Turinys
Turinys 2ĮVADAS 31. PIRMIEJI ATSIGAVIMO ŽENKLAI 42. LIETUVOS ŪKIO RAIDA 1993 METŲ SAUSIO – GRUODŽIO MĖNESIAIS 52.1. Pramonė. 52.2. Žemės ūkis. 52.3. Statyba. 52.4. Kainos. 52.5. Vidaus prekyba. 63. LIETUVOS EKONOMIKA: 1994-IEJI BUVO FINANSINIŲ SKANDALŲ IR DRAUDIMŲ METAI 64. LIETUVOS ŪKIS 1995 METAIS 84.1. Žemės ūkio produkcija 84.2. Transportas 84.3. Prekyba 94.4. Statyba 94.5. Nedarbas 94.6. Gyventojai 105. LIETUVOS RESPUBLIKOS 1996-1998 M. MAKROEKONOMINIAI RODIKLIAI 106. PRAMONEI – ŪKIO VAIRĄ 117. 1999-2000 METŲ ŪKIO PROGNOZĖS IR PALYGINIMAI 118. LIETUVOS MAKROEKONOMINĖ SITUACIJA 128.1. Ūkio apibūdinimas 1999-2000 metais 128.2. Pagrindiniai ūkio rodikliai 138.3. Užsienio prekyba 149. 2000-ŲJŲ METŲ PIRMOJO PUSMEČIO APŽVALGA 149.1. Bendrasis vidaus produktas (BVP) 149.2. Vartotojų kainos 159.3. Gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos 159.4. Elektros gamyba ir vartojimas 159.5. Naftos ūkis 159.6. Dujų tiekimas 1610. LIETUVA GRĮŽTA Į EKONOMIKOS AUGIMO KELIĄ 1610.1. Augimo veiksniai 1710.2. Sektorių varžybos 1710.3. Maža perkamoji galia 17IŠVADOS 18LITERATŪROS SĄRAŠAS 18ĮVADASŽodis “ekonomika” yra truputį paslaptingas, kad ir kiek jį vartotų žmonės ir žiniasklaida. Su žodžiu “verslas” truputį aiškiau. Abiem atvejais kalbama apie darbą ir pinigus, bankus ir biudžetą, eksportą ir deficitus. Daugiau kaip prieš du šimtus metų vienas žymus mokslininkas pavadino ekonomiką “niūriu” mokslu. Bet kartu ekonomika yra ir vienas iš įdomiausių mokslų. Tai juk mokslas apie gyvenimą: kaip žmonės pasirenka savo gyvenimo kelią, uždirba pinigus ir dėl jo tampa stiprūs, laisvi ir laimingi. 1999 – 2000 metais šalies visuomenė dėmesys Lietuvos makroekonominiams rodikliams vis didėjo. Ne tik specialistai, bet ir eilinis pilietis suprato, kad jo gerovė priklauso ir nuo pagrindinių ekonomikos rodiklių (bendrojo vidaus produkto, vartojimo kainų indekso, nedarbo lygio ir t.t.) pokyčių. Šiame darbe aprašysiu: šalies pramonės ir prekybos padėtį 1990 – 1995 metais; ūkio raidą 1993 metais, remdamasi Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos vyriausybės generalinio direktoriaus K.Zaborsko duomenimis; finansinius skandalus 1994 metais; Lietuvos ūkį 1995 metais ir 1999 metais; statistinę informaciją apie Lietuvos ūkio ekonominę ir socialinę būklę 2000 metų pirmąjį pusmetį bei pateiksiu lentelę apie Lietuvos Respublikos 1996 – 1998 m. makroekonominius rodiklius.1. PIRMIEJI ATSIGAVIMO ŽENKLAILietuvos pramonės padėtis nebuvo gera, tačiau gamybos ir prekybos mažėjimo tempai sulėtėjo, o kai kuriose pramonės sektoriuose – stabilizavosi arba truputį padidėjo. Tai reiškia, kad Lietuvos pramonė pradėjo atsigauti. Tokias išvadas padarė Lietuvos pramonės ir prekybos ministerijos specialistai, apibendrinę šalies pramonės ir prekybos padėtį 1990-1995 metais. Jų teigimu, pramonės produkcija, palyginti su 1990 m., pastebimai sumažėjo, tačiau didžiausias nuosmukis buvo 1992 m., o 1994-aisiais Lietuvos išgaunamoji ir apdirbamoji pramonė dirbo beveik stabiliai. Pramonės ir prekybos ministerijos reguliavimo sferos įmonės stabiliai dirba nuo 1993 m. liepos mėn., nors baigiantis 1993-iesiems buvo šioks toks pakilimas, o 1994-ųjų vasarą padėtis pablogėjo. Gamybos ir prekybos dinamika įvairiuose pramonės sektoriuose nebuvo vienoda. Kai kurių sektorių ir pramonės įmonių produkcija per 1994 – 1995 metus buvo prekiaujama stabiliai. Stabili buvo šaldytuvų, mineralinių trąšų, klijuotos faneros, kojinių ir puskojinių, kai kurių kitų prekių gamyba ir prekyba. 1994 metais buvo pastebimas kai kurių produktų gamybos augimas. Pavyzdžiui, mineralinių trąšų gamyba buvo smarkiai sumažėjusi; 1992 m. (nuo 469 tūkst. tonų sumažėjo iki 284,3 tūkst. tonų per metus), ir 1993 m. sudarė 225 tūkst. tonų, o 1994 m. mineralinių trąšų pagaminta 272 tūkst. tonų. Iš viso chemijos pramonės gamybos metai 1994 m. gruodžio mėn. buvo padidėję 1,5 karto palyginti su tų pačių metų sausio mėnesiu. Ministerijos duomenimis, stabilizavosi medienos pramonė, mašinų, klijuotos faneros ir popieriaus gamyba. Nuolatos didėjo lengvosios pramonės įmonių skaičius, jų produkcijos gamyba ir eksportas. Pavyzdžiui, 1993-iųjų pirmą ketvirtį tekstilės gaminių buvo pagaminta už 208 mln. litų, o 1994 m. ketvirtą ketvirtį – už 344 mln. litų. Tačiau daugelio produktų gamyba po ypač didelio nuosmukio 1991-1992 metais vis dar negalėjo atsigauti. Tai sintetinių dervų ir plastmasių, buitinės chemijos prekių, medienos drožlių plokščių, audinių, staklių metalui pjaustyti, kai kurių kitų prekių gamyba ir prekyba. 1994 m. nuolatos didėjo mažmeninė prekių apyvarta vidaus rinkoje. Nedidelis sumažėjimas buvo tik sausį, tačiau tai siejosi su šv. Kalėdų ir Naujųjų metų pirkiniais. Pirmaisiais 1995-ųjų mėnesiais mažmeninė prekybos įmonių prekyba didėjo gana sparčiai ir tolygiai. Pavyzdžiui, visų prekybos įmonių, įskaitant turgavietes, mažmeninė apyvarta, Statistikos departamento duomenimis, 1995 metų sausį sudarė 311,6 mln. litų, vasarį – 318,4, o kovą – 380,8 mln. litų.2. LIETUVOS ŪKIO RAIDA 1993 METŲ SAUSIO – GRUODŽIO MĖNESIAIS
