Įvadas 3I. Lietuvos centrinio banko veiklos principai ir vaidmuo ekonomikoje41. Bendra informacija 41.1 Tikslas 41.2 Funkcijos 41.3 Valdymas ir struktūra 51.4 Departamentai 51.5 Savarankiški skyriai 61.6 Lietuvos banko struktūra (schema) 71.7 Atskaitomybė ir informavimas apie veiklą 72. Pinigų politika 83. Užsienio atsargų valdymas 83.1 Užsienio atsargų valdymo principai 94. Iždo agento veikla 94.1 Dalyvavimas VVP aukcionuose 95. Kredito įstaigų priežiūra 104.1 Bankų veiklos riziką ribojantys normatyvai ir reikalavimai 106. Pinigų išleidimas ir išėmimas iš apyvartos 117. Tarpbankinė lėšų pervedimo sistema 117.1 Tarpbankinė lėšų pervedimo sistema 127.2 Dalyvavimas sistemoje TARPBANK 137.3 Sistemos TARPBANK veikimo tvarka 137.4 Rizikos valdymas 147.5 Sistemos TARPBANK rodikliai 158. Tarptautiniai ryšiai 159. Pagrindinio tikslo įgyvendinimas 1510. Istorija 16 ĮvadasLietuvos banko misija – leisti Lietuvos Respublikos pinigus ir siektijų stabilumo, vykdant visas centrinio banko funkcijas ir naudojant įvairiaspinigų politikos priemones; užtikrinti efektyvų bei patikimą pinigų,kredito ir atsiskaitymų sistemos funkcionavimą. Lietuvos bankas turiatlikti aktyvų ir autoritetingą vaidmenį, vykdant šalies ekonominępolitiką, remdamas Vyriausybės veiksmus tiek, kiek tai neprieštarauja jopagrindiniam tikslui. Šią temą pasirinkau todėl, kad norėjau įsitikinti prieš tai paminėtoteiginio tikslumu.1. Bendra informacija1.1 TikslasLietuvos bankas yra Lietuvos Respublikos centrinis bankas, kuriopagrindinis tikslas – siekti kainų stabilumo. Siekdamas šio tikslo Lietuvosbankas yra nepriklausomas nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei kitųvalstybės įstaigų. (JAV centrinis bankas – tai Vyriausybės institucija.)1.2 FunkcijosLietuvos bankas, įgyvendindamas pagrindinį tikslą atlieka šiasfunkcijas:– vykdo Lietuvos Respublikos pinigų emisiją;– formuoja ir vykdo pinigų politiką;– nustato lito kurso reguliavimo sistemą ir skelbia oficialų lito kursą;– valdo, naudoja Lietuvos banko užsienio atsargas ir jomis disponuoja;– atlieka valstybės iždo agento funkcijas;– išduoda bei atšaukia licencijas Lietuvos Respublikos kredito įstaigoms irleidimus užsienio valstybių kredito įstaigų skyrių bei atstovybiųsteigimui, prižiūri jų veiklą ir nustato jų finansinės apskaitos principusir atskaitomybės tvarką;– kuria ir valdo tarpbankinę lėšų pervedimo sistemą ir nustato reikalavimustarpbankinės lėšų pervedimo sistemos dalyviams;– renka pinigų ir bankų, mokėjimo balanso, Lietuvos finansinės ir su jasusijusios statistikos duomenis, diegia šios statistikos surinkimo,atskaitomybės, jos skelbimo standartus, sudaro Lietuvos Respublikosmokėjimų balansą.1.3 Valdymas ir struktūraLietuvos bankui vadovauja banko valdyba, kurią sudaro pirmininkas,trys jo pavaduotojai ir septyni nariai. Lietuvos banko darbą organizuoja valdybos pirmininkas. Lietuvos bankovaldybos pirmininką penkeriems metams skiria Seimas Prezidento teikimu.Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojus ir valdybos nariusdevyneriems metams skiria Prezidentas Lietuvos banko valdybos pirmininkoteikimu. Lietuvos banko valdyba, išskyrus pirmininką ir vieną pirmininkopavaduotoją, atnaujinama trečdaliu kas treji metai. Einamuosius Lietuvos banko reikalus tvarko dešimt departamentų: Pinigųpolitikos, Rinkos operacijų, Kredito įstaigų priežiūros, Tarptautiniųryšių, Atsiskaitymų centras, Kasos, Apskaitos, Informacinių technologijų,Ūkio, Vindikacijos.; penki savarankiški skyriai (Vidaus audito, Juridinis,Organizacijos ir personalo, Bendrasis, Ryšių su visuomene) ir Lietuvosbanko įstaigos Kaune ir Klaipėdoje.1.4 Departamentai• Pinigų politikos – formuoja Lietuvos banko pinigų politikos strategiją, kuria ir tobulina Lietuvos banko pinigų politikos priemones bei jų taikymą. • Rinkos operacijų – valdo šalies oficialiąsias tarptautines atsargas. • Kredito įstaigų priežiūros – prižiūri, ar kredito įstaigos vykdo įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus bei tarptautinius rekomenduojamus saugios ir patikimos bankininkystės standartus. • Tarptautinių ryšių – užtikrina Lietuvos banko dalyvavimą Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungos procesuose, Lietuvos banko atstovavimą tarptautinėse institucijose. • Atsiskaitymų centras – užtikrina tarpbankinės lėšų pervedimo bei atsiskaitymų sistemos funkcionavimą, nuolatinį jos tobulinimą. • Kasos – užtikrina kokybiškų ir saugių grynųjų pinigų išleidimą ir susidėvėjusių išėmimą iš apyvartos, komercinių bankų kasinio aptarnavimo vykdymą. • Apskaitos – tvarko apskaitą, rengia finansinę atskaitomybę. • Informacinių technologijų – rengia ir įgyvendina banko informacinių technologijų strategiją, administruoja banko informacines sistemas. • Ūkio – sudaro optimalias darbo sąlygas darbuotojams, užtikrina ilgalaikio materialaus turto reikiamą techninę būklę ir eksploatavimą. • Vindikacijos – užtikrina kompleksinę Lietuvos banko turto, saugomų vertybių, darbuotojų ir informacijos apsaugą;1.5 Savarankiški skyriaiVidaus audito – audituoja visą banko veiklą, teikia rekomendacijas dėlveiklos tobulinimo bei vidaus kontrolės sistemos efektyvumo. Juridinis – teisinėmis priemonėmis padeda vykdyti ir realizuotiLietuvos banko funkcijas ir teises. Organizacijos ir personalo – įgyvendina Lietuvos banko personalo irorganizacijos valdymo politiką, koordinuoja strateginį veiklos planavimą
