Draudimo analizė

Untitled

KLAIPĖDOS VALSTYBINĖ KOLEGIJA

SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS

FINANSŲ IR APSKAITOS KATEDRA

Studijų programa:FINANSAI

Asmens civilinės atsakomybės draudimo UAB „Ergo Lietuva“ ir UAB „PZU Lietuva“ lyginamoji analizė

Darbą atliko F12-2 gr. stud.:

Audrius Vitkus ir Laurita Vėjelytė.

Darbo vadovas:

Lektorius A. Spudys

Klaipėda, 2013

Įvadas

Draudimas– ekonominių, finansinių ir socialinių santykių visuma, kurią formuoja ypatinga šalies teisinė bazė, ir kuri formuoja tikslingą fondą iš namų ūkio, gamybinio, kreditinio, valstybinio sektorių bei tarptautinių organizacijų piniginių lėšų, kurį vėliau paskirto ir panaudoja to fondo dalyvių patirtų nuostolių dėl nepalankių, bet aptartų sąlygų atlyginimui. Draudimas yra ir riizikos valdymo priemonė, naudojama apsisaugoti nuo galimų finansinių nuostolių rizikos. Draudimo pagalba siekiama iš anksto apsisaugoti nuo galimų neigiamų padarinių, kurie atsiranda dėl draudiminio įvykio.

Temos aktualumas.Draudimo svarba šiandien yra nepaprastai didelė ir kasdien vis labiau besistiebianti į viršų ir turinti augimo perspektyvą. Draudimo rinka  įgauna pagreitį, plečiasi, tampa kiekvieno žmogaus kasdienio gyvenimo dalimi. Augant žmonių norams bei interesams, draudimo įmonės yra orientuojamos į kuo aukštesnį draudimo poreikių patenkinimo lygį. Šiuo metu draudimo paslaugas teikia daug skirtingų draudimo bendrovių, o tai skatina koonkurencija, kurios dėka atsiranda kainų svyravimas. Tačiau dabar žmonėms sunku išsirinkti tinkamą draudimo bendrovę, kuri tinkamai atskleistų visus žmogaus norus ir lūkesčius.

Darbo objektas. UAB „Ergo Lietuva“ ir UAB „PZU Lietuva“ asmens civilinės atsakomybės draudimas.

Tyrimo tikslas. Atlikti UAB „Ergo Lietuva“ ir UAB „P

PZU Lietuva“ asmens civilinės atsakomybės draudimo lyginamąją analizę.

Darbouždaviniai:

Palyginti draudimo bendrovių vykdomą veiklą ir draudimo rūšis.

Palyginti draudžiamuosius ir nedraudžiamuosius įvykius.

Palyginti draudimo įmokas, išmokas ir jų mokėjimo tvarką.

Darbo metodai.Draudimo bendrovių sutarčių ir taisykių analizė, informacinių šaltinių analizė, surinktos informacijos lyginimas.

1.UAB „Ergo Lietuva“ ir UAB „PZU Lietuva“ istorija ir vykdoma veikla

1.1.UAB ,,Ergo Lietuva“ istorija ir vykdomoji veikla.

1991 m. gegužės mėn. įsteigta Lietuvos ir Vokietijos UAB „Drauda” tapo pirmąja privataus užsienio kapitalo draudimo bendrove Lietuvoje. Devynerius metus ji priklausė Vokietijos draudimo grupei “Alte Leipziger”. Kartu su vokišku kapitalu buvo perduotapatirtis ir gilios draudimo tradicijos, taip pat sudarytos sąlygos stabiliai ir efektyviai veiklai plėtoti.

1995 m. įsteigta pirmoji Lietuvoje gyvybės draudimo bendrovė „Draudos gyvybės draudimas“.

2000 m. sausio mėn. draudimo bendrovių pagrindiniu akcininku tapo Vokietijos ERGO draudimo grupė.

2001 m. vasarą ERGO draudimo grrupė Vokietijoje tapo pagrindine ne gyvybės draudimo bendrovės „Preventa” akcininke.

2002 m. bendrovė „Preventa“ visiškai suvienyta su ERGO LIETUVA.

2004 m. Centralizuotas valdymas Baltijos šalyse, įsteigiant bendrą Valdybą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje veikiančioms bendrovėms.

2006 m. ERGO LIETUVA ir ERGO LIETUVA GYVYBĖS DRAUDIMAS tapo pirmosiomis bendrovėmis Lietuvoje, pradėjusiomis skaičiuoti veiklos rezultatus pagal tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (IFRS).

2007 m. ERGO LIETUVA pagal sąnaudų kvotą tapo viena efektyviausių draudimo bendrovių Lietuvoje.

2010 m. ERGO draudimo grupė Baltijos šalyse įsigijo Norvegijos draudimo bendrovės “Vital Forsikring” ASA filialų Lietuvoje ir Latvijoje gyvybės draudimo po

ortfelius ir pradėjo bendradarbiavimą su DnB NORD banku. 2010 m. rugsėjo 15 d. oficialiai perimtas Vital gyvybės draudimo portfelis ir įžengta į labai svarbią strateginę verslo sritį – draudimo produktų pardavimą per banką (bancassurance).

2011 m. sausio 3 d. ERGO draudimo grupė sujungė tris gyvybės draudimo bendroves Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje į vieną bendrą Europos bendrovę ERGOLife Insurance SE. Tai pirmoji Europos bendrovė, kurios pagrindinė būstinė įkurta Lietuvoje. 

2013 m. sausio 2 d. sėkmingai sujungus tris ERGO ne gyvybės draudimo bendroves Baltijos šalyse, įsteigta Europos bendrovė – ERGO Insurance SE. Anksčiau Lietuvoje kaip ADB „ERGO Lietuva“ veikusi ne gyvybės draudimo bendrovė nuo 2013 m. sausio 14 dienos tęsia draudimo veiklą nauju pavadinimu – ERGO Insurance SE Lietuvos filialas.

ERGO yra viena pirmaujančių draudimo bendrovių Lietuvoje ir vienintelė siūlanti visas draudimo rūšis: ne gyvybės, gyvybės, pensijų bei sveikatos draudimą. ERGO pardavimų tinklas Lietuvoje apima visus didžiausius šalies miestus ir miestelius. Grupei priklauso 5 regioniniai centrai ir daugiau nei 75 klientų aptarnavimo padaliniai visoje Lietuvoje. Šiuo metu tai vienas iš universaliausių pardavimo tinklų šalyje.

AnksčiauLietuvoje kaip ADB „ERGO Lietuva“ veikusi ne gyvybės draudimo bendrovė, sėkmingai sujungus tris ERGO ne gyvybės draudimo bendroves Baltijos šalyse, nuo 2013 m. sausio 14 dienos tęsia draudimo veiklą nauju pavadinimu – ERGO Insurance SE Lietuvos filialas. Tai tvirtas rinkos pozicijas transporto, turto, civilinės atsakomybės ir kitose draudimo rū

ūšyse turinti ne gyvybės draudimo bendrovė, veikianti jau nuo 1991 metų.

Po sėkmingo ERGO gyvybės draudimo bendrovių Baltijos šalyse susijungimo, gyvybės draudimo veikla nuo 2011 m. sausio 3 d. tęsiama ERGO Life Insurance SE vardu. ERGO gyvybės draudimo bendrovė – seniausias draudimo tradicijas turinti ir ilgiausiai Lietuvos gyvybės draudimo rinkoje veikianti įmonė. Bendrovė įsteigta 1995 metais.

