darbuotojų saugos ir sveikatos organizavimas įmonėje

……………………………………………….19

Įvadas

Kiekvieno žmogaus teisė – turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas. Nelaimingi atsitikimai darbe, profesinės ligos, netinkamos darbo sąlygos daro fizinę, moralinę ir ekonominę žalą žmonėms, įmonėms ir valstybei. Darbdavio pareiga užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą, o tai priklauso nuo jo žinių apie darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančius teisės aktus, darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų bei komitetų steigimo, jų efektyvios veiklos.

Darbuotojų saugos ir sveikatos politika turi būti pagrįsta šiais principais:

➢ darbuotojų gyvybės, sveikatos ir darbingumo išsaugojimo prioritetu, palyginus su darbo arba gamybos rezultatais,

➢ darbdavių ir darbuotojų pareiga vykdyti darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimus, trišaliu valstybės, darbdavių ir darbuotojų organizacijų bendradarbiavimu darbuotojų saugos ir sveikatos srityje, darbuotojų saugos ir sveikatos mokslo plėtojimu, ekonominių priemonių, skatinančių saugių ir nekenksmingų darbo sąlygų darbuotojams sudarymą, taikymu, darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų rengimo, nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų priežasčių tyrimo vienodos tvarkos nustatymu, vienoda valstybine darbuotojų saugos ir sveikatos kontrole.

Šiame darbe remiantis Lietuvos Respublikos įstatymais, LR Vyriausybės nutarimais ir kitais norminiais aktais yra išdėstyta darbuotojų saugos ir sveikatos organizavimo tvarka įmonėje.

1. Darbuotojų saugos struktūros įmonėse

Darbuotojų sauga ir sveikata – visos prevencinės priemonės, skirtos darbuotojų darbingumui, sveikatai ir gyvybei darbe išsaugoti, kurios naudojamos ar planuojamos visuose įmonės veiklos etapuose, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo profesinės rizikos arba ji būtų kiek įmanoma sumažinta. Kiekvienam darbuotojui turi būti sudarytos tinkamos, saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos, nustatytos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme. Užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą privalo darbdavys. Atsižvelgdamas į įmonės dydį, pavojus darbuotojams, darbdavys steigia įmonėje arba samdo darbuotojų saugos ir sveikatos atestuotą tarnybą, arba šias funkcijas atlieka pats (1). Taigi įmonėje gali būti steigiamos:

Darbuotojų saugos ir sveikatos tarnyba (toliau – tarnyba). Tarnybos veiklą reglamentuoja Įmonių saugos darbe tarnybų pavyzdiniai nuostatai.

Tarnyba sudaroma iš vieno ar daugiau įmonėje dirbančių saugos ir sveikatos specialistų . Jeigu įmonėje tokių specialistų nėra, tarnybos funkcijas gali atlikti:

• darbdavio samdoma tarnyba arba darbdavio samdomi vienas ar daugiau šios srities specialistų;

• darbdavio paskirtas asmuo (asmenys) (įmonėse, kuriose dirba mažiau kaip 50 darbuotojų). Jeigu įmonėje tarnyba nesteigiama, jos funkcijų neatlieka samdoma organizacija ar paskirtas asmuo, tarnybos funkcijas atlieka pats darbdavys.

Apie įsteigtą tarnybą darbdavys raštu praneša Valstybinei darbo inspekcijai, užpildydamas specialią formą.

Darbo medicinos tarnyba (medicinos punktas) (toliau – medicinos punktas). Medicinos punkto veiklą reglamentuoja Pavyzdiniai įmonių darbo medicinos tarnybų (medicinos punktų) nuostatai. Šie nuostatai nustato medicinos punktų steigimo tvarką, funkcijas, darbuotojų teises, pareigas ir atsakomybę.

2. Instrukcijų rengimas ir tvirtinimas. Instrukcijų apskaita

Instrukcijos privalo būti parengtos ir turi įsigalioti prieš pradedant eksploatuoti įmonę, jos padalinius, darbo priemones, prieš įdiegiant naujus technologinius procesus ar pradedant darbus. Įmonėje turi būti rengiamos:

➢ įvadinė instrukcija (įvadinio instruktavimo);

➢ instruktavimo darbo vietoje instrukcijos.

Instrukcijos rengiamos vadovaujantis Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu, kitais darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktais, norminiais dokumentais (taisyklėmis, nuostatais, normomis, Lietuvos standartais, reglamentais), darbo ir apsaugos priemonių techniniais dokumentais, atsižvelgiant į konkrečias darbo sąlygas, darbuotojų saugos ir sveikatos pažeidimų, nelaimingų atsitikimų, avarijų, profesinių ligų analizės duomenis, saugaus darbo organizavimo psichofiziologinius aspektus įmonėje bei kita turima informacija.

Instruktavimo darbo vietoje instrukcijos rengiamos arba tam tikrų profesijų darbuotojams (šaltkalviams, šlifuotojams, mūrininkams, medienos gaminių mašinų operatoriams, miško kirtėjams, kasininkams, valytojams, laborantams ir pan.), arba darbams (remonto, montavimo, derinimo, bandymo, darbams aukštyje ir t.t.), arba darbo priemonių naudojimui (šlifavimo staklių, kompiuterinės įrangos ir t.t.).

Kai naudojamiems darbo įrenginiams yra gamintojo parengtos naudojimo instrukcijos, kurių laikymasis užtikrina darbuotojo saugą ir sveikatą, darbuotojas, naudojantis šį įrenginį, instruktuojamas pagal įrenginio naudojimo instrukciją. Šiais atvejais papildoma instrukcija rengiama, kai darbuotojo darbo sąlygomis to nepakanka.

Įmonės darbuotojų, kuriems nerengiamos darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos, sąrašą sudaro darbdavys, suderinęs su Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus viršininku Jei tokio sąrašo nėra, instrukcijos rengiamos visiems darbuotojams. Instrukcijas tvirtina darbdavys įsakymu, potvarkiu, kitu tvarkomuoju dokumentu. Instrukcijos derinamos su įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komitetu (jeigu jis įsteigtas) ar darbuotojų atstovu.