2.1. Pramonė.1993 metais vartotojams buvo parduota produkcijos 46 procentais mažiau negu 1992 metais. Parduotos produkcijos gruodžio mėn., palyginti su lapkričio mėn., padidėjo 1,7 proc., be naftos perdirbimo įmonės – sumažėjo 8,3 proc. Gruodžio mėn., kaip ir lapkričio mėn., didžiausią savo gamybos produkcijos dalį įmonės pardavė Respublikos rinkoje. 1993 metais vidutinis gamybinių pajėgumų panaudojimas buvo 48,6 proc., gruodžio mėn. – 47,0 proc., lapkričio mėn. – 47,3 proc. Gruodžio mėn., palyginti su lapkričio mėn., sumažėjo kai kurių maisto produktų pardavimas skaičiuojant vertine išraiška (palyginamosiomis kainomis), taip pat sumažėjo tekstilės gaminių, drabužių, kailių dirbinių, odos dirbinių, celiuliozės, popieriaus ir popieriaus dirbinių, plastmasinių dirbinių, cemento pardavimas. Tabako gaminių pardavimas gruodžio mėn. sudarė 24 proc. lapkričio mėn. kiekio. Gruodžio mėn., palyginti su lapkričio mėn., beveik 27 proc. padidėjo naftos produktų pardavimas, dirbtinių pluoštų pardavimas – 65 proc. Maisto produktų ir gėrimų pardavimas 1993 m., palyginti su 1992 m., sumažėjo net 53 proc., drabužių, įskaitant kailinius – 52 proc., medienos ir jos dirbinių – 59 proc.2.2. Žemės ūkis.Negalutiniais duomenimis, 1993 metais pagaminta žemės ūkio produkcijos tų metų kainomis už 3,4 mlrd. lt. Žemės ūkio produkcijos kiekis, palyginti su 1992 m., sumažėjo 8 procentais.2.3. Statyba.Statyboje darbų mastus, palyginti su 1992 m., sumažino 319 statybos įmonių. Nuo metų pradžios akcinėmis persiregistravo 142 buvusios valstybinės įmonės. Tai lėmė ir statybos mastų kitimą valstybiniame sektoriuje. Šios įmonės gruodžio mėn., atliko darbų 4 proc. mažiau negu lapkričio mėn. ir 34 proc. – nei 1992 metų gruodžio mėnesį.2.4. Kainos.1993m. prekių ir paslaugų kainos ir tarifai pakilo 2,9 karto. Per metus daugiausia pabrango nemaisto prekės ir paslaugos – 3,3 karto, maisto produktai – 2,7 karto. 1993 m. gruodžio mėn. kainų ir tarifų kilimo tempai truputį sulėtėjo ir buvo 0,6 punkto mažesni negu lapkričio mėn. Vartojamos prekės ir paslaugos gruodžio mėn. pabrango 6,2 proc. 1993 m. infliacija sudarė 188,7 proc. 1992 metais didžiausias kainų ir tarifų kilimas, kuris paspartino infliaciją, pastebimas I ir II ketv.(I ketv. infliacija sudarė 46,5 proc., II ketv. – 49,6 proc.). Įvedus litus III ketv. sulėtėjus prekių, ypač maisto produktų, ir paslaugų kainų kilimo tempams, infliaciją pavyko sustabdyti, ir ji sudarė tik 8,2 proc. Tačiau IV ketv., pradėjus vėl kilti vartojamų prekių ir paslaugų kainoms, infliacija sudarė 21,7 proc. 1993 m. kainos ir tarifai per mėnesį vidutiniškai pakildavo 9,2 proc.: maisto produktų – 8,6, alkoholinių gėrimų – 6,1, nemaisto prekių – 10,6, paslaugų – 10,3 procento.2.5. Vidaus prekyba.1993m. valstybinių, valstybinių akcinių, vartotojų kooperacijos ir stambių privataus sektoriaus įmonių mažmeninė prekių apyvarta sudarė 2584,3 mln. lt. ir buvo faktinėmis kainomis 3,2 karto didesnė, o palyginamosiomis kainomis sumažėjo 36,8 proc., palyginti su 1992 m. Gruodžio mėn. šių įmonių prekių apyvarta sudarė 300,1 mln. lt. ir buvo faktinėmis kainomis 25,2 proc., o palyginamosiomis kainomis 17,6 proc. didesnė negu lapkričio mėn. (1992 m. gruodžio mėn., palyginti su lapkričio mėn., prekių apyvarta padidėjo 1,5 proc.). Palyginti su 1992 m. gruodžio mėn. (palyginamosiomis kainomis), ji sumažėjo 13,3 proc. Lapkričio mėn. valstybinių, valstybinių akcinių, vartotojų kooperacijos bei stambių privačių prekybos įmonių prekių apyvartos struktūroje maisto prekės sudarė 46,8 proc. (1992 m. – 46,4 proc.), alkoholiniai gėrimai bei tabako gaminiai – 9,6 proc.(12,3 proc.), nemaisto prekės – 43,6 proc.(41,3 proc.).3. LIETUVOS EKONOMIKA: 1994-IEJI BUVO FINANSINIŲ SKANDALŲ IR DRAUDIMŲ METAISausis 12 d. Lietuvos Seimas įstatymu uždraudė šalyje azartinius žaidimus. Ekspertų nuomonė buvo, tai, kad sumažės ir valstybės, ir miestų biudžetų pajamos. 15 d. Paskelbta, kad Vilniaus nekilnojamo turto birža indėlininkams skolinga apie 2 mln. JAV dolerių. 18 d. Lietuvos bankas uždraudė „Sekundės bankui“ priimti naujus depozitus bei teikti kreditus. 20-21 d. Kauno vyriausiasis policijos komisariatas iškėlė bylą dėl finansinių operacijų pažeidimo firmai „Finansinės investicijos“, kuri priiminėjo indėlius iš gyventojų ir žadėjo mokėti 12,5 – 17,5 proc. palūkanas per mėnesį. „Finansinės investicijos“ vienas steigėjų L.Miniailovas sulaikytas Rygoje, kur bandė sprukti į užsienį su 180 tūkst. JAV dolerių.Vasaris 5 d. Lietuvos vyriausybė nusprendė, kad firmos už didmeninę prekybą alkoholiniais gėrimais turės mokėti 150 tūkst. litų mokestį per metus. 10 d. Pranešta, kad geriausius pasiūlymus projektuoti Būtingės naftos terminalą pateikė JAV kompanija „Flour Daniel Williams Brother“. 19 d. Naftos kaina Londono biržoje pasiekė žemiausią 1994-ų metų ribą – barelis naftos kainavo 13,16 JAV dolerio.Kovas 4 d. Panevėžio kineskopų gamyklą „Ekranas“ įsigijo 12 gamyklos darbuotojų ir bendrovė „Banga“. 23 d. A-92 benzinas Vilniuje atpigo 20 centų. 26 d. 29 Seimo nariai pasirašė teikimą ištirti, ar lito patikimumo įstatymas neprieštarauja Lietuvos Konstitucijai. Akcininkų susirinkime likviduojamas „Žemės bankas“. Jo valdybos pirmininku buvo verslininkas A.Stašaitis. Balandis 1 d. Lietuvos Vyriausybė Būtingės naftos terminalo projektavimo darbų konkurso nugalėtoja pripažino amerikiečių kompaniją „Flour Daniel Williams Brothers“. 6 d. „Philip Morris“ pradėjo gaminti naujas lietuviškas cigaretes iš Zimbabvės tabako. 25 d. Vyriausybė nustatė naujus akcizo mokesčius. Tabakui ir tabako gaminiams bei erotinio ir smurtinio pobūdžio leidiniams uždėtas 50 proc., elektros energijai – 5 proc.akcizas. 29 d. Vyriausybė įvedė 18 proc. pridėtinės vertės mokestį (PVM).Gegužė 1 d. Lietuvoje įsigaliojo pridėtinės vertės mokestis (PVM). 30 d. Už 31 milijoną litų buvo nupirkta Jonavos „Azoto“ įmonė.Birželis 9 d. Su indėlininkais nebepajėgė atsiskaityti „LitPoliinter“ televizija. 14 d. Dvi didžiausios Skandinavijos alaus daryklos – suomių „Hartwall“ ir švedų „Pripps“ – į Panevėžio „Kalnapilio“ alaus daryklą nusprendė investuoti 10 milijonų dolerių. 16 d. „Coca-cola“ kompanija su Alytaus nealkoholinių gėrimų gamykla kūrė bendrą įmonę su 4,5 milijono dolerių įstatiniu kapitalu.Liepa 4 d. JAV savaitraštis „Newsweek“ išspausdino specialų šešiolikos puslapių reklamos priedą, skirtą Lietuvai. Už reklamą Vyriausybė sumokėjo per tarpininką – Lietuvos informacijos institutą – 380 tūkst. JAV dolerių. Lietuvos Statistikos departamentas paskelbė, kad gegužės mėnesį Lietuvoje infliacija buvo didžiausia, palyginti su kitomis Baltijos valstybėmis – 6,1 proc., Latvijoje – 0,2 proc., Estijoje – 1,1 proc. 10 d. „Lietuvos paštas“ padidino pašto paslaugų tarifus. Siųsti į užsienį laikraščius tapo dvigubai brangiau. 