Turinys
ĮVADAS…………………………………………………………….………………………………………………………21. Darbuotojų saugos struktūrosįmonėse………………………………………………………………………..32. Instrukcijų rengimas ir tvirtinimas. Instrukcijųapskaita………………………………………………..33. Instruktavimas, mokymas ir atestavimas darbuotojų saugos ir sveikatosklausimais…………74. Saugos ir sveikatos reikalavimai darbo priemonėms ir darbuotojųaprūpinimas jomis……..95. Reikalavimai darbo vietoms ir jųįrengimas………………………………………………………….……116. Profesinės rizikos vertinimasįmonėje……………………………………………………………………….127. Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimas irapskaita…………………………………………………………13
IŠVADOS…………………………………………………………………………………………………………………18LITERATŪRA………………………………………………………………………………………………………….19
ĮVADAS
Kiekvieno žmogaus teisė – turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbosąlygas. Nelaimingi atsitikimai darbe, profesinės ligos, netinkamos darbosąlygos daro fizinę, moralinę ir ekonominę žalą žmonėms, įmonėms irvalstybei. Darbdavio pareiga užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą, o taipriklauso nuo jo žinių apie darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbosantykius reglamentuojančius teisės aktus, darbuotojų saugos ir sveikatostarnybų bei komitetų steigimo, jų efektyvios veiklos. Darbuotojų saugos ir sveikatos politika turi būti pagrįsta šiaisprincipais: ➢ darbuotojų gyvybės, sveikatos ir darbingumo išsaugojimo prioritetu, palyginus su darbo arba gamybos rezultatais, ➢ darbdavių ir darbuotojų pareiga vykdyti darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimus, trišaliu valstybės, darbdavių ir darbuotojų organizacijų bendradarbiavimu darbuotojų saugos ir sveikatos srityje, darbuotojų saugos ir sveikatos mokslo plėtojimu, ekonominių priemonių, skatinančių saugių ir nekenksmingų darbo sąlygų darbuotojams sudarymą, taikymu, darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų rengimo, nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų priežasčių tyrimo vienodos tvarkos nustatymu, vienoda valstybine darbuotojų saugos ir sveikatos kontrole. Šiame darbe remiantis Lietuvos Respublikos įstatymais, LR Vyriausybėsnutarimais ir kitais norminiais aktais yra išdėstyta darbuotojų saugos irsveikatos organizavimo tvarka įmonėje.
1. Darbuotojų saugos struktūros įmonėse
Darbuotojų sauga ir sveikata – visos prevencinės priemonės,skirtos darbuotojų darbingumui, sveikatai ir gyvybei darbe išsaugoti,kurios naudojamos ar planuojamos visuose įmonės veiklos etapuose, kaddarbuotojai būtų apsaugoti nuo profesinės rizikos arba ji būtų kiek įmanomasumažinta. Kiekvienam darbuotojui turi būti sudarytos tinkamos, saugios irsveikatai nekenksmingos darbo sąlygos, nustatytos Darbuotojų saugos irsveikatos įstatyme. Užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą privalodarbdavys. Atsižvelgdamas į įmonės dydį, pavojus darbuotojams, darbdavyssteigia įmonėje arba samdo darbuotojų saugos ir sveikatos atestuotątarnybą, arba šias funkcijas atlieka pats (1). Taigi įmonėje gali būtisteigiamos: Darbuotojų saugos ir sveikatos tarnyba (toliau – tarnyba). Tarnybosveiklą reglamentuoja Įmonių saugos darbe tarnybų pavyzdiniai nuostatai.Tarnyba sudaroma iš vieno ar daugiau įmonėje dirbančių saugos ir sveikatosspecialistų . Jeigu įmonėje tokių specialistų nėra, tarnybos funkcijas galiatlikti: • darbdavio samdoma tarnyba arba darbdavio samdomi vienas ar daugiau šios srities specialistų; • darbdavio paskirtas asmuo (asmenys) (įmonėse, kuriose dirba mažiau kaip 50 darbuotojų). Jeigu įmonėje tarnyba nesteigiama, jos funkcijų neatlieka samdoma organizacija ar paskirtas asmuo, tarnybos funkcijas atlieka pats darbdavys.Apie įsteigtą tarnybą darbdavys raštu praneša Valstybinei darboinspekcijai, užpildydamas specialią formą. Darbo medicinos tarnyba (medicinos punktas) (toliau – medicinospunktas). Medicinos punkto veiklą reglamentuoja Pavyzdiniai įmonių darbomedicinos tarnybų (medicinos punktų) nuostatai. Šie nuostatai nustatomedicinos punktų steigimo tvarką, funkcijas, darbuotojų teises, pareigas iratsakomybę.