Instrukcijose vartojami terminai ir apibrėžimai turi atitikti vartojamus teisės aktuose ir terminų žodynuose. Instrukcijų tekstas turi būti aiškus, reikalavimai – trumpi, konkretūs ir vienareikšmiai. Raidinius sutrumpinimus galima vartoti, jeigu jie paaiškinami tekste. Instrukcijose neturi būti nuorodų į taisykles, normas bei kitus teisės aktus.

Esant būtinybei, minėtų aktų reikalavimai išdėstomi instrukcijoje, tačiau jie turi būti pritaikyti konkrečiai darbo vietai bei realioms darbo sąlygoms.

Visi instrukcijų punktai yra vienodai privalomi darbuotojams, todėl nevartotini žodžiai, nusakantys reikalavimų svarbą („griežtai“, „ypač“, „būtinai“, „kategoriškai“, „besąlygiškai“ ir pan.), taip pat nekonkretūs, nevienareikšmiai, neapibrėžti pasakymai „per didelė įtampa“, „per didelė temperatūra“, „patraukti saugiu atstumu“ „rekomenduojama“, „geriausiai būtų“ ir pan.). (7)

Įvadinės instrukcijos turinys:

▪ bendrosios žinios apie įmonę ir jos veiklos ypatumus;

▪ pavojai ar rizika, kurie egzistuoja įmonėje ir su kuriais gali susidurti darbuotojas;

▪ darbdavio pareigos ir teisės garantuojant darbuotojams saugias ir sveikas darbo sąlygas;

▪ darbuotojo teisės ir pareigos atliekant darbo sutartimi sulygtą darbą;

▪ darbuotojo pareigos ir veiksmai įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, avarijai, incidentui, kilus gaisrui (gelbėjimo, medicinos tarnybų iškvietimo tvarka, jų telefono numeriai, telefonų išdėstymo vietos);

▪ darbuotojų saugos ir sveikatos organizavimas įmonėje (saugos tarnybos, vidinė darbuotojų saugos ir sveikatos kontrolė, darbuotojų atstovai, medicininis aptarnavimas ir pan.);

▪ evakuacijos keliai, priešgaisrinės ir pirmosios pagalbos priemonės ir jų išdėstymo vietos;

▪ darbuotojo veiksmai darbo metu už įmonės ribų;

▪ kiti darbuotojui aktualūs su darbuotojų sauga ir sveikata įmonėje susiję klausimai.

Instruktavimo darbo vietoje (profesinės) instrukcijos turinys :

▪ bendroji dalis;

▪ profesinės rizikos veiksniai, saugos priemonės nuo jų poveikio;

▪ darbuotojo veiksmai prieš darbo pradžią;

▪ darbuotojo veiksmai darbo metu;

▪ darbuotojo veiksmai avariniais (ypatingais) atvejais;

▪ darbuotojo veiksmai baigus darbą.

Skyriuje „Bendroji dalis“ turi būti nurodyta:

▪ leidimo savarankiškai dirbti sąlygos (būtina kvalifikacija, kompetencija darbuotojų saugos ir sveikatos srityje, privalomi specialūs kvalifikaciniai pažymėjimai, elektrosaugos kvalifikacija, asmens medicininės knygelės ir pan.);

▪ darbo ir poilsio režimas;

▪ pranešimų apie nelaimingus atsitikimus, darbo ir darbų saugos priemonių gedimus, apie darbo metu pastebėtus trūkumus darbdaviui (padalinio vadovui), įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybai, darbuotojų atstovui tvarka; darbuotojo atsisakymo dirbti, esant nesaugiai darbo vietai, tvarka;

▪ asmens higienos reikalavimai;

▪ atsakomybė už šios instrukcijos nevykdymą.

Skyriuje „Profesinės rizikos veiksniai. Saugos priemonės nuo jų poveikio“ turi būti nurodyta:

▪ darbuotojui pavojingi, kenksmingi ir kiti rizikos veiksniai, esantys ar galintys pasireikšti jo darbo aplinkoje, jų galimas poveikis sveikatai;

▪ saugos priemonės (techninės, organizacinės, kolektyvinės, asmeninės), jų taikymo ir naudojimo tvarka, netinkamumo požymiai.

Skyriuje „Darbuotojo veiksmai prieš darbo pradžią“ turi būti nurodyta:

▪ pamainos priėmimo tvarka (pasirašant, dalyvaujant padalinio ar darbų vadovui ir t.t.);

▪ darbo vietos ir asmeninių apsauginių priemonių paruošimo tvarka;

▪ naudojamų darbo ir darbų saugos priemonių, aptvarų, signalizacijos, blokuočių, įžeminimų, ventiliacijos, apšvietimo patikrinimo, ar tinkami darbui, tvarka;

▪ užduočių įforminimo atsižvelgiant į darbų pavojingumą ir kenksmingumą (paskyros ir leidimai, potvarkiai, nurodymai ir pan.)

tvarka.

Skyriuje „Darbuotojo veiksmai darbo metu“ turi būti nurodyta:

▪ saugūs darbo metodai, darbo ir darbų saugos priemonių naudojimo tvarka;

▪ saugaus medžiagų, pagalbinių gamybos priemonių naudojimo tvarka;

▪ darbo vietos priežiūra (švara, tvarka, praėjimų ir pravažiavimų saugos užtikrinimas, medžiagų, žaliavų, gaminių saugus sukrovimas, inventoriaus saugojimas, atliekų tvarkymas);

▪ saugos įtaisų būklė;

▪ reikalavimai dirbant šalia veikiančių elektros įrenginių, kėlimo ir transportavimo priemonių, potencialiai pavojingų įrenginių, sprogių, degių medžiagų ir pan.;

▪ draudimas be padalinio vadovo žinios patikėti ar užleisti savo darbo vietą, darbo priemones, pareigų vykdymą kitam asmeniui arba imtis darbų, nesusijusių su darbo užduoties vykdymu. Laikino pasitraukimo iš darbo vietos tvarka.

