Ekologiškų gaminių rinkos perspektyvos

TURINYS

Įvadas 2
1. Darbo tikslas 3
2. Hipotezės iškėlimas 4
3. Tyrimo pobūdis, metodika bei duomenys 5
4. Ekologiškai švaraus produkto samprata ir kilmė 8
5. Reikalavimai, keliami ekologiškai švariam produktui Lietuvoje 13
6. Galimos kliūtys ir problemos, gaminat ekologiškai švarų produktą Lietuvoje 19
7. Ekologiškai švarių produktų asortimento tyrimas 23
8. Ekologiškai švarių maisto produktų privalumai ir trūkumai 28
9. Vartotojų informuotumo apie ekologiškai švarius maisto produktus tyrimas 34
10. Ekologiškai švarių maisto produktų populiarumas Lietuvoje 37
11. Kam pristatyti ekologiškai švarų produktą rinkoje 39
12. Ekologiškai švarių maisto produktų pozicionavimas 49
Išvados ir pasiūlymai 52
Priedai 56Įvadas
Pastaraisiais dešimtmečiais ypač padidėjo susirūpinimas dėl pasaulyje vykstančių ekologinių katastrofų, kas paskatino ekologiško gyvenimo būdo propagavimą. Tai ypač jaučiama Vakarų Europoje, kur šiuo meetu yra pastebimas didelis susidomėjimas ekologiškais maisto produktais bei apskritai ekologiško gyvenimo būdu. Iškilo pačių vartotojų reikalavimai ne tik maisto produktų ekologiškumui, bet ir jų įpakavimui, tai yra vis didesnis dėmesys skiriamas utilizavimo problemai. Lietuvai perėjus į rinkos ekonomikos sąlygas, pradėjus bendrauti su įvairiomis pasaulio šalimis, taip pat atsirado ekologiškai švarių maisto produktų poreikis.
Šiuo metu ekologiškų maisto produktų rinka Lietuvoje nėra ištirta. Nėra žinomos Lietuvos gyventojų nuomonės bei pozicijos ekologinių problemų klausimais. Ekologiškų produktų rinka Lietuvoje – tai tarsi niša, kuri dėėl tam tikrų priežasčių nėra užpildyta, todėl atsiranda didelis ūkininkų susidomėjimas ekologinių ūkių plėtojimo galimybe. Dažnai ūkininkai nesiryžta plėtoti ekologinio ūkio dėl galimų didelių reikalavimų, kuriuos įvykdyti reikia nemažų investicijų. Taip pat neaišku, ar pati valstybė skatins ekologiškų ūkių plėtojimą be

ei švies visuomenę, kadangi joks ūkininkas nėra pajėgus vienas to padaryti.
Šiuo metu reikalingas tyrimas, kuris padėtų išsiaiškinti Lietuvos gyventojų požiūrį į ekologiškus maisto produktus, bei leistų atsakyti į klausimus, kokios yra ekologiškų maisto produktų perspektyvos Lietuvoje, koks yra ekologiškų maisto produktų populiarumas šiomis dienomis bei ką reiktų daryti, kad tas populiarumas didėtų.
Šis marketingo tyrimo projektas skirtas norintiems įeiti į ekologiškų maisto produktų rinką, bet dar nesusipažinusiems su ekologiško produkto kategorija, jam keliamais reikalavimais, su problemomis, kurios gali kilti plėtojant ekologinį ūkį. Atlikto tyrimo pagrindu padarytos išvados padės įeinantiems į rinką priimti sprendimus ekologiškų maisto produktų marketingo srityje.1. Darbo tikslas
Įmonė, planuojanti įeiti į Lietuvos rinką su ekologiškais produktais, nori išsiaiškinti savo galimybes. Atsižvelgiant į tai, kad ši veikla Lietuvoje yra nauja, įmonei nepakanka informacijos apie tai, kaip sėėkmingai įeiti į rinką ir veikti joje, nedaug žinoma apie vartotojų informuotumą, jų požiūrį į ekologiškus produktus, esamą ir galimą šių produktų paklausą.

Pagrindinis darbo tikslas: atlikti empirinį ir teorinį ekologiškų maisto produktų tyrimą Lietuvos sąlygomis, kurio pagrindu būtų galima daryti sprendimus dėl šių produktų plėtojimo Lietuvos rinkoje ir išsiaiškinti įmonės veiklos galimybes joje.

Siekiant įgyvendinti užsibrėžtą pagrindinį tikslą, darbe iškelti šie tikslai:
Išsiaiškinti (ištirti):
· Ekologiškai švaraus produkto sampratą ir kilmę;
· Reikalavimus, keliamus ekologiškai švariam produktui Lietuvoje;
· Galimos kliūtys ir problemos, gaminat ekologiškai švarų produktą Lietuvoje;
· Ekologiškai švarių pr

roduktų asortimentą Lietuvoje;
· Ekologiškai švaraus produkto privalumus ir trūkumus;
· Savybes, dėl kurių ekologiškai švarus produktas yra vertinamas;
· Vartotojų informuotumą apie ekologiškai švarų produktą;
· Ekologiškai švaraus produkto populiarumą;
· Kam pristatyti ekologiškai švarų produktą rinkoje (segmentų išskyrimas);
· Kaip pozicionuoti ekologiškai švarų produktą.2. Hipotezės iškėlimas
Prieš formuluojant hipotezę, buvo atlikta tiriamos srities ekspertų apklausa. Apklausos ataskaita pateikta I-ame priede.
Diskutuojant tikslinėje grupėje, kurią sudarė marketingo tyrimą atliekantys studentai ir Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio ir maisto departamento Agroaplinkosaugos ir ekologinio ūkininkavimo skyriaus specialistai, buvo iškelta hipotezė:

Įmonė, planuojanti įeiti į Lietuvos rinką su ekologiškais maisto gaminiais, gali sėkmingai konkuruoti su ekologiškų maisto produktų ir jų pakaitalų gamintojais.

Formuluojant šią hipotezę buvo atsižvelgta į specialistų nuomonę. Jie teigia, kad ekologiškas produktas Lietuvoje yra perspektyvus dėl keleto priežasčių. Pirmiausia, gyvenimo lygis Lietuvoje kyla, žmonės turtėja. Atitinkamai atsiranda galimybė įsigyti brangesnių, tačiau sveikesnių produktų. Be to, keičiasi ir pats žmonių požiūris į savo sveikatą bei supančią aplinką, taigi susidomėjimas ekologiška produkcija vis didėja. Pastebėtina, jog tam didelės įtakos turi didelis šios produkcijos populiarumas Vakarų šalyse. Taip pat eksportuojant ekologišką produkciją šiuo metu jai nėra taikomos kvotos.
Be to, formuluojant hipotezę, buvo apsilankyta ekologiškų produktų mugėje, kuri jau septynerius metus vyksta prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos. Visi kalbinti ūkininkai teigė, jog ekologiškų produktų gamyba turi dideles perspektyvas (ekologiškų pr

roduktų paklausa kasmet didėja). Jų žodžiais tariant – tai ateities produktas. Nepaisant to, ūkininkai patiria nemažų finansinių sunkumų, kurie trukdo įvykdyti visus ekologiškų produktų gamybai keliamus reikalavimus.
Apibendrinant surinktą informaciją, pastebėta, jog perspektyvas ekologiškų produktų gamyboje įžvelgia tiek specialistai, tiek ūkininkai. Tačiau specialistams tai atrodo daug greičiau ir paprasčiau pasiekiama. Dėl tam tikro nuomonių skirtumo būtina patikrinti iškeltąją hipotezę.3. Tyrimo pobūdis, metodika bei duomenys
Tyrimo pobūdis. Marketingo tyrimas buvo atliekamas “piltuvėlio” principu tokiu nuoseklumu: pradinėje tyrimo stadijoje (problemos identifikavimui, ją įtakojančių veiksnių nustatymui, tolesnės veiklos krypties numatymui ir pan.) buvo atliktas žvalgybinis tyrimas. Toliau bendros situacijos ekologiškų produktų rinkoje įvertinimui buvo atliktas aprašomasis-vertinamasis tyrimas. Siekiant išsiaiškinti pozicionavimo klausimus, buvo atliktas priežastinis tyrimas.

Tyrimo metodika. Prieš pasirenkant tyrimo metodiką, buvo išnagrinėti galimi duomenų rinkimo metodai. Jų aprašymas yra pateikiamas II-ame priede.
Atliekant tyrimą buvo vykdoma apklausa, derinant ją su antrinės informacijos rinkimu.
Tyrimo pradžioje, aiškinantis ekologiško produkto sampratą, jam keliamus reikalavimus, šių produktų asortimentą bei gamintojus buvo renkama antrinė informacija. Daugiausia naudotasi LR Žemės ūkio ministerijos, VŠĮ “Ekoagros”, LŽŪU, Lietuvos statistikos departamento leidžiamais leidiniais bei konferencijų medžiaga, Lietuvos Respublikos teisės aktais, reglamentuojančiais ekologiškų produktų gamintojų veiklą, periodiniais leidiniais ir kitais šaltiniais.
Pirminiams duomenims rinkti buvo atliekama anketinė ir tiesioginė individuali specialistų bei ūkininkų apklausa. Anketinei apklausai buvo pa

adaryta stratifikuota reprezentatyvi atranka, susidedanti iš trijų etapų:
Pirmas atrankos etapas – pirminių atrankos taškų – miestų parankinė atranka. Tyrimui atrinkti penki Lietuvos miestai: : Vilnius, Panevėžys, Jonava, Biržai bei Kretinga.
Antras atrankos etapas – paprasta atsitiktinė apklausos taškų atranka. Apklausos taškai – tai gyventojų susibūrimo vietos (parduotuvės ir pan.).
Trečiame etape pasirinktiniu būdu atrenkami respondentai. Apklausiamųjų amžiaus ribos 15-74 metai (jos buvo pasirinktos remiantis Baltijos tyrimų patirtimi). Tyrimo metu buvo planuojama apklausti 100 respondentų taip, kad atitinkamam miestui jų tektų proporcingai gyventojų skaičiui. Apklausiamųjų skaičius buvo pasirinktas remiantis specialistų (doc. Vytauto Kėdaičio, UAB “Ekonominės konsultacijos ir tyrimai” direktoriaus Ginto Umbraso) konsultacijomis. Iš viso apklausti 123 respondentai.
Toliau pateikiamas anketos, kuri buvo naudojama respondentų apklausai, aprašymas.
Pagrindinė anketos pagalba renkamų duomenų paskirtis – surinkti informaciją, reikalingą išvadoms, susijusioms su ekologiško produkto marketingo kompleksu, ypač pozicionavimu, padaryti. Pagrindiniai klausimai, į kuriuos norima atsakyti:
· Kokia ekologiškų produktų paklausa?
· Sprendimų, susijusių su marketingo komplekso elementais, alternatyvos.
· Kokius ekologiško produkto požymius reikia pabrėžti reklamuojant jį, kad reklamos efektyvumas (teigiama linkme) būtų didžiausias?
Norint atsakyti į pagrindinius klausimus, reikalinga išsiaiškinti šiuos tarpinius klausimus:
1. Vartotojų informuotumas apie ekologišką produktą:
· Ar esate girdėję apie ekologiškus produktus Lietuvoje?
· Ar suprantate, kas yra ekologiškas produktas?
· Ar vartojate ekologiškus maisto produktus ?
· Kaip Jūs atskiriate ekologiškus produktus nuo kitų produktų?
· Kokiu ženklu yra ženklinami ekologiški produktai?
2. Ekologiško produkto asortimentas:
· Kokius ekologiškus produktus perkate?
· Kokių ekologiškų produktų pasigendate?
3. Ekologiško produkto privalumai ir trūkumai:
· Dėl kokios priežasties perkate ekologiškus produktus ?
· Ar Jus tenkina ekologiško produkto kaina, kokybė, asortimentas?
· Kokius Jūs įžvelgiate ekologiško produkto trūkumus lyginant juos su pakaitalais?
· Dėl kokios priežasties neperkate ekologiškų produktų?
4. Savybės, dėl kurių šis produktas yra vertinamas;
5. Ekologiško produkto populiarumas:
· Kaip dažnai perkate ekologiškus produktus;
· Ar ketinate pirkti ekologišką produktą ateityje;
6. Ekologiško produkto paskirstymas:
· Kur dažniausiai perkate maisto produktus?
7. Kaip pristatyti šį produktą rinkoje (populiariausios masinės informacijos priemonės Lietuvoje);
· Iš kokių informacijos šalt.inių sužinojote apie ekologiškus produktus?
· Koks Jūsų mėgstamiausias televizijos kanalas?
· Koks Jūsų mėgstamiausias spaudos leidinys?
· Kokia Jūsų mėgstamiausia radijo stotis?
8. Kaip pozicionuoti ekologišką produktą:
· Kokie yra ekologiško produkto privalumai, lyginant juos su pakaitalais?

