BĮ UAB „INGMAN LEDAI“ VERSLO PLANAS

TURINYS

Santrauka..............................2
Įvadas..............................3
1. BĮ UAB „INGMAN LEDAI“ VEIKLOS IR INFORMACINIŲ ŠALTINIŲ APŽVALGA.4
2. METODOLOGINĖ DALIS..............................5
2.1 Verslo planas..............................5
3. PRAKTINĖ – TIRIAMOJI DALIS........................8Santrauka
Bendra Lietuvos ir Suomijos įmonė uždaroji akcinė bendrovė “Ingman Ledai” įregistruota 1993 metu birželio 16 dieną Mažeikių mieste. Pagrindinė įmonės gaminama produkcija – ledai. Iki 2003 metų pagrindinis įmonės tikslas buvo aprūpinti ledais ne tik Lietuvos Respublikos, bet ir užsienio šalies gyventojus.

Išaugę užsakovų reikalavimai gaminamiems UAB “Ingman Ledai” ledams, privertė bendrovę planuoti ir ieškoti naujų galimybių savo veiklos plėtimui bei naujų gamybinių technologijų įsisavinimui.

Šiuo metu įmonė išanalizavusi susidariusią situaciją šalies ledų riinkoje, išskyrė vieną ledų gamybos vystymosi krypčių – ledų gamybą pagal Europos Sąjungos standartus. Šiuo metu bendrovėje “Ingman Ledai” esantis ledų gamybos lygis užtikrina pastoviai kas metai didėjančio poreikio šiai produkcijai.

Tačiau atlikus tyrimus, įmonė nusprendė, kad norint pagaminti dar kokybiškesnius ledus, reikia įsigyti naujas technologijas, praplėsti gamybos patalpas. Naujos produkcijos pardavimas planuojamas visoje Lietuvos Respublikoje ir už jos ribų.
BĮ UAB “Ingman Ledai”, įvertinusi savo finansines galimybes ir norėdama užtikrinti veiklos stabilumą, nustatys ateinantiems metams 25 milijonų litų investicijų programą, iš kurių 12 milijonų buus gauta išleidus 12 tūkstančių akcijų. Šie pinigai bus panaudoti fabrikui didinti, patrigubinti esamus gamybinius pajėgumus iki 20 milijonų litrų per metus. Bus investuota naujų gamybinių linijų diegimui naujų tipų ledams, numatytiems taip pat ir Suomijos bei Švedijos rinkoms, bus pagerinta distribucijos gr

randinė bei duomenų apdorojimas. Į šį projektą įmonė jau investavo 13 mln. savo lėšų.Įvadas
Verslo įmonė – tai savo firmos vardą turintis ūkinis vienetas, įsteigtas įstatymų nustatyta tvarka tam tikrai komercinei – ūkinei veiklai.
Lietuvoje, atkūrus Nepriklausomybę, atsirado galimybė vystyti privatų verslą. Prieš įsikuriant naujai įmonei, reikia parengti verslo planą.
DARBO OBJEKTAS: Bendra Lietuvos ir Suomijos įmonė uždaroji akcinė bendrovė “Ingman Ledai”.
DARBO TIKSLAS: remiantis visa turima informacija, parengti BĮ UAB “Ingman Ledai”, kuri gamina ledus, detalų verslo planą, apimantį įmonės charakteristiką, produkto aprašymą, rinkos analizę, marketingo strategiją, gamybinės veiklos organizavimą, firmos valdymo charakteristiką bei finansinę informaciją.
DARBO UŽDAVINIAI:
1. charakterizuoti įmonę, nurodant jos projekto esmę, tikslus ir uždavinius, sudarant verslo planą;
2. pateikti marketingo planą;
3. išanalizuoti finansinius rodiklius;
4. iš gautų rezultatų, pateikti išvadas ir pasiūlymus.
METODIKA: turimų dokumentų ir literatūros analizė.

1. BĮ UAB “INGMAN LEDAI” VEIKLOS IR INNFORMACIJOS ŠALTINIŲ APŽVALGA

Bendra Lietuvos ir Suomijos įmonė UAB “Ingman Ledai” buvo įkurta 1992 metų pavasarį Lietuvos įmonės „Ingman Ledai“ ir Suomijos “Ingman Foods”. Gamykla buvo pastatyta ir ledų gamyba pradėta 1993 06 17. “Ingman Ledai” buvo pirmoji, kuri po Lietuvos naujosios nepriklausomybės įvedė į vietos rinką vakarietiško tipo ledus. Iki šio laiko buvo pagaminta 250 milijonų porcijų „Ingman“ ledų ir jie buvo parduoti daugiau nei už 200 milijonų litų. Nuo tada “Ingman Ledai” yra viena iš pagrindinių rinkos dalyvių tarp Lietuvos ledų gamintojų.
Per paskutiniuosius metus įmonė prasiplėtė Re

espublikiniu mastu, įkūrė daugybę padalinių skirtinguose Lietuvos miestuose. Jos pagrindinė veikla – puikaus skonių ledų gamyba, taip pat ji teikia ir kai kurias kitas paslaugas kaip: sandėliavimas, transportavimas ir pan.
Rašant šį kursinį darbą rėmiausi literatūra skirta verslo planui rašyti. Pagrinde naudojausi tokiomis knygomis:
1. Garškienė A. Verslo rizika. – Vilnius, 1997.
2. Garškienė A. Verslo planavimas.- Vilnius, 1997.
3. Gečienė E. Verslo planas. – Vilnius, 2003.
4. Rakauskienė G. Firma konkurencinėje rinkoje. – Vilnius, 1997.
5. Rutkauskas A.V., Tamošiūnienė R. Verslo projektavimas. – Vilnius, 2002.
6. Urniežius R. Rizika. – Vilnius, 2001.
Rašant šį kursinį darbą rėmiausi ne vien literatūra, bet ir informacija gauta iš įmonės BĮ UAB “Ingman Ledai”. Informacija buvo gauta paėmus interviu iš įmonės vadovo, taip pat buvo pateikta kai kuri įmonės valdymo dokumentacija.

