Draudimo raida

Turinys
Turinys 2
Pirmieji draudimo veiklos žingsniai 3
Draudimas senosiose civilizacijose 3
Draudimas antikos laikais 4
Senovės laikų ir šiuolaikinės draudimo sampratos skirtumas 5
Draudimo veikla viduramžiais 5
Bažnyčios įtaka draudimo vystymuisi 6
Formuojasi atskiros draudimo rūšys. Pirmosios draudimo kompanijos. 7
Pirmasis etapas 7
Seniausia draudimo kompanija 9
Antrasis etapas 13
Draudimo veiklos etapai 14
Draudimo veikla dvidešimtame amžiuje. 14
XX a. draudimo veiklos svarbiausieji bruožai 17
Idomus faktai 17
Pasauliniai draudimo topai 18
Informaciniai šaltiniai 20Pirmieji draudimo veiklos žingsniai
Manoma, kad draudimo veikla, kaip ją suprantame šiandien, ėmė formuotis ankstyvaisiai viduramžiais. Tačiau pavienių draudimo veiklos pavyzdžių buvo sutinkama ir kur kas senesniais laikais. Kelionės, prekių gabenimas jūra ir sausumos keliais buvo susiję su nemažais pa avojais. Tai buvo prielaidos lėmusios saugumo poreikį ir paieškas būdų šiam saugumui užtikrinti. Jau gilioje senovėje galime pamatyti pirmąsias draudimo apraiškas. Seniausios draudimo taisyklės, kurios pasiekė mūsų laikus, išdėstytos vienoje iš Talmudo knygų. Rizika sena kaip ir pati žmonija. Jokia žmonijos pažanga be jos nebūtų įmanoma. Čia galime pasiremti J. W. Goethe žodžiais, „kol sieks ko nors žmogus, tol klyst jis nepaliaus“. Tačiau kartu su pažangos siekimu žmogui būdingas saugumo užsitikrinimas. Labiausiai, žmonija siekė sumažinti dviejų galingų ir rūsčių gamtos st tichijų – vandens ir ugnies – rizikas.Draudimas senosiose civilizacijose
Remiantis istoriniais šaltiniais, draudimo gimtine reikėtų laikyti senovės Kiniją. Apie 4500 metų prieš Kristų pirkliai gabeno laivais krovinius vandeningomis upėmis, ne visi iš jų pasiekdavo tikslą. Tokios situacijos neretai kartodavosi, todėl vertė ieškoti išeities. Pirkliai bū

ūrėsi į laikinas sąjungas. Nuskendus kroviniui nuostoliai nebūdavo tokie dideli, nes laivui nuskendus, nuostolius patirdavo visi sąjungos nariai. Šie pirkliai savo išmintingais sprendimais pradėjo svarbią veiklos sritį. Tad jau nuo senovės draudimo veiklos steigimą lėmė šios priežastys: bendra rizika, kolektyvinis dėl jos patirtų nuostolių padengimas, tarpusavio pagalba, tai buvo pagrindinė draudimo idėja.
Nors draudimo istorijos raida pradedama skaičiuoti nuo XIII amžiaus, kai pradėjo vystytis jūrininkystė Italijoje. Jau tada draudimas buvo laikomas finansine veikla, nukreipta žalų padengimui. Tuo tarpu operacijos, kuriose iš tolo galime įžvelgti draudimo veiklos pradmenis, atsirado jau šumerų laikais. Tenykščiams prekeiviams buvo išduodama finansinė garantija arba pinigų suma, kuria jie padengdavo nuostolius, jeigu jų prekėms kas nors atsitikdavo pervežimo metu. Vėliau Babilone atsirado ypatingos grupės “prekeivių – skolintojų”, kurie skolindavo savo ko olegoms, nusprendusiems “leistis į tolimą kelionę” (būtent taip tais laikais vadinosi importo –eksporto operacijos) ir nereikalaudavo pinigų grąžinti, jeigu kelionės metu prekes pavogdavo ar kas nors joms atsitikdavo. Iki šių dienų yra išlikę rašytiniai liudijimai iš senovės Babilono, siekiantys 1700 metus prieš Kristų, apie karavanų vilkstinės draudimus nuo jų užpuolimo, nes pirkliai suvokė, kad nė vienas nėra apsaugotas nuo karavano užpuolikų. Todėl buvo pasirašinėjami susitarimai, kad patirti nuostoliai bus dengiami kartu. Principas „Visi už vieną ir vienas už visus“ įgyvendinamas ekonominėje sferoje. Ka
aravano vilkstinių pirklių įnašas nebūdavo reguliarus. Įvykus nelaimei, iš visų pasirašiusiųjų susitarimą būdavo surenkama nuostoliams atlyginti reikalinga pinigų suma.Draudimas antikos laikais
Draudimas kaip bendradarbiavimo forma atsirado dar pačiais seniausiais laikais. Jūrinė prekyba, kuri sparčiai vystėsi Viduržemio jūroje, padėjo vystytis pirmosioms draudimo rūšims. Senovės graikų mainų operacijos yra laikomos draudimo prototipu. Demostenas rašė, kad tokios operacijos buvo naudojamos jūrininkystės prekyboje. Ši praktika buvo paplitusi Atėnuose ir apie tai savo darbuose rašė Demostenas (Atėnų oratorius). Skolintojai išnuomodavo laivus. Po to, jeigu kelionė būdavo sėkminga, pinigus grąžindavo su procentais, o jei kažkas jūroje nutikdavo – visai negrąžindavo. Buvo nustatytas labai aukštas procentas, kuris leisdavo sukauptą kapitalą panaudoti jūrinės rizikos padengimui. Prekeivis, gavęs paskolą, ją grąžindavo tik tuo atveju, jeigu sėkmingai baigdavosi jo kelionė, tuo pačiu grąžindamas 30% daugiau pinigų nei pasiskolino.
Antikos laikais darbininkai, nusamdyti tokiems darbams kaip Egipto piramidės, Saliamono rūmai ir kt. organizuodavo pagalbos kasas tiems kolegoms ar jų šeimoms, kurie susižalodavo ar mirdavo atsitikus nelaimei.
Taigi, pirmieji draudimai buvo padiktuoti būtinybės sumažinti verslo riziką, todėl drąsiai galima teigti, kad iš pradžių atsirado verslo ir tik vėliau asmens draudimas, apie kurį byloja Senovės Romos laikų šaltiniai. Senovės Romoje ėmė formuotis draudimo fondai, į kuriuos susivieniję tam tikrų profesijų ar vienodų likimų žmonės reguliariai įnešdavo reikiamas pinigų su
umas. Senovės Romos laikais veikusiame įstatyme „Lex Rhodia“ buvo numatyta, kad tolimos kelionės jūra metu patirti nuostoliai turi būti dengiami iš specialaus laivų ir prekių savininkų sudaryto fondo. Jei laivas žūdavo audrose ar būdavo pagrobiamas jūros piratų ir nepasiekdavo kranto, jo savininkai iš minėto fondo gaudavo laivo ir krovinio vertę atitinkantį atlyginimą. Laivui sėkmingai pasiekus reikalingą uostą, dalis iš šio pervežimo gauto pelno buvo pervedama į draudimo fondą. Pastebima, kad draudimo idėją iškėlė vandens transportas.
Bet jeigu už jūros audrose paskendusį ar piratų užgrobtą laivą buvo atlyginama, o iš laivo sėkmingai pasiekusio reikalingą uostą reikalaujama dalies pelno, tai ar nebuvo tuo piktnaudžiaujama. Juk laivui išplaukus į jūra, jį kontroliuoti tikrai būtų buvę sunku, o ką jau kalbėti apie tai, kas jam galėjo ištikrųjų nutikti. Juk savininkas galėjo gauti ne tik visą pelną už parduotas prekes, bet ir kompensaciją už „prarastą“ laivą ir „prarastas“ prekes. Tuomet suprantama, kodėl buvo skatinamas vandens transportas ir iškėlęs draudimo idėją. Dar viena priežastis būtų ir tai, kad dauguma civilizacijų senaisiais laikais buvo įsikūrusios prie didžiulių vandens telkinių ir tai buvo patogiausias susisiekimo būdas. Tačiau ar galėdavo toks draudimo fondas ilgai išsilaikyti?
