Dividendų politika ir nepaskirstytas pelnas Turinys
Dividendų politika ir nepaskirstytas pelnas 1Dividendų išmokėjimo koeficientas 2Dividendai kaip pasyvusis likutis 3Pasyvus dividendų vaidmuo 4Argumentai aktyviojo vaidmens dividendų politikos naudai 5Finansinis signalizavimas 8Išvadų pateikimas 9Dividendų išmokėjimo nustatymo valdymo kriterijai 10Firmos lėšų poreikis 10Likvidumas 11Skolintų lėšų panaudojimo galimybė 11Informacijos vertės įvertinimas 12Kontrolė 12Obligacijų naudojimui taikomi apribojimai arba sutartys dėl paskolos12Galutiniai pastebėjimai 13Dividendų stabilumas 13Stabilumo įvertinimas 14Planiniai dividendų išmokėjimo rodikliai 15Reguliarūs ir papildomi dividendai 15
MSDB Visais laikais dauguma korporacijų savo finansinės veiklos viltissieja su reinvestuojamuoju pelnu, kuris kartu yra ir jų veiklos finansavimošaltinis. Finansinis dividendų išmokėjimo koeficientas, t.y. pelno,išmokamo akcininkams, procentas mažina refinansuojamo pelno dydį, osprendimas apie dividendų išmokėjimą yra kartu ir finansavimo sprendimas.Dividendų išmokėjimo koeficientas yra pagrindinis firmos dividendųpolitikos aspektas, kuris gali daryti didelę įtaką akcininkų firmos veiklosvertinimui. Dividendų politika apima ir dividendų stabilumą bei kitusfaktorius, darančius poveikį dividendų išmokėjimui, taip pat dividendųišmokėjimą akcijomis, akcijų skaldymą bei išpirkimą. Visa tai dabar busaptarta.
Dividendų išmokėjimo koeficientas
Ar gali asmeninių dividendų išmokėjimas įtakoti akcininkų gerovę? Jeitaip, tai kokia dividendų išmokėjimo koeficiento reikšmė maksimizuoja jųnaudą. Tarkime, kad verslo rizika yra vienoda. Norint atsakyti į ankščiaupateiktą klausimą, būtina peržiūrėti firmos dividendų politiką, o ypačfinansavimo sprendimus, sąlygojančius išskaičiavimus iš pelno. Iki tol, kolfirmos investicinių projektų rentabilumo lygis viršija reikiamą lygį,kompanija finansavimui naudos grynąjį pelną – investuos į vertybiniuspopierius su aukštu prioritetu, taip užsitikrindama savo kapitalo augimą.Jei šio pelno dalis po visų priimtų investicinių projektų finansavimo liekaneišnaudota, tai ji paskirstoma dividendų forma tarp akcininkų. (Kol kasnekreipiamas dėmesys į akcijų išpirkimą). Priešingu atveju dividendainemokami. Jei visų vertų dėmesio investicinių projektų bendra vertė viršijagrynojo pelno ir vertybinių popierių su aukštu prioritetu, užtikrinamu tuopelnu, dydį, tai firma finansuos tą trūkumą naujų akcijų ir vertybiniųpopierių su aukštu prioritetu išleidimo pagalba. Jei nagrinėjame dividendų politiką tik kaip finansavimo sprendimą,tai dividendų išmokėjimas atlieka pasyviojo likučio vaidmenį. Dividendųdydis keisis nuo periodo iki periodo priklausomai nuo firmai priimtinųinvesticinių projektų skaičiaus svyravimo. Jei firma turi daug galimybiųnaudingam lėšų investavimui, tai dividendų išmokėjimas turbūt bus lygusnuliui. Ir atvirkščiai, jei firma neturi galimybių naudingam lėšųinvestavimui, dividendų sudarys 100(. Bet kurioje situacijoje dividendųišmokėjimo reikšmingumas svyruos nuo 0 iki 1.
