Centrinio banko vaidmuo

Įvadas 3
I. Lietuvos centrinio banko veiklos principai ir vaidmuo ekonomikoje
4
1. Bendra informacija 4
1.1 Tikslas 4
1.2 Funkcijos 4
1.3 Valdymas ir struktūra 5
1.4 Departamentai 5
1.5 Savarankiški skyriai 6
1.6 Lietuvos banko struktūra (schema) 7
1.7 Atskaitomybė ir informavimas apie veiklą 7
2. Pinigų politika 8
3. Užsienio atsargų valdymas 8
3.1 Užsienio atsargų valdymo principai 9
4. Iždo agento veikla 9
4.1 Dalyvavimas VVP aukcionuose 9
5. Kredito įstaigų priežiūra 10
4.1 Bankų veiklos riziką ribojantys normatyvai ir reikalavimai 10
6. Pinigų išleidimas ir išėmimas iš apyvartos 11
7. Tarpbankinė lėšų pervedimo sistema 11
7.1 Tarpbankinė lėšų pervedimo sistema 12
7.2 Dalyvavimas sistemoje TARPBANK 13
7.3 Sistemos TARPBANK veikimo tvarka 13
7.4 Rizikos valdymas 14
7.5 Sistemos TARPBANK rodikliai 15
8. Tarptautiniai ryyšiai 15
9. Pagrindinio tikslo įgyvendinimas 15
10. Istorija 16 Įvadas
Lietuvos banko misija – leisti Lietuvos Respublikos pinigus ir siekti
jų stabilumo, vykdant visas centrinio banko funkcijas ir naudojant įvairias
pinigų politikos priemones; užtikrinti efektyvų bei patikimą pinigų,
kredito ir atsiskaitymų sistemos funkcionavimą. Lietuvos bankas turi
atlikti aktyvų ir autoritetingą vaidmenį, vykdant šalies ekonominę
politiką, remdamas Vyriausybės veiksmus tiek, kiek tai neprieštarauja jo
pagrindiniam tikslui.

Šią temą pasirinkau todėl, kad norėjau įsitikinti prieš tai paminėto
teiginio tikslumu.1. Bendra informacija
1.1 Tikslas
Lietuvos bankas yra Lietuvos Respublikos centrinis bankas, kurio
pagrindinis tikslas – siekti kainų stabilumo. Siekdamas šio tikslo Lietuvos
bankas yrra nepriklausomas nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei kitų
valstybės įstaigų. (JAV centrinis bankas – tai Vyriausybės institucija.)1.2 Funkcijos
Lietuvos bankas, įgyvendindamas pagrindinį tikslą atlieka šias
funkcijas:
– vykdo Lietuvos Respublikos pinigų emisiją;
– formuoja ir vykdo pinigų politiką;
– nustato lito kurso reguliavimo sistemą ir skelbia oficialų lito kursą;
– valdo, naudoja Li

ietuvos banko užsienio atsargas ir jomis disponuoja;
– atlieka valstybės iždo agento funkcijas;
– išduoda bei atšaukia licencijas Lietuvos Respublikos kredito įstaigoms ir
leidimus užsienio valstybių kredito įstaigų skyrių bei atstovybių
steigimui, prižiūri jų veiklą ir nustato jų finansinės apskaitos principus
ir atskaitomybės tvarką;
– kuria ir valdo tarpbankinę lėšų pervedimo sistemą ir nustato reikalavimus
tarpbankinės lėšų pervedimo sistemos dalyviams;
– renka pinigų ir bankų, mokėjimo balanso, Lietuvos finansinės ir su ja
susijusios statistikos duomenis, diegia šios statistikos surinkimo,
atskaitomybės, jos skelbimo standartus, sudaro Lietuvos Respublikos
mokėjimų balansą.1.3 Valdymas ir struktūra
Lietuvos bankui vadovauja banko valdyba, kurią sudaro pirmininkas,
trys jo pavaduotojai ir septyni nariai.

Lietuvos banko darbą organizuoja valdybos pirmininkas. Lietuvos banko
valdybos pirmininką penkeriems metams skiria Seimas Prezidento teikimu.
Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojus ir valdybos narius
devyneriems metams skiria Prezidentas Lietuvos banko valdybos pirmininko
teikimu. Lietuvos banko valdyba, išskyrus ppirmininką ir vieną pirmininko
pavaduotoją, atnaujinama trečdaliu kas treji metai.

Einamuosius Lietuvos banko reikalus tvarko dešimt departamentų: Pinigų
politikos, Rinkos operacijų, Kredito įstaigų priežiūros, Tarptautinių
ryšių, Atsiskaitymų centras, Kasos, Apskaitos, Informacinių technologijų,
Ūkio, Vindikacijos.; penki savarankiški skyriai (Vidaus audito, Juridinis,
Organizacijos ir personalo, Bendrasis, Ryšių su visuomene) ir Lietuvos
banko įstaigos Kaune ir Klaipėdoje.1.4 Departamentai
• Pinigų politikos – formuoja Lietuvos banko pinigų politikos

strategiją, kuria ir tobulina Lietuvos banko pinigų politikos

priemones bei jų taikymą.

• Rinkos operacijų – valdo šalies oficialiąsias tarptautines atsargas.

• Kredito įstaigų priežiūros – prižiūri, ar kredito įstaigos vykdo

įstatymų ir kitų teisės
aktų nustatytus bei tarptautinius

rekomenduojamus saugios ir patikimos bankininkystės standartus.

• Tarptautinių ryšių – užtikrina Lietuvos banko dalyvavimą Lietuvos

pasirengimo narystei Europos Sąjungos procesuose, Lietuvos banko

atstovavimą tarptautinėse institucijose.

• Atsiskaitymų centras – užtikrina tarpbankinės lėšų pervedimo bei

atsiskaitymų sistemos funkcionavimą, nuolatinį jos tobulinimą.

• Kasos – užtikrina kokybiškų ir saugių grynųjų pinigų išleidimą ir

susidėvėjusių išėmimą iš apyvartos, komercinių bankų kasinio

aptarnavimo vykdymą.

• Apskaitos – tvarko apskaitą, rengia finansinę atskaitomybę.

• Informacinių technologijų – rengia ir įgyvendina banko informacinių

technologijų strategiją, administruoja banko informacines sistemas.

• Ūkio – sudaro optimalias darbo sąlygas darbuotojams, užtikrina

ilgalaikio materialaus turto reikiamą techninę būklę ir eksploatavimą.

• Vindikacijos – užtikrina kompleksinę Lietuvos banko turto, saugomų

vertybių, darbuotojų ir informacijos apsaugą;1.5 Savarankiški skyriai
Vidaus audito – audituoja visą banko veiklą, teikia rekomendacijas dėl
veiklos tobulinimo bei vidaus kontrolės sistemos efektyvumo.

Juridinis – teisinėmis priemonėmis padeda vykdyti ir realizuoti
Lietuvos banko funkcijas ir teises.