2. METADOLOGINĖ DALIS2.1 Verslo planas
Anot Rutkausko A.V. ir Tamošiūnienės R. verslo projektas suprantamas kaip adekvati priemonė šiandieniniams verslo valdymo poreikiams ir galimybėms.

Pradėjus rengti verslo planą, firma jau žino, kas juo domėsis – vietiniai ar užsienio investuotojai, finansinės ar valstybinės institucijos, skelbiančios turto privatizavimo licenzijos išdavimo konkursus.

Taigi pirmiausia sužinokite, ar būsimieji verslo plano skaitytojai yra parengę rekomendacijas, kuriose atsispindėtų daugiausia juos dominantys klausimai. Jei tokios rekomendacijos yra, apsvarstykite, kurie iš rekomenduotinų klausimų yra svarbiausi Jūsų pasirinktai verslo krypčiai, kaip juos aprašyti, ką akcentuoti, kad susidomėtų verslo plano skaitytojas. Jei tokių rekomendacijų nėra – pasinaudokite ekonominėje literatūroje pateikiama standartine ve

erslo plano struktūra . Pritaikę ją savo verslui, numatykite svarbiausius verslo plano skyrius ir klausimus, kurie tiksliai ir glaustai bus išdėstyti tuose skyriuose. (Gečienė E., 2003)

Kiekviename verslo plane reikia išnagrinėti tokius klausimus: siūlomo projekto esmė, firmos charakteristika, rinka, marketingo planas, valdymo personalas ir darbuotojai, rizikos įvertinimas bei finansinis planas.

Verslo planavimo procesas pradedamas nuo verslo idėjos ir pagrindinių veiklos krypčių formulavimo. Formuluotės turi būti trumpos, konkrečios, akcentuojančios firmos siekius ir verslo privalumus, palyginti su konkurentais konkrečiame verslo veiklos segmente. (Gečienė E., 2003)

Anot Garškienės A. įmonės charakteristikos dalyje reikia trumpai chronologiškai apibūdinti įmonę, aptarti įmonės dabartinę būklę, pateikti plėtros tendencijas, perspektyvas. Reikia pateikti įmonės nuosavybės formą, juridinės įmonės statusą. Tikslinga aprašyti įmonės vietą tarp kitų įmonių, jos geografinę padėtį, siejant su verslo sumanymo idėja.

Rinkos tyrimai – tai svarbi verslo plano dalis. Ją rengiant nereikia gailėti nei jėgų, nei lėšų, nei laiko. Užsienio šalių patirtis rodo, kad dažniausiai pasitaikanti verslo žlugimo priežastis yra nepakankamas rinkos, jos imlumo įvertinimas. Kaip rodo statistikos departamentas atliktų firmų vadovų apklausų duomenys, ir priežastis yra rimtas veiklos plėtojimo stabdys ir daugeliui Lietuvos firmų.

Verslo plane pateikiant informaciją apie rinką, patartina aprašyti:
1. rinkos dydį, tendencijas;
2. rinkos segmentus, kuriuos aptarnaus firma;
3. veiksnius lemiančius prekės (paslaugos) paklausą;
4. pagrindinius rinkos subjektus.
Pasak Garškienės A. marketingo planas – tai atskiras labai sv
varbus dokumentas. Verslo plane rekomenduojama jį išdėstyti glaustai.
Šio verslo plano dalyje reikia įtikinti skaitytojus, kad firmos pagamintos prekės tikrai bus realizuotos. Tuo tikslu patartina aprašyti:
1. marketingo tikslus ir uždavinius;
2. kainodarą;
3. prekių (paslaugų) realizavimo schemą;
4. reklamą;
5. firmos ir prekės įvaizdžio formavimą.
Tai pagrindiniai marketingo plano elementai, kurie susideda iš daugelio klausimų. Verslo plane ne į visus klausimus būtina atsakyti, tačiau reikia juos žinoti sudarant projektą kartu su potencialiais kreditoriais.
Valdymas. Rengiant šią verslo plano dalį būtina galvoti, kad investicijos teikiamos konkretiems žmonėms, o ne planui. (Gečienė E., 2003)
Tuo atveju, kai verslo planas rengiamas sparčiai besiplečiančiai įmonei, tikslinga pateikti žinias tik apie 2 – 3 valdymo darbuotojus ir aprašyti visos valdymo komandos kompetencijas, jos stipriąsias ir silpnąsias puses.
Nepriklausomai nuo valdymo darbuotojų skaičiaus, šio verslo plano dalyje patartina išvardyti visas valdymo funkcijas nuo kurių priklauso įmonės sėkmė, pateikti jų pasiskirstymą.
Rizika. Kiekviena komercinė struktūra rinkos sąlygomis siekia gauti pelno. Tačiau pelną firma gauna nuolatos rizikuodama, konkuruodama su kitomis firmomis. Rizika yra neatskiriamas bet kurio žmogaus ūkinės veiklos elementas.
Apskritai rizika – tai ryžtas veikti, žinant kad galima tikslo ir nepasiekti. (Urniežius R., 2001)
Rizikingų sprendimų .priežastys gali slypėti tiek organizuojant verslą, tiek formuojant įmonės strategiją. Rizikingų sprendimų priežastys gali slypėti ir išorinėje verslo aplinkoje, ir vidinėje. Rizika, viena vertus, įspėja apie galimus nuostolius, antra vertus – apie galimą naudą. Efektyviai veikti verslininkas gali tik tiksliai išsiaiškinęs rizikos priežastis, šaltinius, rizikos rūšis, įvertinęs rizikos laipsnį. (Garškienė A., 1997)
Ir galiausiai – finansinis planas – viena iš pagrindinių verslo plano dalių. Pagal šio skyriaus duomenis potencialūs investuotojai, kreditoriai sprendžia apie įmonės veiklos laukiamus rezultatus, investicijų pelningumą, firmos galimybes grąžinti skolą.
Ši verslo plano dalis rengiama, atsižvelgiant į ankstesnių skyrių informaciją, prielaidas, planuojamus veiksnius. Finansiniame plane pateikiama:
1. projekto kaina ir finansavimo šaltiniai;
2. prognozuojamą pelno (nuostolio) ataskaitą;
3. sąskaitų balanso lentelę;
4. grynųjų pinigų srautų prognozę.
Užsienio šalyse įprasta finansinį planą rengti 1 – 3 metams, pirmaisiais metais pateikiant prognozes mėnesiais ir ketvirčiais. Pagal Lietuvos kredito institucijų reikalavimus, finansinių prognozių laikotarpis turi atitikti kreditavimo laikotarpį.
Veikiančioms įmonėms patartina šio skyriaus pradžioje pateikti informaciją apie firmos finansinę būklę, trumpai supažindinti su finansinių rodiklių dinamika. (Gečienė E., 2003)
Išvados. Apžvelgus visas autorių knygas, susidariau vieną nuomonę, kad kiekviena verslo plano dalis yra svarbi, siekiant investicinių lėšų. Kad verslo planu susidomėtų investuotojai, būtina išsamiai pateikti visus duomenis, pritraukti skaitytoją įdomia verslo idėja.