Dividendai kaip pasyvusis likutis
Siekiant įrodyti, kad dividendų politika – sprendimas investuotipriklauso nuo įmonės investavimo galimybių atnešamo pelno, paanalizuokimeE. J. Walter’io formulę. Tai vienas iš pirmųjų dividendų modelių, kuriopagrindu buvo sukurti vėlesni modeliai. Formulė atrodo taip:|[pic] |
, kur P – akcijos rinkos kaina; D – dividendai vienai akcijai; E – akcijos pelnas; r – investicijų rentabilumas; p – kapitalizacijos rinkos lygis.Tarkime, kad r = 24(, p = 20(, E = 4$ ir D = 2$. Tada akcijos rinkos kainayra lygi: P = [ 2 +(0.24 / 0.20) (4 – 2) ] / 0.20 = 22$ D keičiant tol, kol nebus pasiektamaksimali akcijos kaina. Pagal Walter’io formulę, kai r daugiau p, optimalirodiklio reikšmė turi būti lygi 0. Tada pavyzdyje: P = [ 0 +(0.24 / 0.20) (4 – 0) ] / 0.20 = 24$ Akcijos rinkos kaina pasiekia maksimalią reikšmę prie nuliniodividendų išmokėjimo. Analogiškai, jei r mažiau už p, optimalus dividendų
išmokėjimo koeficiento lygis lygus 100(. Tarkime, kad r = 0.16, p = 0.20, E= 4$, D = 2$. Akcijos rinkos vertė: P = [ 2 +(0.16 / 0.20) (4 – 2) ] / 0.20 = 18$Nors jeigu dividendų išmokėjimas = 100( P = [ 4 +(0.16 / 0.20) (4 – 4) ] / 0.20 = 20$ Tokiu būdu, akcijos rinkos kainą galima maksimalizuoti pelnopaskirstymo pagalba. Jei r = p, akcijos kaina tampa nejautri dividendųišmokėjimo rodikliui. Peržiūrint dividendus kaip pasyvųjį likutį, apsprendžiamą turimųnaudingų investicinių pasiūlymų, turima galvoje, kad investitoriams nėraskirtumo tarp įmonės dividendų išmokėjimo ir sukaupto nepaskirstyto pelno.Jeigu investiciniai projektai žada didesnį nei būtiną rentabilumo lygį,investitoriai gali būti palankesni kaupimo variantui. Jeigu laukiamas išinvesticijų pelnas lygus būtinam pelnui, tai investitorių požiūriu, neivienas variantas neturės pranašumo. Atvirkščiai, jei laukiamas investicinioprojekto pelnas nesudarys būtinojo rentabilumo lygio, tai investitoriaipasisakys už dividendų išmokėjimą. Jei įmonė, realizavusi investiciniusprojektus, gali gauti pelną, viršijantį rinkos kapitalizacijos lygį, taiinvestitoriai gali suteikti įmonei galimybę išleisti investiciniamstikslams tiek, kiek būtina visų projektų finansavimui. Antrajame pavyzdyjebūtinasis pelnas yra nejautrus dividendų išmokėjimo pasikeitimui. Galbūt,dividendai – tai daugiau nei laisvų sumų paskirstymo priemonė. Galdividendų politiką galima laikyti aktyviu, permainingu paskirstymu. Tam,kad atsakyti į šiuos klausimus, reikia labiau išsiaiškinti apie pasyviąjądividendų poziciją, t.y. apie tai, kad dividendų išmokėjimo rodikliopasikeitimas (prie nepasikeitusių investicinių galimybių) neturi įtakosakcininkams.Pasyvus dividendų vaidmuo
1961 m. išleistas straipsnis MM yra labiausiai argumentuotaspasyviojo dividendų vaidmens pagrindimas. Straipsnio autoriai teigia, kad,žinant konkrečius investicinius sprendimus, dividendų išmokėjimokoeficientas yra tik atskira viso paveikslo detalė. Rodiklis neįtakojaakcininkų. MM teigia, kad įmonės vertė nustatoma, remiantis jos aktyvųpelningumu arba jos investicine politika, ir kad, paskirstymo tarp pajamųir refinansuoto pelno būdas neturi įtakos.Dividendai lyginant su galutine verte. MM požiūriu, trūkumas yra tas, kaddividendų išmokėjimo poveikis akcininkams kompensuojamas kitomisfinansinėmis priemonėmis. Pirma aptarsime papildomų akcijų pardavimą kaipkaupimo alternatyvą. Po sprendimo investuoti įmonė turi nuspręsti, arpelnas bus skiriamas kaupimui, ar išmokėti dividendus ir parduoti naujasakcijas už sumą, lygią tiems dividendams, kad finansuoti investicijas. MMsiūlo, kad akcijos diskontuota vertė po finansavimo ir dividendų išmokėjimobūtų lygi rinkos kainai prieš dividendų išmokėjimą. Kitaip sakant, akcijosrinkos kainos kritimas, kurį sukelia vidinis finansavimas (kapitaloišplovimas), pilnai kompensuojamas dividendų išmokėjimu. Tokiu būdu galimateigti, kad akcininkui skirtumo tarp kaupimo ir dividendų nebėra. Dividendai yra pagrindinis akcijos įvertinimo kriterijus. Norsteigiama, kad akcijos rinkos kaina yra visų laukiamų ateityje dividendųišmokėjimo dabartiniu momentu vertė, tačiau dividendų išmokėjimo laikągalima įtakoti. Pagal pasyvaus vaidmens koncepciją būsimųjų dividendųdabartinė vertė lieka nepakitusi netgi tada, kai pagal įmonės dividendųpolitiką keičiamas išmokėjimo laikas. Nekalbant apie tai, kad dividendai,įskaitant ir likvidacinius dividendus, visai nėra išmokami, o minint tikįmonės rinkos vertę, paskaičiuotą vienai akcijai, galima teigti, kadišmokėjimo atidėjimas neturi jokios įtakos šiam įvertinimui. Vertės išlaikymas. Pasyviojo dividendų vaidmens koncepcija remiasi MMprielaida apie aiškiai apibrėžtas įmonės pajamas ir kitomis prielaidomis.Dviejų, visiškai identiškų visais atžvilgiais, išskyrus dividendinį pelną,įmonių akcijų rinkos kainos ir esamų dividendų suma bus vienoda. Taipatvirtina bendrosios vertės principas.