Organizacijos ir personalo – įgyvendina Lietuvos banko personalo ir
organizacijos valdymo politiką, koordinuoja strateginį veiklos planavimą
banke.

Bendrasis skyrius – organizuoja visus su raštvedyba susijusius
reikalus bei bendrųjų reikalų tvarkymą.

Ryšių su visuomene – teikia informaciją visuomenei bei žiniasklaidai
apie Lietuvos banko veiklą.

Skyriai Kaune ir Klaipėdoje – aptarnauja jiems priskirtų šalies zonų
komercinius bankus, jų skyrius grynaisiais pinigais.1.6 Lietuvos banko struktūra (schema)
[pic]1.7 Atskaitomybė ir informavimas apie veiklą
Lietuvos bankas savo veikloje vadovaujasi atskaitomybės prieš
visuomenę ir skaidrumo principais. Platesnis įvairios informacijos apie
savo veiklą, o taip pat ir kitų finansinių bei ekonominių duomenų
atskleidimas padeda užtikrinti ne tik Lietuvos banko veiklos, bet ir
r bendrą
šalies skaidrumą. Tai savo ruožtu lemia nuolat augančio šalies ekonominio
ir finansinių sektorių funkcionavimo patikimumą.

Laikydamasis skaidrumo praktikos, kiekvienais metais Lietuvos bankas
skelbia metinę finansinę ataskaitą kartu su auditoriaus išvada. Taip pat
viešai skelbia ir leidžia atskiru leidiniu metinę ataskaitą, kurioje
pateikia informaciją apie pagrindinius pinigų politikos uždavinius ir jų
vykdymą, pinigų politikos operacijas, veiklą vykdant kredito įstaigų
priežiūrą ir kitas įstatymų numatytas funkcijas bei apie šalies
makroekonominę padėtį – pokyčių šalies ekonomikoje ir finansų rinkose
analizę, taip pat apie banko finansinę būklę ir veiklos rezultatus.

Lietuvos bankas leidžia mėnesinius ir ketvirtinius biuletenius,
kuriuose pateikiama informacija ne tik apie savo veiklą, bet ir platus
spektras finansinės bei makroekonominės informacijos.
Laikydamasis principo, kad tokia informacija turi būti skelbiama
periodiškai ir iš anksto žinomu laiku, Lietuvos bankas yra prisijungęs prie
tarptautinių Duomenų platinimo specialiųjų standartų ir užtikrina jų
taikymą Lietuvoje.

Taip pat Lietuvos bankas du kartus per metus informuoja Lietuvos
Respublikos Seimą apie pagrindinio tikslo įgyvendinimą.2. Pinigų politika
Svarbiausias pinigų politikos tikslas – siekti Lietuvos Respublikos
kainų stabilumo, kuris įgyvendinamas įstatymų nustatyta tvarka pasirenkant
bazinę valiutą ir išlaikant fiksuotą lito kursą. Fiksuotas kursas tokioje
mažoje ir atviroje šalyje kaip Lietuva, leidžia pasiekti santykinį kainų
stabilumą ilguoju laikotarpiu, sudarant neinfliacines sąlygas ekonomikai
augti. Priimti sprendimai dėl lito susiejimo su euru ne tik leis pasiekti
infliaciją, artimą Ekonominei ir pinigų sąjungai, bet ir spartins
integraciją ir konvergenciją su Europos Sąjunga.

Lietuvos banko p
pinigų politiką ir jos priemonių naudojimą lemia
fiksuoto lito kurso režimas ir Lietuvos banko neribotu mastu atliekamas
litų keitimas į bazinę valiutą ir bazinės valiutos į litus bei Lietuvos
banko įsipareigojimų litais visiško padengimo Lietuvos banko laikomomis
aukso ir konvertuojamosios užsienio valiutos atsargomis principas.

Lietuvos banko pinigų politikos strategiją, jos principus, tarp jų
pinigų politikos priemonių naudojimą, nusako Lietuvos banko 1999 metais
liepos 1 dieną priimtos Lietuvos banko “Pinigų politikos priemonių taikymo
kryptys”.3. Užsienio atsargų valdymas
Lietuvos bankas valdo užsienio atsargas įgyvendindamas LB pagrindinį
tikslą ir užtikrindamas lito kurso reguliavimo sistemos patikimumą:
Lietuvos banko išleisti į apyvartą litai turi būti visiškai padengti aukso
ir konvertuojamosios valiutos atsargomis. Lietuvos Respublikos užsienio
atsargas sudaro: auksas, užsienio valiuta, turtas užsienio valiuta
užsienyje, specialiosios skolinimosi teisės (SST) ir atsargos
Tarptautiniame valiutos fonde, kitos visuotinai pripažįstamos užsienio
atsargos.3.1 Užsienio atsargų valdymo principai
Lietuvos banko valdyba, siekdama užtikrinti užsienio atsargų saugumą,
likvidumą ir pelningumą, nustato pagrindinius užsienio atsargų investavimo
principus, riziką ribojančius normatyvus (ribodama kredito, valiutų kursų
ir palūkanų normų riziką), atsakomybę ir kompetencijos pasidalijimą
investuojant užsienio atsargas. Lietuvos bankas investuoja užsienio
atsargas, sudarydamas sandorius su užsienio ir tarptautinėmis finansų ir
kredito institucijomis. Didžioji dalis užsienio atsargų investuojama
įsigyjant Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalių
centrinių vyriausybių, vyriausybinių agentūrų ir tarptautinių finansinių
institucijų išleistus vertybinius popierius. Užsienio atsargos
investuojamos ir į terminuotuosius indėlius šių šalių komerciniuose
bankuose. Lietuvos bankas, investuodamas Lietuvos užsienio atsargas,
vadovaujasi susiklosčiusia tarptautine centrinių bankų užsienio atsargų
investavimo praktika bei Lietuvos banko valdybos patvirtintomis
taisyklėmis.4. Iždo agento veikla
Lietuvos bankas, vykdydamas valstybės iždo agento funkcijas,
organizuoja Finansų ministerijos šalies viduje išleidžiamų Lietuvos
Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių (toliau – VVP) pardavimo
aukcionus, išpirkimus ir palūkanų už juos išmokėjimus. Aukcionai vykdomi
vadovaujantis Lietuvos banko valdybos patvirtintais Lietuvos Respublikos
Vyriausybės vertybinių popierių aukciono nuostatais.4.1 Dalyvavimas VVP aukcionuose
Aukciono dalyviais gali būti Lietuvos banko valdybos patvirtintuose
Reikalavimuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių
aukciono dalyviams išdėstytus reikalavimus ir kriterijus atitinkantys ir su
Lietuvos banku sudarę Aukciono dalyvio sutartį:
– Lietuvos Respublikos komerciniai bankai ir užsienio bankų filialai
(skyriai), veikiantys Lietuvos Respublikoje;
– Lietuvos Respublikos finansų maklerio įmonės, turinčios Vertybinių
popierių komisijos suteiktą „A“ kategoriją;
– užsienio šalių finansų ir kredito įstaigos.5. Kredito įstaigų priežiūra
Kredito įstaigų priežiūros tikslas – stebėti ar kredito įstaigos vykdo
įstatymų ir Lietuvos banko teisės aktų nustatytus, bei Tarptautinių
apskaitos standartų (TAS) ir Bazelio komiteto sprendimų rekomenduojamus
saugios ir patikimos bankininkystės standartus.