2. Instrukcijų rengimas ir tvirtinimas. Instrukcijų apskaita.
Instrukcijos privalo būti parengtos ir turi įsigalioti priešpradedant eksploatuoti įmonę, jos padalinius, darbo priemones, priešįdiegiant naujus technologinius procesus ar pradedant darbus. Įmonėje turibūti rengiamos: ➢ įvadinė instrukcija (įvadinio instruktavimo); ➢ instruktavimo darbo vietoje instrukcijos. Instrukcijos rengiamos vadovaujantis Darbuotojų saugos ir sveikatosįstatymu, kitais darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktais, norminiaisdokumentais (taisyklėmis, nuostatais, normomis, Lietuvos standartais,reglamentais), darbo ir apsaugos priemonių techniniais dokumentais,atsižvelgiant į konkrečias darbo sąlygas, darbuotojų saugos ir sveikatospažeidimų, nelaimingų atsitikimų, avarijų, profesinių ligų analizėsduomenis, saugaus darbo organizavimo psichofiziologinius aspektus įmonėjebei kita turima informacija. Instruktavimo darbo vietoje instrukcijosrengiamos arba tam tikrų profesijų darbuotojams (šaltkalviams,šlifuotojams, mūrininkams, medienos gaminių mašinų operatoriams, miškokirtėjams, kasininkams, valytojams, laborantams ir pan.), arba darbams(remonto, montavimo, derinimo, bandymo, darbams aukštyje ir t.t.), arba
darbo priemonių naudojimui (šlifavimo staklių, kompiuterinės įrangos irt.t.). Kai naudojamiems darbo įrenginiams yra gamintojo parengtos naudojimoinstrukcijos, kurių laikymasis užtikrina darbuotojo saugą ir sveikatą,darbuotojas, naudojantis šį įrenginį, instruktuojamas pagal įrenginionaudojimo instrukciją. Šiais atvejais papildoma instrukcija rengiama, kaidarbuotojo darbo sąlygomis to nepakanka. Įmonės darbuotojų, kuriemsnerengiamos darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos, sąrašą sudarodarbdavys, suderinęs su Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriausviršininku Jei tokio sąrašo nėra, instrukcijos rengiamos visiemsdarbuotojams. Instrukcijas tvirtina darbdavys įsakymu, potvarkiu, kitutvarkomuoju dokumentu. Instrukcijos derinamos su įmonės darbuotojų saugosir sveikatos komitetu (jeigu jis įsteigtas) ar darbuotojų atstovu.Instrukcijose vartojami terminai ir apibrėžimai turi atitikti vartojamusteisės aktuose ir terminų žodynuose. Instrukcijų tekstas turi būti aiškus,reikalavimai – trumpi, konkretūs ir vienareikšmiai. Raidinius sutrumpinimusgalima vartoti, jeigu jie paaiškinami tekste. Instrukcijose neturi būtinuorodų į taisykles, normas bei kitus teisės aktus. Esant būtinybei, minėtųaktų reikalavimai išdėstomi instrukcijoje, tačiau jie turi būti pritaikytikonkrečiai darbo vietai bei realioms darbo sąlygoms. Visi instrukcijųpunktai yra vienodai privalomi darbuotojams, todėl nevartotini žodžiai,nusakantys reikalavimų svarbą („griežtai“, „ypač“, „būtinai“,„kategoriškai“, „besąlygiškai“ ir pan.), taip pat nekonkretūs,nevienareikšmiai, neapibrėžti pasakymai „per didelė įtampa“, „per didelėtemperatūra“, „patraukti saugiu atstumu“ „rekomenduojama“, „geriausiaibūtų“ ir pan.). (7) Įvadinės instrukcijos turinys: ▪ bendrosios žinios apie įmonę ir jos veiklos ypatumus; ▪ pavojai ar rizika, kurie egzistuoja įmonėje ir su kuriais gali susidurti darbuotojas; ▪ darbdavio pareigos ir teisės garantuojant darbuotojams saugias ir sveikas darbo sąlygas; ▪ darbuotojo teisės ir pareigos atliekant darbo sutartimi sulygtą darbą; ▪ darbuotojo pareigos ir veiksmai įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, avarijai, incidentui, kilus gaisrui (gelbėjimo, medicinos tarnybų iškvietimo tvarka, jų telefono numeriai, telefonų išdėstymo vietos); ▪ darbuotojų saugos ir sveikatos organizavimas įmonėje (saugos tarnybos, vidinė darbuotojų saugos ir sveikatos kontrolė, darbuotojų atstovai, medicininis aptarnavimas ir pan.); ▪ evakuacijos keliai, priešgaisrinės ir pirmosios pagalbos priemonės ir jų išdėstymo vietos; ▪ darbuotojo veiksmai darbo metu už įmonės ribų; ▪ kiti darbuotojui aktualūs su darbuotojų sauga ir sveikata įmonėje susiję klausimai. Instruktavimo darbo vietoje (profesinės) instrukcijos turinys : ▪ bendroji dalis; ▪ profesinės rizikos veiksniai, saugos priemonės nuo jų poveikio; ▪ darbuotojo veiksmai prieš darbo pradžią; ▪ darbuotojo veiksmai darbo metu; ▪ darbuotojo veiksmai avariniais (ypatingais) atvejais; ▪ darbuotojo veiksmai baigus darbą. Skyriuje „Bendroji dalis“ turi būti nurodyta: ▪ leidimo savarankiškai dirbti sąlygos (būtina kvalifikacija, kompetencija darbuotojų saugos ir sveikatos srityje, privalomi specialūs kvalifikaciniai pažymėjimai, elektrosaugos kvalifikacija, asmens medicininės knygelės ir pan.); ▪ darbo ir poilsio režimas; ▪ pranešimų apie nelaimingus atsitikimus, darbo ir darbų saugos priemonių gedimus, apie darbo metu pastebėtus trūkumus darbdaviui (padalinio vadovui), įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybai, darbuotojų atstovui tvarka; darbuotojo atsisakymo dirbti, esant nesaugiai darbo vietai, tvarka; ▪ asmens higienos reikalavimai; ▪ atsakomybė už šios instrukcijos nevykdymą. Skyriuje „Profesinės rizikos veiksniai. Saugos priemonės nuo jųpoveikio“ turi būti nurodyta: ▪ darbuotojui pavojingi, kenksmingi ir kiti rizikos veiksniai, esantys ar galintys pasireikšti jo darbo aplinkoje, jų galimas poveikis sveikatai; ▪ saugos priemonės (techninės, organizacinės, kolektyvinės, asmeninės), jų taikymo ir naudojimo tvarka, netinkamumo požymiai. Skyriuje „Darbuotojo veiksmai prieš darbo pradžią“ turi būtinurodyta: ▪ pamainos priėmimo tvarka (pasirašant, dalyvaujant padalinio ar darbų vadovui ir t.t.); ▪ darbo vietos ir asmeninių apsauginių priemonių paruošimo tvarka; ▪ naudojamų darbo ir darbų saugos priemonių, aptvarų, signalizacijos, blokuočių, įžeminimų, ventiliacijos, apšvietimo patikrinimo, ar tinkami darbui, tvarka; ▪ užduočių įforminimo atsižvelgiant į darbų pavojingumą ir kenksmingumą (paskyros ir leidimai, potvarkiai, nurodymai ir pan.) tvarka. Skyriuje „Darbuotojo veiksmai darbo metu“ turi būti nurodyta: ▪ saugūs darbo metodai, darbo ir darbų saugos priemonių naudojimo tvarka; ▪ saugaus medžiagų, pagalbinių gamybos priemonių naudojimo tvarka; ▪ darbo vietos priežiūra (švara, tvarka, praėjimų ir pravažiavimų saugos užtikrinimas, medžiagų, žaliavų, gaminių saugus sukrovimas, inventoriaus saugojimas, atliekų tvarkymas); ▪ saugos įtaisų būklė; ▪ reikalavimai dirbant šalia veikiančių elektros įrenginių, kėlimo ir transportavimo priemonių, potencialiai pavojingų įrenginių, sprogių, degių medžiagų ir pan.; ▪ draudimas be padalinio vadovo žinios patikėti ar užleisti savo darbo vietą, darbo priemones, pareigų vykdymą kitam asmeniui arba imtis darbų, nesusijusių su darbo užduoties vykdymu. Laikino pasitraukimo iš darbo vietos tvarka. Skyriuje „Darbuotojo veiksmai avariniais (ypatingais) atvejais“ turibūti nurodyta: ▪ darbuotojo veiksmai susidarius avarinei ar kitai ypatingai situacijai, įvykus incidentui, avarijai. Skyriuje „Darbuotojo veiksmai baigus darbą“ turi būti nurodyta: ▪ darbo priemonių išjungimo, sustabdymo, palikimo, valymo, tepimo ir pan. tvarka; ▪ darbo vietos sutvarkymo, jos perdavimo kitam darbuotojui tvarka (pasirašant, dalyvaujant vadovui ir pan.); ▪ atliekų pašalinimas; ▪ asmens higienos reikalavimai; ▪ patalpų uždarymo tvarka. (7)Instrukcijų apskaita. Kiekviena instrukcija (išskyrus įvadinę instrukciją)privalo turėti pavadinimą ir numerį, pvz., „Šaltkalvio saugos ir sveikatosinstrukcija Nr.1“. Profesijos pavadinimas profesinėje instrukcijoje turisutapti su profesijos pavadinimu darbuotojo darbo sutartyje ir supavadinimu Lietuvos profesijų klasifikatoriuje Kiekvienas instrukcijoslapas numeruojamas bei nurodomas bendras lapų skaičius. Darbuotojų saugosir sveikatos tarnyba patvirtintų instrukcijų kontrolinius egzemplioriusregistruoja įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų registravimožurnale. Surištų, užantspauduotų instrukcijų kontroliniai egzemplioriaisaugomi įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnyboje. Instrukcijųkopijos instruktuojamiesiems darbuotojams gali būti įteikiamospasirašytinai atskirame lape, pridedamame prie instrukcijos kontrolinioegzemplioriaus. Padalinio vadovas privalo turėti visų to padalinioprofesijų, darbų (darbo vietų) instrukcijų kopijų komplektą bei jų sąrašą.Padalinio vadovui išduodamos instrukcijos registruojamos įmonės darbuotojųsaugos ir sveikatos instrukcijų registravimo žurnale. Įmonėje saugomųinstrukcijų kontroliniai egzemplioriai turi būti valstybine kalba. Į kitaskalbas verstos instrukcijos taip pat turi būti darbdavio patvirtintos.(7)3. Instruktavimas, mokymas ir atestavimas darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais
Darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojas pradėtų dirbtiįmonėje, jeigu jis nemokytas ir (ar) neinstruktuotas saugiai dirbti. Darbuotojų instruktavimas. Įmonių darbuotojai saugos ir sveikatosdarbe klausimais turi būti instruktuojami pagal įmonėse patvirtintasdarbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas. Šias instrukcijas rengia irtvirtina darbdaviai, vadovaudamiesi Įmonės darbų saugos instrukcijųrengimo, tvirtinimo ir apskaitos taisyklėmis, technologinių procesų irdarbo priemonių techniniais dokumentais. Darbuotojų instruktavimasįforminamas instruktavimų registracijos žurnaluose, pasirašantinstruktuojamajam ir instruktuojančiajam. Privalomi darbuotojųinstruktavimai jų saugos ir sveikatos klausimais: • Įvadinis instruktavimas. Visi darbuotojai, sudarydami darbo sutartį, privalo išklausyti įvadinį instruktavimą, ir tai turi būti įforminta įvadinio instruktavimo registracijos žurnale. Instruktuoja darbdavys arba jo įgaliotas asmuo, turintis atitinkamą pažymėjimą. Įvadinio instruktavimo metu darbuotojai taip pat supažindinami su vidaus tvarkos taisyklėmis, kolektyvinės sutarties susitarimais, žinotinais darbuotojui. Įvadinio instruktavimo registravimo žurnalas saugomas įmonėje 75 metus po paskutinio įrašo. • Pirminis instruktavimas darbo vietoje. Darbuotojai, gaminantys produkciją, teikiantys paslaugas, dirbantys su medžiagomis, žaliavomis, įrankiais, įranga arba kurių darbas susijęs su kenksmingais bei pavojingais veiksniais, potencialiai pavojingais įrenginiais, privalo išklausyti pirminį instruktavimą darbo vietoje. Šis instruktavimas turi būti įformintas instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnale. Darbuotojus instruktuoja darbdavys arba padalinio vadovas, atestuotas darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais. Padalinio vadovą instruktuoti darbo vietoje neprivalu. Suderinęs su Valstybine darbo inspekcija, darbdavys gali sudaryti sąrašą profesijų, kurių darbuotojams neprivalus pirminis instruktavimas darbo vietoje. Instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnalas saugomas įmonėje 10 metų. • Periodinis instruktavimas darbo vietoje. Periodiškai instruktuojama ne rečiau kaip kartą per 12 mėnesių. Šis instruktavimas įforminamas tame pačiame instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnale. Periodinis instruktavimas atliekamas tokia pat tvarka, kaip ir pirminis instruktavimas darbo vietoje. • Papildomas instruktavimas darbo vietoje. Darbdavys arba jo įgaliotas asmuo privalo papildomai instruktuoti darbuotojus pasikeitus gamybos technologiniams procesams, patvirtinus naują darbuotojų saugos ir sveikatos instrukciją arba padarius pakeitimų esančioje, pakeitus darbo vietą ir kitais atvejais. Papildomas instruktavimas įforminamas