Anketa sudaryta klausimus suskirstant į tris blokus.
Pirmame klausimų bloke respondentai pateikia bendrą informaciją apie ekologiškus produktus: žinomumą, perkamumą, privalumus bei trūkumus.
Antrame klausimų bloke respondentams pateikiami klausimai apie ekologiško produkto asortimentą.
Trečiasis klausimų blokas skirtas išsiaiškinti, ar vartotojų tarpe populiarios yra laidos apie gamtą sveikatą, kur yra dažniausiai perkami maisto produktai. Pagal atsakymus taip pat nustatomos bendrosios vartotojų charakteristikos: lytis, amžius, šeimyninė padėtis, vidutinės šeimos pajamos.
Anketinės apklausos būdu surinktos informacijos pagalba buvo nustatomi priežastiniai ryšiai tarp bendrųjų vartotojų charakteristikų ir ekologiško produkto perkamumo. Taip pat klasterinės analizės pagalba buvo atliekamas respondentų grupavimas į segmentus.
Anketa buvo sudaryta dviem etapais, kadangi pirmoji anketa, atlikus bandomąjį tyrimą, nepasiteisino dėl blogai suformuluoto pirmojo klausimo bei klaidų anketos struktūroje. Pasikonsultavus su marketingo tyrimų specialistais buvo suformuotas antrasis anketos variantas (žr. III-ą priedą), kuris buvo naudojamas pirminių duomenų rinkimui.4. Ekologiškai švaraus produkto samprata ir kilmė
Ekologiškai švarus produktas – tai produktas, gaminamas taikant darnias sistemas, grindžiamas ūkio ištekliais ir savireguliacinių ekologinių bei biologinių procesų vadyba, nenaudojant dirbtinių chemikalų ir trąšų. Ekologiškas produktas yra neatsiejamas nuo ekologinio ūkio.
Ekologinis (organinis, biologinis, bioorganinis) žemės ūkis – tai žemės ūkio sistema, pagrįsta ekologinių, socialinių ir ekonominių principų, užtikrinančių stabilią aukštos kokybės produktų gamybą, visuma, palaikanti gamtos pusiausvyrą, taupiai naudojanti gamtos resursus. Ekologinis ūkis yra tolesnės harmonijos ir stabilios plėtros dalis, tai yra ateities ūkis.
Pagrindiniai ekologinio žemės ūkio tikslai yra šie:
Ų gaminti pakankamą kiekį aukštos kokybės, didelės maistinės vertės žemės ūkio produktų;
Ų ūkininkavimo sistemoje kurti, skatinti ir palaikyti uždarus biologinius ciklus;
Ų palaikyti ir didinti ilgalaikį dirvožemio derlingumą;
Ų taupyti materialinius bei energetinius išteklius., teikiant pirmenybę atsinaujinantiems resursams;
Ų atsisakyti sintetinių mineralinių trąšų, pirmiausia tų, kurios lengvai tirpsta vandenyje bei išsiplauna (daugiausia azotinių);
Ų atsisakyti sintetinių cheminės kovos priemonių prieš kenkėjus, ligas ir piktžoles;
Ų laikyti gyvulius taip, kad laikymo sąlygos atitiktų pagrindines jų įgimto elgesio savybes;
Ų mažinti aplinkos taršą;
Ų žmonių ir gyvūnų atsparumo ligoms didinimas, vartojant sveikatai palankius, biologiškai pilnaverčius produktus;
Ų palaikyti biologinę įvairovę;
Ų maksimaliai išsaugoti natūralias produktų savybes.
Ų žemės ūkio produktų gamintojams sudaryti gyvenimo sąlygas, tenkinančias pagrindinius jų poreikius, užtikrinančias saugią darbo aplinką, leidžiančias gauti pelną ir teikiančias pasitenkinimą darbu.
Ekologinis ūkininkavimas yra nauja žemės ūkio eko sistema, todėl pereinant iš chemizuoto į ekologinį ūkininkavimą taikomas pereinamasis laikotarpis. Pereinamojo laikotarpio pradžia yra prašymo sertifikuoti padavimo data.

Sertifikuotuose ekologiniuose ūkiuose užauginta produkcija vadinama ekologiška produkcija. Ji perdirbama imtinai naudojant žaliavą tik iš tokių ūkių. Perdirbimo įmonė taip pat turi būti sertifikuota. Ekologinio žemės ūkio produktų gamybai yra taikomos specialios taisyklės – “Ekologinio žemės ūkio taisyklės”. Jos įsigaliojo nuo 1997 metų. Produktai pagaminti pagal šias taisykles ir yra ekologiški produktai. Jie ženklinami ekologiškų produktų sertifikavimo ženklu,

kurį Lietuvoje gali suteikti nevyriausybinė tarnyba “EcoAgros”, turinti tarptautinę IFOAM (Tarptautinės ekologinės žemdirbystės sąjūdžių federacijos) akreditaciją, kuri suteikia galimybes lietuviškiems ekologiškiems produktams patekti į užsienio rinką.

Šiuolaikinio ekologinio žemės ūkio pradžia pasaulyje laikomi 1920 metai, nors didesnis praktinis susidomėjimas šiomis idėjomis pastebimas nuo 1960 metų. Ypač sparčiai ekologinio žemės ūkio produktų gamyba augo pastaraisiais metais. Vakarų Europoje per dešimtmetį plotai, kuriuose yra ekologiniai ūkiai padidėjo vidutiniškai 10 kartų, o kai kuriose šalyse dar daugiau, pavyzdžiui Suomijoje apie 50 kartų, Austrijoje – 34, Švedijoje ir Italijoje – 25 kartus. Tokia sparti plėtra yra naudinga ne tik ūkininkams, maisto perdirbėjams, prekybininkams, bet ir pačiam vartotojui.

Žinant, kad pasaulinis ekologinės žemdirbystės judėjimas yra jaunas, galima pagrįstai didžiuotis tuo, kad Lietuvos agronomai ir net pažangūs ūkininkai apie šį judėjimą žinojo dar prieškario laikais, o kai kurie iš jų bandė diegti jį praktikoje.
Dar 1934 metais vienas iškiliausių Lietuvos agronomų Vytautas Vazalinskas žurnale “Žemės ūkis” paskelbė didelį ir išsamų straipsnį, kuriame plačiai ir visapusiškai pristatė tų dienų skaitytojui biodinaminę žemdirbystę. Beje, ten pat, redakcijos prieraše rašoma, kad “ir pas mus yra ūkininkų, kurie susiviliojo šiuo daug žadančiu ūkininkavimo būdu ir mėgsta jį pritaikyti savo ūkiuose” . Tai leidžia teigti, kad pirmieji ekologinio žemės ūkio judė.jimo entuziastai, biodinaminės žemdirbystės šalininkai, Lietuvoje pradėjo reikštis dar prieš 1934 metus, tik rasti žinių apie tokio ūkininkavimo paplitimą Lietuvoje nėra pavykę.
Po antrojo pasaulinio karo Lietuvoje buvo pradėtas intensyvus ir chemizuotas žemės ūkis. Ir tik 1991 metais, prasidėjus ekonominei krizei, Lietuvos žemės ūkyje labai sumažėjo cheminių augalų apsaugos priemonių , mineralinių, sintetinių trąšų naudojimas, o taip pat ir žemės ūkio kultūrų derlius (1994 metais palyginus su 1989 metais javų derlius sumažėjo nuo 29.1 cent/ha iki 17.6 cent/ha).
Suvokta, jog būtina imtis alternatyvų, priešingu atveju derlingumas ir toliau mažės. 1996 priimtoje Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos įgyvendinimo nacionalinėje strategijoje teigiama: “Atsigavus šalies ekonomikai galima būtų nebegrįžti į prieš tai buvusį chemizuotą ūkį, o vystyti tausojančią ir bioorganinę žemdirbystę.”
Ekologiškų produktų gamyba Lietuvoje pradėta dar 1993 metais. Tais metais sertifikuoti 9 ūkiai, kuriems buvo suteiktas pereinamojo laikotarpio į ekologinį ūkį statusas. Ekologinių ūkių skaičius kasmet didėjo. 2001 m. buvo sertifikuota 295 ūkių, iš jų 138 – ekologinis ir 157 – pereinamojo laikotarpio ūkių. Palyginus su 2000 m., sertifikuotų ūkių skaičius išaugo 28.3% (nuo 230 iki 295). Ekologinių ir pereinamojo laikotarpio ūkių skaičiaus didėjimas nuo 1993 iki 2001 m. yra parodytas pirmoje diagramoje. .

Kaip matyti iš 1-os diagramos, ekologinių ūkių skaičius Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, auga, ir yra visos prielaidos tolesnei ekologinio ūkio plėtrai:
· Lietuva jau turi sertifikavimo patvirtinimą pardavinėti ekologiškai švarius maisto produktus Europoje. Šiuo atžvilgiu Lietuva bent penkeriais metais lenkia Latviją ir Estiją;
· Klimato sąlygų atžvilgiu Lietuva beveik tobulai tinka ekologiškai švarių produktų gamybai. Per šaltas žiemas sunaikinamos piktžolės, vabzdžiai ir lapų ligos. Po to seka karštas ir drėgnas pavasaris bei vasara, kai susidaro sąlygos labai greitai augti, todėl kultivuojami augalai gali praaugti piktžoles ir anksti subręsti;
· Kad ir kokia skirtinga būtų dirva, jos pH lygis Lietuvoje beveik visur yra nuo vidutinio iki aukšto, todėl labai tinka auginti ankštinius augalus. Tiesą sakant, ankštinių augalų, pvz., lubinų, vikių ir dobilų gausa yra geras to įrodymas. Tai labai svarbu, kadangi organinio ūkininkavimo sėkmė priklauso nuo ankštinių augalų, laikomų organinio azoto šaltiniu, kultivavimo;
· Didėja žmonių įžvalgumas bei rūpinimasis savo šeimos sveikata, t.y., tuo, ką jie vartoja;
· Nors Lietuva jau turi naudinguosius sertifikuotos žemės plotus, daugelis jų yra mažesni nei 5 ha, todėl auginami tik maži įvairiausių kultūrų kiekiai. Dėl šios priežasties ir dėl didėjančio vartotojų dėmesio ekologiškam produktui atsiranda organinio ūkio plėtros galimybė;
· Ekologiškas ūkis Lietuvoje yra svarbus ekonominiu ir politiniu atžvilgiu;
· Ekologiškai švariems maisto produktams nuo 2006 metų sausio 1 dienos bus taikomas lengvatinis 5% PVM tarifas.

Didėjant ūkių skaičiui didėja ir sertifikuotos žemės plotai: 1993 metais buvo setifikuota 168 ha, o 2000 metais 4709 ha ekologinio ir pereinamojo laikotarpio žemės plotai. Iš jų ekologinių ūkių žemė – 2241 ha (antra diagrama ).

Yra ir tokių nuomonių: “Šiuo metu bandoma teigti, kad beveik visi ūkiai yra ekologiniai. Sumažėjęs mineralinių trąšų, pesticidų vartojimas žemės ūkyje nenulemia ekologinio ūkininkavimo. Tai reiškiniai, atsiradę ne dėl ūkininkų sąmoningumo, o dėl sunkios ekonominės padėties kaime. Taip tik alinamas dirvožemis ir bloginama produkcijos kokybė.”

Išanalizavus ekologiško produkto bei ekologiško ūkio sampratas, jų raidą bei plėtros prielaidas, galime daryti išvadą, jog geriausią rinką visada galima rasti savo šalyje, nors šiuo metu ji nebūtų pelningiausia ar turinti didžiausią paklausą, tačiau vis dėlto patogiausia aprūpinimo ir suvokimo atžvilgiu. Vietinės rinkos paklausa ir vertė augs, didėjant esamų ekologiškai švarių maisto. produktų pasirinkimui ir prieinamumui. Susiformavus vietinei rinkai, galima pagalvoti ir apie puikias eksporto galimybes.
Labai svarbu, kad būtų suvokiama, jog ekologinio ūkininkavimo kryptis reikalauja visuotinio sisteminio mąstymo, t.y. svarbu išsiaiškinti visą ekologiško ūkininkavimo procesą, o tik po to galvoti apie atskirus šio proceso etapus.5. Reikalavimai, keliami ekologiškai švariam produktui Lietuvoje
Reikalavimus, keliamus ekologiškam produktui Lietuvoje reglamentuoja 2002 metų birželio 14 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymas Nr. 222 “Ekologinio žemės ūkio taisyklės”, kurios yra parengtos pagal Europos Sąjungos Tarybos 1991 m. birželio 24 d. reglamentą Nr.2092/91/EEB „Dėl ekologiškos žemės ūkio produkcijos gamybos ir žemės ūkio ir maisto produktų ženklinimo“ ir IFOAM standartus. Svarbiausieji iš jų yra šie:
Bendri reikalavimai:
· Norint gaminti ir pardavinėti ekologiškai švarius produktus, pirmiausia reikia gauti sertifikatą. Gamintoją ir jo žemę turi sertifikuoti nevyriausybinė tarnyba (Lietuvoje – “EkoAgros”). Sertifikatas išduodamas po dviejų metų pereinamojo laikotarpio, kurio metu būtina laikytis organinio ūkininkavimo sertifikavimo standartų. Kol šis pereinamasis laikotarpis nepasibaigia, neleidžiama parduoti maisto produktų kaip ekologiškai švarių;
· Asmenys, auginantys, perdirbantys bei realizuojantys ekologišką žemės ūkio produkciją, privalo vesti žemės ūkio ministro įsakymu nustatytos formos ūkinės veiklos žurnalą, kuriame vedami duomenys pateikiami kontrolę atliekantiems pareigūnams;
· Asmenys, pradedantys ekologinį ūkininkavimą, privalo sudaryti perspektyvinį ūkininkavimo planą, kuriame turi būti numatyta perėjimo į ekologinį ūkininkavimą trukmė, laipsniškumas, sėjomaina, tręšimas, augalų apsaugos būdai ir apsirūpinimas pašarais. Šis planas kiekvienais metais turi būti peržiūrimas ir prireikus koreguojamas;
· Produkcijos užterštumo lygis negali viršyti užterštumo lygio, nustatyto Lietuvos higienos normose: HN 26-1998 “Maisto žaliavos ir produktai. Didžiausias leidžiamas mikrobinio užterštumo lygis” ir HN 54-1998 “Maisto žaliavos ir maisto produktai. Didžiausios leidžiamos cheminių teršalų koncentracijos ir didžiausi leidžiami užterštumo radioaktyviaisiais izotopais lygiai”;
· Ekologinės gamybos ūkyje turi būti ūkininkaujama tausojant aplinką ir išsaugant derliaus kokybę. Ekologiškas ūkis negali teršti aplinkos ir būti plėtojamas užterštoje aplinkoje. Ekologinis ūkis taip pat turi būti natūraliai ar dirbtiniu būdu atskirtas nuo taršos šaltinių ir negali būti arti jų;

