2
TURINYS
1. Titulinis puslapis _________________________________________ 1 2. Turinys_________________________________________________ 2 3. Įvadas _________________________________________________ 3 4. Situacija darbo rinkoje_____________________________________ 4 5. Darbo jėgos paklausa ______________________________________ 6 6. Darbo jėgos pasiūla _______________________________________ 8 7. Darbo rinkos prognozės ____________________________________ 8 8. Išvados _________________________________________________ 10 9. Naudota literatūra ________________________________________ 11
3
ĮVADAS
Visiškas užimtumas – tai bet kurios šalies ekonominės politikostikslas. Tikrovėje darbo rinkos ūkis daugiau ar mažiau nutolsta nuo šiotikslo: jis neaprūpina visų norinčių dirbti darbo vietomis. Taigi apiedarbo rinką tenka kalbėti kaip apie svarbią ekonominę problemą irvyriausybės politiką, siekiant sumažinti nedarbo sukeliamus nuostolius.Darbas yra ne vien žmogaus pajamų, bet ir socialinės padėties,pilnavertiškumo pagrindas. Ekonomikos požiūriu darbas – tai ribotoištekliaus panaudojimas, gaminant norimas prekes bei paslaugas. Dėl to,tiek atskiras asmuo, tiek visuomenė gauna didžiausias pajamas beipaslaugas, kai visi, kurie gali ir nori, dirba.
4 SITUACIJA DARBO RINKOJE 2005 metų rugsėjo mėnesį, palyginti su rugpjūčiu, beveik 18 proc.išaugo darbo jėgos paklausa. Šalies teritorinėse darbo biržose per mėnesįbuvo įregistruota 20,3 tūkst. laisvų darbo vietų, tai yra 3,1 tūkst.daugiau negu praeitą mėnesį. Neterminuoto darbo pasiūla išaugo 15,6 proc.,o terminuoto – net 37,8 proc. Darbo jėgos pasiūla rugsėjo mėnesį išaugo 1,4 tūkst. arba 11,5 proc.Per šį laikotarpį teritorinėse darbo biržose įregistruota 13,9 tūkst.bedarbių. Darbo jėgos pasiūla rugsėjo mėnesį išaugo 1,4 tūkst. arba 11,5 proc.Per šį laikotarpį teritorinėse darbo biržose įregistruota 13,9 tūkst.bedarbių.[pic] Nuo metų pradžios augant darbo jėgos paklausai bei mažėjant pasiūlai,jau balandžio mėnesį paklausa pralenkė pasiūlą. Rugsėjo mėnesį registruotasdidžiausias skirtumas tarp laisvų darbo vietų ir bedarbių skaičiaus. Per devynis šių metų mėnesius darbo biržose buvo įregistruota 126,8tūkst. bedarbių. Palyginti su 2004 m. tuo pačiu laikotarpiu darbo jėgos
pasiūla sumažėjo per 20 proc. Nuo metų pradžios darbo birža galėjopasiūlyti bedarbiams per 79 tūkst. laisvų darbo vietų nuolatiniam ir17,3 tūkst. terminuotam įdarbinimui.Vis didėjanti darbo jėgos paklausasudarė prielaidas bedarbių skaičiaus mažėjimui. Spalio 1 d. šalyje buvo85,6 tūkst. registruotų bedarbių. Tai 5,9 tūkst. mažiau negu rugsėjo 1 d.Palyginti su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu, bedarbių skaičius sumažėjo40,5 tūkst. arba 32,1 proc.Spalio 1 d. teritorinėse darbo biržoseįregistruoti bedarbiai sudarė 4,1 proc. visų darbingo amžiaus šaliesgyventojų. Šis rodiklis per mėnesį sumažėjo 0,2 proc. punkto, o nuo metųpradžios – 1,9 proc. punkto.Bedarbių moterų dalis tarp šalies darbingoamžiaus moterų spalio 