Darbo rinka Lietuvoje 2005 metais

TURINYS

1. Titulinis puslapis _________________________________________ 1

2. Turinys_________________________________________________ 2

3. Įvadas _________________________________________________ 3

4. Situacija darbo rinkoje_____________________________________ 4

5. Darbo jėgos paklausa ______________________________________ 6

6. Darbo jėgos pasiūla _______________________________________ 8

7. Darbo rinkos prognozės ____________________________________ 8

8. Išvados _________________________________________________ 10

9. Naudota literatūra ________________________________________ 11

ĮVADAS

Visiškas užimtumas – tai bet kurios šalies ekonominės politikos
tikslas. Tikrovėje darbo rinkos ūkis daugiau ar mažiau nutolsta nuo šio
tikslo: jis neaprūpina visų norinčių dirbti darbo vietomis. Taigi apie
darbo rinką tenka kalbėti kaip apie svarbią ekonominę problemą ir
vyriausybės politiką, siekiant sumažinti nedarbo sukeliamus nuostolius.
Darbas yra ne vien žmogaus pajamų, bet ir socialinės padėties,
pilnavertiškumo pagrindas. Ekonomikos požiūriu daarbas – tai riboto
ištekliaus panaudojimas, gaminant norimas prekes bei paslaugas. Dėl to,
tiek atskiras asmuo, tiek visuomenė gauna didžiausias pajamas bei
paslaugas, kai visi, kurie gali ir nori, dirba.

4

SITUACIJA DARBO RINKOJE

2005 metų rugsėjo mėnesį, palyginti su rugpjūčiu, beveik 18 proc.
išaugo darbo jėgos paklausa. Šalies teritorinėse darbo biržose per mėnesį
buvo įregistruota 20,3 tūkst. laisvų darbo vietų, tai yra 3,1 tūkst.
daugiau negu praeitą mėnesį. Neterminuoto darbo pasiūla išaugo 15,6 proc.,
o terminuoto – net 37,8 proc.

Darbo jėgos pasiūla rugsėjo mėnesį išaugo 1,4 tūkst. arba 11,5 proc.
Per šį laikotarpį teritorinėse darbo biržose įregistruota 13,9 tūkst.
bedarbių.

Darbo jėgos pasiūla rugsėjo mėėnesį išaugo 1,4 tūkst. arba 11,5 proc.
Per šį laikotarpį teritorinėse darbo biržose įregistruota 13,9 tūkst.
bedarbių.
[pic]

Nuo metų pradžios augant darbo jėgos paklausai bei mažėjant pasiūlai,
jau balandžio mėnesį paklausa pralenkė pasiūlą. Rugsėjo mėnesį registruotas
didžiausias skirtumas tarp laisvų darbo vietų ir bedarbių skaičiaus.

Per devynis šių metų mėnesius da

arbo biržose buvo įregistruota 126,8
tūkst. bedarbių. Palyginti su 2004 m. tuo pačiu laikotarpiu darbo jėgos
pasiūla sumažėjo per 20 proc. Nuo metų pradžios darbo birža galėjo
pasiūlyti bedarbiams per 79 tūkst. laisvų darbo vietų nuolatiniam ir
17,3 tūkst. terminuotam įdarbinimui.Vis didėjanti darbo jėgos paklausa
sudarė prielaidas bedarbių skaičiaus mažėjimui. Spalio 1 d. šalyje buvo
85,6 tūkst. registruotų bedarbių. Tai 5,9 tūkst. mažiau negu rugsėjo 1 d.
Palyginti su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu, bedarbių skaičius sumažėjo
40,5 tūkst. arba 32,1 proc.Spalio 1 d. teritorinėse darbo biržose
įregistruoti bedarbiai sudarė 4,1 proc. visų darbingo amžiaus šalies
gyventojų. Šis rodiklis per mėnesį sumažėjo 0,2 proc. punkto, o nuo metų
pradžios – 1,9 proc. punkto.Bedarbių moterų dalis tarp šalies darbingo
amžiaus moterų spalio 1 d. sudarė 5,1 proc., o bedarbiai vyrai – 3 proc.
tos pačios amžiaus grupės vyrų. Moterų nedarbas per mėnesį sumažėjo 0,3
proc. punkto, o nuo metų pradžios – 1,9 proc. punkto. Vyrų nedarbas
atitinkamai maažėjo – 0,2 ir 2,1 proc. punkto.Moterų nedarbas mažėja lėčiau
nei vyrų, todėl didėja moterų dalis tarp bedarbių. Metų pradžioje moterys
sudarė 57,4 proc. visų bedarbių. Per devynis šių metų mėnesius moterų dalis
bedarbių struktūroje išaugo iki 63,5 proc.