Skyriuje „Darbuotojo veiksmai avariniais (ypatingais) atvejais“ turi būti nurodyta:

▪ darbuotojo veiksmai susidarius avarinei ar kitai ypatingai situacijai, įvykus incidentui, avarijai.

Skyriuje „Darbuotojo veiksmai baigus darbą“ turi būti nurodyta:

▪ darbo priemonių išjungimo, sustabdymo, palikimo, valymo, tepimo ir pan. tvarka;

▪ darbo vietos sutvarkymo, jos perdavimo kitam darbuotojui tvarka (pasirašant, dalyvaujant vadovui ir pan.);

▪ atliekų pašalinimas;

▪ asmens higienos reikalavimai;

▪ patalpų uždarymo tvarka. (7)

Instrukcijų apskaita. Kiekviena instrukcija (išskyrus įvadinę instrukciją)

privalo turėti pavadinimą ir numerį, pvz., „Šaltkalvio saugos ir sveikatos instrukcija Nr.1“. Profesijos pavadinimas profesinėje instrukcijoje turi sutapti su profesijos pavadinimu darbuotojo darbo sutartyje ir su pavadinimu Lietuvos profesijų klasifikatoriuje Kiekvienas instrukcijos lapas numeruojamas bei nurodomas bendras lapų skaičius.

Darbuotojų saugos ir sveikatos tarnyba patvirtintų instrukcijų kontrolinius egzempliorius registruoja įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų registravimo žurnale. Surištų, užantspauduotų instrukcijų kontroliniai egzemplioriai saugomi įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnyboje.

Instrukcijų kopijos instruktuojamiesiems darbuotojams gali būti įteikiamos pasirašytinai atskirame lape, pridedamame prie instrukcijos kontrolinio egzemplioriaus. Padalinio vadovas privalo turėti visų to padalinio profesijų, darbų (darbo vietų) instrukcijų kopijų komplektą bei jų sąrašą.

Padalinio vadovui išduodamos instrukcijos registruojamos įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų registravimo žurnale. Įmonėje saugomų instrukcijų kontroliniai egzemplioriai turi būti valstybine kalba. Į kitas kalbas verstos instrukcijos taip pat turi būti darbdavio patvirtintos.(7)

3. Instruktavimas, mokymas ir atestavimas darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais

Darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojas pradėtų dirbti įmonėje, jeigu jis nemokytas ir (ar) neinstruktuotas saugiai dirbti.

Darbuotojų instruktavimas. Įmonių darbuotojai saugos ir sveikatos darbe klausimais turi būti instruktuojami pagal įmonėse patvirtintas darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas. Šias instrukcijas rengia ir tvirtina darbdaviai, vadovaudamiesi Įmonės darbų saugos instrukcijų rengimo, tvirtinimo ir apskaitos taisyklėmis, technologinių procesų ir darbo priemonių techniniais dokumentais. Darbuotojų instruktavimas įforminamas instruktavimų registracijos žurnaluose, pasirašant instruktuojamajam ir instruktuojančiajam. Privalomi darbuotojų instruktavimai jų saugos ir sveikatos klausimais:

• Įvadinis instruktavimas. Visi darbuotojai, sudarydami darbo sutartį, privalo išklausyti įvadinį instruktavimą, ir tai turi būti įforminta įvadinio instruktavimo registracijos žurnale. Instruktuoja darbdavys arba jo įgaliotas asmuo, turintis atitinkamą pažymėjimą. Įvadinio instruktavimo metu darbuotojai taip pat supažindinami su vidaus tvarkos taisyklėmis, kolektyvinės sutarties susitarimais, žinotinais darbuotojui. Įvadinio instruktavimo registravimo žurnalas saugomas įmonėje 75 metus po paskutinio įrašo.

• Pirminis instruktavimas darbo vietoje. Darbuotojai, gaminantys produkciją, teikiantys paslaugas, dirbantys su medžiagomis, žaliavomis, įrankiais, įranga arba kurių darbas susijęs su kenksmingais bei pavojingais veiksniais, potencialiai pavojingais įrenginiais, privalo išklausyti pirminį instruktavimą darbo vietoje.

Šis instruktavimas turi būti įformintas instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnale. Darbuotojus instruktuoja darbdavys arba padalinio vadovas, atestuotas darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais. Padalinio vadovą instruktuoti darbo vietoje neprivalu.

Suderinęs su Valstybine darbo inspekcija, darbdavys gali sudaryti sąrašą profesijų, kurių darbuotojams neprivalus pirminis instruktavimas darbo vietoje. Instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnalas saugomas įmonėje 10 metų.

• Periodinis instruktavimas darbo vietoje. Periodiškai instruktuojama ne rečiau kaip kartą per 12 mėnesių. Šis instruktavimas įforminamas tame pačiame instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnale. Periodinis instruktavimas atliekamas tokia pat tvarka, kaip ir pirminis instruktavimas darbo vietoje.

• Papildomas instruktavimas darbo vietoje. Darbdavys arba jo įgaliotas asmuo privalo papildomai instruktuoti darbuotojus pasikeitus gamybos technologiniams procesams, patvirtinus naują darbuotojų saugos ir sveikatos instrukciją arba padarius pakeitimų esančioje, pakeitus darbo vietą ir kitais atvejais. Papildomas instruktavimas įforminamas tame pačiame instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnale.

• Specialusis instruktavimas darbo vietoje. Specialųjį instruktavimą privalo išklausyti darbuotojai, dirbantys pavojingus darbus (gamybos procesus). (6,7)

Darbdavių mokymas ir atestavimas. Darbdavys, jo įgaliotas asmuo, prieš pradedant eksploatuoti įmonę (teikti paslaugas), o vėliau ne rečiau kaip kas 5 metai, turi būti atestuojami darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais ir apie tai turi būti pranešta Valstybinei darbo inspekcijai.