Reikalavimai augalinkystės produkcijai:
· Ekologiški augalinkystės produktai turi būti aukštos kokybės, didelės maistinės vertės, saugūs;
· Ekologiškame ūkyje auginama produkcija turi aiškiai skirtis (veisle, išvaizda, spalva ir kt.) nuo paralelinės produkcijos , gaminamos neekologiškame ūkyje;
· Parenkant žemės ūkio kultūras ir jų veisles, turi būti laikomasi LR žemės ūkio ministro 2002 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 222 “Ekologinio žemės ūkio taisyklės” patvirtintų reikalavimų:
o žemės ūkio kultūros ir veislės turi pasižymėti didesniu atsparumu ligoms ir kenkėjams, būti maksimaliai pritaikytos prie dirvožemio ir klimato sąlygų;
o parenkant augalų veisles, turi būti palaikoma jų genetinė įvairovė;
o sėklos ir sodinukai turi būti išauginti ekologinės gamybos ūkiuose. Jei nėra galimybės jų įsigyti iš ekologinės gamybos ūkių, iki 2004 metų leidžiama įsigyti sėklas ir sodinukus, neapdorotus sintetiniais beicais, iš įprastinių ūkių;
o sėklas ir sodinukus galima apdoroti tik leistinomis medžiagomis, kurios įrašytos 1 priede. Pateikus prašymą sertifikacijos įstaigai ir gavus jos sutikimą, sėklos gali būti apdorojamos ir kitais būdais;
o neleidžiama naudoti genetiškai modifikuotų sėklų ir augalų;
· Būtina laikytis tame pačiame įsakyme išdėstytų sėjomainos reikalavimų:
o sėjomaina turi didinti dirvožemio derlingumą, palaikyti teigiamą maisto medžiagų balansą, mažinti piktžolėtumą, augalų ligų ir kenkėjų išplitimą, saugoti nuo erozijos. Ekologinės gamybos ūkyje taikoma ekologiniam ūkininkavimui tinkama sėjomaina, kurios būtina griežtai laikytis;
o sėjomainose reikia auginti pakankamai ankštinių augalų, kurie didina azoto kiekį ir biologinį aktyvumą dirvožemyje, pasisavina maisto medžiagas iš gilesnių dirvožemio sluoksnių. Kultūrinėse ganyklose turi vyrauti ankštinės žolės;
o esant nepakankamam organinių trąšų kiekiui, į sė.jomainą privalu įtraukti augalus, skirtus žaliajai trąšai;
o dirvožemyje būtina stebėti azoto, fosforo, kalio, humuso kiekį, pagal tai parenkant sėjomainos augalus;
· Ekologinio ūkininkavimo sistema turi būti pagrįsta augalų maisto medžiagų apytakos uždaru ciklu, nenaudojant mineralinių trąšų;
· Sunkiųjų metalų kiekiai dirvai gerinti ir tręšti naudojamose medžiagose neturi viršyti leistinų sunkiųjų metalų kiekių pagal LAND 20-96 “Nuotėkų dumblo naudojimo normos” reikalavimus;
· Draudžiama naudoti sintetinius herbicidus, fungicidus, insekticidus ir kitus pesticidus, taip pat sintetinius augimo reguliatorius bei sintetinius dažus, genetiškai modifikuotus organizmus ar produktus, pagamintus iš jų.

Reikalavimai gyvulininkystės produkcijai
· Pagrindinis ekologinės gyvulininkystės principas – gyvuliai visą laiką turi būti tame pačiame ekologinės gamybos ūkyje;
· Įigyjant gyvulius, pirmenybė teikiama vietinėms veislėms. Genetiškai modifikuotų veislių ir rūšių gyvulius veisti ir laikyti ekologinės gamybos ūkiuose draudžiama;
· Gyvuliai turi būti laikomi normaliomis ir sveikomis sąlygomis, kurios šėrimo ir veisimo atžvilgiu leistų laisvai tenkinti jų natūralios elgsenos poreikius. Gyvulių laikymas turi atitikti tai rūšiai keliamus reikalavimus;
· Gyvuliams skirti vaistai vartojami tik gydimui; profilaktiškai vaistai vartojami tik esant būtinybei. Gyvuliui susirgus, pirmenybė teikiama alternatyviems gydimo metodams;
· Pagrindinę pašarų dalį turi sudaryti ekologinės gamybos ūkiuose išauginti pašarai;
· Vykdant galvijų reprodukciją:
o draudžiama naudoti reprodukciją reguliuojančius hormoninius preparatus;
o draudžiama embriono transplantacija;
o leidžiamas dirbtinis apsėklinimas;
· Privaloma laikytis kitų gyvulių šėrimo, ganymo, sveikatos būklės, laikymo sąlygų, veterinarinės priežiūros, pašarų priedų, pašarų koncervavimo reikalavimų, patvirtintų 2002 m. birželio 14 d. LR žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 222 “Ekologinio žemės ūkio taisyklės”.

Reikalavimai ekologiškų maisto produktų perdirbimui:
· Ekologiškų produktų perdirbimas turi atitikti geros gamybos praktikos reikalavimus (ISO 9000 ir ISO 14000);
· Sertifikuojant ekologiškų maisto produktų perdirbimo įmones (toliau – perdirbimo įmonė), tikrinamas ekologiškų produktų perdirbimo technologinis procesas ir produktai;
· Perdirbami ekologiški maisto produktai turi būti sertifikuoti ir išauginti sertifikuotuose ekologiniuose ūkiuose;
· Ekologiški produktai paprastai perdirbami jų auginimo vietose arba kuo arčiau jų;
· Ekologiškų produktų perdirbėjai privalo turėti galiojantį sertifikacijos įstaigos išduotą sertifikatą ekologiškų žemės ūkio produktų perdirbimui;
· Pasikeitus perdirbamo produkto sudėčiai, gamybos technologijai ar pradedant gaminti naują produktą, būtina apie tai informuoti sertifikatą išdavusią sertifikacijos įstaigą;
· Perdirbimo įmonėje (ekologinės gamybos ūkyje) turi būti tvarkoma ekologiškos produkcijos perdirbimo ir realizavimo apskaita, nurodant kiekvieno produkto kilmę, partijos numerį, datą, kiekį, ūkį ar įmonę, iš kurių gauta žaliava ar parduota produkcija;
· Ekologiškų produktų perdirbimo metu turi būti nustatyti galimi produktų taršos šaltiniai ir parengtos priemonės produktų saugai užtikrinti;
· Ekologiškų produktų perdirbimo metu neturi būti teršiama aplinka, todėl reikia naudoti aplinką tausojančias gamybos technologijas;
· Produktams perdirbti leidžiama naudoti tiktai mechaninius (pvz., malimas), fizinius (pvz., filtravimas) ir biocheminius procesus (pvz., rauginimas) ir/ar jų kombinacijas. Draudžiama ekologiškus produktus apdoroti jonizuojančiais spinduliais, aukšto dažnio srovėmis ir naudoti cheminius apdorojimo būdus;
· Produktams konservuoti ir rūkyti draudžiama naudoti chemines medžiagas;
· Draudžiama naudoti genetiškai modifikuotus organizmus ir kt. reikalavimai išdėstyti LR žemės ūkio ministro įsakyme Nr.222;

Reikalavimai pakavimui:
· Ekologiškiems maisto produktams pakuoti rekomenduojama naudoti medžiagas, kurios gali. būti pakartotinai perdirbtos ar yra savaime suyrančios ir neteršiančios aplinkos;
· Ekologiškų produktų pakuotė turi atitikti medžiagų ir gaminių, kontaktuojančių su maisto produktais, reikalavimus, nustatytus Lietuvos higienos normoje HN 16-1998 “Medžiagos ir gaminiai, kontaktuojantys su maisto produktais”;
· Draudžiama pakavimui naudoti polivinilchloridą bei kitas chloro turinčias pakavimo medžiagas;
· Pakavimo medžiagų sudėtyje negali būti kancerogeninių ar kitų cheminių medžiagų, kurios galėtų užteršti produktus ar aplinką.

Norint gauti sertifikatą ekologiškam produktui gaminti ir jam realizuoti, reikalinga laikytis nepaminėtų reikalavimų produktų sudėčiai (ingredientams, maisto priedams ir pagalbinėms medžiagoms), patalpoms, taros valymui ir dezinfekavimui, kenkėjų naikinimui, taip pat reikalavimų, keliamų ūkio pagalbinėms medžiagoms, produktų laikymui, gabenimui, ženklinimui, darbuotojų mokymui. Visus šiuos reikalavimus reglamentuoja 2002 m. birželio 14 d. LR žemės ūkio ministro įsakymas Nr. 222 “Ekologinio žemės ūkio taisyklės”.

Išanalizavus reikalavimus, keliamus ekologiškam produktui ir apskritai ekologiškam ūkiui Lietuvoje, galima padaryti pagrindinę išvadą, jog ekologiška augalininkystė ir ekologiška gyvulininkystė yra neatskiriamos ekologiško ūkininkavimo proceso dalys. Tik apjungus šias dalis galima pasiekti vieną pagrindinių ekologiško ūkininkavimo tikslų: ūkininkavimo sistemoje kurti, skatinti ir palaikyti uždarus biologinius ciklus.
Taip pat svarbu yra tai, jog ekologiško ūkininkavimo reikalavimai yra derinami prie Europos Sąjungos ir IFOAM (Tarptautinės ekologinės žemdirbystės sąjūdžių federacijos) standartų, kas sudaro svarią prielaidą ekologiško produkto rinkos plėtimui ateityje.
Svarbu, kad šie reikalavimai būtų suvokiami ne kaip ekologiško ūkio vystymo kliūtys, o gairės, kurios turi vesti Lietuvos ekologiško ūkio plėtrą teisinga linkme.6. Galimos kliūtys ir problemos, gaminat ekologiškai švarų produktą Lietuvoje
Antrinių duomenų pagrindu (daugiausia buvo analizuojama Lietuvos ekologinės žemdirbystės bendrijos “Gaja” 2001 metų liepos 27-28 d. vykusios mokslinės gamybinės konferencijos medžiaga) ištyrus ekologiško ūkio būklę Lietuvoje 2001 metais, 2002-ųjų metų pasikeitimus bei apklausus ūkininkus, dalyvavusius ekologiškų produktų mugėje, kuri jau septynerius metus vyksta prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos, buvo pastebėtos tokios galimos su ekologišku ūkininkavimu susijusios problemos:
· Ekologinis ūkininkavimas Lietuvoje yra prioritetinė žemės ūkio šaka, tačiau iki šiol Lietuvos Vyriausybė skiria nepakankamą dėmesį skatinant ekologinio žemės ūkio progresą. Jei daugumoje ES šalių ekologinio žemės plotai artėja prie 10% naudmenų ploto, tai Lietuvoje kol kas yra tik apie 0,15%. Žinoma, tai priklauso taip pat ir nuo žmonių veiklumo, išradingumo, kurie ekologiškai ūkininkauja ar propoguoja šią veiklą.
· Lietuvoje dar neįmanoma pilnai atsisakyti žemės ūkyje naudojamų mineralinių trąšų bei pesticidų, kadangi nėra išvystyta biologinių augalų apsaugos preparatų plati gamyba ir prekyba. Lietuvoje dabartiniu metu įmanoma gauti tik keliolikos pavadinimų biologinių preparatų, kai tuo tarpu Vakarų Europos valstybėse – iki kelių šimtų.
· Ekologiniuose ūkiuose iškyla didelė problema subalansuoti tręšimą fosforu ir kaliu. Norint išauginti geros kokybės ir gausų augalų derlių, be azoto ir fosforo labai svarbus yra kalis, magnis, siera ir kiti elementai. Kalio trūkumas gali neigiamai paveikti augalų derliaus kokybę, mažėja vitamino C kiekis vaisiuose, sumažėja astparumas sandėliavimui, kenkėjams ir ligoms. 2000 metais sertifikacijos įstaiga “Ekoagros” sertifikavo ir leido ekologiniuose ūkiuose naudoti kalio sulfatą, kizeritą ir kalio magneziją. Šias trąšas iš Vokietijos įsiveža ir jomis prekiauja firma “ARVI”. Trąšos yra granuliuotos ir todėl jas labai lengva paskleisti mechaniniu būdu. Tačiau naudojant vien tik kalio trąšas ar kizeritą neišspręsime visų augalų aprūpinimo maisto medžiagomis problemų. Be šių trąšų būtina tręšti kompostais, mėšlu, auginti žaliąją trąšą ir naudori natūralias fosforo trąšas. Tik kompleksinis visų trąšų naudojimas užtikrins gausų ir aukštos kokybės derlių.
· Ekologinėje žemdirbystės sistemoje gaunami mažesni žemės ūkio augalų derliai nei intensyviojoje žemdibystėje. Šioje žemdirbystės sistemoje augalų derlius gaunamas vidutiniškai 27% mažesnis. Todėl ekologiškame ūkyje yra susiduriama su žemės derlingumo problema. Vienas aktualiausių probleminių kalausimų ekologiškame ūkyje: kaip palaikyti dirvožemio organinės medžiagos (humuso) teigiamą balansą?
· Sunku kontroliuoti piktžolių augimą, kadangi ekologiniuose ūkiuose neleidžiama naudoti herbicidų. Vakarų Europos šalių ekologiniame žemės ūkyje tam taikomi fizikiniai metodai: nudeginimas liepsna (karštomis dujomis), plikinant karštu vandeniu, bandoma naikinti lazeriu ar infraraudonaisiais spinduliais. Tačiau visi šie būdai reikalauja daug energijos, yra brangūs. Lietuvos žemės ūkio universitete sukurtas originalus, ekologiškai priimtinas ir tinkamas ekologiniams bei įprastiniams ūkiams piktžolių naikinimo būdas vandens garu. Jis yra iki 5-10 kartų ekonomiškesnis už kitus būdus. Kuriant piktžolių naikinimo vandens garu būdą, buvo sukurta speciali įranga, atlikti techniniai, biologiniai, laboratoriniai ir lauko bandymai. Pavyzdžiui, pirmieji lauko bandymo duomenys gauti auginant svogūnus parodė, kad du kartus plikintame svogūnų pasėlyje ropučių derlius atsiliko nuo du kartus ravėto kontrolinio varianto tik 4,4-5,8%. Tai yra 300Lt/ha pigiau negu ravint, miežiuose plikant piktžoles derlius padidėjo 0,65t/ha. Deja, Lietuvoje tokių tyrimų plėtrą vėlgi riboja finansinės galimybės.