Plačiai žinomos senovės Romoje buvo ir „Collegia tenuiorum“, į kurias jungėsi žemesnių sluoksnių Romos gyventojai. Iš šio fondo jo
os nario mirties atveju velionio šeimai buvo suteikiama materialinė pagalba. Čia buvo sukurtos ir legionierių kasos, kurios išmokėdavo legionieriui tam tikro dydžio pinigines kompensacijas jam susižeidus ar išėjus į atsargą. Kadangi tais laikais turtinguosius saugojo jų pačių turtas, tai atrodytų, kad draudimo labiausiai reikėjo vargingajai tuometinės visuomenės daliai. Romos imperijos laikais valdžios atstovai tapdavo garantijomis nuo įvairių rizikų, pasirašydami ypatingus protokolus su tiekėjais ir prekeiviais, kurie įsipareigodavo rūpintis legionieriais Ispanijoje; padengdavo nuostolius, kai karo ar audros metu buvo prarandami laivai, pervežantys ginklus ar būtiniausius pragyvenimui daiktus. Ilgoms kelionėms po Viduržemio jūrą buvo taikoma pristatymo paskola: nuo 50% ir daugiau priklausomai nuo krovinio ir laivo vertės. Savidraudos pagalba ilgainiui įgijo pastovų universalų pobūdį ir buvo taikoma ne tik turtui, bet ir sveikatai, gyvybei drausti. Senovės draudimui buvo būdingi tokie bruožai: draudėjai ir draudikai buvo tie patys asmenys, draudimas nebuvo pelno siekiantis verslas. Senovės Romos imperijos žlugima.s buvo ir antikinių draudimo formų pabaiga. Draudimo istorija, perėjo į mirties periodą.Senovės laikų ir šiuolaikinės draudimo sampratos skirtumas
Anksčiau minėtos draudimo veiklos užuomazgos, neatitinka šiuolaikinės draudimo sampratos, nors pagrindinė draudimo idėja ir pakankamai ryški. Žymus draudimo specialistas A. Munes nurodė, kad „kuo mažesnė žmogaus kultūra, tuo mažiau jis supranta ir vertina tuos pavojus, kurie dažnai jo kelyje yra neišvengiami“. Senųjų laikų istorija liudija, kad didėjant žmogaus sąmoningumui, stipresnis tampa ir poreikis būti saugesniam. Tais laikais žmogus buvo apsuptas, kur kas didesnės rizikos, mat tuometinė medicina, transporto priemonės, statiniai neprilygsta šiuolaikiniams. Nors jau tais laikas žmonės buvo pabandę įvertinti rizikos laipsnį. jei normaliomis sąlygomis metinė palūkanų norma už išduotas paskolas sudarė 5 %, tai jos gavėjui išsirengus į ilgoką kelionę sausuma, kredito gavėjas reikalaudavo 10 %, o išsiruošus plaukti jūromis – 20 % palūkanų. Šios nuostatos buvo įtvirtintos atitinkamomis teisinėmis normomis ir visi privalėjo jų laikytis, nes to reikalavo patirtis ir teisingumas.Draudimo veikla viduramžiais
Draudimo veikla ypač suaktyvėjo viduramžiais. Feodalizmo epochoje ėmė formuotis ir sparčiai vystytis tarpusavio pagalbos principas, ypač miestuose. Labai svarbūs viduramžių miestų struktūros elementai buvo gildijos, cechai. Tarpusavio pagalba nelaimės atveju buvo įtvirtinta daugumos gildijų statutuose. 779 metais datuotame Karolio Didžiojo įstatyme skelbiama, kad gildijos nariai privalo vienas kitą paremti ir nelaimės atveju suteikti vienas kitam reikiamą pagalbą. Parama gaisro, laivo žuvimo ar kitų nelaimių atveju šiame įžymaus monarcho įstatyme buvo paremta tiek politinio, tiek ir religinio pobūdžio argumentais. Išlikę istoriniai dokumentai nurodo, kad XII amžiuje Rodza mieste, Prancūzijoje, vykdant popiežiaus Aleksandro II dekretą, buvo organizuotas privalomas miestelėnų turto draudimas nuo vagysčių. Įmokos į mieste sudarytą draudimo fondą buvo mokamos reguliariai. Jų dydis priklausė nuo draudžiamo turto vertės ir, suprantama, kad už to turto saugumą ne vienodai mokėjo pirkliai, riteriai ir paprasti amatininkai.
Viduramžių gyventojai puikiai suvokė, kad svarbu yra sukaupti santaupų senatvei. Kitaip sakant, jau tada atsirado išmintis, bylojanti, kad jaunystė žmogui reikalinga tam, kad jis galėtų aprūpinti senatvę. Yra išlikęs tikriausiai vienas pirmųjų žmogaus istorijoje dokumentų, savo turiniu ir esme artimas gyvybės draudimo polisui. 1308 metais tokia sutartis buvo sudaryta Bremene. Miesto valdžia ir vienuolynas, įnešus atitinkamą pinigų sumą ar užstačius žemės sklypą, garantuodavo išlaikymą iki gyvos galvos.
Pasaulyje garsi savo senovinėmis politinio ir ekonominio gyvenimo tradicijomis, gyventojais negausi Islandija įrašė į draudimo istoriją ir savo ankstyvąją išmintį. Panašūs į dabartinius draudimo susivienijimus buvo XII amžiuje Islandijoje atsiradę valstiečių susivienijimai, skirti gaisro atveju ar dvesiant gyvuliams pasirūpinti susivienijimo nariais. Susivienijimai dažniausiai buvo sudaryti iš 20 pasiturinčių valstiečių. Atsitikus nelaimei, dalis nuostolių buvo apmokama materialiniais daiktais ir darbu, o kita – pinigais. Taip XIII amžiaus viduryje šioje šalyje buvo įkurtos draudimo nuo gaisro gildijos. Kaip skelbė šios institucijos statutas, gaisro nuostoliai nukentėjusiems buvo atlyginami natūra: mediena, šiaudais, namų apyvokos reikmenimis. Islandiški susivienijimai nepaplito Europoje, kur populiaresnis buvo jūrinis draudimas.
