darbo sauga

1.Krovimo darbų technologinių procesų optimizacija saugumo faktoriaus požiūriu

Krovimo darbų technologinis procesas sudaro sudėtingą sistemą- technologiniu, techninio aprūpinimo ir darbo proceso organizavimo požiūriu.

Kiekviena iš sudedamųjų dalių veikia bendrą uosto darbuotojų gamybos kultūrą ir darbo našumą, taip pat ir sąlygas, kuriose darbai yra atliekami, vadinasi ir darbo saugumą.

Priežasčių ir faktorių ryšio analizė rodo, kad svarbiausias gamybinių traumų veiksnys yra rankų darbo kiekis technologiniuose krovimo darbų procesuose.

Normalios krovimo darbų atlikimo technologinės sąlygos yra tada, kai užtikrinima:
– netrukdomas krovinio judėjimas, pakabinimas ir nuleidimas kranu irr galimybė darbuotojams saugiai pasislėpti nuo keliamo ar nuleidžiamo krovinio per 5m. į bet kurią pusę;
– laisvas ir netrukdomas auto ar elektros pakrovėjų manevravimas ir galimybė darbuotojus pašalinti mažiausiai per 2m. nuo dirbančių mašinų;
– netrukdomas dvipusis darbuotojų judėjimas su kroviniu ar be jo, kur praėjimo plotis turi siekti ne mažiau 90 cm. į vieną pusę ir darbuotojų keliai neturi susikirsti.
– aikštelė reikalinga darbuotojui triume sukrauti ar išbandyti krovinį turėtų siekti 20-50 m2 , sukrauti štabelį sandėlyje- 20-50 m2 , performuoti paketą- 5-7 m2 .

82% visų darbuotojų dalyvaujančių krovimo technologiniuose procesuose patyrė traumas opperacijų metu, kai buvo atliekami krovinio perkrovimo, stropavimo darbai, t. y. tokie darbai, kur reikalingas rankų darbas.

Krovimo darbai, atliekami visiškai arba dalinai rankomis normaliose technologinėse sąlygose, esant pavojingiems ar kenksmingiems gamybos faktoriams, kurie gali būti traumų priežastimi, priskiriami pavojingų darbų ka

ategorijai.

Visus pavojingus darbus galima sugrupuoti į 5 pagrindines grupes:

1.krovinio perkėlimo darbai atliekami rankomis;

2.darbai atliekami darbuotojams tiesiogiai kontaktuojant su kėlimo mechanizmų įrankiais;

3.darbai atliekami aukštyje;

4.darbai apribotos darbo vietos sąlygomis;

5.darbai kelintus tam tikrą pavojų dėl paties krovinio pavojingumo arba dėl atliekamos operacijos sudėtingumo.

Svarbiausia strategine darbo saugos vystymo kryptimi yra saugios technikos ir technologijos kūrimas, gamybinių procesų kompleksinė mechanizacija ir automatizacija. Tai padeda ženkliai sumažinti gamybinių traumų galimybę užtikrinti darbuotojų darbo saugumą bei leidžia iki minimumo palengvinti fizinį darbą atliekant krovos operacijas.

Atsižvelgiant į pervežamų krovinių rūšį, jų transportavimo charakteristikas, krovinių srauto apimtis pastaruoju metu naudojamos sekančios transportavimo sistemos:
– konteinerinė- generalinių krovinių daugiatonažiuose konteineriuose „ nuo durų iki durų“ pervežimui konteinveržiais.
– rolkerinė- konteinerių, treilerių, sunkiasvorių ir didžiagabaričių krovinių, technikos ant ratų ir vikšrų pervežimui.
– keltų- įvairių krovinių geležinkelio vagonuose, automobiliuose, treileriuose pervežimui grreitaeigiais laivais- keltais.

– įvairių krovinių apdorojimo sistema.

– specializuotų kompleksų, skirtų krauti biriems kroviniams, sistema.

2. Darbų sauga naudojant specializuotas technologines transportavimo sistemas

2.1.Konteinerinė transportavimo sistema

Prieš pradedant konteinerių iškrovimą į sandėlį iš automobilių ir geležinkelio transporto arba laivų jieyra įdėmiai apžiūrimi uosto darbuotojųdėl tinkamo techninio stovio. Apžiūrint konteinerio dugną, kai jis yra pakeltas nuo žemės, darbuotojai, atliekantys apžiūrą, turi stovėti ne arčiau kaip 5m. nuo jo horizontaliai. Netinkami naudoti konteineriai pervežami į specialiai tam skirtą vietą uoste. Štabeliuoti juos kartu su kitais konteineriais draudžiama. Taip pat atliekant perkrovimo da

arbus turi būti imtąsi ypatingų saugumo priemonių.