3. PRAKTINĖ – TIRIAMOJI DALIS
3.1 BĮ UAB „Ingman Ledai“ charakteristika

Verslo organizavimas susijęs su prekių ar paslaugų paklausa, ekonominėmis bei materialinėmis, gamybinėmis sąlygomis. Juo sudėtingesni gaminami gaminiai – tuo labiau būtina kurtis į stambesnius gamybinius vienetus (pvz.: akcines bendroves, uždaras akcines bendroves ir pan.). (Gečienė E., 2003)

Bendros Lietuvos ir Suomijos UAB „Ingman Ledai“ rekvizitai pateikiami 1 lentelėje.
1 lentelė
Įmonės „Ingman Ledai“ rekvizitai

Oficialus įmonės pavadinimas Bendra Lietuvos ir Suomijos uždaroji akcinė bendrovė „Ingman Ledai“
Įmonės juridinis statusas Uždaroji akcinė bendrovė
Įregistruota Lietuvos Respublikos Mažeikių miesto valdyboje
Įmonės kodas
Įregistravimo data 1992 m.
Įmonės adresas Skuodo g. 28, Mažeikiai
Telefonas (8-443) 9 83 33, 9 83 26,
Faksas (8-443) 9 83 32
Registruota veikla 1. gamyba;2. prekyba; 3. paslaugų teikimas.

Žinios apie įmonės organizacinę struktūrą. Didelę įtaką įmonės “Ingman Ledai” veiklai turi politinė – teisinė aplinka, kuri reglamentuoja įmonės galimybes veikti bei nustato veiklos gaires. Bendra Lietuvos ir Suomijos įmonė uždaroji akcinė bendrovė “Ingman Ledai” yra savarankiška įmonė, kurios kapitalas padalintas į dalis – akcijas. Nuo jos darbo pradžios 1993 metais birželio 16 d. investuota apie 25 milijonus litų. Ji veikia vadovaujantis įmonių veiklą reguliuojančiais Lietuvos Respublikos įstatymais ir firmos įstatais.
Bendrovė turi juridinį asmenį, yra ribotos turtinės atsakomybės. Pagal Bendrovės prievoles ji atsako tik savo turtu. Akcininkai pagal įmonės prievoles atsako tik ta suma, kurią privalo sumokėti už akcijas. Valstybė neatsako už “Ingman Ledai” įsipareigojimus, o ji neatsako už valstybės.
“Ingman ledai” kaip savarankiška įmonė turi begalės teisių. Ji gali:
Ø vykdyti veiklą Lietuvos Respublikoje ir už jos ribų;
Ø turėti sąskaitas Lietuvos Respublikoje ir kitose valstybėse įregistruotuose bankuose;
Ø pirkti ir kitokiais teisėtais būdais įgyti turtą, taip pat jį parduoti, išnuomoti, įkeisti ar kitaip juo disponuoti;
Ø nustatyti savo produkcijos, teikiamų paslaugų ir kitų išteklių kainas, įkainius, tarifus, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymų numatytus atvejus;
Ø atsiskaityti su tiekėjais ir .klientais už prekes ir paslaugas bet kuria sutarta forma;
Ø sudaryti sutartis, prisiimti įsipareigojimus, skolintis ir skolinti pinigų. Įmonės fiziniams ir juridiniams asmenims paskolintų lėšų suma negali viršyti jos nuosavo kapitalo;
Ø nustatyti savo vidaus struktūrą, steigti filialus ir atstovybes Lietuvos Respublikoje ir už jos ribų;
Ø skirti lėšų labdarai, sveikatos apsaugai, kultūrai ir kitiems tikslams;
Ø parengti ir įgyvendinti pensijų priedų ir pašalpų mokėjimo sistemas;
Ø priimti, keisti ir papildyti savo įstatus, reglamentus, taisykles ir daugelis kitų teisių.
Įmonės “Ingman Ledai” valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, valdyba ir administracijos vadovas.
Visuotinis akcininkų susirinkimas yra aukščiausias įmonės valdymo organas. Su patariamojo balso teise susirinkime gali dalyvauti “Ingman Ledai” valdybos nariai, administracijos vadovas, revizorius, jei ir nėra akcininkai.
Tik visuotinis akcininkų susirinkimas turi teisę:
1. priimti nutarimą dėl pinigų paskolinimo kitiems ūkio subjektams (išskyrus bankus);
2. keisti ir pildyti įmonės įstatus;
3. didinti ir mažinti įstatinį kapitalą;
4. rinkti bei atšaukti valdybos narius;
5. nustatyti valdybos nariams metines išmokas (tantjemas) iš grynojo pelno;
6. konvertuoti vienos rūšies akcijas į kitos rūšies;
7. reorganizuoti arba likviduoti įmonę;
8. sudaryti, mažinti ir naikinti rezervus;
9. teikti siūlymus valdybai atšaukti jos priimtus nutarimus, kurie prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams ir įmonės įstatams ir pan.
Visuotinis akcininkų susirinkimas renka valdybą. Kiekvienas akcininkas turi tokį balsų skaičių, kuris lygus renkamų valdybos narių skaičiaus ir jo turimų balsų skaičių sandaugai. Įmonės „Ingman Ledai“ valdybos nariai renkami dviem metams. Jų yra trys.
Bendrovės valdyba svarsto ir tvirtina:
1. bendrovės valdymo struktūrą;
2. administracijos vadovo ir vyr. finansininko kandidatūras, jų pareiginius atlyginimus, priedų dydžius bei pareiginius nuostatus;
3. administracijos darbo reglamentą;
4. darbo apmokėjimo ir premijavimo nuostatus, vidaus darbo tvarkos taisykles;
5. pareigybes, į kurias darbuotojai priimami konkurso tvarka ir kandidatūras į jas ir pan.
Svarbias pareigas taip pat atlieka ir įmonės generalinis direktorius Virgilijus Radvilas, kuris tvarko įmonės „Ingman Ledai“ reikalus, organizuoja ir vykdo įmonės administracijos veiklą. Administracija dirba vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymais, savo darbo reglamentu, visuotinio akcininkų susirinkimo, valdybos nutarimais ir generalinio direktoriaus įsakymais.
Ši firmos organizacinė struktūra gyvuoja jau nuo įmonės įkūrimo laikų ir jos gyvavimas galėtų nutrūkti tik likviduojant firmą, bet tai tikrai nenusimato artimiausiu laiku, nes firma dirba pelningai bei nusprendė išplėsti savo įmonės gamybines patalpas bei įdiegti naujas technologijas.

