Darbo užmokestis Lietuvoje

Turinys

Įvadas 3
1. Rodiklių sąvokos 3
2. Darbo užmokestis ir jo dydis 4
3. Darbo apmokėjimo sistemos 4
4. Vidutinis darbo užmokestis 5
5. Praktinė dalis 6
Išvados 13Įvadas
Apmokėjimas už darbą visais laikais buvo, bus ir yra aktuali ekonominė problema. Darbas yra laikomas asmens ne namuose atliekama veikla mainais už darbo užmokestį. Darbuotojui darbo užmokestis yra labai aktualu, nes tai vienintelis jo pragyvenimo šaltinis, jo pajamų dalis, išlikimo ir savo bei jo šeimos materialinės padėties pagerinimo priemonė. Kuo daugiau pajamų sudaro darbuotojo darbo užmokestis, tuo žmogus jam skiria didesnę reikšmę. Labai dažnai darbo užmokestis tiesiogiai veikia ne tik prragyvenimo lygį, bet ir padėtį visuomenėje, pripažinimą darbe bei už jo ribų. Darbo užmokestis dažniausiai lemia žmogaus darbo vietos pasirinkimą bei jos patrauklumą. Žmogus renkasi, kur jam geriausia, nes nuo to priklauso jo gyvenimo gerovė, motyvuoja tam tikrus tikslus. Darbo užmokestis atlieka materialinio ir moralinio pasitenkinimo bei skatinimo vaidmenį.
Informacija apie darbo užmokestį yra svarbi analizuojant ekonominius reiškinius, nustatant svarbius ūkio vystymosi ir našumo rodiklius, o taip pat ji reikšminga analizuojant darbo rinkos ir gyvenimo sąlygų pokyčius.
Šio referato tikslai yra:
 pasitelkus 2006-2007 m. keetvirčių darbo užmokesčius, nuspręsti, kaip jie keičiasi ir kokios sąlygos lemia tą pasikeitimą;
 taip pat teoriškai aprašyti darbo užmokestį.

Teorinė dalis1. Rodiklių sąvokos
Mėnesinis bruto darbo užmokestis – tai darbdavio reguliariai kas mėnesį darbuotojui mokamas darbo užmokestis pinigais, įskaitant mokesčius ir socialinio draudimo įmokas, ku