Draudžiama žmonėms stovėti ant geležinkelio platformų ir automobilių priekabų tuo metu, kai kraunami konteineriai. Konteinerių tvirtinimas laivuose yra ypač sudėtinas procesas, todėl tie darbai atliekami prižiūrint darbų vykdytojo.

Antrosios ir sekančių eilių tvirtinimo darbai yra atliekami:

– nuo specialios krano aikštelės su 1,2m. aukščio aptvara;
– be aikštelių, aprūpinant darbuotojus apsaugos diržais, tvirtinamais prie konteinerių, spec. Atotampomis arba ant įtemptų laivo trosų;
– nuo kopėčių, aprūpintų spec. Apsauginėmis priemonėmis, kurios užtikrina saugų darbą.

Vienu metu atlikti krovimo ir tvirtinimo darbus toje pačioje ir gretimoje laivo vietose arba tiumuose draudžiama. Pereiti nuo vieno konteinerio ant kito galima tilteliais su aptvaromis iš abiejų pusių.

Konteinerio sandėliavimas atliekamas pagal patvirtintą uoste schemą, reglamentuojančią štabelių dydį, tarpus tarp jų ir atskirų štabelių. Sandėliavimas turi užtikrinti štabelio stovumą ir žmonių dalyvaujančių krovimo procese saugumą.

Numatant vėjo apkrovos poveikį tuštiems konteineriams be papildomų sujungimo priemonių draudžiama konteinerius krauti aukščiau nei dviem eilėmis.

Atliekant krovimo darbus viduje tranzitinio konteinerio laikomasi tolygaus krovimo reikalavimų tam, kad išvengti svorio centro pasislinkimo ašies atžvilgiu. Jei konteineris nepilnai pakraunamas, krovinys jo viduje patalpinamas tolygiai ant grindų, atskiriamas ir užtvirtinamas.

Kraunant konteinerį ant priekabos sujungtis su vilkiku, jo vairuotojas privalo išlipti iš mašinos ir stovėti saugioje vietoje. Portaliniai kranai turi privažiuoti prie priekabos tik iš galo.

Atliekant darbus (k
krovimo, sandėliavimo) su konteineriais, kurių talpa iki 5t. reikia laikytis šių saugumo reikalavimų:

– kelti pakrautus konteinerius tik už visų esančių ant jo kabinimo žiedų;

– kelti tuščius konteinerius leidžiama už dviejų žiedų, išsidėsčiusių skersai jo;
– sandėliavimo plotai ir aukščiai nustatomi technologiniuose žemėlapiuose ir schemose;

– draudžiama kelti konteinerį su atidarytomis durimis;

– būtina atsižvelgti į leistiną aikštelės dangos apkrovimą ir štabelio stabilumą.

Atliekant darbus su daugiatonažiniais konteineriais reikia laikytis šių saugumo reikalavimų:
– kraunant kranais su kintama kėlimo galia, kuri priklauso nuo strėlės keičiamo ilgio, signalizuotojas privalo pranešti kranininkui apie kiekvieno konteinerio svorį;
– draudžiama rankomis sukti konteinerį, tam naudojamos kartys su guminiais antgaliais arba atotampos;
universalių laivų krovimo darbus galima atlikti pagal patvirtintą uosto viršininko technologinį planą.

2.2. Rolkerinė sistema

Pagrindinės mechanizacijos priemonės rolkerių sistemoje yra pakrovimo- iškrovimo mašinos su vidaus degimo varikliais- vilkikai, krautuvai, automobiliai, todėl svarbu, kad krovimo patalpos būtų gerai vėdinamos. Aptarnaujant laivą būtina pasirūpinti, kad ventiliacinės laivo sistemos patikimai funkcionuotų ir aprūpintų 20- kartinę oro cirkuliaciją.

Aparelių, kuriomis juda krautuvai pasvirimo kampas krantinės atžvilgiu neturi viršyti 8.50, o laivo krenas tuo pat metu turėtų būti nedidesnis nei 50. Aparelės ir pandusai privalo būti padengti tokia danga, kad krovimo ir vilkimo mašinos, treileriai išvengtų slydimo ar buksavimo. Tam, kad išvengti mašinų kritimo arba laivo konstrukcijų kliudymo, pavojingose judėjimui vietose turi būti įrengtos atramos ir lėjeriniai apsaugos bo

orteliai.