Trumpa įmonės „Ingman Ledai“ veiklos apžvalga. BĮ UAB “Ingman Ledai“” veiklos tikslas yra Lietuvos Respublikos ir kaimyninių šalių gyventojų aprūpinimas maisto produktais, tame tarpe, įmonėje pagamintais valgomaisiais ledais.

Bendrovė vykdo šią ūkinę veiklą:
q grietininių ledų gamyba;
q makaronų, vermišelių, kuskuso ir panašių miltinių produktų gamyba;
q pieno produktų, kiaušinių, valgomųjų aliejų bei riebalų didmeninė prekyba;
q vaisių, uogų ir daržovių didmeninė ir mažmeninė prekyba;
q krovinių vežimas keliais;
q laikymas ir sandėliavimas.
Tačiau Mažeikiuose įsikūrusi įmonė “Ingman Ledai” pastaraisiais metais daugiausia dėmesio skiria ledų gamybai. Šiandien įmonės ledai žinomi visoje Lietuvoje ir už jos ribų. Kiekvienais metais išradingi įmonės specialistai sukuria naujų originalaus skonio ledų. Asortimentą sudaro per 40 pavadinimų įvairaus dydžio ir formos ledų, išsiskiriančių spalvinga ir patrauklia pakuote.
Projekto realizacijos vieta. BĮ UAB „Ingman Ledai“ pasirinktas realizavimo rinkos segmentas geografiniu požiūriu yra visa Lietuva bei kai kurios užsienio šalys, kaip Kaliningradas, Latvija, Estija, Rusi.ja ir t.t. 2003 metais eksportas išaugo net 2,5 karto nei buvo 2002 metais. 2002 m. įmonė gavo sertifikatą, leidžiantį produkciją gabenti į Europos Sąjungos šalis, be kurio apie sėkmingą eksportą būtų galima tik pasvajoti. BĮ UAB „Ingman Ledai“ plečiant ledų gamybos apimtis galvoja apie jau būsimas rinkas, kurias būtų galima užkariauti.
Bendra Lietuvos ir Suomijos UAB „Ingman Ledai“ centrinė buveinė yra įsikūrusi patogioje Mažeikių miesto vietovėje. Tai puiki vieta gamybai, geras privažiavimas. Taip pat įmonė turi tris filialus bei ir įsteigusi dvi komanditines ūkines bendrijas. Visa tai pavaizduota 1 paveikslėlyje.