urias moka darbuotojas.
Į mėnesinį bruto darbo užmokestį įskaitoma: darbo užmokestis už ataskaitinį laikotarpį (įskaitant darbo užmokestį už viršvalandžius; priemokas už darbą naktį, poilsio ir švenčių dienomis, darbą pamainomis ir kt.); reguliariai kiekvieną mokėjimo periodą mokamos premijos ir išmokos, net jeigu kiekvieną mokėjimo laikotarpį išmokamos skirtingos sumos; išmokos už nedirbtą laiką ir prastovas, kai už tai visą sumą (ne mažesnę negu darbo užmokestis) sumoka darbdavys; kitos išmokos, nustatytos kolektyvinėje sutartyje ar darbdavio mokamos savanoriškai ir pan.
Į mėnesinį bruto darbo užmokestį neįskaitoma: per ataskaitinį laikotarpį išmokėtos išmokos už kitus laikotarpius, pvz., įsiskolinimai, išmokos avansu; nereguliariosios, ne kiekvieną mokėjimo periodą mokamos premijos ir kitos piniginės išmokos; išmokos už nedirbtą laiką, už kurį sumažintu tarifu sumoka darbdavys; įstatymo nustatyta tvarka mokamos pašalpos šeimai; kelionių, pragyvenimo ar kiitos išlaidos, susijusios su darbdavio pavedimų vykdymu ir kt.
Metinis bruto darbo užmokestis – tai bruto darbo užmokestis pinigais ir natūra, apskaičiuotas per ataskaitinius metus, įskaitant mokesčius ir socialinio draudimo įmokas, kurias moka darbuotojas. Įskaitomos darbdavio reguliariai (kiekvieną mokėjimo laikotarpį) ir nereguliariai darbuotojui mokamos išmokos (vadinamasis „tryliktasis“ ar „keturioliktasis“ darbo užmokestis, premijos iš pelno ir pan).
Darbo užmokestis už viršvalandžius – tai darbo užmokesčio suma, sumokėta už viršvalandžius. Įskaitomas tik ataskaitinio laikotarpio darbo užmokestis už viršvalandžius, net jeigu jis išmokėtas vėliau.
Neto darbo užmokestis – darbo už
žmokestis, atskaičius mokesčius ir įmokas į biudžetą ir socialinio draudimo fondą.
Vidutinis menesinis neto darbo užmokestis – pomokestinis darbo užmokestis, apskaičiuojamas iš vidutinio menesinio bruto darbo užmokesčio atimant fiziniu asmenu pajamu ir socialinio draudimo
mokesčius (1%, o nuo 2000 m. 3%), kuriuos moka darbuotojas.2. Darbo užmokestis ir jo dydis
Darbo užmokestis – tai piniginis atlygis už atliktą darbą, kuris numatomas darbo sutartyje.
Darbo užmokestis (atlyginimas) (wages) – pinigine forma išreikštas pajamų šaltinis; jis vertinamas kaip nacionalinių pajamų dalis, kurią visuomenė moka savo nariams pagal jų sunaudoto darbo kiekį bei kokybę jų materialiniams ir kultūriniams poreikiams tenkinti; tai atlygis darbuotojams už jų darbo jėgos kaip gamybos veiksnio panaudojimą.
Darbo užmokesčio dydžio nustatymas nėra reglamentuojamas, todėl skiriasi priklausomai nuo įmonės, įstaigos, organizacijos, veiklos srities, rezultatų ir pan. Konkrečius valandinius atlygius, mėnesines algas, kitas darbo apmokėjimo formas ir sąlygas, darbo normas įmonėse nustato įmonių savininkai (darbdaviai) ir įteisina kolektyvinėse arba darbo sutartyse Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Visgi darbuotojų darbo užmokestis negali būti mažesnis nei nustatytas minimalus valandinis atlygis ir minimali mėnesinė alga. Šiuo metu pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. birželio 6 d. nutarimą Nr. 543 minimalus valandinis atlygis yra 4.19 lito, o minimali mėnesinė alga – 700 litų darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant nuosavybės formos, ir kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikoma minimalioji mėnesinė alga.3. Darbo ap
pmokėjimo sistemos
Darbo apmokėjimo sistema – tai visuma taisyklių, pagal kurias, priklausomai nuo darbuotojo atlikto darbo ir to darbo sunkumo, apskaičiuojamas atlyginimas. Yra trys pagrindinės sistemos:
 laikinė;
 vienetinė;
 premijinė arba mišri.
Iš jų praktiškai išvedama keliolika darinių.
Laikinė darbo apmokėjimo sistema. Esant laikinei apmokėjimo sistemai darbuotojo gaunamo atlyginimo dydis priklauso nuo dirbto laiko trukmės. Dažniausiai darbininkams nustatomas valandinis atlygis (dirbto laiko vienetas – nustatytas darbo dienų skaičius per mėnesį). Prireikus gali būti nustatomas pamainos, darbo dienos, savaitės atlygis. Tarp atlikto darbo kiekio ir atlygio dažnai nėra griežtos priklausomybės – svarbu laiku atvykti į darbą ir įvykdyti užduotį ar vadovų nurodymus. Tačiau kai kuriais atvejais nustatoma normali darbų apimtis, kurią darbininkui privalu atlikti. Pavyzdžiui, taip būna kai darbininkas dirba prie konvejerio, ar valytojai nustatoma, kiek patalpų ar kokį plotą reikės sutvarkyti. Laikinė darbo sistema yra paprasta ir aiški, tačiau pagrindinis jos trūkumas tas, kad darbuotojas neskatinamas nei sparčiau, nei geriau dirbti.
Pagal laikinę darbo užmokesčio sistemą darbuotojo uždarbis apskaičiuojamas, remiantis jo valandiniu tarifiniu atlygiu ir faktiškai dirbtu laiku. Remiantis laikine darbo užmokesčio sistema, darbo užmokestis (DU) apskaičiuojamas pagal šią formulę:

, čia:
At – valandinis tarifinis atlygis;
Tf – faktiškai dirbtas valandų skaičius.

Vienetinė apmokėjimo sistema. Vienetinė apmokėjimo sistema gerai tinka, kai reikia apmokėti už pagamintą produkciją ar atliktas paslaugas ir kur nesunkiai galima nustatyti darbo normą. Čia nereikia rū

ūpintis laiko apskaita, nes pats darbininkas, norėdamas daugiau uždirbti, stengiasi kokybiškai įvykdyti užduotis ir dirba pagal savo išgales. Vadinasi, jei įmonėje taikoma vienetinė apmokėjimo sistema, tai darbas yra intensyvesnis ir turi būti brangiau apmokamas nei už analogišką darbą pagal laikinę sistemą. Paprastai brangiau apmokama nuo 15 iki 25%. Taigi ši sistema darbininkus našiau dirbti, meistrams nereikia jų prižiūrėti, kad netinginiautų, geriau išnaudojami turimi įrengimai. Tačiau darbininkams našiau dirbant, labiau dėvisi mašinos ir įrankiai, o darbininkai, norėdami daugiau uždirbti, gali nuolat pervargti, ilgainiui gali sušlubuoti jų sveikata, nukentėti produkcijos kokybė.
Pagal šią sistemą darbo užmokestis (DU) apskaičiuojamas pagal šią formulę:

, čia:
i – atliktų darbų pavadinimai;
m – atliktų darbų pavadinimų skaičius;
Ni – i – ojo darbo vienetų skaičius;
Įi – i – ojo darbo vieneto įkainis, Lt/vnt.