Ankstyvuoju XII amžiaus laikotarpiu Vokietijoje gildijos ėmė plėsti draudžiamų objektų skaičių. Apdraudus nuo stichinių nelaimių, draudimo kasos apmokėdavo gaisro ir gyvulių kritimo nuostolius. Gildijos drausdavo ir nuo socialinių bėdų. Įvykus vagystei ar apiplėšimui, nukentėjusysis iš šių draudimo kasų gaudavo reikiamo dydžio išmokas. Vokietijoje, vienoje iš pirmųjų šalių, buvo pradėtos organizuoti ir našlių bei našlaičių paramos kasos, kurių veikla vėliau tapo labai svarbia pagalbos forma šiems maitintojų netekusiems asmenims. Yra žinoma, kad jau 1300 metais, Belgijoje, buvo naudojami tiesioginiai jūrinių rizikų už draudimo premiją apmokėjimai. Kitame amžiuje buvo nustatyti draudimo tarifai reguliariems plaukiojimams iš Londono į kontinentą ir atgal. Vystėsi draudimo įstatymai ir jau XV amžiaus dokumentuose galime rasti visiškai sutvarkytą tų laikų draudimo kodeksą.Bažnyčios įtaka draudimo vystymuisi
XII a. pabaigoje – XIII a. pradžioje vystantis ekonomikai, Romos katalikų bažnyčia, kuri buvo labai įtakinga visose sferose, negalėjo likti augančios pinigų skolinimo praktikos ir lupikavimo nuošalyje. 1234 m. popiežiaus Grigaliaus XI dekretu, vadovaujantis Šventojo Rašto principais buvo uždraustos visos operacijos, susijusios su lupikavimu. Bet, suprasdama paskolos svarbą ekonomikos vystymuisi, bažnyčia po kurio laiko pakeičia savo sprendimą, leisdama lupikavimą, bet su protingomis palūkanomis, tokiu būdu leisdama atsirasti “protingų palūkanų” teorijai, teigiančiai, kad gautas atlygis turi būti proporcingas paslaugai, atliktai prekeiviui, pasiskolinusiam asmeniui, arba bet kuriam ūkininkaujančiam subjektui tuo pagrindu, kad negalima pelnytis iš artimo savo. Uždrausdama ir ribodama lupikavimą, bažnyčia galėjo stipriai pabloginti jūrinės prekybos vystymąsi. Bet bažnyčios veiksmai padėjo vystytis apsaugos nuo rizikos sistemai ir atsirasti draudimo sutarčiai. Po pirmojo bažnyčios sprendimo prekeiviai – bankininkai stengėsi apeiti formalų draudimą. Knygoje “Auksas ir prieskoniai” Žanas Favje aprašo genujiečio Benedeto Zacharijos pasakojimą. 1928 metais jis pardavė daugiau kaip trisdešimt tonų druskos savo tėvynainiams. Krovinys turėjo būti pristatytas į Briuge. Toje pačioje sutartyje buvo pasakyta, kad Zacharija įsipareigoja vėl nupirkti visą krovinį jam atvykus į pristatymo uostą tokia suma, kuri buvo aptarta sutartyje iš anksto, bet aukštesne negu pardavimo suma. Tokiu būdu tarp iškrovimo uosto iki pristatymo vietos Zacharija rizikavo tik savo laivu. Skirtumas tarp antrą kartą pirktos prekės ir pardavimo ir yra rizikos kaina ir užima paskolos procento dalį, uždraustą bažnyčios. Sugalvoję tokias schemas, jūreiviai ir skolintojai padėjo atsirasti draudimo sutartims.Formuojasi atskiros draudimo rūšys. Pirmosios draudimo kompanijos.
Ilgainiui buvo pastebėta, kad draudimo veikla gali būti ir neblogą pelną duodantis verslas. XIV amžiaus pradžioje ima formuotis komercinio pobūdžio draudimas. Tolimesniame jo vystymesi išryškėje 2 etapai: XIV – XVII amžius, XVIII – XIX amžius. Šie etapai buvo išskirti pagal keturis svarbius principus:
1. Pagal organizacinę – teisinę formą;
2. Pagal draudimo ir perdraudimo operacijų rūšis ir apimtis;
3. Pagal valstybės kišimosi į draudimo veiklą lygį;
4. Pagal draudimo veiklos internacionalizavimo laipsnį.Pirmasis etapas
Pirmojo etapo metu dominavo transporto draudimas. XIV – XVII amžiuje sparčiai vystėsi laivininkystė. Prekių pervežimas iš gana tolimų, dideliais vandenų plotais atskirtų šalių nebebuvo problema. Suprantama, kad jūrų prekybos verslas buvo neišvengiamai susijęs su nemaža rizika dėl stichinių nelaimių ar piratų užuominų. Draudusieji laivus ir krovinius įsitikino, kad draudimas gali duoti ir labai gerą pelną. Stambiuose to meto Europos uostuose pradėjo savo veiklą komercinės draudimo firmos.
Iš tų laikų iki mūsų dienų atėjo ir draudimą patvirtinančio dokumento – poliso pavadinimas. Jis kilo iš lotynų kalbos žodžio “policeri”, pažodžiui išvertus – pažadas. Pirmieji draudimo polisai buvo išrašyti 1347 metais Barselonoje. Sparčiai jūrų prekybos draudimo verslas ėmė klestėti Genujos mieste. Čia pradėta taikyti ir perdraudimo operacijos, nes draudimo firmos įvertino, kad labai didelę reikšmę jų sėkmingai ir stabiliai veiklai tui rizikos padalinimas.
Pervežėjai mokėjo prekeiviams ar bankininkams “rizikos kainą” – papildomą sumą pinigų priklausomai nuo to, kokio tipo buvo laivas, krovinys ir pervežimo trukmė. „Rizikos kaina“ buvo pavadinta draudimo premija. Tokiu būdu ir atsirado draudiko profesija.
XV amžiaus pabaigoje Europoje atsirado bendri draudimo susivienijimai, taip vadinamos ugnies draugijos (Brangilden), kurios padėjo dar labiau vystytis draudimui.
1559 m. seras Nicholas Bacon, pradėdamas pirmąjį Anglijos Parlamento, valdant karalienei Elžbietai, posėdį pasakė: “Tegul kiekvienas protingas pirklys, kuris iškeliauja į tolimą kelionę pilną pavojų, atsisako dalies pinigų, kad būtų apsaugota kita dalis”. 1601 metais prie Anglijos Parlamento buvo įkurta komisija, kuri sprendė ginčytinus jūrinio draudimo sutarčių klausimus. Noras užtikrinti dabarties ir ateities saugumą skatino žmones tobulinti draudimo formas ir jų įvairovę nuo sąjungų iki šiuolaikiškų draudimo kompanijų.
O nuo XVII amžiaus pabaigos atsiranda akcinės kompanijos. Pirmoji tokia kompanija “Olandijos – Ostindijos draugija” buvo įkurta 1602 metais. Bet vis dėlto, atsižvelgianti į tai, kad nebuvo tikslių statistinių duomenų apie nelaimingus atsitikimus, jų dydžius, mirtingumą ir kt., draudimas liko, kad ir pelningu, bet rizikingu verslu. Tik dabar, kai draudimas gali naudotis tiksliais statistiniais ir ekonominiais duomenimis, yra sukurtas detalus draudimo įstatymas, draudimo taisyklės, Jūs galite drąsiai pasitikėti draudimo kompanija.
XVI amžiaus pabaigoje jūrų prekybos draudimo centras persikelia į Londoną. Čia 1601 metais pradeda darbą specialūs teismai, nagrinėjantys ginčytinus ir draudikų, ir draudėjų klausimus. Su Londono vardu susijusi ir šiandien sėkmingai veikianti “London Lloyd” draudimo kompanija, savo veiklą pradėjusi XVIII amžiuje. Visais laikais didžiausias žmogaus priešas buvo ugnis, kuri, sukelta tyčia ar gamtinių jėgų, padarydavo didelius materialinius nuostolius. Beveik visi didieji pasaulio miestai yra patyrę šios stichijos galią, kurios padariniai dėl materialinių praradimų ilgam sutrikdydavo normalų gyvenimo ritmą. 1666 – aisiais metais kilo didžiulis gaisras Londone, kuris per penkias dienas sunaikino beveik visą miestą. Šis įvykis paskatino vystyti draudimą nuo ugnies. 1680 metais Anglijoje atsidarė pirmoji istorijoje draudimo kompanija, draudžianti nuo ugnies. Draudimo verslas tapo populiarus ir naudingas. Anglijoje buvo įkurtos pirmos draudimo nuo ugnies draugijos bei iki šių dienų sėkmingai veikianti “London Lloyd” draudimo kompanija. „London Lloyd“ draudimo kompanija pradėjo savo veiklą XVIII a. Vėliau Anglijoje buvo įkurtos kitos draudimo nuo ugnies draugijos, dar kiek vėliau Vokietijoje, Hamburge buvo organizuota “Generalinė draudimo nuo ugnies kasa”.