banke. Bendrasis skyrius – organizuoja visus su raštvedyba susijusiusreikalus bei bendrųjų reikalų tvarkymą. Ryšių su visuomene – teikia informaciją visuomenei bei žiniasklaidaiapie Lietuvos banko veiklą. Skyriai Kaune ir Klaipėdoje – aptarnauja jiems priskirtų šalies zonųkomercinius bankus, jų skyrius grynaisiais pinigais.1.6 Lietuvos banko struktūra (schema)[pic]1.7 Atskaitomybė ir informavimas apie veikląLietuvos bankas savo veikloje vadovaujasi atskaitomybės priešvisuomenę ir skaidrumo principais. Platesnis įvairios informacijos apiesavo veiklą, o taip pat ir kitų finansinių bei ekonominių duomenųatskleidimas padeda užtikrinti ne tik Lietuvos banko veiklos, bet ir bendrąšalies skaidrumą. Tai savo ruožtu lemia nuolat augančio šalies ekonominioir finansinių sektorių funkcionavimo patikimumą. Laikydamasis skaidrumo praktikos, kiekvienais metais Lietuvos bankasskelbia metinę finansinę ataskaitą kartu su auditoriaus išvada. Taip patviešai skelbia ir leidžia atskiru leidiniu metinę ataskaitą, kuriojepateikia informaciją apie pagrindinius pinigų politikos uždavinius ir jųvykdymą, pinigų politikos operacijas, veiklą vykdant kredito įstaigųpriežiūrą ir kitas įstatymų numatytas funkcijas bei apie šaliesmakroekonominę padėtį – pokyčių šalies ekonomikoje ir finansų rinkoseanalizę, taip pat apie banko finansinę būklę ir veiklos rezultatus. Lietuvos bankas leidžia mėnesinius ir ketvirtinius biuletenius,kuriuose pateikiama informacija ne tik apie savo veiklą, bet ir platusspektras finansinės bei makroekonominės informacijos.Laikydamasis principo, kad tokia informacija turi būti skelbiamaperiodiškai ir iš anksto žinomu laiku, Lietuvos bankas yra prisijungęs prietarptautinių Duomenų platinimo specialiųjų standartų ir užtikrina jųtaikymą Lietuvoje. Taip pat Lietuvos bankas du kartus per metus informuoja LietuvosRespublikos Seimą apie pagrindinio tikslo įgyvendinimą.2. Pinigų politikaSvarbiausias pinigų politikos tikslas – siekti Lietuvos Respublikoskainų stabilumo, kuris įgyvendinamas įstatymų nustatyta tvarka pasirenkantbazinę valiutą ir išlaikant fiksuotą lito kursą. Fiksuotas kursas tokiojemažoje ir atviroje šalyje kaip Lietuva, leidžia pasiekti santykinį kainųstabilumą ilguoju laikotarpiu, sudarant neinfliacines sąlygas ekonomikaiaugti. Priimti sprendimai dėl lito susiejimo su euru ne tik leis pasiektiinfliaciją, artimą Ekonominei ir pinigų sąjungai, bet ir spartinsintegraciją ir konvergenciją su Europos Sąjunga. Lietuvos banko pinigų politiką ir jos priemonių naudojimą lemiafiksuoto lito kurso režimas ir Lietuvos banko neribotu mastu atliekamaslitų keitimas į bazinę valiutą ir bazinės valiutos į litus bei Lietuvosbanko įsipareigojimų litais visiško padengimo Lietuvos banko laikomomisaukso ir konvertuojamosios užsienio valiutos atsargomis principas. Lietuvos banko pinigų politikos strategiją, jos principus, tarp jųpinigų politikos priemonių naudojimą, nusako Lietuvos banko 1999 metaisliepos 1 dieną priimtos Lietuvos banko “Pinigų politikos priemonių taikymokryptys”.3. Užsienio atsargų valdymasLietuvos bankas valdo užsienio atsargas įgyvendindamas LB pagrindinįtikslą ir užtikrindamas lito kurso reguliavimo sistemos patikimumą:Lietuvos banko išleisti į apyvartą litai turi būti visiškai padengti auksoir konvertuojamosios valiutos atsargomis. Lietuvos Respublikos užsienioatsargas sudaro: auksas, užsienio valiuta, turtas užsienio valiutaužsienyje, specialiosios skolinimosi teisės (SST) ir atsargosTarptautiniame valiutos fonde, kitos visuotinai pripažįstamos užsienioatsargos.3.1 Užsienio atsargų valdymo principaiLietuvos banko valdyba, siekdama užtikrinti užsienio atsargų saugumą,likvidumą ir pelningumą, nustato pagrindinius užsienio atsargų investavimoprincipus, riziką ribojančius normatyvus (ribodama kredito, valiutų kursųir palūkanų normų riziką), atsakomybę ir kompetencijos pasidalijimąinvestuojant užsienio atsargas. Lietuvos bankas investuoja užsienioatsargas, sudarydamas sandorius su užsienio ir tarptautinėmis finansų irkredito institucijomis. Didžioji dalis užsienio atsargų investuojamaįsigyjant Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šaliųcentrinių vyriausybių, vyriausybinių agentūrų ir tarptautinių finansiniųinstitucijų išleistus vertybinius popierius. Užsienio atsargosinvestuojamos ir į terminuotuosius indėlius šių šalių komerciniuosebankuose. Lietuvos bankas, investuodamas Lietuvos užsienio atsargas,vadovaujasi susiklosčiusia tarptautine centrinių bankų užsienio atsargųinvestavimo praktika bei Lietuvos banko valdybos patvirtintomistaisyklėmis.4. Iždo agento veiklaLietuvos bankas, vykdydamas valstybės iždo agento funkcijas,organizuoja Finansų ministerijos šalies viduje išleidžiamų LietuvosRespublikos Vyriausybės vertybinių popierių (toliau – VVP) pardavimoaukcionus, išpirkimus ir palūkanų už juos išmokėjimus. Aukcionai vykdomivadovaujantis Lietuvos banko valdybos patvirtintais Lietuvos RespublikosVyriausybės vertybinių popierių aukciono nuostatais.4.1 Dalyvavimas VVP aukcionuoseAukciono dalyviais gali būti Lietuvos banko valdybos patvirtintuoseReikalavimuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popieriųaukciono dalyviams išdėstytus reikalavimus ir kriterijus atitinkantys ir suLietuvos banku sudarę Aukciono dalyvio sutartį:– Lietuvos Respublikos komerciniai bankai ir užsienio bankų filialai(skyriai), veikiantys Lietuvos Respublikoje;– Lietuvos Respublikos finansų maklerio įmonės, turinčios Vertybiniųpopierių komisijos suteiktą „A“ kategoriją;– užsienio šalių finansų ir kredito įstaigos.5. Kredito įstaigų priežiūraKredito įstaigų priežiūros tikslas – stebėti ar kredito įstaigos vykdoįstatymų ir Lietuvos banko teisės aktų nustatytus, bei Tarptautiniųapskaitos standartų (TAS) ir Bazelio komiteto sprendimų rekomenduojamussaugios ir patikimos bankininkystės standartus.5.1 Bankų veiklos riziką ribojantys normatyvai ir reikalavimai
Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatyme yra nustatyti bankųveiklos riziką ribojantys normatyvai, kuriuos privalo vykdyti visi Lietuvoskomerciniai bankai. Normatyvų dydžius ir jų apskaičiavimo metodiką nustatoLietuvos bankas. Yra nustatyti šie veiklos riziką ribojantys normatyvai:kapitalo pakankamumo, likvidumo, maksimalios atviros pozicijos užsieniovaliuta ir tauriaisiais metalais, maksimalios paskolos sumos vienamskolininkui ir didelių paskolų normatyvai. Lietuvos bankas teisės aktaisgali nustatyti kitus normatyvus, neprieštaraujančius Bazelio bankųpriežiūros komiteto rekomendacijoms ir Europos Sąjungos direktyvoms.– Kapitalo pakankamumo normatyvas – banko skaičiuotino kapitalo ir turto(aktyvų) bei nebalansinių įsipareigojimų, įvertintų pagal riziką santykis,turi būti ne mažesnis kaip 10 procentų.– Likvidumo normatyvas – banko likvidaus turto santykis su einamaisiaisįsipareigojimais negali būti mažesnis negu 30 procentų.– Maksimalios atviros pozicijos užsienio valiuta ir tauriaisiais metalaisnormatyvas – leidžiamas bendrosios atviros pozicijos dydis – ne daugiaukaip 25 procentų banko kapitalo, o vienos valiutos ar tauriųjų metalųatviros pozicijos dydis – ne daugiau kaip 15 procentų banko kapitalo.– Maksimalios paskolos sumos vienam skolininkui normatyvas – paskolų sumavienam skolininkui neturi viršyti 25 procentų banko kapitalo.– Didelių paskolų normatyvas – banko suteiktų didelių paskolų bendroji sumaneturi viršyti 800 procentų banko kapitalo. Taip pat Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatyme nustatyta, kadbendra banko investicijų į kitų įmonių akcijas ar kapitalą suma negali būtididesnė kaip 40 procentų banko kapitalo, o banko investicijų į vienosįmonės akcijas ar kapitalą suma negali būti didesnė kaip 10 procentų bankokapitalo. Šios nuostatos netaikomos banko investicijoms į įmonių, kuriospagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir Lietuvos banko teisės aktuspriskirtos kreditine ir finansine veikla besiverčiančioms įmonėms, akcijasar kapitalą. Bankui draudžiama įsigyti įmonės, kuri valdo šio banko akcijųpaketą, akcijų ar būti tos įmonės bendrasavininkiu. Taip pat bankas galiskolinti su banku susijusiems asmenims ne daugiau kaip 10 procentų bankokapitalo. Banko pagrindinis kapitalas negali būti mažesnis už Lietuvosbanko nustatytą minimalų pagrindinio kapitalo dydį (kuris šiuo metu sudaro5 mln. eurų litų ekvivalentu).6. Pinigų išleidimas ir išėmimas iš apyvartosPinigų emisijos teisę turi tik Lietuvos bankas. Jis išleidžia ir išimaiš apyvartos Lietuvos Respublikos pinigus, taip pat nustato jų nominalus,skiriamuosius, apsaugos ir mokumo požymius, pakeičia juos kitais,organizuoja pinigų gaminimą, gabenimą bei saugojimą, nustato susidėvėjusiųir sugadintų pinigų išėmimo iš apyvartos, jų keitimo bei naikinimo tvarką,sudaro atsarginius banknotų ir monetų fondus, atlieka litų banknotų irmonetų bei centų monetų ekspertizę.7. Tarpbankinė lėšų pervedimo sistemaLietuvoje tarpbankinių atsiskaitymų paslaugas teikia Lietuvos bankas.Teikdamas šias paslaugas, Lietuvos bankas kuria ir valdo tarpbankinę lėšųpervedimo sistemą TARPBANK, atsako už jos nenutrūkstamą veiklą ir nustatoreikalavimus jos dalyviams.7.1 Tarpbankinė lėšų pervedimo sistemaBendra informacijaSistema TARPBANK yra nustatyto laiko tarpbankinė lėšų pervedimo sistema,taikoma atliekant didelės ir mažos vertės tarpbankinius mokėjimus beiatsiskaitant pinigais už vertybinių popierių sandorius. Tai vienintelėšalyje veikianti tarpbankinė lėšų pervedimo sistema. Atsiskaitymaiatliekami litais. Sistemą eksploatuoja ir sistemos dalyvius administruojaLietuvos banko Atsiskaitymų centras. Sistemos TARPBANK veikimą reglamentuoja Lietuvos banko tarpbankinėslėšų pervedimo sistemos taisyklės, patvirtintos Lietuvos banko valdybos2001 m. rugsėjo 20 d. nutarimu Nr. 149, bei dvišalės Lietuvos banko irsistemos dalyvių sudarytos banko sąskaitos sutartys. Sistemą TARPBANK 1994 metais sukūrė Lietuvos banko specialistai.Lietuvos bankas siekia, kad sistema nuolat atitiktų jos dalyvių poreikius,
būtų praktiška ir veiksminga. Todėl Lietuvos bankas ją nuolat tobulina irplėtoja. Be to, sistemos pakeitimus lemia naujų Lietuvos banko pinigųpolitikos priemonių įgyvendinimas ir bendro Lietuvos banko jungtinio tinkloplėtra. 1997 metų pirmoje pusėje buvo realizuotas atsiskaitymų už atpirkimosandorius mechanizmas, 1998 metų pradžioje – vienos nakties paskolų teikimomechanizmas. 