Turinys
Turinys 2ĮVADAS 31. PIRMIEJI ATSIGAVIMO ŽENKLAI 42. LIETUVOS ŪKIO RAIDA 1993 METŲ SAUSIO – GRUODŽIO MĖNESIAIS 52.1. Pramonė. 52.2. Žemės ūkis. 52.3. Statyba. 52.4. Kainos. 52.5. Vidaus prekyba. 63. LIETUVOS EKONOMIKA: 1994-IEJI BUVO FINANSINIŲ SKANDALŲ IR DRAUDIMŲ METAI 64. LIETUVOS ŪKIS 1995 METAIS 84.1. Žemės ūkio produkcija 84.2. Transportas 84.3. Prekyba 94.4. Statyba 94.5. Nedarbas 94.6. Gyventojai 105. LIETUVOS RESPUBLIKOS 1996-1998 M. MAKROEKONOMINIAI RODIKLIAI 106. PRAMONEI – ŪKIO VAIRĄ 117. 1999-2000 METŲ ŪKIO PROGNOZĖS IR PALYGINIMAI 118. LIETUVOS MAKROEKONOMINĖ SITUACIJA 128.1. Ūkio apibūdinimas 1999-2000 metais 128.2. Pagrindiniai ūkio rodikliai 138.3. Užsienio prekyba 149. 2000-ŲJŲ METŲ PIRMOJO PUSMEČIO APŽVALGA 149.1. Bendrasis vidaus produktas (BVP) 149.2. Vartotojų kainos 159.3. Gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos 159.4. Elektros gamyba ir vartojimas 159.5. Naftos ūkis 159.6. Dujų tiekimas 1610. LIETUVA GRĮŽTA Į EKONOMIKOS AUGIMO KELIĄ 1610.1. Augimo veiksniai 1710.2. Sektorių varžybos 1710.3. Maža perkamoji galia 17IŠVADOS 18LITERATŪROS SĄRAŠAS 18ĮVADASŽodis “ekonomika” yra truputį paslaptingas, kad ir kiek jį vartotų žmonės ir žiniasklaida. Su žodžiu “verslas” truputį aiškiau. Abiem atvejais kalbama apie darbą ir pinigus, bankus ir biudžetą, eksportą ir deficitus. Daugiau kaip prieš du šimtus metų vienas žymus mokslininkas pavadino ekonomiką “niūriu” mokslu. Bet kartu ekonomika yra ir vienas iš įdomiausių mokslų. Tai juk mokslas apie gyvenimą: kaip žmonės pasirenka savo gyvenimo kelią, uždirba pinigus ir dėl jo tampa stiprūs, laisvi ir laimingi. 1999 – 2000 metais šalies visuomenė dėmesys Lietuvos makroekonominiams rodikliams vis didėjo. Ne tik specialistai, bet ir eilinis pilietis suprato, kad jo gerovė priklauso ir nuo pagrindinių ekonomikos rodiklių (bendrojo vidaus produkto, vartojimo kainų indekso, nedarbo lygio ir t.t.) pokyčių. Šiame darbe aprašysiu: šalies pramonės ir prekybos padėtį 1990 – 1995 metais; ūkio raidą 1993 metais, remdamasi Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos vyriausybės generalinio direktoriaus K.Zaborsko duomenimis; finansinius skandalus 1994 metais; Lietuvos ūkį 1995 metais ir 1999 metais; statistinę informaciją apie Lietuvos ūkio ekonominę ir socialinę būklę 2000 metų pirmąjį pusmetį bei pateiksiu lentelę apie Lietuvos Respublikos 1996 – 1998 m. makroekonominius rodiklius.1. PIRMIEJI ATSIGAVIMO ŽENKLAI