Taigi, bene didžiausios ekologinio ūkininkavimo problemos yra pasėlių piktžolėtumo mažinimas, kova su kenkėjais bei žemės derlingumo didinimas. Piktžolėtumo mažinimo problemos sprendimą sunkina tai, jog pastaraisiais dešimtmečiais pradėjus vartoti herbicidus, sumažėjo dėmesys nechemini.am pasėlių piktžolėtumo mažinimui. Mažiau dėmesio šiems klausimams skiriama ir mokslinio tyrimo įstaigose. Be to, dauguma ūkininkų ir net specialistų nepakankamai kreipia dėmesį į tradicinius padargus ir agrotechnines priemones, t.y. neretai toleruojamas darbas pasenusiais padargais, neišnaudojamos galimybės juos tobulinti ir taip mažinti pasėlių piktžolėtumą.

Lietuvos Ekologinės žemdirbystės bendrijos “Gaja” 2001 metų liepos 27-28 d. konferencijos pranešimų medžiagos pagrindu pateikiame kelias minėtų problemų sprendimo alternatyvas:
pasėlių piktžolėtumą mažinti galima:
· auginant tarpinius pasėlius. Po pagrindinių augalų derliaus nuėmimo tarpiniuose pasėliuose augantys augalai konkuruoja su piktžolėmis dėl šviesos trūkumo, taip pat atsiranda galimybė atsisakyti ražienų skutimo ar kitų priemonių naudojimo piktžolių kontrolei;
· taikant fizikinius metodus: nudeginimas liepsna (karštomis dujomis), plikinimas karštu vandeniu, naikinimas lazeriu ar infraraudonaisiais spinduliais;
· naudojant Lietuvos žemės ūkio universitete sukurtą originalų, ekologiškai priimtiną ir tinkamą ekologiniams bei įprastiniams ūkiams piktžolių naikinimo būdą vandens garu. Jis yra iki 5-10 kartų ekonomiškesnis už kitus būdus;
· naudojant gerą agrotechniką;

Kovoti su kenkėjais galima:
· parenkant tinkamas augalų rūšis ir veisles bei taikant tinkamą sėjomainą;
· naudojant gerą agrotechniką;
· saugojant ir prižiūrint natūralius kenkėjų priešus (įrengti paukščiams peryklas, tinkamai prižiūrėti pagriovius, kelkraščius, sodinti gyvatvores ir kt.);
· naudojant nuovirus, pagamintus iš pesticidinių augalų (svogūnų, česnakų, kiaulpienių,pomidorų ir kt.);
· naudojant skystą muilą (žalią muilą), karštą vandenį, garus, sodą, vario junginius (vario sulfatą, Bordo mišinį ir kt.), sierą ir kt. leidžiamas medžiagas;

žemės derlingumą didinti galima:
· auginant daugiamečius ankštinius augalus (pvz., liucernas, dobilus), kurie savyje natūraliu būdu (šaknyse) kaupia azotą;
· tręšiant dirvą organinėmis ir leistinomis mineralinėmis trąšomis. Nuo 2000 metų ekologiškuose ūkiuose galima naudoti šias mineralines trąšas: kalio sulfatą (50% K2O ir 18% S), kalio magneziją (30% K2O, 10% MgO ir 17% S) bei Kizeritą (25% MgO, 20% S). Žemės ūkyje galima naudoti iki 30 rūšių organinių trąšų. Tręšimo organinėmis trąšomis nepatogumą galima išspręsti naudojant vermikompostą, kuris yra granuliuotas trimis frakcijomis: smulkiausia – 0,1 mm granulės, smulki – 0,3-0,7 mm, stambi – >0,7 mm.
· tręšiant dirvą žaliąja trąša – užariant, pvz., gausiažiedės svidrės, vasarinių rapsų, dobilų atolą.

Analizuojant galimas problemas, susijusias su ekologišku ūkininkavimu Lietuvoje, bei šių problemų sprendimo alternatyvas, buvo padaryta pagrindinė išvada, jog šiuo metu nėra neįveikiamų sunkumų, su kuriais galima susidurti vykdant ekologiško produkto gamybą. Kone didžiausia problema kyla iš paminėtų problemų sprendimo alternatyvų: visų problemų sprendimui reikia daugiau investicijų nei įprastame chemizuotame ūkyje, taip pat daugiau reikia darbo ir laiko. Dėl šios priežasties ekologiškas produktas rinkoje yra ir šiuo metu turi būti brangesnis. Svarbu, kad tai suvoktų patys ekologiško produkto vartotojai, kad jie būtų pasiryžę mokėti brangiau už ekologiškai švarų, patikimą produktą. Dėl to reikėtų skirti labai didelį dėmesį ekologiško produkto vartotojų informavimui bei paties produkto pozicionavimui.7. Ekologiškai švarių produktų asortimento tyrimas
Sertifikuotų ekologinių ūkių skaičius ir plotas Lietuvoje nuolat didėja (žr. 2-ą diagramą), todėl išauginama vis daugiau ir įvairesnės žemės ūkio produkcijos. Taip pat didėja vietovių, kuriose renkama natūralioji produkcija, atitinkanti “Ekologinio žemės ūkio taisyklių reikalavimus”.
Kalbant apie ekologiškų gaminių asortimentą Lietuvoje daugiausia yra pagaminama bei pateikiama rinkai augalininkystės, gyvulininkystės, bitininkystės bei natūraliosios produkcijos.
Šiuo metu ūkininkai ir natūraliosios produkcijos tiekėjai gali pasiūlyti šių sertifikuotų ekologiškų žemės ūkio produktų :
q Grūdinių: rugių, kviečių, miežių, avižų, grikių;
q Ankštinių: pupelių, žirnių, lęšių;
q Daržovių: bulvių, morkų, kopūstų, burokų, svogūnų, porų, salierų ir kt.;
q Vaisių ir uogų: obuolių, slyvų, kriaušių, juodųjų ir raudonųjų serbentų, svarainių, braškių, vyšnių ir kt.;
q Grybų: kreivabudžių, miško grybų;
q Vaistinių ir prieskoninių augalų;
q Medaus;
q Mėsos;
q Pieno;
q Kiaušinių.

Nagrinėjant 2001 metais viešosios įstaigos “Ekoagros” pateiktus statistinius duomenis, galima pastebėti, jog daugiausiai į rinką yra patiekiama augalininkystės produkcijos, visų pirma javų (kviečių, rugių, miežių, grikių), taip pat daržovių (morkų, kopūstų, svogūnų), bulvių. Šiek tiek mažiau yra pagaminama gyvulininkystės produktų, čia didžiausią dalį sudaro pienas. Tai vaizdžiau pateikta 3 diagramoje:

3 diagrama. Ekologinio žemės ūkio produkcija

Kaip matyti, gyvulinės kilmės ekologiškų produktų pasiūla yra gan ribota. Čia rinkai pateikiama mėsa, pienas, kiaušiniai. Be šviežios mėsos, ekologiškų mėsos produktų rinkoje beveik nėra. Taip pat neigiamai vertinama tai, kad Lietuvoje dar nėra ekologiško cukraus, reikalingo konditerijos gaminių bei konservuotų vaisių produktų gamyboje. Atsižvelgiant į tai, kad nemažą visos ekologinės produkcijos dalį sudaro grūdų malimo produktai, pradėjus gaminti ekologišką cukrų, labai išsiplėstų ekologiškų produktų asortimentas, būtų galima pradėti konditerijos gaminių, marmelado, džemų, uogienių iš ekologiškos žaliavos gamybą.
Iki šiol didžiausią dalį ekologiniuose ūkiuose išaugintų produktų ūkininkai realizuodavo šviežius tiesiog iš namų, prekyvietėse bei mugėse, prekybos įmonėse ir tik nedidelė dalis šių produktų būdavo perdirbama. Tačiau pastaruoju metu sertifikuotais ekologiškais maisto produktais jau prekiaujama stambiuose prekybos centruose “Maxima”. Jie kelia nemažus kokybinius reikalavimus priimamai produkcijai: švieži vaisiai, daržovės, grybai turi būti švarūs, nepažeisti, vienodo dydžio, tinkamai supakuoti ir paženklinti. Be to, produktai turi būti tiekiami nuolat, jų kiekis ir asortimentas turi būti pakankamas. Šviežių vaisių ir daržovių laikymo trukmė trumpa, todėl dalis išaugintos produkcijos turi būti perdirbama, tuo pačiu išplečiant ekologiškų produktų asortimentą.
Pažymėtina, jog ekologiškų produktų perdirbimo procesui yra keliami specialūs reikalavimai, ypač svarbu visose perdirbimo stadijose išsaugoti produktų ekologinį vientisumą ir pagaminti aukštos kokybės gaminį. Šių produktų gamyboje draudžiama naudoti chemines konservuojančias bei stabilizuojančias medžiagas, be to ekologiško produkto sudėtyje gali būti ne daugiau kaip 5% chemizuotame ūkyje išaugintų produktų.
Iki šiol ekologiškų produktų perdirbimas Lietuvoje vyko gana lėtai, nemažą dalį išaugintos produkcijos ūkininkai perdirbdavo savo ūkyje, taikydami vieną iš paprasčiausių perdirbimo būdų – džiovinimą. Džiovinami vaisiai, vaistiniai ir prieskoniniai augalai, grybai. Ypač platus džiovintų vaistinių ir prieskoninių augalų asortimentas: ženšenio šaknys, lapai, vaistažolių mišiniai organizmo sveikatinimui, arbatos mišiniai. O tokie vaisių, daržovių bei grybų perdirbimo būdai kaip šaldymas, pasterizacija, sterilizacija reikalauja nemažų gamybinių plotų, specialios technologinės įrangos, daug energetinių resursų bei kvalifikuotų specialistų.
Tam, kad išsiaiškinti, kokių ekologiškų produktų pirkėjai labiausiai pageidauja, į kuriuos pro.duktus kreipiama daugiausia dėmesio, kad jie būtų ekologiškai švarūs, į tyrimo metu dalijamą anketą buvo įtraukti du klausimai. Respondentų buvo prašoma parašyti, kokių ekologiškų produktų jie pageidauja bei pateiktoje lentelėje pažymėti produktus, kuriuos perkant jie atidžiai žiūri, ar produktai ekologiškai švarūs. Šios analizės rezultatai apibendrinti 4-oje diagramoje:

4 diagrama. Labiausiai pageidaujami ekologiškai švarūs maisto produktai

Analizuojant tyrimo metu surinktus duomenis, pastebėta, jog dažniausiai minimi produktai, kuriuos perkant žmonėms yra svarbu, kad jie būtų ekologiškai švarūs, yra vaisiai ir daržovės (30%), pieno produktai (24%), mėsos gaminiai (16%), duonos gaminiai (12%) bei medus (8%). Šiek tiek mažiau pageidaujančių, kad ekologiški būtų grybai (6%) ar kruopos (4%). Vaisiai ir daržovės sudaro gana didelę visų ekologiškų produktų asortimento dalį, tačiau tai dažniausiai švieži vaisiai ir daržovės. Čia būtų galima sėkmingai siūlyti rinkai šaldytus produktus, iš kurių galima greitai paruošti kokybišką maistą, be to greitai sušaldytuose produktuose išlieka beveik visi vitaminai, aromatinės ir dažančios medžiagos. Taip pat kalbant apie mėsos gaminius jau buvo minėta, jog šių produktų pasiūla Lietuvoje yra gana ribota, be šviežios mėsos, ekologiškų mėsos produktų rinkoje beveik nėra.
Analizuojant atsakymus pagal respondentų lytį, amžių ar pajamas rezultatai gaunami panašūs. Pavyzdžiui, analizės rezultatai pagal lytį pateikiami 5-oje diagramoje:

5 diagrama. Labiausiai pageidaujami ekologiškai švarūs maisto produktai atsižvelgiant į respondento lytį

Matome, jog nėra pageidaujamų ekologiškai švarių maisto produktų priklausomybės nuo lyties. Tiek moterims, tiek vyrams svarbiausia, kad ekologiškai švarūs būtų pirmiausia vaisiai ir daržovės, pieno produktai, mėsos gaminiai, duonos gaminiai.
Respondentų paprašius patiems parašyti, kokių ekologiškų produktų jie pageidauja, pateikiami patys įvairiausi atsakymai. Be jau aptartų ekologiškų gaminių, pateikiamų Lietuvos rinkai, vartotojai pageidautų ekologiškų žuvies, sojos, paukštienos gaminių, vaisvandenių, sulčių, gaiviųjų gėrimų, augalinio aliejaus, saldumynų ir netgi alkoholio ar pusfabrikačių.
Mažas asortimentas ar maža pasiūla yra viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurios yra nepasirenkamas ekologiškas produktas. Atsakymus į 11-ą anketos klausimą “Dėl kokios priežasties nesirenkate ekologiškai švaraus produkto?” žymėjo respondentai, kurie ekologišką maisto produktą iškeičia į išvaizdų, pagamintą naudojant įvairias nežinomas priemones. Rezultatai yra pateikti pirmoje lentelėje:

1 lentelė. Atsakymų į 11-ą anketos klausimą “Dėl kokios priežasties nesirenkate ekologiškai švaraus produkto?” suvestinė.
Atsakymo variantai Respondentų, pažymėjusių atsakymo variantą skaičius
Užsiauginu (pasigaminu) pats 10
Aukšta kaina 9
Greitai genda 2
Prasta išvaizda 6
Prastas skonis –
Trūksta informacijos 18
Maža pasiūla 10
Nėra įpročių, nepaplitusi tradicija 8

Iš 1-os lentelės matyti, kad pagrindinės ekologiško produkto nepasirinkimo priežastys yra: informacijos trūkumas, maža pasiūla, aukšta kaina ir tai, kad šį produktą respondentai užsiaugina patys.