Mišrios apmokėjimo sistemos. Mišrios apmokėjimo sistemos dar vadinamos premijinėmis, o jų taikymas priklauso nuo to, kokią veiklą norime skatinti. Įmonės vadovybė gali skatinti vieną ar kelias veiklos sritis vienu metu. Tik svarbu, kad darbuotojų pasiekimus būtų galiam išmatuoti. Čia mintis paprasta – darbdavys dalį įmonės naudos atiduoda savo darbuotojams.
Dabartiniu metu mūsų šalyje labiausiai paplitusi vienetinė apmokėjimo forma. Ji taikoma pagrindinių darbininkų užmokesčiui, nes skatina didinti darbo našumą. Kur negalima normuoti darbo, pagalbiniams (transporto, remontininkams ir pan.) darbininkams, taikoma laikinė forma.4. Vidutinis darbo užmokestis
Vidutinis darbo užmokestis skaičiuojamas pagal paskutinių trijų mėnesių, einančių prieš tą mėnesį, kurį darbuotojas pradeda atostogauti, duomenis. Skaičiuotino laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus:

Skaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, į per laikotarpį uždirbtą darbo užmokesčio sumą įskaitoma:
 pagrindinis darbo užmokestis už atliktą darbą, apskaičiuotas pagal taikomas darbo apmokėjimo formas ir sistemas;
 padidintas apmokėjimas, jeigu yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, už darbą poilsio ir švenčių dienomis, viršvalandinį darbą, darbą naktį ir kt.;
 priedai ir priemokos prie valandinių (dieninių) tarifinių atlygių, vienetinių įkainių bei mėnesinių algų;
 anksčiau gauto vidutinio darbo užmokesčio ir faktinio darbo užmokesčio skirtumas;
 premijos už mėnesio, ketvirčio, pusės metų, trijų ketvirčių ar metų darbo rezultatus bei vienkartinės išmokos darbuotojams skatinti.
Į vidutinį darbo užmokestį neįskaitoma:
 apmokėjimas už dėl pateisinamų priežasčių nedirbtą laiką: užmokestis už kasmetines atostogas, ligos, motinystės pašalpas, pravaikštas ne dėl darbuotojo kaltės ir pan.;
 išeitinė išmoka, kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, bedarbio pašalpa;
 atlyginimas už darbuotojams padarytą žalą dėl jų suluošinimo ar sužalojimo, susijusių su darbu;
 dienpinigiai ir kitos komandiruotės išmokos;
 vienkartinės ir kitos išmokos iš pelno darbuotojams skatinti;
 kitos išmokos, nesusijusios su darbuotojų darbo rezultatais bei jų apmokėjimu.5. Praktinė dalis
1 lentelė. Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis pagal ekonomikos sektorius (be individualių įmonių), darbuotojų kategorijas ir lytį 2006-2007 m. ketvirčiais (Litais)

Visi darbuotojai iš jų

darbininkai tarnautojai

iš viso vyrai moterys iš viso vyrai moterys iš viso vyrai moterys
2006 I Š 1437,0 1563,6 1313,9 1041,8 1159,5 854,1 1791,2 2142,7 1572,0

V 1501,3 1719,2 1378,4 926,4 1124,4 726,8 1751,8 2153,8 1580,1

P 1395,4 1500,9 1250,8 1080,6 1168,7 915,5 1833,5 2135,1 1560,2

II Š 1519,7 1669,9 1372,7 1113,3 1258,1 881,5 1892,1 2275,7 1653,6

V 1585,0 1823,9 1452,0 976,3 1205,0 754,8 1849,8 2267,3 1671,8

P 1478,1 1609,7 1295,1 1158,1 1271,2 942,7 1937,9 2281,4 1627,2

III Š 1653,5 1827,1 1482,4 1240,2 1406,3 968,6 2035,3 2460,5 1773,5

V 1729,9 2030,4 1563,4 1051,4 1306,8 803,6 2018,7 2538,0 1797,4

P 1605,9 1749,8 1404,8 1299,3 1429,5 1045,8 2053,2 2407,6 1739,7

IV Š 1731,3 1910,6 1557,2 1297,2 1469,3 1016,1 2117,7 2553,2 1851,8

V 1802,0 2082,8 1646,5 1124,2 1387,3 867,5 2089,6 2571,3 1884,9

P 1687,0 1844,1 1471,8 1352,9 1489,1 1087,6 2147,1 2541,0 1806,5
2007 I Š 1737,8 1929,1 1553,3 1305,8 1470,6 1037,9 2109,4 2569,5 1826,1