22 d. Vyriausybė nuo 2 iki 5,5 karto padidino importo muitų tarifus daugumai maisto produktų ir žemės ūkio kultūrų.Rugpjūtis 2 d. Nacionalinėje vertybinių popierių biržoje pirmą kartą buvo prekiauta Vyriausybės obligacijomis: tiesioginiu sandoriu buvo parduota 50 valstybės obligacijų už 5 tūkst. litų. 22 d. Lietuvos Statistikos departamentas pranešė, kad nuo 1992 iki 1994 metų vidurio užsienio bankai Lietuvai skyrė 518,3 mln. JAV dolerių paskolų. Iki 1994 metų birželio pabaigos panaudota buvo 314 mln. JAV dolerių. Rugsėjis 1 d. Rusijos koncernas „Lukoil“ pažadėjo atnaujinti naftos tiekimą Mažeikių „Naftos“ įmonei, kuri, nebegaudama iš Rusijos naftos, trečią kartą 1994 metais sustabdė gamybą. 13 d. Vyriausybė uždraudė prekybą importuojamais alkoholiniais gėrimais, kurių kaina mažesnė už būtinų valstybinių mokesčių sumą. 22 d. Nacionalinė prekių biržos asociacija per aštuonis 1994 m. mėnesius …pardavė prekių už beveik 16 mln. litų, t.y. šešiais milijonais litų daugiau negu 1993 m. per tą patį laiką.Spalis 12 d. Lietuvos Vyriausybė nutarė įsteigti tarptautinę Būtingės naftos terminalo statybos akcinę bendrovę kartu su užsienio investuotojais. Lietuvai turėtų priklausyti daugiau kaip 51 proc. akcijų. 26 d. Vyriausybė nutarė keturiais centais padidinti elektros energijos tarifus. Lapkritis 17 d. Įsigaliojo Vyriausybės nutarimas, kuriuo individualusis akcizas alui padidintas iki 15 proc. Ketvirtą kartą 1994 m. dėl žaliavų stygiaus sustabdyta Mažeikių „Nafta“.Gruodis 12 d. Vilniuje nedirbo daugelis maisto prekių parduotuvių ir beveik visi restoranai. Vilniaus prekybininkus palaikė 15 Šiaulių ir 50 Kauno kavinių bei restoranų savininkai. Verslininkai sakė, kad tokių veiksmų griebtis privertė valdžios kurtumas jų skundams. Streikuojantys reikalavo keisti grobikiškus mokesčius, ūkio reguliavimo politiką, teisės normas, skatinti smulkų verslą, pažaboti valstybės tarnautojų korupciją ir kyšininkavimą. 4. LIETUVOS ŪKIS 1995 METAIS4.1. Žemės ūkio produkcijaLietuvoje 1995 m. augalininkystės produkcijos buvo išauginta daugiau negu 1994 metais. Tik grūdų išauginta mažiau, nes buvo pasėta mažiau pasėlių. Taip pat buvo pagaminta mažiau mėsos ir pieno, nes mažiau buvo laikoma gyvulių, žemesnis jų aktyvumas. Privačiuose ūkiuose pagaminta produkcijos dalis bendroje gamyboje sudarė: grūdų 65 procentus, 1994 m. buvo 60 proc.), cukrinių runkelių -55(50), gyvulių ir paukščių 54(51), pieno-80(75). Supirkta daugiau augalininkystės produktų: grūdų – 3 procentais, cukrinių runkelių -50 procentų. Gyvulių ir paukščių supirkta 9 procentais mažiau, pieno – tiek, kiek 1994 metais.4.2. TransportasGeležinkelių transportu pervežimai 1995 metais sumažėjo 12 procentų, tačiau jų struktūra nepakito. Geležinkeliais daugiausia (85 proc.) pervežama tarptautinių ir tranzitinių krovinių. 1995 metais, palyginti su 1994 metais geležinkelių stotyse 1,1 milijonų tonų, arba 10,3 procento mažiau pakraunama krovinių – naftos ir jos produktų, statybinių krovinių, krovinių pakrautų jūrų uoste. Tačiau kai kurių krovinių buvo pakraunama daugiau: cheminių ir mineralinių trąšų, miško medžiagų, įskaitant malkas, chemikalų ir sodos. Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste 1995 metais perkrauta 12,7 milijono tonų krovinių – tai 12,5 procento mažiau negu 1994 metais. 21,5 proc. visų pakrautų ir iškrautų krovinių sudaro nafta ir naftos produktai, kurių perkrovimas, palyginti su 1994 metais, sumažėjo 44,5 procento. 1995 m. buvo perkrauta 101,6 tūkstančio kelių transporto priemonių. Daugiausia buvo pakrauta ir iškrauta treilerių ir autotreilerių.4.3. PrekybaStatistikos departamento pateiktais išankstiniais duomenimis, 1995 metais valstybinių, vartotojų kooperacijos ir daugiau kaip 5 darbuotojus turinčių privačių įmonių mažmeninė prekių apyvarta sudarė apie 5,17 milijardo litų. Faktinėmis kainomis tai yra 38,7 procento daugiau negu pernai, o palyginamosiomis kainomis apyvarta padidėjo 1,1 procento. Gruodžio mėnesį prekių apyvarta sudarė 507 milijonus litų ir faktinėmis kainomis buvo 10,1 procento didesnė negu lapkričio mėnesį, o palyginamosiomis kainomis ji padidėjo 7,1 procento (1994 metais gruodžio mėnesį, palyginti su lapkričiu, prekių apyvarta buvo padidėjusi 11,4 procento). Lyginant 1995 metų gruodį su 1994 metų gruodžiu, ji palyginamosiomis kainomis sumažėjo 5 procentais. Iš visos mažmeninės prekių apyvartos 42 procentai (pernai – 47,4 proc.) pinigų išleista maisto prekėms, 10 procentų (pernai – 9 proc.) – alkoholiniams gėrimams ir tabako gaminiams ir 48 procentai (pernai – 43,6 proc.) – ne maisto prekėms. Pagal tarptautinius standartus, kuo didesnę dalį lėšų gyventojai turi skirti maisto prekėms, tuo gyvenimo lygis šalyje yra prastesnis. Valstybinių įmonių mažmeninė prekyba 1995 m. sausio – gruodžio mėnesiais sumažėjo iki 15,4 procento (1994 metais – ji sudarė 26,1 proc.) bendros prekybos apimties, o akcinių ir uždarųjų akcinių bendrovių bei žemės ūkio bendrovių prekių apyvarta per metus sudarė 68,6 procento visos mažmeninės prekybos apimčių (1994 metais – 51,1 procento).4.4. StatybaLietuvos statybos įmonės ir bendrovės, be mažųjų ir personalinių įmonių, 1995 m. savo jėgomis atliko darbų už 1,68 milijardo litų. Lietuvoje atlikta darbų už 1373,2 milijono litų, o už šalies ribų – už 308,1 milijono litų. Tai yra maždaug dešimtadaliu mažiau negu 1994-aisiais metais. Iš viso 1995 metais pastatyta 535,4 tūkstančio kvadratinių metrų bendro ploto 4978 gyvenamieji namai. Tai yra 26 procentais mažiau negu 1994 m. Tuo tarpu iš to skaičiaus individualių gyvenamųjų namų statyba išaugo 36 procentais pagal bendrą plotą ir 24 procentais daugiau pagal butų skaičių. Iš viso per 1995-uosius metus Lietuvoje statyboms investuota daugiau kaip 2,7 milijardo litų, o ne Lietuvos teritorijoje – 10,5 milijono litų. 1995 metais daugiausia investicijų buvo skirta gyvenamųjų namų statybai, transportui