Kai kurie autoriai nurodo, kad draudimo nuo ugnies vystymąsis buvo antras toks pat svarbus žingsnis draudimo istorijoje, kaip ir draudimas nuo rizikos, slypinčios vandenyje. Draudikai ima grieščiau vertinti riziką, didėja premijos. Neblogai apie tų laikų draudikų atsargumą pasako ir mus p.asiekęs pašmaikštavimas – esą draudikai labiausiai mėgsta drausti nuo ugnies po vandeniu esančius vandens malūno akmenis. Pradėti aktyviai drausti pasėliai nuo krušos, gyvuliai nuo kritimo, sausumos transportas. Tad šiuo, pirmuoju, viduramžių draudimo veiklos periodu atsirado naujos draudimo formos, visuomenė ėmė suprasti draudimo svarbą ir reikšmę. Žmogus negali būti abejingas ir savo gyvybei. Šio periodo draudimo rinkoje atsiranda ir gyvybės draudimo paslaugos. Vystantis tikimybių teorijai, sudaromos mirtingumo lentelės, kurias galima vertinti, kaip mokslinį gyvybės draudimo įmokų apskaičiavimo pagrindą. Seniausia draudimo kompanija
XVII amžiuje Londonas buvo svarbiausias profesijų, amatų, o svarbiausia prekybos centras, tai lėmė vis didėjančią laivų ir krovinių draudimo paklausą.
Edward`as Lloyd`as 1688 atidarė Kavos Namus, paskatindamas klientus, suteikdamas jiems vilčių, klientais buvo laivų kapitonai, pirkliai ar prekiautojai, laivų savininkai, tai atnešė jam patikimų naujienų iš laivininkystės verslo. Šitai suteikė Lloydo Kavos Namams pripažinimą kaip vietai, kurioje galima įsigyti laivo draudimą. Ši draudimo kompanija veikia iki šiol, nors savininkai keitėsi, kompanija plėtėsi. Tai galime matyti iš kompanijos istorijos. 1688 metais pirmas žinomas Edward’o Lloyd’o kavos namų, įsikūrusios Tower gatvėje, paminėjimas. Kavos namai paminėti “London Gazette” 1688 m. vasario 18 – 21 d. Paveikslėlyje matome komercinius sandėrius neformalioje Edward’o Loid’o Kavos Namų aplinkoje.
Pradžioje, 1688 metais Loidas atidarė kavinę Towerio gatvėje, Londone. Pirmasis Loido paminėjimas pasirodė 1680, kai viename londono laikraščių pasirodė skelbimas, siūlantis atpildą gvinejomis (viena gvineja apie 1,05 svaro sterlingų) už informaciją apie pavogtus laikrodžius. Ieškovas buvo Lloid`o kavinė Towerio gatvėje.
Kaip bebūtų, tai sutapo su netikėtu populiarumu gerti kavą Anglijoje ir padidėjusiu poreikiu drausti laivus. Pirmoji Londono kavinė buvo atidaryta 1652. 1660 metais karalius Charlsas atidarė restoraną rūmuose, o amžiaus pabaigoje kavinių skaičius Londone siekė šimtus. Dauguma kavinių buvo malonios susitikimų vietos. Todėl netrukus Londone jos išpopuliarėjo kaip vietos, kuriose buvo sudaromi verslo sandoriai. Po Anglijos civilinio karo, auganti Londono kaip prekybos centro svarba, padidino poreikį drausti laivus ir krovinius. Verslas tuo metu buvo valdomas neformaliai.
Laivo savininkas, norėdamas apdrausti laivą turėjo kreiptis į brokerį, kad šis paimtų polisą iš keleto turtingų komersantų, kol rizika būdavo pilnai padengta. Brokeriai pateikdavo polisus draudimui, kuriuos pasirašydavo finansiškai stipri integruota žmonių grupė.
Prireikus, žmonės galėjo kreiptis į draudėjus, kad šie atlygintų žalą už prarastą individualų turtą. Šioje kavinėje iki jos gyvavimo pabaigos 1713 metais, Loidas padrąsino savo klientus – laivų kapitonus, pirklius, laivų savininkus ir kitus – prekiauti su užjūrio valstybėmis. Taigi, tuo metu, kai komunikacijos buvo nepatikimos, Loidas įgijo pavydėtiną reputaciją, dėl patikimumo draudžiant laivus. Ši veikla lėmė sėkmę, Lloyd`s kavinė tapo žinoma, kaip patikima vieta drausti laivus. 1691 m. Edward’as Lloyd’as perkelia savo verslą į Lombard gatvę. 1713 m. Edward’as Lloyd’as miršta, o 1769 m. atsiskyrusi profesionalių draudikų grupė įsteigia naujus Lloydo Kavos Namus Popes Head alėjoje.
Aštuonioliktame amžiuje, neoficialūs komersantų susirinkimai Loido kavinėjė pamažu įgavo tam tikrų formų. Suprantama, tuo metu dar mažai buvo ar visai nebuvo veiklos apribojimų, o ir profesionalizacija buvo samaišyta.
Taigi 1769 metais, keletas patikimų Lloyd klientų nusprendė įkurti konkurencinę organizaciją. Tai buvo vienas iš pirmųjų ženklų, kad visuomenė domisi turto nuosavybės draudimu. Taip vadinami naujieji Lloyd`s namai, pasirodė esanti smulki organizacija.
1771 m. 79 draudikai ir brokeriai sumoka apie 100 dolerių vertės įnašus. Lloyd kompanija liaujasi būti Kavos Namais ir tampa nuosavybe tų, kurie įnešė įnašus. Išrenkamas pirmas Lloyd komitetas, sudarytas iš 9 dalininkų. 1774 metais, Lloyd`o namai baigė kavinės veiklą, ir nors ir toliau Lloyd`o namai buvo vadinami kavine, tačiau tai buvo verslininkų vieta. 1774 m. savininkai nuomoja patalpas Royal Exchange. Šiais metais Lloyd`o pasekėjai pamažu evoliucionavo į formalesnę organizaciją. Taigi ši organizacija persikėlė į naujas patalpas “Royal Exchange”. 1796 m. komitetas apsisprendžia, kad būtų daromi du kasmetiniai visuotiniai susirinkimai kiekvienais metais ir pristatomas protokolas bei sąskaita. 1811 m. visuotinis dalininkų susirinkimas priima nuosavybės įgaliojamąjį aktą, pateikiamą Lloyd`s kons.titucijoje. Jis įstojimą į Lloyd kompaniją reglamentuoja daug grieščiau. 1824 m. ima egzistuoti kiti draudimo kompanijos padaliniai, tokie kaip Royal Exchange ir London Assurance. 1838 m. Royal Exchange, ankščiau užsiregistravusi kaip Lloyd kompanija, sunaikinama ugnies sausio 10 d., o organizacija persikelia į “South sea” namus, kol buvo atstatytas naujas “Royal Exchange” pastatas 1844 metais. 1857 m. pirmą garantinį indėlį komitetas patvirtina raštiškai. Per artimiausią šimtmetį draudėjų (Loido pasekėjų) žymiai padaugėjo. Išsiplėtusi draudėjų narystė buvo reguliuojama, o išrinktas komitetas įgavo autoritetą. 1871 metais pasiekta kulminacija, kuomet Loido pasekėjai įkūrė savo parlamentą. Šie veiksmai suteikė visuomenei formalią, legalią bazę, kuri leido įsigyti turtinę nuosavybę, tarpininkaujant su vietine valdžia, kuri atstovavo parlamentą. Ši įstaiga buvo patvirtinta kaip verslo institucija, kuri sėkmingai veikia ir šiandien. 1871 m. Lloyd’s įregistruotas parlamente privačiu aktu kaip juridinis asmuo. Nuo 1873 m. Lloyd’s antspaudu patvirtinamas kiekvienas Lloyd’s draudimo polisas. 1870 viduryje šios kompanijos draudimo verslas išsivysto iki konsorciumo. 1880 – aisiais Cuthbert Heath, garsus Lloyd’s draudikas, išrašo pirmą Lloyd’s perdraudimo polisą, apdrausdamas amerikiečių rizika Britanijos kompaniją, užsiimančią komercine veikla JAV. Cuthbert Heath laikomas perdraudimo pradininku. 1887 m. išrašomas pirmas ne laivų draudimo polisas, jį išrašo Cuthbert’o Heath’o Lloyd’s kompanijoje. 1903 m. komitetas priima pirmą ne laivų įmoką, šalia laivų draudimo verslo nusistovi ne laivų draudimo pardavimas. 1904 m. pirmas Lloyd’s automobilių polisas išleidžiamas į apyvartą.
