Centrinis bankas ir jo funkcijos

Centrinis bankas ir jo funkcijos

Pinigai egzistuoja tukstanmečius, o centriniai bankai atsirado palygnti neseniai. Vieni seniausiu banku – Anglijos bankai ir svedijos bankas, buvo isteigti 17a. Pabaigoje. Siandien bet kurioje salyje yra savas centrinis bankas.jis igivendina 2 pagrindinius uzdavinius:
1. Centrinis bankas turi užsitikrinti ekonomines raidos tolygumą. Jis turi užkirsti kelia kilti finansiniai panikai. Įgyvendindamas si uždavinį centrinis bankas vaidina paskutines pakopos kreditoriaus vaidmenį. Paskutines pakopos kreditorius suteikia kreditus finasinemis įstaigomis ir firmoms, gresiant finansiniai krizei.
2. Antroji užduotis – užtikrinti žemą infliacijos lygi ir kartu neleisti žymiai kiilti nedarbo lygiui

Pagrindine centrinio banko funkcija yra kontroliuoti ir reguliuoti pinigu pasiūlą šalyje. Šiuo tikslu jis naudoja tris pagrindines priemones: rezervu reglamentavimą, atviros rinkos operacijas ir diskonto norma.

Rezervu reglamentavimas

Rezervu norma yra privaloma čekinių depozitu sumos dalis, kuria bankai laikyti atsargose.(Privalomas rezervas yra terminuotiems indeliams; jis nustatomas atskirai ir yra daug mažesnis). Rezervu norma komerciniams bankams nustato centrinis bankas kaip procentini dydi. Privaloma rezervą sudaro komercinio banko depozitas centriniame bake bei grynieji pinigai jo seifuose.

Centriniam bankui nesunku apskaičiuoti, kiek paadidės pinigu pasiūla, jai jis pakeis privalomo rezervo norma Jai kiekvienas litas grynais pinigais padėtas I banko einamąją sąskaitą, sukelia 1/R litu priaugi čekiniuose depozituose, tai privalomo rezervo norma pinigu pasiūloje kiekvienam naujam litui. Kitaip tariant, pinigu pasiūla padies maždaug tr

rečdaliu.

Atviros rinkos operacijos

Tai – vyriausybes vertybiniu popierių (obligacijų ir iždo vekseliu) pirkimas ir pardavimas rinkoje. Jo esme ta, kad tokiais veiksmais tiesiogiai keičiamas rezervu kiekis komerciniuose bankuose, taigi – keičiama (kartotiniu dydžiu) pinigu pasiūla.

Atviros rinkos operacijų turinys toks. Tarkime, centrinis bankas padaro išvada, kad pinigu pasiūla per maža, ji ima trukdyti didinti gamyba. Jis nusprendžia padidinti pinigu pasiūlą. Tuo tikslu centinis bankas ima pirkti rinkoje vyriausybes vertybinius popierius bendrai 10 mln. Litu sumai. Tiek išauga banku rezervai; prasidės kartotinis depozitiniu sąskaitų sumų augimas. Jei rezervo vienas litas padidina pasiūlą 2.5Lt., tai reiškia, kad pinigu pasiūla padidės 25.Lt.

Kai si operacija atliekama tarp centrinio banko ir komerciniu banku, grynųjų pinigu čia išvis nenaudojama: centrinis bankas tiesiog padaro įrasą savo knygose, fiksuodamas, kad obligacijas pardavęs komercinis baankas dabar padidino savo rezervą, privalomai laikoma centriniame banke, ir todėl gali atitinkamai (keleriopai) išplėsti paskolines operacijas.

To paties efekto- pinigu pasiūlos padidėjimo – susilauks ekonomika ir tuo atveju, kai šalies vyriausybe savo didesnėms išlaidoms finansuoti pageidaus papildomu finansiniu ištekliu. Ji gali parduoti savo vertybinius popierius (paprastai trumpalaikius – nuo 3 mėnesių iki metu) centriniam bankui, kuris „pirks“ juos tuo būdu, kad atitinkamai sumai atidarys vyriausybei depozitine sąskaitą.

Analogiškai veikiama, kai siekiama sumažinti pinigu paklausa. Šiuo atveju centrinis bankas parduoda vyriausybes vertybinius popierius atviroje rinkoje.

Diskanto no

orma

Centrinis bankas, suteikdamas dali komerciniu banku rezervu, sykiu tais pinigu ištekliais gali jiems ateiti I pagalba, t.y. paskolinti pinigų. Nors tai, tai kaip jau minėjome, atliekama vien įrašais atitinkamose sąskaitose, paskola iš centrinio banko prilygsta gryniems pinigams ir komercinis bankas jos dėka padidina savo rezervus iki reikiamo lygio, užkerta kelia kartotiniam pinigu pasiūlos sumažėjimui.

Centrinio banko nustatoma palūkanų norma, teikiant paskolos komerciniams bankams ar kitoms finansinėms institucijoms, vadinama diskonto norma. Apibrėžiant ja kiekybiskai bei keičiant jos dydi siekiama reguliuoti pinigu pasiūla – diskonto norma keliant, centrinio banko paskolos gavimo sąlygos, taigi ir komercinio banko kreditiniu galimybių išplėtimas – suvaržomi, ja sumažinant – skatinami. Tiesa, kiekybiniu požiūriu centrinio banko paskolos daro įtaką komerciniu banku rezervams labai nedaug, nes jos tesudaro apie 1% viso skolinamojo kapitalo. Tačiau centrinio banko kreditine politika svarbi kitu atžvilgiu – I jo numatoma ir kas savaite koreguojama diskonto norma orientuojasi pramoninio ir finansinio pasaulio „bosai“ kaip I viena iš vyriausybes ūkinių ketinimu rodikliu. Taigi diskonto normos poveikis rinkoje susiklostančioms pinigu pasiūlos – paklausos sąlygoms yra nemažas. Pažymėkime, kad taip yra, jei vyriausybe vykdo aktyvia diskonto normos politika (o taip ji elgiasi dažnai pirmiausia vadovaudamasi mokėjimu balanso interesais, t.y. siekdama pritraukti užsienio finansus I savo rinka), nes aukštesnė diskonto norma automatiškai suteikia palankesnes sąlygas pinigu be

ei užsienio valiutos indėlininkams – tos šalies vertybiniu popierių pirkėjams. Esant ramesnei ūkio padeciai, dažnai diskonto normos politikai yra pasyvi – centrinis bankas keičia ja taip, kad ji atitiktu rinkoje susiklosčiusia palūkanų norma.

Centrinis bankas gali dviem budais reguliuoti kieki, kuri skolina komerciniams bankams:
1. Jis galii pakeisti diskonto norma. Kuo didesne diskonto norma, tuo mažiau komerciniai bankai skolinasi iš centrinio banko.
2. Jis gali paprasčiausiai atsisakyti skolinti bankams. Paskola yra laikina priemone bankams, kurie siekia padidinti savo rezervus iki reikalingos normos, jei jų rezervai išsenka dėl netikėto indeliu atsiėmimo ar kitu nenumatytu aplinkybių.
Paprastai reikalaujama, kad bankai apribotu skolinamasi ir nenaudotu jo savo veiklai plėsti.