Lietuvos pramonės padėtis nebuvo gera, tačiau gamybos ir prekybos mažėjimo tempai sulėtėjo, o kai kuriose pramonės sektoriuose – stabilizavosi arba truputį padidėjo. Tai reiškia, kad Lietuvos pramonė pradėjo atsigauti. Tokias išvadas padarė Lietuvos pramonės ir prekybos ministerijos specialistai, apibendrinę šalies pramonės ir prekybos padėtį 1990-1995 metais. Jų teigimu, pramonės produkcija, palyginti su 1990 m., pastebimai sumažėjo, tačiau didžiausias nuosmukis buvo 1992 m., o 1994-aisiais Lietuvos išgaunamoji ir apdirbamoji pramonė dirbo beveik stabiliai. Pramonės ir prekybos ministerijos reguliavimo sferos įmonės stabiliai dirba nuo 1993 m. liepos mėn., nors baigiantis 1993-iesiems buvo šioks toks pakilimas, o 1994-ųjų vasarą padėtis pablogėjo. Gamybos ir prekybos dinamika įvairiuose pramonės sektoriuose nebuvo vienoda. Kai kurių sektorių ir pramonės įmonių produkcija per 1994 – 1995 metus buvo prekiaujama stabiliai. Stabili buvo šaldytuvų, mineralinių trąšų, klijuotos faneros, kojinių ir puskojinių, kai kurių kitų prekių gamyba ir prekyba. 1994 metais buvo pastebimas kai kurių produktų gamybos augimas. Pavyzdžiui, mineralinių trąšų gamyba buvo smarkiai sumažėjusi; 1992 m. (nuo 469 tūkst. tonų sumažėjo iki 284,3 tūkst. tonų per metus), ir 1993 m. sudarė 225 tūkst. tonų, o 1994 m. mineralinių trąšų pagaminta 272 tūkst. tonų. Iš viso chemijos pramonės gamybos metai 1994 m. gruodžio mėn. buvo padidėję 1,5 karto palyginti su tų pačių metų sausio mėnesiu. Ministerijos duomenimis, stabilizavosi medienos pramonė, mašinų, klijuotos faneros ir popieriaus gamyba. Nuolatos didėjo lengvosios pramonės įmonių skaičius, jų produkcijos gamyba ir eksportas. Pavyzdžiui, 1993-iųjų pirmą ketvirtį tekstilės gaminių buvo pagaminta už 208 mln. litų, o 1994 m. ketvirtą ketvirtį – už 344 mln. litų. Tačiau daugelio produktų gamyba po ypač didelio nuosmukio 1991-1992 metais vis dar negalėjo atsigauti. Tai sintetinių dervų ir plastmasių, buitinės chemijos prekių, medienos drožlių plokščių, audinių, staklių metalui pjaustyti, kai kurių kitų prekių gamyba ir prekyba. 1994 m. nuolatos didėjo mažmeninė prekių apyvarta vidaus rinkoje. Nedidelis sumažėjimas buvo tik sausį, tačiau tai siejosi su šv. Kalėdų ir Naujųjų metų pirkiniais. Pirmaisiais 1995-ųjų mėnesiais mažmeninė prekybos įmonių prekyba didėjo gana sparčiai ir tolygiai. Pavyzdžiui, visų prekybos įmonių, įskaitant turgavietes, mažmeninė apyvarta, Statistikos departamento duomenimis, 1995 metų sausį sudarė 311,6 mln. litų, vasarį – 318,4, o kovą – 380,8 mln. litų.2. LIETUVOS ŪKIO RAIDA 1993 METŲ SAUSIO – GRUODŽIO MĖNESIAIS2.1. Pramonė.1993 metais vartotojams buvo parduota produkcijos 46 procentais mažiau negu 1992 metais. Parduotos produkcijos gruodžio mėn., palyginti su lapkričio mėn., padidėjo 1,7 proc., be naftos perdirbimo įmonės – sumažėjo 8,3 proc. Gruodžio mėn., kaip ir lapkričio mėn., didžiausią savo gamybos produkcijos dalį įmonės pardavė Respublikos rinkoje. 