1 paveikslas
Centrinės buveinės bei filialų pasiskirstymas Lietuvoje

3.2 BĮ UAB „Ingman Ledai“ organizacinė struktūra

BĮ UAB “Ingman Ledai” personalą galima suskirstyti į:
q vadovus;
q specialistus;
q tarnautojus;
q darbininkus.
Įmonė plėtoja savo veiklą. Taip sukurdama vis daugiau naujų darbo vietų. Iš viso įmonėje dirba 160 darbuotojai, iš jų 15 administracijoje, o likusieji gamybos skyriuje. Vasaros sezonu darbuotojų pagausėja. Į gamybos skyrių priimami įvairaus amžiaus (nuo 18 iki pensijinio) darbuotojai. Tai asmenys anksčiau dirbę įvairius darbus, turintys įvairiausią išsilavinimą (vidurinį, profesinį, aukštesnįjį). Čia dirba ir studentai laisvu nuo mokymosi metu. Jiems leidžiama užsidirbti mokslui, kuris šiais laikais brangiai kainuoja. Visi įmonėje dirbantys asmenys yra patenkinti savo darbu, jie sukuria geresnės kokybės produkciją, o įmonė uždirba didesnį pelną.
Tačiau didesnio pelno nebūtų be administracijoje dirbančių specialistų ir vadovų. Tai įmonės “Ingman Ledai” širdis. Žmonės, turintys kvalifikacinius diplomus, baigę aukštesniąsias ir aukštąsias mokyklas, tobulai atliekantys savo darbą, taip garantuodami sėkmingą įmonės veiklą. Kiekvienais metais įmonės specialistai ir vadovai tobulina savo įgūdžius tarnybinėse komandiruotėse ar stažuotėse užsienyje.
Darbo užmokestis priklauso nuo darbuotojų užimamų pareigų: personalas gauna nuo minimumo, t.y. 450 iki 800 litų, specialistai, vadovai nuo 1000 iki 5000 litų.
Išleidus naujas akcijas, nupirkus naujas technologijas bei praplėtus gamybines patalpas, darbuotojų skaičius bus planuojamas atsižvelgiant į įmonės poreikius. Didžiausias dėmesys bus skiriamas įmonės „Ingman Ledai“ darbuotojų profesionalumui bei darbo kultūros tobulinimui.
Įmonės „Ingman Ledai“ organizacinė struktūra pavaizduota 2 paveiksle. Kiekvienas vadovas turi savo pareigas ir tinkamai jas atlieka.
Generalinis direktorius – tvarko įmonės „Ingman Ledai“ reikalus, organizuoja ir vykdo įmonės administracijos veiklą.
Komercijos direktorius – sprendžia medžiagų teikimo bei atsiskaitymo su tiekėjais klausimus, rūpinasi produkcijos paskirstymu ir realizacija, marketingo skyriaus veikla, tiria rinka, koordinuoja darbą su pirkėjais, formuoja taktinio planavimo sistema ir pardavimo strategiją, kontroliuoja reklamos efektyvumą.
Gamybos direktorius – atsakingas už gamybos techninės bazės funkcionavimą, gaminių kokybę, naujų technologijų įdiegimą.
Vyriausias finansininkas – vykdo įmonės finansinę ir buhalterinę apskaitą, vykdo piniginius atsiskaitymus su tiekėjais, rangovais, pirkėjais ir darbuotojais, analizuoja bendrovės ūkinę, finansinę veiklą.
Tokia „Ingman Ledai“ valdymo struktūra užtikrina darbuotojų koordinaciją, kontrolę, gerina personalo motyvaciją bei efektyvumą.
UAB „Ingiman Ledai“ vadybos nuostatų esmė yra orientuota į:
1. visuotinės kokybės vadybą tiek pardavime, tiek valdyme;
2. ilgalaikio pelno siekimą;
3. tiekėjai yra įmonės partneriai;
4. pirkėjas – svarbiausia įmonės sudėtinė dalis;
5. pastovus darbuotojų ir administracijos „komandos“ mokymo procesas.

2 paveikslas
Organizacinė struktūra

3.3 Siūlomo projekto esmė

Verslo planavimo procesas pradedamas nuo verslo idėjos ir pagrindinių krypčių formulavimo. Formuluotės turi būti trumpos, konkrečios, akcentuojančios firmos siekius ir privalumus, pal.yginti su konkurentais konkrečiame veiklos segmente (Gečienė E., 2003).
UAB „Ingman Ledai“ verslo idėja (bendras sumanymo aprašymas). Ištyrus esamą rinką ir ledų gamybos vystymosi perspektyvą Lietuvoje, įmonė nutarė praplėsti savo gamybos patalpų erdves ir įsigyti universalią ledų gaminimo įrangą iš Vokietijos.
Įsigyjamos įrangos privalumas – ekonomiškumas, dideli pajėgumai, plati gaminamos produkcijos nomenklatūra, lanksti technologija (įranga lengvai paruošiama kitos produkcijos gamybai), aukšta kokybė, atitinkanti ISO 9001 standartus „high –tech“ technologines savybes.
Naujos ledų gamybos technologijos privalumai:
o ledų kokybiškumas;
o puiki prekinė išvaizda;
o stabilūs ledų matmenys;
o viena technologija galima pagaminti skirtingų rūšių ledus.
Universalios linijos privalumai:
o automatinis darbo režimas;
o universalumas;
o automatinis gaminio suformulavimo reguliavimas;
o automatinis gaminio parametrų reguliavimas;
o lanksti technologija;
o greitas perėjimas prie rankinio valdymo;
o automatinis ledų masės padavimas;
o įrangos pristatymas, montavimas, derinimas, personalo mokymas, „know – how“ technologijos bei garantinis aptarnavimas.
Įmonės UAB „Ingman Ledai“ tęstinumas ir tikslai. Įmonė įsikūrė 1992 metais, kaip BĮ UAB „Ingman Vega“, 2003 metais perregistruota į BĮ UAB „Ingiman Ledai“. Iki dabar veikla liko nepakitusi ir nuosekliai plečiama.

Įmonės veiklos trumpalaikiai tikslai, vykdant verslo planą:
o rasti finansavimo šaltinį didelio pajėgumo ledų gamybos technologijos pirkimui ir gamybos patalpų išplėtimui;
o organizuoti nuoseklų gaminamų ir numatomų gaminti ledų rinkotyrą bei pardavimą;
o organizuoti aukštą gaminamos ir numatomų gaminti gaminių kokybę;
o tobulinti prekybos sistema;
Įmonės ilgalaikiai tikslai, vykdant verslo projektą:
o pradėti ilgalaikius „Ingman“ prekinio ženklo vystymo darbus su vienu iš geriausių tarptautiniu švedų ekspertu;
o sustiprinti bendradarbiavimą su kitais „Ingman“ ledų grupės nariais, panaudojant prekybinius tinklus ir klientų kontaktus visos grupės visoje rinkos zonoje, teikiant ypatingos reikšmės Lietuvai ir Pabaltijo šalims, bet iš kitos pusės atsisakant priklausomybės nuo kartais nenuspėjamų vietos rinkos aplinkybių;
o pilnai pasitelkti grupės praktinį patyrimą marketinge ir produktų vystyme, sukuriant tarptautines darbo grupes naujų produktų įvedimui į rinkas;
o išvengti finansinės veiklos sutrikimų.
Ateityje UAB „Ingman Ledai“ tikisi tapti esmine Pabaltijo Ingman ledų grupės „virtuvės“ dalis, stipresnė nei prieš tai ir su didesnėmis galimybėmis būti „Numeris Vienas“ tikslinėje zonoje.
Įmonės „Ingman Ledai“ gaminami produktai – ledai.