Darbdaviai, jų įgalioti asmenys mokomi darbuotojų saugos ir sveikatos mokymo institucijose arba atestavimui rengiasi savarankiškai. Teigiamai įvertinus žinias, išduodamas programos baigimo pažymėjimas. Šis pažymėjimas galioja 5 metus. Skiriamas naujas veikiančios įmonės vadovas turi būti atestuotas darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais. Darbdavys, atestuotas kaip darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos specialistas, yra atleidžiamas nuo atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais. (6)

Saugos darbe tarnybų specialistų mokymas ir atestavimas. Saugos darbe tarnybų specialistai mokomi ir atestuojami kaip darbdaviai. (6)

Padalinių vadovų atestavimas. Įmonės atskiro struktūrinio padalinio, esančio kitoje negu įmonė teritorijoje, vadovas darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais atestuojamas kaip darbdavys. (6)

4. Saugos ir sveikatos reikalavimai darbo priemonėms ir darbuotojų aprūpinimas jomis

Leidžiama naudoti tik techniškai tvarkingas darbo priemones, atitinkančias darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimus.

Minimalius darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus darbo priemonėms nustato atitinkami darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktai. Privalomus saugos ir sveikatos reikalavimus atskirų darbo priemonių ar jų grupių gamybai bei jų atitikties įvertinimo procedūroms nustato techniniai reglamentai ar kiti darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktai. Konkrečios darbo priemonės saugaus naudojimo reikalavimai, kurių privaloma laikytis, nustatomi darbo priemonės dokumentuose. Juos kartu su darbo priemone privalo pateikti gamintojas. Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros tvarką nustato Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymas. Šių įrenginių, kuriems privaloma speciali Vyriausybės įgaliotų ar nustatyta tvarka akredituotų įmonių priežiūra, kategorijų sąrašą tvirtina Vyriausybė.

Potencialiai pavojingų įrenginių nuolatinę privalomą priežiūrą vykdo jų savininkai. Šių įrenginių privalomą nuolatinę priežiūrą pagal įrenginio savininko ir juridinio asmens tarpusavio sutartis gali vykdyti juridiniai asmenys, turintys teisės aktų nustatyta tvarka leidimą tokiai veiklai.

Valstybinė darbo inspekcija, nustačiusi, kad darbo priemonė naudojama pažeidžiant darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų ar darbo priemonės techniniuose dokumentuose nurodytus saugaus naudojimo reikalavimus, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka sustabdyti jos naudojimą. Darbdavys, vadovaudamasis darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktais ir įvertinęs darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje, įrengia kolektyvines saugos priemones, nemokamai darbuotojams duoda asmenines apsaugos priemones.

Kolektyvinių darbuotojų saugos ir sveikatos priemonių įrengimas darbo vietose ir (ar) darbo patalpose numatomas darbo ar gamybos technologinių procesų projektavimo metu, įvertinant darbo ar gamybos procesuose numatomas naudoti medžiagas, darbo priemones ir galimus rizikos veiksnius. Jei kolektyvinės apsaugos priemonės neužtikrina darbuotojų apsaugos nuo rizikos veiksnių, darbuotojams privalo būti išduotos asmeninės apsaugos priemonės.

Asmeninės apsaugos priemonės turi būti pritaikytos darbui, patogios naudoti ir neturi sudaryti papildomų pavojų darbuotojų saugai. Reikalavimus asmeninių apsaugos priemonių projektavimui, gamybai, jų atitikties įvertinimui nustato reglamentai, standartai, normos, kiti darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktai. Darbdavys organizuoja asmeninių apsaugos priemonių laikymą, džiovinimą, skalbimą, valymą, taisymą, tikrinimą pagal tvarką, nustatytą konkrečios asmeninės apsaugos priemonės dokumentuose, kuriuos pateikia asmeninės apsaugos priemonės gamintojas kartu su priemone.

Jeigu darbai yra susiję su užteršimu, darbuotojams nemokamai turi būti duodamos asmens higienos priemonės (muilas, rankšluosčiai ir kita). Projektuojant darbo ar gamybos technologinius procesus, įvertinus cheminių medžiagų ar preparatų, kurie bus naudojami gamyboje, savybes, privalo būti numatytos kenksmingumo pašalinimo priemonės. Kai įmonėje pradedamos naudoti naujos cheminės medžiagos ar preparatai, darbdavys, vadovaudamasis cheminės medžiagos saugos duomenų lapo informacija apie pavojingas medžiagas ar preparatus, privalo išduoti atitinkamas asmenines apsaugos bei kenksmingumo pašalinimo priemones.

Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis nuostatus tvirtina

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. (2,3)

Sveikatos priežiūros paslaugų organizavimas. Padalinio vadovas, o kai jo nėra – darbdavio įgaliotas asmuo ar darbdaviui atstovaujantis asmuo privalo organizuoti pirmosios medicinos pagalbos suteikimą darbuotojams ir, jeigu reikia, iškviesti greitąją medicinos pagalbą nelaimingų atsitikimų darbe, ūmių susirgimų darbe atvejais. Padalinio vadovas, o kai jo nėra –

darbdavio įgaliotas asmuo ar darbdaviui atstovaujantis asmuo privalo skubiai organizuoti darbuotojų, susirgusių darbo vietoje arba nukentėjusių nuo traumų ar ūmių ligų, gabenimą į sveikatos priežiūros įstaigas, kai nebūtina kviesti greitosios medicinos pagalbos arba kai dėl nenumatytų priežasčių ar aplinkybių greitoji medicinos pagalba nesuteikiama.

Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos, įmonių darbo medicinos punktai atlieka sveikatos priežiūros funkcijas. Įmonės kolektyvinėje sutartyje gali būti numatyta teikti įmonės darbuotojams ir kitas sveikatos priežiūros paslaugas.