ERGO Life Insurance SE – pirmoji Europos bendrovė, kurios pagrindinė būstinė įkurta Lietuvoje.Per daugelį veiklos metų ERGO Lietuvoje sukaupė nemenką įstatinį kapitalą, solidžius draudimo rezervus, kitą turtą, užtikrinantį įmonės mokamąjį pajėgumą ir garantuojantį klientų saugumą.Finansinis patikimumas, išskirtinis dėmesys klientui, kokybiškos paslaugos ir profesionalumas – kertiniai akmenys, suteikiantys galimybę ERGO Lietuvoje siekti puikių rezultatų ir būti viena iš lyderių šalies draudimo rinkoje.

1.2.UAB ,,PZU Lietuva“ istorija ir vykdomoji veikla

Draudimo bendrovių „PZU Lietuva“ ir „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ istorija prasidėjo 1993 m., kai draudimo veiklą Lietuvoje pradėjo vykdyti UAB DK „Lindra“. Po metų „Lindra“ tapo Lietuvos draudikų asociacijos nare ir teikė ne gyvybės draudimo paslaugas. 1995 m.buvo įsteigta „Lindra – gyvybės draudimas“. Tais pačiais metais „Lindra“ ir „Drauda įkūrė pirmąjį šalyje vežėjų civilinės atsakomybės draudimo biurą. PZU SA susidomėjimą bendrove „Lindra“ pareiškė dar 1999 m. ir palaipsniui didino savo nuosavybės dalį. 2004 m. PZU grupė įsigijo 100 % bendrovių NORD/LB draudimas ir „NORD/LB gyvybės draudimas. Sujungus bendroves, Lietuvoje buvo pristatytas „PZU Lietuva“ vardas, o

2005 m. pradžioje veiklą pradėjo ir „PZU Lietuva gyvybės draudimas“. 2008 m. „PZU Lietuva“ užėmė antrąją vietą ne gyvybės draudimo rinkoje. Tais pačiais metais įstatinis kapitalas buvo padidintas iki 90 406 700 litų, tai yra didžiausias įstatinis kapitalas Lietuvos ne gyvybės draudimo rinkoje.

2009 m. draudimo rinkai buvo sudėtingų išbandymų metas – pasirašytos draudimo įmokos smuko ketvirtadaliu ir tai atspindėjo bendrą šalies ekonominę situaciją bei pasikeitusias gyventojų galimybes. „PZU Lietuva“ išgyveno tokius pačius sunkumus, kaip ir visa rinka, tačiau nenuleido rankų, pertvarkė daug abiejų grupės bendrovių vidaus procesų, pradėjo integruoti dalį bendrovių veiklų ir aktyviai veikė draudimo rinkoje.

2009 m. buvo pradėta teikti draudimo internetu galimybė – savitarnos svetainėje www.ePZU.lt galima apsidrausti TPVCA, nelaimingų atsitikimų ir kelionių draudimu patogiai ir už mažesnę kainą. Šia galimybe gali naudotis ir bankų „Ūkio bankas“ bei DnB NORD elektroninės bankininkystės klientai, jie gali „PZU Lietuva“ draudimą nusipirkti, prisijungę tiesiai iš banko elektroninės bankininkystės portalų.

Nelengvais metais išaugo gyventojų turto draudimosvarba, ši draudimo grupė liko atspariausia sunkmečiui. Pernai, kai nekilnojamojo turto rinka ir toliau traukėsi, būsto įsigijimų sandorių mažėjo, turto draudimo sutarčių skaičius augo. „PZU Lietuva“ duomenimis, per pastaruosius penkerius metus pasirašytos gyventojų turto įmokos išaugo dukart. Pvz., 2005 m. pasirašytų įmokų suma sudarė apie 55 mln. Lt, o 2009 m. jau 107 mln. Lt. Sudarytų sutarčių skaičius augo 50 proc. – 2005 m. sudarytų sutarčių skaičius sudarė 322.000 vnt., o 2009 m. 491.000 vnt. (Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos duomenys).

2009 m. „PZU Lietuva“ pagal gautų įmokų ir išmokų santykį buvo viena daugiausiai draudimo išmokų išmokančių bendrovių rinkoje.

2.UAB ,,Ergo Lietuva“ ir UAB ,,PZU Lietuva“ lyginimas.

Draudimo rūšys

Ergo Lietuva“

,,PZU Lietuva“

Asmens civilinės atsakomybės draudimas

Asmens civilinės atsakomybės draudimas

Vairuotojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas

Statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomasis draudimas

Įmonių civilinės atsakomybės draudimas

Rangovo civilinės atsakomybės draudimas

Advokatų profesinės civilinės atsakomybės draudimas

Profesinės civilinės atsakomybės draudimas

Darbdavio civilinės atsakomybės draudimas

Bendrosios civilinės atsakomybės draudimas

Ekspeditorių atsakomybės draudimas

Privalomas vairuotojų civilinės atsakomybės draudimas (TPVCA)

Rangovo civilinės atsakomybės privalomasis draudimas

Laivų valdytojų civilinės atsakomybės draudimas

Turto ir verslo vertintojų profesinės civilinės atsakomybės draudimas

Vežėjo civilinės atsakomybės draudimas

Krovos darbų, sandėliavimo ir terminalo operatoriaus atsakomybės draudimas

Vežėjų automobiliais atsakomybės CMR draudimas

Abejose draudimo įmonėse dominuoja asmens civilinės atsakomybės draudimas, rangovo civilinės atsakomybės draudimas ir privalomasis vairuotojų civilinės atsakomybės draudimas.

Nors draudimo rūšių susijusių su logistika draudimo įmonėje ,,Ergo Lietuva“ yra platesnis pasirinkimas, ši įmonė draudžia vežėjų automobiliais ir pačių ekspeditrių atsakomybė, nors ,,PZU Lietuva“ draudžia vežėjo civilę atsakomybę nepriklausomai nuo transporto priemonės rūšies.

Norintiems apsidrausti įmonių ar darbdavio civilinės atsakomybės draudimu yra palankesnė ,,Ergo Lietuva“, nes šiai rūšiai ,,PZU Lietuva“ atitikmens neturi. Tačiau ,,PZU Lietuva“ yra pranašesnė norint draustis profesine atsakomybę, nes ji draudžia visas draudžiamąsias profesines civilinės atsakomybės ,o ,,Ergo Lietuva“ išskiria tik advokatų bei turto ir verslo vertintojų profesinesatsakomybes.

3.UAB ,,Ergo Lietuva“ ir UAB „PZU Lietuva“ Draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai

3.1.UAB ,,Ergo Lietuva“ Draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai

Draudžiamieji įvykiai

Draudiminiu įvykiu laikomas realus materialaus pasaulio įvykis, draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu sukėlęs:

a) trečiųjų asmenų mirtį ar žalą sveikatai,

b) tretiesiems asmenims priklausančio turto sugadinimą arba sunaikinimą, kai pagal galiojančius civilinę atsakomybę reguliuojančius įstatymus reikalavimas atlyginti dėl to atsiradusią žalą (įskaitant neturtinę) yra pareiškiamas draudėjui.