2001 m. sistema TARPBANK modernizuota. Mokėjimo nurodymoformate įvesti papildomi mokėjimo nurodymo rekvizitai. Tai suteikė galimybęsistemos dalyviams atsisakyti raštiškų mokėjimo dokumentų persiuntimopaštu. Informacijai perduoti sistemoje pradėta naudoti Frame Relay duomenųperdavimo technologija, kuri padidina informacijos perdavimo greitį iružtikrina aukštesnį informacijos perdavimo saugumo lygį. Lietuvos bankas šiuo metu kuria naują tarpbankinę lėšų pervedimosistemą, skirtą tarpbankiniams atsiskaitymams atlikti realiu laiku (didelėsvertės ir skubiems mokėjimams) ir nustatytu laiku (mažos vertėsmokėjimams). Projekte numatytas ir naujos vertybinių popierių atsiskaitymosistemos kūrimas. Sistema užtikrins ne tik vertybinių popierių pervedimo iratsiskaitymo pinigais vienalaikiškumo principo įgyvendinimą, bet ir suteiksgalimybę realiu laiku atsiskaityti už vertybinių popierių sandorius.Tarpbankinė lėšų pervedimo sistema kuriama atsižvelgiant į naujausiųtechnologijų plėtrą ir vadovaujantis tarptautiniais standartais, kuriepadės užtikrinti aukštą sistemos saugumo lygį ir jos atliekamų operacijųpatikimumą. Tarptautinių atsiskaitymų banko Mokėjimo ir atsiskaitymosistemų komiteto parengti Sistemiškai svarbių mokėjimo sistemų pagrindiniaiprincipai yra standartas, kurio atitikimo Lietuvos bankas siekia, kurdamasnaują sistemą.7.2 Dalyvavimas sistemoje TARPBANKSistemoje TARPBANK dalyvauja visi Lietuvos Respublikos komerciniaibankai, turintys banko licenciją ir užsienio bankų skyriai, turintysLietuvos banko leidimą veikti šalyje. Sistemoje taip pat dalyvauja kaikurių komercinių bankų skyriai, kurie jungiasi prie sistemos informacijosapie mokėjimus apsikeitimo tikslu, vertybinių popierių rinkos dalyviai:Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas, Lietuvos Respublikoskomercinių bankų ir užsienio bankų skyrių, veikiančių Lietuvoje finansųmaklerio padaliniai ir Lietuvos Respublikos finansų maklerio įmonės,turinčios Vertybinių popierių komisijos licenciją ir jos prižiūrimos.Vertybinių popierių rinkos dalyviai sistemoje atsiskaito tik už vertybiniųpopierių sandorius.7.3 Sistemos TARPBANK veikimo tvarkaSistema TARPBANK veikia kiekvieną darbo dieną. Mokėjimo nurodymai įsistemą priimami nuo 8.00 iki 15.00 valandos, kliringas ir atsiskaitymasatliekamas 11.00 ir 15.00 valandą. Apsikeitimas mokėjimo nurodymųinformacija ir jos apdorojimo procesai sistemoje yra visiškaiautomatizuoti. Sistemos TARPBANK mokėjimo nurodymų ir su mokėjimaissusijusi informacija pateikiama koduotais pranešimais. Pranešimų standartaiyra originalūs sistemos TARPBANK standartai, kuriuos nustato Lietuvosbankas. Informacija su dalyviais apsikeičiama naudojant saugauselektroninio pašto programų įrangą išorės telekomunikaciniu ir Lietuvosbanko jungtiniu tinklais. Sistema atlieka dalyvių pateiktų mokėjimonurodymų informacijos loginę kontrolę jos priėmimo metu. Jei mokėjimonurodymų informacija netenkina sistemai nustatytų sąlygų, nurodymasnedelsiant grąžinamas pateikėjui. Priimti mokėjimo nurodymai įrašomi įmokėjimo eiles. Mokėjimo eilėse nurodymai išdėstomi pagal jų mokėjimoprioritetą, kurį nustato dalyvis, ir nurodymo gavimo laiką. Dalyviai galiatšaukti bet kurį mokėjimo eilėse esantį mokėjimo nurodymą arba pakeisti joprioritetą (sistemai pateikti galima dviejų prioritetų nurodymus: skubiusir įprastus). Kliringo metu atliekama įvertinimo procedūra: nustatoma, kuriemssistemos dalyvio mokėjimo nurodymams įvykdyti užteks sistemos dalyvioturimų ir gaunamų iš kitų sistemos dalyvių lėšų, ir atmetami tie sistemosdalyvio mokėjimo nurodymai, kuriems įvykdyti šių lėšų neužteks. Atmetantmokėjimo nurodymus, pirmiausiai atmetami įprasto prioriteto mokėjimonurodymai, o iš jų – vėliausiai į mokėjimo eiles įrašyti mokėjimonurodymai. Per pirmąjį kliringą atliekamos įvertinimo procedūros metuatmesti nurodymai paliekami mokėjimo eilėse, o per antrąjį kliringąatliekamos įvertinimo procedūros metu atmesti nurodymai grąžinami juospateikusiam sistemos dalyviui. Atlikus įvertinimo procedūrą, daromi įrašaisistemos dalyvių sąskaitose.7.4 Rizikos valdymasVienas iš svarbiausių Lietuvos banko tikslų užtikrinant nenutrūkstamąir patikimą sistemos veikimą – riboti su sistemos funkcionavimu ir josdalyvių galimu nemokumu ar likvidumo problemomis susijusią riziką ir siektisistemos stabilumo. Tam naudojamos atitinkamos rizikos valdymo priemonės. Finansinei rizikai, arba, kitaip tariant, rizikai, susijusiai susistemos dalyvių atsiskaitymo sutrikimais dėl dalyvių nemokumo (kreditorizika) ar laikino lėšų trūkumo (likvidumo rizika), valdyti numatytostokios priemonės. Kredito rizikai sistemoje valdyti sistemos dalyviųatsiskaitymai atliekami tik vykdant tuos mokėjimo nurodymus, kuriemsapmokėti užtenka atsiskaitymams naudotinų lėšų. Likvidumo rizikai sistemojevaldyti naudojamos šios priemonės: sistemos dalyvių pateiktų mokėjimonurodymų eilių valdymas, nustatant ir keičiant mokėjimo nurodymo prioritetąar atšaukiant mokėjimo nurodymą, išankstinio mokėjimo nurodymų įvertinimorezultatų teikimas dalyviams, atsiskaitymų tikslams naudojamos bankųprivalomosios atsargos ir Lietuvos banko teikiamos vienos nakties paskolos.Rizika, susijusi su techninės ir programinės įrangos bei ryšiosutrikimais (operacinė rizika), valdoma šiomis priemonėmis: informacijakelis kartus per dieną kopijuojama į nuotolinę darbo stotį bei magnetineslaikmenas, veikia atsarginė tarpbankinė lėšų pervedimo sistema, darbostotys ir svarbiausios darbo vietos apsaugotos nuo elektros įtampos šuoliųir elektros įtampos dingimo, daromos sistemos pakeitimų ir visos duomenųbazės kopijos į nuotolinę darbo stotį ir į magnetines laikmenas.Perduodamos informacijos konfidencialumą ir neperimamumą užtikrina Lietuvosbanko parengta informacijos perdavimo programinė įranga kartu su sistemosTARPBANK informacijos apdorojimo įranga, pagrįsta unikalių slaptažodžiųnaudojimu.7.5 Sistemos TARPBANK rodikliai2001 metais sistema TARPBANK apdorojo apie 30 proc. visų šalyjeatliekamų mokėjimų negrynaisiais pinigais. Šių mokėjimų vertė sudarė 55proc. visų bankuose įvykdytų mokėjimų vertės. Per 2001 metus sistemoje TARPBANK apdorota 9,92 mln. mokėjimonurodymų, kurių vertė sudarė apie 117 mlrd. litų. Palyginti su 2000 metais,mokėjimo nurodymų skaičius išaugo 11 proc., o mokėjimo nurodymų vertė 12proc.8. Tarptautiniai ryšiaiĮgyvendindamas