Monetarine politika

Monetarine politika – centrinio banko politika, reguliuojanti pinigu mases didėjimo tempus ar palūkanų normos pokucius.

Pagrindinis monetarines politikos tikslas yra skatinti nacionalinio produkto gamyba, užkirsti kelia nedarbo augimui ir infliacijai. Kiekvienu laikotarpiu šiuos tikslus rikiuoja bei konkreciai formuluoja vyriausybe, monetarine politika – reguliuojanti pinigu pasiūlą.

Savo pagrindiniais bruožais monetarines politikos turinys mums jau žinomas: jei ekonomika veikia ne visiškai panaudodama darbo išteklius (yra nedarbas ir, vadinasi, recesinis tarpsnis), didinant pinigu pasiūla pasiekiamas gamybos apimties išaugimas. Šiuo tikslu centrinis bankas ir vyriausybe imasi vadinamosios „lengvu (t.y. lengvai prieinamu) pinigu“ taktikos, skatindama palūkanų normos kritimą ir investicines veiklos pagyvėjimą. Tai vadinama ekspansine monetarine politika. Artėjant prie visiko už

žimtumo, pinigu pasiūlos didinimas skatina ne tik racionalumo produktu augimą, bet ir kainų lygio kilimą. Tada ima grėsti ūkio „perkaitimas“ su sparčia infliacija ir pereinama prie „sunkiai prieinamu“ pinigu politikos priemonių – vadinamosios varžančiosios (restrikcines) monetarines politikos; kredito sąlygos tampa sunkesnes, dalis investiciju atkrenta ir gamybos infliacinis tarpsnis palengva likviduojamos, ekonomika ima veikti savo potenciniu galimybiu ribose. Monetarine politika turi skatinti dar didesni uzimtuma, kartu nesukeldama spartaus kainu lygio augimo.

Monetarine politika remiasi pinigu pasiulos ir paklausos pusiausvyros susidarymo mechanizmu. Si pusiausvyra susiklosto tokiae taske, kuris reiskia atitinkama palukanu norma.

Reguliuodamas pinigu pasiula, centrinis bankas veikia palukanu norma, leisdamas veikti rinkos jegomis, kurios sukelia atitinkamus geidžiamus verslo aktyvumo ir nacionalinio produktu gamybos dinamikos poslinkius. Nutaikyto postūmio „perdavimo mechanizmas“ yra toks: pinigu pasiulos keitimu sukeliamas palukanu normos kitimas, sis keicia investiciju apimty (kylant palukanu normai, investiciju mazeja ir atvirksciai), O investiciju apimties poslinkiai keicia visumines paklausos dydi, kas ir sukelia nacionalinio produkto apimties kitima (arba, blogai viska apskaičiavus, kainu kilima)

Visas laukiamas monetarines politikos priemoniu efektas pasiekiamas tik po gana ilgo laiko. Laiko tarpas nuo sprendimo priemimo iki jo realizavimo vadinamos realizavimo lagu. Jo buvimas labai komplikuoja monetarines politikos procesus. Realizavimo lagas kyla del siu priezasciu:
1. Atliekant atviros rinkos operacijas, praeina tam tikras laikas, kol vertybinius popierius centriniam bankui pardave komerciniai bankai savo išaugusius rezervus is tikruju relizuojomis paskolomis;
2. kryptingas poveikis palukanu normai bus realizuotas ( centrinio banko pastangomis didinant pinigu pasiula) tik po to, kai pakis seimu turto, turincio absoliutu arba dideli likviduma, struktūra (t.y. pasikeis proporcijos tarp grynuju pinigu, cekiniu depozitu, terminuotu indeliu, valstybes izdo vekseliu, trumpalaikiu ir ilgalaikiu paskolu obligaciju beik akciju) ir seimu intencijos tureti, tarkime, maziau grynuju pinigu, o daugiau palūkanas nesančiu aktyvu, realizuosis iki tokio lygio, kad pasikeis ir ilgalaikiu paskolu palukanu norma (ji, kaip zinome, yra nepaslankiausia);
3. is palukanu normos kitimo tikintis poveikis ivesticiju mastui, taip pat tenka laukti netrumpa laika, kol tu investiciju prieaugis ir tikruju bus;
4. is investiciju prieaugio tikimasi visumines paklausos padidėjimo ir tuo pagrindu nacionalinio produkto gamybos išaugimo – tokiam efektui taip pat reikia laiko tarpsnio.

Paklaidos, padarytos nustatant monetarines politikos veiksmu pradžios momenta ir apskaičiuojant realizavimo laga, gali duoti priešinga efekta – destabilizuoti uki. Pinigu pasiulos didinimas normaliomis sąlygomis mazina palukanu norma, o pinigu pasiulos mazinimas didina ja.

Problema yra ta, kad geidžiama pinigu pasiula gali sąlygoti nepriimtina palukanu norma arba norima palukanu norma bus pasiekta tik suformuojant nepageidaujama pinigu pasiulos dydi.

Jei ekonomikoje yra dydeliu nepanaudojamu darbo ir kitu ishtekliu(didelis nedarbas, laisvi gamybiniai pajėgumai), centrinis bankas gali nuspresti, kad butina padidinti pinigu pasiula, o palukanu normos didinimo reikia išvengti(nes zinome, kad palūkanu normos didinimas siaurina investiciju galimybes). Vadinasi, centrinis bankas imasi ekspansines monetarines politikos priemoniu. Jis ures padidinti pinigu pasiula tik tada pinigu paklausa bus patenkinta ir pinigu pasiulos bei paklausos pusiausvyra tikrai bus išsaugont nepadidėjusia palukanu norma. Norimas palukanu normos dydis bus pasiektas tik tuo budu, kad teks susitaikyti su didesniu nei savaime susiklosčiusiu pinigu pasiulos dydžiu.

Nenuostabu, kad tebevyksta gincai – kurio tikslo centrinis bankas turi pirmiausia laikytis: kontroliuoti ir reguliuoti pinigu pasiula ar palukanu norma.

Siuose ginčuose realizuojamos dvi skirtingos teorines platformos, kuriomis remiasi šiuolaikine ekonomikos teorija ir ekonomine strategija – keinsistu ir monetaristu. Keinsininkai teikia prioriteta palukanu normos reguliavimui, monetaristai – pinigu kiekio reguliavimui.

Palukanu normos traktavimas

Skirtingos paziuros palukanu normos klausimu atsiskleidžia, ivertinant jos poveiki pinigu paklausai, pinigu pasiulai ir numatomu islaidu apimciai.

Pinigu paklausai, kaip jau zinome, yra susijusi su ju turėjimo kastais, kuriuos apibrėžia palukanu normos dydis – kuo si norma didesne, tuo brangiau atseina laikyti pinigus( grynaisiais arba cekineje saskaitoje). Monetaristu nuomone, pinigu paklausa yra mažai jautri palukanu normos kitimui. Keinsistu požiūriu yra priešingai – pinigu paklausa labai jautri tam pokyciui. MOnetaritu argumentas yra toks: pinugu paklausa priklauso nuo sanderiu aimties (sanderiams, žinoma, palukanu normos svyravimui neturi dideles itakos, ju masta lemia amoniu pajamas). Keinsistai pirmenybe teikia, aiskindami pinigu paklausa, tiems motyvams, kurie yra jautrus palukanu normai – piniginiu plauku nereguliarumo amortizavimo bei kitu finansiniu aktyviu kainoms.