Investuotojai savo elgesiu gali įtakoti bet kokį korporacijosdividendų išmokėjimo variantą. Jeigu išmokėti dividendai pasirodė mažesninegu buvo tikėtasi, tai investuotojai gali parduoti dalį savo akcijų tam,kad gautų norimą pajamų dalį. Jei, atvirkščiai, dividendai buvo didesninegu tikėtasi, tai investuotojai gali juos išleisti naujų kompanijos akcijųįsigijimui. Reiškia, investuotojai patys priima sprendimus apie dividendus.Siekiant padidinti korporacijos sprendimų reikšmingumą, reikia, kadkorporacija atliktų tai, ko investuotojai patys negali padaryti. Kadangiinvestuotojai gali patys priimti sprendimus apie dividendus, kurie yrakorporacinių dividendų pakaitalai (esant ankščiau minėtom prielaidom),dividendų politika nebeturi svarbios reikšmės firmos veikloje. Taigi,galima teigti, kad dvi bet kokios dividendų politikos yra vienodai geros.Įmonė negali “sukurti” vertės keisdama dividendų srovės struktūrą:dividendai – nepaskirstytas pelnas. Šių abiejų dalių suma visada viena irta pati. Taip pat, kaip pyrago dalis nepasikeis, jeigu jis bus supjaustytasį gabaliukus.Argumentai aktyviojo vaidmens dividendų politikos naudai
Daugybė argumentų, pavyzdžiui, kad aktyvusis dividendų vaidmuopasireiškia esant neapibrėžtom sąlygom, buvo pasakyta pasisakant prieš šiąpolitiką. Kitaip sakant, investuotojams nėra tas pats, ar jie gauna savopelną dividendais, ar akcijų kurso kilimo forma. Galima tai aptarti, esantneapibrėžtom sąlygom. Pirmenybė dividendams. Kai kurie investuotojai rinkoje gali teiktipirmenybę dividendų atnešamam pelnui, o ne kitiems pelno iš įdėto kapitalogavimo būdams. Galbūt, dividendų gavimas suteikia jiems apibrėžtumojausmą. Būtų galima teigti, kad, jei dividendai priklauso einamojo pelnoįvairovei, o perspektyva gauti pelną iš kapitalo yra gana tolima,kompanijų, mokančių dividendus, investuotojus neapibrėžtumo problema mažiaujaudina nei nemokančių kompanijų investuotojus. Jei investitoriai teikiapirmenybę ankstesniam neapibrėžtumo išsprendimui, tai jie bus pasiruošę,esant kitom vienodom sąlygom, sumokėti žymiai didesnę sumą už akcijas,suteikiančias teises gauti didesnį einamąjį dividendą. Jei investuotojaitikrai patys gali priimti sprendimus apie dividendus toks pirmenybėssuteikimas atrodo nelogiškas. Tačiau šis argumentas yra patvirtintasdaugybės pavyzdžių iš praktikos. Galbūt, investuotojai patys labiau norinepriiminėti sprendimų apie dividendus, o gauti “realų pelną” iškompanijos. Investuotojo apmokestinimas. Mokesčių įvedimas turi didelę reikšmę.Jeigu mokesčių suma fizinių asmenų gaunamam pelnui mažesnė negu mokestis uždividendų atnešamą pelną, tai jau gaunasi pasipelnymas. Nors 1986 m.priimtas mokesčių įstatymas suvienodino mokesčius, kapitalo atnešamo pelnomokesčio rinkimas atidedamas iki realaus akcijų pardavimo momento. Kaiįmonė, vietoj to, kad išmokėtų dividendus, kaupia pelną, akcininkas įgaunateisę pasirinkti mokesčių mokėjimo laiką. Pelno mokesčio galima išvengti,jei vertybiniai popieriai bus paleisti (padovanoti) labdaringiems tikslamsarba jeigu jų savininkas numiršta. Tačiau kai kuriose valstijose didesnimokesčiai uždedami pelnui, gaunamam iš kapitalo, nei pelnui iš dividendų.Todėl dažnai efektyvi (šiuo momentu) mokesčių suma pelnui iš kapitalo yramažesnė nei dividendų pelnui, nors skelbiama federalinė suma yra vienoda.Reiškia, kad esant vienodam akcijų, iš kurių bus mokami dividendai, rizikoslygiui, būtina užtikrinti daug didesnį laukiamą pelną iki mokesčių mokėjimonegu akcijų, už kurias dividendai nemokami. Remiantis šiuo teiginiu, kuodidesnis akcijų pelnas (esant vienodom sąlygom), tuo labiau reikalingasdidesnis pelno lygis iki mokesčių mokėjimo. Tačiau šie du minėti investuotojų pelno gavimo būdai nebūtinaiapmokestinami panašiai. Instituciniai investuotojai, pavyzdžiui,
pensijiniai fondai, nemoka mokesčių už kapitalo bei dividendų atnešamąpelną. Kalbant apie korporacinius investuotojus, dividendai, kuriuos mokaviena kompanija kitai, apmokestinami ne daugiau negu pelnas iš kapitalo.Pavyzdžiui, Laurel Corporation valdo 100 Hardy Corporation akcijų. HardyCorporation moka 1$ dividendų už akciją. 