5

Jauni bedarbiai spalio 1 d. sudarė 1,4 proc. visų šalies 16-25 m.
amžiaus gyventojų. Šios amžiaus grupės bedarbių rugsėjo pabaigoje buvo
registruota 6,8 tūkst.Teisę gauti nedarbo draudimo išmoką rugsėjo pabaigoje
turėjo 13,7 tūkst. bedarbių.

 

[pic]

Darbdaviams vis sunkiau rasti reikiamos kvalifikacijos darbuotojų. Iš
13,9 tūkst. bedarbių registruotų rugsėjo mėnesį, kas trečias neturi
profesinio pasirengimo, kas penktas praradęs kvalifikaciją dėl ilgesnės
kaip 3 m. darbo pertraukos, ka

as šeštas neturi darbinės veiklos
praktikos.Augant darbo jėgos paklausai, nepakanka pasirengusių darbo rinkai
darbuotojų esamoms darbo vietoms užpildyti. Kiekvienam pasirengusiam darbo
rinkai autotransporto priemonių vairuotojui, statybos ar medienos apdirbimo
darbininkui teko apie 4 – 6 laisvos darbo vietos. Labai trūksta lokomotyvų
mašinistų, keramikos bei stiklo dirbinių meistrų.Tuo tarpu darbo vietų
trūko kirpėjams ir kosmetologams, socialiniams bei jaunesniems
administravimo darbuotojams, ikimokyklinio ugdymo pedagogams.Daugiausia,
per 30 proc. visų įregistruotų laisvų darbo vietų buvo skirta
kvalifikuotiems darbininkams ir amatininkams, apie 27 proc. –
nekvalifikuotiems darbininkams, 15 proc. – aptarnavimo sferos ir prekybos
darbuotojams, per 11 proc. įrengimų ir mašinų operatoriams.

6

DARBO JĖGOS PAKLAUSA

Darbo biržai tarpininkaujant nuo metų pradžios, buvo įdarbinta 83
tūkst. ieškančių darbo asmenų, iš jų 66,0 tūkst. pagal neterminuotą darbo
sutartį (79,5 proc.). Pernai buvo įdarbinta 97,5 tūkst., iš jų 76,4 proc.
gavo nuolatinį darbą. Moterų įdarbinama daugiau negu vyrų, jos sudaro 52,6
proc. įdarbintųjų. Tarp įdarbintų 15,4 proc. sudarė jaunimas, 17,5 proc.
ilgalaikiai bedarbiai.Per 2005 m. sausio – rugsėjo mėn. išlieka didelė
darbo jėgos paklausa – 93,7 tūkst. Palyginti su praeitų metų tuo pačiu
laikotarpiu, laisvų darbo vietų neterminuotam darbui sumažėjo 1,7 tūkst., o
terminuotam darbui 6,1 tūkst. Šiais metais neterminuoto darbo pasiūlymai
sudarė 81,6 proc. visų įregistruotų laisvų darbo vietų, prieš metus – 77,0
proc.
[pic]Vidutiniškai per mėnesį registruojama beveik 10,4 tūkst. laisvų darbo
vietų.
[pic] 

| | |
| | |
| | |
| | |
| | |
| | |
| |  |
| | |
| | |
| |Darbo biržai tarpininkaujant nuo metų pradžios, buvo įdarbinta 83 tūkst. |
| |ieškančių darbo asmenų, iš jų 66,0 tūkst. pagal neterminuotą darbo sutartį|
| |(79,5 proc.). Pernai buvo įdarbinta 97,5 tūkst., iš jų 76,4 proc. gavo |
| |nuolatinį darbą. Moterų įdarbinama daugiau ne

