Medienos briketai ir granulės
Tradicinis medienos deginimas krosnyse gali būti nesudėtingas ir neproblematiškas esant nedidelėms energijos gamybos apimtims ir esant pigiai darbo jėgai. Toks energijos gamybos būdas reikalauja daug darbo sąnaudų, o kylant gyvenimo lygiui Lietuvoje, mes vis labiau vertiname tiek savo, tiek kitų žmonių laiką. Gamtinės dujos: geriausias pasirinkimas
Gamtinės dujos dažnai vadinamos pagrindiniu ateities energijos šaltiniu. Nors Europoje ir kitur intensyviai pradėtos naudoti tik prieš kelis dešimtmečius, gamtinės dujos kasmet užima vis svarbesnes pozicijas tarp įvairių energijos resursų. Pramonės bei verslo įmonės ir gyventojai visame pasaulyje pastebi gamtinių dujų, kaip energijos šaltinio, privalumus: pigumą, universalumą, taupumą, ekologiškumą. Durpės ir sapropelis- energetinė žaliava?
Lietuvoje jau nuo seno durpės greta malkų buvo naudojamos kurui. Paskutiniaisiais tarpukario nepriklausomos Lietuvos metais durpių buvo iškasta 230 tūkst. t ir didžioji jų dalis buvo sudeginta. Po Antrojo pasaulinio karo durpių kasyba gerokai išaugo – kasmet buvo iškasama per 2 mln. t durpių , o 1975 m. – net 3,2 mln. tonų. Iki 1970 m. kasmet apie 1,5 mln. t durpių buvo sudeginama, tačiau vėlesniais metais, pradėjus vis plačiau naudoti dujas, mazutą ir kitus iš svetur nebrangiai gaunamus naftos produktus bei akmens anglis, durpės kurui vis mažiau benaudotos. Biomasė energijai gauti
Biomasė yra vienas labiausiai paplitusių ir plačiausiai naudojamų atsinaujinančių energijos šaltinių. Biomasė yra fotosintezės produktas. Kasmet fotosintezės metu augalų stiebuose, šakose ir lapuose sukaupiamas energijos kiekis, keletą kartų didesnis už pasaulio energijos poreikius. Biomasė išsiskiria iš kitų energijos šaltinių tuo, kad tai akumuliuota saulės energija. Nederlinga žėmė žada gerą uždarbį
Nederlingos ar nedirbamos žemės savininkai, nežinodami, kaip galėtų ją tinkamai panaudoti, dažnai palikdavo dirvonuoti didžiulius jos plotus, tikėdamiesi, jog kada nors iš jos vis dėto bus naudos. “Šimtai tūkstančių hektarų pievų ir nederlingų žemių šiuo metu Lietuvoje yra nenaudojami, o jų savininkai nežino, ką su šia žeme veikti. Tačiau kai Vyriausybė ėmėsi remti biokuro auginimo projektus, tokios žemės savininkams galime pasiūlyti ilgalaikį ir pelningą bendradarbiavimą”, – sakė biokuro veikla užsiimančių įmonių “Skiedrynė” ir “Medvija” bei “Aviridis” valdybos narys Remigijus Lapinskas.
Biokuro augintojams pinigėliai dera ant gluosniųSodininkystės ir gėlininkystės UAB “Jūsų sodui” ėmėsi naujo verslo – auginti biokurui gaminti skirtus gluosnius, kurių pirmą derlių įmonė nuims 2006 m. Anot įmonės vadovo, ūkininkai gluosnių plantacijomis galėtų praversti dirvonuojančius laukus ir gauti pelno. Pasak Petro Basalyko, “Jūsų sodų” (JS) direktoriaus, įmonė gluosniais prieš metus jau užsodino 5 ha plotą Valkininkų seniūnijoje, Varėnos rajone. Jis tvirtina, kad iš gluosnių gaunama šilumos energija yra 2 kartus pigesnė nei iš kitų kuro rūšių, o šilumos gaunama tiek pat, kiek iš miško atliekų: skiedrų, pjuvenų, šakų ir pan. Biomasės vartojimas energijos gamybai Lietuvoje
Pagrindinius biomasės išteklius Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, sudaro mediena. Generalinės miškų urėdijos duomenimis miško žemės plotas sudaro 2045,5 tūkst. ha, o tai atitinka 31,3% miškingumą. Bendras metinis medienos prieaugis šiuo metu sudaro apie 11,7 mln. m³. Medienos kirtimai palaipsniui auga ir pastaraisiais metais sudarė 5,5-6,0 mln. m³. Dabartiniais vertinimais medienos kuro ištekliai sudaro 4,3 mln.m³ per metus, o tai atitinka 843 tūkst. t naftos ekvivalento (ktne). Biomasės panaudojimas Lietuvoje
Augalinė biomasė (mediena, šiaudai, energetiniai augalai) yra vienas iš reikšmingiausių atsinaujinančios energijos šaltinių Lietuvoje ir sudaro svarbią vietinio kuro dalį. Biomasė yra ekologiškai gana švarus kuras.