Esant intensyviam judėjimui, kai laivas vienu metu ir pakraunamas, ir iškraunamas, dėl nepakankamo apžvalgos rato vairuotojui, gali įvykti susidūrimas. Todėl reikėtų paskirti signalizuotoją, kuris palaikytų ryšį su juo. Taip pat derėtų parinkti saugią vietą signalizuotojui. Mašinų judėjimo krantinės rampa ar laivo aparele metu žmonėms neleidžiama stovėti ant rampos ar prieš įvažiavimą į krovinių patalpą.

Technologiniuose darbo žemėlapiuose reikia nurodyti leistinus judėjimo pasviromis aparelėmis greičius. Praktika rodo, kad vilkikų su kroviniu greitis neturėtų viršyti 8km/h, o be krovinio- 15km/h. Atsižvegiant į darbo sąlygas, tie greičiai gali būti mažesni.

Darbo saugumas transportuojant ir išdėstant krovinius ant puspriekabių, treilerių, konteinerinių platformų didžia dalimi priklauso nuo teisingo krovinių tvirtinimo. Todėl prieš pakraunant ar iškraunant kroviniai turėtų būti įdėmiai apžiūrėti.

Krautuvo keltuvo rėmas prieš pajudant su kroviniu atlenkiamas iki galo į vairuotojo pusę, o krovinys pakeliamas nuo žemės nemažiau kaip 0.5m. Krovimo mašinų judėjimo kelyje neturi būti jokių daiktų.

Krovinių patalpose derėtų tinkamai ir kruopščiai formuoti štabelius, nes tai yra ne tik krovimo darbų saugumo sąlyga, bet ir jūreivystės saugumas.

Didžioji darbų dalis pakraunant laivą tenka krovinio tvirtinimui, o iškraunant- tvirtinimo nuėmimui ir pašalinimui. Atsižvelgiant į krovinio išdėstymo sąlygas laive, tvirtinimą galima atlikti tiek atskirai kiekvieną vienetą, tiek visą krovinio partiją iš karto. Tvirtinant didžiagabaričius krovinius, darbuotojai privalo naudotis kilnojamomis kopėčiomis darbui aukštyje. Draudžiama naudotis atsikišusiomis krovinio dalimis kaip laiptais.

Būtina saugumo sąlyga yra pakankamas laivo krovinių skyriaus, aparelių, krantinės ir sandėlių teritorijos apšvietimas. Tamsiu paros metu apšvietimas turėtų būti nemažiau 50lx. Transporto priemonių judėjimo kelyje patariama išdėstyti saugaus eismo ženklus ir atitinkamas rodykles.

2.3. Keltų sistema

Visos vagonų pakrovimo ir iškrovimo operacijos turi būti atliekamos pagal darbų saugos instrukcijas, sudarytas kiekvienai keltų prieplaukai individualiai. Prieš darbų pradžią aprūpinama patikimu ryšiu tarp budinčio posto ir budinčio kapitono padėjėjo.

Vagonų lokomotyvo greitis, įridenant juos į keltą turi būti nedidesnis nei 3km/h, išridenant- nedidesnis nei 5km/h. Atliekant lokomotyvo manevravimus uosto teritorijoje ir ant pakėlimo tiltelio kelte, automatinė stabdžių sistema privalo būti įjungta. Kelte traukinių sustatinėtojas turi eiti vagonų priekyje, prižiūrėdamas, kad kelias būtų laisvas ir stebėdamas šviesos signalizaciją.

Vagonų padėties fiksaciją deniuose atlieka sustatinėtojų brigados nariai kaladėlių pagalba ir priekinių vagonų autosujungimų su atramų ant geležinkelių bėgių autosujungimais būdu. Vagonai atjungiami nuo atramų tik po prijungimo prie lokomotyvo. Prieš vagonų išridenimą iš kelto patikrinama automatinė stabdžių sistema.

Geležinkelio stoties dispečeris privalo pranešti dirbantiems šalia bėgių keltų pakrovimo teritorijoje apie kiekvieną manevrinio lokomotyvo pasirodymą. Atviras įėjimo signalas laive praneša apie vagonų atjungimo operacijų pabaigą ir darbuotojų pasišalinimą į saugią vietą denyje.

Esantys geležinkelio bėgių rajone uosto darbuotojai privalo stebėti traukinių judėjimą, sąstatų manevravimą, eiti bėgiais tik stačiu kampu, apeiti sąstatą ne mažesniu nei 3m. atstumu, o praeiti tarp atjungtų vagonų ne mažesniu nei 5m. atstumu.