šalies užsienio ir ekonominę politiką, Lietuvos bankaspagal savo kompetenciją palaiko ryšius su užsienio valstybių irtarptautinėmis finansų institucijomis, taip pat atstovauja LietuvosRespublikai tarptautinėse finansų institucijose. Lietuvos finansų rinkoms integruojantis į tarptautines finansų rinkas,Lietuvos bankas aktyviai dalyvauja Lietuvos pasirengimo narystei EuroposSąjungoje procesuose, bendradarbiauja su Tarptautiniu valiutos fondu,Tarptautinių atsiskaitymų banku, Pasaulio banko grupės bei kitomisorganizacijomis, taip pat su užsienio valstybių centriniais bankais.9. Pagrindinio tikslo įgyvendinimasLietuvos bankas, vykdydamas įstatyme nustatytą pagrindini tikslą –siekti kainų stabilumo, pirmąjį šių metu pusmetį tęsė lito stabilumugrindžiamą pinigų politiką. Lietuvos bankui kartu su Vyriausybe šių metuvasario 2 d. pavyko sėkmingai atlikti iš anksto paskelbtą lito kursopersiejimą nuo JAV dolerio prie euro. Skaidrus ir sklandžiai įgyvendintaslito susiejimas su euru padidino visuomenes pasitikėjimą nacionalinevaliuta ir Lietuvos narystės Europos Sąjungoje siekiu, eliminavo valiutoskurso riziką Lietuvos ir ES verslo santykiuose. Kadangi dauguma šaliesverslininkų ir gyventojų gana kruopščiai pasirengę bazinės valiutospasikeitimui, lito susiejimas su euru nesukėlė esminių pokyčių šalies ūkiorealiajame ir finansų sektoriuose, neiššaukė didesnių palūkanų normųpokyčiu nei pinigų, nei kapitalo rinkoje. Nuo bazinės valiutos pakeitimodienos iki šių metų vidurio eurais suteiktų paskolų dalis išaugo pusantrokarto, nes verslo įmonės ir gyventojai ėmė teikti pirmenybę valiutai,kurios kursas lito atžvilgiu yra pastovus. Fiksuoto lito kurso sistema buvovienas svarbiausių veiksnių šalies makroekonomikos stabilumui ir mažaiinfliacijai užtikrinti. Vis didėjanti konkurencija daugelyje ekonominiuveiklų neleido didėti kainoms. Per praėjusį pusmetį vartotojų kainosLietuvoje sumažėjo 0,7 procento, o realusis bendrasis vidaus produktasišaugo 5,7 procento. Nors ekonomiškai stipriausiuose pasaulio regionuoseekonomikos plėtra šiais metais lėtesnė negu tikėtasi, Lietuvos ūkio raidąlabiausiai skatino didėjanti vidaus paklausa bei nuolat augančiostiesioginės užsienio investicijos. Sulėtėjus eksporto ir paspartėjusimporto apimčių augimui, einamosios sąskaitos deficitas padidėjo iki 6,3procento BVP. Tačiau praėjusiais metais minėtas deficitas buvo tik 4,8procento BVP, todėl jo padidėjimas praėjusį pusmetį negali būti laikomasveiksniu, destabilizuojančiu šalies finansų sistemą. Lietuvos bankoįsipareigojimu litais padengimas aukso ir konvertuojamųjų valiutuatsargomis nuolat viršija Lito patikimumo įstatymo nuostatas. Litopadengimo minėtomis atsargomis santykis nuo 165 procentų 2001 m. gruodžiopabaigoje išaugo iki 194 procentų šių metu birželio pabaigoje.Atsižvelgdamas i stabilią šalies ekonominę ir bankų sistemos padėtį,Lietuvos bankas sumažino komercinių bankų privalomųjų atsargų normą nuo 8iki 6 procentų. Taip pat atlikti Komercinių bankų privalomųjų atsargų
taisyklių pakeitimai, siekiant šias taisykles maksimaliai priartinti prieEuropos centrinio banko reikalavimų.10. ISTORIJA10.1 Lietuvos banko atkūrimas 1990 m. ir veikla iki šių dienų1990 m. kovą įsteigtas Lietuvos bankas pratęsė jau tarpukaryjeveikusio centrinio šalies banko tradicijas. 1990 – 1992 m. Lietuvai vis dar priklausant rublio zonai, Lietuvosbankas negalėjo imtis aktyvios pinigų politikos, todėl pagrindinėspastangos buvo skirtos pasirengti įvesti savus pinigus. 1992 m. buvo įvestilaikinieji pinigai talonai ir Lietuvos bankas jau galėjo savarankiškaiatlikti centrinio banko funkcijas. 1993 m. buvo įvestas litas, nuslopintatriženklė infliacija, stabilizuotas lito kursas. Siekiant santykinio kainų stabilumo ilgesniu laikotarpiu, 1994 m. Litopatikimumo įstatymu litas buvo susietas su JAV doleriu fiksuotu kursu,taippat numatyta, kad Lietuvos banko išleisti litai privalo ne mažiau kaip 100procentų būti padengti aukso ir konvertuojamosios valiutos atsargomis, opagrindinis litų emisijos šaltinis yra užsienio valiutos pardavimasLietuvos bankui.Oficialiosios tarptautinės atsargos, kurias pradžioje sudarė kitų šaliųcentrinių bankų grąžintas tarpukario Lietuvos banko auksas ir valiuta,ilgainiui tapo nuolat papildomos Lietuvos banko sukauptomiskonvertuojamosios valiutos atsargomis, kurios investuojamos vadovaujantissusiklosčiusia tarptautine centrinių bankų atsargų investavimo praktika. Komercinių bankų sektorius 1995 m. patyręs pirmuosius sunkiusišbandymus, priėmus sprendimus dėl bankų kapitalo bazės stiprinimo irveiklos riziką ribojančių normatyvų griežtinimo bei priežiūros, taip patįdiegus nustatytus tarptautinius saugios bankininkystės standartus, tapostabilus ir vis plėtėsi. Sukurta tarpbankinių lėšų mokėjimo ir atsiskaitymųsistema, kuria naudojasi visi komerciniai bankai ir Lietuvoje veikiantysužsienio bankų skyriai. Lietuvai vis labiau integruojantis į Vakarus, plėtojantis ekonominiamsryšiams su Europos Sąjungos šalimis ir vykstant atitinkamiems pokyčiamsprekybos valiutinėje struktūroje, 1999 m. nutarta litą perorientuoti nuoJAV dolerio prie euro, o 2001 m. priimti sprendimai dėl lito susiejimo sueuru 2002 m. vasario 2 d., išlaikant fiksuotą valiutos kursą. 2001 m. priimtas naujas Lietuvos banko įstatymas suteikė centriniambankui didesnę nepriklausomybę ir galimybę aktyviau vykdyti pinigųpolitiką.Lietuvai rengiantis narystei Europos Sąjungoje ir Ekonominėje ir pinigųsąjungoje, ruošiamasi būsimam dalyvavimui Europos centrinių bankųsistemoje.