egu vyrų, jos sudaro 52,6 |
| |proc. įdarbintųjų. Tarp įdarbintų 15,4 proc. sudarė jaunimas, 17,5 proc. |
| |ilgalaikiai bedarbiai. |
| |[pic]Auga neterminuoto darbo paklausa |
| |Per 2005 m. sausio – rugsėjo mėn. išlieka didelė darbo jėgos paklausa – |
| |93,7 tūkst. Palyginti su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu, laisvų darbo|
| |vietų neterminuotam darbui sumažėjo 1,7 tūkst., o |
| | |
| | |
| |7 |
| |terminuotam darbui 6,1 tūkst. Šiais metais neterminuoto darbo pasiūlymai |
| |sudarė 81,6 proc. visų į |
| |registruotų laisvų darbo vietų, prieš metus – 77,0 proc. |
| |[pic]Vidutiniškai per mėnesį registruojama beveik 10,4 tūkst. laisvų darbo|
| |vietų. |
| |[pic]  |
| |Darbo vietų struktūra |
| |[pic]Didžiausia darbo vietų pasiūla – kvalifikuotiems darbininkams. Tai |
| |daugiau kaip kas antras darbo pasiūlymas įsidarbinimui. |
| |[pic]Kas ketvirtas darbo pasiūlymas – nekvalifikuotiems darbininkams. |
| |[pic]Pusė visų darbo vietų įregistruota paslaugų sektoriuje ir beveik kas |
| |trečias – pramonėje. |
| |Per 2005 m. sausio – rugsėjo mėnesį įregistruotos laisvos darbo vietos |
| |[pic] |
| |[pic] |
| | |
| |8 |
| |[pic]Didžiausios įsidarbinimo galimybės – turintiems profesines |
| |kvalifikacijas. |
| |DARBO JĖGOS PASIŪLA |
| | |
| | |
| | |

Sumažėjo darbo jėgos pasiūla. Palyginti su 2004 m. tuo pačiu
laikotarpiu, besikreipiančių į darbo biržą bedarbių skaičius sumažėjo 32,0
tūkst. arba 20,1 proc.Kas šeštas bedarbis iki registracijos darbo biržoje
nėra dirbęs.16,2 proc. bedarbių registruoti darbo biržoje pakartotinai per
1 m. laikotarpį.
[pic]

DARBO RINKOS PROGNOZĖS

Lietuvos darbo birža, siekdama atskleisti ir numatyti darbo rinkos
pokyčius, nuo 1995 m. kasmet atlieka darbo rinkos ateinančių metų prognozę
pagal metodiką, parengtą kartu su Švedijos nacionalinės darbo rinkos
tarnybos ekspertais.

2005-ųjų metų prognozė atlikta remiantis rugsėjo – spalio mėn.
vykdytos darbdavių apklausos rezultatais bei atsižvelgiant į darbo rinkos
ir ma

akroekonominių rodiklių pokyčius.

2004 metais teritorinių darbo biržų specialistai atsitiktinės atrankos
būdu apklausė 6,2 tūkst. darbdavių, kurių įmonėse dirba 0,4 mln.
dirbančiųjų. Apklausos rezultatų reprezentatyvumas pasiektas, proporcingai
parenkant darbo rinkos dalyvius pagal nuosavybės formas, ekonomines veiklas
ir dirbančiųjų skaičių. Daugiausiai apklausta – 83 proc. privataus, 64
proc. – paslaugų sektoriaus bei 95 proc. – smulkaus ir vidutinio verslo
darbdavių, kurių įmonėse dirba iki 250 darbuotojų.

Situacija darbo rinkoje toliau gerės

Pastaraisiais metais ekonomika auga greitėjančiais tempais. Ūkio augimą
skatina atsigavusi vidaus paklausa bei eksportas. BVP augimo virš 6 proc.
kasmetinė prognozė paremta prielaida, kad

9

ekonominė plėtra Europoje palaipsniui spartės. Lietuvos verslas konkuruos
ir vidaus, ir išorės rinkose. ES finansinė parama didins BVP augimo tempus.
Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis augs spartėjančiais tempais.
Pastaraisiais metais padidėjęs užimtųjų skaičius, didės ir toliau. Dėl
augančios darbo jėgos paklausos nedarbo lygis (užimtumo tyrimo duomenimis)
šalyje mažės.