ir pramonei. Per šį laiką buvo pastatyta ir kitų socialinės sferos objektų: dvi 230 lovų ligoninės, poliklinika, 450 vietų kultūros namai, atiduotos naudoti ir rekonstruota 10 mokyklų. Užsienio investicijos panaudotos naujoms statyboms, rekonstrukcijai, įrenginiams įsigyti sudarė 273 milijonus litų.4.5. NedarbasRemdamasis Lietuvos darbo biržos duomenimis, Statistikos departamentas informavo, kad. Lietuvoje 1995 m. sausio 1 dieną buvo 127,7 tūkstančio nedirbančių arba ieškančių darbo asmenų. Palyginti tų metų sausį su 1994 metų sausio 1 diena, jų padaugėjo 49,8 tūkstančio, arba 64 procentais. Bedarbių skaičius padidėjo 23,9 tūkstančio. Nedarbo lygis nuo 5,2 procento 1995 metų sausio mėnesį išaugo iki 7,3 procento gruodžio mėnesį. Šalyje sausio 1 dieną buvo užregistruoti 57 284 bedarbiai. Iš jų 38 414 gauna bedarbio pašalpas. Laisvų darbo vietų užregistruota 1343, iš jų 531 vieta – darbininkams. Didžiausias nedarbo lygis gruodžio mėnesį buvo Tauragės apskrityje – 12,8 procento ir Alytaus apskrityje – 9,7 procento bei kai kuriuose rajonuose – Jonavos – 16,9, Šalčininkų – 16,5 bei Šilutės – 15,3 procento. Mažiausias nedarbo lygis – Pasvalyje – 3 procentai, Pakruojyje – 3,3 ir Prienuose – 3,9 procento. Bedarbių pašalpas gavo 38,4 tūkstančio. Minimali bedarbio pašalpa gruodžio mėnesį buvo 90, o maksimali – 160 litų. Daugiausia nedirbančių – neturintys darbo patirties ir kvalifikacijos. Nuolat mažėjo laisvų darbo vietų skaičius. Jis sumažėjo nuo 2,5 tūkstančio 1995 metų sausį iki 1,3 tūkstančio vietų 1996 metų sausio 1 dieną. Ypač sunku buvo rasti darbą rajonuose ir kaimo vietovėse.4.6. Gyventojai1995 metų gruodžio pradžioje Lietuvoje gyveno 3,714 milijono žmonių. Tai 3909 gyventojais mažiau negu tų metų pradžioje. Per šį laikotarpį 35 Lietuvos rajonuose daugiau žmonių mirė negu gimė. Sausio – lapkričio mėnesiais šalyje gimė 38344 kūdikiai, arba 1451 kūdikiu mažiau negu per 1994 metų tą patį laikotarpį. Mirė žmonių irgi mažiau – jų mirė 2096 mažiau negu 1994 metais.5. LIETUVOS RESPUBLIKOS 1996-1998 M. MAKROEKONOMINIAI RODIKLIAI1996 1997 1998 1996-1998Dolerio kursas (litų už vieną JAV dolerį) 4,0 4,0 4,0 Infliacija (vidutinė metinė, proc.) 20 17 13 59Bendras vidaus produktas (BVP) ir eksportas BVP augimas (prieaugiai, proc.) 4,2 4,2 3,9 12,8Nominalus BVP (milijonai litų) 28150 33900 39300 101350Eksportas (faktinėmis kainomis, milijonai USD) 2550 2780 2940 8270Biudžeto išlaidos investicijoms Nacionalinio biudžeto išlaidos investicijoms (mln. litų) 1023 1180 1307 3510(procentas nuo BVP) 3,6 3,5 3,3 3,5Augimas pamečiui (prieaugių proc.) 20,8 15,3 10,8 54,3Valstybės biudžeto išlaidos investicijoms (mln. litų) 707 836 950 2493(procentas nuo BVP) 2,5 2,5 2,4 2,5Augimas pamečiui (prieaugių procentai) 26,0 18,2 13,6 69,3Skolinimasis iš užsienio Vyriausybės skolinimasis iš užsienio – iš viso (mln. USD) 346 400 400 1146(procentas nuo BVP) 4,9 4,7 4,1 4,5Iš šio skaičiaus: investicijoms finansuoti (mln. USD) 245 300 320 865(procentas nuo BVP) 3,5 3,5 3,3 3,4(procentas nuo viso skolinimosi iš užsienio) 70,8 75,0 80,0 75,5Vyriausybės skola užsieniui (metų pab., mln. USD) 1194 1440 1721 (procentas nuo BVP) 17,0 17,0 17,5 Užsienio paskolų aptarnavimas (mln. USD) 117 209 170 496(procentas nuo BVP) 1,7 2,5 1,7 2,0(procentas nuo eksporto) 4,6 7,5 5,8 6,0Iš šio skaičiaus: paskolų grąžinimai (mln. USD) 60 154 119 333Valstybės išlaidos investicijoms Valstybės išlaidos investicijoms – iš viso (mln. litų) 2003 2380 2587 6970(procentas nuo BVP) 7,1 7,0 6,6 6,9Augimas pamečiui (prieaugių procentai) 9,6 18,8 8,7 41,6Negrąžinamos paskolos (grantai) investicijoms (mln. USD) 38 38 20 96Rėmiausi 1996 m. vasario 6 d. laikraščiu „Litas“, kuriame pateikti Ekonomikos ministerijos ir Finansų ministerijos skaičiavimai.6. PRAMONEI – ŪKIO VAIRĄLietuva, orientuodamasi į ES reikalavimus, savo naujajame ūkio vidutinės trukmės strategijos projekte pasižadėjo šalies pramonei suteikti pagrindinės Lietuvos ekonomikos grandies vaidmenį.Pramonei buvo duota užduotis iki 2005 m. padidinti savo dalį BVP iki 30 procentų. 1997 metais pramonė kartu su elektros, dujų ir vandens tiekimu sudarė didžiausią BVP dalį – 25,2 proc. 1998 m. buvo prognozuojama, kad pramonės dalis BVP gali siekti 24,7 proc. Vykstant pramonės restruktūrizavimui ir plečiantis paslaugų pasiūlai, BVP paslaugų struktūroje sparčiai didėjo paslaugų sektoriaus dalis. Paslaugų plėtra tapo pagrindine varomąja ūkio plėtojimo jėga. Strategijos autoriai teigė, kad tuo metu pramonė buvo nepajėgi būti pagrindine Lietuvos ekonomikos grandimi. Išgaunamoji ir apdirbamoji pramonė (IAP) pagamino tik apie penktadalį ekonomikoje sukuriamos pridėtinės vertės. Tai buvo mažai, palyginti su kitomis Europos valstybėmis, ten pramonės dalis BVP sudarė – 30-40 proc. Išgaunamoji ir apdirbamoji pramonės dalis BVP struktūroje nuolat mažėjo – 1993 m. ji gamino 30,1 proc. pridėtinės vertės, 1997 m. ši dalis sumažėjo 20,8 proc., o 1998 m. antrajame ketvirtyje – iki 20 proc. Žemas aukštų technologijų gamybos lygis pramonėje pažengs, todėl strategijoje numatoma, kad 2005- 2010 m. aukštų technologijų reikalaujančių gamybos dalis apdirbamojoje pramonėje, būtų ne mažesnis nei 25 proc. Tradicinėse pramonės šakose mažai buvo gaminama į ateitį orientuotos produkcijos – ekologiškai švarių ir ilgai išsilaikančių maisto produktų, tiksliųjų metalo ir medžio apdirbimo staklių, aukštos kokybės lazerinių prietaisų ir pan. Pasak Strategijos autorių, tokia pramonės struktūra nesuteiks vilčių ir garantijų, kad Lietuvos pramonė ateityje būtų konkurencinga. Šias viltis mažino ir žemas gamybos produktyvumas. Tuo metu tik geriausios Lietuvos pramonės įmonės pasiekė vidutinį Europos šalių lygį pagal pagamintą produkciją, tenkančią vienam dirbančiajam per metus. Šis rodiklis įvairiose įmonėse buvo diferencijuotas, ypač jis skyrėsi mašinų gamyboje. Tame sektoriuje vieno darbuotojo produktyvumas vidutiniškai sudarė 38 000 Lt, pirmaujančiose įmonėse „Baltic Vairas“ – 123,000 Lt, „Snaigė“ – 71,000 Lt, „Ekranas“ – 55,000 Lt.7. 