eksporto ir importo vertinimas

ŠIAULIŲ VALSTYBINĖS KOLEGIJOS

ŠIAULIŲ VALSTYBINĖS KOLEGIJOS

VERSLO IR TECHNOLOGIJŲ FAKULTETO

APSKAITOS IR FINANSŲ KATEDRA

Finansų studijų programos 1 kurso studentė

Eksporto ir importo vertinimas ( 2006/2009)

Darbo vadovė

Asistentė:

Šiauliai, 2010

TURINYS

EKSPORTO SĄVOKOS........................4-5

IMPORTO SĄVOKOS.........................6

EKSPORTAS IR IMPORTAS MĖNESIAIS (2006/2009).......7-8

LIETUVOS IMPORTO REGULIAVIMAS...............9-10

KLASIFIKAVIMAS PAGAL KATEGORIJAS............10

EKSPORTO MOTYVAI........................10-11

ImVADOS..............................12

LITERATŪRA IR ŠALTINIAI....................13

Darbotikslas:

Įvertinti eksportą ir importą 2006- 2009 metais.

Uždaviniai:

Siekti norimo rezultato.

Atskleisti eksporto bei importo reikšmę mūsų gyvenime.

Palyginti eksportą ir importą.

Supažindinti su turima informacija bei ją aiškiai pateikti.

EKSPORTO SĄVOKOS

Į užsienį rinką nusprendusi įeiti įmonė turi apsispręsti, kokiu būdu ji tai darys ir kiek užsienio rinkos ji nori apimti. Yra keletas įėjimo į užsienio riinkas būdų, teikiančių neblogų veiklos tarptautinėje ir netgi pasaulinėje rinkoje galimybių. Vienas iš labiausiai paplitusių ėjimo į užsienio rinką būdų yra eksportas.

Eksportas– tai prekių, paslaugų ir pagrindinio kapitalo pardavimas užsienio šalims.

Pagrindinis eksporto bruožas- prekės iš vienos šalies perkeliamos į kitą.

Eksporto rūšys

Yra keletas eksporto rūšių, skiriamų pagal tai, kaip aktyviai procese dalyvauja gamintojas. Pirmiausia skiriamas tiesioginis ir netiesioginis eksportas.

Tiesioginio eksporto atveju gamintojai aktyviai veikia paskirstymo kanaluose, nors patį paskirstymą gali atlikti ir užsienio rinkoje veikiantis agentas, įgaliotas platintojas ar dukterinė gamintojo įmonė.

Netiesioginis eksportas, pasyvesnis veeiklos užsienio rinkoje būdas, reiškia prekių pardavimą eksporto ar prekybos kompanijai, kuri paskui užsienyje atlieka marketingo veiksmus. Kadangi šiuo atveju veikloje dalyvauja savarankiški partneriai, kurie perka ir parduoda prekes savo vardu, gamintojas turi parduoti mažesne kaina, tačiau sumažėja ir jo iš

šlaidos bei rizika, būdinga veikiant užsienio rinkose. Veiklą užsienyje pradedanti ir patirtie neturinti įmonė dažniau renkasi netiesioginius kanalus.

Gamyba užsienyje gali būti kelių formų.

Gamybos pagal sutartis atveju vienos šalies įmonės užsakymu prekės gaminamos užsienyje ir parduodamos toje šalyje, kur ir buvo pagamintos.

Licencijavimas leidžia užsienio įmonėms už atitinkamą mokestį prekes gaminti ir pardavinėti tam tikruose regionuose.

Franšizė – leidimas gaminti tam tikro vardo prekę tam tikrai rinkai, kartu perduodant ir reikiamas žinias bei teikiant valdymo paslaugas.

Bendros įmonės kuriamosdrauge su vietinėmis, kad įsteigtosios įmonės prekes gamintų ir pardavinėtų toje rinkoje.

Surinkimas užsienyje vykdomas įsteigus ten įmones, kurios iš gamintojo šalyje pagamintų detalų surinktų galutinius produktus.