V 1771,0 2041,5 1622,7 1105,4 1368,4 840,8 2038,7 2501,4 1845,0

P 1717,9 1887,3 1490,0 1366,6 1494,4 1124,3 2179,7 2612,2 1801,3

II Š 1826,3 2040,6 1618,7 1396,1 1595,8 1070,4 2200,8 2670,6 1911,8

V 1847,3 2129,4 1694,2 1164,1 1453,1 880,5 2122,5 2587,9 1928,5

P 1814,0 2008,8 1551,5 1464,5 1627,6 1152,7 2276,7 2721,3 1890,4

Iš pateiktos diagramos matome, jog didžiausias vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis buvo 2007 m. II ketvirtį valstybės sektoriuje. Mažiausias darbo užmokestis – 2006 m. I ketvirtį privačiame sektoriuje.

2 lentelė. Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis pagal ekonomikos sektorius (be individualių įmonių), darbuotojų kategorijas ir lytį 2006-2007 m. ketvirčiais (Litais)

Visi darbuotojai iš jų

darbininkai tarnautojai

iš viso vyrai moterys iš viso vyrai moterys iš viso vyrai moterys
2006 I Š 1019,6 1100,6 940,8 766,6 842,0 646,5 1246,3 1471,2 1106,0

V 1060,8 1200,2 982,1 692,8 819,5 565,1 1221,1 1478,4 1111,2

P 993,0 1060,5 900,5 791,5 847,8 685,8 1273,4 1466,4 1098,4

II Š 1072,5 1168,7 978,5 812,4 905,1 664,1 1310,9 1556,4 1158,2

V 1114,3 1267,2 1029,2 724,7 871,1 583,0 1283,8 1551,0 1169,9

P 1045,9 1130,1 928,8 841,1 913,5 703,2 1340,2 1560,0 1141,3

III Š 1239,2 1360,7 1119,4 949,9 1066,1 759,8 1506,5 1804,1 1323,2

V 1292,7 1503,0 1176,1 817,7 996,5 644,3 1494,8 1858,4 1339,9

P 1205,9 1306,6 1065,1 991,3 1082,4 813,8 1519,0 1767,1 1299,5

IV Š 1293,7 1419,2 1171,8 989,8 1110,3 793,0 1564,1 1869,0 1378,0

V 1343,2 1539,7 1234,3 868,7 1052,9 689,0 1544,5 1881,6 1401,2

P 1262,6 1372,6 1112,0 1028,8 1124,1 843,0 1584,7 1860,4 1346,3
2007 I Š 1306,7 1440,6 1177,5 1004,2 1119,6 816,7 1566,8 1888,8 1368,5

V 1329,9 1519,2 1226,1 864,0 1048,1 678,8 1517,3 1841,2 1381,7

P 1292,7 1411,3 1133,2 1046,8 1136,3 877,2 1616,0 1918,8 1351,1

II Š 1368,6 1518,6 1223,3 1067,5 1207,3 839,5 1630,8 1959,6 1428,4

V 1383,3 1580,8 1276,2 905,1 1107,4 706,5 1575,9 1901,8 1440,2

P 1360,0 1496,3 1176,2 1115,3 1229,5 897,1 1683,9 1995,1 1413,5

Iš pateiktos diagramos matome, jog didžiausias vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis buvo 2007 m. II ketvirtį valstybės sektoriuje. Mažiausias darbo užmokestis – 2006 m. I ketvirtį privačiame sektoriuje.