Paziuriu i pinigu pasiulos jautruma palukanu nromai skirtumas yra toks: monetaristu isitikinimu, pinigu pasiula yra santykiniai nejautri palukanu normos pokyciams, keinistai mano priezinagai. Monetaristai teigia, kad bankai nelabai linke laikyti atlikemanu rezervu, todel ju galimybes didint ar mazinti pinigu kieki rinkoje, reaguojant i paklausa paskoloms ir palukanu normos svyravima, yra laai ribotas. Keinsininkai rodo i banku elfesi Didžiosios depresijos metais ir tegia, kad bankai ekonomikos smukimo sąlygomis visada linke tureti atliekamu rezervu, ir todel, kai paklausa kreditui ir palukanu norma ima augti, jie turi nemazai galimybių i tai atsiliepti.

Paziuros i palukanu normos poveiki numatomu islaidu apimciai tiap pat nesutampa. Monetaritu teigimum visuminines išlaidos yra labai jautrios palukanu normai, o keinsistai isitikine, kad palukanu norma daro menka itaka visuminiu islaidu dydžiui. Pirmieji argumentuoja tuom kad palukanu norma daro dideli poveiki dirmu investiciniams planams, gyvenamuoju namu statyvai bei ilgo vartojio prekiu isigijumui; antrieji, pripazindami oki poveiki, taip pat teigia, kad jo masta monetaritai pervertina, ir irodineja, jog investicijos didesniu mastu lemia ne palukanu normos dydis, o uknikavimo sąlygos vei perspektyvos.

Siame procese pinigu kiekio pokyciai gali veikti visumine paklaus. Tai kodel pirmieji keinsizmo salininkai buvo skeptiški del monetarines politikos, kaip priemones paklaisai valdyti, galimo veiksmingumo? Atasakymas yra toks: mes negalime buti tikri, ar pirmuju dievu etapu poveikiai bus labai stiprus.

1 – asis etapas. Pats Dz. Keinesas, tuo laiku, kai buvo parasyta „bendroji tearija“, buvo labai susirupines, kad ekspansyvi monetarine politika gali buti neveiksminga paciu pirmuoju etapu ir todel ji negali išvesti is tuometines didžiosios depresijos. Todel palukanu norma gali booti labai zema, pvz,. 2% – 3%. Esant tokioms aplinkybems, centrinio banko galimybes dar sumazinti palukanu norma nera labai dideles. Akivaizdu, kad palukanu norma negali sumazeti iki nulio. (esant nulinei palukanu normai, niekas nenores pirkti obligaciju, zmones atsisakys investuoti pinigus. Butu nenaudinga laikyti pinigus banke). Taigi kai palukanu norma jau labai zemam centriniam bankui gali buri neimanoma ja dar pažeminti. Ekspansyvi monetarine politika, nesugebanti stipriau paveikti palikanu normos, bus pasmekta zlugti jau 1 – uoju etapu.

Stabilios ekonomikos laikas laisvosios rinkos operacijos glai labai veikti palukanu norma, ir antrasis etapas tampas svarbia monetarine politikos dalimi.

2 – asis etapas. Kaip pavaizduota, investicijos yra gana jautrios palukanu normos pasikeitimai. Paveizdziui, palukanu normos sumazejimas nuo 8% iki 6% sukels incesticiju paklausos padidejima 25%, t.t. nuo 100mlrd. Lt

Poziurio, kad investicijos labai stipriai nereguotu i palukanu normos pakitimus, buvo placiai laikomasi penktajame bei sestajame desimtmeciais. Tai skatino vyrajanti skepticizma del monetarines politikos, kaip priemones visuminei paklausai valdyti, efektyvumo.
Montarines abejones del diskalines politikos

Pries pasirodant Dz. Keineso knygai „bendroji teorija“, daugelis ekonomistu buvo skeptiskai nusiteike del fiskalines politikos poveikio visuminei paklausai, gamyos apimciai ir uzmitumui. Siuolakiniai monetaristai – klasikines tradicijos paveldėtojai – yra beveik tiek pat skeptiški del fiskalines politikos poveikio visuminei paklausai.

Ekspansyvi fiskaline politika gali paveikti investiciju paklausa tokiu budu. Kai vyriausybe padidina savo islaidas arba sumazina mokescius, jos deficitas didėja. Noredama finansuoti savo deficitines islaidas, vyriausybe parduoda nauju obligaciju ar kitu trumpalaikiu vertybiniu popieriu. Tai yra, skolinasi finasinese rinkose. Papildomas skolimasis pakelia palukanu norma. Savo ruoztu aukstense palukanu norma sumazina rekiamas investicijas. Investiciju mazejimas riboja visumine paklausa, slopindamas vyriausybes islaidu ar mokesciu sumazinimo tiesiogini simuliuojanti poveiki.

Cia neverta abejoti, ar yra tam tikras investiciju ribojimas. Tik kokio jis dydžio?
Keinsitai – ypac pirmieji – daznai teige, kad investicijos nelabai priklauso nuo palukanu normos. Vadinasi, fiskaline politika yra veiksmingas įrankis, norint valdyti visumine paklausa. Antra vertus, monetaristai dazniausiai mano, kad investiciju paklausos kreive yra pakankamai nuožulni ir kad vyriausybes deficitines išlaidos dideles apimties asmenines investicijos. Tokiu budu fiskaline politika turi nezymu ( jeigu ishvis turi ) poveiki visuminei paklausai

Atmesdami abejones del deficitiniu islaidu veiksmingumo, monetaristai daro viena svarbu apibendrinima. Centrinis bankas, pirkdamas papildomu obligaciju, kurias vyriausybe turi parduoti, kad galetu padengti biudžeto deficita, priverstas padidinti pinigu mase. Naujieji pinigai tures stipru ekspansyvu poveiky visuminei paklausai. Monetaristai didesne paklausa kildina is pinigu mases pokycio, o ne vyriausybes biudžeto deficito. Jie mato grynaja fiskaline politika, kaip turinčia nezymu poveiki visuminei paklausai.

Grynoji fiskaline politika apima vyriausybes islaidu ar mokesciu lygio pokycius, nesalygojancius pinigu mases didėjimo tempu pokyciu.
Naujausios viltys del monetarines politikos

Paskutiniaisias desimtmeciais pinigu apyvartos greičio pokyciai apsunkino centrinio banko uždavinius. Nestabilus pinigu greitis reiskia, jog kai centrinis bankas keicia savo monetarine politika, jis maziau begali numatyti jos poveiki visuminei paklausai. Nepaisant to, Jungtinems Amerikos Valstijoms teko stipriau pasikliauti monetarines politika, nes fiskaline politikos taikymas buvo problemiškas. Mokesciu sumazinimas ir kariniu islaidu padidėjimas leme tokius didelius valstybinio biudžeto deficitus, kad vyriausybe, noredama stabilizuoti ekonomika, jau nevarze vadovautis aktyvia fiskaline politika.