80( dividendų pelno sumos nebusapmokestinama. Kitaip sakant, Laurel Corporation moka federaliniusmokesčius tik nuo 20$ dividendinio pelno. Bendra mokesčių suma šiuo atvejubus mažesnė, nei tuo atveju, kai Hardy Corporation akcijos už 100$ ir visata suma apmokestinama pagal pelno iš kapitalo tarifą. Atitinkamai kaikuriems korporaciniams investuotojams gali būti patraukli einamųjųišmokėjimų sistema. Labai greitai didėja institucinių investuotojų,priklausančių privilegijuotam apmokestinimui. Šių investuotojų pelnai tiekiš kapitalo, tiek iš dividendų neapmokestinami. Organizacijoms, kuriosnepriklauso licencijuojamam apmokestinimui, galima priskirti brokerių irdilerių firmas. Jų tiek kapitalo, tiek dividendų nešamas pelnasapmokestinamas kaip įprasta. Nepaisant visų išimčių, daugeliui investuotojųegzistuoja skirtumas tarp apmokestinamo dolerio iš dividendinio pelno beiiš kapitalo gaunamo pelno dolerio. Tačiau nėra viskas labai aišku. Jei investuotojai teiktų pirmenybędividendiniam išmokėjimams, korporacijos galėtų pakeisti dividendųišmokėjimo rodiklį, siekiant iš šios situacijos maksimaliai pasipelnyti.Tarkim, 2/5 viso investuotojų skaičiaus teikia pirmenybę nuliniam dividendųišmokėjimo koeficientui, 1/5 – 25( reikšmei, o likę 2/5 – dividendiniamišmokėjimui lygiam 50(. Jei dauguma kompanijų 25( pelno išmoka dividendųforma, tai žymiai padidės akcijų paklausa tų kompanijų, kurios nemokadividendų, ir kompanijų, mokančių 50( dydžio dividendus. Tarkime, kaddauguma kompanijų gaus informaciją apie laukiamą konjungtūros būseną irpakeis dividendų išmokėjimo rodiklius tam, kad padidinti akcijų vertę. Galųgale šių kompanijų veiksmai sumažins perviršytą paklausą iki nulio. Esantpusiausvyrai, korporacijų dividendų išmokėjimai atitiks įvairių dideliųinvestuotojų poreikius. Šiuo atveju nei viena kompanija negalės darytipoveikio savo akcijų vertei dividendų keitimo pagalba. Net apmokestinantdividendai netaps aktyvia priemone, darančia įtaką kompanijos vertei. Susidūrėme su neišsprendžiama situacija, kurioje mokesčių dydžiopoveikis dividendams nelabai akivaizdus. Galima būtų tikėtis, kad dideliųpelningumo akcijų paklausa išaugs, tačiau prieš tai reikia įvertinti kitusfaktorius, galinčius įtakoti dividendų išmokėjimą. Kaštai, susiję su vertybinių popierių paskirstymu (investavimu).Požiūris į kaip į pasyviąją finansinępriemonę pagrįstas idėja, kad, pagal investicinę politiką, įmonės išmokamoslėšos turi pasipildyti lėšomis, gaunamomis iš įmonės vidinių finansavimošaltinių. Paskirstymo (investavimo) kaštų įvedimas yra palankus įmonėssprendimo apie sukaupimų apimties padidinimo priėmimui. Dėlkaštų kiekvienam doleriui išmokamiems dividendams įmonė gauna įplaukų užmažiausiai kaip dolerio sumą iš vidinio finansavimo. Transakcijiniai kaštai ir vertybinių popierių dalijimas.Transakciniai kaštai, susiję su vertybinių popierių pardavimu, apribojaarbitražines operacijas taip, kaip ir įsiskolinimo operacijas. Akcininkai,norintys padidinti savo einamąjį pelną, turi sumokėti brokerinei komisijaiuž dalies savo akcijų pardavimą jei išmokami dividendai nepakankamiužtikrinti piniginių lėšų poreikį. Komisija, parduotų akcijų vertės, keičiasi atvirkščiai proporcingai sandėriodydžiui. Esant nedideliai apimčiai, brokerinė komisija gali būti ganadidelė (arba žymi, reikšminga, svari). Tada akcininkai, kurių lėšų poreikisviršija gaunamus dividendus, norėtų, kad kompanija mokėtų papildomusdividendus. Remiantis teiginiu, kad egzistuoja ideali kapitalo rinka,galima sakyti, kad vertybiniai popieriai gali būti dalinami kiek tik nori.Faktas, kad skaldymo riba tampa viena akcija, gali sąlygoti tam tikrusakcijų pardavimo dėl einamojo pelno gavimo nepatogumus. Tai irgi stabdoakcijų pardavimą. Iš kitos pusės, akcininkai, kurie nenori panaudoti gautųdividendų vartojimo reikmėms, būtina juos reinvestuoti. Transakcijiniųkaštų ir vertybinių popierių dalijimo problemos vėl tampa trukdymu, norsakcininkų interesai yra visiškai priešingi. Tokiu būdu, transakcijiniųkaštų ir vertybinių popierių dalijimo problemos tampa abipusiai aštrios irnegalima nuspręsti, kur link (dividedų mokėjimo ar kaupimo pusėn), įvedusšiuos trukdymus, nukryps akcininkų norai. Instituciniai apribojimai. Įstatymas apsprendžia paprastųjų akcijų,kurias gali įsigyti tam tikri institucinaliniai investuotojai. Šiųvertybinių popierių sąrašas dalinai priklauso nuo dividendų mokėjimoperiodo trukmės. Jei kompanija neišmoka dividendų arba nemokėjo jų jau ilgąlaikotarpį, tai jos akcijų kai kurie institucionaliniai investuotojainelaikys investicijų objektu. Iš kitos pusės, organizacijos kartais turi tam tikrus apribojimus dėlkapitalo, prieaugio panaudojimo. Taip pat dar yra draudimasdėl įsiskolinimo sumos likvidavimo. Kalbant apie paprastąsias akcijasbeneficiarijus turi teisę gauti dividendus iš akcijų, bet negali jųparduoti. Dėl šios sąlygos įgaliotasis asmuo, kuris investuoja, gali būtipriverstas atkreipti ypatingą dėmesį dividendiniam pelnui ir ieškotiakcijų, duodančių normalius dividendus. Tačiau abu aprašyti faktoriainedaro tokios jau reikšmingos įtakos dividendiniam pelnui, jie lemia tai,kad investuotojai labiau renkasi dividendus kaip alternatyvą kaupimui irpelno iš kapitalo gavimui.Finansinis signalizavimas