1993 metais vidutinis gamybinių pajėgumų panaudojimas buvo 48,6 proc., gruodžio mėn. – 47,0 proc., lapkričio mėn. – 47,3 proc. Gruodžio mėn., palyginti su lapkričio mėn., sumažėjo kai kurių maisto produktų pardavimas skaičiuojant vertine išraiška (palyginamosiomis kainomis), taip pat sumažėjo tekstilės gaminių, drabužių, kailių dirbinių, odos dirbinių, celiuliozės, popieriaus ir popieriaus dirbinių, plastmasinių dirbinių, cemento pardavimas. Tabako gaminių pardavimas gruodžio mėn. sudarė 24 proc. lapkričio mėn. kiekio. Gruodžio mėn., palyginti su lapkričio mėn., beveik 27 proc. padidėjo naftos produktų pardavimas, dirbtinių pluoštų pardavimas – 65 proc. Maisto produktų ir gėrimų pardavimas 1993 m., palyginti su 1992 m., sumažėjo net 53 proc., drabužių, įskaitant kailinius – 52 proc., medienos ir jos dirbinių – 59 proc.2.2. Žemės ūkis.Negalutiniais duomenimis, 1993 metais pagaminta žemės ūkio produkcijos tų metų kainomis už 3,4 mlrd. lt. Žemės ūkio produkcijos kiekis, palyginti su 1992 m., sumažėjo 8 procentais.2.3. Statyba.Statyboje darbų mastus, palyginti su 1992 m., sumažino 319 statybos įmonių. Nuo metų pradžios akcinėmis persiregistravo 142 buvusios valstybinės įmonės. Tai lėmė ir statybos mastų kitimą valstybiniame sektoriuje. Šios įmonės gruodžio mėn., atliko darbų 4 proc. mažiau negu lapkričio mėn. ir 34 proc. – nei 1992 metų gruodžio mėnesį.2.4. Kainos.1993m. prekių ir paslaugų kainos ir tarifai pakilo 2,9 karto. Per metus daugiausia pabrango nemaisto prekės ir paslaugos – 3,3 karto, maisto produktai – 2,7 karto. 1993 m. gruodžio mėn. kainų ir tarifų kilimo tempai truputį sulėtėjo ir buvo 0,6 punkto mažesni negu lapkričio mėn. Vartojamos prekės ir paslaugos gruodžio mėn. pabrango 6,2 proc. 1993 m. infliacija sudarė 188,7 proc. 1992 metais didžiausias kainų ir tarifų kilimas, kuris paspartino infliaciją, pastebimas I ir II ketv.(I ketv. infliacija sudarė 46,5 proc., II ketv. – 49,6 proc.). Įvedus litus III ketv. sulėtėjus prekių, ypač maisto produktų, ir paslaugų kainų kilimo tempams, infliaciją pavyko sustabdyti, ir ji sudarė tik 8,2 proc. Tačiau IV ketv., pradėjus vėl kilti vartojamų prekių ir paslaugų kainoms, infliacija sudarė 21,7 proc. 1993 m. kainos ir tarifai per mėnesį vidutiniškai pakildavo 9,2 proc.: maisto produktų – 8,6, alkoholinių gėrimų – 6,1, nemaisto prekių – 10,6, paslaugų – 10,3 procento.2.5. Vidaus prekyba.1993m. valstybinių, valstybinių akcinių, vartotojų kooperacijos ir stambių privataus sektoriaus įmonių mažmeninė prekių apyvarta sudarė 2584,3 mln. lt. ir buvo faktinėmis kainomis 3,2 karto didesnė, o palyginamosiomis kainomis sumažėjo 36,8 proc., palyginti su 1992 m. Gruodžio mėn. šių įmonių prekių apyvarta sudarė 300,1 mln. lt. ir buvo faktinėmis kainomis 25,2 proc., o palyginamosiomis kainomis 17,6 proc. didesnė negu lapkričio mėn. (1992 m. gruodžio mėn., palyginti su lapkričio mėn., prekių apyvarta padidėjo 1,5 proc.). Palyginti su 1992 m. gruodžio mėn. (palyginamosiomis kainomis), ji sumažėjo 13,3 proc. Lapkričio mėn. valstybinių, valstybinių akcinių, vartotojų kooperacijos bei stambių privačių prekybos įmonių prekių apyvartos struktūroje maisto prekės sudarė 46,8 proc. (1992 m. – 46,4 proc.), alkoholiniai gėrimai bei tabako gaminiai – 9,6 proc.