3 lentelė. Vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio indeksai pagal ekonomikos sektorius (be individualių įmonių), darbuotojų kategorijas ir lytį 2006-2007 m. ketvirčiais
Ankstesnis ketvirtis  100

Visi darbuotojai iš jų

darbininkai tarnautojai

iš viso vyrai moterys iš viso vyrai moterys iš viso vyrai moterys

BRUTO
2006 I Š 98,9 97,9 99,9 99,0 98,6 99,7 98,3 96,5 99,6

V 97,9 96,9 98,7 95,3 95,7 95,5 98,4 96,9 99,3

P 99,8 98,8 101,4 100,1 99,4 1.01,3 98,0 96,2 100,1

II Š 105,8 106,8 104,5 106,9 108,5 103,2 105,6 106,2 105,2

V 105,6 106,1 105,3 105,4 107,2 103,9 105,6 105,3 105,8

P 105,9 107,2 103,5 107,2 108,8 103,0 105,7 106,9 104,3

III Š 108,8 109,4 108,0 111,4 111,8 109,9 107,6 108,1 107,3

V 109,1 111,3 107,7 107,7 108,4 106,5 109,1 111,9 107,5

P 108,6 108,7 108,5 112,2 112,5 110,9 105,9 105,5 106,9

IV Š 104,7 104,6 105,0 104,6 104,5 104,9 104,0 103,8 104,4

V 104,2 102,6 105,3 106,9 106,2 108,0 103,5 101,3 104,9

P 105,1 105,4 104,8 104,1 104,2 104,0 104,6 105,5 103,8
2007 I Š 100,4 101,0 99,7 100,7 100,1 102,1 99,6 100,6 98,6

V 98,3 98,0 98,6 98,3 98,6 96,9 97,6 97,3 97,9

P 101,8 102,3 101,2 101,0 100,4 103,4 101,5 102,8 99,7

II Š 105,1 105,8 104,2 106,9 108,5 103,1 104,3 103,9 104,7

V 104,3 104,3 104,4 105,3 106,2 104,7 104,1 103,5 104,5

P 105,6 106,4 104,1 107,2 108,9 102,5 104,5 104,2 104,9

NETO
2006 I Š 99,0 98,1 99,9 99,2 98,8 99,7 98,5 96,7 99,6

V 98,1 97,1 98,9 96,0 96,2 96,3 98,5 97,1 99,4

P 99,8 98,9 101,3 100,1 99,4 101,1 98,2 96,4 100,1

II Š 105,2 106,2 104,0 106,0 107,5 102,7 105,2 105,8 104,7

V 105,0 105,6 104,8 104,6 106,3 103,2 105,1 104,9 105,3

P 105,3 106,6 103,1 106,3 107,7 102,5 105,2 106,4 103,9

III Š 115,5 116,4 114,4 116,9 117,8 114,4 114,9 115,9 114,2

V 116,0 118,6 114,3 112,8 114,4 110,5 116,4 119,8 114,5

P 115,3 115,6 114,7 117,9 118,5 115,7 113,3 113,3 113,9

IV Š 104,4 104,3 104,7 104,2 104,1 104,4 103,8 103,6 104,1

V 103,9 102,4 104,9 106,2 105,7 106,9 103,3 101,2 104,6

P 104,7 105,1 104,4 103,8 103,9 103,6 104,3 105,3 103,6
2007 I Š 101,0 101,5 100,5 101,5 100,8 103,0 100,2 101,1 99,3

V 99,0 98,7 99,3 99,5 99,5 98,5 98,2 97,9 98,6

P 102,4 102,8 101,9 101,7 101,1 104,1 102,0 103,1 100,4

II Š 104,7 105,4 103,9 106,3 107,8 102,8 104,1 103,7 104,4

V 104,0 104,1 104,1 104,8 105,7 104,1 103,9 103,3 104,2

P 105,2 106,0 103,8 106,5 108,2 102,3 104,2 104,0 104,6

REALUSIS
2006 I Š 98,4 97,5 99,3 98,6 98,2 99,1 97,9 96,1 99,0

V 97,5 96,5 98,3 95,4 95,6 95,7 97,9 96,5 98,8

P 99,2 98,3 100,7 99,5 98,8 100,5 97,6 95,8 99,5

II Š 104,0 104,9 102,8 104,7 106,2 101,5 104,0 104,5 103,5

V 103,8 104,3 103,6 103,4 105,0 102,0 103,9 103,7 104,1

P 104,1 105,3 101,9 105,0 106,4 101,3 104,0 105,1 102,7

III Š 114,7 115,6 113,6 116,1 117,0 113,6 114,1 115,1 113,4

V 115,2 117,8 113,5 112,0 113,6 109,7 115,6 119,0 113,7

P 114,5 114,8 113,9 117,1 117,7 114,9 112,5 112,5 113,1

IV Š 102,9 102,8 103,2 102,7 102,6 102,9 102,3 102,1 102,6

V 102,4 100,9 103,3 104,6 104,1 105,3 101,8 99,7 103,1

P 103,2 103,5 102,9 102,3 102,4 102,1 102,8 103,7 102,1
2007 I Š 100,2 100,7 99,7 100,7 100,0 102,2 99,4 100,3 98,5

V 98,2 97,9 98,5 98,7 98,7 97,7 97,4 97,1 97,8

P 101,6 102,0 101,1 100,9 100,3 103,3 101,2 102,3 99,6

II Š 102,9 103,6 102,2 104,5 106,0 101,1 102,4 102,0 102,7

V 102,3 102,4 102,4 103,0 103,9 102,4 102,2 101,6 102,5

P 103,4 104,2 102,1 104,7 106,4 100,6 102,5 102,3 102,9

Sutartiniai žymėjimai: Š – šalies ūkis; V – valstybės sektorius; P – privatus sektorius.