Šis faktorius skiriasi nuo kitų tuo, kad jis priklauso nuo finansinėsinformacijos rinkos netobulumo. Faktoriaus poveikio esmė firmos vertei yrasekanti. Teigiama, kad dividendai daro įtaką akcijų vertei, kadangi jie yrainformacijos nešėjai arba dar kitaip signalai, pranešantys apie firmosveiklą. Galima teigti, kad firmos, kurių rentabilumo augimo tendencijosprognozė yra palanki, gali norėti apie tai pranešti investuotojams. Vietojpaprasto pranešimo firma gali padidinti dividendus taip patvirtindamafaktą. Jei dividendų išmokėjimo planinis rodiklis yra stabilus jau ganailgą laikotarpį, po kurio prasideda pasikeitimai, tai investuotojaipamanyti, kad vadovybė signalizuoja apie laukiamus firmos rentabilumoaugimo tendencijos pasikeitimus. Tokio signalizavimo investuotojams esmėyra tokia: vadovybė ir direktorių taryba įsitikinę, kad firmos reikalai yradaug geresni nei tai atsispindi firmos akcijos vertėje. Attitinkamai akcijos vertė gali reaguoti į dividendų pakeitimą. Esmėtame, kad pelnas, nurodytas kompanijos ataskaitoje, gali būti neadekvatuskompanijos ekonominės veiklos rezultatams. Akcijos vertės pasikeitimaspriklausys nuo to, kiek informacija apie kompanijos ekonominės veiklosrezultatus (duomenys apie mokamus dividendus) skirsis nuo oficialiosinformacijos, pateiktos finansinėje ataskaitoje. Laikoma, kad investuotojainaudojasi dividendais kaip būsimos firmos veiklos indikatoriais; dividendaiparodo, kokie firmos vadovybės lūkesčiai.
Išvadų pateikimas
Kompanija turėtų siekti įgyvendinti tokią dividendų politiką, kurileistų maksimizuoti akcininkų gerovę. Kiekvienas sutiks, kad, jei kompanijaneturi pakankamai investavimo galimybių, ji turi paskirstyti atliekamaslėšas tarp savo akcininkų. Firma neprivalo išmokėti savo nepanaudotą lėšųlikutį kiekvieną kartą. Iš tikrųjų, ji norės stabilizuoti bendrą išmokamųdividendų kiekį. Tačiau per ilgą laikotarpį bendra grynojo pelno irvertybinių popierių, turinčių prioritetą ir aprūpintų savo kapitalo augimu,vertė bus atitinkama pelningų investicinių galimybių vertei. Firmosdividendų politika iš esmės bus likutinis sprendimas, kurį apsprendžiafirmai priimtinų finansinių galimybių vertė. Tam, kad mokėti didesnius dividendus, firma turi tikėti didesneakcininkų gerove. Empiriniai dividendų politikos tyrinėjimai labiausiaikoncentruojasi ties mokesčių ir finansinio signalizavimo įtaka. Gauti
rezultatai neleidžia pareikšti aiškios nuomonės apie tai, ar turi mokesčiaitokią įtaką dividendams, kad, norint pasiekti dar aukštesnį dividendų lygį,reikia dar didesnio pelno lygio iki mokesčių mokėjimo. Yra liudijimų apietokio efekto egzistavimą, tačiau nei vienam darbe nesutinkama su teigiamudividendų poveikiu tuo atžvilgiu, kad aiški pirmenybė dividendams viršijakompensuojamąjį diferencijuoto dividendų bei pelno iš kapitaloapmokestinimo poveikį. Poveikio efektas empiriškai lieka neišspręstas. Jeidividendų bei pelno iš kapitalo apmokestinimas lieka nepakitęs (taipnurodyta 1936 m. mokesčių įstatyme), tai bet koks „nevienodo pelno”efektas, kai galima daug didesnio akcijų dividendinio pelno išmokėjimo,siekiant užtikrinti žymiai didesnį pelno iki mokesčių mokėjimo lygį,būtinybė, bus labai sunkiai atskleidžiamas būsimųjų empirinių tyrinėjimų.Tuo tarpu, skirtingai nuo mokesčių poveikio tyrinėjimų rezultatų,finansinio signalizavimo poveikio tyrimų praktikoje rezultatai patvirtinateiginį apie dividendų paskelbimo efekto egzistavimą: dividendų augimą,pranašaujantį padidintą kompanijos nuosavo kapitalo pelningumo rodiklį.Tikriausiai, dividendai tikrai tampa kompanijos vadovubės informacijospernešėjai. Tam, kad daug didesnių negu pagal lėšų, liekančių po pelningųinvesticinių galimybių finansavimo, apimtis firmos dividendų išmokėjimasbūtų pagrįstas, rinkoje pirmenybę akcininkams turi turėti dividendai.Tačiau šią tendenciją paremia tik intitucionaliniai apribojimai ir kaikurių investuotojų pirmenybė. Kiti faktoriai susiję su neutraliu poveikiuarba kaupimu. Tikriausiai iš tikrųjų geriau žymiai didesnė vidutiniųdividendų vertė negu visiškas jų nemokėjimas. Tai gali būtiinstitucionalinių apribojimų arba signalinio efekto pasekmė. Šiaip čialieka dar daug neaiškumų. Kai kurie tyrinėtojai mano, kad net vidutiniaidividendai neturi įtakos kompanijos vertei. Tik nedaugelis mokslininkųpritaria tam, kad dividendai įtakoja akcijų vertę labiau didėjančiai negutą patį būtų galima pasiekti pasyviosios politikos pagalba. Daugumapritaria neutralaus ir neigiamo efekto egzistavimui. Tačiau, darantgalutines išvadas, reikia peržiūrėti kelis praktinius aspektus, į kuriuosreikia atsižvelgti priimant sprendimą apie kompanijos dividendų politikostendencijas.Dividendų išmokėjimo nustatymo valdymo kriterijai
Iki šiol buvo aptariami tik teoriniai dividendų politikos aspektai.Tačiau, formuojant dividendų politiką, kompanija atsižvelgia į daugybęįvairių kriterijų. Tuos kriterijus reikia susieti su dividendų išmokėjimuir firmos vertės teorija.