(12,3 proc.), nemaisto prekės – 43,6 proc.(41,3 proc.).3. LIETUVOS EKONOMIKA: 1994-IEJI BUVO FINANSINIŲ SKANDALŲ IR DRAUDIMŲ METAISausis 12 d. Lietuvos Seimas įstatymu uždraudė šalyje azartinius žaidimus. Ekspertų nuomonė buvo, tai, kad sumažės ir valstybės, ir miestų biudžetų pajamos. 15 d. Paskelbta, kad Vilniaus nekilnojamo turto birža indėlininkams skolinga apie 2 mln. JAV dolerių. 18 d. Lietuvos bankas uždraudė „Sekundės bankui“ priimti naujus depozitus bei teikti kreditus. 20-21 d. Kauno vyriausiasis policijos komisariatas iškėlė bylą dėl finansinių operacijų pažeidimo firmai „Finansinės investicijos“, kuri priiminėjo indėlius iš gyventojų ir žadėjo mokėti 12,5 – 17,5 proc. palūkanas per mėnesį. „Finansinės investicijos“ vienas steigėjų L.Miniailovas sulaikytas Rygoje, kur bandė sprukti į užsienį su 180 tūkst. JAV dolerių.Vasaris 5 d. Lietuvos vyriausybė nusprendė, kad firmos už didmeninę prekybą alkoholiniais gėrimais turės mokėti 150 tūkst. litų mokestį per metus. 10 d. Pranešta, kad geriausius pasiūlymus projektuoti Būtingės naftos terminalą pateikė JAV kompanija „Flour Daniel Williams Brother“. 19 d. Naftos kaina Londono biržoje pasiekė žemiausią 1994-ų metų ribą – barelis naftos kainavo 13,16 JAV dolerio.Kovas 4 d. Panevėžio kineskopų gamyklą „Ekranas“ įsigijo 12 gamyklos darbuotojų ir bendrovė „Banga“. 23 d. A-92 benzinas Vilniuje atpigo 20 centų. 26 d. 29 Seimo nariai pasirašė teikimą ištirti, ar lito patikimumo įstatymas neprieštarauja Lietuvos Konstitucijai. Akcininkų susirinkime likviduojamas „Žemės bankas“. Jo valdybos pirmininku buvo verslininkas A.Stašaitis. Balandis 1 d. Lietuvos Vyriausybė Būtingės naftos terminalo projektavimo darbų konkurso nugalėtoja pripažino amerikiečių kompaniją „Flour Daniel Williams Brothers“. 6 d. „Philip Morris“ pradėjo gaminti naujas lietuviškas cigaretes iš Zimbabvės tabako. 25 d. Vyriausybė nustatė naujus akcizo mokesčius. Tabakui ir tabako gaminiams bei erotinio ir smurtinio pobūdžio leidiniams uždėtas 50 proc., elektros energijai – 5 proc.akcizas. 29 d. Vyriausybė įvedė 18 proc. pridėtinės vertės mokestį (PVM).Gegužė 1 d. Lietuvoje įsigaliojo pridėtinės vertės mokestis (PVM). 30 d. Už 31 milijoną litų buvo nupirkta Jonavos „Azoto“ įmonė.Birželis 9 d. Su indėlininkais nebepajėgė atsiskaityti „LitPoliinter“ televizija. 14 d. Dvi didžiausios Skandinavijos alaus daryklos – suomių „Hartwall“ ir švedų „Pripps“ – į Panevėžio „Kalnapilio“ alaus daryklą nusprendė investuoti 10 milijonų dolerių. 