3.4 Rinka
Bendra įmonės „Ingman Ledai“ rinkos apžvalga. Yra 12 svarbių ledų gamintojų Pabaltijo šalyse ir šeši iš jų Lietuvoje. Konkurencija šakoje yra labai intensyvi. Didelių klientų skaičius, kurie koncentruojasi į dar didesnius, netrukus bus mažesnis nei ledų gamintojų. Prekybos sistemos kiek įmanoma sėkmingai naudoja savo derybinę valdžią šioje situacijoje.
Rezultatas, deja, yra tas, kad praktiškai visi Lietuvos ledų gamintojai 2001 metais realiai patyrė nuostolį. Taip pat 2002 metais, po galbūt per 50 metų pačios geriausios vasaros, tik pora iš jų galėjo pasiekti teigiamų rezultatų. Ir dabar atrodo, kad 2003 metų pelnas ištirps lietuje.
Įdomus klausimas, kiek iš Pabaltijo gamintojų liks po keleto metų kai sienos į Europos Sąjungą yra atviros? Jei nė vienas iš vietinių, situacija nebus tokia palanki ir klientams. Dideli tarptautiniai gamintojai yra tokie stiprūs, kad jiems neaktualu derėtis dėl terminų ir nuolaidų su prekybos sistemomis.
Atsižvelgiant į gyventojus ir jų perkamąją galią srityje, trijų stiprių vietos ledų gamintojų pakaktų Pabaltijo šalims. Tai turbūt ir bus ateityje. Kurie išliks, galima tik paspėlioti.
„Ingman Foods“ turi tris ledų įmones, vieną „Sipo“, Suomijoje, vieną „Ahus“, Švedijoje ir vieną Mažeikiuose, Lietuvoje. Šiandien jų metinė apyvarta siekia .85 milijonų eurų. Rinkos dalys apytikriais skaičiais yra 38% Suomijoje, 20% Švedijoje ir 20% Lietuvoje, 12% Estijoje ir sakykime gerą pakartotiną pradžią Latvijoje. „Ingman Foods“ įtraukė šią teritoriją į savo vietos rinką ateinantiems metams. Taip pat eksportuojama ir į kitas šalis – Rusiją, Jungtinę karalystę ir Vokietiją, bet tai tarsi papildoma premija. Tačiau „Ingman Foods“ valdyba priėmė strateginį sprendimą vystyti padalinį tik Mažeikiuose.
UAB „Ingman Ledai“ vartotojai. Įmonė UAB “Ingman Ledai” gaminius perka įvairiausio amžiaus žmonės. PIRKĖJAI perka ledus, nusprendžia, kokius pirkti, bet gali jų ir nevalgyti. Demografiškai: pirkėjų pagrindinė grupė – įvairaus amžiaus moterys (dažniausiai iki 40 metų), perkančios ledus visai šeimai, o tik po to vyrai ir senyvo amžiaus žmonės. Tai asmenys, esantys įvairaus išsilavinimo, gyvenantys mieste ir kaime, dirbantys, vidutinių ir žemų pajamų. Psichografiškai: pirkėjai ieško ne tik pigių, bet ir skanių ledų. Pagal elgesį: “Ingiman Ledai ” ledus moterys renkasi, nes jie skanūs, maistingi, kokybiški, patogiai įpakuoti (porcijomis, dėžutėse), nekenkia vaikams, nes yra be konservantų.
VARTOTOJAI valgo ledus, bet patys perka ne visada. Demografiškai: aktyviausios grupės, kurios valgo ledus yra:
ü vaikai;
ü paaugliai;
ü jaunimas;

o tik po to:
ü tėvai;
ü pagyvenę žmonės.
Psichografiškai: vartotojai nori skanių, įvairių, spalvingai įpakuotų ledų.
Nuo visuomenėje susiformavusių pažiūrų, įmonės ledus perka taip:
ü 15-19 metų amžiaus ledus perka porcijomis;
ü 20-29 metų perka ir porcijomis, ir dėžutėmis. Nors vaikinai pirmenybę teikia alui, tačiau perka ledus savo merginoms ir po to kartu juos valgo. Tai savotiškas ritualas;
ü 30 metų ir vyresni ledus daugiau perka dėžutėse, kurias nešasi namo ir daro ledų desertus. Paprastai tai būna per šventes ar atėjus draugams. Bet kartais neatsisako ir ledų porcijomis, kuriuos taip dievina jų vaikai.
Įmonės konkurentai. Konkurentai – tai firmos, gaminančios analogišką produkciją, taip pat prekes – pakaitalus (Gečienė E., 2003).
Be BĮ UAB „Ingman Ledai“ paminėtos grupės gaminius gamina dar 6 įmonės:
1.