Atlikus ekologiškai švarių maisto produktų asortimento Lietuvoje tyrimą, paaiškėjo, kad ekologiški produktai Lietuvos vartotojų yra pageidaujami, maisto pramonės įmonės turėtų numatyti perspektyvius gaminius, kuriuos galėtų gaminti iš ekologiškos žaliavos, ir taip užsitikrintų sau vietą Lietuvos ir užsienio rinkoje. Nors sertifikuotų ekologiškų maisto produktų kiekis prekybos įmonėse didėja, tačiau jų dar nepakanka, nedidelė šių produktų įvairovė. Galima teigti, jog Lietuvoje dar nėra ekologiškų produktų rinkos, nėra jungiamosios grandies tarp augintojų, perdirbėjų, vartotojų. Tokia padėtis labai nepalanki augintojams, kurie nežino, kokių produktų ir kiek reikia auginti, taip pat ir perdirbėjams, negalintiems surinkti pakankamo kiekio kokybiškos žaliavos. Mažas ekologiškų produktų asortimentas yra vie.na pagrindinių priežasčių mažinančių jų apyvartą.8. Ekologiškai švarių maisto produktų privalumai ir trūkumai
Siekiant nustatyti ekologiškai švarių maisto produktų privalumus ir trūkumus, buvo analizuojama LR Žemės ūkio ministerijos, VŠĮ “Ekoagros”, LŽŪU, Lietuvos statistikos departamento leidžiamais leidiniais bei konferencijų medžiaga. Siekiant išsiaiškinti, kuriuos į kuriuos ekologiško produkto privalumus ir trūkumus gyventojai skiria didžiausią dėmesį, į anketą buvo įtraukti du klausimai: 4 klausimas “Ekologiškai švarius maisto produktus Jūs vartojate dėl:”, kur respondentai turėjo pažymėti svarbiausią jiems ekologiško produkto privalumą, bei 11 klausimas “Dėl kokios priežasties nesirenkate ekologiškai švaraus produkto?”, kur respondentai turėjo nurodyti jų manymu svarbiausią priežastį, kuri analizėje laikoma ekologiško produkto trūkumu.
Privalumai. Visų pirma, antrinių duomenų pagrindu, buvo tiriamas ekologiško produkto gamybos proceso teikiama nauda visai ekosistemai.
Ekologinių ūkių sėjomainos turi didinti dirvožemio derlingumą, palaikyti teigiamą maisto medžiagų balansą, mažinti piktžolėtumą, augalų ligų ir kenkėjų išplitimą saigoti nuo erozijos. Ekologiniuose ūkiuose, kaip ir chemizuotose, yra labai svarbu išlaikyti teigiamą humuso, fosforo ir kalio balansą bei optimalią dirvožemio reakciją. Vienas iš pagrindinių tikslų – ištirti ekologinio ūkininkavimo poveikį dirvožemio agrocheminiams rodikliams. 1997 –1999 m. Buvo atliekami tyrimai šioje srityje, t.y. buvo tiriamas humuso, kalio, kalcio, magnio, azoto kiekis dirvožemyje, nustatytas dirvožemio rūgštingumas bei aprūpinimas mikroelementais.
Ištyrus trejų metų ekologinio ūkininkavimo poveikį dirvožemiui nustatyta, kad padidėjo dirvožemio efektyvus ir potencialus mainų rūgštumas bei sorbcijos imlumas. Buvo nustatyta, kad siekiant palaikyti teigiamą NPK balansą, augalus būtina tręšti mėšlu, kompostais, auginti ankštinius augalus ir žaliąją trąšą bei naudoti leistinas mineralines trąšas.
Ekologinių ūkių kūrimas turi padėti išsaugoti ir Lietuvos kraštovaizdį, kuris nuo Vakarų Europos skiriasi retesniu gyvenamųjų vietovių tinklu, dar palyginti negausiomis infrastruktūromis. Nestambūs ekologiniai ūkiai sudaro palankiausias galimybes išsaugoti kraštovaizdį, kaip gamtos ir kultūros paveldą, išlaikiusį savitus istorinius bruožus.
Taip pat ekologiniuose ūkiuose yra didelės galimybės diegti ir kurti atsinaujinančius energijos šaltinius ir taip tenkinti ne tik savus, bet ir platesnius, kad ir nedidelio regiono, energijos poreikius.
Gausus cheminių medžiagų naudojimas chemizuotose žemdirbystės sistemose ardo dirvožemio gyvybės formas, mažina dirvožemio biologinį aktyvumą. Be to, dalį išbertų į dirvožemį mineralinių trąšų, ypač azoto, nuplauna paviršiniai vandenys, taip užteršiami šuliniai, vandens telkiniai, vyksta jų užpelkėjimas, padidėja dirvožemio erozija . Tuo tarpu ekologiniuose ūkiuose dirvožemis ir gruntiniai vandenys neužteršiami pesticidais, didėja augalų, gyvūnų, mikroorganizmų įvairovė, sunaudojama mažiau neatsinaujinančių energetinių resursų.
Išanalizavus minėtus antrinius duomenis, pasikonsultavus su LR Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio ir maisto departamento Agroaplinkosaugos ir ekologinio ūkininkavimo skyriaus specialistais bei tyrimą atliekantiems studentams padiskutavus tarpusavyje buvo iškelti tokie pagrindiniai ekologiškai švaraus maisto produkto privalumai, dėl kurių jis turėtų būti vartojamas:
· Jis yra sveikas;
· Jis yra skanus ;
· Jis neteršia aplinkos.

6 diagrama: Ekologiškų maisto produktų vartojimo priežastys

Pagrindinis ekologiško produkto privalumas yra tas, kad jis nėra kenksmingas žmogaus sveikatai. Remiantis atlikto tyrimo duomenimis, 69 % respondentų renkasi ekologišką maisto produktą dėl sveikatos (žr. 6-ą diagramą). Taip buvo tikėtasi bei tai buvo iškelta tyrimo hipotezėje.
Kitos ekologiškų produktų pasirinkimo priežastys nėra tokios reikšmingos – jas pažymėjo iš viso 30 % respondentų. 9 % respondentų ekologišką produktą renkasi dėl jo skonio. Šią ekologiško produkto savybę yra sudėtinga plačiau nagrinėti, nes skonis yra subjektyv.us dalykas. Ir, kas vienam yra skanu, kitam gali būti neskanu.
Gana netikėta, kad 5 % respondentų pasirinkimą sąlygoja noras paremti ekologiškų produktų gamintojus. Vadinasi, dalis (nors ir maža) žmonių supranta, kad ekologiškų produktų auginimas yra naujas, daug pastangų reikalaujantis darbas.
Kaip rodo apklausa, egzistuoja ir tokia ekologiškų produktų pasirinkimo priežastis, kaip jų populiarumas. Iš esmės, dėl populiarumo ekologišką produktą rinktųsi mažiausiai respondentų (3 %). Anketoje ši priežastis buvo išskirta todėl, kad Vakarų Europos šalyse ekologiški produktai yra labai populiarūs. Mažas pasirinkusių šį variantą procentas dar neįrodo, jog toks produktas Lietuvoje nėra populiarus, ir neįgalina paneigti tyrimo hipotezėje iškelto teiginio, kad ekologiškus produktus žmonės vartoja dėl didėjančio jų populiarumo, ypač Vakarų šalyse. Populiarumas turi pasireikšti ir ar jis pasireiškia, yra išanalizuota atskirame darbo skyriuje.
Respondentai anketoje turėjo galimybę įvardinti ir kitas priežastis, dėl kurių jie vartoja ekologiškus produktus. Buvo įvardintos šios:
· dėl ateities;
· dėl įdomumo;
· principo reikalas;
· kūdikio maitinimas;
· dėl maisto paįvairinimo;
· dėl aplinkos taršos mažinimo.
Šias priežastis įvardino po vieną respondentą, tai galima sakyti, kad jos didelės įtakos bendrai ekologiškų produktų pasirinkimo priežasčių analizei neturi. Beje, kai kurios priežastys, pvz., aplinkos taršos mažinimas, yra sunkiai paaiškinamos.
Apklausa parodė, kad 8 % respondentų perka ekologiškus produktus, nesusimąstydami kodėl. T.y. 10 respondentų iš 108, atsakinėjusių į šį klausimą, žino, kad yra tokie ekologiški produktai ir perka juos. Vadinasi, jų sąmonėje reikėtų akcentuoti ekologiško produkto teikiamą naudą. Ir to pasekoje jie galėtų tapti nuolatiniais ekologiškų produktų vartotojais.
Trūkumai. Atlikti tyrimai rodo, kad ekologinėje žemdirbystės sistemoje gaunami mažesni žemės ūkio augalų derliai nei intensyviojoje žemdirbystės sistemoje. Šioje žemdirbystės sistemoje augalų derlius gaunamas vidutiniškai 27% mažesnis. Ekologinėje žemdirbystės sistemoje vasarinių miežių derlius buvo 61%, žieminių kviečių 76% ir cukrinių runkelių 76% mažesnis negu intensyviojoje žemdirbystės sistemoje. Derliaus kokybiniai rodikliai priklausė nuo auginamų žemės ūkio augalų, taikomos žemdirbystės sistemos bei dirvožemio derlingumo. Buvo nustatyta, jog auginant pašarinius javus – vasarinius miežius ir žieminius kviečius, taikytos žemdirbystės sistemos grūdų kokybiniams rodikliams esminės įtakos neturėjo. Tuo tarpu, auginant maistinius javus nustatyta, kad geresniais kokybiniais rodikliais pasižymi grūdai išauginti chemizuotose žemdirbystės sistemose. Pagal kviečių grūdų supirkimo ir teikimo standartą (ISO 7970:1989), ekologinėje žemdirbystė sistemoje išauginti grūdai atitiko trečios klasės reikalavimus, tuo tarpu intensyviojoje – pirmos klasės reikalavimus . Taip pat buvo nustatyta, kad geriausia cukrinių runkelių šakniavaisių kokybė gaunama auginant juos ekologinėje žemdirbystės sistemoje – nustatytas didesnis šakniavaisių cukringumas bei didesnė cukraus išeiga.
Atlikti tyrimai parodė, kad kokybiniai rodikliai priklauso ne tik nuo taikomos žemdirbystės sistemos, bet ir auginamų augalų veislių.
Kaip trūkumą galima paminėti ir tai, kad ekologinis ūkininkavimas reikalauja didesnio darbo rankų skaičiaus, nei chemizuotas ir industrializuotas ūkininkavimas, be to, didesnė ir produkcijos kaina.
Tačiau šiandieninėje Lietuvoje neįmanoma pilnai atsisakyti žemės ūkyje naudojamų mineralinių trąšų bei pesticidų. Kol kas Lietuvoje nėra išvystyta biologinių augalų apsaugos preparatų plati gamyba ir prekyba. Lietuvoje dabartiniu metu įmanoma gauti tik keliolikos pavadinimo biologinių preparatų, kai tuo tarpu Vakarų Europos valstybėse – iki kelių šimtų.
Išanalizavus minėtus antrinius duomenis, pasikonsultavus su LR Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio ir maisto departamento Agroaplinkosaugos ir ekologinio ūkininkavimo skyriaus specialistais bei tyr.imą atliekantiems studentams padiskutavus tarpusavyje buvo iškelti tokie pagrindiniai ekologiškai švaraus maisto produkto trūkumai:
· Aukšta kaina;
· Greitai genda;
· Prasta išvaizda;
· Prastas skonis;
· Maža pasiūla.

7 diagrama. Atsakymų į 11-ą anketos klausimą “Dėl kokios priežasties nesirenkate ekologiškai švaraus produkto?” suvestinė.

Iš 7-os diagramos matyti, kad pagrindiniai ekologiškų maisto produktų trūkumai nėra susiję su jų skoniu ar išvaizda. Pirmiausia žmonės neperka šių produktų dėl to, kad trūksta informacijos, yra maža jų pasiūla, užsiaugina patys, aukšta kaina. Tik nežymi apklaustų jų dalis, kurie nesirinktų ekologiškų maisto produktų, pažymi, kad jie greitai genda, yra prastos išvaizdos.

