Untitled
Seniai niekam ne paslaptis, kad dirbdamas statybininku Skandinavu šalyse neretai gausi daugiau nei Lietuvoje užimdamas kur kas aukštesnes pareigas. Remiantis „Hay Group“ atliktu tyrimai mes matome , kad darbuotojų atlyginimai lietuviško kapitalo kompanijose yra apie penktadaliu mažesni nei tarptautinėse Lietuvoje veikiančiose bendrovėse. Tad atlyginimas kuri gauną Lietuvoje aukštas pareigas u-imantis žmonės gauna penktadalių mažiau, nei tokias pat pareigas užimantis užsienyje. Kaip pastebi Lietuvos ekonomistai, viena priežasčių, kodėl lietuvių atlyginimai tarptautiniu mastu vis dar atrodo kukliai, itin aukštas darbo jėgos apmokestinimas.
Lyginant Lietuvos ir kitų šalių mokesčių naštos duomenis, į akis krintaitin didelis mažas pajamas gaunančių darbuotojų apmokestinimas Lietuvoje. Gaudamas minimalų – 845.5 litų – atlygį „į rankas“, darbdavys turi sumokėti 466.30 litų mokesčių, tad visos darbo vietos kaina išauga iki 1311.80 litų. Tokia mokesčiu politika yra itin žalinga ekonomikai, nes dideli mokesčiai trukdo darbuotojui ir darbdaviui surasti vienas kitą. Kadangi viskas pabrango tiek maistas, tiek visos kitos prekes, paslaugos, kurios yra būtinos mūsų gyvenimui, kas antras darbuotojas sutiktu įsidarbinti tik tokiu atveju jei atlygis būtų didesnis už minimalia algą. O dažnai darbdaviai ieško darbuotojo, kuris sutiktu dirbti tik už minimalia algą, tad jis tikrai nemokės daugiau. Taigi tokiu atveju jie niekada nesusitiks, ir darbuotojas taps bedarbiu, kas padidins Lietuvos nedarba arba emigruos. O darbdavys neradęs darbuotojo bandys paslėpti ji “šešėlyje”, arba atsisakys veiklos.
Rezultatas akivaizdus: didėjantis nedarbas, mažesnės biudžeto pajamos ir lėtesnis ekonomikos augimas. Be to, bedarbiai niekur neprapuola ir neužmiega žiemos miegu, tad visi mokesčių mokėtojai darbo netekusiems gyventojams turi mokėti socialines pašalpas.
Minimalaus darbo užmokesčio gavėjų skaičius tarp visų darbuotojų auga, o mokesčiai taip ir išsilaiko. 1998 metais minimalus darbo užmokesti gavo 16,1 proc. darbuotuoju, o 2012 metais jau siekė 19.4 proc. Tačiau tai yra procentai tik visų dirbančių žmonių. Tačiau žemės ūkio srityje vidutinis darbo užmokestis tesiekia 60 – 70 proc. šalies vidurio, o likusieji net gauna žemesnį darbo užmokesti, nei minimalus.
Didžiausia problema tokiose atlyginimuose yra neadekvačiaididelis darbo jėgos apmokestinimas. Kai šalyje diskutuojama apie mokesčius šita sistema lieka nuošalyje. Taigi išnagrinėkime darbo atlyginimą. Paimkime vidutini Lietuvos atlyginimą 1600 LT atlyginimas ( “ant popieriaus” ) neapmokestinamasis pajamų dydis bus taikomas, todėl jis sumoka 15 proc. pajamų mokestį, 6 proc. sveikatos draudimo mokestį ir 3 proc. socialinio draudimo mokestį “Sodrai”. Dėl to dirbantysis namo parsineša 1278.1 litus. Tačiau darbdaviui jo vieta kainuoja dar brangiau, kadangi nuo bazinio atlyginimo jis sumoka 30,98 proc “Sodrai” ir 0,2proc. įmokos į “Garantini fondą”, todėl tokia darbo vieta jam atsieina 2098.88 litų. Taigi net 39.11 proc. viso darbo užmokesčio atitenka valstybei, o tik 60.89 proc. dirbančiajam.
Kitas į akis krintantis Lietuvos mokesčių sistemos minusas labai mažas dėmesys vaikus auginančioms šeimoms.Kadangi vienintelė mokesčių lengvata yra didesnis NPD. Taigi pagal mūsų prieš tai skaičiuota alga jei šis darbuotojas augintu vienas 2 vaikus, tai jo mokesčiu našta sumažėja nuo 39.