Firmos lėšų poreikis
Firmos finansinių poreikių įvertinimui paprastai naudojamos kasossąmatos ir išankstinės ataskaitos apie šaltinius bei lėšų panaudojimą(prognozės). Čia labai svarbu įvertinti firmos pinigines įplaukas,ilgalaikių investicijų prognozes, bet kokį galimą atsargų padidėjimą ardebitorinių įsiskolinimų dydį, planinį skolų sumažinimą ir visus kitusfaktorius, darančius įtaką kompanijos piniginėms atsargoms. Svarbiausianustatyti galimas lėšų įplaukas ir galimą jų stovį, jei dividendainesikeičia. Be galimų rezultatų aptarimo, reikia atsižvelgti ir į rizikosrodiklius, kad gautume visą išeinančių piniginių srautų diapazonoreikšmingumą. Remdamasi dividendų išmokėjimo teorija firma siekia nustatyti, arliks atsargoje lėšų po visų kompanijos poreikių patenkinimo, įskaitantpelningus investicinius projektus. Firma turi turi atlikti kelių metųprognozę, kad išlyginti netikėtus nukrypimus. Firmos sugebėjimas palaikytistabilų dividendų lygį turi būti gerai išanalizuotas dėl laukiamo būsimųjųpiniginių lėšų įplaukų paskirstymo. Šios analizės rezultatų pagrindukompanija gali nustatyti galimus būsimųjų lėšų likučius.
Likvidumas
Kompanijos likvidumas yra vienas iš pagrindinių kriterijų, padedančiųpriimti sprendimus dėl dividendų mokėjimo. Kadangi dividendai kartu yra
lėšų nutekėjimas, tai kuo didesnis kasinis likutis ir visas kompanijoslikvidumas, tuo didesnė jos galimybė dividendų išmokėjimui. Auganti iraukšto pelningumo kompanija gali būti ir nelikvidi, nes jos lėšos gali būtiįšaldytos pagrindiniuose fonduose ir grįžtamąsias lėšas. Tokios kompanijosvadovybė paprastai siekia palaikyti tam tikrą likvidumo atsargą tam, kadužtikrinti lankstumą ir apsaugą nuo netikrumo. Kompanija nelabai rizikuojasumažinti šią atsargą dėl didesnių dividendų išmokėjimo. Kompanijoslikvidumas nustatomas jos investicinių ir finansavimo sprendimų pagalba.Investiciniai sprendimai – tai sprendimai apie aktyvų padidinimo irkompanijos lėšų poreikio laipsnį; finansavimo sprendimai – lėšų,patenkinančių tą poreikį, šaltinio nustatymas.Skolintų lėšų panaudojimo galimybė
Likvidacinis likutis – tai ne vienintelis būdas lankstumoužtikrinimui ir apsaugai nuo netikrumų. Jei firma turi galimybę greitaigauti skolintų lėšų, tai ji gali būti pakankamai lanksčiai veikti. Tokiagalimybė pasireiškia įvairiomis formomis: susitarimas apie paskolossuteikimą su banku, greitas bankinis kreditas arba finansinio institutokredito suteikimas. Be to, lankstumas galimas ir kitu būdu. Jei turigalimybę išeiti į kapitalo rinka su savų obligacijų paketu. Kuo didesnė irautoritetingesnė kompanija, tuo jai lengviau įeiti į kapitalo rinką. Kuodidesnė firmos galimybė pritraukti kuo daugiau skolinamų lėšų, tuolanksčiau ji gali veikti it tuo didesnės jos galimybės dividendųišmokėjime. Jei yra priėjimas prie skolintų lėšų, tai vyriausybė galimažiau rūpintis dėl įtakos, kurią daro asmeninių dividendų išmokėjimasfirmos likvidumui.
Informacijos vertės įvertinimas
Kuo daugiau mes žinome apie dividendų įtaką kompanijos vertei, tuodidesnis tokios informacijos poreikis. Dauguma kompanijų seka kitų savošakos kompanijų dividendų rodiklius, ypač jei tos kompanijosmaždaug panašaus dydžio. Galbūt tai, kad retai viena iš daugelio panašiųkompanijų labai išsiskiria, neturi labai didelės reikšmės. Kompanija turimokėti įvertinti dividendinių išmokėjimų informacinį efektą. Ko tikisiinvestuotojai? Čia labai naudinga gali būti specialistų darbas suvertybiniais popieriais. Kompanija turi nuspręsti, kokią informaciją,liečiančią esančius dividendus, ji skleidžia ir kokią ji norėtų pateikti,jei dividendai pasikeistų. Dauguma panašių klausimų jau buvo aptartaankstesnėje dalyje.