1 d. sudarė 5,1 proc., o bedarbiai vyrai – 3 proc.tos pačios amžiaus grupės vyrų. Moterų nedarbas per mėnesį sumažėjo 0,3proc. punkto, o nuo metų pradžios – 1,9 proc. punkto. Vyrų nedarbasatitinkamai mažėjo – 0,2 ir 2,1 proc. punkto.Moterų nedarbas mažėja lėčiaunei vyrų, todėl didėja moterų dalis tarp bedarbių. Metų pradžioje moteryssudarė 57,4 proc. visų bedarbių. Per devynis šių metų mėnesius moterų dalisbedarbių struktūroje išaugo iki 63,5 proc. 5 Jauni bedarbiai spalio 1 d. sudarė 1,4 proc. visų šalies 16-25 m.amžiaus gyventojų. Šios amžiaus grupės bedarbių rugsėjo pabaigoje buvoregistruota 6,8 tūkst.Teisę gauti nedarbo draudimo išmoką rugsėjo pabaigojeturėjo 13,7 tūkst. bedarbių.[pic]
Darbdaviams vis sunkiau rasti reikiamos kvalifikacijos darbuotojų. Iš13,9 tūkst. bedarbių registruotų rugsėjo mėnesį, kas trečias neturiprofesinio pasirengimo, kas penktas praradęs kvalifikaciją dėl ilgesnėskaip 3 m. darbo pertraukos, kas šeštas neturi darbinės veiklospraktikos.Augant darbo jėgos paklausai, nepakanka pasirengusių darbo rinkaidarbuotojų esamoms darbo vietoms užpildyti. Kiekvienam pasirengusiam darbo
rinkai autotransporto priemonių vairuotojui, statybos ar medienos apdirbimodarbininkui teko apie 4 – 6 laisvos darbo vietos. Labai trūksta lokomotyvųmašinistų, keramikos bei stiklo dirbinių meistrų.Tuo tarpu darbo vietųtrūko kirpėjams ir kosmetologams, socialiniams bei jaunesniemsadministravimo darbuotojams, ikimokyklinio ugdymo pedagogams.Daugiausia,per 30 proc. visų įregistruotų laisvų darbo vietų buvo skirtakvalifikuotiems darbininkams ir amatininkams, apie 27 proc. –nekvalifikuotiems darbininkams, 15 proc. – aptarnavimo sferos ir prekybosdarbuotojams, per 11 proc. įrengimų ir mašinų operatoriams. 6 DARBO JĖGOS PAKLAUSA Darbo biržai tarpininkaujant nuo metų pradžios, buvo įdarbinta 83tūkst. ieškančių darbo asmenų, iš jų 66,0 tūkst. pagal neterminuotą darbosutartį (79,5 proc.). Pernai buvo įdarbinta 97,5 tūkst., iš jų 76,4 proc.gavo nuolatinį darbą. Moterų įdarbinama daugiau negu vyrų, jos sudaro 52,6proc. įdarbintųjų. Tarp įdarbintų 15,4 proc. sudarė jaunimas, 17,5 proc.ilgalaikiai bedarbiai.Per 2005 m. sausio – rugsėjo mėn. išlieka didelėdarbo jėgos paklausa – 93,7 tūkst. Palyginti su praeitų metų tuo pačiulaikotarpiu, laisvų darbo vietų neterminuotam darbui sumažėjo 1,7 tūkst., oterminuotam darbui 6,1 tūkst. Šiais metais neterminuoto darbo pasiūlymaisudarė 81,6 proc. visų įregistruotų laisvų darbo vietų, prieš metus – 77,0proc.[pic]Vidutiniškai per mėnesį registruojama beveik 10,4 tūkst. laisvų darbovietų.[pic]| | || | || | || | || | || | || | || | || | || |Darbo biržai tarpininkaujant nuo metų pradžios, buvo įdarbinta 83 tūkst. || |ieškančių darbo asmenų, iš jų 66,0 tūkst. pagal neterminuotą darbo sutartį|| |(79,5 proc.). Pernai buvo įdarbinta 97,5 tūkst., iš jų 76,4 proc. gavo || |nuolatinį darbą. Moterų įdarbinama daugiau negu vyrų, jos sudaro 52,6 || |proc. įdarbintųjų. Tarp įdarbintų 15,4 proc. sudarė jaunimas, 17,5 proc. || |ilgalaikiai bedarbiai. || |[pic]Auga neterminuoto darbo paklausa || |Per 2005 m. sausio – rugsėjo mėn. išlieka didelė darbo jėgos paklausa – || |93,7 tūkst. Palyginti su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu, laisvų darbo|| |vietų neterminuotam darbui sumažėjo 1,7 tūkst., o || | || | || |7 || |terminuotam darbui 6,1 tūkst. Šiais metais neterminuoto darbo pasiūlymai |