tame pačiame instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnale. • Specialusis instruktavimas darbo vietoje. Specialųjį instruktavimą privalo išklausyti darbuotojai, dirbantys pavojingus darbus (gamybos procesus). (6,7) Darbdavių mokymas ir atestavimas. Darbdavys, jo įgaliotas asmuo,prieš pradedant eksploatuoti įmonę (teikti paslaugas), o vėliau ne rečiaukaip kas 5 metai, turi būti atestuojami darbuotojų saugos ir sveikatosklausimais ir apie tai turi būti pranešta Valstybinei darbo inspekcijai.Darbdaviai, jų įgalioti asmenys mokomi darbuotojų saugos ir sveikatosmokymo institucijose arba atestavimui rengiasi savarankiškai. Teigiamaiįvertinus žinias, išduodamas programos baigimo pažymėjimas. Šis pažymėjimasgalioja 5 metus. Skiriamas naujas veikiančios įmonės vadovas turi būtiatestuotas darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais. Darbdavys, atestuotaskaip darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos specialistas, yra atleidžiamasnuo atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais. (6) Saugos darbe tarnybų specialistų mokymas ir atestavimas. Saugosdarbe tarnybų specialistai mokomi ir atestuojami kaip darbdaviai. (6) Padalinių vadovų atestavimas. Įmonės atskiro struktūriniopadalinio, esančio kitoje negu įmonė teritorijoje, vadovas darbuotojųsaugos ir sveikatos klausimais atestuojamas kaip darbdavys. (6)4. Saugos ir sveikatos reikalavimai darbo priemonėms ir darbuotojų aprūpinimas jomis
Leidžiama naudoti tik techniškai tvarkingas darbo priemones,atitinkančias darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimus.Minimalius darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus darbo priemonėmsnustato atitinkami darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktai. Privalomussaugos ir sveikatos reikalavimus atskirų darbo priemonių ar jų grupiųgamybai bei jų atitikties įvertinimo procedūroms nustato techniniaireglamentai ar kiti darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktai. Konkrečiosdarbo priemonės saugaus naudojimo reikalavimai, kurių privaloma laikytis,nustatomi darbo priemonės dokumentuose. Juos kartu su darbo priemoneprivalo pateikti gamintojas. Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūrostvarką nustato Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymas. Šiųįrenginių, kuriems privaloma speciali Vyriausybės įgaliotų ar nustatytatvarka akredituotų įmonių priežiūra, kategorijų sąrašą tvirtina Vyriausybė.Potencialiai pavojingų įrenginių nuolatinę privalomą priežiūrą vykdo jųsavininkai. Šių įrenginių privalomą nuolatinę priežiūrą pagal įrenginiosavininko ir juridinio asmens tarpusavio sutartis gali vykdyti juridiniaiasmenys, turintys teisės aktų nustatyta tvarka leidimą tokiai veiklai.Valstybinė darbo inspekcija, nustačiusi, kad darbo priemonė naudojamapažeidžiant darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų ar darbo priemonėstechniniuose dokumentuose nurodytus saugaus naudojimo reikalavimus, turiteisę įstatymų nustatyta tvarka sustabdyti jos naudojimą. Darbdavys,vadovaudamasis darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktais ir įvertinęsdarbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje, įrengia kolektyvines saugospriemones, nemokamai darbuotojams duoda asmenines apsaugos priemones.Kolektyvinių darbuotojų saugos ir sveikatos priemonių įrengimas darbovietose ir (ar) darbo patalpose numatomas darbo ar gamybos technologiniųprocesų projektavimo metu, įvertinant darbo ar gamybos procesuose numatomasnaudoti medžiagas, darbo priemones ir galimus rizikos veiksnius. Jeikolektyvinės apsaugos priemonės neužtikrina darbuotojų apsaugos nuo rizikosveiksnių, darbuotojams privalo būti išduotos asmeninės apsaugos priemonės.Asmeninės apsaugos priemonės turi būti pritaikytos darbui, patogios naudotiir neturi sudaryti papildomų pavojų darbuotojų saugai. Reikalavimusasmeninių apsaugos priemonių projektavimui, gamybai, jų atitiktiesįvertinimui nustato reglamentai, standartai, normos, kiti darbuotojų saugosir sveikatos teisės aktai. Darbdavys organizuoja asmeninių apsaugospriemonių laikymą, džiovinimą, skalbimą, valymą, taisymą, tikrinimą pagaltvarką, nustatytą konkrečios asmeninės apsaugos priemonės dokumentuose,kuriuos pateikia asmeninės apsaugos priemonės gamintojas kartu su priemone.Jeigu darbai yra susiję su užteršimu, darbuotojams nemokamai turi būtiduodamos asmens higienos priemonės (muilas,rankšluosčiai ir kita). Projektuojant darbo ar gamybos technologiniusprocesus, įvertinus cheminių medžiagų ar preparatų, kurie bus naudojamigamyboje, savybes, privalo būti numatytos kenksmingumo pašalinimopriemonės. Kai įmonėje pradedamos naudoti naujos cheminės medžiagos arpreparatai, darbdavys, vadovaudamasis cheminės medžiagos saugos duomenųlapo informacija apie pavojingas medžiagas ar preparatus, privalo išduotiatitinkamas asmenines apsaugos bei kenksmingumo pašalinimo priemones.
Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis nuostatus tvirtinaSocialinės apsaugos ir darbo ministerija. (2,3) Sveikatos priežiūros paslaugų organizavimas. Padalinio vadovas, okai jo nėra – darbdavio įgaliotas asmuo ar darbdaviui atstovaujantis asmuoprivalo organizuoti pirmosios medicinos pagalbos suteikimą darbuotojams ir,jeigu reikia, iškviesti greitąją medicinos pagalbą nelaimingų atsitikimųdarbe, ūmių susirgimų darbe atvejais. Padalinio vadovas, o kai jo nėra –darbdavio įgaliotas asmuo ar darbdaviui atstovaujantis asmuo privaloskubiai organizuoti darbuotojų, susirgusių darbo vietoje arba nukentėjusiųnuo traumų ar ūmių ligų, gabenimą į sveikatos priežiūros įstaigas, kainebūtina kviesti greitosios medicinos pagalbos arba kai dėl nenumatytųpriežasčių ar aplinkybių greitoji medicinos pagalba nesuteikiama. Įmoniųdarbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos, įmonių darbo medicinos punktaiatlieka sveikatos priežiūros funkcijas. Įmonės kolektyvinėje sutartyje galibūti numatyta teikti įmonės darbuotojams ir kitas sveikatos priežiūrospaslaugas. Įmonės padaliniuose gerai matomose vietose turi būti priemonės,reikalingos pirmajai medicinos pagalbai suteikti, nuorodos (ženklai), kuryra medicinos punktas, ir nurodytas greitosios medicinos pagalbostelefonas. Darbuotojai, kuriems yra pavojus susirgti užkrečiamąja liga,skiepijami darbdavio lėšomis. Darbuotojų, kurie skiepijami darbdaviolėšomis, profesijų ir pareigybių sąrašus tvirtina sveikatos apsaugosministras. (3) Asmenys, kurie darbe gali būti veikiami sveikatai kenksmingųveiksnių, privalo tikrintis sveikatą prieš įsidarbindami, o dirbdamitikrintis periodiškai. Profesijas ir darbus, kuriuos dirbant ir priimant įdarbą privaloma tikrintis sveikatą, tikrinimų dažnumą nustato Asmenų,dirbančių galimos profesinės rizikos sąlygomis (kenksmingų veiksniųpoveikyje ir pavojingą darbą) privalomo sveikatos tikrinimo tvarka.Periodiški sveikatos patikrinimai atliekami pagal įmonės darbuotojų, kurieprivalo pasitikrinti sveikatą, sveikatos tikrinimo grafiką. Darbuotojų,kuriems privaloma pasitikrinti sveikatą, sąrašą ir sveikatos tikrinimografiką, suderintą su teritoriniu visuomenės sveikatos centru, tvirtinadarbdavys. Darbuotojai su sveikatos tikrinimo grafiku supažindinamipasirašytinai. Darbdavys atsako už darbuotojų nukreipimą tikrintis sveikatąir nepasitikrinusiųjų priėmimą į darbą įstatymų nustatyta tvarka.Darbuotojas, atsisakęs nustatytu laiku pasitikrinti sveikatą, gali būtidarbdavio nušalinamas nuo darbo ir jam už tą laiką, kol pasitikrinssveikatą, nemokamas darbo užmokestis. Privalomus sveikatos tikrinimusatlieka pirminės sveikatos priežiūros įstaigos bendrosios praktikosgydytojas ar apylinkės terapeutas. Darbdavys, siųsdamas darbuotojątikrintis sveikatą, išduoda privalomojo sveikatos tikrinimo medicininępažymą (F 047/a) arba asmens medicininę knygelę (F 048/a).(2)5. Reikalavimai darbo vietoms ir jų įrengimas
Vadovaudamiesi Darbo vietų higieninio įvertinimo nuostatais,darbdaviai turėtų prisiminti, kad naujose ar rekonstruotose įmonėse (jųpadaliniuose), kai pakeičiama technologija, pradedami gaminti kitokiegaminiai, ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo naujos gamybos pradžios turibūti atliktas darbo vietų higieninis įvertinimas. Jį atlieka teritoriniųvisuomenės sveikatos centrų darbuotojai ar asmenys, turintys šios veikloslicenciją. Įmonėse, kuriose technologinis darbo procesas nesikeičia, darbovietų higieninis įvertinimas atliekamas kas 5 metai. Konkrečias įmonėsdarbo vietas higieniniam įvertinimui nustato darbdavys. Jeigu darbdaviuisunku parinkti darbo vietas higieniniam įvertinimui, jis gali pasitelktidarbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos arba darbo medicinos tarnybos(medicinos punkto) specialistus.Įmonių vadovai, vadovaudamiesi Pavojingųdarbų (gamybos procesų) sąrašu, ir atsižvelgdami į konkretų darbų pobūdįbei sąlygas, privalo sudaryti ir patvirtinti įmonėse atliekamų pavojingųdarbų (gamybos procesų) sąrašus. Sudarytus atliekamų pavojingų darbų(gamybos procesų) sąrašus būtina suderinti su Valstybine darbo inspekcija(arba jos teritoriniu skyriumi), o tuomet patvirtinti. Kiekvieną darbuotojądarbo vietoje supa erdvės dalis, kurioje gali veikti įvairaus pobūdžioveiksniai (fizikiniai, cheminiai, biologiniai, psichofiziologiniai). Šieveiksniai vadinami darbo aplinkos veiksniais. Darbo aplinkos veiksniaidarbo vietoje negali viršyti Higieninėje kenksmingų darbo aplinkos veiksniųklasifikacijoje, pateiktų dydžių. Darbo vietos, taip pat patalpos, skirtosdarbuotojų higienos ar buitinėms reikmėms tenkinti, privalo atitiktiminimalius darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, pateiktusDarboviečių įrengimo bendruosiuose nuostatuose. (8) Įmonėse darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų nustatyta
tvarka įrengiamos poilsio, persirengimo, drabužių, avalynės, asmeniniųapsaugos priemonių laikymo patalpos arba vietos, sanitarinės bei asmenshigienos patalpos su prausyklomis, dušais, tualetais. Įmonėse, kuriosenaudojamos pavojingos medžiagos ar yra kitų sveikatai kenksmingų veiksnių,sanitarinės bei asmens higienos patalpos įrengiamos laikantis tokių patalpųįrengimo specialių reikalavimų. Tokių sanitarinių bei asmens higienospatalpų įrengimo reikalavimai nustatomi darbuotojų saugos ir sveikatosnorminiuose teisės aktuose, atsižvelgiant į darbo pobūdį, naudojamasmedžiagas, darbuotojų skaičių. Įmonės darbo medicinos punktai, maitinimopatalpos įmonėje įrengiami pagal tokių patalpų įrengimo reikalavimus,įvertinant darbo (technologinio proceso) pobūdį, darbuotojų skaičių. (8)6. Profesinės rizikos vertinimas įmonėje