Nors daugelis politiniu lyderiu mane, kad svarbu mazinti deficitus, taciau truko sutarimo, kaip taip padaryti. Kiekviena islaidu programa turėjo savo remeju. R.Reigano bei G. Buso zygiai pries mokesciu padidinimus padare taip, kad joks politikas negalėjo jiems patarti. Fiskaline politikia pradejo strigti politiniame tinkle: konfliktuojančios itakingos grupes labai apsunkino tokiu klausimy, kaip islaidu sumazinimas, mokesciu pakelimas, spendima ( nors uzslepti mokesčiai arba „mokestiniu plauku padidinimai“ buvo svarstomi). Del izdui užmesto tinklo monetarine politika buvo vienintelis makroekonomikos „zaidimas“. Ji tapo esminiu paklausos valdymo irankiu.

Atvejis, Kada imanoma drauge panaudoti monetarine ir fiskaline politikas.
Demesys monetarinei politikai nebuvo sėkmingas. Tuo remiantis galima padaryti išvada, kad geriausia makroekonomikos politika turi apimti ir fiskaline, ir monetarine politikas.

Nors ekonomistai is esmes perejo nuo kraštutinumu link centro, taciau jie dar nesutaria del monetarines ir fiskalines politiku santykiniai stipriu pusiu. Istorine tiesa tinkamai neissprendzia nesutarimo. Besitesiančios abejones del monetarines ir fiskalines politiku santykio veiksmingumo stiprina nuostata, kad reikia naudoti abi. Butu neprotinga „deti visus kiausinius i viena pintine“, ypac kai mes nesame tikri, i kuria pintine turetumem deti.

Be to, yra antras svarus argumentas, palaikantis bendra monetarine – fiskaline strategija. Itin padidėjus visuminei paklausai, reikalingi ribojantys veiksmai. Taciau jie yra skausmingi. Vyriausybes islaidu sumazinimas paliecia ivairias ekonomines grupes. Niekas nenori, kad padidėtu ju mokesčiai. Griežtesne pinigu politika ir aukstesne palukanu norma gali apsunkinti namu statyba bei kitu investiciniu projektu igyvendinima. Jeigu yra panaudojamos abiejų politiku derinys, tai jau poveikiai gali buti vidutiniai, o apribojimu politikosnuostoliai glai buti placiau paskirstyti visuomenei. Taigi imanoma išvengti labai sunkios nastos užkrovimo vienam kuriam nors ekonomikos sektoriui.
Nedarbas ir infliacija Stabilizavimo politika

Šiuolaikine rinkos ekonomikos turi du svarbiausius savo „sveikatos“ indikatorius – nedarbo lygi infliacijos tempus. Užimtumo ir infliacijos klausimai igyja globalini masta. Vyriausybes ekonominiu zinybu priemones ciklo svyravimas svenlninti ir sykiu iki minimumo mazinti nedarba ir infliacija sudaro ukio stabilizavimo politika.
Užimtumas ir nedarbas

Nedarbo rusis ir formos. Nedarbas t.y. nevisiškas užimtumas, ekonomine prasme yra visuomenes ištekliu svaistymas ir darbu neturinciu amoniu egzistavimo salygu ardymas (dabar zymiai mastu amortizuojamas). Jis sukelia ir neekonominio pobudzio socialines problemas. Greita infliacija dezorgaizuoja visuomenes ukini gyvenima, o aukstas nedarbo lygis sutrikdo socialiniu procetu eiga visuomenėje, iziebia ju patologines formas.

Nedarbas yra nevienvaldys reiškinys. Pavyzdžiui, Dz. Keinas siule skirti nedarba, atsirandanti laisva valia (savanoriškas nedarbas), ir prievartini nedarba. Pirmasis yra tada, kai laisvos darbo vietos nepritraukia nedirbančiu zmoniu del juos nepatenkinančio (per zemo) darbo uzmokescio lygio, antrasis – kai nedirbantys zmogus sutinka su esamu atlyginimuo dyzdio, bet negali rasti paties darbo (darbo vietos).

Nedarbo lygis padidėjimas – viena is svarbiu nuosmukio požymiu. Nedarbo pokyciai ivertinami, nustatant jo lygi. Ji akas menesi nustato darbo statistikos biuras paprastu apklausos budu. Kadangi visu salies gyventoju apklausai neimanoma, todel apklausa apima apie 65 000 seimu. Klausimai pateikiami visiems saimu nariams, kuriems sukako 16 metu, išskyrus nedarbingus – kalinius, psichinius ligonius ir pan. Visi apklaustieji kirstsomi i tris kategorijas: užminti, t.y. dirba, neužimti t.y. bedarbiai ir nedarbingi.

Dirbančiais laikomi visi tie, kurie dirbo bent viena valanda ta savaite, kai vykdoma apklausa. Bedarbiai yra visi tie, kurie visai neturi darbo ir: a) laikinai nedirba bei laukia kvietimo dirbti; b) zada pradeti dirbti po menesio; c) aktyviai iesko darbo bent jau keturias savaites. Darbo ištekliams nepriklauso pensininkai, stacionaro studentai, mamos, priziurincios mazamecius vaikus. Nedarbo lygis apskaičiuojamas kaip bedarbiu procentinis dydis nuo bendro darbingu gyventoju (darbo ištekliu) skaiciaus.
CB, jo Funkcijos ir veiklos organizavimas

Beveik visose pasaulio valstybese, didelese ir mazose, yra CB.
Centrinis bankas(Central bank) – speciali vyriausybes ar kvazivyriausybine institucija finasu sistemoje, reguliuojanti mainu priemones.

Bankines sitemos raidos praktika parode, kad jos centralizacija ir kontrole yra butina. CB pagrindinis tiklas – salies pinigu ir banku sitemu valdymas. Skirtingose salyse funkcionuoja skirtingi CB. Pavyzdžiui, JAV CB – Federaline rezervu sistema (FRS), Didžiojoje Britanijoje – Anglijos bankas, Vokietijoje – Bundesbankas, Japonijos bankas, Lietuvoje – Lietuvos bankas. Musu laikas CB paprastai tri išskirtine teise – leisti pinigus. Taciau kai kuriose salyse CB nera, o jeigu ir yra , taij jis neturi pinigu leidimo teises (panamos ir Liberijos CB neturi tokios teises – siose dviejose salyse atsiskaitoma JAV doleriais). Daugelyje Vakaru Afrikos saliu, kalbančiu pancuziskai, nacionaline valiuta susieta su prancūzu franku, ir nacionaline vyriausybe silpnai kontroliuoja pinigu pasiula salyje.

CB truinciu išimtine teise emituoti (išleisti) pinigus, pagrindines veiklos funkcijos yra sios:
• CB pagrindine funkcija – pinigu leidimas (emisija);
• CB Yra „Banku bankas“, „banku tevas“;
• CB kontroliuoja pinigu pasiula;
• Cb veikla uzsiesnio valiuta keitimo rinkas, kuriose parduodami skirtingu saliu pinigai..