2.4. Įvairaus apdorojimo krovinių sistema

Krovimo darbai atliekami vadovaujant darbų vadovui, atsižvelgiant į darbų planą, kuris turi būti suderintas su laivo kapitonu. Prieš darbų pradžią patikrinama laivo parengtis krovimo darbams laivo stovumo, krovinių skyriaus ir krovimo mechanizmų paruošimo požiūriu. Ypatingas dėmesys skiriamas saugumo preimonėms naudojantis trapais, lieptais, perėjimo takeliais, praėjimais, aparele, apšvietimu, ventiliacija.

Suvirinimo darbus leidžiama atlikti tik gavus leidimą iš gaisrų priežiūros tarnybos specialiai atskirtose vietose, kur pastatyta aptvara ir standartiniai saugumo ženklai.

Draudžiama kelti ir judinti krovinius kranais, o taip pat krauti juos ant triumo dangčių ir denio, jei krovinio svoris nežinomas. Būtina atsižvelgti ir į papildomų krovinio dalių svorį (fundamento, tvirtinimo detalių, įpakavimo), taip pat- į dinaminį laivo supimo poveikį.

Ant dangčių ir denio turi būti pažymėtos vietos, kur galima krauti krovinį ir nurodyta leistina apkrova. Krovinio nuleidimas (pakėlimas) ant paviršių atliekamas minimaliu kranų judėjimo greičiu, krovinys turi liestis prie laivo konstrukcijų visu atraminiu paviršiumi vienu metu. Didelio svorio krovinių ar krovinių artimų savo svoriu prie leistinos ribos nuleidimas (pakėlimas) atliekamas prižiūrint atsakingam laivo komandos nariui.

Sutartinė signalizacija ir jos pranešimo būdai turi būti žinomi visiems asmenims, dalyvaujantiems krovimo operacijose. Laivo darbai, kurie gali sukelti stovumo, grimzlės, kreno arba diferento pokyčius krovimo metu, atliekami tik leidus darbų vadovui ir laivo kapitonui. Prieš pradedant krovimo darbus vadovas turi pranešti uosto dispečeriui apie jų pradžią tam, kad išvengti intensyvios laivybos krovimo darbų rajone. Tvirtinti krovinį leidžiamą tik visiškai jam sustojus mažiausiai ant keturių atramos taškų.

2.5. Specializuotų kompleksų, skirtų krauti biriems kroviniams, sistema

Techninė specializuotų kompleksų eksploatacija atliekama laikantis pareigybinių kiekvienos kategorijos darbuotojų instrukcijomis, atsižvelgiant į specifines atskiro krovinio charakteristikas. Kompleksinių brigadų darbuotojams leidžiama valdyti ir aptarnauti spec. krovimo komplekso mechanizmus (reklaimerius, konvejerius, siurblius, hidro ir pneumatinius įrenginius) tik praėjus instruktažą ir turint atitinkamos kategorijos leidimą dirbti su mechanizmais. Darbuotojai, valdantys krovimo mechanizmus, privalo susipažinti su įrašais budėjimo žurnale prieš pradėdami darbą, patikrinti techninį mašinų stovį, įsitikinti, kad darbo vietoje nėra pašalinių žmonių.

Aptarnaujant konvejerių linijas darbo vieta aptveriama apsauginėmis tvorelėmis, perėjimas per konvejerį leidžiamas tik specialiais tilteliais.

Krovimo mechanizmai privalo būti sustabdyti šiais atvejais:
iškilus pavojui žmonių gyvybei ir saugumui;
atsiradus neįprastiems pašaliniams garsams mechanizmuose;
nesant pakankamo sandarumo tarp siurbimo vamzdžių sujungimo;
pastebėjus įtrukimus, deformacijas, nusidėvėjimus konvejerio juostoje;
atsiradus stabdžių, įžeminimo, ribojimo įrengimų gedimams.
Kraunant birius ir stipriai dulkius krovinius draudžiama žmonėms būti triumuose, vaikščioti kroviniu turinčiu įsiurbimo savybių. Atliekant mechanizmų apžiūrą ar remonto darbus, būtina užtikrinti, kad įrenginys savaime neįsijungs arba nebus įjungtas pašalinio asmens.