1999-2000 METŲ ŪKIO PROGNOZĖS IR PALYGINIMAIEkspertai buvo įsitikinę, kad blogiausi Lietuvos ekonomikai laikai jau praeity ir 2000 metais buvo laukiama kilimo. 1999 metų nuosmukis Lietuvą skaudžiai išskyrė iš kitų Europos valstybių. Statistikos departamento teigimu, 1998 m. pabaigoje prasidėjęs bendrojo vidaus produkto mažėjimas tęsėsi ir visus 1999 metus. Statistikai metų pradžioje prognozavo, jog paskutinį 1999 m. ketvirtį BVP išaugs 1,2 proc., o metinis BVP sumažės 3 proc., tačiau jų prognozės nepasitvirtino – paskutinio ketvirčio BVP smuko 5 proc., metų – 4,1 proc. 1999 metų nuosmukį vis dar veikė Rusijos krizė ir dėl to sumažėjęs šalies įmonių eksportas į Rytus. Paskutinių mėnesių rodikliams neigiamai atsiliepė ir vyriausybės taupymo veiksmai, kuriuos ypač pajuto su valstybės sektoriumi susijusios bendrovės. 1999 metais smarkiai smuko statybų, apdirbamosios pramonės prekybos sektoriai. Šie metai nei 1998-ieji buvo geresni transporto, sandėliavimo, ryšių, finansinio tarpininkavimo sektoriaus bendrovėms. Analitikai pažymėjo, jog šie skaičiai atspindi padėtį, buvusią anksčiau. 2000 metų rodikliai jau kalbėjo apie šalies ūkio pagyvėjimą. 2000 m. sausio – vasario mėnesiais pramonės produkcijos apimtys, palyginti su 1999 m. tuo pačiu laikotarpiu, išaugo daugiau kaip dešimtadaliu. Pasak Mikaelio Johansono, Švedijos banko SEB ekonomisto, pirmojo 2000 metų ketvirčio eksporto pagerėjimas gali pakelti ir to pačio ketvirčio BVP rodiklį. Sausio – vasario mėnesiais, palyginti su 1999 metų tuo pačiu laikotarpiu, eksportas išaugo 32,1 proc., importas – 18,8 proc.
Tačiau Gitanas Kancerevyčius, finansų analitikas, perspėjo, jog dėl naftos kainų smukimo gali sulėtėti Rusijos ekonomikos gerėjimas, nes tai gali neigiamai atsiliepti Lietuvos įmonių prekybai su Rusija. Pasak Vilniaus banko valdybos pirmininko patarėjo G.Nausėdos, kadangi 1999 m. III ir IV ketvirčiai BVP gana smarkiai smuko, 2000 metų II pusmetis bus neblogas pagrindas kilimui. Vilniaus banko finansų ekspertas prognozavo, jog 2000 metų realus BVP prieaugis bus apie 1,6 proc. G. Kancerevyčiaus nuomone, Lietuvos BVP augs iki 2 proc.8. LIETUVOS MAKROEKONOMINĖ SITUACIJA8.1. Ūkio apibūdinimas 1999-2000 metaisŪkio depresiją, ištikusią šalį 1999 metais, nulėmė kelios priežastys. Svarbiausioji – tai Rusijos rublio ženklus faktinis devalvavimas 1998 m. rugpjūty, staiga padaręs daugumą Lietuvos prekių nekonkurencingomis Rytų rinkoje. 1999 m. prekių eksportas į NVS šalis buvo apie 2,5 karto mažesnis, nei prieš metus, dėl ko bendras eksporto rodiklis smuko per 20 proc. Verslo padėtį papildomai apsunkino G. Vagnoriaus Vyriausybės „žiaurios akcijos“, o išlaidi fiskalinė politika skatino vartojimo prekių importą, didino valstybės skolą ir šalies mokėjimų balanso einamosios sąskaitos deficitą. Po „Mažeikių naftos“ dalinio privatizavimo ir sutarties su kompanija Williams pasirašymo, užkrovusio Vyriausybei papildomų finansinių įsipareigojimų naštą pačiu nepalankiausiu momentu, iškilo reali finansinės krizės grėsmė. Tačiau A. Kubiliaus Vyriausybė gana greit suvaldė valstybės finansų laivą. Tuo metu šalies įmonės, negalėdamos visiškai išnaudoti turimų gamybinių pajėgumų, karštligiškai ėmė veržtis į Vakarų rinkas. Į užmarštį nuėjus „žiaurioms akcijoms“ ir aplinkinėse šalyse prasidėjus ekonomikos pakilimui, nemažai Lietuvos bendrovių išplėtė prekių išvežimą. Pirmas prasidedančio šalies ūkio atsigavimo signalas buvo ženklus eksporto ūgtelėjimas 2000 metais. Tačiau lietuviškų prekių skverbimąsi į Vakarus gerokai komplikavo lito „surišimas“ su doleriu. Gana įprasta pasaulinė praktika yra nacionalinės valiutos devalvavimas, smukus šalies eksportui. Lietuvai šis kelias netiko, ne būtų vėl pašlijęs gyventojų pasitikėjimas bankų sistema bei litu. Tačiau blogai tai, kad įvyko priešingas reiškinys. Dėl JAV ekonomikos spartaus augimo litas drauge su doleriu sparčiai stiprėjo euro atžvilgiu, o euro zonai tenka beveik pusė Lietuvos eksporto. Šioje situacijoje blogėjo įmonių pelningumo rodikliai, buvo taupoma darbuotojų sąskaita. To rezultatas – šalies biudžeto pajamų (kartu ir išlaidų) mažėjimas, nedarbo augimas, vidutinio darbo užmokesčio stagnacija. Stiprėjant litui ir esant silpnai gyventojų perkamai galiai infliacijos beveik nebuvo. Jeigu euro smukimas trukdė eksporto plėtrai, tai Vyriausybės privatizavimo politika tam buvo palanki. Analizuojant prekių eksportą pagal regionus, pastebimas ryšys tarp eksporto į atskiras šalis apimties ir joms tenkančių tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje. Bet kiekviena lazda turi du galus: po privatizavimo įmonės pakelia darbo našumą ir geriau konkuruoja tarptautinėse rinkose, bet dažnai sumažina darbuotojų skaičių, tuo gilindamos nedarbo problemą. 2000 m. III ketvirty prekių eksportas toliau augo, didėjo apdirbamosios pramonės produkcijos pardavimas, vidaus prekybos apyvarta, augo pervežimai. Finansų rinkose situacija išliko stabili, didėjo pinigų kiekis, mažėjo bankų išduodamų paskolų ir Vyriausybės vertybinių popierių palūkanų normos, užfiksuota defliacija. Tačiau tęsėsi nuosmukis statyboje, padidėjo nedarbas, valstybės finansų padėtis išliko įtempta (tebėra nemaži įsiskolinimai ūkio subjektams). Vis tik trečiame ketvirtyje pateikiami atskirų įmonių rodikliai rodo, kad pradeda gerėti nemažos dalies bendrovių finansinė situacija. Be to, gana sparčiai gerėjantis ekonominis klimatas Rusijoje Lietuvos įmonėms atveria papildomas galimybes.8.2. Pagrindiniai ūkio rodikliaiSvarbiausias prasidedančio ūkio atsigavimo požymis yra realaus BVP padidėjimas 2000 m. I pusmetį beveik 2 proc., lyginant su atitinkamu dydžiu 1999 metais. Neblogi preliminarūs 2000 m. III ketv. apdirbamosios pramonės, vidaus ir užsienio prekybos, transportavimo rezultatai teikė viltį, kad II pusmetį BVP