5.1 Bankų veiklos riziką ribojantys normatyvai ir reikalavimai

Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatyme yra nustatyti bankų
veiklos riziką ribojantys normatyvai, kuriuos privalo vykdyti visi Lietuvos
komerciniai bankai. Normatyvų dydžius ir jų apskaičiavimo metodiką nustato
Lietuvos bankas. Yra nustatyti šie veiklos riziką ribojantys normatyvai:
kapitalo pakankamumo, likvidumo, maksimalios atviros pozicijos užsienio
valiuta ir tauriaisiais metalais, maksimalios paskolos sumos vienam
skolininkui ir didelių paskolų normatyvai. Lietuvos bankas teisės aktais
gali nustatyti kitus normatyvus, neprieštaraujančius Bazelio bankų
priežiūros komiteto rekomendacijoms ir Europos Sąjungos direktyvoms.
– Kapitalo pakankamumo normatyvas – banko skaičiuotino kapitalo ir turto
(aktyvų) bei nebalansinių įsipareigojimų, įvertintų pagal riziką santykis,
turi būti ne mažesnis kaip 10 procentų.
– Likvidumo normatyvas – banko likvidaus turto santykis su einamaisiais
įsipareigojimais negali būti mažesnis negu 30 procentų.
– Maksimalios atviros pozicijos užsienio valiuta ir tauriaisiais metalais
normatyvas – leidžiamas bendrosios atviros pozicijos dydis – ne daugiau
kaip 25 procentų banko kapitalo, o vienos valiutos ar tauriųjų metalų
atviros pozicijos dydis – ne daugiau kaip 15 procentų banko kapitalo.
– Maksimalios paskolos sumos vienam skolininkui normatyvas – paskolų suma
vienam skolininkui neturi viršyti 25 procentų banko kapitalo.
– Didelių paskolų normatyvas – banko suteiktų didelių paskolų bendroji suma
neturi viršyti 800 procentų banko kapitalo.

Taip pat Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatyme nustatyta, kad
bendra banko investicijų į kitų įmonių akcijas ar kapitalą suma negali būti
didesnė kaip 40 procentų banko kapitalo, o banko investicijų į vienos
įmonės akcijas ar kapitalą suma negali būti didesnė kaip 10 procentų banko
kapitalo. Šios nuostatos netaikomos banko investicijoms į įmonių, kurios
pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir Lietuvos banko teisės aktus
priskirtos kreditine ir finansine veikla besiverčiančioms įmonėms, akcijas
ar kapitalą. Bankui draudžiama įsigyti įmonės, kuri valdo šio banko akcijų
paketą, akcijų ar būti tos įmonės bendrasavininkiu. Taip pat bankas gali
skolinti su banku susijusiems asmenims ne daugiau kaip 10 procentų banko
kapitalo. Banko pagrindinis kapitalas negali būti mažesnis už Lietuvos
banko nustatytą minimalų pagrindinio kapitalo dydį (kuris šiuo metu sudaro
5 mln. eurų litų ekvivalentu).6. Pinigų išleidimas ir išėmimas iš apyvartos
Pinigų emisijos teisę turi tik Lietuvos bankas. Jis išleidžia ir išima
iš apyvartos Lietuvos Respublikos pinigus, taip pat nustato jų nominalus,
skiriamuosius, apsaugos ir mokumo požymius, pakeičia juos kitais,
organizuoja pinigų gaminimą, gabenimą bei saugojimą, nustato susidėvėjusių
ir sugadintų pinigų išėmimo iš apyvartos, jų keitimo bei naikinimo tvarką,
sudaro atsarginius banknotų ir monetų fondus, atlieka litų banknotų ir
monetų bei centų monetų ekspertizę.7. Tarpbankinė lėšų pervedimo sistema
Lietuvoje tarpbankinių atsiskaitymų paslaugas teikia Lietuvos bankas.
Teikdamas šias paslaugas, Lietuvos bankas kuria ir valdo tarpbankinę lėšų
pervedimo sistemą TARPBANK, atsako už jos nenutrūkstamą veiklą ir nustato
reikalavimus jos dalyviams.7.1 Tarpbankinė lėšų pervedimo sistema
Bendra informacija
Sistema TARPBANK yra nustatyto laiko tarpbankinė lėšų pervedimo sistema,
taikoma atliekant didelės ir mažos vertės tarpbankinius mokėjimus bei
atsiskaitant pinigais už vertybinių popierių sandorius. Tai vienintelė
šalyje veikianti tarpbankinė lėšų pervedimo sistema. Atsiskaitymai
atliekami litais. Sistemą eksploatuoja ir sistemos dalyvius administruoja
Lietuvos banko Atsiskaitymų centras.

Sistemos TARPBANK veikimą reglamentuoja Lietuvos banko tarpbankinės
lėšų pervedimo sistemos taisyklės, patvirtintos Lietuvos banko valdybos
2001 m. rugsėjo 20 d. nutarimu Nr. 149, bei dvišalės Lietuvos banko ir
sistemos dalyvių sudarytos banko sąskaitos sutartys.

Sistemą TARPBANK 1994 metais sukūrė Lietuvos banko specialistai.
Lietuvos bankas siekia, kad sistema nuolat atitiktų jos dalyvių poreikius,
būtų praktiška ir veiksminga. Todėl Lietuvos bankas ją nuolat tobulina ir
plėtoja. Be to, sistemos pakeitimus lemia naujų Lietuvos banko pinigų
politikos priemonių įgyvendinimas ir bendro Lietuvos banko jungtinio tinklo
plėtra. 1997 metų pirmoje pusėje buvo realizuotas atsiskaitymų už atpirkimo
sandorius mechanizmas, 1998 metų pradžioje – vienos nakties paskolų teikimo
mechanizmas. 2001 m. sistema TARPBANK modernizuota. Mokėjimo nurodymo
formate įvesti papildomi mokėjimo nurodymo rekvizitai. Tai suteikė galimybę
sistemos dalyviams atsisakyti raštiškų mokėjimo dokumentų persiuntimo
paštu. Informacijai perduoti sistemoje pradėta naudoti Frame Relay duomenų
perdavimo technologija, kuri padidina informacijos perdavimo greitį ir
užtikrina aukštesnį informacijos perdavimo saugumo lygį.