1906 m. San Francisco žemės drebėjimo ieškiniai leidžia susipažinti su Lloyd’s draudikais, nusistovi Lloyd’s reputacija Jungtinėse Amerikos Valstijose. 1906 – 7 m. Cuthbert’o Heath’o sumanymo nesaikingumas sumažino perdraudimo pasekėjus dėl pateiktų San Francisco ieškinių. 1908 m. kasmetinis auditas ir draudimo įmokos įvedė pasitikėjimo, atsakomybės fondus. Sukurtas privalomas įstatymas pagal draudimo kompanijos aktus 1909-1946. 1911 metais išleidžiamas į apyvartą pirmas Lloyd’s aviacijos polisas. 1925 m. sudaromas centrinis garantinis fondas. 1928 metais Jo Didenybė karalius George V ir Jos Didenybė karalienė Mary atidaro naują Lloyd’s pastatą Leadenhall gatvėje. 1939 m. Lloyd’s Amerikos atsakomybės fondas nustatomas JAV dolerio draudimo įmokomis. 1958 m. Lloyd’s persikelia į naują pastatą Lime gatvėje. Oficialiai atidaromas Jo Didenybės karalienės Elizabeth Karalienės Motinos 1957 Lapkričio 14 d. Tuo metu pastačius šį pastatą, tai buvo aštrių bruožų architektūrinis kūrinys. 1968 m. komitetas priima narių, kurie yra ne iš Jungtinės Karalystės ar Britanijos tautų sandraugos. 1978 m. visuotinis narių susirinkimas sutinka sukurti darbo grupę, kuri prižiūrėtų savireguliaciją Lloyd’s kompanijoje. 1979 m. Seras Henry Fisher paskirtas darbo grupės pirmininku. Jos Didenybė karalienė Elizabeth Karalienės Motina atidarė Lloyd’s Chatham pastatą.
1980 m. sudaromos Lloyd’s projektų sąskaitos paremtos Fisher’io pasiūlymu pritarti EGM. 1982 m. vekseliai gavus karalienės sankciją tampa Lloyd’s dokumentu 1982. Išrenkama pirma Lloyd’s taryba. 1983 m. pirmame Lloyd’s tarybos susitikime paskiriamas pirmas generalinis direktorius. 1878 metais Loido darbuotojams pasidarė ankšta. Komitetas patvirtino nutarimą, kad reikėtų gauti patalpas Leadenhall gatvėje. Tačiau 1986 metais buvo atidarytas naujas pastatas One Lime gatvėje, kuriame Lloyd`s veikia ir dabar. Šį pastatą projektavo Richard’as Rogers, o oficialiai atidarė Jo Didenybės Karalienės Motina. 1988 m. Lloyd’s švenčia trijų šimtų metų jubiliejų. 1993 m. David Rowland paskiriamas pirmu visą etatą dirbančiu Lloyd’s kompensavimo pirmininku. 1994 m. prasideda pirmas bendras narių susitikimas, kurio talpa siekia £1,595 milijonų. 1997 metai – tai reorganizacijos pabaiga. Renovacijos susitarimo pasiūlymas priimtas 95 procentais visų Llo.yd’s narių.
Ypatingas šios kompanijos simbolis yra varpas. Didžiulis varpas, sveriantis 106 paundus ir 18 coliu diametro yra tarsi sinonimas Loidui. Varpas būdavo skambinamas norint pranešti informaciją. Vienas dūžis blogos naujienos, du – geros. Šį varpą nuliejo vienas prancūzas 1793 metais Tulone. Lydinyje buvo panaudotas auksas bei sidabras. Po šešių metų, kunigaikštienė gabeno krovinį, kurį sudarė aukso ir sidabro luitai. Krovinio vertė buvo apie vieną milijoną paundų, Lloyd organizacija apdraudė šį krovinį, prisiimdama visišką atsakomybę. Buvo imamasi visų priemonių apsaugoti turtą.
Lloyd organizacijos apartamentuose kabėjo laivo varpas, kuris skambėdavo, kai ateidavo naujienos iš vėluojančių laivų. Kai tik laivas vėluodavo, draudėjai kreipdavosi specialiai į brokerį, kad šis dar kartą įvertintų jų atsakomybę, tuo atveju jei laivas būtų prarastas. Kai jau būdavo gaunama patikima informacija, varpas imdavo skambėti. Visi, kurie buvo suinteresuoti, naujienomis, gaudavo informaciją vienu metu.
Varpas kabėjo jau net keturiuose kompanijai priklausančiuose pastatuose. Royal Exchange 1890 – 1928 metais. Leadeenfall gatvėje 1928 – 1958 metais, Lime Gatvėje 1958 – 1986 metais ir dabartiniame Lloyd`s pastate nuo 1986 metų.
Šiuo metu varpas jau nebeskamba, pranešdamas apie negrįžusius laivus. Jo skambėjimą galima išgirsti nebent ceremonijų metu, nors kartais padaromos išimtys. Pavyzdžiui, varpas skambėjo rugsėjo vienuoliktą dieną, kai buvo įvykdytas teroristų išpuolis 2001 metais.
Lloyd`s kompanijos ištakos siekia 17 amžiaus įstaigą, kurioje galėjai nusipirkti kavos. Tačiau šiuo metu tai namai, kuriuose gali rasti kvalifikuotus ir patyrusius draudimo specialistus, kurie vykdo industrinę veiklą ir plėtoja naujas draudimo sritis, tokias, kaip žmonių grobimas ir išpirkų reikalavimas, aviaciją bei skrydžius į kosmosą, kompiuterinę atsakomybę. Suprantama draudžia ir nuo standartinių atsitikimų.
Lloyd`s kompanija naudoja modernias informacines technologijas apskaičiuojant milijonus rizikingų atvejų kiekvienais metais. Kai kurias draudimo proceso operacijas galima atlikti internetu. Apsilankius internete galima gauti reikiamos informacijos iš viso pasaulio.
Paveiksle matome kaip Lloyd’s atrodo šiandien, pastatą projektavo garsus architektas lordas Rogers.