Įmonės padaliniuose gerai matomose vietose turi būti priemonės, reikalingos pirmajai medicinos pagalbai suteikti, nuorodos (ženklai), kur yra medicinos punktas, ir nurodytas greitosios medicinos pagalbos telefonas. Darbuotojai, kuriems yra pavojus susirgti užkrečiamąja liga, skiepijami darbdavio lėšomis. Darbuotojų, kurie skiepijami darbdavio lėšomis, profesijų ir pareigybių sąrašus tvirtina sveikatos apsaugos ministras. (3)

Asmenys, kurie darbe gali būti veikiami sveikatai kenksmingų veiksnių, privalo tikrintis sveikatą prieš įsidarbindami, o dirbdami tikrintis periodiškai. Profesijas ir darbus, kuriuos dirbant ir priimant į darbą privaloma tikrintis sveikatą, tikrinimų dažnumą nustato Asmenų, dirbančių galimos profesinės rizikos sąlygomis (kenksmingų veiksnių poveikyje ir pavojingą darbą) privalomo sveikatos tikrinimo tvarka.

Periodiški sveikatos patikrinimai atliekami pagal įmonės darbuotojų, kurie privalo pasitikrinti sveikatą, sveikatos tikrinimo grafiką. Darbuotojų, kuriems privaloma pasitikrinti sveikatą, sąrašą ir sveikatos tikrinimo grafiką, suderintą su teritoriniu visuomenės sveikatos centru, tvirtina darbdavys. Darbuotojai su sveikatos tikrinimo grafiku supažindinami pasirašytinai. Darbdavys atsako už darbuotojų nukreipimą tikrintis sveikatą ir nepasitikrinusiųjų priėmimą į darbą įstatymų nustatyta tvarka.

Darbuotojas, atsisakęs nustatytu laiku pasitikrinti sveikatą, gali būti darbdavio nušalinamas nuo darbo ir jam už tą laiką, kol pasitikrins sveikatą, nemokamas darbo užmokestis. Privalomus sveikatos tikrinimus atlieka pirminės sveikatos priežiūros įstaigos bendrosios praktikos gydytojas ar apylinkės terapeutas. Darbdavys, siųsdamas darbuotoją tikrintis sveikatą, išduoda privalomojo sveikatos tikrinimo medicininę pažymą (F 047/a) arba asmens medicininę knygelę (F 048/a).(2)

5. Reikalavimai darbo vietoms ir jų įrengimas

Vadovaudamiesi Darbo vietų higieninio įvertinimo nuostatais, darbdaviai turėtų prisiminti, kad naujose ar rekonstruotose įmonėse (jų padaliniuose), kai pakeičiama technologija, pradedami gaminti kitokie gaminiai, ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo naujos gamybos pradžios turi būti atliktas darbo vietų higieninis įvertinimas.

Jį atlieka teritorinių visuomenės sveikatos centrų darbuotojai ar asmenys, turintys šios veiklos licenciją. Įmonėse, kuriose technologinis darbo procesas nesikeičia, darbo vietų higieninis įvertinimas atliekamas kas 5 metai. Konkrečias įmonės darbo vietas higieniniam įvertinimui nustato darbdavys.

Jeigu darbdaviui sunku parinkti darbo vietas higieniniam įvertinimui, jis gali pasitelkti darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos arba darbo medicinos tarnybos (medicinos punkto) specialistus.Įmonių vadovai, vadovaudamiesi Pavojingų darbų (gamybos procesų) sąrašu, ir atsižvelgdami į konkretų darbų pobūdį bei sąlygas, privalo sudaryti ir patvirtinti įmonėse atliekamų pavojingų darbų (gamybos procesų) sąrašus.

Sudarytus atliekamų pavojingų darbų (gamybos procesų) sąrašus būtina suderinti su Valstybine darbo inspekcija (arba jos teritoriniu skyriumi), o tuomet patvirtinti. Kiekvieną darbuotoją darbo vietoje supa erdvės dalis, kurioje gali veikti įvairaus pobūdžio veiksniai (fizikiniai, cheminiai, biologiniai, psichofiziologiniai).

Šie veiksniai vadinami darbo aplinkos veiksniais. Darbo aplinkos veiksniai darbo vietoje negali viršyti Higieninėje kenksmingų darbo aplinkos veiksnių klasifikacijoje, pateiktų dydžių. Darbo vietos, taip pat patalpos, skirtos darbuotojų higienos ar buitinėms reikmėms tenkinti, privalo atitikti minimalius darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, pateiktus

Darboviečių įrengimo bendruosiuose nuostatuose. (8)

Įmonėse darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų nustatyta tvarka įrengiamos poilsio, persirengimo, drabužių, avalynės, asmeninių apsaugos priemonių laikymo patalpos arba vietos, sanitarinės bei asmens higienos patalpos su prausyklomis, dušais, tualetais. Įmonėse, kuriose naudojamos pavojingos medžiagos ar yra kitų sveikatai kenksmingų veiksnių, sanitarinės bei asmens higienos patalpos įrengiamos laikantis tokių patalpų įrengimo specialių reikalavimų. Tokių sanitarinių bei asmens higienos patalpų įrengimo reikalavimai nustatomi darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose, atsižvelgiant į darbo pobūdį, naudojamas medžiagas, darbuotojų skaičių. Įmonės darbo medicinos punktai, maitinimo patalpos įmonėje įrengiami pagal tokių patalpų įrengimo reikalavimus, įvertinant darbo (technologinio proceso) pobūdį, darbuotojų skaičių. (8)

6. Profesinės rizikos vertinimas įmonėje

Profesinė rizika (rizika) – pavojaus sveikatai ar gyvybei (traumos ar kitokio darbuotojo sveikatos pakenkimo) galimybė dėl kenksmingo ir (ar) pavojingo darbo aplinkos veiksnio ar veiksnių poveikio;

Rizikos vertinimas – esamo ar galimo rizikos veiksnių poveikio vertinimo procesas, kurio metu identifikuojama esama ar galima rizika, atliekami rizikos tyrimai, nustatoma rizika ir priimamas sprendimas, ar rizika yra priimtina, ar nepriimtina;