Lietuvos bankas šiuo metu kuria naują tarpbankinę lėšų pervedimo
sistemą, skirtą tarpbankiniams atsiskaitymams atlikti realiu laiku (didelės
vertės ir skubiems mokėjimams) ir nustatytu laiku (mažos vertės
mokėjimams). Projekte numatytas ir naujos vertybinių popierių atsiskaitymo
sistemos kūrimas. Sistema užtikrins ne tik vertybinių popierių pervedimo ir
atsiskaitymo pinigais vienalaikiškumo principo įgyvendinimą, bet ir suteiks
galimybę realiu laiku atsiskaityti už vertybinių popierių sandorius.
Tarpbankinė lėšų pervedimo sistema kuriama atsižvelgiant į naujausių
technologijų plėtrą ir vadovaujantis tarptautiniais standartais, kurie
padės užtikrinti aukštą sistemos saugumo lygį ir jos atliekamų operacijų
patikimumą. Tarptautinių atsiskaitymų banko Mokėjimo ir atsiskaitymo
sistemų komiteto parengti Sistemiškai svarbių mokėjimo sistemų pagrindiniai
principai yra standartas, kurio atitikimo Lietuvos bankas siekia, kurdamas
naują sistemą.7.2 Dalyvavimas sistemoje TARPBANK
Sistemoje TARPBANK dalyvauja visi Lietuvos Respublikos komerciniai
bankai, turintys banko licenciją ir užsienio bankų skyriai, turintys
Lietuvos banko leidimą veikti šalyje. Sistemoje taip pat dalyvauja kai
kurių komercinių bankų skyriai, kurie jungiasi prie sistemos informacijos
apie mokėjimus apsikeitimo tikslu, vertybinių popierių rinkos dalyviai:
Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas, Lietuvos Respublikos
komercinių bankų ir užsienio bankų skyrių, veikiančių Lietuvoje finansų
maklerio padaliniai ir Lietuvos Respublikos finansų maklerio įmonės,
turinčios Vertybinių popierių komisijos licenciją ir jos prižiūrimos.
Vertybinių popierių rinkos dalyviai sistemoje atsiskaito tik už vertybinių
popierių sandorius.7.3 Sistemos TARPBANK veikimo tvarka
Sistema TARPBANK veikia kiekvieną darbo dieną. Mokėjimo nurodymai į
sistemą priimami nuo 8.00 iki 15.00 valandos, kliringas ir atsiskaitymas
atliekamas 11.00 ir 15.00 valandą. Apsikeitimas mokėjimo nurodymų
informacija ir jos apdorojimo procesai sistemoje yra visiškai
automatizuoti. Sistemos TARPBANK mokėjimo nurodymų ir su mokėjimais
susijusi informacija pateikiama koduotais pranešimais. Pranešimų standartai
yra originalūs sistemos TARPBANK standartai, kuriuos nustato Lietuvos
bankas. Informacija su dalyviais apsikeičiama naudojant saugaus
elektroninio pašto programų įrangą išorės telekomunikaciniu ir Lietuvos
banko jungtiniu tinklais. Sistema atlieka dalyvių pateiktų mokėjimo
nurodymų informacijos loginę kontrolę jos priėmimo metu. Jei mokėjimo
nurodymų informacija netenkina sistemai nustatytų sąlygų, nurodymas
nedelsiant grąžinamas pateikėjui. Priimti mokėjimo nurodymai įrašomi į
mokėjimo eiles. Mokėjimo eilėse nurodymai išdėstomi pagal jų mokėjimo
prioritetą, kurį nustato dalyvis, ir nurodymo gavimo laiką. Dalyviai gali
atšaukti bet kurį mokėjimo eilėse esantį mokėjimo nurodymą arba pakeisti jo
prioritetą (sistemai pateikti galima dviejų prioritetų nurodymus: skubius
ir įprastus).

Kliringo metu atliekama įvertinimo procedūra: nustatoma, kuriems
sistemos dalyvio mokėjimo nurodymams įvykdyti užteks sistemos dalyvio
turimų ir gaunamų iš kitų sistemos dalyvių lėšų, ir atmetami tie sistemos
dalyvio mokėjimo nurodymai, kuriems įvykdyti šių lėšų neužteks. Atmetant
mokėjimo nurodymus, pirmiausiai atmetami įprasto prioriteto mokėjimo
nurodymai, o iš jų – vėliausiai į mokėjimo eiles įrašyti mokėjimo
nurodymai. Per pirmąjį kliringą atliekamos įvertinimo procedūros metu
atmesti nurodymai paliekami mokėjimo eilėse, o per antrąjį kliringą
atliekamos įvertinimo procedūros metu atmesti nurodymai grąžinami juos
pateikusiam sistemos dalyviui. Atlikus įvertinimo procedūrą, daromi įrašai
sistemos dalyvių sąskaitose.7.4 Rizikos valdymas
Vienas iš svarbiausių Lietuvos banko tikslų užtikrinant nenutrūkstamą
ir patikimą sistemos veikimą – riboti su sistemos funkcionavimu ir jos
dalyvių galimu nemokumu ar likvidumo problemomis susijusią riziką ir siekti
sistemos stabilumo. Tam naudojamos atitinkamos rizikos valdymo priemonės.

Finansinei rizikai, arba, kitaip tariant, rizikai, susijusiai su
sistemos dalyvių atsiskaitymo sutrikimais dėl dalyvių nemokumo (kredito
rizika) ar laikino lėšų trūkumo (likvidumo rizika), valdyti numatytos
tokios priemonės. Kredito rizikai sistemoje valdyti sistemos dalyvių
atsiskaitymai atliekami tik vykdant tuos mokėjimo nurodymus, kuriems
apmokėti užtenka atsiskaitymams naudotinų lėšų. Likvidumo rizikai sistemoje
valdyti naudojamos šios priemonės: sistemos dalyvių pateiktų mokėjimo
nurodymų eilių valdymas, nustatant ir keičiant mokėjimo nurodymo prioritetą
ar atšaukiant mokėjimo nurodymą, išankstinio mokėjimo nurodymų įvertinimo
rezultatų teikimas dalyviams, atsiskaitymų tikslams naudojamos bankų
privalomosios atsargos ir Lietuvos banko teikiamos vienos nakties paskolos.

Rizika, susijusi su techninės ir programinės įrangos bei ryšio
sutrikimais (operacinė rizika), valdoma šiomis priemonėmis: informacija
kelis kartus per dieną kopijuojama į nuotolinę darbo stotį bei magnetines
laikmenas, veikia atsarginė tarpbankinė lėšų pervedimo sistema, darbo
stotys ir svarbiausios darbo vietos apsaugotos nuo elektros įtampos šuolių
ir elektros įtampos dingimo, daromos sistemos pakeitimų ir visos duomenų
bazės kopijos į nuotolinę darbo stotį ir į magnetines laikmenas.
Perduodamos informacijos konfidencialumą ir neperimamumą užtikrina Lietuvos
banko parengta informacijos perdavimo programinė įranga kartu su sistemos
TARPBANK informacijos apdorojimo įranga, pagrįsta unikalių slaptažodžių
naudojimu.7.5 Sistemos TARPBANK rodikliai
2001 metais sistema TARPBANK apdorojo apie 30 proc. visų šalyje
atliekamų mokėjimų negrynaisiais pinigais. Šių mokėjimų vertė sudarė 55
proc. visų bankuose įvykdytų mokėjimų vertės.

