Turinys
Įvadas 2
I. Nacionalinė sąskaitų sistema 4
1.1 Pagrindiniai nacionalinės sąskaitų sistemos šalies ekonomikos įvertinimo rodikliai 4 1.2 Šalies pajamų struktūra 6
II. Lietuvos ekonomikos raida 1995 – 2004 m. 8
2.1 Lietuvos ekonomikos augimo tendencijos 8 2.2 BVP vienam gyventojui regioniniu aspektu 10 2.3 Infliacijos pokyčiai 11 2.4 Užimtumo ir nedarbo dinamika 12
Išvados 14
Literatūra 15
Įvadas
Lietuvos ekonomikos raidos tendencijos neatskiriamos nuo pasaulioekonomikos raidos tendencijų. Šiandien Lietuvai, tapusiai globaliosekonomikos dalimi, tiesioginę įtaką daro pasaulio ir Europos ekonomikospokyčiai. Pastarieji dešimtmečiai ekonomikoje išsiskiria ypač dideliaisglobalizacijos tempais, konkurencijos didėjimu, naujų technologijų plėtra. Ekonominei situacijai Lietuvoje įtakos turi tiek išoriniai, tiek irvidiniai veiksniai. Prie pagrindinių išorinių veiksnių priskirtiniekonomikos globalizacija, ES plėtra ir Lietuvos integracija į ES bei į josbendrąją rinką, auganti konkurencija, sparti naujų technologijų raida. Prie pagrindinių vidaus veiksnių priskirtini nuolatinis ekonomikosvaldymo efektyvumo, produktyvumo didinimas, gebėjimas atlaikytikonkurencinį spaudimą tiek vidaus, tiek ir ES bei kitose rinkose ir įeiti įnaujas rinkas, užtikrinti produkcijos atitikimą griežtiems saugosreikalavimams bei užtikrinti finansavimo šaltinius ekonomikai augti. Įsitraukimas į Europos Sąjungos rinką, – tai beveik 500 milijonųvartotojų, atveria naujas didžiules perspektyvas Lietuvos ekonomikai. Nemažiau svarbi yra ES parama, leisianti pagerinti Lietuvos ekonominę aplinkąir suteiksianti konkrečią paramą Lietuvos verslui, ypač per struktūrinės irregioninės politikos instrumentus. Šalies ekonomikos apimtis yra nustatoma pagal bendrą šalyjepagaminamų prekių ir paslaugų kiekį. Gaminant vis daugiau prekių irpaslaugų, ekonomika kyla, o pats geriausias būdas įvertinti šį augimą –pinigais įkainoti visus pirkimus ir pardavimus. Nors pinigai nėravienintelis ekonomikos apimties įkainojimo būdas, juos pasitelkuslengviausia susumuoti visa, kas šalyje buvo pagaminta bet kuriais metais:obuolius ir apelsinus, automobilius ir kompiuterius, futbolo rungtynes irkoledžo mokymą. Kai susumuojama visa šių prekių ir paslaugų piniginė išraiška, gautąrodiklį galima lyginti su kitų šalių rodikliais. Ir nors valiuta jose
skirtinga, kiekvienos šalies bendra prekių paslaugų suma, naudojant valiutųkursus, gali būti perskaičiuota ir palyginta su kitos šalies ekonomikosapimtimi.Šio darbo objektas – Lietuvos ekonominio augimo tendencijos 1995-2004m.
Šio darbo tikslas – išanalizuoti nacionalinę sąskaitų sistemą beiapžvelgti 1995-2004 m. Lietuvos ekonomikos raidą.
Darbo uždaviniai:
• Apibūdinti nacionalinę sąskaitų sistemą; • Išanalizuoti pagrindinius ekonominio augimo rodiklius; • Apžvelgti 1995-2004 m. Lietuvos ekonominio augimo tendencijas.
Darbą sudaro pagrindinis tekstas su lentelėmis ir paveikslais.