Tarptautinė gamyba reiškia, kad prekės gaminamos ir parduodamos daugelyje šalių, įskaitant ir tą, kurioje yra pats gamintojas.

IMPORTO SĄVOKOS

Importas užsienio valstybės prekių, paslaugų arr kitų objektų, dažniausiai skirtų prekybai, įstatymiškas įvežimas į valstybę. Priklausomai nuo konteksto, sąvoka gali būti naudojama apibūdinti procesui, taip pat jo apimtims.

Importinių prekių galutinis vartotojas yra valstybės, į kurią importuojama, gyventojai ir organizacijos, o pardavėjas/tiekėjas – užsienio valstybių gamintojai, tiekėjai. Prekybinis importas paprastai reglamentuojamas įvairiais muito įstatymais.

Importo kvota-prekių importo kiekybinio apribojimo forma, nustatant didžiausią importuojamų į šalį vienų ar kitų prekių per tam tikrą laikotarpį kiekį; sprendimą priima vyriausybė.

Importo licencija – valstybės institucijų išduodamas leidimas įvežti iš užsienio tam tikras prekes (kontroliuojant įvežamų prekių rū

ūšį ir apimtį).

Importo muitas – muitai, mokami už įvežamas į šalį (jos muitų teritoriją) prekes.

EKSPORTAS IR IMPORTAS MĖNESIAIS 2006 m.

 

Eksportas

Importas

Balansas

mln. Lt

mln. EUR

mln. Lt

mln. EUR

mln. Lt

mln. EUR

Sausis

2736,9

792,6

3455,9

1000,9

-719,0

-208,3

Vasaris

2876,5

833,1

3624,0

1049,6

-747,5

-216,5

Kovas

3461,5

1002,5

4780,7

1384,6

-1319,2

-382,1

Balandis

3139,4

909,2

4002,0

1159,1

-862,6

-249,9

Gegužė

3610,9

1045,8

4762,9

1379,4

-1152,0

-333,6

Birželis

3384,7

980,3

4587,9

1328,7

-1203,2

-348,4

Liepa

3163,2

916,1

4218,1

1221,7

-1054,9

-305,6

Rugpjūtis

3402,0

985,3

4838,5

1401,3

-1436,5

-416,0

Rugsėjis

3461,3

1002,5

4872,2

1411,1

-1410,9

-408,6

Spalis

3434,4

994,7

4728,3

1369,4

-1293,9

-374,7

Lapkritis

3163,7

916,3

4847,4

1403,9

-1683,7

-487,6

Gruodis

3053,8

884,4

4556,7

1319,7

-1502,9

-435,3

EKSPORTAS IR IMPORTAS MĖNESIAIS 2007 m.

 

Eksportas

Importas

Balansas

 

mln. Lt

mln. EUR

mln. Lt

mln. EUR

mln. Lt

mln. EUR

Sausis

3116,2

902,5

4339,6

1256,8

-1223,4

-354,3

Vasaris

2929,9

848,5

4500,0

1303,3

-1570,1

-454,8

Kovas

3608,8

1045,2

4876,4

1412,3

-1267,6

-367,1

Balandis

3405,2

986,2

5091,2

1474,5

-1686,0

-488,3

Gegužė

3729,9

1080,3

5509,5

1595,7

-1779,6

-515,4

Birželis

3806,9

1102,5

5266,9

1525,4

-1460,0

-422,9

Liepa

3903,9

1130,7

5396,9

1563,1

-1493,0

-432,4

Rugpjūtis

3934,8

1139,6

5332,6

1544,4

-1397,8

-404,8

Rugsėjis

3723,9

1078,5

5238,0

1517,0

-1514,1

-438,5

Spalis

3843,5

1113,2

5353,6

1550,5

-1510,1

-437,3

Lapkritis

3537,4

1024,5

5496,1

1591,8

-1958,7

-567,3

Gruodis

3652,0

1057,7

5102,7

1477,9

-1450,7

-420,2

EKSPORTAS IR IMPORTAS MĖNESIAIS 2008 m. 