metinis prieaugis bus didesnis. Pasitraukiant iš premjero posto G. Vagnoriui, Vyriausybės išlaidos šoktelėjo, tuo paskatindamos BVP išaugimą 1999 m. II ketv. Ir priešingai, vėlesnės Vyriausybės ėmė vykdyti griežtą taupymo politiką (o tai buvo būtina), bet stabdančiai paveikė gamybą 1999 m. pabaigoje. Apskaičiavus faktinių ketvirtinių BVP dydžių santykius su atitinkamų metų vidutiniais ketvirtiniais BVP, 1999 m. II ketv. gauname 1,03, o IV ketv. – 1,00. Tuo tarpu 1995 – 1998 m. pirmas santykis svyravo tarp 0,95 ir 1,00, o antrasis – visais 2000 metais viršijo 1. Todėl būtent aukšta bazė, o ne augimo tendencijų pasikeitimas buvo pagrindinė priežastis, kad 2000 m. II ketvirtį BVP metinis prieaugis buvo apie 0. Taigi buvo labai tikėtina, kad 2000 m. BVP išaugs daugiau nei 2 proc. Kitas svarbus rezultatas buvo ženklus einamosios sąskaitos deficito sumažėjimas 2000 m. I pusmetį. Aukštas einamosios sąskaitos deficito dydis (procentais nuo BVP) buvo pagrindinė priežastis, kodėl užsienio ekspertai akcentavo lito devalvavimo grėsmę. Ši problema buvo nuolatinis Vyriausybės „galvos skausmas“ nuo 1995 m., kai einamosios sąskaitos deficitas pasiekė 10,2 proc. BVP. Pasaulyje vyravo nuomonė, kad 10 proc. ribos viršijimas ilgesnį laikotarpį sukelia finansų krizės pavojų. Paskutiniais metais Lietuvoje einamosios sąskaitos deficito dydis nedaug skirdavosi nuo užsienio prekybos prekių ir paslaugų deficito. 2000 metais dėl griežtos fiskalinės politikos importo augimo tempai buvo gerokai mažesni nei eksporto, todėl einamosios sąskaitos deficito problema sušvelnėjo. 1998 – 2000 metais kainos Lietuvoje kito mažai. Kadangi 2000 m. III ketv. vartojimo prekių ir paslaugų indeksas smuko 1 proc., galime teigti, kad tais metais infliacijos beveik nebuvo. Viena iš priežasčių – 2000 m. sumažėjusios namų ūkio pajamos ir Vyriausybės vartojimas. Kita svarbi priežastis buvo dolerio (ir lito) stiprėjimo tendencija euro atžvilgiu. Didelė dalis importuojamų vartojimo prekių į Lietuvą patekdavo iš euro zonos. Beveik neaugo ir pramonės gamintojų kainų indeksas, jei neįtraukiami buvo naftos pramonės produktai. A. Kubiliaus Vyriausybei pavyko stabilizuoti ir valstybės finansus. Svarbus to požymis buvo šalies fiskalinio deficito bei Vyriausybės vertybinių popierių palūkanų ženklus sumažėjimas. 2000 m. I pusmetį fiskalinis deficitas sudarė tik apie 3,9 proc. BVP ir buvo tikimasi, kad metinis rodiklis bus apie 3,3 proc. Tuo tarpu 1999 m. fiskalinis šalies deficitas siekė 7,8 proc. BVP. Panašu, kad valstybės finansams sunkiausi laikai praėjo, tačiau įtempta padėtis išliko. Nacionalinio biudžeto pajamos 2000 metais sumažėjo. Gerai buvo žinomi SODROS sunkumai. 2000 m. viduryje valstybės užsienio skola buvo trečdaliu didesnė nei prieš metus (gerai, kad vyravo ilgalaikė skola). Tai vertė Vyriausybę ir toliau taupyti, stipriai mažėjo investicijoms skiriamos lėšos, kas tebestabdė ūkio plėtrą ir labai apsunkino kovą su nedarbu.8.3. Užsienio prekybaĮspūdingas eksporto augimas 2000 m. I pusmetį sutiekė optimizmo. Po Rusijos krizės sekęs eksporto sumažėjimas 1999 m. smarkiai pablogino visos ekonomikos būklę, ir atvirkščiai, eksporto didėjimas 2000 m. sudarė prielaidas ūkio kilimui. Šalies įmonėms gana greitai pavyko plačiai įsiskverbti į Vakarų rinkas. Prekių eksportas 2000 m. I pusmetį buvo apie 30 proc. didesnis nei prieš metus, tuo tarpu importo prieaugis nesiekė 12 proc. Todėl daugiau kaip trečdaliu sumažėjo užsienio prekybos deficitas. Augant eksportui, gerėjo apdirbamosios pramonės gamybiniai rodikliai, nes apie 60 proc. jos produkcijos buvo parduodama užsienyje. Prekių išvežimas išaugo į visus Lietuvos užsienio prekybai svarbius regionus: į Europos Sąjungą padidėjo 17 proc. (nepaisant ženklaus euro smukimo), į NVS šalis – 5 proc., į Lenkiją, Čekiją, Vengriją – net 74 proc., į Latviją, Estiją – 47 proc., į JAV – 46 proc. Nors eksporto į NVS šalis prieaugis buvo nedidelis, tačiau šį rodiklį labai pablogino Lietuvos eksporto į Baltarusiją sumažėjimas dvigubai. Tuo tarpu Lietuvos prekių išvežimas į Ukrainą ir Rusiją sparčiai augo. Eksportas į Rusiją 2000 m. padidėjo beveik 30 proc. Ypač džiugu buvo tai, kad 11 proc. išaugo maisto produktų išvežimas, o tai teigiamai atsiliepė didžiausios Lietuvos pramonės šakos rodikliams. O daugiausia per metus padidėjo transporto priemonių, metalų dirbinių, plastikų, baldų eksportas (visų jų išvežimas padidėjo 1,5 karto ir daugiau). Sparčiai augo medienos dirbinių bei mašinų ir įrengimų (ypač elektronikos) eksportas.9. 2000-ŲJŲ METŲ PIRMOJO PUSMEČIO APŽVALGALietuvos ūkis po penkis ketvirčius trukusio nuosmukio, 2000 metų I-ame pusmetyje išėjo į ekonominio augimo periodą. Realus bendrojo vidaus produkto (BVP) prieaugis 2000 m. I-ame pusmetyje palyginus su 1999 m. atitinkamu laikotarpiu, Statistikos departamento duomenimis sudarė 1,9 proc. Išgaunamoji ir apdirbamoji pramonė (IAP) pagamino ir realizavo produkcijos lyginant su 1999 metų I-u pusmečiu, 0,8 proc. daugiau, krovinių vežimai geležinkelių transportu padidėjo 11,2 proc., krovinių pakrovimas į jūrų laivus ir iškrovimas iš jų padidėjo 69,3 proc. Žymiai pagerėjo užsienio prekybos rezultatai: prekių eksportas padidėjo 26,1 proc., importas – 10,3 proc. Mažmeninės prekybos ir maitinimo įmonių apyvarta, palyginus su 1999 m. I-u pusmečiu išaugo 9,7 proc. Tačiau šalies gyventojų socialinė būklė per 2000 metų I-ą pusmetį nepagerėjo: nedarbo lygis sudarė virš 11 proc., realus darbo užmokestis per 6 mėnesius krito 6,1 proc., reali senatvės pensija sumažėjo 1,2 proc.9.1. Bendrasis vidaus produktas (BVP)Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis šalies bendrasis vidaus produktas 2000 m. I-ame pusmetyje sudarė 21,2 mlrd. litų. Palyginant su 1999 m. I-u pusmečiu, BVP realus augimas sudarė 1,9 proc. Augimą didele dalimi sąlygojo 26,1 proc. išaugęs prekių eksportas, kas gerokai viršijo prekių importo augimą (išaugo 10,3 