Atskiru draudėjo ir draudiko susitarimu, draudiminiu gali būti laikomas taip pat ir realus materialaus pasaulio įvykis, draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu sukėlęs negautų pajamų nuostolius, kurie nesusiję su trečiųjų asmenų mirtimi, sužeidimu ar sveikatos pakenkimais bei su tretiesiems asmenims priklausančio turto sugadinimu arba sunaikinimu, ir kai pagal galiojančius civilinę atsakomybę reguliuojančius įstatymus reikalavimas atlyginti dėl to atsiradusią žalą yra pareiškiamas draudėjui. Tokiu atveju yra privalomai daromi atitinkami įrašai asmens civilinės atsakomybės draudimo liudijime (polise).

Draudėjui ir draudikui atskirai dėl to susitarus, gali būti apdraudžiama draudėjo kaip statybos ir/ar remonto darbų užsakovo civilinė atsakomybė. Apie tai draudimo liudijime (polise) privalo būti padaryti atitinkami įrašai. Jeigu ši rizika yra apdraudžiama ir asmens civilinės atsakomybės draudimo liudijime (polise) nenurodomos kitos sumos,draudimo suma šiai rizikai yra 10.000,- litų bendrai žmonių sužalojimo ir/ar žuvimo atveju bei daiktų sugadinimo ir/ar sunaikinimo atveju bendrai visiems draudiminiams įvykiams per vienerius draudimo metus. Jei draudimo liudijime nenurodoma kitaip, besąlyginė išskaita kiekvieno

tokio draudiminio įvykio atveju sudaro 10%, tačiau ne mažiau kaip 200,- LTL.

Kai draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu pakinta draudėjui priklausančių objektų savybės ar kiekis, atsiranda nauja rizika ar kitaip pasikeičia informacija, kurią draudėjas suteikė draudikui prieš sudarydamas draudimo sutartį, dėl šių pakitusių veiksnių atsiradę įvykiai bus laikomi draudiminiais tik tuomet, jeigu bus įvykdyti šių taisyklių 9.2. reikalavimai (žr. 9 skyrių „Draudimo rizikos pokyčiai ir jų pasekmės“)

Nedraudziamiejiįvykiai

Jeigu civilinės atsakomybėsdraudimo sutartyje nėra aiškiai nustatyta kitaip, draudiminiais įvykiais nelaikomi atvejai, kai:

a) tretieji asmenys reikalauja atlyginti draudėjo padarytą žalą, remdamiesi sutarčių ar susitarimų nuostatomis, kiek tos nuostatos savo apimtimi viršija galiojančių civilinę atsakomybę reguliuojančių įstatymų reikalavimus;

b) tretieji asmenys reikalauja atlyginti žalą dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo vykdymo (sutartinė atsakomybė);

c) tretieji asmenys reikalauja atlyginti žalą, kurios atsiradimo vieta yra užsienio valstybėje;

d) trečiųjų asmenų reikalavimas pareikštas arba nagrinėjamas Jungtinių Amerikos Valstijų ar Kanados teritorijoje ar teritorijoje, priklausančioje Jungtinių Amerikos Valstijų ar Kanados teismų jurisdikcijai ar kitokiu būdu susijęs su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis ar Kanada;

e) tretieji asmenys reikalauja atlyginti negautų pajamų nuostolius arba nuostolius dėl jiems priklausančio turto prekinės vertės sumažėjimo;

f) trečiųjų asmenų reikalavimas atlyginti žalą susijęs su draudėjo veikla, susijusia su daug energijos turinčiais jonizuojančiais spinduliais (pvz.: alfa, beta ir gama spinduliais, sklindančiais iš radioaktyvių medžiagų bei neutronais arba spinduliais, suformuotais dalelių greitintuvuose), o taip pat su lazerio arba mazerio panaudojimu;

g) tretieji asmenys reikalauja atlyginti žalą dėl jiems priklausančio turto sugadinimo ar sunaikinimo, jeigu ta žala atsirado dėl ilgalaikio (tęstinio) temperatūros, dujų, garų, dūmų, drėgmės ar kritulių (pvz.: suodžių, dulkių ir pan.) sklidimo ir jo sukelto poveikio (staigaus ar tęstinio); taip pat jeigu žala atsirado dėlžemės sklypo nusėdimo, žemės nuošliaužų, pastatų arba jų dalių nusėdimo, vandens telkinio potvynių arba dirvožemio svyravimų kalant polius; o taip pat, kai tretieji asmenys reikalauja atlyginti žalą dėl jiems priklausančio turto sugadinimo ar sunaikinimo, jeigu ta žala atsirado dėl vibracijos poveikio;

h) tretieji asmenys reikalauja atlyginti draudėjo padarytą žalą gamtinei aplinkai, taip pat kitokius nuostolius tretiesiems asmenims, kuriuos sąlygojo žemės, oro, vandens užteršimas ar kitoks žalingas gamtinės aplinkos pakeitimas, o taip pat ir triukšmas. Žala gamtinei aplinkai yra laikomas žemės, vandens ir oro natūralaus stovio pasikeitimas;

i) tretieji asmenys pareiškia reikalavimą dėl žalos, kurią draudėjas padarė dalyvaudamas arba ruošdamasis dalyvauti (treniruodamasis) arklių, dviračių, motociklų ar automobilių lenktynėse, bokso, imtynių ar kovinių sporto šakųvaržybose;

jk) tretieji asmenys pareiškia reikalavimą dėl dirbamai žemei padarytos žalos, kai tą žalą padaro draudėjo žinioje esantys ganomieji gyvuliai;

.

3.2.UAB ,,PZU Lietuva“ Draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai

DRAUDŽIAMIEJI ĮVYKIAI

Trečiojo asmens reikalavimas Draudėjui atlyginti žalą pripažįstamas draudžiamuoju įvykiu, esant

visoms šioms sąlygoms:

1. reikalavimas pareikštas dėl žalos, kurią tretysis asmuo patyrė draudimo sutarties terminu arba retroaktyviu laikotarpiu, jei jis nustatytas draudimo sutartyje;

2. reikalavimas atlyginti žalą pareikštas ir Draudikui apie jį pranešta draudimo sutarties terminu ar per išplėstinį pranešimo terminą;

3. reikalavimas pareikštas dėl draudimo liudijime nurodytoje draudimo teritorijoje trečiojo asmens patirtos žalos, atsiradusios dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdomos apdraustos veiklos;

4. Draudėjas apie trečiojo asmens patirtus nuostolius iki draudimo sutarties sudarymo nežinojo ir neturėjo žinoti;

5. Draudėjui pagal galiojančius įstatymus kyla civilinė atsakomybė;

6. reikalavimas atlyginti žalą pareikštas rašytinės pretenzijos forma.

Vienu įvykiu laikomi draudimo sutarties terminu arba per išplėstinį pranešimo terminą pareikšti vieno ar kelių trečiųjų asmenų reikalavimai atlyginti žalą, atsiradusią dėl tos pačios priežasties bei tomis pačiomis aplinkybėmis. Kiekvieno pareikšto reikalavimo atitikimas draudžiamojo įvykio sąlygoms, vertinamas atskirai. Jeigu žalos atsiradimomomento neįmanoma tiksliai nustatyti, laikoma, kad žala atsirado tuo momentu, kai Draudėjui buvo pareikštas pirmasis reikalavimas atlyginti žalą.

Draudėjui pranešus apie įvykį ir ar trečiojo asmens reikalavimą dėl retroaktyviu laikotarpiu atsitikusio įvykio ir ar trečiojo asmens patirtos žalos, taikomos pranešimo apie įvykį metu galiojančios draudimo sutarties sąlygos.

