, kai projekto balansas tampa neneigiamu (pelningu) ir, kuriuo pradedant laikoma, kad nėra rizikos investicijai būti nuostolinga.

Skaičiuojant investicinio projekto atsipirkimo periodą reikia įvertinti palūkanų normą. Abiems investicijų projektams ji vienoda – 8.5 .

Projekto balansas kiekvienu laiko momentu, kai duota diskonto arba palūkanų norma ir pinigų srautas (įplauko grynais pinigais su pliuso ženklu arba įdėjimai grynais pinigais su minuso ženklu), apskaičiuojamas pagal formulę (5, 95 psl.):

, (6.1)

čia PB(k)T – projekto balanso būsimoji vertė, Lt;

T – laiko momentas, m;

T = 0,1,2,.., n;

CFt – įplaukos, Lt;

k – diskonto arba palūkanų norma.

Atsipirkimo periodo skaičiavimo tarpiniai rezultatai pateikti 6.5 lentelėje. Joje matome kaip kasmet kinta investicinio projekto įvairių variantų pinigų srautai ir kuriais metais projektas pradeda atsipirkti. Naudojantis šia lentele, nubraižomos investicinių projektų balansų diagramos, pateiktos 6.1, 6.2, 6.3 ir 6.4 paveiksluose.

Pasinaudojus 6.5 lentelėje apskaičiuotomis reikšmėmis, apskaičiuojame tikslesnį kiekvieno varianto atsipirkimo laiko momentą, kurį apskaičiuojame pagal formulę (5 lit., 97 psl.):

, (6.2)

čia Tat.tiksl. – tikslus atsipirkimo periodas, m;

CFx – paskutinis neigiamas pinigų srautas, Lt;

Tbal. – išlaidų ir pajamų balanse apskaičiuotas išlaidų padidėjimas ar sumažėjimas, Lt.

Atsipirkimo periodų reikšmės pateiktos 6.6 lentelėje.

6.1 pav. Projekto balanso diagrama (1.1 variantas)

6.2 pav. Projekto balanso diagrama (1.2 variantas)

2 atvejis

6.3 pav. Projekto balanso diagrama (2.1 variantas)

6.4 pav. Projekto balanso diagrama (2.2 variantas)

6.5 lentelė

Pinigų srautai

PB(k)t 1 atvejis 2 atvejis

1 variantas 2 variantas 1 variantas 2 variantas

PB(8.5)0 -46793581 -71298411 -42624577 -67503231

PB(8.5)1 -44690507 -71345090 -38101209 -64032139

PB(8.5)2 -42408673 -72646736 -33193354 -60266005

PB(8.5)3 -39932883 -73408023 -27868332 -56179750

PB(8.5)4 -37246650 -74234019 -22090683 -51746162

PB(8.5)5 -34332088 -15821933 -46935720

PB(8.5)6 -31168788 -9020340 -41716390

PB(8.5)7 -27738693 -160612 -36053418

PB(8.5)8 -24015954 6366393 -29909092

PB(8.5)9 -19976783 15053994 -32342499

PB(8.5)10 -15594282 -16009245

PB(8.5)11 -10839268 -161165

PB(8.5)12 -5680079 354001

PB(8.5)13 -82358 9592954

PB(8.5)14 5991168

6.6 lentelė

Variantas Tat, m Tat.tiksl., m Atsipirkimo periodas Ta, m

1 atvejis

1variantas 12 0.14 12.014

2variantas – – –

2 atvejis

1variantas 8 0.003 8.003

2variantas 12 12.886 12.886

Iš nagrinėjamo investicinio projekto balanso diagramų, pateiktų 6.1, 6.2, 6.3 ir 6.4 pav., matyti, kad 1 varianto projektas taps pelningu tryliktaisiais jo realizavimo metais. 2 varianto projektą įgyvendinti neapsimoka, kadangi gaminamos šilumos energijos savikaina viršija dabartines vyriausybės nustatytas kainas. Be to tektų mokėti dideles palūkanas, ko pasekoje įmonė patirtų vis didesnius nuostolius.

Antruoju atveju, jei įmonė galėtų parduoti šiluminę energiją savo pačių nustatytomis kainomis, 1 varianto projektas taptų pelningu jau devintaisiais jo realizavimo metais ir būtų galima greičiau atiduotą kreditą. 2 varianto projektas taps pelningu tryliktaisiais jo realizavimo metais, nes šiuo atveju šiluminės energijos pardavimo kaina yra didesnė ne tik už šiluminės energijos savikainą, bet ir už dabartines vyriausybės nustatytas kainas.