Darbo užmokestis 2006 m. III ketvirtį

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) trečiąjį 2006 m. ketvirtį sudarė 1653,5 lito ir, palyginti su trečiuoju 2005 m. ketvirčiu, padidėjo 19,9 procento, valstybės sektoriuje – 1729,9 lito ir, palyginti su trečiuoju 2005 m. ketvirčiu, išaugo 21,4 procento, o privačiame sektoriuje – 1605,9 lito ir buvo 19,2 procento didesnis negu trečiąjį praėjusių metų ketvirtį.
Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis trečiąjį 2006 m. ketvirtį, palyginti su antruoju 2006 m. ketvirčiu, padidėjo: šalies ūkyje – 8,8 procento, valstybės sektoriuje – 9,1 procento, o privačiame sektoriuje – 8,6 procento.
Darbo užmokesčio padidėjimą trečiąjį 2006 m. ketvirtį, palyginti su antruoju 2006 m. ketvirčiu, lėmė keletas veiksnių: didesnis darbo dienų skaičius; nuo š. m. liepos 1 d. padidinta minimalioji mėnesinė alga. ir minimalusis valandinis atlygis; valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kurios valstybės tarnautojams darbo užmokestį skaičiavo ir mokėjo taikydamos indeksavimo koeficientą, išmokėta nesumokėto darbo užmokesčio dalis ir kt.
Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) trečiąjį 2006 m. ketvirtį sudarė 1239,2 lito ir, palyginti su trečiuoju 2005 m. ketvirčiu, padidėjo 26,1 procento, valstybės sektoriuje – 1292,7 lito ir buvo 27,7 procento didesnis negu trečiąjį 2005 m. ketvirtį, o privačiame sektoriuje – 1205,9 lito ir buvo 25,3 procento didesnis, palyginti su trečiuoju 2005 m. ketvirčiu.
Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis trečiąjį 2006 m. ketvirtį, palyginti su antruoju 2006 m. ketvirčiu, padidėjo: šalies ūkyje – 15,5 procento, valstybės sektoriuje – 16,0 procento, o privačiame sektoriuje – 15,3 procento.
Neto darbo užmokesčio padidėjimą trečiąjį 2006 m. ketvirtį, palyginti su antruoju 2006 m. ketvirčiu, lėmė nuo š. m. liepos 1 d. sumažintas gyventojų pajamų mokesčio tarifas (nuo 33 iki 27 procentų).
Realusis darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) trečiąjį 2006 m. ketvirtį, palyginti su trečiuoju 2005 m. ketvirčiu, padidėjo 21,4 procento, valsty¬bės sektoriuje – 22,9 procento, o privačiame sektoriuje – 20,6 procento.
Realusis darbo užmokestis trečiąjį 2006 m. ketvirtį, palyginti su antruoju 2006 metų ketvirčiu, padidėjo: šalies ūkyje – 14,7 pro¬cento, valstybės sektoriuje – 15,2 procento, o priva¬čiame sektoriuje – 14,5 procento.