Įmonėje rizikos vertinimą organizuoja darbdavį atstovaujantis asmuo (įmonės vadovas) ar jo pavedimu darbdavio įgaliotas asmuo darbuotojų saugai ir sveikatai (įmonės administracijos darbuotojas) prieš pradedant veiklą (projektuojant darbo patalpas, darbo vietas, technologinius procesus) arba pradėjus veiklą; darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktais nustatytu rizikos ar atskirų rizikos veiksnių vertinimo periodiškumu, taip pat įsigaliojus naujiems darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktams, jeigu jie nustato griežtesnius reikalavimus; pakeitus technologinį procesą ar pradėjus naudoti naujas chemines ar kitas pavojingas chemines medžiagas ir preparatus, kancerogenus ir biologines medžiagas; įrengus kolektyvines apsaugos priemones ar atlikus tokių apsaugos priemonių modernizavimą; įvykus įmonėje sunkiam ar mirtinam nelaimingam atsitikimui darbe arba lengvam nelaimingam atsitikimui darbe, kurį ištyrus buvo nustatyta, kad rizikos veiksnys galėjo būti sunkaus ar mirtino nelaimingo atsitikimo priežastis arba darbuotojui įtarus ar nustačius profesinę ligą. Tokiais atvejais valstybinis darbo inspektorius, tirdamas nelaimingą atsitikimą darbe, ar profesinės ligos tyrimo komisija, tirianti profesinės ligos priežastis, atsižvelgdami į nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos aplinkybes ir priežastis, pareikalauja nurodytu laiku atlikti rizikos vertinimą darbo vietoje ar kitoje įmonės vietoje;

valstybiniam darbo inspektoriui nustačius įmonėje darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų pažeidimus ir įpareigojus darbdavį nustatytu laiku atlikti rizikos vertinimą. (5)

Nustačius riziką ir priėmus sprendimą dėl rizikos priimtinumo ar nepriimtinumo, įmonės vadovas ar darbdavio įgaliotas asmuo darbuotojų saugai ir sveikatai paveda įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybai užpildyti profesinės rizikos nustatymo kortelę. Profesinės rizikos nustatymo kortelių duomenys apibendrinami ir užpildomas Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos būklės pasas, kurio tipinę formą tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras ir sveikatos apsaugos ministras. (5)

7. Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimas ir apskaita

Nelaimingi atsitikimai darbe, profesinės ligos. Visoms įmonėms privaloma vienoda nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų tyrimo tvarka. Nelaimingi atsitikimai darbe ir nelaimingi atsitikimai pakeliui į darbą ar iš darbo pagal jų pasekmes skirstomi į lengvus, sunkius, mirtinus:

1) lengvas nelaimingas atsitikimas darbe – įvykis, dėl kurio darbuotojas patiria traumą ir netenka darbingumo nors vienai dienai ir kuris nepriskiriamas sunkių nelaimingų atsitikimų darbe kategorijai;

2) sunkus nelaimingas atsitikimas darbe – įvykis, dėl kurio darbuotojas patiria sveikatai ir (ar) gyvybei pavojingą traumą. Sunkių traumų klasifikacinius požymius tvirtina sveikatos apsaugos ministras;

3) nelaimingas atsitikimas darbe, sukėlęs darbuotojo mirtį (toliau –

mirtinas nelaimingas atsitikimas darbe) – įvykis, dėl kurio darbuotojas patiria sveikatai ir (ar) gyvybei pavojingą traumą ir dėl jos iš karto ar po kurio laiko miršta.

Pagal nukentėjusiųjų skaičių nelaimingi atsitikimai darbe skirstomi į pavienius nelaimingus atsitikimus darbe, kai traumą patiria vienas darbuotojas, ir grupinius nelaimingus atsitikimus darbe, kai traumą patiria daugiau negu vienas darbuotojas.

Pagal ryšį su darbu nelaimingi atsitikimai darbe skirstomi į susijusius su darbu ir nesusijusius su darbu:

1) nelaimingas atsitikimas darbe, susijęs su darbu – įvykis, kurį ištyrus nustatoma, kad jis įvyko atliekant darbo sutartimi sulygtą darbą ar kitą darbdavio pavestą ar su darbdavio žinia atliekamą darbą arba vykstant į darbą ar iš darbo;

2) nelaimingas atsitikimas, nesusijęs su darbu – įvykis, kurį ištyrus nustatoma, kad nukentėjusysis patyrė traumą ar mirė: norėdamas nusižudyti ar susižaloti; kai prieš jį buvo panaudotas smurtas, jeigu smurto aplinkybės ir motyvai nesusiję su darbu; kai darė nusikalstamą veiką; kai savavališkai (be darbdavio žinios) dirbo sau (savo interesais).

Profesinės ligos skirstomos pagal pasireiškimo laiką ir požymius:

1) lėtinė profesinė liga – darbuotojo sveikatos sutrikimas, kurį sukėlė vienas ar daugiau kenksmingų veiksnių per tam tikrą darbo laiką;

2) ūmi profesinė liga – staigus darbuotojo sveikatos sutrikimas, kurį sukėlė trumpalaikis (vienkartinis arba per vieną darbo dieną) darbo aplinkos pavojingas veiksnys (veiksniai), pasižymintis ūmiu poveikiu.(2,4)

Pranešimai apie nelaimingus atsitikimus darbe, profesines ligas.