Pirma, emisijoes teise, kaip taisykle, suteikiama tik vienam bankui, nes priezingu atveju galetu sutrikti pinigu rinkos funkcionavimas.
Emisijos bankas – salies CB, atliekantis pinigu emisijos funkcija.

Antra, CB aptranaujabanku sistemosdalyvius, atliekant tam tikras paslaugas individualiems komerciniams bankams. Individualus bankai turi indelius CB. Sios saskaitos neduoda palukanu, bet yra naudingos, atliekans daugeli sanderiu tarp individuoliu banku ir CB, pavyzdžiui, atliekant cekiu kliringo paslaugas ir kt. Sios saskaitos naudingos tuo, kad Cb gali išduoti komerciniams bankams grynus pinigus, jeigu jiems ju reikia. Be to, saskaitu centriniame banke tiklas – kad jos butu banku rezervu indeliai. Komerciniai bankai kartais turi rezervus didesnius negu reikalaujama, kad galetu išlyginti finansiniu lesu judejima. Taciau nevelia uzmirsti, kad tai kainuoja, nes CB nemoka palukanu.
Kliringas – centralizuota atsikaitymu negrynaisiais tarp komerciniu banku sistema, pagryzta savitarpio mokėjimo reikalavimu ir isipareigojimu uzsakitumu, kuria vykdo centrinis bankas.

Kaip banku bankas, CB gali teikti paskolos individualiems bankams. Tai viena svarbiausiu CB funkcija del dvieju pagrindiniu priezasciu:
1. CB nustatyta palukanu norma sioms paskoloms eikia rinkos palukanu norma;
2. finansiniu kriziu metu CB yra paskutinis, arba kraštutinis, skolintojas. Aprupinant likvidžias aktyvias, CB gali stabilizuoti finansine sitema krizes metu. Pavyzdžiui , JAV Federaline rezervu sistemos isgelbejo finansine sitema 1987 m. Spalio 17 d.

Trecia, CB veikloje labai svarbi pinigu pasiulos kontrole, kadangi galima daryti itaka palukanu normai, valiutu keitimo normai, infliacija ir verslo ciklui. Yra du pagrindiniai pinigu pasiulos kontroliavimo metodai. Laikantis metalo standarto, pinigu kaina leme aukso arba sidabro kaina. Ne viena salis nebeturi metalo standarto, todel pinigu pasiula dabar yra kontroliuojama daugybe kitu priemoniu, kuriu svarbiausia yra vertybiniu popieriu pirkimas ir pardavimas (apie tai – treciame skyrelije).

Ketvirta, CB taip pat turi isipareigojimu isores subjektams, ir tai veikia valiutu keitimo rinka. Sioje rinkoje salie valiuta parduodama kaina, isreiksta kitos salies valiuta, vadinamas valiutu keitimo mechanizmu. Valiutu keitimo sistemos gali buti fiksuotas siauru svyravimo ruozu, kuri numato vyriausybe arba atpusavio susitarimai, jos gali buri nustatomos visiskai laisvai rinkos jegomis. Jaigu valiutu keitimo sitemos fiksuotas, CB reikalauja pirkti ir parduoti valiuta nustatytu santykiu. Jaigu jis fiksuojamas ruoze, kaip buvo Europos pinigu sitemoje, CB yra isipareigojes pirkti ir parduoti aliuta leistu svyravimu ruoze. Jeigu valiutu keitimo ribu ner, tai keitimo sitema nustatoma rinkos jegomis. Perkant ar parduodant užsienio valiuta, CB gali veikti rinkos valiutu keitimo sitema.

Didėjant finansu rinkos ir ekonomikos globalizavijai, CB isores funkcijas darosi sudėtingesnes ir svarbesnes. Daugeliui saliu, ypac mazu ir su fiksuota valiutu keitimo sistema, si funkcija lemia ju monetarine politika. Didesnes salys turi daugiau lasives ir galimybių manevruoti. Valiutu keitimo rinkos yra labai svarbios, sprendžiant sudėtingus ekonominius ir finansinius klausimus virsuniu lygmeniu.
CB ivairiose salyse ir ju nepriklausomybes problemos

Taigi CB numato dideles perkamasios galios pinigu pasiula, t.y. grynu pinigu kiek rinkoje, taip pat komeciniu banku rezervus, saugomus CB. Norint geriau suprasti CB veikla, išanalizuosime kai kuriu saliu CB.

JAV iki 1913m. Banku sistema buvo decentralizuota, kiekvienas valstiju bankas leido i apyvarta banknotus, buvo labai silpna pinigu pasiulos kontrole. 1913 m. JAV sukurta FRS, kuri, reguliuodama pinigu pasiula ir kontroliuodama kreditavima, sieke sudaryti salygas stabiliam ekonomikos augimui. Nustatyta, kad JAV FRS darys itaka ekonomikai, derinant interesus tarp bankininku ir verslo, valstiju ir regionu ,vyriausybes ir privaraus sektoriaus. 1913 m. primtame federaliniu rezervu sitemos istatyme numatyta jos struktūra:
• Federaliniu rezervu bankai;
• Valdanciuju tarnyba;
• Federalinis atviros rinkos komitetas.

12 Federaliniu rezervu banku Jav atstovauja 12-ai sriciu. Kiekvienas sis bankas valstybinis-privatus, akcininkai gauna ne didesnius kaip 6 proc. Devidentus uz akcijas. Direktoriu taryba atstovauja banku , verslo ir visuomenes interesams. Sie bankai itraukti i monetarine politika tiesiogiai ir netiesiogiai: Federaliniai rezeru bankai nustato devidento norma komerciniams bankams ir nustato kiek jie gali skolinti ; netiesiogiai jie veikia per Federalini Atviros rinkos komiteta , kuris vadovauja atviros rinkos operacijoms ir konsultuojasi su priziuretoju taryba .

Vadovaujanciuju taryba skiria JAV prezidentas , tvirtina Senatas. Numatyta , kad prezidentas negali daryti itakos tarybai, kuri funkcionuoja 14 metu . Valdanciuju taryba daro itaka monetarinei politikai veikdama pinigu pasiula per atskiras rinkos operacijas , skolinimo diskonto narma ir reikalavimus rezervams.

12 nariu Atviros rinkos komitetas duoda nurodymus rinkos operacijoms , kuriomis reguliuojamas pinigu kiekis.

Aptarsime FRS JAV balansine ataskaita, t.y. jos struktūrinius elementus: aktyva ir pasyva . Jau 6-ame skyriuje buvo aptarti KB balansines ataskaitos pagrindiniai elementai , kadangi ju esme analogiška, taciau skiriasi elementu turinys , todel ji ir analizuosime.

Svarbiausi FRS valdomi aktyvai – tai JAV izdo vertybiniai popieriai. Trečiajame skyrelyje detaliai išanalizuosime , kaip FRS perka sias obligacijas atviroje rinkoje is namu ukiu , bet ne tiesis is izdo (“atviros rinkos“ terminas vartojamas ta prasme, kad CB perka visiems prieinamoje rinkoje , o ne privaciu sanderiu pagrindu). Kita pagrindine FRS aktyvu grupe – jos valiutos rezervai ; tai kitu saliu trumpalaikiai isipareigojimai. Valiutos rezervai ne tik svarbus vertine israiska , bet ir atliekant intervencijas i valiutu rinkas , siekiant stabilizuoti dolerio kursa .