16 d. „Coca-cola“ kompanija su Alytaus nealkoholinių gėrimų gamykla kūrė bendrą įmonę su 4,5 milijono dolerių įstatiniu kapitalu.Liepa 4 d. JAV savaitraštis „Newsweek“ išspausdino specialų šešiolikos puslapių reklamos priedą, skirtą Lietuvai. Už reklamą Vyriausybė sumokėjo per tarpininką – Lietuvos informacijos institutą – 380 tūkst. JAV dolerių. Lietuvos Statistikos departamentas paskelbė, kad gegužės mėnesį Lietuvoje infliacija buvo didžiausia, palyginti su kitomis Baltijos valstybėmis – 6,1 proc., Latvijoje – 0,2 proc., Estijoje – 1,1 proc. 10 d. „Lietuvos paštas“ padidino pašto paslaugų tarifus. Siųsti į užsienį laikraščius tapo dvigubai brangiau. 22 d. Vyriausybė nuo 2 iki 5,5 karto padidino importo muitų tarifus daugumai maisto produktų ir žemės ūkio kultūrų.Rugpjūtis 2 d. Nacionalinėje vertybinių popierių biržoje pirmą kartą buvo prekiauta Vyriausybės obligacijomis: tiesioginiu sandoriu buvo parduota 50 valstybės obligacijų už 5 tūkst. litų. 22 d. Lietuvos Statistikos departamentas pranešė, kad nuo 1992 iki 1994 metų vidurio užsienio bankai Lietuvai skyrė 518,3 mln. JAV dolerių paskolų. Iki 1994 metų birželio pabaigos panaudota buvo 314 mln. JAV dolerių. Rugsėjis 1 d. Rusijos koncernas „Lukoil“ pažadėjo atnaujinti naftos tiekimą Mažeikių „Naftos“ įmonei, kuri, nebegaudama iš Rusijos naftos, trečią kartą 1994 metais sustabdė gamybą. 13 d. Vyriausybė uždraudė prekybą importuojamais alkoholiniais gėrimais, kurių kaina mažesnė už būtinų valstybinių mokesčių sumą. 22 d. Nacionalinė prekių biržos asociacija per aštuonis 1994 m. mėnesius …pardavė prekių už beveik 16 mln. litų, t.y. šešiais milijonais litų daugiau negu 1993 m. per tą patį laiką.Spalis 12 d. Lietuvos Vyriausybė nutarė įsteigti tarptautinę Būtingės naftos terminalo statybos akcinę bendrovę kartu su užsienio investuotojais. Lietuvai turėtų priklausyti daugiau kaip 51 proc. akcijų. 26 d. Vyriausybė nutarė keturiais centais padidinti elektros energijos tarifus. Lapkritis 17 d. Įsigaliojo Vyriausybės nutarimas, kuriuo individualusis akcizas alui padidintas iki 15 proc. Ketvirtą kartą 1994 m. dėl žaliavų stygiaus sustabdyta Mažeikių „Nafta“.Gruodis 12 d. Vilniuje nedirbo daugelis maisto prekių parduotuvių ir beveik visi restoranai. Vilniaus prekybininkus palaikė 15 Šiaulių ir 50 Kauno kavinių bei restoranų savininkai. Verslininkai sakė, kad tokių veiksmų griebtis privertė valdžios kurtumas jų skundams. Streikuojantys reikalavo keisti grobikiškus mokesčius, ūkio reguliavimo politiką, teisės normas, skatinti smulkų verslą, pažaboti valstybės tarnautojų korupciją ir kyšininkavimą. 4. LIETUVOS ŪKIS 1995 METAIS4.1. Žemės ūkio produkcijaLietuvoje 1995 m. augalininkystės produkcijos buvo išauginta daugiau negu 1994 metais. Tik grūdų išauginta mažiau, nes buvo pasėta mažiau pasėlių. Taip pat buvo pagaminta mažiau mėsos ir pieno, nes mažiau buvo laikoma gyvulių, žemesnis jų aktyvumas. Privačiuose ūkiuose pagaminta produkcijos dalis bendroje gamyboje sudarė: grūdų 65 procentus, 1994 m.