NEDRAUDŽIAMIEJI ĮVYKIAI

Jeigu draudimo liudijime nėra aiškiai nustatyta kitaip, nedraudžiamaisiais įvykiais laikomi reikalavimai atlyginti žalą:

atsiradusią ne dėl draudimo sutartyje nurodytos apdraustos veiklos;

padarytą Draudėjui patikėtam turtui;

padarytą atliekant statybos darbus;

neturtinę žalą;

dėl natūralaus turto nusidėvėjimo ar vertės sumažėjimo;

kilusią dėl autorinių ir gretutinių teisių pažeidimo;

kilusiądėl netinkamo sutarties įvykdymo ar neįvykdymo (sutartinė atsakomybė) ta apimtimi, kiek sutartimi nustatoma atsakomybė už žalą yra platesnė nei ta, kurią nustato įstatymas nesant sutarties;

susijusią su trečiojo asmens finansiniais nuostoliais, kurie kilo ne kaip jo kūno sužalojimo, gyvybės atėmimo arba materialaus turto sugadinimo, sunaikinimo dėl draudžiamojo įvykio pagal šių taisyklių sąlygas, pasekmė;

kilusią dėl Draudėjo vykdomos veiklos, patiektų ar pagamintų produktų, jeigu Draudėjui vykdant veiklą ar iki draudimo sutarties termino pradžios arba retroaktyvios datos, jei ji numatyta draudimo liudijime, buvo ir/ ar privalėjo būti žinoma apie veiksmų, produktų, paslaugų trūkumus, žalingą ar kenksmingą poveikį, nepakankamą kokybę, saugumą ar kitas aplinkybes, dėl kurių atsirado žala;

padarytą trečiojo asmens turtui dėl Draudėjo tyčios arba Draudėjui vykdant veiklą, kuri užtraukia baudžiamąją atsakomybę;

susijusią su visų rūšių vandens, oro ir geležinkelio transporto priemonių naudojimu ir/ ar eksploatavimu, taip pat oro ar jūrų uosto valdymu arba bet kokia veikla jų teritorijoje;

susijusią ar tiesiogiai ir/ar netiesiogiai kilusią dėl:

dėl elektromagnetinio lauko(EMF)

nuodingų, radioaktyvių, toksinių, sprogstamųjų, pavojingų medžiagų ar jų dalių saugojimo, naudojimo, krovimo, transportavimo, ar radioaktyvaus užteršimo;

genetiškai modifikuotų komponentų ;

tabako produktų;

j) bet kokių užkrečiamųjų ligų;

atsiradusią Jungtinių Amerikos Valstijų ar Kanados teritorijoje, ar kitoje teritorijoje, priklausančioje JungtiniųAmerikos Valstijų ar Kanados teismų jurisdikcijai, taip pat kai reikalavimas yra pareikštas pagal Jungtinių Amerikos Valstijų ar Kanados teisę, ja remiantis.

Abi įmonės draudimo įvykiu laiko realų pasaulio įvykį, draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu. Tokiu atvėju komencuoja žalą, kurią patyrė tretysis asmuo, draudėjui pagal galiojančius įstatymus kyla civilinė atsakomybė, reikalavimas atlyginti žalą pareikštas rašytinės pretenzijos forma ar reikalavimas atlyginti žalą pareikštas ir draudikui apie jį pranešta draudimo sutarties terminu ar per išplėstinį pranešimo terminą ir pan.

Jeigu civilinės atsakomybės draudimo sutartyje nėra aiškiai nustatyta kitaip, draudiminiais įvykiais nelaikomi atvejai, kai: tretieji asmenys reikalauja atlyginti žalą dėl sutarties neįvykdymo, turto prekinės vertės sumažėjimo, negautų pajamų. Jei žala turtui atsiradodėl nusidevėjimo, amortizacijos ar erozijos. ,,ERGO Lietuva“ nedraudžiamuoju įvykiu taip pat laiko trečiųjų asmenų reikalavimas pareikštas arba nagrinėjamas Jungtinių Amerikos Valstijų ar Kanados teritorijoje.

4.UAB ,,Ergo Lietuva“ir UAB „PZU Lietuva“ Draudimo sutartys

4.1.UAB ,,Ergo Lietuva“ Draudimo sutartys

Draudėjas, norėdamas sudaryti asmens civilinės atsakomybės draudimo sutartį, pateikia draudikui užpildytą asmens civilinės atsakomybės draudimo rizikos įvertinimo anketą. Prašyme draudėjas – fizinis asmuo nurodo savo vardą ir pavardę, gyvenamąją vietą ir gimimo metus, šeimos sudėtį, draudimo galiojimo teritoriją, draudimo sumas ir pageidaujamą apdrausti riziką, o draudėjas – juridinis asmuo prašyme nurodo savo pavadinimą, adresą, įmonės ir PVM mokėtojo kodus, draudimo teritoriją, draudimo sumas ir pageidaujamo apdrausti fizinio asmens (fizinių asmenų) vardą, pavardę, asmens kodą, gyvenamosios vietos adresą ir šeimos sudėtį. Jei draudėjas yra juridinis asmuo, apdraudžiama tik draudimo liudijime nurodyto apdraustojo fizinio asmens civilinė atsakomybė.Šio prašymo kopiją turi draudėjas, originalas įteikiamas draudikui.

Draudikas, sudarydamas asmens civilinės atsakomybės draudimo sutartis, naudoja teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą standartinę draudimo liudijimo (poliso) formą. Draudikas, nusprendęs, jog išankstiniai duomenys nėra būtini, gali sudaryti asmens civilinės atsakomybės draudimo sutartis draudėjo žodinio prašymo pagrindu.

Prašymas sudaryti draudimo sutartį gali būti pateikiamas per atstovą. Esantreikalui, draudikas gali pareikalauti dokumentų, patvirtinančių atstovo įgalinimus.

Už prašyme pateiktų duomenų teisingumą atsako draudėjas. Sudarius draudimo sutartį, raštu pateiktas prašymas laikomas sudėtine draudimo sutarties dalimi. Jeigu po draudimo sutarties sudarymo nustatoma, kad draudėjas suteikė draudikui žinomai melagingą informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminės įtakos draudimo rizikai įvertinti, tai draudikas turi teisę reikalauti pripažinti draudimo sutartį negaliojančia, išskyrus atvejus, kai aplinkybės, kurias draudėjas nuslėpė, išnyko iki draudiminio įvykio ar neturėjo įtakos draudiminiam įvykiui.