| |sudarė 81,6 proc. visų į || |registruotų laisvų darbo vietų, prieš metus – 77,0 proc. || |[pic]Vidutiniškai per mėnesį registruojama beveik 10,4 tūkst. laisvų darbo|| |vietų. || |[pic] || |Darbo vietų struktūra || |[pic]Didžiausia darbo vietų pasiūla – kvalifikuotiems darbininkams. Tai || |daugiau kaip kas antras darbo pasiūlymas įsidarbinimui. || |[pic]Kas ketvirtas darbo pasiūlymas – nekvalifikuotiems darbininkams. || |[pic]Pusė visų darbo vietų įregistruota paslaugų sektoriuje ir beveik kas || |trečias – pramonėje. || |Per 2005 m. sausio – rugsėjo mėnesį įregistruotos laisvos darbo vietos || |[pic] || |[pic] || | || |8 || |[pic]Didžiausios įsidarbinimo galimybės – turintiems profesines || |kvalifikacijas. || |DARBO JĖGOS PASIŪLA || | || | || | |Sumažėjo darbo jėgos pasiūla. Palyginti su 2004 m. tuo pačiulaikotarpiu, besikreipiančių į darbo biržą bedarbių skaičius sumažėjo 32,0tūkst. arba 20,1 proc.Kas šeštas bedarbis iki registracijos darbo biržojenėra dirbęs.16,2 proc. bedarbių registruoti darbo biržoje pakartotinai per1 m. laikotarpį.[pic]
DARBO RINKOS PROGNOZĖS Lietuvos darbo birža, siekdama atskleisti ir numatyti darbo rinkospokyčius, nuo 1995 m. kasmet atlieka darbo rinkos ateinančių metų prognozępagal metodiką, parengtą kartu su Švedijos nacionalinės darbo rinkostarnybos ekspertais. 2005-ųjų metų prognozė atlikta remiantis rugsėjo – spalio mėn.vykdytos darbdavių apklausos rezultatais bei atsižvelgiant į darbo rinkosir makroekonominių rodiklių pokyčius. 2004 metais teritorinių darbo biržų specialistai atsitiktinės atrankosbūdu apklausė 6,2 tūkst. darbdavių, kurių įmonėse dirba 0,4 mln.dirbančiųjų. Apklausos rezultatų reprezentatyvumas pasiektas, proporcingaiparenkant darbo rinkos dalyvius pagal nuosavybės formas, ekonomines veiklasir dirbančiųjų skaičių. Daugiausiai apklausta – 83 proc. privataus, 64proc. – paslaugų sektoriaus bei 95 proc. – smulkaus ir vidutinio verslodarbdavių, kurių įmonėse dirba iki 250 darbuotojų.
Situacija darbo rinkoje toliau gerės Pastaraisiais metais ekonomika auga greitėjančiais tempais. Ūkio augimąskatina atsigavusi vidaus paklausa bei eksportas. BVP augimo virš 6 proc.kasmetinė prognozė paremta prielaida, kad
9ekonominė plėtra Europoje palaipsniui spartės. Lietuvos verslas konkuruosir vidaus, ir išorės rinkose. ES finansinė parama didins BVP augimo tempus.Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis augs spartėjančiais tempais.Pastaraisiais metais padidėjęs užimtųjų skaičius, didės ir toliau. Dėlaugančios darbo jėgos paklausos nedarbo lygis (užimtumo tyrimo duomenimis)šalyje mažės.