10.2 Lietuvos bankas 1922-1940 m.
1918 m. nepriklausomybę atkūrusi Lietuva kelerius metus neturėjo savoemisijos banko. Po Pirmojo pasaulinio karo cirkuliavo svetimų valstybiųpinigai. Visą kredito sistemą reikėjo kurti iš naujo. Pagal sutartį suVokietijos Rytų skolinamąja kasa (Darlehnskasse Ost) iki emisijos bankoįkūrimo Lietuvoje atsiskaitymo priemonė buvo markė. 1922 m. viduryje markėsvertė ėmė katastrofiškai kristi. Dėl hiperinfliacijos Lietuvoje sutrikoprekyba, finansų ir kredito veikla. Lietuvos Seimas skubiai priėmėįstatymus dėl Lietuvos piniginio vieneto – lito – įvedimo ir Lietuvos bankoįkūrimo. Lietuvos bankas buvo akcinė bendrovė, jos kapitalą sudarė 12 mln.litų, 80 proc. akcijų priklausė valstybės iždui. 1922 m. Lietuvos bankas pradėjo savo veiklą. Respublikos Prezidentoaktu pirmuoju nepriklausomos Lietuvos banko valdytoju paskirtas profesoriusVladas Jurgutis. Lietuvos bankui suteikta išimtinė teisė leisti banknotus,reguliuoti pinigų apyvartą, užtikrinti patvarią pinigų sistemą.
Lito vertės stabilumą užtikrino aukso ir užsienio valiutų atsargos,vertybiniai popieriai. Nacionalinės valiutos santykis su doleriu (10:1)nustatytas pagal lito aukso turinį. Griežta Lietuvos banko pinigų politikapadėjo išlaikyti stabilų lito kursą net …ekonominių krizių metais. Litupradėta pasitikėti, jis tapo viena tvirčiausių valiutų pasaulyje, iki pat1940 m. išlaikė pradinį aukso paritetą. 1940 m. Sovietų sąjungai okupavus Lietuvą, Lietuvos ūkis buvoinkorporuotas į socialistinio ūkininkavimo sistemą, uždraustas litas,nacionalizuoti bankai, o Lietuvos bankas įtrauktas į Sovietų sąjungos bankųsistemą.
10.3 Lietuvos centrinės bankininkystės ištakos
Lietuvos centrinės bankininkystės ištakos siejamos su 1768 m., kaiSeimas nutarė steigti valstybinį emisijos banką (,,Bank Polski ILitewski”), turintį teisę leisti notas. Sumanymas pradėtas įgyvendinti 1792m. Banko kontoras ketinta įsteigti Vilniuje, Gardine ir Minske. Tačiaupralaimėjus T. Kosciuškos sukilimui prieš carinę Rusiją ir Lietuvą beiLenkiją trečiąkart padalijus (1795 m.) Lietuva neteko valstybingumo irgalimybės kurti savą pinigų sistemą.
II. Užsienio centrinių bankų veiklos principai ir vaidmuo ekonomikoje
1. Centrinio banko vaidmuo ekonomikoje
JAV centrinis bankas yra viena iš pagrindinių šiuolaikinės ekonomikos
institucijų. Tai JAV vyriausybės institucija, palaikanti finansų sistemosveikimą ir kontroliuojanti pinigų pasiūlą. Tai greičiau “bankų bankas”,dirbantis su komerciniais bankais bei vertybinių popierių dileriaispalaikant savo vykdoma politika. Centrinis Jungtinių Amerikos Valstijųbankas yra Kongreso sukurta Federalinė rezervų sistema, atsakinga už pinigųemisiją, bankininkystės reguliavimą, dolerio vertės palaikymą bei padedantispręsti gyventojų užimtumo klausimus. Šiame ir dviejuose sekančiuoseskyriuose smulkiai nagrinėjama centrinio banko operacijų prigimtis ir įtakašalies ekonomikai, taip pat pagrindinės centrinio banko vykdomos politikosproblemos, su kuriomis susiduria šio banko vadybininkai.1.1. Pinigų pasiūlos kontrolė
Kaip minėta, centriniai bankai, įskaitant ir Federalinę rezervųsistemą (FRS), atlieka nemažai svarbių funkcijų. Pirmoji ir patisvarbiausia funkcija yra pinigų pasiūlos kontrolė. Pinigai, visų pirma, yramainų priemonė, naudojama perkant prekes ir paslaugas. Pinigai, kaipžinoma, atlieka ir kitas svarbias, vertės išsaugojimo ir pan., funkcijas.Pinigai yra finansinis turtas, išsaugojantis perkamąją galią tiek laiko,kiek reikia jų savininkui. Jei apibrėžtume pinigus tik kaip mainų priemonę,tai pinigų pasiūlą sudarytų visuomenės turima valiuta ir monetos, čekinėssąskaitos ir įsakomieji indėliai. Jei, kita vertus, pinigus apibrėžtume kaip vertės išsaugojimopriemonę, svarbiausiu pinigų pasiūlos komponentu būtų galima laikytitaupomuosius indėlius ir terminuotąsias sąskaitas komerciniuose bankuose irkitose nebankinėse finansų institucijose, tokiose kaip kreditų sąjungos irtaupomieji bankai. Pagal pinigų pasiūlos supratimą, keičiasi ir centriniobanko elgsena, vykdant minėtą jo funkciją. Teisę reguliuoti pinigų kiekį ir vertę šio šimtmečio pradžiojeKongresas suteikė FRS. FRS tapo ne tik pagrindiniu visuomenės naudojamųgrynųjų pinigų ir monetų šaltiniu, bet ir pagrindine vyriausybėsinstitucija, atsakinga už dolerio vertės stabilizavimą ir jo integraciją įtarptautinę valiutų rinką. Kodėl pinigų pasiūlos kontrolė yra tokia svarbi?Viena iš priežasčių yra tai, kad piniginių atsargų kiekio pakitimai yraartimai susiję su ekonomikos pakitimais. Tyrimai parodė reikšmingąstatistinį priklausomumą tarp pinigų pasiūlos pokyčių ir BNP augimo. Šietyrimai įrodė, kad jei centrinis bankas kontroliuoja pinigų augimą, taigali turėti įtakos visai šalies ekonomikai. Kita svarbi pinigų kontrolės priežastis yra ta, kad pinigų masėbanknotų ir bankų depozitų pavidalu gali nelimituotai padidėti. Naujųpiniginių vienetų pagaminimo ir išleidi…mo į apyvartą ribiniai kaštai yraartimi nuliui. Tokiu būdu, vyriausybė gali nesunkiai padidinti grynųjųpinigų pasiūlą, neatsižvelgdama į ekonomikos galimybes gaminti prekes irteikti paslaugas. Kadangi tai sukeltų infliaciją, suardytų mokėjimųmechanizmą ir stabdytų viso verslo veiklą, suprantama, kad šiuolaikinėmsvyriausybėms centriniai bankai reikalingi kaip pinigų kiekio bei vertėsreguliatoriai ir saugotojai. FRS nuolatos veikia šalies vidaus finansųrinkas, siekdama palaikyti dolerio perkamąją galią šalyje, o laikas nuolaiko įsiterpia į užsienio valiutų rinkas.