Per 2001 metus sistemoje TARPBANK apdorota 9,92 mln. mokėjimo
nurodymų, kurių vertė sudarė apie 117 mlrd. litų. Palyginti su 2000 metais,
mokėjimo nurodymų skaičius išaugo 11 proc., o mokėjimo nurodymų vertė 12
proc.8. Tarptautiniai ryšiai
Įgyvendindamas šalies užsienio ir ekonominę politiką, Lietuvos bankas
pagal savo kompetenciją palaiko ryšius su užsienio valstybių ir
tarptautinėmis finansų institucijomis, taip pat atstovauja Lietuvos
Respublikai tarptautinėse finansų institucijose.

Lietuvos finansų rinkoms integruojantis į tarptautines finansų rinkas,
Lietuvos bankas aktyviai dalyvauja Lietuvos pasirengimo narystei Europos
Sąjungoje procesuose, bendradarbiauja su Tarptautiniu valiutos fondu,
Tarptautinių atsiskaitymų banku, Pasaulio banko grupės bei kitomis
organizacijomis, taip pat su užsienio valstybių centriniais bankais.9. Pagrindinio tikslo įgyvendinimas
Lietuvos bankas, vykdydamas įstatyme nustatytą pagrindini tikslą –
siekti kainų stabilumo, pirmąjį šių metu pusmetį tęsė lito stabilumu
grindžiamą pinigų politiką. Lietuvos bankui kartu su Vyriausybe šių metu
vasario 2 d. pavyko sėkmingai atlikti iš anksto paskelbtą lito kurso
persiejimą nuo JAV dolerio prie euro. Skaidrus ir sklandžiai įgyvendintas
lito susiejimas su euru padidino visuomenes pasitikėjimą nacionaline
valiuta ir Lietuvos narystės Europos Sąjungoje siekiu, eliminavo valiutos
kurso riziką Lietuvos ir ES verslo santykiuose. Kadangi dauguma šalies
verslininkų ir gyventojų gana kruopščiai pasirengę bazinės valiutos
pasikeitimui, lito susiejimas su euru nesukėlė esminių pokyčių šalies ūkio
realiajame ir finansų sektoriuose, neiššaukė didesnių palūkanų normų
pokyčiu nei pinigų, nei kapitalo rinkoje. Nuo bazinės valiutos pakeitimo
dienos iki šių metų vidurio eurais suteiktų paskolų dalis išaugo pusantro
karto, nes verslo įmonės ir gyventojai ėmė teikti pirmenybę valiutai,
kurios kursas lito atžvilgiu yra pastovus. Fiksuoto lito kurso sistema buvo
vienas svarbiausių veiksnių šalies makroekonomikos stabilumui ir mažai
infliacijai užtikrinti. Vis didėjanti konkurencija daugelyje ekonominiu
veiklų neleido didėti kainoms. Per praėjusį pusmetį vartotojų kainos
Lietuvoje sumažėjo 0,7 procento, o realusis bendrasis vidaus produktas
išaugo 5,7 procento. Nors ekonomiškai stipriausiuose pasaulio regionuose
ekonomikos plėtra šiais metais lėtesnė negu tikėtasi, Lietuvos ūkio raidą
labiausiai skatino didėjanti vidaus paklausa bei nuolat augančios
tiesioginės užsienio investicijos. Sulėtėjus eksporto ir paspartėjus
importo apimčių augimui, einamosios sąskaitos deficitas padidėjo iki 6,3
procento BVP. Tačiau praėjusiais metais minėtas deficitas buvo tik 4,8
procento BVP, todėl jo padidėjimas praėjusį pusmetį negali būti laikomas
veiksniu, destabilizuojančiu šalies finansų sistemą. Lietuvos banko
įsipareigojimu litais padengimas aukso ir konvertuojamųjų valiutu
atsargomis nuolat viršija Lito patikimumo įstatymo nuostatas. Lito
padengimo minėtomis atsargomis santykis nuo 165 procentų 2001 m. gruodžio
pabaigoje išaugo iki 194 procentų šių metu birželio pabaigoje.
Atsižvelgdamas i stabilią šalies ekonominę ir bankų sistemos padėtį,
Lietuvos bankas sumažino komercinių bankų privalomųjų atsargų normą nuo 8
iki 6 procentų. Taip pat atlikti Komercinių bankų privalomųjų atsargų
taisyklių pakeitimai, siekiant šias taisykles maksimaliai priartinti prie
Europos centrinio banko reikalavimų.10. ISTORIJA
10.1 Lietuvos banko atkūrimas 1990 m. ir veikla iki šių dienų

1990 m. kovą įsteigtas Lietuvos bankas pratęsė jau tarpukaryje
veikusio centrinio šalies banko tradicijas.

1990 – 1992 m. Lietuvai vis dar priklausant rublio zonai, Lietuvos
bankas negalėjo imtis aktyvios pinigų politikos, todėl pagrindinės
pastangos buvo skirtos pasirengti įvesti savus pinigus. 1992 m. buvo įvesti
laikinieji pinigai talonai ir Lietuvos bankas jau galėjo savarankiškai
atlikti centrinio banko funkcijas. 1993 m. buvo įvestas litas, nuslopinta
triženklė infliacija, stabilizuotas lito kursas.

Siekiant santykinio kainų stabilumo ilgesniu laikotarpiu, 1994 m. Lito
patikimumo įstatymu litas buvo susietas su JAV doleriu fiksuotu kursu,taip
pat numatyta, kad Lietuvos banko išleisti litai privalo ne mažiau kaip 100
procentų būti padengti aukso ir konvertuojamosios valiutos atsargomis, o
pagrindinis litų emisijos šaltinis yra užsienio valiutos pardavimas
Lietuvos bankui.
Oficialiosios tarptautinės atsargos, kurias pradžioje sudarė kitų šalių
centrinių bankų grąžintas tarpukario Lietuvos banko auksas ir valiuta,
ilgainiui tapo nuolat papildomos Lietuvos banko sukauptomis
konvertuojamosios valiutos atsargomis, kurios investuojamos vadovaujantis
susiklosčiusia tarptautine centrinių bankų atsargų investavimo praktika.

Komercinių bankų sektorius 1995 m. patyręs pirmuosius sunkius
išbandymus, priėmus sprendimus dėl bankų kapitalo bazės stiprinimo ir
veiklos riziką ribojančių normatyvų griežtinimo bei priežiūros, taip pat
įdiegus nustatytus tarptautinius saugios bankininkystės standartus, tapo
stabilus ir vis plėtėsi. Sukurta tarpbankinių lėšų mokėjimo ir atsiskaitymų
sistema, kuria naudojasi visi komerciniai bankai ir Lietuvoje veikiantys
užsienio bankų skyriai.

Lietuvai vis labiau integruojantis į Vakarus, plėtojantis ekonominiams
ryšiams su Europos Sąjungos šalimis ir vykstant atitinkamiems pokyčiams
prekybos valiutinėje struktūroje, 1999 m. nutarta litą perorientuoti nuo
JAV dolerio prie euro, o 2001 m. priimti sprendimai dėl lito susiejimo su
euru 2002 m. vasario 2 d., išlaikant fiksuotą valiutos kursą.