Darbo vietų bus įsteigta keturis kartus daugiau nei likviduota 2005 metais numatoma įsteigti beveik 53 tūkst. ir likviduoti 14tūkst. darbo vietų. Steigiamų darbo vietų balansas – 39 tūkst. yraaukščiausias per vykdytų prognozių laikotarpį. Beveik pusė visų darbo pasiūlymų bus įregistruota paslaugų sektoriuje.Apie trečdalį (33 proc.) darbo pasiūlymų bus pramonėje, septintadalis (14proc.) – statyboje, o likusi dalis – žemės ūkio sektoriuje. Tačiaudidžiausias augimas numatomas pramonės sektoriuje bei statyboje.
Nekvalifikuotos darbo jėgos perspektyvos bus ribotos Nekvalifikuotos darbo jėgos poreikis 2005 metais sumažės 5 proc.punktais. Palyginti su 2004 metais paklausa išaugs aptarnavimo darbuotojamsir kvalifikuotiems darbininkams bei specialistams, jaunesniesiemsspecialistams, technikams ir tarnautojams.
Išliks darbo jėgos pasiūlos ir paklausos suderinamumo problema 2005 metais darbo biržose, numatoma įregistruoti 135 – 140 tūkst. naujųdarbo pasiūlymų. Registruotas bedarbių skaičius mažės. Vidutinis metinisįsiregistravusių darbo biržose bedarbių skaičius 2005 metais sieks beveik134 tūkst., tai per 11 tūkst. mažiau nei praėjusiais metais. Didėjantidarbo jėgos paklausa palaipsniui viršys darbo biržose įsiregistravusiųbedarbių skaičių. Darbdaviams bus vis sunkiau rasti darbuotojų, turinčių pageidaujamąprofesinį pasirengimą ir darbo patirtį. Augant darbo jėgos paklausai,nepakaks pasirengusių darbo rinkai darbuotojų esamoms darbo vietomsužpildyti. Trys ketvirtadaliai darbo jėgos pasiūlos bus pakartotinaibesikreipiantys į darbo biržą nesugebėję įsitvirtinti darbo rinkojeasmenys. Nedarbo problemą pamažu keičia kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas.
Bedarbių procentas nuo darbingo amžiaus gyventojų toliau mažės Vidutinis metinis bedarbių santykis su darbingo amžiaus gyventojais2005 metais bus 5,5 – 6 proc. 2004 metais jis siekė 6,9 proc. Moterųnedarbas viršys vyrų nedarbą. Prognozuojama, jog vidutinis metinis jaunųbedarbių santykis su 16 – 24 metų amžiaus gyventojais bus 2,5 proc. Aukščiausio nedarbo teritorijose nedarbas 2005 metais mažės sparčiaunegu bendras šalyje.
10
IŠVADOS
Tarp daugelio ekonomikos sričių labai svarbią vietą užima darborinkos ekonomika.Augantis visuomenės susidomėjimas darbo santykiais – neatsitiktinis. Moksloir technikos pažanga, spartus darbo našumo ir intensyvumo augimas bei kitisocialiniai ekonominiai veiksniai didina nedarbą, aštrina užimtumoproblemas ir santykius tarp darbo ir kapitalo. Atsiranda didelis žmoniųkiekis turintis nereikalingas profesijas. Be to atsiranda būtinybė keltikvalifikaciją žmonėms, baigusiems mokslus prieš 15 – 20 metų, kadangi šiuometu papildomai iš darbuotojų reikalaujama mokėti užsienio kalbas beimokėti dirbti kompiuteriu.
11
NAUDOTA LITERATŪRA
1. Lietuvos darbo biržos internetinis puslapis www.ldb.lt