proc.). Antrojo ketvirčio BVP apimtis, palyginti su 1999 m. tuo pačiu laikotarpiu, nepakito. Išaugusi 17,7 proc. transporto, 10,3 proc. – ryšių, 8,1 proc. – prekybos, 3,3 proc. – finansinio tarpininkavimo, 2,9 proc. – kito verslo veiklų pridėtinė vertė negalėjo kompensuoti statybos pridėtinės vertės smukimo (-23,8 proc.). Pablogėjo padėtis ir pramonėje. Pirmąjį ketvirtį pramonės pridėtinė vertė išaugo 7,8 proc., o antrąjį ketvirtį smuktelėjo 4,3 proc.9.2. Vartotojų kainosPer 2000 metų sausio – birželio mėnesius vartojimo prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje pakilo 1,7 proc. 1999 metais per tą patį laikotarpį kainos padidėjo 0,7 proc. Didžiausia infliacija (1,5 proc.) buvo sausio mėnesį, kuriai įtaką turėjo tą mėnesį pabrangusi elektros energija (30,2 proc.), padidėjusios gamtinių dujų kainos ir abonentinio mokesčio joms įvedimas (25 proc.) bei dėl dalinio pridėtinės vertės mokesčio įvedimo šilumos energijai pabrangusi centralizuota šiluma (9 proc.). vasario ir balandžio mėnesiais vidutiniškai kainos neaugo, o kovo ir gegužės mėnesiais buvo užfiksuota defliacija (-0,2 proc. ir -0,3 proc.). Tokiam žemam infliacijos lygiui turėjo poveikį didelė vartojimo prekių pasiūla ir ribota moki paklausa vidaus rinkoje. Birželio mėnesį kainos šoktelėjo ir infliacija tą mėnesį sudarė 0,7 proc. Per birželio mėnesį 1,4 proc. pabrango maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai (iš jų daugiausia pabrango kiauliena – 9,8 proc., taip pat kai kurios daržovės, vaisiai ir uogos – nuo 3 proc. iki 29,8 proc.).9.3. Gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainosGamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos palyginus 2000 m. ir 1999 m. I-us pusmečius visoje pramonėje padidėjo 24,2 proc. Tokį ženklų pramonės gamintojų kainų padidėjimą iššaukė rafinuotų naftos produktų kainų padidėjimas, lyginant 2000 m. ir 1999 m. I-uosius pusmečius, kuris sudarė 138,7 proc. Nežymiai kainos padidėjo leidyboje ir spausdinime, guminių ir plastikinių gaminių gamyboje bei maisto atliekų ir laužo perdirbime. Šiose veiklose kainų padidėjimas vidutiniškai sudarė nuo 5 iki 8 proc. Kitų pramonės veiklų įmonės mažino savo gaminamos produkcijos kainas. Labiausiai per pirmą 2000 metų pusmetį kainas sumažino chemikalų ir chemijos pramonė – apie 10 proc., kitos transporto įrangos pramonė – apie 9 proc. bei kitų, niekur kitur nepriskirtų, mašinų ir įrangos pramonė – apie 8 proc. Kaip rodė pramonės įmonių veiklos finansiniai rezultatai, net apie 50 proc. įmonių kiekvieną ketvirtį atsiduria už pelningumo ribos. Brangstant pagrindiniams resursams (naftos produktai pabrango dvigubai palyginus su 1999 m. I-u pusmečiu, elektros gamybos kainos padidėjo beveik 14 proc., vandens rinkimo, valymo bei paskirstymo kainos išaugo apie 9 proc.), įmonės, siekdamos išsilaikyti rinkoje ir palaikyti gaminamos ir parduodamos produkcijos lygį, realizavo produkciją mažindamos kainas ir balansuodamos ant nuostolingumo ribos.9.4. Elektros gamyba ir vartojimas2000 metų I pusmetyje buvo pagaminta 5,42 TWh elektros energijos (Ignalinos AE – 73 proc., šiluminės elektrinės – 21 proc., hidroelektrinė ir hidroakumuliacinė elektrinė – 6 proc.) arba 20 proc. mažiau negu 1999 m. I pusmetyje. Pagrindinė šio sumažėjimo priežastis buvo elektros eksportas (dėl Baltarusijos nemokumo netiekiama elektros energija į šią šalį), kuris 2000 m. I pusmetyje, palyginus su 1999 m. atitinkamu laikotarpiu, sumažėjo 4 kartus. Galutinės elektros reikmės per šį laikotarpį sumažėjo apie 7 proc., daugiausia galutinės elektros suvartojo pramonė (43 proc.) ir namų ūkis (28 proc.).9.5. Naftos ūkis2000 metų I-ame pusmetyje AB “Mažeikių nafta“ perdirbo 2,47 mln. tonų naftos ir kitos žaliavos arba apie 10 proc. mažiau negu per 1999 metų tą patį laikotarpį. Pagamintų naftos produktų struktūroje 2000 m. benzinas sudarė 32,6 proc. (1999 m. – 29,2 proc.), dyzelinis kuras – 26,0 proc. (29,1 proc.), mazutas – 20,5 proc. (23,8 proc.) ir kiti naftos produktai bei perdirbimo nuostoliai – 20,9 proc. (17,9 proc.). Į užsienio šalis 2000 m. I-ame pusmetyje buvo eksportuota apie 40 proc. Lietuvoje pagamintų naftos produktų. Bendrovėje buvo rengiama įmonės pirmojo etapo modernizavimo programa, kurios realizacija pareikalaus apie 1,6 mlrd. Lt. Po modernizacijos įmonė numatė gaminti 8 mln. tonų kokybiškos pasaulinio lygio produkcijos. Vyko AB „Mažeikių nafta“ derybos su Rusijos kompanija „Lukoil“ dėl ilgalaikio žaliavos tiekimo.9.6. Dujų tiekimasLietuvoje 2000 m. I-ame pusmetyje buvo sunaudota 1,38 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų arba 30 proc. daugiau negu per 1999 metų tokį patį laikotarpį. Tokį spartų sunaudojimo augimą sąlygojo žymus naftos produktų kainų padidėjimas. 2000 m. I-ame pusmetyje AB „Lietuvos dujos“ prekių ir paslaugų perdavė už 307,7 mln. Lt, išlaidos sudarė 270,8 mln. Lt, bendrasis pelnas – 36,9 mln. litų ir grynasis pelnas – 14,1 mln. litų.10. LIETUVA GRĮŽTA Į EKONOMIKOS AUGIMO KELIĄPagrindiniai Lietuvos ūkio ekonominiai rodikliaiMato vnt. 1999 2000 2001Bendrasis vidaus produktas (BVP) Mln. Lt 42,535,0 44,424,0 47,135,0Realus BVP pokytis % -4.2 2.1 3.2Pagrindinių ūkio veiklos sričių metiniai pokyčiai Išgaunamoji ir apdirbamoji pram. parduota produkcija % -7.9 5.8 7.2Elektros, dujų ir vandens tiekimas % -19,9 -5,4 1,7Žemės ūkio bendroji produkcija % -14,0 -0,4 4,5Statybos darbų apimtys % -16,4 -36,2 5,9Transporto paslaugų apimtis % -5,5 5,4 5,1Ryšių paslaugų apimtis % 5,7 6,1 7,6Mažmeninė prekių apyvarta % -5.0 3.7 3.4Materialinės investicijos Mln. Lt 5.376.7 5.884 6.135Dalis nuo BVP % 12,6 13,2 12,9Realaus vidutinio metinio darbo užmokesčio pokytis % 7,2 0,8 2,6Bedarbių skaičius Tūkst.. 148,7 204 193Nedarbo lygis % 8,4 11,4 10,7Prekių eksportas Mln. Lt 12,015,2 14,210 16,130Palyginti su praėjusiais metais % 81,0 118,3 113,5Prekių importas Mln. Lt 19,337,9 20,720 22,880Palyginti su praėjusiais metais % 83,4 107,1 110,4