FRS teikia paskolas privatiems finansiniams institutams (bankams , kredito ir taupymo asociacijoms) per vadinamaji diskonto langa . FRS neteikia paskolu tokioms firmoms , kaip IBM ar General Motors , taciau tokie apribojimai budingi ne visoms salims. Daugelio besivystančiu saliu CB suteikia paskolas tiesiogiai privacioms firmoms , esančioms prioritetiniuose salies sektoriuose, ypac zemes ukyje . Siose situacijose CB ne tik vadovauja pinigu politikai , bet veikia kaip komercinis bankas .

Anglijoje CB yra zinomas kaip Anglijos bankas . Del susiklosčiusiu istoriniu priezasciu jis padalytas i Pinigu leidybos skyriu ir Banku skyriu , kuriu kiekvienas turi atskira balansa. Leidimo skyrius atsakingas uz pinigu banknotu isleidima. Siekiant , kad pinigai patektu i cirkuliacija , Pinigu leidybos skyrius parduoda finansinius vertybinius popierius (obligacijas ar akcijas ), išleistus vyriausybes komercinems firmoms ar vietinei vyriausybei. Jos padarytos kaip Pinigu leidybos skyriaus aktyvai. Banku skyrius veikia kaip bankininkams komerciniams bankams ar vyriausybei. Aktyvai – tai paskolos , Jungtineje karalystėje jos išduodamos per finansinius tarpininkus , vadinamus Diskonto namais. Kiti aktyvai apima fizini kapitala ( pastatus ir irengimus ir pan.) ir vertybinius popierius , kuriuos isleidzia privasios firmos ar vietine valdžia.

Praktiskai Pinigu leidybos skyriaus ir Banku skyriaus veikla yra koordinuojama . Nors banko balansas panasus i komerciniu banku , yra vienas esminis skirtumas – sis bankas negali bankrutuoti .

Lietuvos Respublikos CB yra Lietuvos bankas (LB) , kuris nuosavybes teise priklauso Lietuvos valstybei , atskaitingas LR Seimui , vadovaujasi LR Konstitucija ir yra nepavaldus LR Vyriausybei bei kitoms valstybes vykdomosios valdžios istaigoms . LB turi teise steigti skyrius, filialus, kitas istaigas ir firmas savo funkcijoms atlikti. LB atstovauja Lietuvos valstybei užsienio valstybių CB, tarptautiniuose bankuose ir kitose tarptautinese finansinese institucijose, taip pat tarpvalstybiniuose pasitarimuose bei tarybose pinigu ir monitorines politikos klausimais. LB gali buti tarptautiniu ir užsienio instituciju akcininku, jei tai susije su nacionalines valiutos , tarptautiniu kreditu ir atsiskaitymu politikos tobulinimu.

LB turi išskirtine teise leisti pinigus ir sio tikslo:
• nustato LR pinigu norminalus, forma, apsaugos priemones, orgazniuoja pinigu gamyba ir t.t.;
• istatimo numatyta tvarka isleidzia i apyvarta ir isima is jos pinigus
Lb pagrindinis tiklas – siekti pinigu stabilumo, t.y. užtikrinti patikima pinigu rinkos, kredito ir atsiskaitymo sistemos funkcionavima, palaikant vyriausybes vykdoma politika. LB atlieka sias pagrindines funkcijas:
1. isleidzia i apyvarta ir isima is apyvartos LR pinigus;
2. Gali aptarnauti LR valdžios ir valdymo instituciju saskaitas;
3. Organizuoja LR vyriausybes isleidziamu vertybiniu popieriu perdavima, ispirkima bei palukanu uz jas ismokejima ir veikia kaip valstybes vertybiniu popieriu registratorius;
4. Igivendina istatymu numatyta tvarka pinigu politika, tvarkydamas pinigu ir kredito apyvarta atviros rinkos operacijomis ir kitomis priemonėmis;
5. Konsultuoja LR Vyriausybes pinigu rinkos, kredito ir atsiskaitymu klausimais;
6. renka ir skebia pinig bei finansu statistikas;
7. kontroliuoja užsienio valiutops rezimo laimyasi;
8. saugo bei valdo valtybes užsienio valiutos, aukso ir kitu tauiusju metalu rezervu;
9. nustato banku ir kitu ukio subjektu vidaus ir užsienio atsikaitymu, tarp ju ir kliringiniu, tvarka;
10. išduoda ir atsaukia licencijas LR ir užsienio bankams bei kitoms kredito istaigoms ir prikiuri ju veikla;
11. istatymu nustatyta varka veikia kaip paskutinis likvidumo saltinis banku sistemoje;
12. Organizuoja bankines informacijos sistema;
13. nustato banku ir kitu Lietuvos banko licencijuotu kreditu istaigu apskaitos, ataskaitu ir atsakomybes tvarka;
14. saudo LR mokėjimu balansa.

Lb vadovauja banko valdyba, kuria sudaro pimininkas ir dešimt nariu. Pimininka skiria 5 metams seimas prezidento teikimu, valdyba 9 metams skiria Prezidentas LB pirmininko reikimu, atnaujinant ja kas treji metai trečdaliu. Valdyba nustato LR monetarines politikos formas, banku ir kitu kreditu istaigu rizika ribojančius normatyvus, priima teises aktus ir pan.

LB istatinis kapitalas 50 mln. Litu formuojamas ir LR valstybes lesu.

LB pajamas sudaro: palūkanos, gautos uz užsienio valiurtos atsargas, laikomas užsienyje; palūkanos, gautos uz pinigu leidimo organizavima; pajamos, gautos uz operacijas užsienio valiuta, tauriaisias metalais, vertybiniu popieriais ir istatymu numatyta tvarka išduotas garantijas; pajamos, gautos uz operacijas, nepriestaraujancias istatymams.

LB išlaidos sudaro: palūkanos, mokamos uz kredito istaigu indelius ir banko darbuotoju indelius, laikomus LB; išlaidos užsienio operacijoms vykdyti; palūkanos uz užsienio paskolas; islaidas, susijusios su operacijomis užsienio valiuta; išlaidos, susijusios su banknotu gamyba; materialiniu vertybių amortizacija; bendros eksploatacijos išlaidos; išlaidos personalui ir kitos specifines išlaidos.

Taigi nesunku pastebeti, kad kiekvieno CB tikslas – ne pelno siekimas, bet pinigu leidimas ir ju pasiulos reguliavimas. Jis nera pavaldus vyriausybei, taigi gali vykdyti nepriklausoma monetarine politika, ginti ne vyriausybes, bet nacionalines ekonomikos interesus. Taciau, esant pernelyg didelei palukanu normai ir neigiamai visuomenes reakcijai i tai, CB nepriklausomybe gali buti apribota, kaip tai buvo 1982 m. JAV. Ekonomistai placiai diskutuoja, ar turi buti CB nepriklausomas, pateikiama argumentu „uz“ ir „pries“ nepriklausomuma.