Darbuotojas, nukentėjęs dėl nelaimingo atsitikimo darbe, ūmios profesinės ligos, asmuo, matęs įvykį arba jo pasekmes, privalo nedelsdamas apie tai pranešti padalinio vadovui, darbdaviui, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybai, jeigu jis pajėgia tai padaryti. Nelaimingų atsitikimų darbe, dėl kurių nukentėjęs asmuo mirė, sunkių nelaimingų atsitikimų darbe, taip pat kai darbuotojas mirė dėl ligos, nesusijusios su darbu, atvejais darbdavys nedelsdamas privalo pranešti atitinkamos apylinkės prokuratūrai,

Valstybinei darbo inspekcijai. Ūmių profesinių ligų, dėl kurių nukentėjęs asmuo mirė, atvejais darbdavys nedelsdamas privalo pranešti atitinkamos apylinkės prokuratūrai, Valstybinei darbo inspekcijai ir Visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos teritorinei įstaigai. Lėtinę profesinę ligą įtaręs gydytojas ne vėliau kaip per 3 dienas apie tai raštu praneša

Valstybinei darbo inspekcijai ir Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos teritorinėms įstaigoms. Pranešimų apie nelaimingus atsitikimus darbe, profesines ligas ir jų registravimo tvarką nustato atitinkamai Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatai,

Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatai.(4)

Nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų tyrimas. Visoms įmonėms privaloma vienoda nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų tyrimo tvarka, nustatyta šio įstatymo ir Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų, Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų. Visi nelaimingi atsitikimai darbe, profesinės ligos privalo būti ištirti, tyrimo rezultatai surašyti nustatytos formos aktuose ir nustatyta tvarka užregistruoti. Lengvus nelaimingus atsitikimus darbe tiria darbdavio įsakymu ar kitu tvarkomuoju dokumentu patvirtinta dvišalė komisija, sudaryta iš darbdavio ir darbuotojų atstovo (atstovų). Nelaimingo atsitikimo darbe tyrime gali dalyvauti pats nukentėjęs darbuotojas. Sunkius nelaimingus atsitikimus darbe, mirtinus nelaimingus atsitikimus darbe tiria

Valstybinė darbo inspekcija dalyvaujant darbdavio ir darbuotojų atstovui.

Tirdama nelaimingą atsitikimą darbe, Valstybinė darbo inspekcija nustato nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybes ir priežastis, pasiūlo priemones panašių atsitikimų priežastims pašalinti. Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimui darbo inspektorius gali pasitelkti reikalingus specialistus ar ekspertus. Darbdavys sudaro sąlygas ir teikia nelaimingam atsitikimui darbe tirti reikalingą informaciją. Darbo inspektoriaus surašytą ir pasirašytą nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktą pasirašo tyrime dalyvavę asmenys.

Darbo inspektorius nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktą įteikia darbdaviui pasirašyti. Jei darbdavys ar darbuotojų atstovas nedalyvauja nelaimingo atsitikimo darbe tyrime, darbo inspektorius tiria nelaimingą atsitikimą darbe be suinteresuotos šalies atstovo (atstovų).

Jei darbdavio ar darbuotojų atstovas arba darbdavys nepasirašo nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo akto ir raštu nepateikia darbo inspektoriui motyvuotos nepasirašymo priežasties, darbo inspektoriaus surašytas nelaimingo atsitikimo tyrimo aktas įsigalioja nuo jo surašymo dienos.

Darbo inspektoriaus surašytas nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktas kartu su priedais išsiunčiamas Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų nustatyta tvarka atitinkamoms institucijoms ir nukentėjusiajam arba jo šeimai.

Valstybinės darbo inspekcijos atliktas nelaimingo atsitikimo darbe tyrimas ar sprendimai (išvados) dėl nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybių ir (ar) priežasties (priežasčių) paties darbdavio, darbdavio ar darbuotojų atstovo pareiškimais gali būti skundžiami

Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų nustatyta tvarka –

vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui arba teismui. Pareiškimų dėl nelaimingų atsitikimų darbe nagrinėjimo tvarką Valstybinėje darbo inspekcijoje nustato Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatai. Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimas dėl pareiškimų, kuriuose skundžiami nelaimingų atsitikimų darbe tyrimas, aplinkybės ir (ar) priežastis (priežastys), gali būti įstatymų nustatyta tvarka skundžiami teismui. Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo metu nustačius, kad įvykis darbe nesusijęs su darbu, arba nustačius, kad darbuojas mirė dėl ligos, nesusijusios su darbu, įvykio tyrimas nutraukiamas ir tyrimo medžiaga pateikiama atitinkamoms institucijoms

Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatuose nustatyta tvarka. Nelaimingą atsitikimą darbe, dėl kurio mirė 3 ir daugiau darbuotojų, tiria komisija, kurios pirmininkas – vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius, nariai – vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas, Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio (inspektavimo)

skyriaus viršininkas ir šio skyriaus 2 darbo inspektoriai. Tyrime dalyvauja darbdavio ir darbuotojų atstovai. Ar įmonėje dirbantis arba dirbęs darbuotojas serga profesine liga, nustato gydytojas, turintis licenciją šiai veiklai, vadovaudamasis Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatais ir profesinių ligų sąrašu. Profesinės ligos priežastis tiria ir jos pripažinimą profesine liga patvirtina profesinės ligos tyrimo komisija, kurios sudėtyje yra darbo inspektorius (komisijos pirmininkas), Visuomenės sveikatos priežiūros teritorinės įstaigos atstovas ir profesinę ligą įtaręs gydytojas. Tyrimas atliekamas vadovaujantis Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatais. Tyrime dalyvauja darbdavio ir darbuotojų atstovai.

Komisijos pirmininkas tyrimui gali pasitelkti atitinkamų specialistų ar ekspertų. Darbdavys sudaro sąlygas ir teikia tyrimui reikalingą informaciją. Komisijos surašytą profesinės ligos tyrimo aktą pasirašo komisijos nariai, darbdavio ir darbuotojų atstovai.

Profesinės ligos tyrimo aktas įteikiamas pasirašytinai darbdaviui ir darbuotojui, kuriam buvo įtariama ar patvirtinta profesinė liga, ir išsiunčiamas atitinkamoms institucijoms.

Jei profesinę ligą tirianti komisija nustato, kad profesinei ligai galėjo turėti įtakos darbas ankstesnėje darbovietėje, komisija, vadovaudamasi Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatais, tyrimą atlieka ankstesnėje įmonėje ar įmonėse.