Darbo užmokestis 2006 m. IV ketvirtį padidėjo

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) ketvirtąjį 2006 m. ketvirtį sudarė 1731,3 lito ir, palyginti su ketvirtuoju 2005 m. ketvirčiu, padidėjo 19,1 procento, valstybės sektoriuje – 1802,0 lito ir, palyginti su ketvirtuoju 2005 m. ketvirčiu, išaugo 17,5 procento, privačiame sektoriuje – 1687,0 lito ir buvo 20,7 procento didesnis negu ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį.
Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis ketvirtąjį 2006 m. ketvirtį, palyginti su trečiuoju 2006 m. ketvirčiu, padidėjo: šalies ūkyje – 4,7 procento, valstybės sektoriuje – 4,2 procento, privačiame sektoriuje – 5,1 procento.
Darbo užmokesčio padidėjimą ketvirtąjį 2006 m. ketvirtį, palyginti su trečiuoju 2006 m. ketvirčiu, lėmė išmokėtos metinės premijos ir kitos vienkartinės piniginės išmokos; valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kurios valstybės tarnautojams darbo užmokestį skaičiavo ir mokėjo taikydamos indeksavimo koeficientą, išmokėta nesumokėto darbo užmokesčio dalis ir kt.
Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) ketvirtąjį 2006 m. ketvirtį sudarė 1293,7 lito ir, palyginti su ketvirtuoju 2005 m. ketvirčiu, padidėjo 25,6 procento, valstybės sektoriuje – 1343,2 lito ir buvo 24,2 procento didesnis negu ketvirtąjį 2005 m. ketvirtį, privačiame sektoriuje – 1262,6 lito ir buvo 26,9 procento didesnis, palyginti su ketvirtuoju 2005 m. ketvirčiu.
Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis ketvirtąjį 2006 m. ketvirtį, palyginti su trečiuoju 2006 m. ketvirčiu, padidėjo: šalies ūkyje – 4,4 procento, valstybės sektoriuje – 3,9 procento, privačiame sektoriuje – 4,7 procento.
Realusis darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) ketvirtąjį 2006 m. ketvirtį, palyginti su ketvirtuoju 2005 m. ketvirčiu, padidėjo 20,5 procento, valsty¬bės sektoriuje – 19,2 procento, privačiame sektoriuje – 21,8 procento.
Realusis darbo užmokestis ketvirtąjį 2006 m. ketvirtį, palyginti su trečiuoju 2006 metų ketvirčiu, padidėjo: šalies ūkyje – 2,9 pro¬cento, valstybės sektoriuje – 2,4 procento, priva¬čiame sektoriuje – 3,2 procento.

Darbo užmokestis 2007 m. I ketvirtį padidėjo

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) pirmąjį 2007 m. ketvirtį sudarė 1737,8 lito ir, palyginti su pirmuoju 2006 m. ketvirčiu, padidėjo 20,9 procento, valstybės sektoriuje – 1771,0 lito ir, palyginti su. pirmuoju 2006 m. ketvirčiu, padidėjo 18,0 procento, privačiame sektoriuje – 1717,9 lito ir buvo 23,1 procento didesnis negu pirmąjį praėjusių metų ketvirtį.
Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis pirmąjį 2007 m. ketvirtį, palyginti su ketvirtuoju 2006 m. ketvirčiu, šalies ūkyje padidėjo 0,4 procento, valstybės sektoriuje sumažėjo 1,7 procento, privačiame sektoriuje išaugo 1,8 procento.
Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) pirmąjį 2007 m. ketvirtį sudarė 1306,7 lito ir, palyginti su pirmuoju 2006 m. ketvirčiu, padidėjo 28,2 procento, valstybės sektoriuje – 1329,9 lito ir buvo 25,4 procento didesnis negu pirmąjį 2006 m. ketvirtį, privačiame sektoriuje – 1292,7 lito ir buvo 30,2 procento didesnis, palyginti su pirmuoju 2006 m. ketvirčiu.
Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis pirmąjį 2007 m. ketvirtį, palyginti su ketvirtuoju 2006 m. ketvirčiu, šalies ūkyje padidėjo 1,0 procento, valstybės sektoriuje sumažėjo 1,0 procento, privačiame sektoriuje padidėjo 2,4 procento.
Neto darbo užmokesčio padidėjimui pirmąjį 2007 m. ketvirtį, palyginti su ketvirtuoju 2006 m. ketvirčiu, turėjo įtakos nuo š. m. sausio 1 d. padidintas pagrindinis neapmokestinamasis pajamų dydis (nuo 290 iki 320 litų).
Realusis darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) pirmąjį 2007 m. ketvirtį, palyginti su pirmuoju 2006 m. ketvirčiu, padidėjo 22,9 procento, valsty¬bės sektoriuje – 20,2 procento, privačiame sektoriuje – 24,8 procento.
Realusis darbo užmokestis pirmąjį 2007 m. ketvirtį, palyginti su ketvirtuoju 2006 metų ketvirčiu, šalies ūkyje padidėjo 0,2 pro¬cento, valstybės sektoriuje sumažėjo 1,8 procento, `priva¬čiame sektoriuje išaugo 1,6 procento.