2001 m. priimtas naujas Lietuvos banko įstatymas suteikė centriniam
bankui didesnę nepriklausomybę ir galimybę aktyviau vykdyti pinigų
politiką.
Lietuvai rengiantis narystei Europos Sąjungoje ir Ekonominėje ir pinigų
sąjungoje, ruošiamasi būsimam dalyvavimui Europos centrinių bankų
sistemoje.

10.2 Lietuvos bankas 1922-1940 m.

1918 m. nepriklausomybę atkūrusi Lietuva kelerius metus neturėjo savo
emisijos banko. Po Pirmojo pasaulinio karo cirkuliavo svetimų valstybių
pinigai. Visą kredito sistemą reikėjo kurti iš naujo. Pagal sutartį su
Vokietijos Rytų skolinamąja kasa (Darlehnskasse Ost) iki emisijos banko
įkūrimo Lietuvoje atsiskaitymo priemonė buvo markė. 1922 m. viduryje markės
vertė ėmė katastrofiškai kristi. Dėl hiperinfliacijos Lietuvoje sutriko
prekyba, finansų ir kredito veikla. Lietuvos Seimas skubiai priėmė
įstatymus dėl Lietuvos piniginio vieneto – lito – įvedimo ir Lietuvos banko
įkūrimo. Lietuvos bankas buvo akcinė bendrovė, jos kapitalą sudarė 12 mln.
litų, 80 proc. akcijų priklausė valstybės iždui.

1922 m. Lietuvos bankas pradėjo savo veiklą. Respublikos Prezidento
aktu pirmuoju nepriklausomos Lietuvos banko valdytoju paskirtas profesorius
Vladas Jurgutis. Lietuvos bankui suteikta išimtinė teisė leisti banknotus,
reguliuoti pinigų apyvartą, užtikrinti patvarią pinigų sistemą.

Lito vertės stabilumą užtikrino aukso ir užsienio valiutų atsargos,
vertybiniai popieriai. Nacionalinės valiutos santykis su doleriu (10:1)
nustatytas pagal lito aukso turinį. Griežta Lietuvos banko pinigų politika
padėjo išlaikyti stabilų lito kursą net .ekonominių krizių metais. Litu
pradėta pasitikėti, jis tapo viena tvirčiausių valiutų pasaulyje, iki pat
1940 m. išlaikė pradinį aukso paritetą.

1940 m. Sovietų sąjungai okupavus Lietuvą, Lietuvos ūkis buvo
inkorporuotas į socialistinio ūkininkavimo sistemą, uždraustas litas,
nacionalizuoti bankai, o Lietuvos bankas įtrauktas į Sovietų sąjungos bankų
sistemą.

10.3 Lietuvos centrinės bankininkystės ištakos

Lietuvos centrinės bankininkystės ištakos siejamos su 1768 m., kai
Seimas nutarė steigti valstybinį emisijos banką (,,Bank Polski I
Litewski”), turintį teisę leisti notas. Sumanymas pradėtas įgyvendinti 1792
m. Banko kontoras ketinta įsteigti Vilniuje, Gardine ir Minske. Tačiau
pralaimėjus T. Kosciuškos sukilimui prieš carinę Rusiją ir Lietuvą bei
Lenkiją trečiąkart padalijus (1795 m.) Lietuva neteko valstybingumo ir
galimybės kurti savą pinigų sistemą.

II. Užsienio centrinių bankų veiklos principai ir vaidmuo ekonomikoje

1. Centrinio banko vaidmuo ekonomikoje

JAV centrinis bankas yra viena iš pagrindinių šiuolaikinės ekonomikos
institucijų. Tai JAV vyriausybės institucija, palaikanti finansų sistemos
veikimą ir kontroliuojanti pinigų pasiūlą. Tai greičiau “bankų bankas”,
dirbantis su komerciniais bankais bei vertybinių popierių dileriais
palaikant savo vykdoma politika. Centrinis Jungtinių Amerikos Valstijų
bankas yra Kongreso sukurta Federalinė rezervų sistema, atsakinga už pinigų
emisiją, bankininkystės reguliavimą, dolerio vertės palaikymą bei padedanti
spręsti gyventojų užimtumo klausimus. Šiame ir dviejuose sekančiuose
skyriuose smulkiai nagrinėjama centrinio banko operacijų prigimtis ir įtaka
šalies ekonomikai, taip pat pagrindinės centrinio banko vykdomos politikos
problemos, su kuriomis susiduria šio banko vadybininkai.

1.1. Pinigų pasiūlos kontrolė

Kaip minėta, centriniai bankai, įskaitant ir Federalinę rezervų
sistemą (FRS), atlieka nemažai svarbių funkcijų. Pirmoji ir pati
svarbiausia funkcija yra pinigų pasiūlos kontrolė. Pinigai, visų pirma, yra
mainų priemonė, naudojama perkant prekes ir paslaugas. Pinigai, kaip
žinoma, atlieka ir kitas svarbias, vertės išsaugojimo ir pan., funkcijas.
Pinigai yra finansinis turtas, išsaugojantis perkamąją galią tiek laiko,
kiek reikia jų savininkui. Jei apibrėžtume pinigus tik kaip mainų priemonę,
tai pinigų pasiūlą sudarytų visuomenės turima valiuta ir monetos, čekinės
sąskaitos ir įsakomieji indėliai.

Jei, kita vertus, pinigus apibrėžtume kaip vertės išsaugojimo
priemonę, svarbiausiu pinigų pasiūlos komponentu būtų galima laikyti
taupomuosius indėlius ir terminuotąsias sąskaitas komerciniuose bankuose ir
kitose nebankinėse finansų institucijose, tokiose kaip kreditų sąjungos ir
taupomieji bankai. Pagal pinigų pasiūlos supratimą, keičiasi ir centrinio
banko elgsena, vykdant minėtą jo funkciją.

Teisę reguliuoti pinigų kiekį ir vertę šio šimtmečio pradžioje
Kongresas suteikė FRS. FRS tapo ne tik pagrindiniu visuomenės naudojamų
grynųjų pinigų ir monetų šaltiniu, bet ir pagrindine vyriausybės
institucija, atsakinga už dolerio vertės stabilizavimą ir jo integraciją į
tarptautinę valiutų rinką. Kodėl pinigų pasiūlos kontrolė yra tokia svarbi?
Viena iš priežasčių yra tai, kad piniginių atsargų kiekio pakitimai yra
artimai susiję su ekonomikos pakitimais. Tyrimai parodė reikšmingą
statistinį priklausomumą tarp pinigų pasiūlos pokyčių ir BNP augimo. Šie
tyrimai įrodė, kad jei centrinis bankas kontroliuoja pinigų augimą, tai
gali turėti įtakos visai šalies ekonomikai.