1998 m. Sausio 21 d. vyriausybė paskelbia savarankiškumą reguliuojant Lloyd’s financiniams tarybos valdžios organams, nutarimas įsigaliojo nuo 2001 Lapkričio 30 d. vidurnakčio. 2002 m. Lloyd’s nariai pritarė strategijos grupės pirmininko pasiūlymui. Šie bendri svarbesni keitimai priimti norint modernizuoti Lloyd’s, nes dinamiška rinkos vieta patraukli kapitalo tiekėjams ir polisų savininkams. 2003 m. įvedama frančizės komisija ir paskiriamas pirmas nuolatinis frančizės vykdymo direktorius – dvi lemiamos plėtotės modernizacijos programos Lloyd’s kompanijoje. Šiais metais Lloyd’s apsilanko Jungtinės Karalystės valstybės iždo kancleris Gordon Brown ir JAV valstybės iždo sekretorius, pripažįstama Lloyd`s draudimo kompanijos svarbi rolė Jungtinės Karalystės ir JAV ekonomikos rinkoje.Antrasis etapas
Antrasis draudimo veiklos raidos periodas, XVIII – XIX amžius, yra susijęs su sparčiu pramonės vystymusi. Naujų energijos rūšių panaudojimas, perėjimas nuo manufaktūros prie fabriko, nuo rankinio darbo prie mašininio kartu reiškė ir naujų rizikos rūšių atsiradimą. Didėjantis samdomųjų darbininkų skaičius sąlygojo draudimą mirties ir invalidumo atveju. Jei pirmoji pasaulyje draudimo kompanija buvo įkurta Londone 1681 metais, pirmojo periodo pabaigoje, tai antrajame periode ryškus draudimo kompanijų skaičiaus augimas, jų jungimasis į sąjungas. XIX amžiaus viduryje, plečiantis geležinkelių tinklui, atsiranda draudimo kompanijos, pasiruošusios drausti keleivius nuo galimų nelaimių keliaujant traukiniais.
Šiuo metu ryškėja ir valstybės įtaka draudimo rinkai. Vokietijoje, Švedijoje, Italijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje buvo priimti įstatymai, įpareigojantys darbdavius atsakyti už savo darbininkų sužeidimus ar mirtį. Draudimo rinkoje atsirado naujos paslaugos, padedančios dirbančiajam ar jo artimiesiems nelaimės atveju. Darbdaviai ėmė jausti savo atsakomybę už dirbančiųjų sveikatą ir gyvybę. Socialinis draudimas ėmė greitai plėtotis ir Vokietijoje, kur XIX amžiaus pabaigoje buvo įvestos trys socialinio draudimo rūšys: draudimas ligos atveju, senatvės draudimas ir invalidumo draudimas.
Plečiantis draudimo įmonių tinklui, didėjant draudimo apimtims, draudimo įmonės vis geriau ėmė suprasti perdraudimo svarbą. Istoriniai šaltiniai patvirtina, kad pirmieji perdraudimai buvo atlikti 1820 metais Vokietijoje. Didžiulis 1842 metais kilęs gaisras buvo ryškus postūmis plėtojant draudimo idėją. Būtinumas padengti didžiulius nuostolius sukūrė rizikos padalinimo principą, kuri buvo greitai realizuotas draudimo veikloje. Šioje šalyje buvo įkurta pirmoji perdraudimo paslaugas teikusi įmonė. Ir šiandien garsėja kita, XIX amžiaus viduryje Šveicarijoje įkurta perdraudimo kompanija – “Schweizer Ruck” (1863). Didėjant perdraudimo poreikiams, kūrėsi naujos tuo užsiimančios kompanijos.
Antrasis draudimo veiklos periodas pasižymėjo naujų draudimo formų ir rūšių atsiradimu, draudimo atsakomybės formavimusi. Sparčiai progresuojant technikai, plėtėsi gamybos apimtys, didėjo transporto reikšmė, ir tuo pačiu, pažvelgus iš rizikos pozicijų, didėjo draudimo svarba bei reikšmė. Įstatymai įpareigojo, kad būtų sudarytos lygios sąlygos civilinės atsakomybės klausimams išspręsti. XIX amžiaus pabaiga žmonijos istorijoje žymi ir pirmųjų automobilių atsiradimą. Būtina pažymėti, kad iš pirmųjų automobilių savininkų buvo griežtai reikalaujama turėti civilinės atsakomybės draudimo polisus. Tarp gana gausių draudimo kompanijų prasidėjo konkurencijos procesai, kurie vertė konkurentus gerinti savo paslaugų kokybę. Šiuo metu buvo sudaryta draudžiamų rizikų kvalifikacinė sistema. Labai didelę įtaką draudimo vystymuisi turėjo atskirų mokslo sričių, kurių rezultatus buvo galima taikyti draudimo srityje, pasiekimai. Tiksliau įvertinus rizikos galimybes, buvo galima teisingiau nustatyti draudėjų draudikams parduodamos “baimės rinkos” kainą.Draudimo veiklos etapai
Tad galime apibendrinti draudimo veiklos etapus. 1.XIV – XVII a, čia labiau dominavo transporto draudimas, vystėsi laivininkystė. Šio periodo draudimo rinkoje atsirado naujos draudimo formos bei gyvybės draudimo paslaugos; 2.XVIII – XIX a. labiau susijęs su sparčiu pramonės vystymusi. Šis periodas pasižymėjo naujų draudimo formų ir rūšių atsiradimu, draudimo atsakomybės formavimusi. 3.XIX a. vid. – XX a., tais laikais draudimas jau užėmė reikšmingą vietą Europos, Amerikos šalių ekonominėse sistemose. Tuo metu buvo steigiami stambūs draudimo koncernai, kurie stengėsi diferencijuoti atskiras draudimo rūšis. Tuo metu prasideda aktyvus draudimo veiklos internacionalizavimas. Buvo kuriama draudimo apsaugos diversifikacijos sistema, kuri jungė draudimu ir perdraudimu užsiimančias kompanijas.Draudimo veikla dvidešimtame amžiuje.
Besibaigiantį XX amžių laikyti griežta riba draudimo istorijoje būtų nelabai tikslu. Daugelyje literatūros šaltinių laikomasi jau minėtų trijų draudimo veiklos periodizacijos etapų. Trečiasis iš jų prasidėjo apie XX amžiaus vidurį. Suprantama, kad bet kuri istorinė periodizacija neabejotinai turi nemažai subjektyvumo.
Trečias draudimo veiklos etapas prasideda apie XIX a. vidurį. Tais laikais draudimas jau užima reikšmingą vietą Europos, Amerikos šalių ekonominėse sistemose. Steigiami stambūs draudimo koncernai, kurie stengiasi diferencijuoti atskiras draudimo rūšis ir nukreipti jas į besispecializuojančias vienoje ar kitoje draudimo rūšyje kompanijas. Spartėjant mokslo ir technikos pažangai, didėjant draudžiamų objektų kainai, prasideda aktyvus draudimo veiklos internacionalizavimas. Kuriama draudimo apsaugos diversifikacijos sistema, jungianti draudimu ir perdraudimu užsiimančias kompanijas. Ypač sparčiai šiuo periodu auga perdraudimo kompanijų skaičius.
Prieš pradedant aptarti XX amžiaus draudimo veiklos istorijos svarbiausius bruožus, būtina pacituoti žymaus draudimo teoretiko, vokiečių profesoriaus A.Manes žodžius, parašytus vadovėlyje, iš kurio studijavo tarpukario Lietuvos studentai: “Visuotinė draudimo veiklos istorija dar neparašyta. Nesama ir detalių atskiros šalies draudimo veiklos tyrinėjimų, taip pat neturime ir atskirų draudimo rūšių istorinės raidos aprašymų. Mes turime tik paskiras žinias ir sunku numatyti draudimo veiklos kryptis”.
Tačiau galima drąsiai tvirtinti, kad XX a. draudimas labai įtakojo žmonijos vystymąsi. Kartu nepaprastai išaugo draudimo veiklos apimtys, ištobulėjo jos technika, atsirado naujos draudimo rūšys. Bandantys sukčiauti šiandien egzistuojančias draudimo rūšis pripažįsta, kad jų ko gero esama virš dviejų šimtų. Labai vaizdžiai draudimo reikšmę ir svarbą šio amžiaus pradžioje apibūdino įžymusis Henris Fordas, aiškindamas, kodėl taip sparčiai statėsi ir plėtėsi Niujorkas: ”tai tapo galima tik esant draudimo sistemai. Būtent draudimas pastatė šį miestą. Joks investitorius nebūtų pradėjęs finansuoti statybų, jei nebūtų užtikrintas, kad čia perkeltas jo turtas bus saugus”.