1.2. Pinigų ir kapitalo rinkų stabilizavimas
Kita svarbi centrinio banko funkcija yra pinigų ir kapitalo rinkųstabilizavimas. Kad ekonomika augtų, finansų sistema santaupas turipasiūlyti tiems, kuriems jų reikia investavimui. Kad pinigų ir kapitalosistema veiktų efektyviai, visuomenė turi pasitikėti finansų institucijomisir patikėti joms savo santaupas. Jei finansų rinkos yra nestabilios,palūkanų normos ir vertybinių popierių kainos stipriai svyruoja, o finansųinstitucijos dažnai bankrutuoja, visuomenės pasitikėjimas finansų sistemagali būti prarastas. Kapitalo judėjimas sumažėja, lėtindamas ekonomikosaugimą ir didindamas nedarbą. Todėl centrinis bankas turi imtis ryžtingųveiksmų reguliuojant finansų rinkų būklę ir užtikrinant stabilų pinigųjudėjimą tose rinkose. Siekdama šio tikslo FRS laikas nuo laiko suteikia lėšų pagrindiniamsvertybinių popierių dileriams, kad jie galėtų palaikyti popierių rinkoslikvidumą. Kai pinigų kiekis ar palūkanų norma didėja ar mažėja greičiaunei tai reikalinga ekonomikos stabilumui, čia vėl įsikiša FRS. Centrinisbankas gali keisti palūkanų normos dydį, kurią jam moka kiti bankai,suaktyvinti vertybinių popierių prekybą, kad būtų stabilizuota pinigų irkapitalo rinkos būklė.
2 Paskutinis išteklių šaltinis
Dar viena svarbi centrinio banko funkcija ( būti paskutiniu resursųšaltiniu. Tai reiškia aprūpinti fondais finansų institucijas, kurių kiti
skolinimosi šaltiniai jau yra išsekę. Pavyzdžiui, FRS vadinamojo “diskontolango” pagalba gali aprūpinti fondais tam tikras finansų institucijas, kadjos galėtų padengti trumpalaikį grynųjų pinigų trūkumą. Prieš FRS sukūrimąviena iš silpnų JAV finansų sistemos vietų buvo paskutinio ištekliųšaltinio nebuvimas, galinčio padėti laikinų sunkumų prislėgtoms finansųinstitucijoms.3 Mokėjimų mechanizmo palaikymas ir tobulinimas
Galiausiai dar vienas centrinio banko vaidmuo yra mokėjimų mechanizmoveikimo užtikrinimas ir jo tobulinimas. Tai apima čekių sistemos tvarkymą,reikiamą grynųjų pinigų kiekio palaikymą, piniginių lėšų kompiuterinįperdavimą ir visuomenės pasitikėjimo pagrindiniu piniginiu vienetupalaikymą. Patikimas ir gerai funkcionuojantis mokėjimų mechanizmas yralabai svarbi verslo ir komercijos plėtros prielaida. Jei, čekių kliringasneatliekamas laiku arba verslo objektas negali gauti grynųjų pinigųoperacijoms atlikti, verslas gali sustoti. Dėl to, gali padidėti nedarbas,mažėti investicijos, ekonomikos augimas.
2. Centrinio banko tikslai ir veiklos kanalai
Po Antrojo pasaulinio karo JAV ir keletas kitųindustrinių valstybių nusprendė, kad vyriausybė yra atsakinga už aukštąužimtumo lygį, kovą su infliacija ir ekonomikos augimo rėmimą. Tai buvopalyginti nauja idėja. Ankstesniais laikais vyriausybė skyrė daug mažiaudėmesio ekonomikai, o ir šalies piliečiai iš vyriausybės tikėdavosi kur kasmažiau. Buvo manoma, kad ekonominį stabilumą ir aukštą užimtumo lygį“automatiškai” turi užtikrinti tuometinės ekonomikos mechanizmas. Kartipamoka, kad sistema gali subyrėti, buvo 1930-jų metų Didžioji depresija.Tapo aišku,… kad ekonominio stabilumo išsaugojimui reikalinga inovacinė irprotinga vyriausybės politika.JAV ir daugelyje šalių centrinis bankas orientuotas į keturis pagrindiniustikslus:
1. visiškas išteklių panaudojimas;
2. bendrojo prekių ir paslaugų kainų lygio stabilumas;
3. ekonomikos stabilaus augimo rėmimas;
4. stabilus mokėjimų balansas pasaulinėse operacijose.
Veikdamas palūkanų normų ir pinigų pasiūlos augimo procesus, centrinisbankas lemia ir ekonomikos vystymąsi siekiant šių tikslų. Tačiau kaip rodoekonominė patirtis, šių tikslų pasiekti vienu ir tuo pačiu metu yra labaisunku. Viena iš priežasčių yra tai, kad šie tikslai dažnai vienas kitamprieštarauja. Pavyzdžiui, siekimas užtikrinti stabilias kainas ir stabilųmokėjimų su užsienio valstybėmis balansą suvaržo kreditų prieinamumą. O taigali lėtinti investicijų procesą ir didinti nedarbą. Todėl centrinio bankoužduotis yra rasti kompromisus, kad šie tikslai tarp savęs nesikirstų.Pavyzdžiui, centrinis bankas gali siekti sumažinti infliacijos lygį irstiprinti dolerį tarptautinėse rinkose, bet greičiausiai bus neišvengtanedarbo didėjimo ir ekonominio augimo lėtėjimo. Daugumos Vakarų valstybių, tarp jų ir JAV centrinio banko sistemapritaikyta veikti pačioje rinkoje. Šiuolaikiniai centriniai bankai veikiakaip balansinis velenas, skatinantis ar stabilizuojantis piniginių masiųjudėjimus ten, kur jų trūksta, ir iš ten, kur jų per daug. Jie stengiasiužtikrinti tolygų ir tvarkingą judėjimą pinigų ir kapitalo rinkose, kadreikiamai būtų finansuoti vertingi investiciniai projektai. Tai, be to,reiškia, kad išvengiama panikos, jei staiga sumažėja kreditų teikimogalimybės ar krinta vertybinių popierių kainos. Tačiau dauguma operacijų,kurias vykdo centrinis bankas tvarkingam kapitalo judėjimui užtikrinti, yradiktuojamos pačios rinkos, o ne vyriausybės. Pavyzdžiui, kovojant suinfliacija yra keliami kreditų palūkanų normų dydžiai siekiant sumažintikreditų ėmimą ir pinigų kiekio didėjimą rinkoje, tačiau nedaroma jokiųnuolaidų jokiems klientams. Veikdamas pagal paklausą ir pasiūlą rinkojeprivatus sektorius pats sprendžia, kiek ir kas skolinasi bei investuojaesant tam tikriems palūkanų normų dydžiams.