Kita svarbi pinigų kontrolės priežastis yra ta, kad pinigų masė
banknotų ir bankų depozitų pavidalu gali nelimituotai padidėti. Naujų
piniginių vienetų pagaminimo ir išleidi.mo į apyvartą ribiniai kaštai yra
artimi nuliui. Tokiu būdu, vyriausybė gali nesunkiai padidinti grynųjų
pinigų pasiūlą, neatsižvelgdama į ekonomikos galimybes gaminti prekes ir
teikti paslaugas. Kadangi tai sukeltų infliaciją, suardytų mokėjimų
mechanizmą ir stabdytų viso verslo veiklą, suprantama, kad šiuolaikinėms
vyriausybėms centriniai bankai reikalingi kaip pinigų kiekio bei vertės
reguliatoriai ir saugotojai. FRS nuolatos veikia šalies vidaus finansų
rinkas, siekdama palaikyti dolerio perkamąją galią šalyje, o laikas nuo
laiko įsiterpia į užsienio valiutų rinkas.

1.2. Pinigų ir kapitalo rinkų stabilizavimas

Kita svarbi centrinio banko funkcija yra pinigų ir kapitalo rinkų
stabilizavimas. Kad ekonomika augtų, finansų sistema santaupas turi
pasiūlyti tiems, kuriems jų reikia investavimui. Kad pinigų ir kapitalo
sistema veiktų efektyviai, visuomenė turi pasitikėti finansų institucijomis
ir patikėti joms savo santaupas. Jei finansų rinkos yra nestabilios,
palūkanų normos ir vertybinių popierių kainos stipriai svyruoja, o finansų
institucijos dažnai bankrutuoja, visuomenės pasitikėjimas finansų sistema
gali būti prarastas. Kapitalo judėjimas sumažėja, lėtindamas ekonomikos
augimą ir didindamas nedarbą. Todėl centrinis bankas turi imtis ryžtingų
veiksmų reguliuojant finansų rinkų būklę ir užtikrinant stabilų pinigų
judėjimą tose rinkose.

Siekdama šio tikslo FRS laikas nuo laiko suteikia lėšų pagrindiniams
vertybinių popierių dileriams, kad jie galėtų palaikyti popierių rinkos
likvidumą. Kai pinigų kiekis ar palūkanų norma didėja ar mažėja greičiau
nei tai reikalinga ekonomikos stabilumui, čia vėl įsikiša FRS. Centrinis
bankas gali keisti palūkanų normos dydį, kurią jam moka kiti bankai,
suaktyvinti vertybinių popierių prekybą, kad būtų stabilizuota pinigų ir
kapitalo rinkos būklė.

2 Paskutinis išteklių šaltinis

Dar viena svarbi centrinio banko funkcija ( būti paskutiniu resursų
šaltiniu. Tai reiškia aprūpinti fondais finansų institucijas, kurių kiti
skolinimosi šaltiniai jau yra išsekę. Pavyzdžiui, FRS vadinamojo “diskonto
lango” pagalba gali aprūpinti fondais tam tikras finansų institucijas, kad
jos galėtų padengti trumpalaikį grynųjų pinigų trūkumą. Prieš FRS sukūrimą
viena iš silpnų JAV finansų sistemos vietų buvo paskutinio išteklių
šaltinio nebuvimas, galinčio padėti laikinų sunkumų prislėgtoms finansų
institucijoms.

3 Mokėjimų mechanizmo palaikymas ir tobulinimas

Galiausiai dar vienas centrinio banko vaidmuo yra mokėjimų mechanizmo
veikimo užtikrinimas ir jo tobulinimas. Tai apima čekių sistemos tvarkymą,
reikiamą grynųjų pinigų kiekio palaikymą, piniginių lėšų kompiuterinį
perdavimą ir visuomenės pasitikėjimo pagrindiniu piniginiu vienetu
palaikymą. Patikimas ir gerai funkcionuojantis mokėjimų mechanizmas yra
labai svarbi verslo ir komercijos plėtros prielaida. Jei, čekių kliringas
neatliekamas laiku arba verslo objektas negali gauti grynųjų pinigų
operacijoms atlikti, verslas gali sustoti. Dėl to, gali padidėti nedarbas,
mažėti investicijos, ekonomikos augimas.

2. Centrinio banko tikslai ir veiklos kanalai

Po Antrojo pasaulinio karo JAV ir keletas kitų
industrinių valstybių nusprendė, kad vyriausybė yra atsakinga už aukštą
užimtumo lygį, kovą su infliacija ir ekonomikos augimo rėmimą. Tai buvo
palyginti nauja idėja. Ankstesniais laikais vyriausybė skyrė daug mažiau
dėmesio ekonomikai, o ir šalies piliečiai iš vyriausybės tikėdavosi kur kas
mažiau. Buvo manoma, kad ekonominį stabilumą ir aukštą užimtumo lygį
“automatiškai” turi užtikrinti tuometinės ekonomikos mechanizmas. Karti
pamoka, kad sistema gali subyrėti, buvo 1930-jų metų Didžioji depresija.
Tapo aišku,. kad ekonominio stabilumo išsaugojimui reikalinga inovacinė ir
protinga vyriausybės politika.
JAV ir daugelyje šalių centrinis bankas orientuotas į keturis pagrindinius
tikslus:

1. visiškas išteklių panaudojimas;

2. bendrojo prekių ir paslaugų kainų lygio stabilumas;

3. ekonomikos stabilaus augimo rėmimas;

4. stabilus mokėjimų balansas pasaulinėse operacijose.

Veikdamas palūkanų normų ir pinigų pasiūlos augimo procesus, centrinis
bankas lemia ir ekonomikos vystymąsi siekiant šių tikslų. Tačiau kaip rodo
ekonominė patirtis, šių tikslų pasiekti vienu ir tuo pačiu metu yra labai
sunku. Viena iš priežasčių yra tai, kad šie tikslai dažnai vienas kitam
prieštarauja. Pavyzdžiui, siekimas užtikrinti stabilias kainas ir stabilų
mokėjimų su užsienio valstybėmis balansą suvaržo kreditų prieinamumą. O tai
gali lėtinti investicijų procesą ir didinti nedarbą. Todėl centrinio banko
užduotis yra rasti kompromisus, kad šie tikslai tarp savęs nesikirstų.
Pavyzdžiui, centrinis bankas gali siekti sumažinti infliacijos lygį ir
stiprinti dolerį tarptautinėse rinkose, bet greičiausiai bus neišvengta
nedarbo didėjimo ir ekonominio augimo lėtėjimo.