 

Eksportas

Importas

Balansas

mln. Lt

mln. EUR

mln. Lt

mln. EUR

mln. Lt

mln. EUR

Sausis

3729,4

1080,1

5536,1

1603,4

-1806,7

-523,3

Vasaris

4260,2

1233,9

5817,4

1684,8

-1557,2

-450,9

Kovas

4569,5

1323,4

6632,6

1920,9

-2063,1

-597,5

Balandis

5040,8

1459,9

6707,9

1942,8

-1667,1

-482,9

Gegužė

4712,8

1364,9

6271,0

1816,2

-1558,2

-451,3

Birželis

5159,3

1494,3

6607,6

1913,7

-1448,3

-419,4

Liepa

5306,1

1536,7

6808,5

1971,9

-1502,4

-435,2

Rugpjūtis

5001,3

1448,5

6091,5

1764,2

-1090,2

-315,7

Rugsėjis

5253,4

1521,5

6686,8

1936,6

-1433,4

-415,1

Spalis

4770,8

1381,7

5935,2

1719,0

-1164,4

-337,3

Lapkritis

4167,0

1206,8

5146,4

1490,5

-979,4

-283,7

Gruodis

3540,4

1025,4

4765,3

1380,1

-1224,9

-354,7

EKSPORTAS IR IMPORTAS MĖNESIAIS 2009 m.

 

Eksportas

Importas

Balansas

mln. Lt

mln. EUR

mln. Lt

mln. EUR

mln. Lt

mln. EUR

Sausis

3176,8

920,1

3352,7

971,0

-175,9

-50,9

Vasaris

3107,5

900,0

3420,7

990,7

-313,2

-90,7

Kovas

3206,5

928,6

3770,5

1092,0

-564,0

-163,4

Balandis

3039,4

880,3

3354,0

971,4

-314,6

-91,1

Gegužė

3077,1

891,2

3698,5

1071,2

-621,4

-180,0

Birželis

3427,1

992,5

3785,8

1096,4

-358,7

-103,9

Liepa

3418,6

990,1

3790,1

1097,7

-371,5

-107,6

Rugpjūtis

3426,9

992,5

4040,2

1170,1

-613,3

-177,6

Rugsėjis

3766,3

1090,8

4104,6

1188,8

-338,3

-98,0

Spalis

3736,4

1082,2

4149,1

1201,7

-412,7

-119,5

Lapkritis

3622,7

1049,2

4004,4

1159,8

-381,7

-110,6

Gruodis

3726,7

1079,3

3840,4

1112,2

-113,7

-32,9

Pagrindiniai įpareigojimai eksportuotojams yra:

1) neeksportuoti reglamento I priede išvardintų cheminių medžiagų neatlikus pranešimo apie eksportą procedūros,

2) neeksportuoti I priedo 2 ir 3 dalyse išvardintų medžiagų neatlikus pranešimo apie eksportą procedūros ir negavus aiškaus importuojančios valstybės sutikimo,

3) neeksportuoti medžiagų ar gaminių, įtrauktų į reglamento V priedą.

4) eksportuojant muitinės deklaracijoje (44 langelyje) įrašyti Nuorodos identifikacijos numerį.

Kartu eksportuotojai turi laikytis reglamentu ir atitinkamais teisės aktais nustatytos cheminių medžiagų klasifikavimo ir ženklinimo (GHS reglamentas), pakavimo bei saugos duomenų lapų pateikimo tvarkos (REACH reglamentas).

LIETUVOS IMPORTO REGULIAVIMAS

Kiekviena šalis daugiau ar mažiau riboja importą muito tarifais, kuriais apmokestinamos į šalį įvežamos prekės, kvotomis, nustatant leidžiamą į šalį įvežti prekių kiekį arba taiko kitus techninius (netarifinius) prekybos barjerus (sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių nustatymo ir taikymo taisykles ir būdus, prekių kokybės standartus).
Nustatant importuojamoms prekėms muito normas, vadovaujamasi šiomis nuostatomis:
§ tokioms prekėms kaip vaistams, medicininei technikai, vaikų mitybos produktams, kuro, energetiniams ištekliams, energiją ir šilumą taupančioms medžiagoms, beveik visoms mašinoms, įrengimams ir žaliavoms, negaminamoms ir neišgaunamoms Lietuvoje, bet reikalingoms jo