Komisijos, tyrusios profesinę ligą, sprendimus bei išvadas dėl profesinės ligos priežasčių, taip pat dėl tyrimo tvarkos tyrime dalyvavę darbdavio ir darbuotojų atstovai gali apskųsti teismui arba Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatuose nustatyta tvarka vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui. Ginčytinus klausimus, susijusius su profesinės ligos diagnozės nustatymu, sprendžia Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija. Jos nuostatus ir sudėtį tvirtina

Sveikatos apsaugos ministerija. Pareiškėjai, nesutikę su Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos sprendimu, turi teisę kreiptis į teismą. Ūmias profesines ligas, dėl kurių mirė 3 ir daugiau darbuotojų, tiria komisija, kurios pirmininkas – vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius, nariai –

Lietuvos Respublikos vyriausiojo gydytojo higienisto pavaduotojas,

Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio (inspektavimo) skyriaus viršininkas bei po vieną Valstybinės darbo inspekcijos ir Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos teritorinės įstaigos atstovą.

Tyrime dalyvauja darbdavio ir darbuotojų atstovai.Nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų tyrimo metu Valstybinės darbo inspekcijos skirtos ekspertizės, kurias atlieka ne valstybinės įstaigos, apmokamos Valstybinei darbo inspekcijai šiam tikslui skirtomis lėšomis.(4)

Nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų tyrimo aktų saugojimas ir apskaita. Jei įvyko nelaimingas atsitikimas reikia užpildyti šiuos dokumentus:

• Nelaimingo atsitikimo darbe aktas N-1

• Nelaimingo atsitikimo kelyje aktas N-2

• Pranešimas apie nelaimingą atsitikimą

• Pažyma apie traumos sunkumą

• Pranešimas apie nelaimingo atsitikimo darbe socialinius ekonominius padarinius

• Darbo inspektoriaus (dvišalės komisijos) pranešimas apie tiriamą nelaimingą atsitikimą

• Rekomenduojamas prie nelaimingų atsitikimų tyrimo aktų pridėtinų dokumentų sąrašas

Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo aktai įteikiami nukentėjusiam darbuotojui arba jo interesams atstovaujančiam asmeniui, darbdaviui,

Valstybinei darbo inspekcijai, draudimo įstaigai, kurioje nukentėjusysis apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų. Sunkių ir mirtinių nelaimingų atsitikimų darbe atvejais Valstybinė darbo inspekcija nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo medžiagą perduoda prokuratūrai.

Profesinių ligų tyrimo aktai įteikiami nukentėjusiam darbuotojui arba jo interesams atstovaujančiam asmeniui, darbdaviui, Valstybinei darbo inspekcijai ir Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos teritorinei įstaigai, draudimo įstaigai, kurioje nukentėjusysis apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų. Visų ištirtų nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo aktai, taip pat profesinių ligų tyrimo aktai registruojami ir įtraukiami į apskaitą Valstybinėje darbo inspekcijoje atitinkamai Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų,

Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų nustatyta tvarka. Profesinės ligos taip pat registruojamos Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos teritorinėje įstaigoje, Valstybiniame profesinių ligų registre

Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų bei Valstybinio profesinių ligų registro nuostatų nustatyta tvarka. Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo aktai ir tyrimo medžiaga, profesinių ligų tyrimo aktai ir tyrimo medžiaga saugomi įmonėje, kur įvyko nelaimingas atsitikimas ar buvo užregistruota profesinė liga, ir Valstybinėje darbo inspekcijoje vadovaujantis Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais dokumentų saugojimo terminais. Visi nelaimingi atsitikimai darbe ir profesinės ligos įmonėje registruojami atitinkamai Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų, Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų nustatyta tvarka.(4)

Išvados

Darbuotojo teisę turėti saugias ir sveikas darbo sąlygas garantuoja

Lietuvos Respublikos Konstitucija ir kiti šiame darbe aptarti darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai teisės aktai bei įstatymai. Saugias ir sveikas darbo sąlygas darbuotojams privalo sudaryti darbdaviai. Dėl saugių ir sveikų darbo sąlygų sudarymo darbuotojas turi teisę kreiptis į darbuotojų atstovą ar kitą darbdavio įgaliotą asmenį, įmonės saugos ir sveikatos komitetą, Valstybinę darbo inspekciją ar kitas valstybės institucijas teikdamas pasiūlymus ar reikalaudamas, kad būtų sudarytos saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos.

Kiekvienam darbuotojui privalo būti sudarytos saugios ir sveikos darbo sąlygos, neatsižvelgiant į įmonės veiklos rūšį, darbo sutarties rūšį, darbuotojų skaičių, įmonės rentabilumą, darbo vietą, darbo aplinką, darbo pobūdį, darbo dienos ar darbo pamainos trukmę, darbuotojo pilietybę, rasę, tautybę, lytį, seksualinę orientaciją, amžių, socialinę kilmę, politinius ar religinius įsitikinimus.

Įstatymų nustatytos darbuotojų saugos ir sveikatos garantijos taikomos taip pat ir valstybės bei savivaldybių institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojams.

Literatūra

1. LR Darbo kodeksas. Priėmė LR Seimas 2002 06 04 Nr. IX-926 .

2. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas. Priėmė LR Seimas 2003 07 01

Nr. IX-I672.

3. Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis nuostatai.

Patvirtinta Lietuvos Respublikos Socialinės ir darbo ministerijos 1998-04-

20 Įsakymu nr. 77.

4. LR Vyriausybės nutarimas Dėl nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų patvirtinimo 2004 09 02 Nr. 1118.

5. LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymas Dėl profesinės rizikos nuostatų patvirtinimo 2003 10 16

Nr. AI-159/V-612.

6. LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymas Dėl mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendrųjų nuostatų patvirtinimo 2003 12 31 Nr.A 1-223/V-792.

7. LR Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įsakymas Dėl darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarkos patvirtinimo 2002 12 05 Nr.282.

8. LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymas Dėl darboviečių įrengimo bendrųjų nuostatų patvirtinimo

1998 m. gegužės 5 d. Nr. 85/233.