Atlikus ekologiškai švarių maisto produktų privalumų bei trūkumų tyrimą paaiškėjo, jog labiausiai vertinamas ekologiško produkto privalumas yra jo teigiamas poveikis sveikatai, tuo tarpu vieno trūkumo, į kurį būtų kreipiamas ypatingas dėmesys, nėra. Gyventojų nuomonės apie ekologiškai švaraus produkto trūkumus yra įvairios, todėl buvo išskirti keli pagrindiniai trūkumai: aukšta kaina, maža pasiūla, informacijos trūkumas. Pardavimų apimčiai taip pat neigiamos įtakos turi tai, jog iš dalies tokį produktą galima užsiauginti pačiam, nors, be abejo, jis nėra visiškai toks pats. Čia reikėtų didelį dėmesį skirti ekologiško produkto asortimentui bei gyventojų informavimui, išryškinant ekologiško produkto teikiamą naudą.9. Vartotojų informuotumo apie ekologiškai švarius maisto produktus tyrimas
Atliekant apklausą, pastebėta, jog daugelis vartotojų ekologišką produktą supranta šiek tiek kitaip, nei jis apibrėžiamas literatūroje. Anketinės apklausos pagalba sužinota, kad dauguma respondentų (67 proc.) ekologišką produktą atskiria pagal informacinį užrašą t. y. jiems svarbiausia, kad šis būtų be konservantų ir kitų cheminių medžiagų. Tačiau tik nedaugelis (17 proc.) suvokia, kad ekologiškas produktas – tai EKOAGROS ženklu pažymėtas gaminys (žr. 8-ą diagramą).

8 diagrama. Vartotojų pasiskirstymas pagal požymius, kuriais remiantis jie atskiria ekologiškus produktus nuo kitų produktų.

Taigi galima daryti išvadą, jog vartotojai nepakankamai informuoti apie ekologiškus produktus. Siekiant įeiti į rinką su šiais produktais, pirmiausia būtina informuoti vartotojus, kuo ekologiški gaminiai skiriasi nuo kitų. Atsižvelgiant į tai, kad dauguma vartotojų įvertina teigiamas ekologiškų maisto produktų savybes, ypač svarbu akcentuoti jų ženklinimą. Taigi būtina informuoti vartotojus, jog ekologiškas produktas, tai gaminys, pažymėtas EKOAGROS ženklu.
Pažymėtina, jog vienas iš pirmųjų prekybos tinklų, ėmęsis iniciatyvos prekiauti ekologiškais produktais – UAB “VP MARKET”. VŠĮ “Ekoagros” specialistų teigimu, prekybos centruose “Minima”, “Media”, “Maxima” pirkėjai jau palyginti lengvai gali rasti žaliomis kainų etiketėmis pažymėtus ekologiškus produktus. Kai kuriuose prekybos centruose atidaryti specializuoti skyriai, kuriuose platus ekologiškų produktų asortimentas. Nepaisant to, atlikus apklausą, pastebėta, jog dauguma vartotojų mano, kad parduotuvėse ekologiškus produktus sunku atskirti nuo kitų produktų.

9 diagrama. Vartotojų vertinimas, ar lengva ekologiškus produktus atskirti nuo kitų gaminių.

Iš 9-oje diagramoje pateikiamų duomenų matyti, jog tik 1 proc. respondentų mano, kad parduotuvėse ekologiški produktai pakankamai išryškinti. Atsižvelgiant į tai, parduotuvėse būtina ne tik dar labiau išryškinti ekologiškus produktus, bet ir informuoti apie tai vartotojus.
Apie vartotojų informuotumą dalinai galima spręsti ir iš to, ar respondentai supranta, jog ekologiškai švarų produktą pagaminti kainuoja daugiau ir už jį gali tekti mokėti daugiau. Atsakymai į šeštąjį anketos klausimą “Ar Jūs sutinkate (sutiktumėte) mokėti už ekologiškai švarų produktą”, parodė, jog vartotojai tai supranta, kadangi 90 iš 106 (85 proc.) respondentų, vartojančių ekologiškus produktus, sutinka mokėti už juos daugiau. Tačiau tai daugiau liečia ekologiškai švaraus produkto pozicionavimo klausimą, kuris yra nagrinėjamas atskirame skyriuje.
Informacijos trūkumas yra viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurios yra nepasirenkamas ekologiškas produktas. Atsakymus į 11-ą anketos klausimą “Dėl kokios priežasties nesirenkate ekologiškai švaraus produkto?” žymėjo respondentai, kurie ekologišką maisto produktą iškeičia į išvaizdų, pagamintą naudojant įvairias nežinomas priemones. Rezultatai yra pateikti antroje lentelėje:
2 lentelė. Atsakymų į 11-ą anketos klausimą “Dėl kokios priežasties nesirenkate ekologiškai švaraus produkto?” suvestinė.
Atsakymo variantai Respondentų, pažymėjusių atsakymo variantą skaičius
Užsiauginu (pasigaminu) pats 10
Aukšta kaina 9
Greitai genda 2
Prasta išvaizda 6
Prastas skonis –
Trūksta informacijos 18
Maža pasiūla 10
Nėra įpročių, nepaplitusi tradicija 8

Iš 2-os lentelės matyti, jog daugiausiai kartų (18) yra pažymėtas informacijos trūkumo variantas.

Ištyrus vartotojų informuotumą apie ekologiškai švarius maisto produktus, paaiškėjo, kad vartotojai Lietuvoje nėra informuoti arba informuoti labai mažai apie ekologiškus maisto produktus. Dauguma vartotojų (67% apklaustųjų) sprendžia apie gaminio ekologiškumą iš informacinio užrašo ir mano, jog ekologiškas produktas – tai produktas be konservantų, chemikalų įvairių kenksmingų maisto priedų, tačiau nėra išryškinama produkto kilmė. Ekologiškas produktas būtinai turi būti pagamintas ekologiškame ūkyje, o tai patvirtinti gali tik “Ekoagros” ženklas. Apie tai varto.tojai nėra informuoti. Taip pat ekologiški produktai nėra pakankamai išryškinti, todėl praktiškai visiems vartotojams (99% apklaustųjų) juos sunkoka ar labai sunku surasti. Informacijos apie ekologiškai švarius maisto produktus trūkumas yra pagrindinė priežastis, dėl ko vietoje jų yra pasirenkami jų pakaitalai.10. Ekologiškai švarių maisto produktų populiarumas Lietuvoje
Apklausos metu buvo taip pat siekiama ištirti ekologiškų maisto produktų populiarumą Lietuvoje. Atlikus apklausą paaiškėjo, kad tik palyginti mažai daliai vartotojų (12 proc.) nėra svarbu, kad perkami produktai būtų be konservantų ir kitų cheminių medžiagų (žr. 10-ą diagramą). Taip pat paaiškėjo, kad tik nedidelė dalis respondentų (18 proc.) visada žiūri, jog perkami produktai būtų ekologiškai švarūs. Daugeliui vartotojų svarbu, kad maisto produktai būtų be cheminių priedų. Pastarąjį atsakymą pasirinko 70 proc. respondentų. Atsižvelgiant į tyrimo rezultatus, galima teigti, jog šiuo metu dar nėra labai populiaru perkant produktus žiūrėti, į jų cheminę sudėtį. Nepaisant to, daugeliui vartotojų tai yra svarbu, tik jie dėl vienokių ar kitokių priežasčių ne visada atsižvelgia į šį faktą.

10 diagrama. Respondentų pasiskirstymas pagal tai, ar jie žiūri, kad perkami produktai būtų be konservantų ir kitų cheminių medžiagų

Ekologiško produkto populiarumą rodo ir atsakymai į 5-ą anketos klausimą “Ką Jūs pasirinktumėt: ar labai išvaizdų produktą, pagamintą naudojant įvairias nežinomas priemonės, ar neišvaizdų, bet ekologiškai švarų?”. 106 respondentai iš 123 apklaustųjų, t.y. virš 86% pasirinktų ekologiškai švarų produktą.
Ateityje ekologiško produkto populiarumas ir paklausa didės. 70% respondentų teigė, jog ketina pirkti ekologiškų maisto produktų ateityje (žr. 11-ą diagramą). Be to, nebuvo nei vieno respondento, manančio, jog ateityje jis nepirks ekologiškų produktų. Nežinančių, ar pirks ekologiškai švarius produktus, yra 8% respondentų.

11 diagrama. Respondentų pasiskirstymas pagal ketinimus pirkti ekologiškų maisto produktų ateityje.

Atlikus Ekologiškai švarių maisto produktų tyrimą, paaiškėjo, jog įeinant į ekologiškų produktų rinką ir norint sėkmingai joje veikti, būtina papildomai informuoti vartotojus apie ekologiškų produktų naudą, pabrėžiant EKOAGROS ženklą, pagal kurį šiuos produktus galima atskirti nuo kitų. Šiuo būdu galima pasiekti didesnį ekologiškų produktų populiarumą, o tuo pačiu – didesnę pardavimų apyvartą.
Remiantis ekologiškų gaminių asortimento Lietuvoje, vartotojų informuotumo apie ekologiškai švarų produktą bei šio produkto populiarumo tyrimu galima teigti, kad ekologiškai švarių maisto produktų populiarumas yra didelis, tačiau jis nepasireiškia pirkime dėl mažo asortimento ir mažo vartotojų informuotumo.11. Kam pristatyti ekologiškai švarų produktą rinkoje
Tyrimo metu buvo siekiama nustatyti, ar priklauso respondentų požiūris į ekologiškai švarius maisto produktus nuo jų demografinių charakteristikų. Taip pat buvo siekiama nustatyti, koks yra tipinis ekologiško produkto vartotojas Lietuvoje, ar galima išskirti ekologiško produkto vartotojų atskirus segmentus ir į kokį segmentą ar segmentus reikėtų atkreipti didžiausią dėmesį?
Didžiausias dėmesys skiriamas tam, kaip respondentai atsako į pirmąjį anketos klausimą “Ar Jūs, pirkdami maisto produktus, žiūrite, kad jie būtų be konservantų, chemikalų, t.y. ekologiškai švarūs?”.

12 diagrama: Respondentų atsakymų į klausimą “Ar Jūs, pirkdami maisto produktus, žiūrite, kad jie būtų be konservantų, chemikalų, t.y. ekologiškai švarūs?” pasiskirstymas pagal lytį

Iš 12-os diagramos matyti, kad požiūris į ekologiškai švarius maisto produktus nuo lyties priklauso nelabai stipriai. Tačiau išryškėja tai, kad vyrai, pirkdami maisto produktus, mažiau kreipia dėmesį į tai, ar jie yra ekologiškai švarūs. Toks yra kas penktas vyras (iš viso 20% apklaustų vyrų). Tuo tarpu moterų tarpe kas dešimtai (iš viso 9% apklaustųjų) nėra svarbu, ar perkamas maisto produktas yra ekologiškai švarus. Tokia tendencijai įtakos gali turėti tai, jog Lietuvoje dažniausiai moterys augina vaikus ir dėl to rūpinasi, jog maistas būtų ekologiškai švarus.
Iš 13-os diagramos matyti, kad vedę respondentai labiau kreipia dėmesį į tai, kad maisto produktas būtų ekologiškai švarus. Beveik kas ketvirtas vedęs respondentas (iš viso 24%) į pirmąjį anketos klausimą “Ar Jūs, pirkdami maisto produktus, žiūrite, kad jie būtų be konservantų, chemikalų, t.y. ekologiškai švarūs?” atsakė, jog į tai žiūri visada. Tuo tarpu tarp nevedusių taip tvirtai besirūpinančių maisto produktų ekologiškumu yra beveik kas aštuntas (iš viso 12% apklaustų nevedusių respondentų).

13 diagrama: Respondentų atsakymų į klausimą “Ar Jūs, pirkdami maisto produktus, žiūrite, kad jie būtų be konservantų, chemikalų, t.y. ekologiškai švarūs?” pasiskirstymas pagal šeimyninę padėtį

14 diagrama: Respondentų atsakymų į klausimą “Ar Jūs, pirkdami maisto produktus, žiūrite, kad jie būtų be konservantų, chemikalų, t.y. ekologiškai švarūs?” pasiskirstymas pagal amžių

Respondentai, kurių amžius yra iki 21 metų, mažiausiai rūpinasi tuo, kad vartojami maisto produktai būtų ekologiškai švarūs (žr. 14-ą diagramą). Kas penktas (iš viso 21% apklaustųjų iki 21 metų amžiaus) toks respondentas teigė, jog jam tai visiškai nesvarbu. Labiausiai maisto produktų ekologiškumu rūpinasi respondentai, kurie yra sulaukę 60 metų ir didesnio amžiaus. Jų tarpe nebuvo nei vieno, kuriam tai būti visiškai nesvarbu. Be to 38% apklaustųjų 60 metų ir daugiau sukakusių respondentų teigė, jog jie visada žiūri į tai, kad produktas būtų ekologiškai švarus.