I. Nacionalinė sąskaitų sistema
1.1 Pagrindiniai nacionalinės sąskaitų sistemos šalies ekonomikos įvertinimo rodikliai
Visa šalies ekonomika susideda iš daugybės atskirų ekonominiųvienetų, kuriuos klasifikuoti padeda Nacionalinių sąskaitų sistema.Nacionalinių sąskaitų sistema – (NSS – national accounting system) – taisistema, apibūdinanti pagrindinius ekonominio gyvenimo reiškinius[1]: • gamybą, • pajamas, • vartojimą, • kaupimą • turtą.
Sudėję šiuo momentu turimų prekių kainas, gauname nacionalinio turtorodiklį. Jis apima visas visuomenės sukauptas materialines gerybes, kuriassukūrė dabartinė ir ankstesnės kartos. Rodikliai, nusakantys nacionalinio produkto apimtį, fiksuoja nemomentą, o procesą. Jie rodo gamybos ,,srovės” mastą, galingumą ir tossrovės kitimą. Paprastai šalies visuomeninė (nacionalinė) gamyba įvertinamapagal jos metinio produkto dydį. Rinkos sąlygomis visa tai išreiškiama ūkinės veiklos rezultatų rinkosverte. Jei darbas, žemė ir kapitalas tuo ar kitu būdu (avalynės gamyba,advokatų apmokėjimas, aerodromų įrengimas) naudojami – vadinasi,visuomenėje yra atitinkamo veiklos rezultato poreikis. Tokio rezultatorinkos vertė arba jos kitoks piniginis ekvivalentas yra nacionalinioprodukto sudėtinė dalis. K. Markso ekonominėje doktrinoje visuomenės išteklių naudojimas tamtikrai daliai paslaugų teikti laikomas negamybine, t. y. visuomeninio(nacionalinio) produkto ir jo vertės nesukuriančia, veikla[2].
Bendrasis nacionalinis produktas. Pagrindinis nacionalinio produktorodiklis yra bendrasis nacionalinis produktas (BNP).
Bendrasis nacionalinis produktas yra visų baigtinių prekių irpaslaugų, pagamintų per tam tikrą laikotarpį (paprastai per metus),
piniginių verčių suma[3]. BNP apima ne visas prekes ir paslaugas, kurias pardavė tais metaisrinkoje jų gamintojai: • į kurių nors metų BNP įeina būtent tais metais pagaminta produkcija. Šių prekių vertėjau atsispindėjo nacionaliniame produkte jų pagaminimo ir pirmojo realizavimo metais. Jei prekė tais pačiais metais pagaminta, bet lieka neparduota, jos vertė pateks į BNP tuo atveju, jei dėl to padidės gamybinių atsargų bei nerealizuotos gatavos produkcijos apimtis – šių atsargų prieaugis įeina į BNP. • BNP sudaro vien baigtinių prekių ir paslaugų vertė.Baigtinė prekė ir paslauga – tai ta, kuri pasiekia savo galutinįvartotoją, t. y. kuri nebėra vartojama kaip sąnaudos kitai prekei arpaslaugai pagaminti. Savo esme baigtinis produktas arba paslauga – tai asmeniniams žmoniųporeikiams patenkinti skirtas dalykas. Į BNP baigtinės prekės vertė galipakliūti ne tiesiogiai, o per teikiamų paslaugų vertę. Reliatyvi išimtisdaroma investicinėms prekėms – gamybinių fondų prieaugiui; šios prekės(darbo priemonės) taip pat laikomos baigtinėmis prekėmis ir įeina į BNPsudėtį pagrindinių gamybinių fondų prieaugio dydžiu. Pridėtinė vertė – tai skirtumas tarp firmos pagamintos produkcijosrinkos kainos ir jos gamybai pirktų prekių ir paslaugų kainų[4]. Naudojant pridėtinės vertės sumavimo būdą, galima apskaičiuoti irvalstybės bendrąjį nacionalinį produktą. Bendrajam nacionaliniam produktuiapskaičiuoti naudojami ir kiti du būdai – pagal išlaidas ir pagal pajamas. Kai kurios baigtinės prekės ir paslaugos yra kuriamos ir teikiamosvartotojui be jų pirkimo – pardavimo[5]. Dabar tokios rūšies paslaugosdaugelyje šalių sudaro žymią nacionalinio produkto dalį. Jų apimtisapskaičiuojamas pagal tų paslaugų kaštus. BNP nusako, kokio dydžio produktas priklauso tos šalies piliečiams,įskaitant ir pajamas, gaunamas iš investicijų užsienyje, bei atskaitantužsieniečių toje šalyje gautas pajamas. Jei apskaitoma toje šalyje sukurtų baigtinių prekių ir paslaugų