Profesinė rizika (rizika) – pavojaus sveikatai ar gyvybei(traumos ar kitokio darbuotojo sveikatos pakenkimo) galimybė dėl kenksmingoir (ar) pavojingo darbo aplinkos veiksnio ar veiksnių poveikio; Rizikos vertinimas – esamo ar galimo rizikos veiksnių poveikiovertinimo procesas, kurio metu identifikuojama esama ar galima rizika,atliekami rizikos tyrimai, nustatoma rizika ir priimamas sprendimas, arrizika yra priimtina, ar nepriimtina; Įmonėje rizikos vertinimą organizuoja darbdavį atstovaujantisasmuo (įmonės vadovas) ar jo pavedimu darbdavio įgaliotas asmuo darbuotojųsaugai ir sveikatai (įmonės administracijos darbuotojas) prieš pradedantveiklą (projektuojant darbo patalpas, darbo vietas, technologiniusprocesus) arba pradėjus veiklą; darbuotojų saugos ir sveikatos teisėsaktais nustatytu rizikos ar atskirų rizikos veiksnių vertinimoperiodiškumu, taip pat įsigaliojus naujiems darbuotojų saugos ir sveikatosteisės aktams, jeigu jie nustato griežtesnius reikalavimus; pakeitustechnologinį procesą ar pradėjus naudoti naujas chemines ar kitaspavojingas chemines medžiagas ir preparatus, kancerogenus ir biologinesmedžiagas; įrengus kolektyvines apsaugos priemones ar atlikus tokiųapsaugos priemonių modernizavimą; įvykus įmonėje sunkiam ar mirtinamnelaimingam atsitikimui darbe arba lengvam nelaimingam atsitikimui darbe,kurį ištyrus buvo nustatyta, kad rizikos veiksnys galėjo būti sunkaus armirtino nelaimingo atsitikimo priežastis arba darbuotojui įtarus arnustačius profesinę ligą. Tokiais atvejais valstybinis darbo inspektorius,tirdamas nelaimingą atsitikimą darbe, ar profesinės ligos tyrimo komisija,tirianti profesinės ligos priežastis, atsižvelgdami į nelaimingo atsitikimodarbe ar profesinės ligos aplinkybes ir priežastis, pareikalauja nurodytulaiku atlikti rizikos vertinimą darbo vietoje ar kitoje įmonės vietoje;valstybiniam darbo inspektoriui nustačius įmonėje darbuotojų saugos irsveikatos teisės aktų reikalavimų pažeidimus ir įpareigojus darbdavįnustatytu laiku atlikti rizikos vertinimą. (5) Nustačius riziką ir priėmus sprendimą dėl rizikos priimtinumo arnepriimtinumo, įmonės vadovas ar darbdavio įgaliotas asmuo darbuotojųsaugai ir sveikatai paveda įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybaiužpildyti profesinės rizikos nustatymo kortelę. Profesinės rizikosnustatymo kortelių duomenys apibendrinami ir užpildomas Įmonės darbuotojųsaugos ir sveikatos būklės pasas, kurio tipinę formą tvirtina socialinėsapsaugos ir darbo ministras ir sveikatos apsaugos ministras. (5)
7. Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimas ir apskaita
Nelaimingi atsitikimai darbe, profesinės ligos. Visoms įmonėmsprivaloma vienoda nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų tyrimotvarka. Nelaimingi atsitikimai darbe ir nelaimingi atsitikimai pakeliui įdarbą ar iš darbo pagal jų pasekmes skirstomi į lengvus, sunkius, mirtinus: 1) lengvas nelaimingas atsitikimas darbe – įvykis, dėl kuriodarbuotojas patiria traumą ir netenka darbingumo nors vienai dienai irkuris nepriskiriamas sunkių nelaimingų atsitikimų darbe kategorijai; 2) sunkus nelaimingas atsitikimas darbe – įvykis, dėl kuriodarbuotojas patiria sveikatai ir (ar) gyvybei pavojingą traumą. Sunkiųtraumų klasifikacinius požymius tvirtina sveikatos apsaugos ministras; 3) nelaimingas atsitikimas darbe, sukėlęs darbuotojo mirtį (toliau –mirtinas nelaimingas atsitikimas darbe) – įvykis, dėl kurio darbuotojaspatiria sveikatai ir (ar) gyvybei pavojingą traumą ir dėl jos iš karto arpo kurio laiko miršta. Pagal nukentėjusiųjų skaičių nelaimingi atsitikimai darbe skirstomi įpavienius nelaimingus atsitikimus darbe, kai traumą patiria vienasdarbuotojas, ir grupinius nelaimingus atsitikimus darbe, kai traumą patiriadaugiau negu vienas darbuotojas. Pagal ryšį su darbu nelaimingi atsitikimai darbe skirstomi įsusijusius su darbu ir nesusijusius su darbu: 1) nelaimingas atsitikimas darbe, susijęs su darbu – įvykis, kurį
ištyrus nustatoma, kad jis įvyko atliekant darbo sutartimi sulygtą darbą arkitą darbdavio pavestą ar su darbdavio žinia atliekamą darbą arba vykstantį darbą ar iš darbo; 2) nelaimingas atsitikimas, nesusijęs su darbu – įvykis, kurį ištyrusnustatoma, kad nukentėjusysis patyrė traumą ar mirė: norėdamas nusižudytiar susižaloti; kai prieš jį buvo panaudotas smurtas, jeigu smurtoaplinkybės ir motyvai nesusiję su darbu; kai darė nusikalstamą veiką; kaisavavališkai (be darbdavio žinios) dirbo sau (savo interesais). Profesinės ligos skirstomos pagal pasireiškimo laiką ir požymius: 1) lėtinė profesinė liga – darbuotojo sveikatos sutrikimas, kurįsukėlė vienas ar daugiau kenksmingų veiksnių per tam tikrą darbo laiką; 2) ūmi profesinė liga – staigus darbuotojo sveikatos sutrikimas, kurįsukėlė trumpalaikis (vienkartinis arba per vieną darbo dieną) darboaplinkos pavojingas veiksnys (veiksniai), pasižymintis ūmiu poveikiu.(2,4) Pranešimai apie nelaimingus atsitikimus darbe, profesines ligas.Darbuotojas, nukentėjęs dėl nelaimingo atsitikimo darbe, ūmios profesinėsligos, asmuo, matęs įvykį arba jo pasekmes, privalo nedelsdamas apie taipranešti padalinio vadovui, darbdaviui, įmonės darbuotojų saugos irsveikatos tarnybai, jeigu jis pajėgia tai padaryti. Nelaimingų atsitikimųdarbe, dėl kurių nukentėjęs asmuo mirė, sunkių nelaimingų atsitikimų darbe,taip pat kai darbuotojas mirė dėl ligos, nesusijusios su darbu, atvejaisdarbdavys nedelsdamas privalo pranešti atitinkamos apylinkės prokuratūrai,Valstybinei darbo inspekcijai. Ūmių profesinių ligų, dėl kurių nukentėjęsasmuo mirė, atvejais darbdavys nedelsdamas privalo pranešti atitinkamosapylinkės prokuratūrai, Valstybinei darbo inspekcijai ir Visuomenėssveikatos priežiūros tarnybos teritorinei įstaigai. Lėtinę profesinę ligąįtaręs gydytojas ne vėliau kaip per 3 dienas apie tai raštu pranešaValstybinei darbo inspekcijai ir Valstybinės visuomenės sveikatospriežiūros tarnybos teritorinėms įstaigoms. Pranešimų apie nelaimingusatsitikimus darbe, profesines ligas ir jų registravimo tvarką nustatoatitinkamai Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatai,Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatai.(4) Nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų tyrimas. Visomsįmonėms privaloma vienoda nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligųtyrimo tvarka, nustatyta šio įstatymo ir Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimoir apskaitos nuostatų, Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų. Visinelaimingi atsitikimai darbe, profesinės ligos privalo būti ištirti, tyrimorezultatai surašyti nustatytos formos aktuose ir nustatyta tvarkaužregistruoti. Lengvus nelaimingus atsitikimus darbe tiria darbdavioįsakymu ar kitu tvarkomuoju dokumentu patvirtinta dvišalė komisija,sudaryta iš darbdavio ir darbuotojų atstovo (atstovų). Nelaimingoatsitikimo darbe tyrime gali dalyvauti pats nukentėjęs darbuotojas. Sunkiusnelaimingus atsitikimus darbe, mirtinus nelaimingus atsitikimus darbe tiriaValstybinė darbo inspekcija dalyvaujant darbdavio ir darbuotojų atstovui.Tirdama nelaimingą atsitikimą darbe, Valstybinė darbo inspekcija nustatonelaimingo atsitikimo darbe aplinkybes ir priežastis, pasiūlo priemonespanašių atsitikimų priežastims pašalinti. Nelaimingo atsitikimo darbetyrimui darbo inspektorius gali pasitelkti reikalingus specialistus arekspertus. Darbdavys sudaro sąlygas ir teikia nelaimingam atsitikimui darbetirti reikalingą informaciją. Darbo inspektoriaus surašytą ir pasirašytąnelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktą pasirašo tyrime dalyvavę asmenys.Darbo inspektorius nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktą įteikiadarbdaviui pasirašyti. Jei darbdavys ar darbuotojų atstovas nedalyvaujanelaimingo atsitikimo darbe tyrime, darbo inspektorius tiria nelaimingąatsitikimą darbe be suinteresuotos šalies atstovo (atstovų). Jei darbdavioar darbuotojų atstovas arba darbdavys nepasirašo nelaimingo atsitikimodarbe tyrimo akto ir raštu nepateikia darbo inspektoriui motyvuotosnepasirašymo priežasties, darbo inspektoriaus surašytas nelaimingoatsitikimo tyrimo aktas įsigalioja nuo jo surašymo dienos. Darboinspektoriaus surašytas nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktas kartu supriedais išsiunčiamas Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitosnuostatų nustatyta tvarka atitinkamoms institucijoms ir nukentėjusiajamarba jo šeimai. Valstybinės darbo inspekcijos atliktas nelaimingoatsitikimo darbe tyrimas ar sprendimai (išvados) dėl nelaimingo atsitikimodarbe aplinkybių ir (ar) priežasties (priežasčių) paties darbdavio,darbdavio ar darbuotojų atstovo pareiškimais gali būti skundžiamiNelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų nustatyta tvarka –vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui arba teismui. Pareiškimų dėlnelaimingų atsitikimų darbe nagrinėjimo tvarką Valstybinėje darboinspekcijoje nustato Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitosnuostatai. Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimas dėlpareiškimų, kuriuose skundžiami nelaimingų atsitikimų darbe tyrimas,aplinkybės ir (ar) priežastis (priežastys), gali būti įstatymų nustatytatvarka skundžiami teismui. Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo metunustačius, kad įvykis darbe nesusijęs su darbu, arba nustačius, kaddarbuojas mirė dėl ligos, nesusijusios su darbu, įvykio tyrimasnutraukiamas ir tyrimo medžiaga pateikiama atitinkamoms institucijomsNelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatuose nustatytatvarka. Nelaimingą atsitikimą darbe, dėl kurio mirė 3 ir daugiaudarbuotojų, tiria komisija, kurios pirmininkas – vyriausiasis valstybinisdarbo inspektorius, nariai – vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriauspavaduotojas, Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio (inspektavimo)skyriaus viršininkas ir šio skyriaus 2 darbo inspektoriai. Tyrime dalyvaujadarbdavio ir darbuotojų atstovai. Ar įmonėje dirbantis arba dirbęsdarbuotojas serga profesine liga, nustato gydytojas, turintis licencijąšiai veiklai, vadovaudamasis Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostataisir profesinių ligų sąrašu. Profesinės ligos priežastis tiria ir jospripažinimą profesine liga patvirtina profesinės ligos tyrimo komisija,kurios sudėtyje yra darbo inspektorius (komisijos pirmininkas), Visuomenėssveikatos priežiūros teritorinės įstaigos atstovas ir profesinę ligą įtaręsgydytojas. Tyrimas atliekamas vadovaujantis Profesinių ligų tyrimo irapskaitos nuostatais. Tyrime dalyvauja darbdavio ir darbuotojų atstovai.Komisijos pirmininkas tyrimui gali pasitelkti atitinkamų specialistų arekspertų. Darbdavys sudaro sąlygas ir teikia tyrimui reikalingąinformaciją. Komisijos surašytą profesinės ligos tyrimo aktą pasirašokomisijos nariai, darbdavio ir darbuotojų atstovai. Profesinės ligos tyrimoaktas įteikiamas pasirašytinai darbdaviui ir darbuotojui, kuriam buvoįtariama ar patvirtinta profesinė liga, ir išsiunčiamas atitinkamomsinstitucijoms. Jei profesinę ligą tirianti komisija nustato, kad profesineiligai galėjo turėti įtakos darbas ankstesnėje darbovietėje, komisija,vadovaudamasi Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatais, tyrimąatlieka ankstesnėje įmonėje ar įmonėse. Komisijos, tyrusios profesinę ligą,sprendimus bei išvadas dėl profesinės ligos priežasčių, taip pat dėl tyrimotvarkos tyrime dalyvavę darbdavio ir darbuotojų atstovai gali apskųstiteismui arba Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatuose nustatytatvarka vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui. Ginčytinus klausimus,susijusius su profesinės ligos diagnozės nustatymu, sprendžia Centrinėdarbo medicinos ekspertų komisija. Jos nuostatus ir