Formuojant tarptautinius perdraudimo kanalus buvo susidurta su kai kuriais sunkumais, dažnai iškylančiais ir mūsų dienomis. Pirmiausia tai skirtingi draudimą ir perdraudimą vykdančių šalių įstatymai. Dažnai ginčai kildavo bandant įstatymais normuoti draudimo veiklą. XX amžiaus pirmoje pusėje ima ryškėti valstybės kišimasis į draudimo veiklą. Steigdama savo draudimo kompanijas valstybė bandė reglamentuoti draudimo rinką.
Labai svarbiu XX amžiaus draudimo veiklos momentu yra pagrįstai laikomas draudimo rinkos infrastruktūros formavimas. Šioje infrastruktūroje yra išskiriamas paviršinis intuicinis “apvalkalas” ir vidinis branduolys. Paviršinio “apvalkalo” formavimuisi didelę įtaką turi draudimo mokslinių problemų sprendimas. Plačiai žinoma Anglijos instituto, Prancūzijos nacionalinio draudimo instituto, Roterdamo universiteto draudimo centro veikla. Draudimo įstatymo tobulinimas, valstybinio reguliavimo draudimo rinkoje didėjimas padeda tobulinti draudimo kompanijų veiklą, sąlygoja jų stabilumą. Vidinio “branduolio” vystymąsis – tai draudimo kompanijos specializacija. Vienos draudimo rinkoje veikiančios kompanijos pardavinėja draudimo produktus, kitos kompanijos tiria draudimo rinką ir kuria naujus produktus. Trečios užsiima patirtų nuostolių vertinimu.
Vis glaudžiau XX amžiuje draudimo veikla kooperuojasi su bankais. Tiek bankai, tiek draudimo kompanijos siekia bendradarbiauti norėdami suteikti savo klientams finansinių institucijų paslaugas ir tuo pačiu gerai pasipelnyti. Kuriami ir diegiami bendri bankų ir draudimo kompanijų produktai. Stengiamąsi pašalinti galimas jų konkurencijos priežastis. Šiandien bankai ir draudimo kompanijos yra gyvybiškai suinteresuoti savo potencialo efektyvumo išnaudojimu bendroje veikloje. Praktiškai tiek JAV, tiek Japonijoje ar Vakarų Europoje stambieji bankai ir draudimo kompanijos efek.tyviai ir sėkmingai bendradarbiauja. Bankai, kuriuos garsus lietuvių finansininkas, profesorius V. Jurgutis tiksliai pavadino ekonomikos širdimi ir protu, puikiai suprato draudimo rinkos pelningumą ir naudodamiesi filialų tinklu skuba joje įsitvirtinti.
Spartus draudimo vystymasis reikalavo ir griežto teisinio šios veiklos apibrėžtumo ir normavimo. Draudimo teisė, nemažai perėmusi iš ankstesniųjų amžių, ypač didelių pokyčių sulaukė dvidešimtajame amžiuje. Daug esminių teisinių sprendimų buvo padaryta JAV, kur draudimas XX pasiekė išties neregėtų apimčių.
Dvidešimtojo amžiaus paskutiniame dešimtmetyje JAV buvo beveik 5 000 draudimo kompanijų, kuriose dirbo apie 7 mln. žmonių. Įspūdingas ir beveik 400 mln. draudimo polisų skaičius, kasmet reguliuojamas šioje šalyje. JAV draudimo kompanijos valdo beveik pusę pasaulinės draudimo rinkos, didžiosios jų turi didelį autoritetą ir pasitikėjimą.
Vertinant pagal surenkamų draudimo įmokų kiekį, antroji po JAV pasaulinėje draudimo rinkoje yra Japonija. Nepaprastai spartus šios šalies vystymasis po antrojo pasaulinio karo buvo neatsiejamas nuo jos finansinių institucijų stiprėjimo. Didžiosios Japonijos draudimo kompanijos užėmė tvirtas pozicijas tarptautinėje draudimo rinkoje, sėkmingai skverbiasi į Azijos, Amerikos, Europos žemynų šalių finansinį gyvenimą.
Vertinant dabartinę Europos draudimo situaciją nurodoma, kad pastaruoju metu įvyko svarbūs pokyčiai tiek draudimo rinkos struktūroje, tiek jos veikloje, tiek ir draudimo rezultatuose. Trumpai aptarsime šias dvi pokyčių grupes, pradėdami draudimo rinkos struktūrą. Pabrėžiama, kad draudimo rinka dar greičiau specializuojasi pagal atskiras draudimo rūšis, aštrėja konkurencija. Pradžioje gana atsargiai pradėję veiklą, vis aktyvesni darosi užsienio draudimo kompanijų padaliniai, neretai panaudodami ir dempingo politiką. Didėjant įvairių draudimo kompanijų skaičiui, natūraliai yra reikalaujama jų veiklos skaidrumo, kas toli gražu ne visada realizuojama.
Svarbūs pastarojo dešimtmečio įvykiai Vidurio ir Rytų Europos dalyje, turėjo įtakos ir draudimui. Šiuo metu vykstantys Europos vienijimosi procesai taip pat neaplenkia ir draudimo sferos.
Kita draudimo veiklos pokyčių grupė – rinkos pokyčiai. Draudimo kompanijos siekia įsitvirtinti rinkoje, pateikdamos naujus draudimo produktus, tobulindamos jų pardavimo metodus. Konkurencijos aktyvumas sparčiai auga, smulkioms draudimo kompanijoms vis sunkiau išsilaikyti rinkoje. Jos bando ieškoti naujų draudimo paslaugų vartotojų, mažina kainas, siūlo kitas nuolaidas, tačiau tai ne visada pavyksta.XX a. draudimo veiklos svarbiausieji bruožai
1.XX a. draudimas labai įtakojo žmonijos vystymąsi. Tuo metu nepaprastai išaugo draudimo veiklos apimtys, ištobulėjo jos technika, atsirado naujos draudimo rūšys. Šio amžiaus pradžioje ima ryškėti valstybės kišimasis į draudimo veiklą. Steigdama savo draudimo kompanijas valstybė bandė reglamentuoti draudimo rinką. 2. Svarbus ir to meto veiklos momentas – infrastruktūros formavimas. Didelę įtaką turi draudimo mokslinių problemų sprendimas, draudimo įstatymų tobulinimas, valstybinio reguliavimo draudimo rinkoje didėjimas padeda tobulinti draudimo kompanijų veiklą, sąlygoja jų stabilumą. Vienos draudimo rinkoje veikiančios kompanijos pardavinėja draudimo produktus, kitos – tiria draudimo rinką ir kuria naujus produktus, trečios – užsiima patirtų nuostolių vertinimu. 3.XX a. draudimo veikla kooperuojasi su bankais. Tiek bankai, tiek draudimo kompanijos siekia bendradarbiauti, norėdami suteikti savo klientams finansinių institucijų paslaugas ir tuo pačiu pasipelnyti. Kuriami ir diegiami bendri bankų ir draudimo kompanijų produktai. 4.JAV draudimo kompanijos valdo beveik pusę pasaulinės draudimo rinkos. 5.Europoje taip pat įvyko svarbūs pokyčiai. Draudimo rinka labiau specializuojasi pagal atskiras draudimo rūšis. Vis aktyvesni darosi užsienio kompanijų padaliniai, kurie neretai panaudoja ir dempingo politiką. Draudimo kompanijos siekia įsitvirtinti rinkoje, pateikdamos naujus produktus, tobulindamos jų pardavimo metodus. Konkurencijos aktyvumas sparčiai auga, smulkioms kompanijoms vis sunkiau išsilaikyti rinkoje.Idomus faktai
– Centrinė „Aviva” grupės būstinė įsikūrusi D. Britanijoje, Londone. „Aviva” grupei priklauso 1696 metais įkurta seniausia pasaulyje draudimo bendrovė „Hand-in-Hand-Fire&Life Insurance Company”. „Aviva”:
• septintas pasaulyje draudikas;
• didžiausia draudimo grupė Jungtinėje Karalystėje;
• viena didžiausių gyvybės draudimo ir pensijų fondų grupių Europoje;
• priklauso Europos didžiausių investicinių fondų dešimtukui;
• grupė veikia daugiau kaip 30 pasaulio šalių
• turi daugiau kaip 300 metų istoriją ir patirtį skirtingose rinkose;
• grupės paslaugomis naudojasi daugiau kaip 25 mln. klientų;
• 90 proc. pajamų gauna Europos rinkose, iš jų 52 proc. – Jungtinėje Karalystėje;
• 72 proc. pajamų gauna iš ilgalaikio taupymo paslaugų ir 28 proc. – iš ne gyvybės draudimo verslo.