4.2.UAB „PZU Lietuva“ Draudimo sutartys

Draudimo sutartis sudaroma šalių sutartam ir draudimo liudijime nurodytam terminui. Draudimo sutartis įsigalioja nuo draudimo liudijime nurodytos dienos 00:00 val. (Lietuvoslaiku), jei liudijime nėra nurodytas kitas laikas, bet ne anksčiau nei sumokama sutarta visa draudimo įmoka ar jos pirma dalis, jeigu draudimo sutartyje nenumatytas draudimo įmokos ar jos pirmos dalies mokėjimo atidėjimo laikotarpis:

a) jei draudimo įmoka (mokant dalimis- jos pirmoji dalis) sumokama iki draudimo sutarties galiojimo pradžios, nurodytos draudimo sutartyje, tai draudimo sutartis įsigalioja ir draudimo apsauga taikoma nuo draudimo sutartyje nurodytos

draudimo sutarties galiojimo pradžios;

b) jei draudimo įmoka (mokant dalimis- jos pirmoji dalis) nesumokama iki draudimo sutarties galiojimo pradžios, nurodytos draudimo sutartyje, ir po to pradelsiama sumokėti mažiau nei 30 kalendorinių dienų, tai draudimo sutartis įsigalioja ir draudimo apsauga taikoma nuo sekančios po įmokos sumokėjimo dienos 00:00 val. Draudimo sutarties terminas šiuo atveju neprasitęsia;

c) jei draudimo įmoka (mokant dalimis- jos pirmoji dalis) nesumokama iki draudimo sutarties galiojimo laikotarpio pradžios, nurodytos draudimo sutartyje, ir po to pradelsiama sumokėti 30 kalendorinių dienų ir daugiau, tai draudimo sutartis neįsigalioja, draudimo apsauga netaikoma, o pradelstai sumokėta draudimo įmoka grąžinama Draudėjui;

d) sumokėjus tik dalį sutartyje nurodytos draudimo įmokos (mokant dalimis- dalį pirmosios įmokos dalies) draudimo sutartis neįsigalioja ir draudikas nesuteikia draudimo apsaugos, jei draudimo sutartyje aiškiai raštu nenurodyta kitaip.

Kai sutartyje numatytas draudimo įmokos (mokant dalimis – pirmosios jos dalies) atidėjimas, draudimo sutarties įsigaliojimas nesiejamas su įmokos

sumokėjimu ir draudimo sutartis įsigalioja bei draudimo apsauga taikomanuo draudimo sutartyje nurodytos draudimo sutarties galiojimo pradžios. Draudėjui nesumokėjus atidėtos draudimo įmokos (mokant dalimis – pirmosios jos dalies) sutartyje numatytu laiku, taikomos eilinės draudimo įmokos nesumokėjimo pasekmės.

Draudimo sutartis gali būti fiksuoto termino arba tęstinė. Jei draudimo sutartyje nenumatyta kitaip, laikoma, kad draudimo sutartis yra fiksuoto termino.

Draudimo apsauga taikoma visiems draudžiamiesiems įvykiams, įvykusiems po draudimo sutarties įsigaliojimo. Jeigu draudimo sutartyje numatyta taikyti draudimą ir draudžiamiesiems įvykiams, įvykusiems iki draudimo sutarties įsigaliojimo, tai tokia sąlyga galioja, jei draudimo sutarties šalys apie draudžiamąjį įvykį, kuris įvyko iki sutarties įsigaliojimo, nežinojo. Draudimo sutarties pasibaigimas ir nutraukimas. Draudimo sutarties terminas pasibaigia draudimo liudijime nurodytą dieną 24:00 val. (Lietuvos laiku), jei draudimoliudijime nėra nurodytas kitas laikas. Draudimo sutartis pasibaigia prieš galiojimo terminą:

a) jei draudikas sumoka visas išmokas, nustatytas draudimo sutartyje. Šiuo atveju sutartis pasibaigia nuo įvykio datos;

b) jei draudėjas (juridinis asmuo) yra likviduojamas, ir nėra jo teisių bei pareigų perėmėjo;

c) jei pasikeičia apdrausto turto savininkas, išskyrus atvejus, kai draudimo sutarties šalys ir naujasis turto savininkas raštu sutaria kitaip arba kai naujuoju savininku tampa pats draudėjas (Pvz. draudėjas išsiperka turtą lizingo ar kitu būdu);

d) jei yra kiti įstatymų ar draudimo sutarties nustatyti sutarčių

ir/ar pareigų galiojimo pasibaigimo

pagrindai.

Draudimo sutartis gali būti nutraukta prieš joje nustatytą jos galiojimo terminą, jeigu po sutarties įsigaliojimo išnyko galimybės įvykti draudžiamajam

įvykiui arba draudiminė rizika išnyko dėl aplinkybių, nesusijusių su draudžiamuoju įvykiu. Draudimo sutartis gali būti nutraukta kitais teisės aktų nuostatų ar draudimo sutarties sąlygų numatytais atvejais ir nustatyta tvarka. Atsiskaitymo tvarka nutraukus draudimo sutartį. Jei draudimo sutartis yra nutraukiama ar pasibaigia prieš sutartą datą, draudikas visada turi teisę į įmokos dalį už draudimo sutarties galiojimo laikotarpį. Likusi draudimo įmokos dalis nėra grąžinama, jeigu draudimo sutartis yra nutraukiama. Jeigu draudimo sutartis nutraukiama draudėjo iniciatyva arba grąžintinos įmokos dalies išskaičiuoja:

a) sutarties sudarymo ir vykdymo išlaidas (30% įmokos, bet ne mažiau nei 50 Lt, už nepanaudotą draudimo terminą, kurisbūtų ne ilgesnis nei vieneri metai). Jei draudimo sutarties sudarymo ir vykdymo išlaidų išskaičiuoti neįmanoma, šias išlaidas privalo padengti draudėjas.

b) draudimo išmokas, mokėtas / numatomas išmokėti pagal tą draudimo sutartį.

c) nesumokėtas draudimo įmokas ir kitas gautinas sumas.

Apibendrinant draudikas, sudarydamas asmens civilinės atsakomybės draudimo sutartis, naudoja teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą standartinę draudimo liudijimo (poliso) formą. Draudikas, nusprendęs, jog išankstiniai duomenys nėra būtini, gali sudaryti asmens civilinės atsakomybės draudimo sutartis draudėjo žodinio prašymo pagrindu.

5.UAB ,,Ergo Lietuva“ ir UAB „PZU LietuvaDraudimo įmokos, jų skaičiavimas bei įmokų periodiškumas

5.1.UAB,,Ergo Lietuva“ Draudimo įmokos, jų skaičiavimas bei įmokų periodiškumas

Asmens civilinės atsakomybės draudimo įmoka yra apskaičiuojama pagal apdraudžiamų asmenų skaičių, pasirinktą draudimo variantą, draudimo sumą, besąlyginę išskaitą, draudimo teritoriją, papildomų rizikų buvimą.

Apskaičiuojant draudimo įmoką gali būti koreguojama, atsižvelgiant į drausmingumo kategorijas.

Drausmingumo ar nedrausmingumo kategorija siejama su draudimo sutartimi. Šių taisyklių prasme drausmingumu yra vadinamas draudiminių įvykių nebuvimas per draudimo metus.

Yra 5 drausmingumo kategorijos nuo T1 iki T5, bei 5 nedrausmingumo kategorijos nuo N1 iki N5.

Draudimo įmokos mokėjimo pagrindas yra draudėjo ir draudiko pasirašyta draudimo sutartis arba draudiko perduoto poliso priėmimo faktas, patvirtintas draudėjo ir draudiko ar jo atstovo parašais.

Draudimo įmoka mokama draudimo įmonei grynaisias pinigais arba naudojantis banko ar pašto paslaugomis.

Draudimo įmokos mokėjimo tvarka:

Pasirašęs draudimo sutartį, draudėjas privalo sumokėti metinę draudimo įmoką arba jos pirmąją dalį iki sutartyje numatytų įmokos mokėjimo terminų. Jeigu draudėjas nesumoka draudimo įmokos iki numatyto termino, tai draudimo sutartis nutrūksta.