rinkos vertė, ignoruojant užsienyje gautas pajamas iš investicijų irpridedant šioje šalyje užsieniečiams priklausančias investicines pajamas,gaunamas bendrasis vidinis (tėvyninis) produktas – BVP. Skirtingai nuo BNP,jis apskaitomas ne rinkos kainomis, bet gamybos veiksnių kaštais, kuriųsuma nustatoma sudedant pridėtinę vertę kiekvienoje šakoje ir įmonėje.1.2 Šalies pajamų struktūra
Nacionalinių pajamų sąvoka šiuolaikinėje ekonomikos teorijojevartojama kaip nacionalinio produkto sinonimas. Kadangi visos produkcijos(išskyrus tarpinę produkciją) vertę pasisavini įvairūs ūkio subjektai –gamybos veiksnių savininkai bei vyriausybė, tai nacionalinis produktas,išreiškiamas BNP ir kitais rodikliais, gali būti vadinamas iinacionalinėmis pajamomis[6]. Kartais nacionalinių pajamų sąvokai suteikiama savarankiška reikšmė.Apskaičiuotas nacionalinių pajamų rodiklis išreiškia tą visuomenėje sukurtąpajamų dalį, kurią galėtume pavadinti visuomeninės gamybos grynąja išeiga,sudarančia gamybos veiksnių pajamų sumą. Nacionalinės pajamos nusako vertę, kuri atitenka išteklių savininkamskaip samdomųjų darbuotojų atlyginimai, individualių verslininkų pajamos,bendrovių pelnas, palūkanos, nuomos mokesčiai. Šis rodiklis retainaudojamas. Asmeninių pajamų rodiklis išreiškia tą BNP dalį, kuri faktiškaiatitenka individams (bruto, t. y. iki sumokant asmeninį pajamų mokestį)[7].
Asmeninės pajamos nuo nacionalinių pajamų skiriasi dviem elementais:
• tam tikra dalis kapitalo savininkų pajamų į jų rankas nepakliūna – akcinė bendrovė yra akcininkų nuosavybė, bet didžioji pelno dalis neatitenka akcininkams, o yra atskaitoma į valstybės biudžetą kaip bendrovių pajamų mokestis bei sunaudojama kaip nepaskirstytasis pelnas bendrovei plėsti ir kitiems tikslams. Taip pat yra ir firmų įnašai į socialinio draudimo fondą, daromi gamybos kaštų sąskaita ir faktiškai esantys samdomų darbuotojų uždarbio elementu.
• dalis asmeninių pajamų apskritai nėra uždirbama. Tai valstybės transferiniai išmokėjimai bei lėšos, gaunamos iš bendrovių socialinių ir kultūrinių fondų:
▪ nedarbo draudimo išmokos, ▪ socialinio draudimo išmokos, ▪ socialinės pašalpos (pvz. palūkanos vyriausybės obligacijų turėtojams).Asmeninės pajamos apima asmenims (šeimoms) atitekusią BNP dalį, kaipjų ūkinės veiklos rezultatą, bei gaunamus išmokėjimus iš valstybės biudžetoarba bendrovių lėšų[8]. Individualūs asmeniniai mokesčiai susideda iš trijų elementų: pajamųmokesčio, turto mokesčio ir paveldėjimo mokesčio. Iš asmeninių pajamųsumokėjus asmeninius mokesčius, lieka disponuojamosios pajamos. Disponuojamosios pajamos yra likusi dalis – lėšos, kurias individas(šeima) gali laisvai naudoti vartojimui arba taupymui. Šis rodiklis yralabai svarbus ekonominei analizei[9]. Iš BNP atėmę tas dalis, kurios neatitenka individams (šeimoms), beiasmeninį pajamų mokestį ir pridėję socialinius išmokėjimus šeimoms irindividams, gauname disponuojamųjų pajamų rodiklį. Apibendrinant, turime tokią nacionalinio produkto rodiklių grupę:
• bendrasis nacionalinis produktas;
• grynasis nacionalinis produktas;
• nacionalinės pajamos;
• asmeninės pajamos;
• disponuojamosios pajamos.