3.5 Marketingo planas
Įmonės tikslai ir uždaviniai. BĮ UAB “Ingman Ledai” tikslas – patenkinti vartotojų poreikius ir gauti maksimalų pelną. Tenkindama vartotojų poreikius, įmonė daro sprendimus, susijusius su preke, jos kaina, pateikimu ir rėmimu. Įmonės strateginis tikslas sukurti tokį ledų asortimentą, kuris geriausiai tenkintų visuomeninės poreikius ir leistų siekti galimybes gauti stabilų pelną. siekiant šio tikslo, įmonė “Ingman ledai” suformavo atitinkamus uždavinius. Šie uždaviniai yra susiję su poreikių analize ir rinkos tyrimu. Išanalizavus poreikius, įmonė gamina atitinkamus ledus.
UAB „Ingman ledai“ prekė. Nupirkus technologinę liniją, įvedus ją į eksploataciją ir pradėjus dirbti pilnu pajėgumu, bus pagaminama papildomai 10 naujų pavadinimų gaminių. Ledai bus gaminami, atsižvelgiant į vartotojų pageidavimus.
Realizavimo metodai.
Realizavimo būdai:
Realizacija Būdas
70% Didmeninė realizacija (turi tendencijų augti)
20% Mažmeninis tinklas (parduotuvėse)
10% Pagal specialius užsakymus

Realizacijos rinkos:
Prekių kiekis procentais Regionai, kuriuose parduodamos prek4s
80% Lietuva
20% Užsienio šalyse

Kainodara. UAB „Ingman“ kainų formavimo politika, bus vykdoma, remiantis šiomis nuostatomis:
o parenkant kainas, kurios padengtų sąnaudas ir užtikrintų planuojamą pelną;
o operatyviai atsižvelgiant į rinkos pasiūlą ir paklausą;
o įvertinant Vyriausybės vykdomą ekonominę politiką bei jos įtaką įmonės veiklai, plačiau ir lanksčiau taikant nuolaidas ir atsiskaitymo sistemą.
Rėmimas ir reklama. Reklama bus planuojama priklausomai nuo rinkų segmentų:
o Pasinaudojant Respublikinėmis TV galimybėmis: LNK; TV 3.
o Radijo galimybėmis: „M – 1“; „Radijo – centras“; „Ventus“; „Mažeikių aidas“.
o Spauda: „Lietuvos Rytas“; „Respublika“; informacija interneto puslapyje; užsienio šalių .katalogai.
o Dalyvavimas specialiose parodose: ledų gamyba ir naujos technologijos.
o Stacionariniai ir mobilūs informaciniai stendai: prie mažmeninių ir didmeninių pardavimo vietų.
o Pristatymai, propaguojant naujausius gaminius: organizuoti naujų gaminių pristatymą, privalomų bei geriausių savybių demonstravimą parduotuvėse arba kitose vietose, dalyvaujant pirkėjams.
Naujos produkcijos pardavimo prognozės pavaizduotos 2 lentelėje.

2 lentelė
Pardavimų apimties prognozė
Produktas Metai

2004 2005 2006 2007

Planavimo nuostatos. Planuojant taktiką rinkoje UAB „Ingman Ledai“ dirbs:
o analizuojant esamų ir būsimų pirkėjų perkamąją galią;
o atidžiai peržiūrint esamus ledų pirkimus ir galimus užsakymus;
o gerai apgalvojant ir organizuojant vidinę pardavimo sistemą;
o nuosekliai analizuojant pirkėjų poreikius, gaminamiems ledams;
o iškilusių mažų klaidų taisymu (perspėjimu), nuosekliu darbu ir ramiu tempu bei kasdieniniu planavimu;
Pagrindinis uždavinys šiandieninėje rinkoje – daryti mažiau klaidų, tobulinant pardavimus (dirbant su tiekėjais, urminiais bei pavieniais pirkėjais), siekiant pelningumo.
Planuojant strategiją rinkoje įmonė tobulins:
o bendrą ir konkurencinį galimų atsitikimų (rinkoje, kainodaroje ir įstatymų leidyboje) administracijos darbuotojų (vadybininkų) veiklos planavimą bei pertvarkymą (tobulinimą);
o galimų apimčių planavimą (pasikeitimų ir naujovių specializuotoje rinkoje analizę);
o sukrėtimų (galimų vyriausybės priimtų įstatymų nepalankumo, mokesčių sistemos pakeitimų, muitų, tiekimo sutrikimų) planavimą;
o įmonės ateities numatymą ir planavimą 2004 – 2007 metam ir toliau.
Tokia planavimo sistema padės BĮ UAB „Ingman“ efektyviau spręsti gamybos, marketingo, rėmimo, naujų gaminių įdiegimo, pardavimo, personalo profesinio augimo, mokymo, komandinio darbo kokybės, finansinės valdymo politikos klausimus.

3.6 Rizika

Remiantis šio verslo projekto ankstesniuose skyriuose pateiktais duomenimis, ir išvadomis, įmonė vertinama:
1. Stipriosios įmonės „Ingman“ pusės:
o patogus įmonės išdėstymas;
o kompleksinė gamyba;
o geras gaminių pasiekiamumas pirkėjams;
o aktyvus ir gerai pasiruošęs personalas;
o kuriamas įmonės ilgalaikis įvaizdis;
o seniai nusistovėję ryšiai su tiekėjais ir pirkėjais.
2. Silpnosios įmonės „Ingman“ pusės:
o taktinis planavimas;

3. Galimybės:
o papildomų darbo vietų sukūrimas;
o didinant gamybos apimti ir asortimentą, trumpinti apyvartumo laiką;
o plėsti rinkas;
o gerinti aptarnavimo kultūrą ir plėtoti naujas pardavimo formas ir sistemą.
4. Grėsmės:
o rinkos nestabilumas;
o nusikalstamumas;
o aukštas konkurentų aktyvumas;
o žema šalies gyventojų perkamoji galia;
o muitų ir mokesčių nepastovumas.

3.7 Finansinis planas
FINANSAVIMO ŠALTINIAI

Projekto kaina Lt. Finansavimo šaltiniai Lt.