os pramonei, importo muitų normos nenustatomos;
§ importo muitų normos nustatomostoms prekėms, kurios gaminamos Lietuvoje ir jų importas gali padaryti žalą gamintojams.
Tam tikrais atvejais (laikinojo prekių įvežimo, laikinojo prekių įvežimo perdirbti, pagal Lietuvos Vyriausybės patvirtintas ir ministerijų išduotas atskiroms prekėms tarifines kvotas, labdaros ir paramos siuntų įvežimo) importo muitai netaikomi.

Protekcionizmo šalininkai, norėdami apsaugoti vidaus ūkio šakas nuo užsienio konkurentų, pateikia šiuos argumentus:
1. Importo ribojimo priemonė gali būti efektyvi priemonė skatinti ūkio šaką, kuri gerai tinka šaliai (galimo lyginamojo pranašumo požiūriu), tačiau dėl nepakankamo gamybos masto, didelių startinių gamybos išlaidų (projektavimo, technologijos ir įrangos įsigijimo) negali būti konkurencinga. Po tam tikro laiko tinkamai apsaugota tokia šaka gali išplėsti gamybą, sumažinti išlaidas ir tapti vienodai konkurencinga. Tokia laikina ūkio šakų apsauga neprieštarauja laisvos prekybos tikslui – didžiausiai specializacijai lyginamojo pranašumo pagrindu, todėl tik laikinai sulyginant konkurencines sąlygas, šaka gali pasiekti tokį lygį, kuris leidžia jai tapti konkurencinga pasaulinėje rinkoje. Tačiau importo ribojimas gali turėti ir priešingų rezultatų:
w šalies ištekliai gali būti telkiami mažiau efektyvioms reikmėms ir ūkio šakoms;
w prekybos partneriai gali imtis atsakomųjų priemonių, nustatydami tam tikroms prekėms muito tarifus.
2. Muitai turi sulyginti nacionalinės gamybos prekių ir importuojamų prekių kainas. Nors toks argumentas iš pirmo žvilgsnio atrodo priimtinas, tačiau jis ignoruoja pagrindinį tarptautinės prekybos tikslą &#

#8211; gauti pelną iš prekių kainų skirtumo. Panaikindami prekių kainų skirtumus, tuo pačiu būtų panaikinta ir paskata prekiauti, apribotuma prekybą, o šalyje gaminamų prekių kainos išliktų didelės.
3. Su gamybos išlaidomis yra susijęs kitas argumentas, kad muito tarifai reikalingi importuojančios ir eksportuojančios šalies darbininkų darbo užmokesčio normoms sulyginti. Vidaus rinkai gali kenkti importuojamos prekės iš šalių, kuriose mažas darbo užmokestis. Žemos importuojamų prekių kainos pagrindinė priežastis yra ta, kad šių prekių gamintojai turi didesnį lyginamąjį pranašumą, o aukštas darbo užmokestis yra ekonomikos rezultatas.
4. Ribojant importą, išsaugomas didesnis užimtumas tik tam tikroje ūkio šakoje, tačiau vartotojai, pirkdami brangesnes prekes, už išsaugotas darbo vietas sumoka keleriopai brangiau. Šiuo atveju nedarbo problema būtų sprendžiama kitų sąskaita.
5. Importą ribojančios priemonės nors kai kurios yra logiškos, tačiau jos praranda savo efektyvumą, jeigu kitos šalys imasi atsakomųjų priemonių, vykdo adekvačią protekcionistinę politiką, apsaugodamos savo ūkio šakas. Tada pasaulinė prekyba tampa mažiau efektyvi, nes ji suskaldoma į smulkias uždaras nacionalines rinkas.

Teisingas klasifikavimas rodo, kad importuotojas arba eksportuotojas:
a) moka tinkamą muito mokestį ir kitus mokesčius bei rinkliavas;
b) gauna tinkamą paramą tam tikrų žemės ūkio produktų eksportui;
c) įveža arba išveža prekes pagal tinkamas taisykles;
d) padeda kaupti teisingus prekybos statistiniusduomenis.