Visų penkių rodiklių dinamika, apskaičiuota ilgesniam laikotarpiui,praktiškai yra vienoda. Todėl ekonomistams yra įprasta (ir pagrįsta),kalbant apie visuminės gamybos, produkto, išeigos, pajamų kitimą, naudotisBVP rodikliu. Kurti ir tvarkyti nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemą –Lietuvos Respublikos bendrojo vidaus produkto ir kitų makroekonomikosrodiklių vertinimo pagrindą pagal 1995 metų Europos nacionalinių irregioninių sąskaitų sistemą pavesta Statistikos departamentui prie LietuvosRespublikos Vyriausybės[10]. Lietuvos nacionalinės sąskaitos – tai subalansuotų šalies gamybos,pajamų formavimo, paskirstymo, vartojimo, kapitalo ir turto kaupimo,skolinimosi, finansinių išteklių ir įsipareigojimų rodiklių ir jų ryšio sukitų valstybių ekonomika sistema. Nacionalinių sąskaitų rodikliai teikiamipagal regionus (regioninės sąskaitos). Vyriausybės nutarimas „Dėl Europos nacionalinių sąskaitų sistemosdiegimo“ sudarė sąlygas Lietuvos makroekonominės statistikos teisės aktussuderinti su ES galiojančiais tos srities teisės aktais, bei pateiktipasaulyje pripažintus metodologinius reikalavimus atitinkančius
makroekonominius rodiklius. Nacionalinių sąskaitų sistemos diegimas yra svarbus siekiantobjektyviai įvertinti šalies ir jos regionų ekonominę ir socialinę būklę,ekonominių ir finansinių sandorių efektyvumą, palyginti makroekonominiusrodiklius su ES šalimis bei atitikti Europos Tarybos reglamentoreikalavimus. Tikslus ir teisingas apskaičiavimas galimas tik naudojant vieningą suES skaičiavimo metodiką, bei naudojant pagal tuos pačius metodologiniusprincipus surinktus duomenis[11]. Statistikos departamentas publikuoja BVPduomenys – dėl šios priežasties toliau nagrinėsime BVP dinamika Lietuvoje.II. Lietuvos ekonomikos raida 1995 – 2004 m.
2.1 Lietuvos ekonomikos augimo tendencijos
Nuo 1990-ųjų iki 1995 m. BVP sumažėjo beveik dvigubai. Pagrindinėsnuosmukio priežastys buvo tokios[12]: • staiga sumažėjo paklausa susiaurėjusioje Rytų rinkoje, į kurią Lietuva eksportuodavo didžiąją dalį savo produkcijos; • vidinė Lietuvoje gaminamos produkcijos paklausa sumažėjo dėl gyventojų realiųjų pajamų kritimo.
1995 m. pasirodė pirmieji ekonominio pagyvėjimo požymiai, BVPpradėjo augti. Gana tolygus augimas truko keletą metų. Tačiau 1999-aisiaisdėl Rusijos finansinės krizės poveikio BVP, palyginti su ankstesniaismetais, sumažėjo beveik 2%. Nuo 2000-ųjų BVP vėl pradėjo augti. Ekonominis pagyvėjimas aiškiai matyti nuo 2001 m. 2002 m., palygintisu 2001 m., BVP išaugo 6,8 % (žr. pav. 1) [pic]
Pav. 1 Lietuvos realaus BVP pokyčiai 1995-2003 m.[13]
2003 m. Lietuvos ūkis augo sparčiausiai iš visų Europos šalių ir BVPveikusiomis kainomis sudarė 55,74 mlrd.litų. Perskaičiavus palyginamosiomiskainomis, tai sudarė 9% daugiau nei 2002 m. Bendrasis vidaus produktas, tenkantis 1-am gyventojui, augo darsparčiau – 9,4%, ir BVP dalis, tenkanti 1-am gyventojui, 2003 m. padidėjo1252 litais ir veikusiomis kainomis sudarė 16,14 tūkst. litų per metus. Šalies ekonominę plėtrą lėmė didėjanti vidaus paklausa ir išaugusiosvidaus investicijos.Tačiau tiesioginių užsienio investicijų apimtis 2003m.siekė tik apie 0,8 mlrd. Lt, t. y net 3,5 karto mažiau nei 2002 m. Sparčiąekonomikos plėtrą lėmė pramonė, vidaus prekyba ir statyba.