Kontrolė
Jei kompanija moka didelius dividendus, tai po kiek laiko ji galisusidurti su kapitalo padidinimo, parduodant savo akcijas tam, kadfinansuoti pelningus investicinius projektus, būtinybe. Šiomis aplinkybėmiskontrolinis kompanijos akcijų paketas gal tapti išbarstytas, jeijo savininkai neturi galimybės arba nenori įsigyti naujų akcijų. Tieakcininkai gali suteikti pirmenybę žemam dividendų išmokėjimo lygiui irinvesticinių firmos poreikių finansavimui grynojo pelno sąskaita. Tokiadividendų politika nepagerins akcininkų gerovės, bet ji gali sutapti suinvestuotojų, kaip kontroliuojančio organo, interesiais. Tačiau kontrolė gali būti dviašmenis instrumentas. Jei kompanijąatidžiai seka konkurentai ar privatūs asmenys, tai jie gali pasinaudotimažais dividendais. Konkurentai gali atsisakyti tam, kad įtikintiakcininkus, kad kompanija nesuteikia jiems maksimalios naudos ir kad jie,konkurentai, tai galėtų padaryti. Bet kompanijos, kurios rizikuoja prarastisavo kontrolinį paketą, gali padidinti dividendų išmokėjimo rodiklį savųakcininkų naudai.
Obligacijų naudojimui taikomi apribojimai arba sutartys dėl paskolos
Obligacinio susitarimo arba sutarties dėl paskolos apsaugos sąlygosapima dividendų išmokėjimo apribojimus. Šiuos apribojimus skolintojasnaudoja tam, kad išsaugoti kompanijos galimybę aptarnauti įsiskolinimus.Paprastai nustatomas maksimalus pelningumo procentas. Veikiantis toks
apribojimas daro įtaką kompanijos dividendų politikai. Kartais kompanijosvadovybė pritaria dividendų skolintojų įvestam apribojimui, nes dėl šioapribojimo vadovybei nereikia teisintis prieš akcininkus dėl kaupimų pelnosąskaita. Ji gali remtis apribojimu.Galutiniai pastebėjimai
Eilinė kompanija, nustatydama optimalų dividendų išmokėjimą,analizuoja anksčiau minėtų faktorių visumą. Iš esmės, tie faktoriai nustatodividendų išmokėjimo ribas. Kai kompanija moka dividendus, viršijančius josatsargų likučius, reiškia, kad kompanijos vadovybė mano, kad toksišmokėjimas suteiks naudą akcininkams. Tačiau problema ta, kad nėra šiosproblemos sprendimo patvirtinančios empirinės informacijos ir pagrindiniųaiškių apibendrinimų. Nepakankama ilgalaikio prognozavimo dėl tam tikrosdividendų politikos įtakos kompanijos vertei bazė apsunkina dividendiniųsprendimų priėmimą dar labiau nei sprendimų apie finansavimą priėmimą. Kriterijų aptarimas leidžia kompanijai priimti tikslesnę pasyviąjądividendų strategiją. Aktyvi dividendų politika apima tokį elementą kaippasitikėjimas, nes ji reikalauja, kad dalis sukauptų dividendų būtųskiriama savo kapitalo finansavimui. Tokia strategija naudojama, esantneaiškioms situacijoms, kuriose dauguma mokslininkų nebetiki galimaakcininkams nauda. Nepaisant to, dauguma kompanijų teigia, kad dividendųišmokėjimas daro įtaką akcijos vertei, ir organizuoja savo veiklą, teikdamididelę reikšmę dividendų išmokėjimui.
Dividendų stabilumas
Investuotojus be procentinio dividendų išmokėjimo rodiklio domina irtokia dividendų charakteristika kaip stabilumas. Stabilumą mesįsivaizduojame kaip pastovų ryšį tarp dividendų svyravimo ir jųpasikeitimo, pageidaujama augančio, trendo linijos. Esant vienodom kitomsąlygom, akcijos kaina bus didesnė, jei ji užtikrina stabilių dividendųgavimą ilgą laikotarpį, nei kada ji suteikia teisę gauti fiksuotąkompanijos pelno procentą. Tarkime, kad kompanijos A dividendų išmokėjimorodiklis lygus 50( pelno. Kompanija išmoka šį procentą, nepaisydama savopelno cikliškumo. Kompanijos A dividendai pavaizduoti paveikslėlyje. Tuotarpu kompanija B gauna lygiai tokį patį pelną ir jos dividendų išmokėjimo rodiklis per ilgą laikotarpį lygus 50(, bet ši kompanija moka stabiliusdividendus, keisdama absoliutų išmokėjimų dydį tik atitinkamai keičiantistrendo pelnui. Kompanijos B dividendai pavaizduoti paveikslėlyje.
Bendra dividendų, išmokamų abiejų kompanijų, suma per ilgą laikotarpįvienoda, tačiau kompanijos B akcijų rinkos vertė gali būti didesnė neikompanijos A, esant vienodom aplinkybėm. Gali būti, kad investuotojai labaivertina dividendų stabilumą ir premijos išmokėjimą kompanijai – emitentui.Bendra kompanijos B dividendų politika bus tiek geresnė nei kompanijos Apolitika, kiek investuotojai labiau įvertins kompanijos dividendųstabilumą.[pic] Kompanijos B dividendų politika apima ne tik realausdividendų išmokėjimo procentą, bet ir dividendų mokėjimo būdą. Vietoj to,kad keisti dividendus, pasikeitus pelno normai, kompanija B didinadividendus tik tada, kai yra įsitikinusi, kad ji galės įvykdyti visusprisiimtus įsipareigojimus.