Daugumos Vakarų valstybių, tarp jų ir JAV centrinio banko sistema
pritaikyta veikti pačioje rinkoje. Šiuolaikiniai centriniai bankai veikia
kaip balansinis velenas, skatinantis ar stabilizuojantis piniginių masių
judėjimus ten, kur jų trūksta, ir iš ten, kur jų per daug. Jie stengiasi
užtikrinti tolygų ir tvarkingą judėjimą pinigų ir kapitalo rinkose, kad
reikiamai būtų finansuoti vertingi investiciniai projektai. Tai, be to,
reiškia, kad išvengiama panikos, jei staiga sumažėja kreditų teikimo
galimybės ar krinta vertybinių popierių kainos. Tačiau dauguma operacijų,
kurias vykdo centrinis bankas tvarkingam kapitalo judėjimui užtikrinti, yra
diktuojamos pačios rinkos, o ne vyriausybės. Pavyzdžiui, kovojant su
infliacija yra keliami kreditų palūkanų normų dydžiai siekiant sumažinti
kreditų ėmimą ir pinigų kiekio didėjimą rinkoje, tačiau nedaroma jokių
nuolaidų jokiems klientams. Veikdamas pagal paklausą ir pasiūlą rinkoje
privatus sektorius pats sprendžia, kiek ir kas skolinasi bei investuoja
esant tam tikriems palūkanų normų dydžiams.

2.1. Kanalai, kuriais veikia centriniai bankai

Toliau panagrinėkime, kaip FRS veikia vidaus ir tarptautinę ekonomikos
būklę. Šiuo atveju yra naudinga apžvelgti, kokiais kanalais naudodamiesi
šiuolaikiniai centriniai bankai daro įtaką ekonominės ir finansų sistemos
būklei. Centrinis bankas veikia visą ekonomiką atlikdamas (žr. 1. schemą):

1. kreditų, skirtų verslui, vartotojams, vyriausybėms kainų pakeitimus;

2. pinigų pasiūlos ir augimo tempų pakeitimus;

3. operacijas, kurios turi įtakos investuotojų vertybinių popierių
vertei, taip keisdamas jų (investuotojų) turimo turto vertę;

4. visuomenės lūkesčių dėl pinigų vertės ir kreditų gavimo sąlygų
ateityje pasikeitimus.

Nemaža būdų ir priemonių leidžia centriniam bankui veikti kreditų
kainą (palūkanų normų dydžius), vertybinių popierių vertę, pinigų pasiūlą
ir augimą, visuomenės lūkesčius dėl būsimų vertybinių popierių kainų,
palūkanų normų ir kreditų gavimo sąlygų. JAV centrinio banko politika iš
principo yra paremta atvirosios rinkos operacijomis (open market
operations), keičiant depozitorinių institucijų privalomų rezervų dydį ir
diskonto normos pakeitimais. Tai, kaip minėta, lemia kreditų paklausą. Jei
besiskolinantys kreditus mato, kad kreditą imti per brangu, jie susilaiko
nuo skolinimosi ir taip mažėja investicinės išlaidos bei išlaidos vartojimo
prekėms. Tai pasireiškia ekonomikos augimo sulėtėjimu, ir tikriausiai
infliacijos mažėjimu. Antra, jei centrinis bankas mažina grynųjų pinigų
pasiūlos rinkoje augimo tempus, tai galimas rezultat.as yra pajamų ir
gamybos augimo lėtėjimas, todėl kad mažėja prekių ir paslaugų paklausa.
Galiausiai jei centrinis bankas didina palūkanų normas, tai mažina
vertybinių popierių kainas, t.y. veda prie akcijų, obligacijų ir kitų
vertybinių popierių, kuriuos turi visuomenė, vertės mažėjimo. Rezultatas
yra investuotojų turto vertės mažėjimas, planų dėl skolinimosi ir išlaidų
keitimasis, kuris labai veikia užimtumą, kainų ir ekonomikos augimo lygį.
Įvairių šalių centriniai bankai įgyvendindami savo politiką teikia pirmumą
skirtingiems įrankiams. Taip Anglijos bankas efektyviai naudoja paskolų
diskonto normų pakeitimus,
Kanados bankas – rezervus, FRS – atvirosios rinkos operacijas.

[pic]

1 schema. Centrinio banko poveikio ekonomikai politikos įgyvendinimo

būdas
  Ne taip seniai ekonominiai tyrimai atskleidė
ketvirtą būdą, kuriuo centrinis bankas gali daryti įtaką ekonomikai – tai
jo veiklos įtaka formuojant visuomenės nuomonę ir lūkesčiu dėl kredito
kainų, pinigų pasiūlos augimo tempų ir būsimos vertybinių popierių bei
paskolų vertės. Jeigu visuomenė sureaguoja į centrinio banko operacijas,
įvyksta žmonių ir verslo subjektų pasiskolinimų, išlaidų ir investicijų
planų bei ketinimų pasikeitimas. O tai gali stipriai atsiliepti ekonomikos
augimo lygiui, užimtumui ir infliacijai.

Išvados

• Einamuosius Lietuvos banko reikalus tvarko dešimt departamentų: Pinigų

politikos, Rinkos operacijų, Kredito įstaigų priežiūros, Tarptautinių

ryšių, Atsiskaitymų centras, Kasos, Apskaitos, Informacinių

technologijų, Ūkio, Vindikacijos.; penki savarankiški skyriai (Vidaus

audito, Juridinis, Organizacijos ir personalo, Bendrasis, Ryšių su

visuomene) ir Lietuvos banko įstaigos Kaune ir Klaipėdoje.

• Svarbiausias pinigų politikos tikslas – siekti Lietuvos Respublikos

kainų stabilumo, kuris įgyvendinamas įstatymų nustatyta tvarka

pasirenkant bazinę valiutą ir išlaikant fiksuotą lito kursą.

• Centrinis bankas išleidžia ir išima iš apyvartos pinigus, taip pat

nustato jų nominalus, skiriamuosius, apsaugos ir mokumo požymius,

pakeičia juos kitais, organizuoja pinigų gaminimą, gabenimą bei

saugojimą, nustato susidėvėjusių ir sugadintų pinigų išėmimo iš

apyvartos, jų keitimo bei naikinimo tvarką, sudaro atsarginius

banknotų ir monetų fondus, atlieka litų banknotų ir monetų bei centų

monetų ekspertizę.

• Kita svarbi centrinio banko funkcija yra pinigų ir kapitalo rinkų

stabilizavimas. Kad ekonomika augtų, finansų sistema santaupas turi

pasiūlyti tiems, kuriems jų reikia investavimui.

• Antras pagal savrbuma uždavinys – stebėti ar kredito įstaigos vykdo

įstatymų ir Lietuvos banko teisės aktų nustatytus, bei Tarptautinių

apskaitos standartų (TAS) ir Bazelio komiteto sprendimų

rekomenduojamus saugios ir patikimos bankininkystės standartus.

• Respublikos centrinis bankas yra vienas iš pagrindinių ekonomiką

reguliuojančių veiksnių.

Naudota literatūra

1. WWW.LB.LT

2. WWW.FINANSAI.TRIPOD.COM

3. Lietuvos bankas. Teisės aktų rinkinys.

4. Mokslinis leidinys “Pinigų studijos” Šeštieji metai | Nr. 1 | 2002

5. Mokslinis leidinys “Pinigų studijos” Šeštieji metai | Nr. 2 | 2002

6. Audriaus Dzikevičiaus moksliniai darbai.

Leave a Comment