2003 m. (Statistikos departamento preliminariais duomenimis)didžiausia realiojo BVP dalis (apie 65%) sukurta paslaugų sektoriuje, iš jovidaus prekyboje – 18,1%. Pramonėje sukurta 22,3%, transporte ir ryšiuose –12,3%, statyboje – 7,1%, žemės ūkyje, medžioklėje ir miškininkystėje – 6,7%šalies BVP. Pirmą kartą nuo 1996 m. didžiausias pridėtinės vertės prieaugis(23,7%) buvo elektros, dujų ir vandens tiekimo srityse. Tai nulėmėpadidėjusi išorės paklausa ir 2003 01 01 įsigaliojusi Ekonominės veiklosrūšių klasifikatoriaus redakcija, pagal kurią padaugėjo energetikos veiklosįmonių. Statybos ir remonto darbų plėtra lėmė 19,8% prieaugį, o gavybos irapdirbamosios pramonės apimtys išaugo 13,5%.2.2 BVP vienam gyventojui regioniniu aspektu
2001 m. Eurostato atlikti tyrimai parodė[14], kad vienam gyventojuitenkanti BVP dalis mažesnė nei 75% Europos Sąjungos lygio yra penktadalyjeEuropos Sąjungos regionų ir 90% naujų ES šalių regionų. Tarp EuroposSąjungos šalių šis rodiklis žemiausias Graikijos Dytiki Ellada regione (tik53% ES vidurkio, o aukščiausias Londono Inner London regione – 263% ESvidurkio. Naujose ES šalyse žemiausias rodiklis Lenkijos Lubelskie irPodkarpackie regionuose. Šiuose regionuose BVP vienam gyventojui sudaro tik29% ES vidurkio, o visoje šalyje (Lenkijoje) šis rodiklis siekia 39,7% ESvidurkio . Finansų analitikai (tiek Lietuvos, tiek užsienio) prognozuojatolimesnį spartų Lietuvos ekonomikos augimą ir mano, kad šiuo požiūriu mūsųšalis išliks tarp išsiplėtusios Europos Sąjungos lyderių. Prognozuojama,kad 2005 – 2006 m. Lietuvos BVP augs nuo 6,0% (Bank Austria CAG) iki 7,6%(finansų grupė „Nordea”)[15]. Lietuvos ekonomika regionuose vystosi labai netolygiai. Sparčiausiaiji auga stambiausiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, trečdalis BVPsukuriama Vilniaus apskrityje, penktadalis – Kauno apskrityje. MažiausiaiBVP sukuriama Tauragės ir Marijampolės apskrityse. Svarbus ekonominės raidos rodiklis – BVP, tenkantis vienamgyventojui. Šis rodiklis 2000 m. sudarė 12,8 tūkst. Lt, 2001 m. – 13,6tūkst. Lt, 2002 m. – 14,6 tūkst. Lt, o 2003 m. išaugo 9,4% ir sudarė 16,1
tūkst. Lt.[pic]
Pav. 2 Bendras vidaus produktas, tenkantis vienam gyventojui, pagal apskritis[16]
Didžiausias bendrojo produkto, tenkančio vienam gyventojui, rodiklisyra Vilniaus apskrityje, žemiausias – Tauragės, Marijampolės, Šiaulių irAlytaus apskrityse. Išsamesni duomenys pateikiami pav. 2.