15 diagrama: Respondentų atsakymų į klausimą “Ar Jūs, pirkdami maisto produktus, žiūrite, kad jie būtų be konservantų, chemikalų, t.y. ekologiškai švarūs?” pasiskirstymas pagal pajamas

Remiantis 15-a diagrama galima teigti, jog didžiausia santykinė dalis respondentų, kuriems visiškai nesvarbu, ar produktas ekologiškas, yra tų, kurių pajamos viršija 1000 Lt per mėnesį. Didėjant pajamoms nuo 250 Lt per mėnesį, respondentų, kuriems nerūpi produkto ekologiškumas, santykinė dalis mažėja labai nežymiai, Todėl galima teigti, jog požiūris į ekologiškus maisto produktus praktiškai nepriklauso nuo pajamų.
Remiantis aptartais rezultatais galime iš dalies teigti, jog požiūris į ekologiškus produktus labai nežymiai priklauso nuo demografinių charakteristikų: lyties, šeimyninės padėties, amžiaus ir mėnesio pajamų. Daugiausiai dėmesio vartojamo maisto ekologiškumui Lietuvoje skiria ištekėjusios moterys. Mažiausiai tam dėmesio skiria jauni nevedę iki 21 metų amžiaus vyrai bei žmonės, kurių pajamos yra didesnės nei 1000 Lt per mėnesį.
Toliau daugiamatės statistikos metodu – atliekant klasterinę an.alizę – išskiriami segmentai. Šiuo būdu taip pat išskiriamas tipiškas ekologiškų produktų vartotojas Lietuvoje. Respondentai grupuojami remiantis tuo, kaip jie atsakė į anketos klausimus. Šį tyrimą atliekančių studentų diskusijos metu buvo išskirti šie anketos klausimai, kurie yra svarbūs identifikuojant potencialų ekologiško produkto vartotoją:
1 Klausimas: Ar Jūs, pirkdami maisto produktus, žiūrite, kad jie būtų be konservantų, chemikalų, t.y. ekologiškai švarūs?
5 Klausimas: Ką Jūs pasirinktumėt: ar labai išvaizdų produktą, pagamintą naudojant įvairias nežinomas priemones, ar neišvaizdų, bet ekologiškai švarų?
6 Klausimas: Ar Jūs sutinkate (sutiktumėte) mokėti brangiau už ekologiškai švarų produktą?
10 Klausimas: Ar Jūs auginate daržoves, vaisius savo sode?
12 Klausimas: Ar ketinate pirkti ekologiškų maisto produktų ateityje?
13 Klausimas: Ar Jūs mėgstate žiūrėti laidas apie gamtą, sveikatą, skaityti apie tai spaudoje?

Kadangi atliekant grupavimą, duomenys yra standartizuojami, tai matavimo skalė įtakos rezultatams neturi. Todėl kiekvienam respondentui iš 80 atsitiktiniu būdu atrinktųjų suteikiami balai, atitinkantys atsakytųjų klausimų numerius. Respondentai, kuriems nesvarbus yra produktų ekologiškumas, iš grupavimo eliminuoti. Grupavimui atsitiktiniu būdu buvo atrinkta 80 anketų, kurios buvo sunumeruotos. Numeris atitinka konkretų respondentą (konkrečią anketą). Turime tokius duomenis apie tai, kaip atrinkti respondentai atsakė į pasirinktus klausimus:
3 lentelė: Respondentų atsakymų į 1, 5, 6, 10, 12 ir 13 klausimus suvestinė
Anketos Nr. 1 klausimas 5 klausimas 6 klausimas 10 klausimas 12 klausimas 13 klausimas
2 2 1 2 2 2 1
3 2 1 2 1 1 2
4 2 1 2 2 2 2
5 2 1 1 1 2 2
6 2 1 2 2 2 1
7 1 1 1 1 1 1
8 2 1 1 1 1 1
9 2 1 1 1 1 1
10 2 1 1 1 1 1
11 2 1 1 2 1 1
12 2 1 1 1 1 1
13 2 1 1 1 1 1
14 2 1 1 1 1 1
15 2 1 1 2 1 1
16 1 1 1 1 1 1
18 2 1 2 1 2 1
19 2 1 1 1 2 1
20 1 1 1 2 2 1
21 2 1 2 1 1 1
22 1 1 1 1 1 1
23 2 1 1 1 1 1
24 2 1 2 1 1 1
25 2 1 1 2 1 1
26 2 1 1 1 1 1
27 2 1 1 2 1 1
28 1 1 1 1 1 1
29 2 1 2 1 2 2
30 2 1 2 2 1 2
31 1 1 1 1 1 2
32 2 1 1 2 1 2
33 1 1 1 1 1 3
35 2 1 1 2 1 2
36 2 1 1 2 1 3
37 2 1 1 2 1 2
38 1 1 1 2 1 2
39 1 1 1 2 1 2
40 2 1 1 2 1 1
41 1 1 1 2 1 1
42 2 1 1 2 1 1
43 2 1 1 1 1 1
44 2 1 1 2 1 2
46 2 1 1 2 2 2
47 2 1 1 2 1 3
48 2 1 1 2 1 2
49 1 1 1 1 1 1
50 1 1 1 2 1 1
52 2 1 1 1 4 3
53 2 1 1 2 2 2
54 2 1 1 2 1 1
55 2 1 1 2 1 1
57 2 1 1 1 1 1
59 1 1 1 2 1 2
61 2 1 1 2 1 2
62 2 1 2 2 4 3
63 2 1 1 2 2 2
64 2 1 1 1 2 2
65 1 1 1 1 1 1
66 1 1 1 1 1 1
68 2 1 2 2 2 2
69 2 1 1 1 1 1
70 2 1 1 1 2 1
71 1 1 2 1 1 2
72 2 1 1 1 1 2
73 2 1 1 1 1 2
74 2 1 1 1 1 2
76 2 1 1 1 1 2
77 2 1 1 1 1 1
78 2 1 1 1 1 2
79 1 1 1 1 1 1
Klasterinė analizė buvo atliekama pasinaudojant programiniu paketu STATGRAPHICS Plus.
Siekiant nustatyti, į kiek grupių tikslinga grupuoti respondentus, yra sudaroma visų respondentų jungimosi į vieną grupę (klasterį) eilė (žr. 6-ą lentelę).
Iš šeštos lentelės matyti, jog tikslinga išskirti 4 respondentų grupes (klasterius). Toliau grupuojant buvo pasirinkta populiariausia kvadratinė euklidė “atstumui” tarp respondentų matuoti. Grupavimas buvo atliekamas taip pat vienu populiariausių ir tiksliausių – tolimiausio kaimyno metodu.
Atlikus grupavimą, buvo gautos tokios respondentų grupės:

4 lentelė: Respondentų grupių dydžiai

Iš ketvirtos lentelės matyti, jog didžiausia respondentų grupė yra antra. Į ją pateko 76,81% respondentų, t.y. 53 iš 69. Antra pagal dydį yra pirmoji grupė. Į ją pateko 11 respondentų iš 69, t.y. 15,94%. Visa tai grafiškai iliustruoja VI priede pateikta dendrograma.
5-oje lentelėje pateikiami kiekvienos grupės atsakymų į 1, 5, 6, 10, 12 ir 13 klausimus vidurkiai:

5 lentelė: Grupių atsakymų į 1, 5, 6, 10, 12 ir 13 klausimus vidurkiai
Klasteris 1 klausimas 5 klausimas 6 klausimas 10 klausimas 12 klausimas 13 klausimas
I 1,90909 1,0 2,0 1,45455 1,54545 1,54545
II 1,71698 1,0 1,0 1,43396 1,1509.4 1,37736
III 1,55557 1,0 1,0 1,55557 1,0 3,0
IV 2,0 1,0 1,5 1,5 4,0 3,0

Šiuo atveju klasterius galima laikyti kaip atskirus ekologiško produkto vartotojų segmentus, išskirtus ne pagal demografines charakteristikas, o pagal jų požiūrį į ekologiškai švarius maisto produktus.

Pirmoji grupė išsiskiria tuo, jog nei vienas šios grupės respondentas nenori mokėti už ekologiškai švarų produktą brangiau. Šios grupės respondentai taip pat ne labai stipriai kreipia dėmesį į tai, jog maisto produktas būtų ekologiškai švarus, nors jiems tai yra svarbu (atsakymų į pirmą anketos klausimą vidurkis – 1,9. Šis skaičius yra labai arti 2, kas reiškia, jog daugiausiai pasirenkamas antras atsakymo į pirmą anketos klausimą variantas). Į šią grupę pateko daugiausia netekėjusios 31-60 metų amžiaus moterys, kurių pajamos 250-1000 Lt per mėnesį (žr. VII priedą).
Antroji grupė iš kitų išsiskiria tuo jog šios grupės respondentai labiausiai mėgsta žiūrėti laidas apie gamtą, sveikatą ar skaityti apie tai spaudoje. Atsakymų į 13 anketos klausimą vidurkis yra arčiausiai vieneto, t.y. 1,377. Be to šios grupės respondentai yra vieni iš tų, kurie tvirtai ketina pirkti ekologiškų produktų ateityje (atsakymų į 12-ą anketos klausimą vidurkis – 1,15), bei sutinka už juos mokėti brangiau (taip teigia visi į antrą grupę patekę respondentai, pasirinkę pirmąjį atsakymo į 6-ą anketos klausimą variantą).
Trečioji grupė respondentų labiausiai žiūri, jog vartojamas maisto produktas būtų ekologiškai švarus (atsakymų į 1-ą anketos klausimą vidurkis yra arčiausiai vieneto, t.y. 1,55), be to jie tvirčiausiai ketina pirkti ekologiškų produktų ateityje (visi respondentai pasirinko pirmąjį atsakymo į 12-ą anketos klausimą variantą). Tačiau šie respondentai nemėgsta žiūrėti laidų apie gamtą, sveikatą ar skaityti tai spaudoje (tai rodo atsakymai į 13-ą anketos klausimą). Dėl pastarojo fakto šią iš pirmo žvilgsnio labai patrauklią respondentų grupę reikėtų vertinti atsargiai. Į šią grupę pateko netekėjusios 22-30 metų amžiaus moterys kurių pajamos per mėnesį yra didesnės už 600 Lt (žr. VIII priedą).
Ketvirtoji grupė yra mažiausiai patraukli. Šios grupės respondentai nežiūri, ar perkamas produktas yra ekologiškai švarus, nors, jų teigimu, jiems tai yra svarbu (visi respondentai pasirinko antrą atsakymo į 1-ą anketos klausimą variantą), taip pat jie nėra apsisprendę, ar sutiktų mokėti už ekologiškai švarų produktą brangiau (atsakymų į 6-ą anketos klausimą vidurkis – 1,5). Šie respondentai nežino, ar dar pirks ekologiškų produktų ateityje (visi pasirinko ketvirtą atsakymo į 12-ą anketos klausimą variantą) bei nemėgsta žiūrėti laidų apie gamtą, sveikatą ir skaityti apie tai spaudoje. Į šią grupę pateko 22-45 metų amžiaus respondentai, kurių mėnesio pajamos viršija 600 Lt, nepriklausomai nuo lyties ir šeimyninės padėties (žr. IX priedą).
Remiantis aptartais rezultatais, tikslinga pasirinkti gausiausią – II ekologiško produkto vartotojų grupę.
Susisteminus į antrą grupę patekusių respondentų demografinius duomenis (žr. 7-ą lentelę), galime teigti, jog tipiškas ekologiško produkto vartotojas Lietuvoje yra 22-60 metų amžiaus moterys, kurių pajamos viršija 250 Lt per mėnesį.

7 lentelė: Antros respondentų grupės demografinių duomenų suvestinė
Demografinis požymis Respondentų skaičius

II klasteris Visa imtis

vnt % vnt %
Lytis vyrai 14 26,42 41 33,33

moterys 39 73,58 82 66,67
Šeimyninė padėtis Vedę (ištekėjusios) 28 52,83 63 51,22

Nevedę (netekėjusios) 24 45,28 59 47,97

Išsiskyrę (išsiskyrusios) 1 1,89 1 0,81
Amžius iki 21 m. 2 3,77 14 11,38

22-30 m. 20 37,74 42 34,15

31-45 m. 17 32,08 33 26,83

46-60 m. 12 22,64 26 21,14

virš 60 m. 2 3,77 8 6,50
Pajamos Iki 250 Lt 3 5,66 11 9,09

250-600 Lt 15 28,30 30 24,79

600-1000 Lt 19 35,85 36 29,75

1.000 Lt 16 30,19 44 36,36

Atliekant ekologiškų produktų vartotojų segmentų tyrimą bei tipiško ekologiškai švarių produktų vartotojo Lietuvoje identifikavimą paaiškėjo, kad:
· požiūris į ekologiškus produktus la.bai nežymiai priklauso nuo demografinių charakteristikų: lyties, šeimyninės padėties, amžiaus ir mėnesio pajamų. Daugiausiai dėmesio vartojamo maisto ekologiškumui Lietuvoje skiria ištekėjusios moterys. Mažiausiai tam dėmesio skiria jauni nevedę iki 21 metų amžiaus vyrai bei žmonės, kurių pajamos yra didesnės nei 1000 Lt per mėnesį.
· ekologiško produkto vartotojus galima išskirti į kelis segmentus:
1. Netekėjusios 31-60 metų amžiaus moterys, kurių pajamos 250-1000 Lt per mėnesį. Tai mažiausiai dėmesio ekologiškiems produktams skiriantys vartotojai, nenorintys mokėti už juos didesnę kainą;
2. Tai tipiškų ekologiškų produktų vartotojų Lietuvoje grupė. Tipiškas ekologiško produkto vartotojas Lietuvoje yra 22-60 metų amžiaus ištekėjusios moterys, kurių pajamos viršija 250 Lt per mėnesį.
3. Netekėjusios 22-30 metų amžiaus moterys kurių pajamos per mėnesį yra didesnės už 600 Lt. Šie vartotojai daugiausiai dėmesio skiria vartojamo produkto ekologiškumui tačiau nemėgsta žiūrėti laidų apie gamtą, sveikatą bei skaityti tai spaudoje. Tai labiausiai abejotina vartotojų grupė.
4. 22-45 metų amžiaus žmonės, kurių mėnesio pajamos viršija 600 Lt, nepriklausomai nuo lyties ir šeimyninės padėties. Tai grupė, kurią sunku identifikuoti, kadangi ji persipina su kitomis grupėmis. Šios grupės vartotojai ne visada žiūri, ar perkamas produktas yra ekologiškai švarus, nenori mokėti už ekologišką produktą brangiau, nežino, ar pirks tokių produktų ateityje bei nemėgsta žiūrėti laidas apie gamtą, sveikatą ir pan.
· daugiausia dėmesio reikia skirti antrai vartotojų grupei – 22-60 metų amžiaus ištekėjusioms moterims, kurių pajamos viršija 250 Lt per mėnesį.12. Ekologiškai švarių maisto produktų pozicionavimas
Pozicionavimas – tai prekės įvaizdžio vartotojo sąmonėje kūrimas, siekiant išskirti ją iš konkurentų. Pozicionuoti galima pagal:
· prekės savybę;
· prekės duodamą naudą;
· vartojimo būdą ar situaciją;
· vartotoją;
· konkurentą;
· prekių grupę;
· kokybę ar kainą.