1. Nekilnojamas turtas 1. Akcininkų nuosavybė
Įranga ofisui 30.300,- Akcinis kapitalas 20.000,-
IŠ VISO: 30.300,- IS VISO: 20.000,-

2. Trumpalaikis turtas 2. Banko paskolos
Medžiagos, žaliavos 4.100,- Vidutinės trukmės paskola 40.000,-
Kompiuterinės programos 5.000,- IS VISO: 40.000,-
IS VISO: 9.100,- IS VISO: 60.000,-
3. Statybos ir montavimo darbų kaštai
Kitos išlaidos 18.600,-
Paleidimo išlaidos 2.000,-
IS VISO: 20.600,-

IS VISO: 60.000,-

PELNO (NUOSTOLIO) ATASKAITA

2004 m (II) 2005 m 2006 m 2007 m
1. Pajamos iš realizavimo 70.000,- 120.000,- 150.000,- 170.000,-
2. Valdymo (netiesioginės) išlaidos 56.486,6 76.623,2 76.448,2 75.573,2
nuoma 1.800,- 3.600,- 3.600,- 3.600,-
svara, sauga 3.000,- 6.000,- 6.000,- 6.000,-
remontas 15.000,- – – –
draudimas 31% 6.975,- 13.950,- 13.950,- 13.950,-
atlyginimai 22.500,- 45.000,- 45.000,- 45.000,-
reklamos išlaidos 3.750,- 1.150,- 975,- 100,-
išlaidos energijai 1.161,6 2.323,2 2.323,2 2.323,2
komunaliniai 1.800,- 3.600,- 3.600,- 3.600,-
amorti.zacija 500,- 1.000,- 1.000,- 1.000,-
3. Pelnas prieš palūkanas 24.998,6 43.373,8 73.551,8 94.426,8
4. Palūkanos 12% 2.400,- 4.800,- 4.800,- 4.800,-
5. Neapmokestintas pelnas 21.998,8 38.576,8 68.751,8 89.626,8
6. Pelno mokestis 15% 1.667,- 5.787,- 10.312,8 13.444,-
7. Grynasis pelnas 9.446,4 32.789,8 58.439,- 76.182,8
8. Dividendai 3.000,- 12.000,- 28.000,- 35.000,-
9. Nepaskirstytas pelnas 6.446,4 20.789,8 30.439,- 41.182,8

PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA

2004 m (II) 2005 m 2006 m 2007 m
Pinigų gauta
Pardavus produkciją 70.000,- 120.000,- 150.000,- 170.000,-
Pasiskolinus iš banko 40.000,- – – –
Viso įplaukų: 110.000,- 120.000,- 150.000,- 170.000,-
Pinigų išleista
Pagrindinei veiklai
Apmokėti už medžiagas 6.100,- 1.000,- 1.000,- 1.000,-
atlyginimams 17789,76 35.579,52 35.579,52 35.579,52
palūkanos 2.400,- 4.800,- 4.800,- 4.800,-
Kreditui gražinti – – – 40.000,-
nuomai 1.800,- 3.600,- 3.600,- 3.600,-
mokesčiams 11.685,24 23.370,48 23.370,48 23.370,48
Investicinei veiklai
Išlaidos pagr. priemonėms pirkti 30.000,- – – –
Finansinei veiklai
Dividendams išmokėti – 3.000,- 12.000,- 28.000,-
Kitos išlaidos 17.000,- – – –
Iš viso išleista: 86.775,- 71.350,- 80.350,- 136.350,-
Balansas laikotarpio pradžioje – 23.225,- 71.875,- 141.525,-
pajamos 110.000,- 120.000,- 150.000,- 170.000,-
išlaidos 86.775,- 71.350,- 80.350,- 136.350,-
Balansas laikotarpio pabaigoje 23.255,- 71.875,- 141.525,- 175.175,-

SĄSKAITŲ BALANSO LENTELĖ

2004 m (II) 2005 m 2006 m 2007 m
Ilgalaikis turtas
Ofiso įranga 29.800,- 29.800,- 27.800,- 25.800,-
Trumpalaikis turtas
Gamybinės atsargos 3.000,- 2.000,- 1.000,- –
Paleidimas 2.000,- 2.000,- 2.000,- 2.000,-
Pinigai kasoje 25.788,- 73.726,- 141.525,- 175.175,-
Visas turtas 60.588,- 117.526,- 172.325,- 202.975,-
Ilgalaikiai įsipareigojimai
Banko paskolos – – – –
Trumpalaikiai įsipareigojimai 24.624,- 15.376,-
mokesčiai 13.352,- 29.157,- 33.683,- 47.814,-
atlyginimai 17789,- 35.579,- 35.579,- 35.579,-
Grynasis turtas
Akcinis kapitalas 20.000,- 20.000,- 20.000,- 20.000,-
Pelnas 9.446,- 32.789,- 58.439,- 84.206,-
Visi įsipareigojimai ir grynasis turtas 60.588,- 117.526,- 147.701,- 202.975,-

Išvados ir pasiūlymai

Literatūros sąrašas

1. Garškienė A. Verslo rizika – Vilnius, 1997 – p. – ISBN 9986-12-139-6;
2. Garškienė A. Verslo planavimas – Vilnius, 1997 – p. – ISBN 9986-12-155-8;
3. Gečienė E. Verslo ekonomika – Vilnius, 2003 – 64p. – ISBN 9986
4. Rakauskienė G. Firma konkurencinėje rinkoje – Vilnius, 1997 – p. – ISBN 9986-12- 152-3;
5. Rutkauskas A.V., Tamošiūnienė R. Verslo projektavimas – Vilnius, 2002 – 240p. – ISBN 9986-05-513-X;
6. Urniežius R. Rizika – Vilnius, 2001 – p. – ISBN 5-417.

Leave a Comment