2.3 Infliacijos pokyčiai
Lietuvoje infliacija gana žema, bet valstybė vis dar reguliuoja tamtikrą, nors ir nedidelę, kainų dalį. Estijoje ir Latvijoje infliacijostempai nuo 1999 m. kur kas didesni nei Lietuvoje. Kainų stabilumą Lietuvoje daugiausia lemia nacionalinės valiutoskurso fiksavimas. Lietuvoje infliaciją pavyko sustabdyti. 2003 m. ypačsvarbūs, kadangi vyksta gana retas reiškinys – defliacija. Mastrichto sutartyje nustatyta, kad ES valstybė narė, norintiįsivesti eurą, turi atitikti kelis kriterijus. Vienas iš jų kalba apieinfliaciją: infliacija negali būti didesnė už trijų ES valstybių narių,kuriose žemiausiais infliacijos lygis, infliacijos vidurkį daugiau kaip 1,5procentinio punkto. Toks kainų stabilumas turi būti ilgalaikis. Lietuvojeiki 1999 m. infliacija buvo didelė (žr. pav. 3). [pic]
Pav. 3 Infliacija Lietuvoje 1996-2003 m. (proc.)[17]
Nuo 1999 m. Lietuvos infliacija mažesnė už ES šalių vidurkį ir nuo1999 m. neviršija Mastrichto sutarties nustatytos ribos, o 2003 m.pasireiškė defliacija. Kodėl spartų vidaus paklausos augimą Lietuvoje lydėjo nesiderinamasu pasaulio patirtimi ir prieštaraujanti ekonomikos teorijos dėsniamsdefliacija? Tai lėmė keletas aplinkybių – dolerio silpnėjimas piginoimportą iš dolerio zonos kraštų, o stambieji prekybos tinklai, aštriaikonkuruodami tarpusavyje, vis dar didino savo dalį vidaus prekyboje,išstumdami smulkesnes prekybos įmones. Būtent dėl šių priežasčių beipastaraisiais metais pasaulio rinkose įsitvirtinusios tendencijos, kai visdidesnė parduodamos produkcijos su žinomų kompanijų ženklu dalis yrapagaminama pigesnės darbo jėgos šalyse, pigo vartojimo prekės Lietuvoje. Ogriežta Vyriausybės fiskalinė politika ir vis gana aukštas nedarbo lygispristabdė darbo užmokesčio augimą, o tuo pačiu ir paslaugų brangimą[18].
2.4 Užimtumo ir nedarbo dinamika
Šiuo metu Lietuvoje, pagerėjus verslo sąlygoms ir bendrai ekonomineipadėčiai, atsirado nemažai veiksnių, skatinančių gyventojų užimtumą. Tąrodo išaugusi darbo jėgos paklausa, sumažėjęs bedarbių skaičius, sumažėjęsnedarbo lygis. Lietuva pasižymi santykinai dideliu užimtumu žemės ūkyje. Įstojus įES, Lietuvoje paaštrėjo konkurencija ir ženkliai padidėjo prekinį ūkįplėtojančių ūkininkų pajamos, padaugėjo investicijų į kaimo infrastruktūrą,todėl sumažėjo užimtųjų tiesiogiai žemės ūkio gamyboje. Nedarbo lygis – tai bedarbių ir darbo jėgos santykis. Lietuvojenedarbo lygį nustato Statistikos departamentas ir Darbo birža. Statistikosdepartamento duomenys remiasi gyventojų apklausa ir skiriasi nuo darbobiržos duomenų skirtingu bedarbių sąvokos apibrėžimu. Darbo birža prie darbo neturinčių žmonių priskiria tik tuos, kurie yraužsiregistravę teritorinėje darbo biržoje, o Statistikos departamentas priebedarbių kategorijos priskiria ne tik užsiregistravusius Valstybinėje darbobiržoje, bet ir tuos, kurie kreipiasi į privačias įdarbinimo įstaigas,ieško darbo savarankiškai, naudojasi žiniasklaidos priemonėmis. TodėlStatistikos departamento duomenys apie bedarbių skaičių ir nedarbo lygįšalyje yra objektyvesni negu tie, kuriuos skelbia Lietuvos darbo birža. [pic]
Pav. 4 Vidutinis metinis nedarbo lygis 1998-2003 m.[19]
Didžiausias nedarbo lygis 1998-2003 m. laikotarpiu buvo 2001-aisiais. Nedarbas sudarė net 17,4% visos darbo jėgos. Lietuvoje nedarbolygis turėtų ir toliau mažėti, kadangi šalies ekonomika auga bei vykdomanedarbo mažinimo politika.