Draudėjas gali pasirinkti draudimo įmokos mokėjimo būdą – mokėti metinę draudimo įmoką iš karto arba dalimis. Jei pasirenkamas draudimo įmokos mokėjimas dalimis, tai priklausomai nuo mokėjimo būdo draudimo įmokos dalims gali būti taikomas priedas:

a)mokant kas pusmetį – 3 %,

b)mokant kas ketvirtį- 5 %.

Jeigu yra sutarta metinę draudimo įmoką mokėti dalimis, tai:

a) visos kitos po pirmosios draudimo įmokos dalies įmokos dalys yra laikomos atidėtomis draudimo įmokos dalimis, nes jų mokėjimas atidedamas iki sutartyje numatyto mokėjimo termino;

b) draudikas gali nedelsiant pareikalauti sumokėti atidėtas einamųjų draudimo metų draudimo įmokų dalis, jeigu draudėjas laiku nesumoka visos arba dalies atidėtos draudimo įmokos dalies. Tokiu atveju draudikas įgyja teisę vienašališkai išsiųsti draudėjui pranešimą apie draudimo įmokos mokėjimo būdo pakeitimą, kuris tampa privalomu draudėjui.

Draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos ar jos dalies iki įmokų sąskaitoje arba ją atitinkančiame dokumente nurodyto mokėjimo termino, draudikas apie tai privalo pranešti draudėjui raštu, išsiųsdamas pranešimą registruotu paštu, nurodydamas,kad per 15 dienų nuo pranešimo gavimo draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos (draudimo įmokos dalies) draudiko prievolės įvykus draudiminiam įvykiui mokėti draudimo išmoką vykdymas bus sustabdytas ir atnaujintas, tik draudėjui sumokėjus atidėtą draudimo įmokos dalį.

Jei draudiminis įvykis įvyksta draudiko prievolės įvykus draudiminiam įvykiui mokėti draudimo išmoką vykdymo sustabdymo (toliau-draudimo apsaugos sustabdymo) metu, tai draudikas neprivalo mokėti draudimo išmokos. Jei draudimo apsaugos sustabdymas tęsiasi ilgiau nei 3 mėnesius, tai draudikas turi teisę vienašališkai nutraukti draudimo sutartį, apie tai raštu įspėjęs draudėją. Draudikas, šiuo pagrindu nutraukęs draudimo sutartį, turi teisę į iki draudimo sutarties nutraukimo nesumokėtas draudimo įmokas, tarp jų ir įmokas, tenkančias draudimo apsaugos sustabdymo laikotarpiui, tačiau ne ilgesniam kaip 3 mėnesiai.

Draudimo įmoka už kitus draudimo metus, atnaujinus civilinės atsakomybės draudimo sutartį, sumokama ne vėliau kaip iki naujų draudimo metų pirmo mėnesio pirmos dienos pagal draudiko surašytą oficialų dokumentą – įmokų sąskaitą arba kitą jį atitinkantį dokumentą.

Kai draudimo sutarties įsigaliojimas yra siejamas su metinės draudimo įmokos arba pirmos draudimo įmokos dalies sumokėjimu ir jeigu draudiminis įvykis įvyksta pasirašius draudimo sutartį, tačiau draudėjas nėra sumokėjęs draudimo įmokos ar pirmos draudimo įmokos dalies, draudikas neprivalo mokėti draudimo išmokos.

Visi mokėjimai pagal civilinės atsakomybės draudimo sutartį yra atliekami Lietuvos Respublikos nacionaline valiuta – litais. Mokėjimai kitokiavaliuta yra įmanomi, jeigu tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės norminiams aktams.

5.2.UAB „PZU Lietuva“ Draudimo įmokos, jų skaičiavimas bei įmokų periodiškumas

Draudimo įmokos dydį apskaičiuoja draudikas, atsižvelgdamas į draudėjo pateiktą informaciją, draudimo objektą, draudimo sumą, draudimo riziką, kitas draudimo sutartyje nustatytas sąlygas, ir kitą svarbią informaciją. Draudimo įmoka laikoma sumokėta, ją užskaičius draudiko banko sąskaitoje, arba gavus draudimo įmoką grynais pinigais. Jei draudimo įmoka ar jos dalis yra nesumokama sutartu laiku, draudikas turi teisę skaičiuoti 0,02 % dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Draudėjui nesumokėjus eilines draudimo įmokos ar jos dalies draudimo sutartyje nustatytu laiku (išskyrus atvejus, kai draudimo sutarties įsigaliojimas siejamas su draudimo įmokosar jos dalies sumokėjimu), draudikas privalo tai pranešti draudėjui raštu, nurodydamas, kad per 15 dienų nuo pranešimo gavimo draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos ar jos dalies, draudimo apsauga bus sustabdyta. Draudimo apsauga atnaujinama kitą dieną po draudimo įmokos apmokėjimo. Jei draudžiamasis įvykis įvyksta draudimo apsaugos sustabdymo metu, draudikas neprivalo mokėti draudimo išmokos. Jei draudimo apsaugos sustabdymas dėl įmokos nesumokėjimo tęsiasi ilgiau nei 3 mėnesius, tai draudikas turi teisę vienašališkai nutraukti draudimo sutartį. Šiuo atveju draudikas turi teisę į iki draudimo sutarties sustabdymo nesumokėtas draudimo įmokas. Tuo atveju, kai draudimo įmoka dalinai buvo sumokėta ir po sutarties nutraukimo dėl įmokos nesumokėjimo lieka klientui grąžintina suma, draudimo įmokos klientui negrąžinamos, o įskaičiuojamos į administracines išlaidas, susijusias su draudimo sutarties sudarymu ir vykdymu. Apie vienašališką sutarties nutraukimą draudikas neprivalo atskirai pranešti. Jei draudimo sutarties įsigaliojimas siejamas su draudimo įmokos ar jos dalies sumokėjimu, pranešimas apie nesumokėtą įmoką nėra siunčiamas.

Apibendrindami „Ergo Lietuva“ ir „PZU Lietuva“ civilinės atsakomybės draudimo įmokos sudaryma ir jos mokėjimo periodiškuma matome nežymius skirtumus tarp šių dviejų draudimo bendrovių. Draudimo įmoka Ergo Lietuva bendrovėje skaičiuojama nuo apdraudžiamų asmenų skaičiaus, pasirinktą draudimo variantų, draudimo sumos, draudimo teritorijos , papildomų rizikų buvimo, o PZU Lietuva bendrovėje atsižvelgia į draudėjo pateiktą informaciją, draudimo objektą, draudimo sumą,draudimo riziką, kitas draudimo sutartyje nustatytas sąlygas. Įmokos periodiškumas abiejose įmonėse vienodas, ją galima mokėti iš karto už metus arba dalimis. Tačiau mokant dalimis UAB „Ergo Lietuva“ bendrovėja už mokėjimą dalimis teks primokėti tam tikrą procentinę dali prie draudimo įmokos.

6.UAB ,,Ergo Lietuva“ ir UAB „PZU Lietuva“ Draudimo išmokos ir jų išmokėjimo tvarka

6.1.UAB ,,Ergo Lietuva“ Draudimo išmokos ir jų išmokėjimo tvarka

Atsitikus draudiminiam įvykiui, draudimo išmokas draudikas moka tik pinigais. Žalos turtui atveju atlyginama daiktų vertė, kokia ji buvo draudiminio įvykio metu. Žalos dydį privalo įrodyti nukentėjęs asmuo.