6.3. PELNO (NUOSTOLIO) ATASKAITA

Pelno (nuostolio) ataskaitoje pateikiami svarbiausi įmonės ūkinės veiklos rezultatai, pajamos ir išlaidos per tam tikrą laikotarpį.

Bendrasis pelnas parodo įmonės pagrindinės veiklos pelningumą arba skirtumą tarp pardavimų ir gamybos išlaidų. Visuose variantuose, išskyrus 1 atvejo antrą variantą, pardavimų pajamos viršija gamybos išlaidas.

Visuose variantuose gauname ne grynąjį pelną, o nuostolį. Nuostolį sąlygoja didelės palūkanos už kreditą. Reikia atsižvelgti į tai, kad neįvertinome rekonstrukcijos projekto padarytos naudos Petrašiūnų ir Kauno elektrinėms. Aišku, kad įgyvendinus rekonstrukcijos projektą, elektros ir šiluminės energijos savikainos Kauno ir Petrašiūnų elektrinėse sumažėtų.

6.7 ir 6.8 lentelėse pateiktos Petrašiūnų elektrinės kombinuoto ciklo bloko pelno (nuostolio) ataskaitos.

6.7 lentelė

Pavadinimas fil. Petrašiūnų elektrinė

Buveinė Kaunas

Patvirtinimo data

Pelno (nuostolio) ataskaita

(Lt)

Eil.

Nr. Straipsniai Kodai 1 variantas 2 variantas

1. Pardavimai ir paslaugos 11638104 11926032

1.1 Pajamos už parduotas prekes 11638104 11926032

1.2 Pajamos už atliktas paslaugas – –

2. Parduotų prekių ir atliktų darbų savikaina 10509876 12021498

2.1 Žaliavų, komplektavimo gaminių ir perparduoti skirtų prekių – –

2.2 Paslaigų, darbų ir tyrimų 10509876 12021498

3. Bendrasis pelnas 1128230

(nuostolis) -95466

4. Veiklos sąnaudos – –

4.1 Pardavimų

4.2 Bendrosios ir administracinės

5. Veiklos pelnas 1128230

(nuostolis) -95466

6. Kita veikla –

6.1 Pajamos

6.2 Sąnaudos

7. Finansinė ir investicinė veikla -3174340.7 -4507277.5

7.1 Pajamos

7.2 Sąnaudos 3174340.7 4507277.5

8. Įprastinės veiklos pelnas

(nuostolis) -2046110.7 -4602743.5

9. Pagautė (ypatingasis pelnas) – –

10. Netekimai (ypatingieji praradimai) – –

11. Ataskaitinių metų pelnas prieš apmokestinimą

(nuostolis) -2046110.7 -4602743.5

12. Pelno mokestis

13. Grynasis ataskaitinių metų pelnas paskirstymui

(nuostolis) -2046110.7 -4602743.5

6.8 lentelė

Pelno (nuostolio) ataskaita

(Lt)

Pavadinimas fil. Petrašiūnų elektrinė

Buveinė Kaunas

Patvirtinimo data

Eil.

Nr. Straipsniai Kodai 1 variantas 2 variantas

1. Pardavimai ir paslaugos 13646250 15721212

1.1 Pajamos už parduotas prekes 13646250 15721212

1.2 Pajamos už atliktas paslaugas

2. Parduotų prekių ir atliktų darbų savikaina 10509876 12021498

2.1 Žaliavų, komplektavimo gaminių ir perparduoti skirtų prekių

2.2 Paslaigų, darbų ir tyrimų 10509876 12021498

3. Bendrasis pelnas 3136374 3699714

(nuostolis)

4. Veiklos sąnaudos – –

4.1 Pardavimų

4.2 Bendrosios ir administracinės

5. Veiklos pelnas 3136374 3699714

(nuostolis)

6. Kita veikla – –

6.1 Pajamos

6.2 Sąnaudos

7. Finansinė ir investicinė veikla -3174340.7 -4507277.5

7.1 Pajamos

7.2 Sąnaudos 3174340.7 4507277.5

8. Įprastinės veiklos pelnas

(nuostolis) -37966.7 -807563.5

9. Pagautė (ypatingasis pelnas) – –

10. Netekimai (ypatingieji praradimai) – –

11. Ataskaitinių metų pelnas prieš apmokestinimą

(nuostolis) -37966.7 -37966.7

12. Pelno mokestis – –

13. Grynasis ataskaitinių metų pelnas paskirstymui

(nuostolis) -37966.7 -807563.5

Join the Conversation

×
×