Išvados
Statistika akivaizdžiai rodo, kad juo šalies išsivystymo lygisaukštesnis, tuo ir pramonės indėlis į BVP didesnis už žemės ūkio indėlį, opaslaugų – didesnis už pramonės. Lietuvos ekonomikos struktūra dabar panašiį vidutines pajamas turinčias šalis, tik pastarųjų pramonės dalis yra
didesnė, o paslaugų maždaug tokia pati. Apskritai pasaulinė praktika rodo, kad šalies ekonomikos plėtotėvyksta jai pasislenkant link didesnę pridėtinę vertę sukuriančių šakų, ošakose – pereinant nuo darbo imlių prie kapitalo imlių produktų. Tai galėtųbūti universaliausias orientyras Lietuvos ekonomikos plėtojimostrategijoje. Klausimai, kodėl kai kurių šalių ekonomika ilgą laiką auga sparčiaunegu kitų ir kokie veiksniai lemia produktyvumo lygį, bei, kur slypiturtingumo šaltiniai, verčia dairytis į kitų šalių raidą. Domėtis tuo taippat skatina noras žinoti, kokie ekonomikos politikos instrumentai galipadėti spartinti ekonomikos plėtrą bei pasiekti subalansuotą socialinį irekonominį augimą. 2005 metus Lietuva sutiko sėkmingai vykdydama ekonomines irstruktūrines reformas. Šalies ekonomikos augimo ir ūkio plėtros tempaigerokai lenkia kitas Europos šalis, o rodikliai aukščiausi tarp visųnaujųjų Europos Sąjungos šalių kandidačių. Įspūdingą Lietuvos pažangą lėmė keleto pastarųjų metų racionalifiskalinė politika, sėkminga šalies finansų sistemos reforma, konsolidavusivalstybės finansus. Modernios ekonominio augimo teorijos ir statistiniai duomenyspatikimai patvirtina, kad technologinė pažanga lemia maždaug du trečdaliusekonomikos augimo, o kapitalo augimas tik mažiau kaip šeštadalį. Nuolatinisaugimo faktorių ir jų naudojimo gerinimas, tobulinant technologijas,vadybą, sugebėjimus ir diegiant produktyvias inovacijas yra tikrasis šaliesekonominis pranašumas.Literatūra
1. Ekonomikos terminai ir sąvokos. Vilniaus pedagoginis universitetas. VPU leidykla. Vilnius, – 2001
2. Jakutis A., Petraškevičius V., Stepanovas A., Šečkutė L., Zaicev S. Ekonomikos teorijos pagrindai. Kaunas: Smaltijos leidykla, – 2003
3. Kuzmickaitė L., Rapoportas S., Šutinienė I. Lietuva stojant į Europos Sąjungą: ekonominė, sociologinė ir demografinė padėties analizė. Vilnius: STI, – 2004