– Vokietija buvo pirmoji šalis, kurioje įvestas socialinio draudimo mokestis (1883 m. įvestas sveikatos draudimas)
– Prancūzijos draudimo sektorius užima ketvirtą vietą pasaulyje: apyvarta siekia 167,9 mlrd. eurų. Pasauliniai draudimo topai
Svarbiausios šalys pasaulyje draudimo veikloje, 2003 (1)

(skaičiai išreikšti dolerio valiuta , bilijonais)
Eil.Nr. Šalis Ne gyvybės draudimo įmokos (2) Gyvybės draudimo įmokos Suma Bendros draudimo įmokos

Pasikeitimas pagal ankstesnius metus % viso pasaulio draudimo įmokų dalis, %
1. United States (3) $574.6 $480.9 $1,055.5 4.9% 35.89%
2. Japan (4) 97.5 381.3 478.9 7.4 16.28
3. United Kingdom 91.9 154.8 246.7 4.2 8.39
4. Germany 94.1 76.7 170.8 25.8 5.81
5. France 58.2 105.4 163.7 30.8 5.57
6. Italy 40.1 71.7 111.8 33.0 3.80
7. South Korea (4) 17.8 42.0 59.8 5.4 2.03
8. Canada (5) 36.3 22.8 59.1 22.1 2.01
9. Netherlands (6) 24.9 25.4 50.3 26.4 1.71
10. Spain 27.0 20.0 47.0 3.5 1.60
(1) Eilė nustatoma pagal draudimo įmokas.
(2) Apima nelaimingų atsitikimų ir sveikatos draudimą.
(3) Ne gyvybės draudimo įmokos apima struktūrinius fondus; gyvybės draudimo įmokos apima ir įvertintus pansijų fondus. (4) Balandžio 1 d., 2003 – Kovo 31 d., 2004.
(5) Gyvybės draudimo verslas išreiškia grynas draudimo įmokas.
(6) Ne gyvybės draudimo įmokos yra stambios draudimo įmokos įskaitant ir mažas sumines perdraudimo įmokas.
Pasaulio stambiausios finansinio tarpininkavimo firmos, 2003 (1)
(išreikšta milijonais dolerių)
Eil.Nr. Kompanija Pajamos Pelnas Pelnas kaip procentas Šalis Sritis

Pajamų Turto
1. General Electric $134,187 $15,002 11% 2% U.S. Įvairūs finansai
2. Allianz 114,950 1,829 2 0 Germany Draudimas
3. AXA 111,912 1,137 1 0 France Draudimas
4. ING Group 95,893 4,576 5 1 Netherlands Draudimas
5. Citigroup 94,713 17,853 19 1 U.S. Bankai
6. American International Group 81,303 9,274 11 1 U.S. Draudimas
7. Assicurazioni Generali 66,755 1,149 2 0 Italy Draudimas
8. Berkshire Hathaway 63,859 8,151 13 5 U.S. Draudimas
9. Nippon Life Insurance 63,841 1,759 3 0 Japan Draudimas
10. Aviva 59,719 1,551 3 0 U.K. Draudimas
11. Munich Re Group 59,083 -491 -1 0 Germany Draudimas
12. Credit Suisse 58,957 3,717 6 1 Switzerland Bankai
13. HSBC Holdings 57,608 8,774 15 1 U.K. Bankai
14. BNP Paribas 57,272 4,257 7 0 France Bankai
15. Fortis 56,695 2,487 4 0 Belgium/Netherlands Bankai
16. State Farm Insurance Cos. 56,065 2,826 5 2 U.S. Draudimas
17. Fannie Mae 53,767 7,905 15 1 U.S. Įvairūs finansai
18. Zurich Financial Services 51,357 2,120 4 1 Switzerland Draudimas
19. Deutsche Bank 48,670 1,545 3 0 Germany Bankai
20. Bank of America Corp. 48,065 10,810 23 2 U.S. Bankai
21. UBS 47,741 4,747 10 0 Switzerland Bankai
22. Crédit Agricole 45,928 2,971 7 0 France Bankai
23. Dai-ichi Mutual Life Insurance 45,066 880 2 0 Japan Draudimas
24. J.P. Morgan Chase & Co. 44,363 6,719 15 1 U.S. Bankai
25. Meiji Yasuda Life Insurance 44,064 1,944 4 1 Japan Draudimas
(1) Eilė nustatyta pagal pajamas. Analizės pagrindą sudaro 500 ateities pasaulio kompanijų.

10 pasaulio turto draudimo kompanijų pagal pajamas, 2003
Eil.Nr Kompanija Pajamos(1) Šalis
1 Allianz $114,950 Germany
2 American International Group 81,303 United States
3 Berkshire Hathaway 63,859 United States
4 Munich Re Group 59,083 Germany
5 State Farm Insurance Cos. 56,065 United States
6 Zurich Financial Services 51,357 Switzerland
7 Allstate 32,149 United States
8 Swiss Reinsurance 27,087 Switzerland
9 Millea Holdings 24,574 Japan
10 Royal & Sun Alliance 19,259 United Kingdom

(1)Pajamos apima draudimo įmokas ir kasmetines įplaukas, investicijas ir kapitalą, bet neįtrauktas depozitas, įskaitant bendras subsidijas; išskiriant akcizo mokestį.10 didžiausių pasaulio perdraudimo kompanijų, 2003(milijonais dolerių)
Eil.Nr Kompanija Perdraudimo įmokos Šalis
1 Munich Re Group $29,197.9 Germany
2 Swiss Re Group 24,776.6 Switzerland
3 Berkshire Hathaway Re Group 11,946.0 United States
4 Employers Re Group 9,729.0 United States
5 Hannover Re Group 8,700.3 Germany
6 Lloyd’s 7,818.3 United Kingdom
7 Allianz Re Group 5,226.1 Germany
8 SCOR Re Group 4,260.1 France
9 Converium Group 3,827.0 Switzerland
10 PartnerRe Group .3,589.6 BermudaInformaciniai šaltiniai
1. Čepinskis J., Raškinis B., Stankevičius R., Šernius A. „Draudimas“, 1999m. Kaunas.
2. http://www.draudimas.lt/index.php/lt/12671/
3. http://www.takas.lt/verslas/vl_straipsniai.php?st=view&msg_id=441
4. http://konspektai.us.goodnight.to/notes2.htm
5. http://www.cu.lt/pension_funds2.php
6. http://www.euro.lt/showitems.php?TopMenuID=7&MenuItemID=39&ItemID=1770&LangID=1
7. http://www.euro.lt/showitems.php?TopMenuID=7&MenuItemID=39&ItemID=1767&LangID=1
8. http://www.lloyds.com/index.asp?ItemId=2622
9. http://www.lloyds.com/index.asp?itemid=6758
10. http://www.lloyds.com/index.asp?itemid=6759
11. http://www.lloyds.com/index.asp?itemid=6760
12. http://www.internationalinsurance.org/international/rankings/
13. http://www.internationalinsurance.org/international/overview/

Leave a Comment