Mediena – atsinaujinantis vietinis kuro šaltinis
Didėjanti vietinių ir atsinaujinančių išteklių naudojimo svarba, šalies tarptautinių įsipareigojimų įgyvendinimas, siekis mažinti aplinkos užterštumą bei šalies priklausomybę nuo importuojamo kuro verčia ieškoti naujų optimalių resursų naudojimo sprendimų. Lietuva turi palyginti nedaug vietinių energijos išteklių, tačiau jų naudojimas bendrame pirminės energijos balanse nuo 1990 m. kasmet didėjo. Pagrindinė jų dalis teko medienai ir kitam kietajam kurui, kurį naudojant 2001 m. buvo patenkinta apie 9% šalies kuro poreikių. Kaip geriau panaudoti žaliąjį kurą ir gausinti jo išteklius?
Vienas iš pirmųjų respublikoje buvo Švenčionių rajonas, kuriame, pasitelkus Suomijos specialistus, pradėta šilumos ūkio renovacija. Tuomet, numačius Švenčionėliuose įrengti mediena, jos atliekomis kūrenamą katilinę, buvo įvairių ir net viena kitai prieštaraujančių nuomonių. Dabar biokuru kūrenama katilinė veikia ir Švenčionyse. Nepaisant nemažų „Suomijos energijos“ investicijų į rajono šilumos ūkį, jos vartotojams kainos išliko stabilios. Kuro sunaudojimo apimtys
Kuro sunaudojimo apimtys centralizuotoje ir decentralizuotoje šilumos gamyboje Kokie būtų kaštai 1m² apšildymui, naudojant skirtingų rūšių kurą
Orientacinis kuro sunaudojimo kiekis ir 1m² apšildomo ploto kaina sezonui Biokuro vartojimas Europos šalyse
Per pastaruosius 10 metų Danijoje, Švedijoje ir Suomijoje ypač greitai augo centrinių šilumos tiekimo įmonių, kuriose yra deginamas biokuras, skaičius. Gluosninis žilvytis biokurui
“Žaliasis kuras” – išbandyta alternatyva mazutui ir dujoms. Žaliuoju kuru vadiname plantacijose auginamų gluosnių (Salix viminalis) medieną tinkamą kūrenimui. Suskystintų dujų kuras būstui ir gamybai
Vienu pagrindinių kriterijų statant pastatą, renovuojant ar rekonstruojant esamo pastato šilumos ūkį, pasirenkant patogesnį arba ekonomiškesnį energijos šaltinį, turėtų būti kuras. Medienos kuro naudojimo aspektai
Lietuvai, kuri beveik neturi iškastinio kuro ir priversta jį importuoti bei išleisti tam daug lėšų, ypač aktualu plačiau naudoti vietinį kurą ir atsinaujinančius energijos šaltinius. Tai viena svarbiausių krypčių.
Šilumos kaina priklausomai nuo kuro rūšies
Šilumos kaina priklausomai nuo kuro (energijos šaltinio) rūšies. Orientaciniai duomenys buitiniam vartojimui, 2004 03 mėn. Pagaliau ir Lietuvoje jau galima pigiau šildytis skystu kuru!
Iki 2002 metų rugpjūčio daugelis, įsirenginėdami savo gyvenamuose namuose šildymo sistemas, susidūrė su tokiu klausimu – kokiu kuru bus šildomas namas? Kaip žinia, namą šildyti elektra arba skystu kuru yra labai brangu. Todėl dažniausiai likdavo pasirinkimas – gamtinės dujos arba kietas kuras (malkos, anglys, durpės ir pan.). Šiaudų kūrenimas nedidelėse katilinėse
Naudojami dviejų tipų katilai.Vieni yra periodiško užkrovimo, kiti automatiškai įkraunami. Šiaudų, naudojamų kurui, savybės
Šiaudai laikomas kuru, kurį deginant atmosferoje nepadidėja anglies dvideginio kiekiai. Deginant šiaudus skleidžiamas anglies dvideginis yra kompensuojamas anglies dvideginiu absorbuojamu javų augimo procese. Mazuto deginimo perspektyvos
Mazutas Lietuvoje yra vis dar viena iš populiariausių kuro rūšių didesnėse šilumos tiekimo ir pramonės įmonių katilinėse Lietuvoje. Daugelyje Lietuvos rajonų centrų (Šilutėje, Jurbarke, Tauragėje, Raseiniuose, Kelmėje, Šilalėje, Skuode, Mažeikiuose, Rokiškyje, Zarasuose, Ignalinoje, Švenčionyse, Molėtuose, Lazdijuose, Pakruojyje, Kupiškyje, Varėnoje ir kt.), kurių nesiekia gamtinių dujų tinklas. Durpių kuro savybės
Durpių kuras – tai gabalinės, trupininės durpės, jų briketai ir pusfabrikačiai.
Medienos kuras Lietuvos energetikos ūkyje
Atsinaujinantys energijos šaltiniai yra reikšmingi sprendžiant energetinių išteklių problemas ne tik dabar, bet ir ateityje. Lietuva turi labai ribotus vietinio iškastinio kuro šaltinius ir didžiąją dalį jo įsiveža iš užsienio: Rusijos, Kazachstano, Ukrainos ir Lenkijos.