Argumentai uz CB nepriklausomuma. Pagrindinis CB nepriklausomumo argumentas tas, kad monetarine politika, kuri veikia infliacija, palukanu norma, valiutu keitimo norma ir ekonomini augima, yra pernelyg svarbi ir techniskai per sudėtinga, kad butu disktuojama politinėje erdveje. Kadangi yra demokratiski rinkimai, politikai gali uti „ trumparegiai “, gali numatyri tik trumpojo laikotarpio nauda, neanalizuojant ilgojo laikotarpio pasekmiu. Kitas argumentas uz nepriklausomuma yra tas, kad parlamentarai negali atlikti nuodugnios CB kontroles.

Pagrindinis argumentas pries CB nepriklausomybe yra monetarines politikos svarba ekonomikai. Demokratiškai išrinkti perlamentarai formuoja palankia politika zmonems. Taip pat atskirus bankus atskirais laikotarpiais galima kaltinti, kad jie dare itaka didenei infliacijai, ar ju veiklai buvo per leta.

Taigi politikai ir ekonomistai taip pat ir nesutaria, kokio lygio turi buti CB nepriklausomybe. Daugeliui atveju CB nepriklausomybe nera absoliuti. Kai kuriu funkciju apribojimas nereiskia visikos nepriklausomybes apribojimo, taciau priartina CB ekonomines politikos prie vyriausybes.

Tarkime, nereikalingos išlaidos didina ekonomikoje infliacija. CB gali pabandyti sumazinti bendrasias islaidas, ribodamas ar sumazindamas pinigu pasiula, ir tai gali isspresti mazindamas banku rezervus:
1. CB turi parduoti vertybinius popierius atviroje rinkoje, tai sumazins KB rezervus;
2. Privalomuju rezervu normos padidinimas sumazins perteklius rezervus ir pinigu multiplikatoriu;
3. diskonto normos padidinimas mazina KB norus didinti savo rezervus, skolinantis pinigus is CB.

Sie sprendimai atitinkamai vadinami stabdanciaja monetarine politika. Jos tikslas – sumazinti pinigu pasiula, kad sumazetu išlaidos ir infliacija.

Makroekonominiu problemu sprendimas, taikant monetarine politika: Keinso teorijos interpretacija

Skatinančioji monetarine politika

(1) Stabdančioji monetarine politika

(2)

Problema: Nedarbas, gamybos

kritimas

Priemones: CB perka obligacijas
atvijore rinkoje, mazina privalomuju
rezervu norma ei diskonto norma
Poveikis: Pinigu pasiula didėja
Palukanu norma mazeja
Investicijos didėja
Realusis BVP (BNP) auga Problema: infliacija

Priemones: Cb parduoda
obligaciju, didinaprivalomuju
rezervu norma ir skonto norma
Poveikis: Pinigu pasiula mazeja
Palukanu norma dideja
Investicijos mazeja
Infliacija mazeja

Deja, monetarinei politikai budingi ir saviti ribotumai:
1. Ciklinis asimetriskumas. Veiksminga stabdančioji monetarine politika tikrai gali greitai sumazinti KB rezervus, bankai sumazins kreditus, pinigu pasiula sumazes. Taciau skatinančioji monetarine politika gali užstrigti: sudarius salygas pigiems kreditams, taciau nera garantiju, kad bankai is tikro duos paskolu, ir pinigu kiekis padidės. Be to, pinigai, kurie ateina i ekonomika del to, kad CB superka obligacijas, gali buti panaudojami paskoloms padengti. Taigi tokie procesai galimi, taciau ciklinis asimetriskimas labiausiai tiketinas depresijos metu. Normaliu laikotarpiu pertekliniu rezervu didėjimas lemia kreditu augima ir piniguoasiulos didejima.
2. Pinigu apyvartos greičio pasikeitimai. Pinigu pasiukos kiekis, padaugintas is apyvartos greičio, sudaro bendra pinigu kiek. Jeigu pinigu pasiula 150mlrd. Lt, tai bendras pinigu kiekis bus 600, kai ju apyvartos greitis – 4 ir 450 mlrd. Lt, jei apyvartos greitis – 3 apyvartos per metus. Dz. Keinso salininkai teigkia, kad pinigu apyvartos greitis kintaatvirksciai pinigu pasiulos kitimui, kartu stabdydamas ar net panaikindamas pinigu pasiukos pokycius. Infliacijos metu, kai pinigu pasiula mazinama, pinigu apyvartos greitis turi tendencija dideti. Ir priesingai, kada imamasi politiniu priemoniu, didinančiu pinigu pasiula nuosmukio laikotarpiu, pinigu apyvartos greitis gali sumazeti.
3. Investiciju tipas. Kai kurie ekonomistai avejoja, ar monetarine politika gali taip stipriai veikti investicijas. Kaip jau aptareme, elastingos pinigu paklausos kreives ir neelastingos investiciju paklausos kreives derinamas reiskia, kad tam tikras pinigu pasiulos pasikeitimas nesukels didelio investiciju pokycio ir didelio pusiausvyros BVP pasikeitimo.

Pinigu pasiulos ir palukanu normos dilema – tai monetarines politikos pagrindine problema – ka turi kontroliuoti CB: pinigu pasiula ar palukanu norma : stabilizuoti abiejų rodikliu vienu metu ji negali.

Tarkime, kad CB politikos tikslas – palukanu normos stabilizavimas.
Kadangi palukanu normas svyravimai destabilizuoja investicijas, tai, pasikeitus pajamu multiplikatoriui, destabilizuojama ir visa ekonomika.
Jeigu del ekonomikos augimodideja BVP, sis savo ruoztu didina sanderiu pinigu paklausa, o kartu ir bendra pinigu paklausa. Pusiausvyros sąlygomis palukanu norma didėja. CB, noredamas stabilizuoti palukanu norma, turi padidinti pinigu pasiula. Taciau pinigu kiekio gali sukelti infliacini buma, kurio CB negali leisti. Analogiškas scenarijus bus, jeigus BVP mazeja.
Tuomet pinigu paklausa ir palukanu norma mazeja. CB turi sumazinti pinigu pasiula. Taciau pinigu sumazejimas mazina islaidas, todel didėja ekonomikoje nuosmukis.

Jeigu Cb politikos tikslas – pinigu pasiulos, o ne palukanu normos stabilizavimas, tai siuo atveju Cb turi susitaikyti su palukanu normos svyravimais, kurie lemia ekonomikos nestaviluma. Pavyzdžiui , jaigu CB nustate 150 mlrd.Lt pinigu pasiula, mes zinome, kad BVP augimas didina pinigu paklausa ir padidina palukanu norma. Sis palukanu normos padidėjimas sumazins investicijas ir normalu BVP augima, kuris galėjo buti priesingu atveju. Taigi dar karta galimas pabrezti – CB negali vienu metu stabilizuoti pinigu pasiula ir palukanu norma.