Darbo vietų bus įsteigta keturis kartus daugiau nei likviduota

2005 metais numatoma įsteigti beveik 53 tūkst. ir likviduoti 14
tūkst. darbo vietų. Steigiamų darbo vietų balansas – 39 tūkst. yra
aukščiausias per vykdytų prognozių laikotarpį.

Beveik pusė visų darbo pasiūlymų bus įregistruota paslaugų sektoriuje.
Apie trečdalį (33 proc.) darbo pasiūlymų bus pramonėje, septintadalis (14
proc.) – statyboje, o likusi dalis – žemės ūkio sektoriuje. Tačiau
didžiausias augimas numatomas pramonės sektoriuje bei statyboje.

Nekvalifikuotos darbo jėgos perspektyvos bus ribotos

Nekvalifikuotos darbo jėgos poreikis 2005 metais sumažės 5 proc.
punktais. Palyginti su 2004 metais paklausa išaugs aptarnavimo darbuotojams
ir kvalifikuotiems darbininkams bei specialistams, jaunesniesiems
specialistams, technikams ir tarnautojams.

Išliks darbo jėgos pasiūlos ir paklausos suderinamumo problema

2005 metais darbo biržose, numatoma įregistruoti 135 – 140 tūkst. naujų
darbo pasiūlymų.

Registruotas bedarbių skaičius mažės. Vidutinis metinis
įsiregistravusių darbo biržose bedarbių skaičius 2005 metais sieks beveik
134 tūkst., tai per 11 tūkst. mažiau nei praėjusiais metais. Didėjanti
darbo jėgos paklausa palaipsniui viršys darbo biržose įsiregistravusių
bedarbių skaičių.

Darbdaviams bus vis sunkiau rasti darbuotojų, turinčių pageidaujamą
profesinį pasirengimą ir darbo patirtį. Augant darbo jėgos paklausai,
nepakaks pasirengusių darbo rinkai darbuotojų esamoms darbo vietoms
užpildyti. Trys ketvirtadaliai darbo jėgos pasiūlos bus pakartotinai
besikreipiantys į darbo biržą nesugebėję įsitvirtinti darbo rinkoje
asmenys.

Nedarbo problemą pamažu keičia kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas.

Bedarbių procentas nuo darbingo amžiaus gyventojų toliau mažės

Vidutinis metinis bedarbių santykis su darbingo amžiaus gyventojais
2005 metais bus 5,5 – 6 proc. 2004 metais jis siekė 6,9 proc. Moterų
nedarbas viršys vyrų nedarbą. Prognozuojama, jog vidutinis metinis jaunų
bedarbių santykis su 16 – 24 metų amžiaus gyventojais bus 2,5 proc.

Aukščiausio nedarbo teritorijose nedarbas 2005 metais mažės sparčiau
negu bendras šalyje.

IŠVADOS

Tarp daugelio ekonomikos sričių labai svarbią vietą užima darbo
rinkos ekonomika.
Augantis visuomenės susidomėjimas darbo santykiais – neatsitiktinis. Mokslo
ir technikos pažanga, spartus darbo našumo ir intensyvumo augimas bei kiti
socialiniai ekonominiai veiksniai didina nedarbą, aštrina užimtumo
problemas ir santykius tarp darbo ir kapitalo. Atsiranda didelis žmonių
kiekis turintis nereikalingas profesijas. Be to atsiranda būtinybė kelti
kvalifikaciją žmonėms, baigusiems mokslus prieš 15 – 20 metų, kadangi šiuo
metu papildomai iš darbuotojų reikalaujama mokėti užsienio kalbas bei
mokėti dirbti kompiuteriu.

NAUDOTA LITERATŪRA

1. Lietuvos darbo biržos internetinis puslapis www.ldb.lt

Leave a Comment