4. Makroekonomikos pagrindai., Red. V.Snieška, B.Drilingas, J.Čiburienė. Kaunas, Technologija, – 1997
5. Lietuvos statistikos metraštis 2003 m.
6. Nord/LB Lietuva. Lietuvos ekonomikos apžvalga, 2004 m. kovo mėn., Nr.1
7. Wonnacott P., Wonnacott R. Makroekonomika. Kaunas: Literas Universitatis, – 1994
8. Vyriausybės nutarimas Nr. 569 “Dėl Europos nacionalinių sąskaitų sistemos diegimo. 2001 05 16: http://www.euro.lt/showitems.php?TopMenuID=4&MenuItemID=26&LangID=1&Ite mID=927
9. Statistikos departamento prie LR Vyriausybės puslapiai:
http://www.std.lt/web/main.php?parent=1&module=1&action=page&id=14
10. http://www.std.lt/web/main.php?obj=ICatalogue&action=faq_answersShowList Client&q_id=890
11. http://www.std.lt/web/main.php?parent=367
12. http://www.std.lt/web/main.php?parent=367&module=680&id=835[pic]———————–[1] Wonnacott P., Wonnacott R. Makroekonomika. Kaunas: LiterasUniversitatis, – 1994, p.26[2] Ekonomikos teorijos pagrindai // A. Jakutis, V. Petraa[pic]kevi[pic]ius, A. Stepanovas, L. `[pic]e[pic]kut[pic], S. Zaicev.- Kaunas: Smaltijos leidykla, – 2003, p. 155[3] Ekonomikos terminai ir s[pic]vokos. Vilniaus pedagoginis univers26[4] Ekonomikos teorijos pagrindai // A. Jakutis, V. Petraškevičius, A.Stepanovas, L. Šečkutė, S. Zaicev.- Kaunas: Smaltijos leidykla, – 2003, p.155[5] Ekonomikos terminai ir sąvokos. Vilniaus pedagoginis universitetas. VPUleidykla. Vilnius, – 2001, p.21[6] Ekonomikos terminai ir sąvokos. Vilniaus pedagoginis universitetas. VPUleidykla. Vilnius, – 2001, p.132[7] pvz., valstybės biudžeto lėšomis teikiamas nemokamas švietimas, kitinemokami patarnavimai piliečiams, įskaitant ir policijos, gaisrininkų,ginkluotųjų pajėgų paslaugas[8] Makroekonomikos pagrindai., Red.. V.Snieška, B.Drilingas, J.Čiburienė.Kaunas, Technologija, – 1997, p. 88[9] Ekonomikos terminai ir sąvokos. Vilniaus pedagoginis universitetas.VPU. Vilnius, – 2001, p.12[10] Ekonomikos teorijos pagrindai // A. Jakutis, V. Petraškevičius, A.Stepanovas, L. Šečkutė, S. Zaicev.- Kaunas: Smaltijos leidykla, – 2003,p.166
[11] Ekonomikos terminai ir sąvokos. Vilniaus pedagoginis universitetas.VPU. Vilnius, – 2001, p.43[12] Vyriausybės nutarimas Nr. 569 “Dėl Europos nacionalinių sąskaitųsistemos diegimo”, 2001 05 16:http://www.euro.lt/showitems.php?TopMenuID=4&MenuItemID=26&LangID=1&ItemID=927[13] Vyriausybės nutarimas Nr. 569 “Dėl Europos nacionalinių sąskaitųsistemos diegimo”[14] L. Kuzmickaitė, S. Rapoportas, I. Šutinienė. Lietuva stojant į Europos
Sąjungą: ekonominė, sociologinė ir demografinė padėties analizė. Vilnius:STI, – 2004. psl. 10[15] L. Kuzmickaitė, S. Rapoportas, I. Šutinienė. Lietuva stojant į EuroposSąjungą: ekonominė, sociologinė ir demografinė padėties analizė. Vilnius:STI, – 2004. psl. 11[16] pagal L. Kuzmickaitė, S. Rapoportas, I. Šutinienė. Lietuva stojant įEuropos Sąjungą: ekonominė, sociologinė ir demografinė padėties analizė.Vilnius: STI, – 2004. psl. 12[17] ten pat psl.13[18] šaltinis: Lietuvos statistikos metraštis 2003 m.[19] L. Kuzmickaitė, S. Rapoportas, I. Šutinienė. Lietuva stojant į EuroposSąjungą: ekonominė, sociologinė ir demografinė padėties analizė. Vilnius:STI, – 2004. psl. 13[20] Nord/LB Lietuva. Lietuvos ekonomikos apžvalga, 2004 m. kovo mėn., Nr.1[21] L. Kuzmickaitė, S. Rapoportas, I. Šutinienė. Lietuva stojant į EuroposSąjungą: ekonominė, sociologinė ir demografinė padėties analizė. Vilnius:STI, – 2004. psl. 18