Monetarine politika: trumpojo ir ilgojo laikotarpiu pinigu rinkos reguliavimas
Pinigu rinkos reguliavimo mechanizmas trumpuoju laikotarpiu

Deramas pinigu apyvartos organizavimas – viena svarbiausiu vyriausybes funkciju, taciau tai turetu buti kuo mazesne intervencija i pinigu rinka. Pasitaiko atveju, kai vyriausybe del vienu ar kitu priezasciu isbalancuoja sia rinka, neribotai didindami pinigu pasiula: tuomet ji tampa infliacijos iniciatore, ir kencia visi.

Pusiausvyros pasikeitimas ir palukanu normos mazejimas lemia prekiu rinkos pokycius. Atpiginus kreditui, didėja investicijos, plečiasi gamyba, didėja užimtumas ir bendrosios pajamos.

Vyriausybes pinigu rinkos reguliavimo mechanizmas trumpuoju laikotarpiu rodo ryzi tar pinigu paklausos pokyciu trumpuoju laikotarpiu, ju pasiulos ir palukanu normos pokyciu, kai jie matuojami esamaisiais rodikliais, dazniausiai vidutiniais per menesi. Pavyzdiziui, jeigu padidėjo pinigu pasiula, tai galima tiketis, kad po vieno, dvieju menesiu palukanu norma padidės.

Vyriausybe, naudodamasi monopoline padetimi pinigu rinkoje ir turedama teise ja reguliuoti, pastoviai tikslingai pazeidzia pinigu rinkos pusiausvyra, noredama pakeisti palukanu norma, investiciju paklausa sulyginti su santaupų pasiula, padeti nustatyti kitas makroekonomines proporcijas. Tokia monetarine politika paprstai vadinama keinsistine, pabreziant Dz. M. Keinso nuopelnus, tiriant siuos ir kitus šiuolaikines rinkos mechanizmo procesus.

Keinso monetarine politika tapo labiausiai paplitusia valstybinio ekonomikos reguliavimo priemone. Sunku rasti Sali, kurioje butu isvystita rinkos ekonoma ir nebutu vieno ar kito pinigu rinkos reguliavimo varianto. Tiesa, greitai isryskejo jo prieštaravimai. Viena vertus, kaip buvo aptartateorijoje, pastovus pinigu kiekio didėjimas atpigina kredita, nors ir neilgai , bet auga kapitalo idejimai ir gamyba, mazeja nedarbas, Kita vertus, rezultatai buvo gaunami vis didesne kaina: ekonomikoje didėja infliacija, del ko vyriausybes aktyvumas pinigu rinkoje tampa avejotinu. Praktika padiktavo ekonomistams ir politikiams uzdavini – numatyti tokia vyriausybes politika pinigu rinkoje, kuri leistu išsaugoti jos monetarines politikos reguliuojama funkcija, bet padaryti ja neinfliacine.
Monetarine politika ir tarptautine ekonomika

Grynojo eksporto efektas. Skatinančioji fiskaline politika didina pinigu paklausa ir pakelia palukanu norma salies viduje. Padidėjus palukanu norma skatina užsienio investicijas, pavyzdžiui, i JAV, pakelia paklausa deleriams tarptautinėje valiutu rinkoje ir padidina tarptautine dolerio kaina. Pakilusi valiutos verte sąlygoja grynojo mazejima ir tuo silpnina fiskaline politikos itaka.

Ar butu panasus skatinančiosios monetarines politikos poveikis? Skatinančioji monetarine politika nukreipia taip, kad sumazintu gamybos krituma, is tikro pasireiskia grynojo eksporto poveikiu, bet jo veikimas yra priesingas tam, kuris yra esant skatinančiajai fiskalinai politikai. Skatinančioji monetarine politika mazina palukanu norma salyje. Palukanu normai sumazejus, fiskalinio kapitalo atejimas, pavyzdžiui, i JAV, mazeja. Todel doleriu paklausa pasaulinėje valiutu rinkoje mazeja, dolerio verte krenta. Tokiu atveju prireiks daugiau doleriu perkant jena ar franka. Tai reiksia, kad užsienio prekes tapo brangesnes amerikiečiams ir, atvirksciai, amerikietiškos prekes tapo pigesnes uzsenieciams. TOdel salies importas mazes, o eksportas plesis, arba, kitais zodziais, grynasis eksportas išaugs. Rezultatas, – bendrosios išlaidos ir pusiausvyros BVP (BNP) salyje padidės.

Išvada: skirtingai nuo skatinančiosios fiskalines politikos, kuri mazina grynasji ksporta, skatinamoji monetarine politika didina grynaji eksporta, tarptautinio finansinio kapitalo srautai, veikiami palukanu normos pokyciu JAV, stiprina monetarine politika salies viduje. Monetarine politika ir grynojo eksporto poveikis

Skatinančioji monetarine politika (1) Stabdančioji monetarine politika (2)
Problema: gamybos kritimas, zemas
Augimo laipsnis Problema: infliacija
Priemone: skatinančioji monetarine
Politika(zema palukanu norma) Priemone: skatinančioji monetarine
Politika(aukstesne palukanu norma)
Poveikis: sumazejusi paklausa
Doleriams užsienyje Poveikis: Didesne paklausa
Doleriams užsienyje
Doleris atpinga Dolerio verte dideja
Grynasis eksportas didėja (didėja
bendroji paklausa) Grynasis eksportas mazeja (didėja
bendroji paklausa)

Fiskaline politika valstybes pajamu ir islaidu pokyciusnaudoja tam, kad išlygintu ekonomines sutrikimus, kurie atsiranda del infliacijos ar gamybos kritimo. Akyvaizdziai parodyta vyriausybes stabilizuojanti galia.Vyriausybes išlaidos, kaip vienas is keturiu bendruju islaidu elementu, tiesiogiai veikia gamyba, uzimtuma ir kainu lygi. Kita vertus, mokesciu politika netiesiogiai veikia vartojima ir investavima. Pavizdziui, pelno mokesciu ir kitu mokesciu mazejimas didina gaunamus pelnus, stumia investiciju paklausos kreivei desne ir skatina kapitalo augima. Mokesciu didinimas – mazina numatytus pelnus i nora investuoti.

Fiskaline politika bunadiskretine ir automatine. Automatine politika, arba stabilizuoja politika, – esant grynojo apmokestinimo progresyviai skalei, – numato mokescius tiesiog proporcingai nacionalinems pajamoms. Diskrecine politika remiasi islaidu lygio kaita ir mokesciu lygio bei apmokestinimo struktūros manipuliavimu. Oficialiai ji taikoma ekonomikai stabilizuoti. Taciau pazymetina, kad vyriausybes islaidu apmokestinimo politika naudojama ne tik siekent makroekonominio stabilumo, bet ir perkirstant išteklius ir pajamas. Monetarines politikos itaka priemones gali daryti itaka grynajam eksportui, tiesiogiai veikiant palukanu norma ir kainu lygi salies viduje.

Nors fiskaline ir monetarine politika analizavome atskirtai, realiai jos tarpusavyje susijusios ir turi buti koordinuojamos. Tai gali buti paaskinta atvirkscio rysio poveikiu.

Leave a Comment