Atsitikus draudiminiam įvykiui, draudimo išmokos yramokamos asmenims, kurie pagal galiojančius civilinės atsakomybės įstatymus turi teisę reikalauti žalos atlyginimo iš draudėjo.

Draudimo išmoka aukščiau nurodytiems asmenims mokama grynaisiais pinigais arba naudojantis banko ar pašto paslaugomis. Draudimo išmoka mokama draudėjui tik tuomet, jei nukentėjęs asmuo sutikimą patvirtina raštu.

Draudimo išmoka asmeniui turi būti išmokėta ne vėliau kaip per 30 (trisdešimt) dienų nuo tos dienos, kai draudikas arba kompetentinga valstybės institucija pripažino pareigą mokėti draudimo išmoką ir draudikui buvo pateikti visi draudiminio įvykio faktą bei draudimo išmokos dydį patvirtinantys dokumentai. Šiame punkte nustatytais terminais draudikas, neišmokėjęs draudėjui draudimo išmokos, moka 3 procentus metinių palūkanų už uždelstą laikotarpį išmokėti draudimo išmoką. Atsisakydamas mokėti draudimo išmoką ar ją sumažindamas, draudikas privalo pateikti draudėjui ar nukentėjusiam trečiajam asmeniui išsamų ir motyvuotą paaiškinimą apie tokio sprendimo priežastis. Jei draudimo išmoka nėra išmokėta per 30 (trisdešimt) dienų nuo pranešimo apie draudiminį įvykį, draudikas privalo raštu išsamiai informuoti draudėją apie draudiminio įvykio tyrimo eigą.

Draudikas draudimo išmokos atžvilgiu neturi teisės:

a)išmokėti draudimo išmokos ar atsisakyti ją išmokėti, neįsitikinęs draudiminio įvykio buvimu;

b)atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, nepatikrinęs visos jam prieinamos informacijos

6.2.UAB „PZU Lietuva“Draudimo išmokos ir jų išmokėjimo tvarka

Draudimo išmoka mokama tik nustačius draudžiamojo įvykio faktą bei draudimo išmokos dydį, laikantis Taisyklėse nustatytų draudimo išmokos mokėjimo terminų. Draudimo išmoką apskaičiuoja Draudikas, įvertinęs žalos dydį, draudimo sutarties sąlygas bei aplinkybes, susijusias su Draudėjo pareigų pagal draudimo sutartį vykdymu. Draudimo išmoka, laikantis draudimo sutarties sąlygų, atlyginama:

1. dėl draudžiamojo įvykio trečiųjų asmenų patirti nuostoliai;

2. su Draudiku suderintos Draudėjo patirtos pagrįstos draudžiamojo įvykio tyrimo (įvykio priežasčių, aplinkybių, nuostolio dydžio nustatymo) išlaidos;

3.trečiojo asmens naudai iš Draudėjo teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su reikalavimu dėl draudžiamojo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo;

4.su Draudiku suderintos Draudėjo turėtos bylinėjimosi išlaidos, viršijančios teismo priteistą bylinėjimosi išlaidų dalį, jeigu nustatoma, kad Draudėjui dėl pareikštos pretenzijos nekyla civilinė atsakomybė ir įvykis nėra nedraudžiamasis.

Apskaičiuota draudimo išmoka kiekvieno draudžiamojo įvykio atveju mažinama besąlyginės išskaitos (franšizės) suma. Jeigu dėl vieno draudžiamojo įvykio mokama draudimo išmoka dėl kelių draudimo objektų, draudimo išmoka mažinama viena didžiausia besąlygine išskaita (franšize). Iš apskaičiuotos draudimo išmokos sumos išskaičiuojamos nesumokėtos draudimo įmokos, kurioms draudimo išmokos mokėjimo metu yra suėjęs mokėjimo terminas. Jeigu dėl draudžiamojo įvykio išmokama visa draudimo suma, iš mokėtinos draudimo išmokos išskaičiuojamos visos nesumokėtos draudimo įmokos, neatsižvelgiant į jų mokėjimo terminus. Atsižvelgdamas į žemiau įvardintų Draudėjo veiksmų (neveikimo) priežastis, pasekmes, priežastinį ryšį su draudžiamojo įvykio atsitikimu, žalos padidėjimu, jų įtaką Draudiko galimybei nustatyti ir išsamiai ištirti įvykio priežastis, aplinkybes, žalos dydį, įgyvendinti subrogacijos teisę, Draudikas turi teisę mažinti draudimo išmoką ar jos nemokėti:

1. jeigu Draudėjas atsisako savo reikalavimo teisės į žalą

padariusį asmenį arba dėl Draudėjo ar su Draudėju susijusių asmenų veiksmų Draudikas praranda

galimybę pareikšti atgręžtinį reikalavimą žalą padariusiems asmenims;

2. jeigu Draudėjas be raštiško Draudiko sutikimovisiškai ar iš dalies atlygina nuostolius ar pripažįsta pareikštą reikalavimą, išskyrus atvejį, kai Draudėjo atlyginto

nuostolio suma ir atsakomybės pagrindas

3. jeigu Draudėjas, su Draudėju susiję asmenys ar tretysis asmuo pateikia Draudikui klaidingą informaciją, nurodo tikrovės neatitinkančias aplinkybes apie įvykio aplinkybes, priežastis ir/ ar žalos dydį ar kitaip bando suklaidinti Draudiką;

4 nustatyta tvarka ir terminais, išskyrus atvejus, kai savalaikis nepranešimas apie įvykį neužkerta kelio Draudikui nustatyti įvykio priežastis, aplinkybes ir ar žalos dydį.

5. jeigu Draudėjas nevykdo savo pareigų pagal draudimosutartį.

Jeigu Draudėjas, neatsižvelgdamas į Draudiko sprendimą pripažinti įvykį draudžiamuoju, toliau siekia atmesti trečiojo asmens pretenzijas, Draudiko atsakomybė ribojama jo pripažintų pretenzijų suma, įskaitantišlaidas, susijusias su pretenzijų nagrinėjimu ar bylinėjimosi išlaidas, susidariusias iki Draudiko sprendimo pripažinti įvykį draudžiamuoju dienos.

Draudikas priimdamas sprendimą dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju nedraudžiamuoju ar draudimo išmokos mokėjimo nemokėjimo turi teisę prieš trečiąjį asmenį panaudoti visus atsikirtimus, kuriuos turi prieš Draudėją.

Lyginant UAB „Ergo Lietuva“ ir UAB „PZU Lietuva“ draudimo išmokas ir jų šmokėjimo tvarka galime matyti nemažai skirtumu. Draudimo išmokos UAB „Ergo Lietuva“ mokamos tik pinigais ir draudimo išmoka asmeniui turi būti išmokėta ne vėliau kaip per 30 (trisdešimt) dienų nuo tos dienos, kai draudikas arba kompetentinga valstybės institucija pripažino pareigą mokėti draudimo išmoką ir draudikui buvo pateikti visi draudiminio įvykio faktą bei draudimo išmokos dydį patvirtinantys dokumentai. Tačiau UAB „PZU Lietuva“ draudimo išmoka mokama tik nustačius draudžiamojo įvykio faktą. Dėl draudžiamojo įvykio išmokant visą draudimo sumą, iš mokėtinos draudimo išmokos išskaičiuojamos visos nesumokėtos draudimo įmokos, neatsižvelgiant į jų mokėjimo terminus. Todėl siūlytume rinktis UAB „Ergo Lietuva“ siūlomą civilimės asmens atsakomybės draudimą.