KLASIFIKAVIMAS PAGAL MAKROEKONOMIKOS KATEGORIJAS

Importuojamos prekės yra klasifikuojamos ir pagal makroekonomikos kategorijas. Skiriamos tokios pagrindinės prekių kategorijos:
a) investicinės prekės – prekės skirtos plėsti kapitaliniams ištekliams, skirtiems prekėms ar paslaugoms pirkti.
b) tarpinio vartojimo prekės – tai prekės (žaliavos, medžiagos, kuras, elektros energija, pusfabrikačiai) ir paslaugos, panaudotos kaip sąnaudos gaminant kitas prekes ir paslaugas.
c) vartojimo prekės – tai prekės ar paslaugos, skirtos galutiniam vartojimui ir nenaudojamos kaip sąnaudos kitų prekių ar paslaugų gamyboje;
d) benzinas;
e) lengvieji automobiliai;
f) kitos.

EKSPORTO MOTYVAI

Eksportas yra užsienio prekyba, nagrinėjama iš prekių bei paslaugų pardavėjų pozicijų. Atitinkamos šalies įmonę, vykdančių prekių ir paslaugų pardavimą kitos šalies įmonėms, vadiname eksportuotoju. Eksportui, kaip užsienio prekybos formai, būdingi du pagrindiniai bruožai:
1. Procesas būtinai vyksta mažiausiai tarp dviejų šalių, t.y. prekyba vykdoma už atitinkamos valstybės nacionalinių ribų. Eksportas yra neatskiriama valstybės politikos dalis, įeinanti į vyriausybės programą. Eksporto santykiai yra ne tik atitinkamos įmonės reikalas, bet ir valstybės tarptautinių santykių dalis.
2. Eksportas susijęs su įvairių šalių piniginių (valiutinių) santykių naudojimu ir tokiais reiškiniaiskaip prekybos sąlygos, prekybos balansas. Šie reiškiniai rodo palankų eksporto rezultatą vienoms šalims ir nepalankų – kitoms.

Užsienio paklausą mūsų šalies prekėms galima paaiškinti importo motyvais. Užsienio pirkėjai perka mūsų šalies prekes, nes:
Mūsų šalies įmonės gamina tas prekes, kurių užsienio įmonės negamina (dėl tam tikrų priežasčių – tai gali būti gamybos veiksnių trūkumas arba specifinė technologija, pvz., produkto gamyba susijusi su gamtos teršimu, todėl išsivysčiusios valstybės atsisako šio gamybos).
Mūsų įmonės gamina analogiškas prekes pigiau arba geresnės kokybės.
Eksportą skatina dar ir kiti papildomi motyvai:
Eksportuodama prekes, įmonė siekia padidinti apyvartą ar gauti didesnį pelną.
Eksportas didina įmonės gamybinių pajėgumų apkrovimą ir kartu užimtumą įmonėje.

Didinant gamybą eksporto sąskaita, gali būti pasiektas kaštų sumažėjimas dėl gamybos masto ekonomijos, o tai padidina įmonės konkurencingumą užsienyje ir šalies viduje.

IŠVADOS

Buvo supažindinta su eksporto bei importo sąvokomis.

Be eksporto ir importo nevyktu prekių įvežimas ir išvežimas į kitas šalis.

Eksportas vienas iš labiausiai paplitusių ėjimo į užsienio rinką būdų.

Importastaiužsienio valstybės prekių, paslaugų ar kitų objektų, dažniausiai skirtų prekybai, įstatymiškas įvežimas į valstybę.

LITERATŪRA IR ŠALTINIAI

1. Vijeikis J., Vileikienė B., 2003, Tarptautinis marketingas. Vilnius: ,,Vilspa“.

2. http://www.infochema.lt

3. http://www.stat.gov.lt

4. https://www.mokslai.lt/referatai/kursinis/tarptautinė-prekyba

Leave a Comment