Pagrindiniai darbų saugos reikalavimai, atliekant birių krovinių sandėliavimą yra šie:
štabeliavimo darbai turi užtikrinti krovinio ir krovimo mechanizmų saugumą;
sandėliavimo aukštis nustatomas pagal krovinio savybes, štabelio formavimo būdus, leistinus dangos apkrovimus, natūralaus pasvirimo kampą;
būtina numatyti praėjimus tarp štabelių, atsižvelgiant į krovinio išdėstymo schemą;
štabeliai išdėstyti prie geležinkelio bėgių aptveriami gabaritinėmis sienelėmis;
susiformavus kietam viršutiniam štabelio sluoksniui, krovinį būtina rausti iš viršaus į apačią, vengiant griūčių;

2.6. Pavojingi kroviniai

Pavojingų krovinių saugojimui ir krovimo darbams būtina skirti atskirą krantinę ar sklypą, kurio sienos, priklausomai nuo pavojingumo, nustatomos uosto administracijos, atsižvelgiant į sanitarines ir gaisrines normas.

Darbuotojai dirbdami su pavojingais kroviniais yra aprūpinami individualiomis apsaugos priemonėmis, kontroliniais matavimo prietaisais, vaistinėlėmis.

Prieš pradedant krovimo darbus iš triumų ir dengtų geležinkelio vagonų, krovinių patalpos turi būti tinkamai išvėdintos. Šalinti išbirusias ir išsiliejusias pavojingas medžiagas gali tik specialiai sukurtos tam tikslui brigados nariai.

Atlikus krovimo darbus, krovimo priemonės ir mechanizmai bei technologiniai įrankiai kruopščiai nuvalomi mechaniniu būdu, o jei reikia- nuplaunami ir sanitariškai apdorojami. Krovos vietos aprūpinamos gaisro gesinimo priemonėmis pagal gaisrų priežiūros tarnybos reikalavimus.

Kiekviena pavojingų krovinių partija privalo turėti lydinčiųjų dokumentų komplektą, kuriame nurodyta:

-visa pavojingo krovinio charakteristika;

-būtini veiksmai, prasidėjus pavojingo krovinio reakcijai;

-draudžiami veiksmai;

-rekomendacijos, kas gali suteikti konsultaciją, įvykus nestandartinei situacijai.

Minėta informacija turi būti bet kuriuo metu prieinama vežėjui arba terminalo operatoriui.

Siekiant sumažinti žmonių klaidų tikimybę, vežant pavojingus krovinius, naudojami veiksmų fiksavimo lapai, kuriuose būtina surašyti visus konkretaus vežimo proceso dalyvio veiksmus.

3. Gamybinio traumatizmo mažinimo keliai

Gamybinių traumų analizė rodo, kad apie 60% nelaimingų atsitikimų uoste įvyksta, atliekant krovos darbus. Dažniausiai nelaimingi atsitikimai įvyksta atliekant perkrovimo operacijas laivuose ir vagonuose bei darbuotojams, kurių darbo stažas pagal specialybę nesiekia vienerių metų arba yra daugiau nei dešimt metų. Pavojingiausi krovimo operacijų elementai yra stropavimas, sankrovų performavimas, paketų sandėliavimas bei ardymas.

Pagrindinės traumatizmo priežastys:
gamybinio proceso organizavimo trūkumai;
technologinės disciplinos nesilaikymas;
netinkama darbo vietų priežiūra;
saugaus darbo normų ir taisyklių pažeidimai.
Nelaimingų atsitikimų uostuose analizė rodo, kad įvykių dažnumas tiesiogiai priklauso nuo darbo sąnaudų, perkraunant krovinį. Todėl darbo sąnaudų mažinimas galėtų būti svarbiausiu faktoriumi išvengti gamybinių traumų. Uosto darbo praktika rodo, kad esant didelioms vienarūšių krovinių apyvartos apimtims, būtina skirti atskiras krantines ir sandėlius, taip pat krovimo priemones bei specializuotas brigadas, tokiems kroviniams apdirbti. Specializacija sukuria palankias sąlygas tobulinti technologinį procesą, gerinti kokybės lygį, kelti darbo našumą ir saugumą.

Svarbų vaidmenį, profilaktinio darbo organizavime, siekiant išvengti traumų ir avarijų, gali vaidinti tiksliai nustatyta darbų tvarka uoste visoms technologinio gamybos proceso grandims, bei profilaktinių priemonių planavimas gerinant darbo sąlygas.

Gamybinio darbuotojų mokymo programoje turėtų būti siekiama ištirti technologinius krovimo procesus, susipažinti su darbo įstatymų nuostatomis ir normatyviniais aktais, įsakymais bei instrukcijomis, kurie apibrėžia darbų saugos ir sanitarijos klausimus.

Leave a Comment