Stabilumo įvertinimas
Investuotojai gali norėti mokėti premiją už stabilius dividendus dėldividendų informacinių savybių, investuotojų poreikio einamajam pelnui irtam tikrų teisinių procedūrų. Informacinis turinys. Kai mažėjant pelnui kompanija vis tiek mokatokius pat dividendus, fondų rinkoje į kompanijos akcijas žiūrima sudidesniu pasitikėjimu nei būtų buvę žiūrima, jei kompanija būtų sumažinusidividendus. Stabilūs dividendai rodo, kad vadovybės lūkesčiai kompanijosatžvilgiu yra daug didesni nei galima pamanyti, remiantis pelno sumažėjimoduomenimis. Taip vadovybė gali paveikti būsimus investuotojus,pasinaudodama dividendų informaciškumu. Tačiau kompanijos vadovybė negaliamžinai apgaudinėti rinkos. Jei pastebimas ilgalaikis pelno sumažėjimas,
tai stabilūs dividendai negali sudaryti stabilumo iliuzijos. Einamojo pelno gavimo siekimas. Dar vienas faktorius, galintisteigiamai veikti dividendų stabilumą. Investuotojai, siekiantys gautinuolatinį pelną, pasirinks kompaniją, mokančią stabilius dividendus: netjei abiejų kompanijų planuojamas toks pat pelnas ir toks pat ilgalaikisdividendų išmokėjimo rodiklis. Tačiau investuotojai visada gali parduotidalį savų akcijų tam, kad gauti pelną tada, kai išmokami dividendainepakankami einamųjų poreikių patenkinimui. Daugelis investuotojų nenoriaiišskaido savo kapitalą. Kai kompanija sumažina dividendus, pelnas yranedidelis, tai ir akcijos vertė rinkoje krenta. Tačiau apibendrinant galimateigti, kad investuotojai teigiamai žiūri į stabilius dividendus, nepaisantto, kad jie visada gali parduoti dalį akcijų papildomui pelnui gauti. Teisiniai kriterijai. Iš teisinės pusės stabilūs dividendai taip patgali būti vertinami teigiamai, ypač kai kuriems institucionaliniamsinvestuotojams gaunant leidimą įsigyti akcijų. Įvairūs vyriausybiniaiorganai išduoda vertybinių popierių, į kuriuos gali savo lėšas investuotipensijiniai fondai, taupomieji bankai, įgalioti asmenys, draudimokompanijos ir kai kurie kiti, rejestrus. Tam, kad kompanijos vertybiniaipopieriai patektų į šiuos sąrašus, jos akcijos turi duoti nuoaltinius(nepertraukiamus) dividendus. Išmokėjimų nutraukimas arba žymus dividendųsumažinimas gali sąlygoti kompanijos išbraukimą iš šių oficialių sąrašų. Argumentai, kad stabilūs dividendai daro teigiamą įtaką akcijosrinkos kainai, yra tik spėliojimai. Nepakankamas empirinių duomenų kiekisneleidžia visko išsiaiškinti. Nors atskirų rūšių akcijų tyrinėjimaipatvirtina tai, kad stabilūs dividendai palaiko akcijų rinkos kainą, kaipelnas sumažėja, tačiau visapusiški tyrimai nebuvo atlikti. Tačiau daugumakompanijų siekia stabilių dividendų mokėjimo , nes tikima, kad stabilūsdividendai teigiamai veikia firmos vertę.Planiniai dividendų išmokėjimo rodikliai
Nepaskirstytas pelnas (retained earnings) – pelnas, liekantis podividendų išmokėjimo.Dauguma kompanijų nustato ilgalaikius planinius dividendų išmokėjimorodiklius. J. Lintner’is teigia, kad dividendai reaguoja į pelnopasikeitimus. Kai pelnas auga ir pasiekia tam tikrą lygį, kompanijapadidina dividendus tik tada, kai ji galės palaikyti esantį pelno augimą.Kompanija taip pat nenoriai mažina bendrą asmeninių dividendinių išmokėjimųkiekį. Šie faktoriai paaiškina tarp dividendų ir pelno pasikeitimų buvimą.Šis pasimato, kai augant grynajam pelnui auga dividendai. Veiklosaktyvumui sumažėjus, grynojo pelno lygis sumažėja. Coleman Company pavyzdys iliustruoja planinio dividendų išmokėjimorodiklio ir stabilų dividendų panaudojimą. Coleman gamina kempingų, prekessportiniams laivams ir detales kondicionieriams bei centriniam šildymui.Verslas yra cikliškas, jam būdinga šuoliuojantis (nuolat besikeičiantis)pelnas, bet kompanija nuolat moka stabilius ar net didesnius dividendus.Kompanija padidina dividendus, kai vadovybė ir direktorių tarybaįsitikinusi, kad kompanija gali išlaikyti tą patį pelno lygį. Kompanijospelnas ir dividendai vienai akcijai pavaizduoti pavekslėlyje.
Reguliarūs ir papildomi dividendai
Dar vienas būdas, klestint kompanijai, jos piniginėms lėšomspaskirstyti – paskelbimas apie papildomų dividendų išmokėjimą.[pic]