Darbo užmokestis 2007 m. II ketvirtį padidėjo

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) antrąjį 2007 m. ketvirtį sudarė 1826,3 lito ir, palyginti su antruoju 2006 m. ketvirčiu, padidėjo 20,2 procento, valstybės sektoriuje – 1847,3 lito ir, palyginti su antruoju 2006 m. ketvirčiu, padidėjo 16,5 procento, privačiame sektoriuje – 1814,0 lito ir buvo 22,7 procento didesnis negu antrąjį praėjusių metų ketvirtį.
Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis antrąjį 2007 m. ketvirtį, palyginti su pirmuoju 2007 m. ketvirčiu, padidėjo: šalies ūkyje – 5,1 procento, valstybės sektoriuje – 4,3 procento, privačiame sektoriuje – 5,6 procento.
Darbo užmokesčio padidėjimą antrąjį 2007 m. ketvirtį, palyginti su pirmuoju 2007 m. ketvirčiu, lėmė sezoniniai svyravimai statyboje ir kitose ekonominės veiklos rūšyse bei nuo gegužės 1 d. padidintas darbo užmokestis sveikatos priežiūros darbuotojams.
Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) antrąjį 2007 m. ketvirtį sudarė 1368,6 lito ir, palyginti su antruoju 2006 m. ketvirčiu, padidėjo 27,6 procento, valstybės sektoriuje – 1383,3 lito ir buvo 24,1 procento didesnis negu antrąjį 2006 m. ketvirtį, privačiame sektoriuje – 1360,0 lito ir buvo 30,0 procento didesnis, palyginti su antruoju 2006 m. ketvirčiu.
Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis antrąjį 2007 m. ketvirtį, palyginti su pirmuoju 2007 m. ketvirčiu, padidėjo: šalies ūkyje – 4,7 procento, valstybės sektoriuje – 4,0 procento, privačiame sektoriuje – 5,2 procento.
Realusis darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) antrąjį 2007 m. ketvirtį, palyginti su antruoju 2006 m. ketvirčiu, padidėjo 21,8 procento, valsty¬bės sektoriuje – 18,4 procento, privačiame sektoriuje – 24,0 procento.
Realusis darbo užmokestis antrąjį 2007 m. ketvirtį, palyginti su pirmuoju 2007 metų ketvirčiu, padidėjo: šalies ūkyje – 2,9 pro¬cento, valstybės sektoriuje – 2,3 procento, `priva¬čiame sektoriuje – 3,4 procento.

Darbo užmokesčio didėjimo pasekmės:
 Užimtumo lankstumo augimas;
 Gamybos apimčių didėjimas;
 Socialinio dialogo plėtra;
 Kvalifikuotos darbo jėgos didėjimas;
 Nedarbo sumažėjimas..Išvados
 Darbo užmokestį veikia ekonomikos skirtumai, įstatymai, profesinės sąjungos ir diskriminacija darbo rinkoje. Lietuvos darbo politika draudžia diskriminaciją ir siekius mažinti darbo užmokestį dėl lyties, amžiaus, rasės, tautybės ar politinių įsitikinimų. Valstybė, siekdama apsaugoti samdomų darbuotojų interesus, nustato minimalų valandinį atlygį, minimalų darbo užmokestį, minimalią mėnesinę algą, bazinę mėnesinę algą. Šie darbo užmokesčio dydžiai numato minimalias darbo apmokėjimo ribas valstybiniame ir privačiame ekonomikos sektoriuose.
 Darbo pajamos tiesiogiai veikia ne tik daugumos žmonių gyvenimo lygį, bet ir jų visuomeninę padėtį bei pripažinimą. Gaudami didesnį atlyginimą už darbą, jie gali įsigyti daugiau vartojimo reikmenų, o tai savo ruožtu garantuoja aukštesnį gyvenimo lygį ne tik patiems darbo žmonėms, bet ir jų šeimos nariams. Susidaro palankesnės sąlygos materialiai aprūpinti šeimas, tenkinti jų kultūrines reikmes. Kylant darbuotojų ir jų šeimos narių kultūriniam, intelektualiam lygiui, stiprėja jų valstybės kūrybinis potencialas, taip pat didėja galimybės sparčiau didinti bendrąjį nacionalinį produktą, šalies ekonominę ir politinę galią.
 Darbo užmokestis Lietuvoje tikrai skiriasi nuo europinio. Ir vienintelis būdas jį realiai padidinti yra padidinti darbo produktyvumą, t. y. tuo darbu sukurti vertybes, brangiai parduodamas rinkoje.
 Darbo užmokestis 2006-2007 m. ketvirčiais didėjo dėl priežasčių, nurodytų praktinėje dalyje.

Naudota literatūra

1) 2002 m. darbo užmokesčio tyrimo metodika;
2) Ekonomika ir verslas Jonas Čičinskas ir kt. Vilnius 2003
3) Statistikos departamentas prie LR Vyriausybės. Darbo užmokestis. Prieiga per internetą: http://www.stat.gov.lt/lt/
4) Martinkus B. ir kt. „Ekonomikos pagrindai”, Technologija, Kaunas, 2001.

Leave a Comment