Terminų žodynas

Draudėjas– asmuo, kuris kreipėsi į draudiką dėl draudimo sutarties sudarymo ar kuriam draudikas pasiūlė sudaryti draudimo sutartį, arba kuris sudarė draudimo sutartį su draudiku.

Draudimo taisyklės – draudiko parengtosstandartinės draudimo sutarties sąlygos, kurios yra neatskiriama draudimo sutarties dalis

(toliau – Taisyklės).

Draudimo išmoka(toliau – išmoka) – draudiko mokama nukentėjusiam trečiajam asmeniui pinigų suma arba kita sutarta išmokos mokėjimo forma, skirta žalai asmeniui, turtui ir (ar) neturtinei žalai atlyginti.

Draudžiamasis įvykis – įvykis, kurio metu teisėtai valdant ar naudojant draudimo sutartyje nurodytą transporto priemonę padaroma žala nukentėjusiajam trečiajam asmeniui ar jo turtui, kai pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančius teisės aktus apdraustos transporto priemonės valdytojas atsako už padarytą žalą.

Nedraudžiamasis įvykis – įvykis, kuriam įvykus draudikas nemoka draudimo išmokos.

Numatomas draudimo laikotarpis – laikotarpis, nurodytas draudimo liudijime. Jei draudimoliudijime nenurodyta kitaip, numatomas draudimo laikotarpis yra 12 (dvylika) kalendorinių mėnesių. Tuo atveju, kai draudėjas tinkamai įvykdo pareigą sumokėti visą ar pirmą draudimo įmoką, numatomas draudimo laikotarpis sutampa su draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu.

Eeismo įvykis – įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.

Draudžiamojo įvykio žala(toliau – žala) – draudžiamojo įvykio metu padaryta žala nukentėjusio trečiojo asmens turtui, nukentėjusiam trečiajam asmeniui ir (ar) neturtinė žala arba žala, kuri atsirado vėliau kaip draudžiamojo įvykio padarinys.

Neturtinė žala – asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kitos piniginės išraiškos neturinčios pasekmės, atsiradusios dėl padarytos per draudžiamąjį įvykį žalos asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo.

Transporto priemonės valdytojas – asmuo, nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir (ar) naudojantis transporto priemonę.

Nukentėjęs trečiasis asmuo – asmuo, kuriam draudžiamojo įvykio metu padaryta žala ir kuris šių Taisyklių nustatyta tvarka turi teisę kreiptis dėl žalos atlyginimo. Draudėjas, transporto priemonės savininkas ar valdytojas bei jų šeimos nariai nelaikomi nukentėjusiaistrečiais asmenimis.

Šeimos nariai – draudėjo, transporto priemonės savininko ar valdytojo sutuoktiniai arba kartu gyvenantys bendro ūkio siejami nesusituokę asmenys, nepilnamečiai vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), senoliai, broliai, seserys, pilnamečiai vaikai (įvaikiai), jų sutuoktiniai (sugyventiniai), vaikaičiai, jei jie turi bendrą ūkį su draudėju, transporto priemonės savininku ar valdytoju.

Žala nukentėjusiam trečiajam asmeniui(toliau – žala asmeniui) – žala nukentėjusio trečiojo asmens sveikatai ir (ar) žala, atsiradusi dėl gyvybės atėmimo. Žalos asmeniui dydis nustatomas įstatymų nustatyta tvarka.

Žala nukentėjusio trečiojo asmens turtui(toliau – žala turtui) – nukentėjusio trečiojo asmens turtui padaryta žala. Žalos turtui dydis nustatomas įstatymų nustatyta tvarka.

Didelis neatsargumas– asmens elgesys, pasireiškiantis veikimu ir/ar neveikimu, neatitinkantis minimalių atsargumo ir dėmesingumo reikalavimų.

Išvados

1.UAB „ERGO Lietuva“ yra viena pirmaujančių draudimo bendrovių Lietuvoje ir vienintelė siūlanti visas draudimo rūšis: ne gyvybės, gyvybės, pensijų bei sveikatos draudimą, o UAB „ PZU Lietuva“ draudimas siūlo gyventojų turto, transporto priemonių privalomąjį (TPVCAPD) ir Kasko draudimus, o taip pat draudimą nuo nelaimingų atsitikimų. Šių bendrovių veikla prasidėjo panašiu laiku ir jau gyvuoja daugiau kaip dešimt metų. Tačiau mes manom, kad UAB „Ergo Lietuva“ draugimas yra patrauklesnis nes jis apima daugiau draudimo sričių nei UAB

„ PZU Lietuva“

2. Abi įmonės draudimo įvykiu laiko realų pasaulio įvykį, draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu. Tokiu atvėju komencuoja žalą, kurią patyrė tretysis asmuo, draudėjui pagal galiojančius įstatymus kyla civilinė atsakomybė, reikalavimas atlyginti žalą pareikštas rašytinės pretenzijos forma ar reikalavimas atlyginti žalą pareikštas ir draudikui apie jį pranešta draudimo sutarties terminu ar per išplėstinį pranešimo terminą ir pan.

Jeigu civilinės atsakomybės draudimo sutartyje nėra aiškiai nustatyta kitaip, draudiminiais įvykiais nelaikomi atvejai, kai: tretieji asmenys reikalauja atlyginti žalą dėl sutarties neįvykdymo, turto prekinės vertės sumažėjimo, negautų pajamų. Jei žala turtui atsirado dėl nusidevėjimo, amortizacijos ar erozijos. ,,ERGO Lietuva“ nedraudžiamuoju įvykiu taip pat laiko trečiųjųasmenų reikalavimas pareikštas arba nagrinėjamas Jungtinių Amerikos Valstijų ar Kanados teritorijoje.

3. Lyginant UAB „Ergo Lietuva“ ir UAB „PZU Lietuva“ draudimo išmokas ir jų šmokėjimo tvarkagalime matyti nemažai skirtumu. Draudimo išmokos UAB „Ergo Lietuva“ mokamos tik pinigais ir draudimo išmoka asmeniui turi būti išmokėta ne vėliau kaip per 30 (trisdešimt) dienų nuo tos dienos, kai draudikas arba kompetentinga valstybės institucija pripažino pareigą mokėti draudimo išmokąir draudikui buvo pateikti visi draudiminio įvykio faktą bei draudimo išmokos dydį patvirtinantys dokumentai. Tačiau UAB „PZU Lietuva“ draudimo išmoka mokama tik nustačius draudžiamojo įvykio faktą. Dėl draudžiamojo įvykio išmokant visą draudimo sumą, iš mokėtinos draudimo išmokos išskaičiuojamos visos nesumokėtos draudimo įmokos, neatsižvelgiant į jų mokėjimo terminus. Todėl siūlytume rinktis UAB „Ergo Lietuva“ siūlomą civilimės asmens atsakomybės draudimą.

Literatūros sąrašas.

http://ergo.lt/files/ergo%20taisykles%20asmens%20ca%20025.pdf

http://www.ergo.lt/lt/pages/privatiems/asmens-draudimas

http://www.pzu.lt/verslo-klientams/civilines-atsakomybes-draudimas/bendrosios-civilines-atsakomybes-draudimas/aprasymas/

Leave a Comment