2.1. Kanalai, kuriais veikia centriniai bankai
Toliau panagrinėkime, kaip FRS veikia vidaus ir tarptautinę ekonomikosbūklę. Šiuo atveju yra naudinga apžvelgti, kokiais kanalais naudodamiesišiuolaikiniai centriniai bankai daro įtaką ekonominės ir finansų sistemosbūklei. Centrinis bankas veikia visą ekonomiką atlikdamas (žr. 1. schemą):
1. kreditų, skirtų verslui, vartotojams, vyriausybėms kainų pakeitimus;
2. pinigų pasiūlos ir augimo tempų pakeitimus;
3. operacijas, kurios turi įtakos investuotojų vertybinių popieriųvertei, taip keisdamas jų (investuotojų) turimo turto vertę;
4. visuomenės lūkesčių dėl pinigų vertės ir kreditų gavimo sąlygų
ateityje pasikeitimus.Nemaža būdų ir priemonių leidžia centriniam bankui veikti kreditųkainą (palūkanų normų dydžius), vertybinių popierių vertę, pinigų pasiūląir augimą, visuomenės lūkesčius dėl būsimų vertybinių popierių kainų,palūkanų normų ir kreditų gavimo sąlygų. JAV centrinio banko politika išprincipo yra paremta atvirosios rinkos operacijomis (open marketoperations), keičiant depozitorinių institucijų privalomų rezervų dydį irdiskonto normos pakeitimais. Tai, kaip minėta, lemia kreditų paklausą. Jeibesiskolinantys kreditus mato, kad kreditą imti per brangu, jie susilaikonuo skolinimosi ir taip mažėja investicinės išlaidos bei išlaidos vartojimoprekėms. Tai pasireiškia ekonomikos augimo sulėtėjimu, ir tikriausiaiinfliacijos mažėjimu. Antra, jei centrinis bankas mažina grynųjų pinigųpasiūlos rinkoje augimo tempus, tai galimas rezultat…as yra pajamų irgamybos augimo lėtėjimas, todėl kad mažėja prekių ir paslaugų paklausa.Galiausiai jei centrinis bankas didina palūkanų normas, tai mažinavertybinių popierių kainas, t.y. veda prie akcijų, obligacijų ir kitųvertybinių popierių, kuriuos turi visuomenė, vertės mažėjimo. Rezultatasyra investuotojų turto vertės mažėjimas, planų dėl skolinimosi ir išlaidųkeitimasis, kuris labai veikia užimtumą, kainų ir ekonomikos augimo lygį.Įvairių šalių centriniai bankai įgyvendindami savo politiką teikia pirmumąskirtingiems įrankiams. Taip Anglijos bankas efektyviai naudoja paskolųdiskonto normų pakeitimus,Kanados bankas – rezervus, FRS – atvirosios rinkos operacijas. [pic] 1 schema. Centrinio banko poveikio ekonomikai politikos įgyvendinimo būdas Ne taip seniai ekonominiai tyrimai atskleidėketvirtą būdą, kuriuo centrinis bankas gali daryti įtaką ekonomikai – taijo veiklos įtaka formuojant visuomenės nuomonę ir lūkesčiu dėl kreditokainų, pinigų pasiūlos augimo tempų ir būsimos vertybinių popierių beipaskolų vertės. Jeigu visuomenė sureaguoja į centrinio banko operacijas,įvyksta žmonių ir verslo subjektų pasiskolinimų, išlaidų ir investicijųplanų bei ketinimų pasikeitimas. O tai gali stipriai atsiliepti ekonomikosaugimo lygiui, užimtumui ir infliacijai. Išvados
• Einamuosius Lietuvos banko reikalus tvarko dešimt departamentų: Pinigų politikos, Rinkos operacijų, Kredito įstaigų priežiūros, Tarptautinių ryšių, Atsiskaitymų centras, Kasos, Apskaitos, Informacinių technologijų, Ūkio, Vindikacijos.; penki savarankiški skyriai (Vidaus audito, Juridinis, Organizacijos ir personalo, Bendrasis, Ryšių su visuomene) ir Lietuvos banko įstaigos Kaune ir Klaipėdoje.
• Svarbiausias pinigų politikos tikslas – siekti Lietuvos Respublikos kainų stabilumo, kuris įgyvendinamas įstatymų nustatyta tvarka pasirenkant bazinę valiutą ir išlaikant fiksuotą lito kursą.
• Centrinis bankas išleidžia ir išima iš apyvartos pinigus, taip pat nustato jų nominalus, skiriamuosius, apsaugos ir mokumo požymius, pakeičia juos kitais, organizuoja pinigų gaminimą, gabenimą bei saugojimą, nustato susidėvėjusių ir sugadintų pinigų išėmimo iš apyvartos, jų keitimo bei naikinimo tvarką, sudaro atsarginius banknotų ir monetų fondus, atlieka litų banknotų ir monetų bei centų monetų ekspertizę.
• Kita svarbi centrinio banko funkcija yra pinigų ir kapitalo rinkų stabilizavimas. Kad ekonomika augtų, finansų sistema santaupas turi pasiūlyti tiems, kuriems jų reikia investavimui.
• Antras pagal savrbuma uždavinys – stebėti ar kredito įstaigos vykdo įstatymų ir Lietuvos banko teisės aktų nustatytus, bei Tarptautinių apskaitos standartų (TAS) ir Bazelio komiteto sprendimų rekomenduojamus saugios ir patikimos bankininkystės standartus.
• Respublikos centrinis bankas yra vienas iš pagrindinių ekonomiką reguliuojančių veiksnių.
Naudota literatūra
1. WWW.LB.LT 2. WWW.FINANSAI.TRIPOD.COM 3. Lietuvos bankas. Teisės aktų rinkinys. 4. Mokslinis leidinys “Pinigų studijos” Šeštieji metai | Nr. 1 | 2002 5. Mokslinis leidinys “Pinigų studijos” Šeštieji metai | Nr. 2 | 2002 6. Audriaus Dzikevičiaus moksliniai darbai…