sudėtį tvirtinaSveikatos apsaugos ministerija. Pareiškėjai, nesutikę su Centrinės darbomedicinos ekspertų komisijos sprendimu, turi teisę kreiptis į teismą. Ūmiasprofesines ligas, dėl kurių mirė 3 ir daugiau darbuotojų, tiria komisija,kurios pirmininkas – vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius, nariai –Lietuvos Respublikos vyriausiojo gydytojo higienisto pavaduotojas,Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio (inspektavimo) skyriausviršininkas bei po vieną Valstybinės darbo inspekcijos ir Valstybinėsvisuomenės sveikatos priežiūros tarnybos teritorinės įstaigos atstovą.Tyrime dalyvauja darbdavio ir darbuotojų atstovai.Nelaimingų atsitikimųdarbe, profesinių ligų tyrimo metu Valstybinės darbo inspekcijos skirtosekspertizės, kurias atlieka ne valstybinės įstaigos, apmokamos Valstybineidarbo inspekcijai šiam tikslui skirtomis lėšomis.(4) Nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų tyrimo aktųsaugojimas ir apskaita. Jei įvyko nelaimingas atsitikimas reikia užpildytišiuos dokumentus: • Nelaimingo atsitikimo darbe aktas N-1 • Nelaimingo atsitikimo kelyje aktas N-2 • Pranešimas apie nelaimingą atsitikimą • Pažyma apie traumos sunkumą • Pranešimas apie nelaimingo atsitikimo darbe socialinius ekonominius padarinius • Darbo inspektoriaus (dvišalės komisijos) pranešimas apie tiriamą nelaimingą atsitikimą • Rekomenduojamas prie nelaimingų atsitikimų tyrimo aktų pridėtinų dokumentų sąrašasNelaimingų atsitikimų darbe tyrimo aktai įteikiami nukentėjusiamdarbuotojui arba jo interesams atstovaujančiam asmeniui, darbdaviui,Valstybinei darbo inspekcijai, draudimo įstaigai, kurioje nukentėjusysisapdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų. Sunkių irmirtinių nelaimingų atsitikimų darbe atvejais Valstybinė darbo inspekcijanelaimingo atsitikimo darbe tyrimo medžiagą perduoda prokuratūrai.Profesinių ligų tyrimo aktai įteikiami nukentėjusiam darbuotojui arba jointeresams atstovaujančiam asmeniui, darbdaviui, Valstybinei darboinspekcijai ir Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybosteritorinei įstaigai, draudimo įstaigai, kurioje nukentėjusysis apdraustasnuo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų. Visų ištirtų nelaimingųatsitikimų darbe tyrimo aktai, taip pat profesinių ligų tyrimo aktairegistruojami ir įtraukiami į apskaitą Valstybinėje darbo inspekcijojeatitinkamai Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų,Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų nustatyta tvarka. Profesinėsligos taip pat registruojamos Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūrostarnybos teritorinėje įstaigoje, Valstybiniame profesinių ligų registreProfesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų bei Valstybinio profesiniųligų registro nuostatų nustatyta tvarka. Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimoaktai ir tyrimo medžiaga, profesinių ligų tyrimo aktai ir tyrimo medžiagasaugomi įmonėje, kur įvyko nelaimingas atsitikimas ar buvo užregistruotaprofesinė liga, ir Valstybinėje darbo inspekcijoje vadovaujantis Lietuvosarchyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytaisdokumentų saugojimo terminais. Visi nelaimingi atsitikimai darbe irprofesinės ligos įmonėje registruojami atitinkamai Nelaimingų atsitikimųdarbe tyrimo ir apskaitos nuostatų, Profesinių ligų tyrimo ir apskaitosnuostatų nustatyta tvarka.(4)IŠVADOS
Darbuotojo teisę turėti saugias ir sveikas darbo sąlygas garantuojaLietuvos Respublikos Konstitucija ir kiti šiame darbe aptarti darbuotojųsaugos ir sveikatos norminiai teisės aktai bei įstatymai. Saugias irsveikas darbo sąlygas darbuotojams privalo sudaryti darbdaviai. Dėl saugiųir sveikų darbo sąlygų sudarymo darbuotojas turi teisę kreiptis įdarbuotojų atstovą ar kitą darbdavio įgaliotą asmenį, įmonės saugos irsveikatos komitetą, Valstybinę darbo inspekciją ar kitas valstybėsinstitucijas teikdamas pasiūlymus ar reikalaudamas, kad būtų sudarytossaugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos. Kiekvienam darbuotojui privalo būti sudarytos saugios ir sveikosdarbo sąlygos, neatsižvelgiant į įmonės veiklos rūšį, darbo sutarties rūšį,darbuotojų skaičių, įmonės rentabilumą, darbo vietą, darbo aplinką, darbopobūdį, darbo dienos ar darbo pamainos trukmę, darbuotojo pilietybę, rasę,tautybę, lytį, seksualinę orientaciją, amžių, socialinę kilmę, politiniusar religinius įsitikinimus. Įstatymų nustatytos darbuotojų saugos ir sveikatos garantijostaikomos taip pat ir valstybės bei savivaldybių institucijų ar įstaigųvalstybės tarnautojams.
LITERATŪRA
1. LR Darbo kodeksas. Priėmė LR Seimas 2002 06 04 Nr. IX-926 .2. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas. Priėmė LR Seimas 2003 07 01Nr. IX-I672.3. Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis nuostatai.Patvirtinta Lietuvos Respublikos Socialinės ir darbo ministerijos 1998-04-20 Įsakymu nr. 77.4. LR Vyriausybės nutarimas Dėl nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo irapskaitos nuostatų patvirtinimo 2004 09 02 Nr. 1118. 5. LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir LR Sveikatos apsaugosministro įsakymas Dėl profesinės rizikos nuostatų patvirtinimo 2003 10 16Nr. AI-159/V-612.6. LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir LR Sveikatos apsaugosministro įsakymas Dėl mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatosklausimais bendrųjų nuostatų patvirtinimo 2003 12 31 Nr.A 1-223/V-792.7. LR Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įsakymas Dėl darbuotojųsaugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarkospatvirtinimo 2002 12 05 Nr.282.8. LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir LR Sveikatos apsaugosministro įsakymas Dėl darboviečių įrengimo bendrųjų nuostatų patvirtinimo1998 m. gegužės 5 d. Nr. 85/233.