Lietuvos ir užsienio ekspertų teigimu, Lietuva grįžo į ekonomikos augimo kelią (pagal 2001 metų, „Verslo žinias“). Ekonomikos augimą patvirtino BVP padidėjimas per devynis 2000 m. mėnesius (2,2 proc., palyginti su 1999 m. tuo pačiu laikotarpiu). Algimantas Petronis, Ūkio ministerijos Ūkio vystymo politikos skyriaus viršininkas, teigė, kad šalies ekonomika, pradėjusi atsigauti 2000 m., toliau turėtų augti sparčiau. Todėl 2001 m. prognozuojamas 3,2 proc. BVP prieaugis, 2002 m. – 4,2 proc., 2003 m. – 4,4 proc. Šis prieaugis susidarys dėl spartaus pramonės, transporto ir ryšių apimties didėjimo. Skaičiuojant BVP gamybos metodu, buvo remiamasi ūkio veiklos sričių vystymo prognozėmis.10.1. Augimo veiksniaiPo gana ryškaus išgaunamosios ir apdirbamosios pramonės smukimo 1999 m. (parduotos produkcijos apimtis sumažėjo 7,9 proc.), 2001 – 2003 m. prognozuojamas išgaunamosios ir apdirbamosios pramonės rezultatų gerėjimas. Vidutinis metinis augimo tempas šiuo laikotarpiu sieks 6,4 proc. Tam prielaidą sudarys palanki išorės aplinka ir su tuo susijęs eksporto augimas, taip pat vidaus rinkos visuminės paklausos atsigavimas. Išgaunamosios ir apdirbamosios pramonės produkcijos apimties kitimas daugiausia priklauso nuo dviejų stambiausių pramonės veiklos sričių: maisto produktų ir gėrimų gamybos (1999 metais išgaunamosios ir apdirbamosios pramonės struktūroje ši veiklos sritis sudarė 27,6 proc.) ir rafinuotų naftos produktų gamybos (16,3 proc.). Maisto ir gėrimų pramonės 2000 m. devynių mėnesių rezultatai (1,4 proc. prieaugis, palyginti su 1999 m. tuo pačiu laikotarpiu) rodo, kad 2000 m. prognozė yra reali (prieaugis 1,2 proc.). 2001 m. prognozuojamas 2,8 proc. gamybos prieaugis, 2002 – 2003 metais – 2,2 – 2,3 proc. Šie prieaugiai siejami su eksporto didėjimu į ES, NVS, Latviją ir Estiją.10.2. Sektorių varžybosPagal AB „Mažeikių nafta“ prognozę 2000 m. numatyta perdirbti 7,019 mln. t, 2001 m. – 8 mln. t, 2002 m. – 10 mln. t, 2003 m. – 12 mln. t naftos. Ūkio ministerija, atsižvelgdama į realijas, šias prognozes pakoregavo ir prognozavo, kad 2000 – 2003 m. bus atitinkamai perdirbama 5 mln. t, 6 mln. t, 7 mln. t ir 8 mln. t naftos. Projektinis įmonės pajėgumas yra 12 mln. t, o po rekonstrukcijos bus 15 mln. t naftos per metus. Drabužių siuvimas, kailių dirbimas ir dažymas, medienos, medinių dirbinių ir baldų, chemikalų ir chemijos produktų, radijo, televizijos ir ryšių įrangos bei aparatūros, elektros įrengimų ir prietaisų pramonėje prognozuojama didėjimo tendencija. Ši tendencija nebus trumpalaikė, nes didėja šių veiklos sričių produkcijos paklausa užsienio rinkose, be to, įmonėse diegiamos naujausios technologijos, o jos padeda gaminti konkurencingą produkciją. Matyti teigiamų tendencijų eksporto struktūroje, greta lengvosios pramonės gaminių eksporto, sudarančio beveik ketvirtadalį Lietuvos eksporto, jau didėja ir elektronikos bei elektrotechnikos gaminių eksporto apimtis. Transporto ir ryšių plėtrai didžiausią įtaką turės sėkminga AB „Lietuvos telekomas“, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto veikla, padidėjęs tranzitinių pervežimų srautas. AB „Lietuvos telekomas“ buvo parengusi tinklo rekonstrukcijos ir plėtros programą 2000 – 2002 m., kurioje buvo numatoma apie 800 mln. Lt investicijų.10.3. Maža perkamoji galiaDarbuotojų skaičius ir darbo užmokestis turėtų pradėti augti 2002 m., todėl 2001 m. mažmeninė prekyba dar buvo neatsigavusi. Visos pramonės parduotos produkcijos apimtis per devynis 2000 m. mėnesius padidėjo tik 1,4 proc., nedarbo lygis rugsėjo mėnesį pasiekė 11,8 proc., vidutinis mėnesinis darbo užmokestis išliko 1999 metų lygio. Vidutinės mėnesinės vieno šeimos nario disponuojamos piniginės pajamos, palyginti su 1999 metų atitinkamu laikotarpiu, 2000 m. I ketv. sumažėjo 7 proc., II ketv. – 2,4 proc. Gyventojų perkamosios galios didėjimą stabdo ir su prekių pirkimu nesusijusių paslaugų kainų didėjimas (per devynis 2000 m. mėn. būsto išlaikymas pabrango 11,3 proc., transportas – 3,1 proc.).IŠVADOSVerslo tobulinimas ir įmonių steigimas, jų veiklos skatinimas – tai šalies ekonomikos stiprinimo bei stabilumo pagrindas. Be to įmonės yra pagrindinės bei vienos svarbiausių darbo vietų steigėjų. Kad verslas klestėtų ir įmonės nebankrutuotų, turi būti nepriekaištinga vadyba, pakankamas finansavimas ir pasamdyti aukštos kvalifikacijos darbuotojai. Kuo daugiau iškeliama naujų idėjų ir sukuriama daugiau darbo vietų, tuo daugiau gaminama prekių ir teikiama paslaugų.
Artimiausios šalies perspektyvos neatrodė blogos, nors sunki valstybės finansų būklė temdė padangę. Buvo pagrįstų vilčių, kad daug sunkumų patyrusios didžiausios pramonės šakos, maisto ir naftos produktų, ateinančiais metais pagerins padėtį. Teigiamos įtakos Lietuvai turėjo 2001 m. įsigaliojusios didesnės maisto produktų išvežimo į ES kvotos bei atsivėrusios naujos eksporto galimybės Rytuose. Tai pagerino situaciją ir žemės ūkyje. O „Mažeikių naftai“ pagaliau pavyko užsitikrinti reguliarų didesnio kiekio žalios naftos tiekimą. Tuo tarpu kitų stambesnių pramonės šakų perspektyvos gerėja dėl jau įvykusio jų įsitvirtinimo Vakarų rinkose. Be to, augant kaimyninių šalių ekonomikai, daugėja darbo Lietuvos vežėjams bei Klaipėdos uostui. Palankiai nuteikė ir naujosios valdančios daugumos deklaruojamas ryžtas gerinti sąlygas verslui. Šiuo metu įtvirtinami rinkos santykiai, tobulinama krašto valdymo struktūra bei spartesni nei Estijoje ir Latvijoje privatizavimo tempai sudaro prielaidas sukurti efektyvų privatų sektorių, kuris lems tobulo vakarietiško gyvenimo lygio kūrimą Lietuvoje.LITERATŪROS SĄRAŠAS1. Laikraštis „Diena“ 1995 m. kovas2. Laikraštis „Lietuvos rytas“ 1994 m. gruodis3. Žurnalas „Lietuvos ūkis“ 2000 m. Nr. 9-104. Laikraštis „Verslo žinios“ 2000 m. balandis5. Laikraštis „Verslo žinios“ 1999 m. vasaris6. Laikraštis „Lietuvos ūkis“ 1994 m. Nr. 1-27. Laikraštis „Litas“ 1996 m. vasaris