Dėl ekologiško produkto specifiškumo, jo pozicionavimui pasirinkti šie kriterijai:
· ekologiško produkto savybės;
· ekologiško produkto duodama nauda.

Pozicionavimas pagal produkto savybes.
Pagal surinktus tyrimo duomenis matyti, kad daugiausiai respondentų renkasi ekologišką produktą dėl to, kad tai sveikas produktas. Šią savybę akcentavo 70 % respondentų (žr. 16-ą diagramą).

16 diagrama. Respondentų pasiskirstymas pagal ekologiško produkto pasirinkimo priežastis.

Pozicionuojant ekologišką produktą pagal pagrindinę respondentų išskirtą savybę – sveikatą – kartu reikia akcentuoti ir ekologiško produkto teikiamą naudą, jog vartodamas ekologišką produktą, žmogus bus sveikesnis, jausis geriau. Taip pat reikia išryškinti pačių respondentų pažymėtas savybes, jog ekologiškai švarus maisto produktas tinka kūdikiams bei jis neteršia aplinkos.
Pagal surinktus anketų duomenis matome, kad ekologiškus produktus nuo kitų respondentai dažniausiai atskiria pagal informacinį užrašą. Taip teigė 69% apklaustųjų (žr. 17-ą diagramą).

17 diagrama. Respondentų pasiskirstymas pagal ekologiško produkto atskyrimo nuo kitų produktų būdą.

Taigi pagrindinė pozicionavimo priemonė turėtų būti informacinis užrašas. Jame reikia akcentuoti ekologiško produkto teikiamą naudą sveikatai, t.y. nurodyti, kad produktas yra be konservantų, chemikalų. Svarbu įteigti vartotojui, kad ekologiškas produktas – tai sveikas produktas.
Taip pat visa tai reikėtų išryškinti televizijos laidose apie gamtą ir sveikatą bei tokio pobūdžio spaudoje, nes 90% apklaustųjų mėgsta ar truputį mėgsta žiūrėti minėtas laidas ar skaityti apie tai spaudoje (žr. 18-ą diagramą).

Nagrinėjant ekologiškai švarių maisto produktų pozicionavimo klausimą, buvo nustatyta, kad ekologiškai švarų produktą pagrinde reikia sieti su sveikata. Ekologiškai švarus produktas – tai sveikas produktas, tinkantis mažiems vaikams bei neteršiantis aplinkos. Svarbu akcentuoti ir ekologišką ūkį, kaip ekologiško produkto pagrindą. Ekologiškai švarus produktas turi asocijuotis ne su brangiu maisto produktu, o su investicija į savo sveikatą, didžiausią žmogaus turtą, kuri teikia daugiau naudos nei galimas vaistų pirkimas ir pan., juolab daugelis apklaustųjų (85%) tai supranta ir sutinka už ekologišką produktą mokėti brangiau.Išvados ir pasiūlymai
Atlikus empirinį bei teorinį ekologiškų maisto produktų rinkos galimybių Lietuvoje tyrimą, buvo padarytos tokios išvados:
· Geriausią rinką visada galima rasti savo šalyje, nors šiuo metu ji nebūtų pelningiausia ar turinti didžiausią paklausą, tačiau vis dėlto patogiausia aprūpinimo ir suvokimo atžvilgiu. Vietinės rinkos paklausa ir vertė augs, didėjant esamų ekologiškai švarių maisto produktų pasirinkimui ir prieinamumui. Susiformavus vietinei rinkai, galima pagalvoti ir apie puikias eksporto galimybes. Labai svarbu, kad būtų suvokiama, jog ekologinio ūkininkavimo kryptis reikalauja visuotinio sisteminio mąstymo, t.y. svarbu išsiaiškinti visą ekologiško ūkininkavimo procesą, o tik po to galvoti apie atskirus šio proceso etapus;
· Ekologiška augalininkystė ir ekologiška gyvulininkystė yra neatskiriamos ekologiško ūkininkavimo proceso dalys. Tik apjungus šias dalis galima pasiekti vieną pagrindinių ekologiško ūkininkavimo tikslų: ūkininkavimo sistemoje kurti, skatinti ir palaikyti uždarus biologinius ciklus. Ekologiško ūkininkavimo reikalavimai yra derinami prie Europos Sąjungos ir IFOAM (Tarptautinės ekologinės žemdirbystės sąjūdžių federacijos) standartų, kas sudaro svarią prielaidą ekologiško produkto rinkos plėtimui ateityje. Svarbu, kad šie reikalavimai būtų suvokiami ne kaip ekologiško ūkio vystymo kliūtys, o gairės, kurios turi vesti Lietuvos ekologiško ūkio plėtrą teisinga linkme.
· Šiuo metu nėra neįveikiamų sunkumų, su kuriais galima susidurti vykdant ekologiško produkto gamybą. Kone didžiausia problema kyla iš paminėtų problemų sprendimo alternatyvų: visų problemų sprendimui reikia daugiau investicijų nei įprastame chemizuotame ūkyje, taip pat daugiau reikia darbo ir laiko. Dėl šios priežasties ekologiškas produktas rinkoje yra ir šiuo metu turi būti brangesnis. Svarbu, kad tai suvoktų patys ekologiško produkto vartotojai, kad jie būtų pasiryžę mokėti brangiau už ekologiškai švarų, patikimą produktą. Dėl to reikėtų skirti labai didelį dėmesį ekologiško produkto vartotojų informavimui bei paties produkto pozicionavimui.
· Ekologiški produktai Lietuvos vartotojų yra pageidaujami, maisto pramonės įmonės turėtų numatyti perspektyvius gaminius, kuriuos galėtų gaminti iš ekologiškos žaliavos, ir taip užsitikrintų sau vietą Lietuvos ir užsienio rinkoje. Nors sertifikuotų ekologiškų maisto produktų kiekis prekybos įmonėse didėja, tačiau jų dar nepakanka, nedidelė šių produktų įvairovė. Lietuvoje dar nėra ekologiškų produktų rinkos, nėra jungiamosios grandies tarp augintojų, perdirbėjų, vartotojų. Tokia padėtis labai nepalanki augintojams, kurie nežino, kokių produktų ir kiek reikia auginti, taip pat ir perdirbėjams, negalintiems surinkti pakankamo kiekio kokybiškos žaliavos. Mažas ekologiškų produktų asortimentas yra viena pagrindinių priežasčių mažinančių jų apyvartą.
· Labiausiai vertinamas ekologiško produkto privalumas yra jo teigiamas poveikis sveikatai, tuo tarpu vieno trūkumo, į kurį būtų kreipiamas ypatingas dėmesys, nėra. Gyventojų nuomonės apie ekologiškai švaraus produkto trūkumus yra įvairios, todėl buvo išskirti keli pagrindiniai trūkumai: aukšta kaina, maža pasiūla, informacijos trūkumas. Pardavimų apimčiai taip pat neigiamos įtakos turi tai, jog iš dalies tokį produktą galima užsiauginti pačiam, nors, be abejo, jis nėra visiškai toks pats. Čia reikėtų didelį dėmesį skirti ekologiško produkto asortimentui bei gyventojų informavimui, išryškinant ekologiško produkto teikiamą naudą.
· Vartotojai Lietuvoje nėra informuoti arba informuoti labai mažai apie ekologiškus maisto produktus. Dauguma vartotojų (67% apklaustųjų) sprendžia apie gaminio ekologiškumą iš informacinio užrašo ir mano, jog ekologiškas produktas – tai produktas be konservantų, chemikalų įvairių kenksmingų maisto priedų, tačiau nėra išryškinama produkto kilmė. Ekologiškas produktas būtinai turi būti pagamintas ekologiškame ūkyje, o tai patvirtinti gali tik “Ekoagros” ženklas. Apie tai vartotojai nėra informuoti. Taip pat ekologiški produktai nė.ra pakankamai išryškinti, todėl praktiškai visiems vartotojams (99% apklaustųjų) juos sunkoka ar labai sunku surasti. Informacijos apie ekologiškai švarius maisto produktus trūkumas yra pagrindinė priežastis, dėl ko vietoje jų yra pasirenkami jų pakaitalai.
· Įeinant į ekologiškų produktų rinką ir norint sėkmingai joje veikti, būtina papildomai informuoti vartotojus apie ekologiškų produktų naudą, pabrėžiant EKOAGROS ženklą, pagal kurį šiuos produktus galima atskirti nuo kitų. Šiuo būdu galima pasiekti didesnį ekologiškų produktų populiarumą, o tuo pačiu – didesnę pardavimų apyvartą. Remiantis ekologiškų gaminių asortimento Lietuvoje, vartotojų informuotumo apie ekologiškai švarų produktą bei šio produkto populiarumo tyrimu galima teigti, kad ekologiškai švarių maisto produktų populiarumas yra didelis, tačiau jis nepasireiškia pirkime dėl mažo asortimento ir mažo vartotojų informuotumo.
· požiūris į ekologiškus produktus labai nežymiai priklauso nuo demografinių charakteristikų: lyties, šeimyninės padėties, amžiaus ir mėnesio pajamų. Daugiausiai dėmesio vartojamo maisto ekologiškumui Lietuvoje skiria ištekėjusios moterys. Mažiausiai tam dėmesio skiria jauni nevedę iki 21 metų amžiaus vyrai bei žmonės, kurių pajamos yra didesnės nei 1000 Lt per mėnesį.
· ekologiško produkto vartotojus galima išskirti į kelis segmentus:
o Netekėjusios 31-60 metų amžiaus moterys, kurių pajamos 250-1000 Lt per mėnesį. Tai mažiausiai dėmesio ekologiškiems produktams skiriantys vartotojai, nenorintys mokėti už juos didesnę kainą;
o Tipiškų ekologiškų produktų vartotojų Lietuvoje grupė. Tipiškas ekologiško produkto vartotojas Lietuvoje yra 22-60 metų amžiaus ištekėjusios moterys, kurių pajamos viršija 250 Lt per mėnesį.
o Netekėjusios 22-30 metų amžiaus moterys kurių pajamos per mėnesį yra didesnės už 600 Lt. Šie vartotojai daugiausiai dėmesio skiria vartojamo produkto ekologiškumui tačiau nemėgsta žiūrėti laidų apie gamtą, sveikatą bei skaityti tai spaudoje. Tai labiausiai abejotina vartotojų grupė.
o 22-45 metų amžiaus žmonės, kurių mėnesio pajamos viršija 600 Lt, nepriklausomai nuo lyties ir šeimyninės padėties. Tai grupė, kurią sunku identifikuoti, kadangi ji persipina su kitomis grupėmis. Šios grupės vartotojai ne visada žiūri, ar perkamas produktas yra ekologiškai švarus, nenori mokėti už ekologišką produktą brangiau, nežino, ar pirks tokių produktų ateityje bei nemėgsta žiūrėti laidas apie gamtą, sveikatą ir pan.
· daugiausia dėmesio reikia skirti antrai vartotojų grupei – 22-60 metų amžiaus ištekėjusioms moterims, kurių pajamos viršija 250 Lt per mėnesį.
· 57,5% vartotojų ieškotų maisto ekologiškai švarių maisto produktų parduotuvėse, 36,8% – iš pačių ūkininkų, likusi dalis (5,7%) – turguje. Turgavietės šiuo metu nėra tinkamos ekologiškų maisto produktų paskirstymui.

Remiantis padarytomis išvadomis galima teigti, jog iškelta hipotezė, kad įmonė, planuojanti įeiti į Lietuvos rinką su ekologiškais maisto gaminiais, gali sėkmingai konkuruoti su ekologiškų maisto produktų ir jų pakaitalų gamintojais, didžia dalimi pasitvirtino. Čia labai daug priklauso nuo pačios įmonės, ar ji sugebės įvykdyti visus ekologiškam produktui keliamus reikalavimus ir kaip jai pavyks įveikti galimas problemas. Vis dėlto labiau pasitvirtino ūkininkų, užsiimančių ekologiškų ūkininkavimu, nuomonė, kuriems atrodė, jog didelės ekologiškų produktų perspektyvos Lietuvoje yra pasiekiamos, bet ne taip lengvai ir greitai, kaip tai atrodo specialistams..Priedai
I PRIEDAS: Ekspertų apklausos ataskaita;
II PRIEDAS: Pirminių duomenų rinkimo metodai;
III PRIEDAS: Anketa;
IV PRIEDAS: Atsakymų į anketos klausimus suvestinė;
V PRIEDAS: Respondentų jungimo į klasterius eilė;
VI PRIEDAS: Respondentų jungimo į klasterius dendrograma;
VII PRIEDAS: Pirmos respondentų grupės demografinių duomenų suvestinė;
VIII PRIEDAS: Trečios respondentų grupės demografinių duomenų grupės suvestinė;
IX PRIEDAS: Ketvirtos respondentų grupės demografinių duomenų suvestinė.

Leave a Comment