BENDRIEJI APSKAITOS PRINCIPAINepriklausomai nuo įmonės tipo jos apskaita iš esmės vedama vienodai, atsižvelgiant į BAP. Šie principai Lietuvoje jau suformuluoti buhalterinės apskaitos pagrindų įstatyme1.įmonės principas. Įmonė yra atskiras apskaitos vienetas atskirtas nuo įmonių savininkų ir kitų įmonių. Įmonės turtas nesiejamas su savininko asmeniniu turtu. Net ir personalinėse įmonėse, kurių turtas ir skolos būna teisiškai susijusios su sav turtu skolomis, osav asmeninis turtas gali būti panaudotas įm įsiskolinimams apmokėti, kaip ir įm turtas gali būti parduotas savininkui, jo skoloms padegti. Įm veiklos apskaita yra atkirta nuo jos sav veiklos apskaitos. Įm princ nusako, kad įmonės valdymo personalas yra tiesiogiai atsakingas už įm veiklą jo savininkui.2. Tęsiamos veiklos principas. Daroma prielaida, kad kieviena įm gali egzistoti nepriklausomai ilgai. Šiš princ teigia, kad įm kaip apsk objiektas artimiausiu metu nebus likviduojama ir jos egzistavimo laikotarpis nėra kokiu nors budu apribotas.3.Periodiškumo p. jis nusako, kad nepaisyti įmonės būklės jos ūkinė veikla gali būti dirbtinai suskirstyta į tam tikrus laikotarpius. Mokęsčių įstat nuliame jog dažniausiai taikomas lakotarpis kalendoriniai metai. Nepriklausomai nuo gamybos specifikos žemės ūkio įm , mok įstaig gali taikyti ir kitus pasirinktus ūkinius metus. Metų laikotarpis yra dalijamas ketvirčiais arba mėnesias norint gauti daugiau informacijos.Financinė atskaitomybė:1. balansas2. pelno ataskaita3. piniginio srauto ataskaita(didelės įm)4. paaiškinamasis raštas1,2 nuo 19980701 bus teikiama kartą metuose. Įm veklos rezultatai yra suvedami kiekvieną mėn.4.Pastovumo principas. Jis teigia, kad apskaitos metodika turi būti pastovi pakankamai ilgą laikotarpį. Pasirinkta metodika negali būti keičiama metų eigoje. Rekomenduojama ją nekeisti dar ilgiau.5.Piniginio įkainojimo principas. Įm vekla nuolat yra analizuojama, lyginama su kitų įmonių veiklos rezultatais, tai galima padaryti naudojant piniginį vienetą. Visi įm turto atsargų, veiklos pasikeitimai yra matujami pinigais(Liet litais). Infliacija apskaitoja nėra svarbi, daroma prielaida, kad pinigas yra stabilus.
Šie 5 pricipai yra pagrindiniai, kiti tik juos papildo ir išplėtoja.6.Įšlaidų(savikainos) principas. Turto ir paslaugų įsigijimo gamybos įšlaidų ir sanaudų vertinimo bazė yra pradinė jų kaina, arba faktinės įsigijimo išlaidos. Jos fiksuojamos įsigijimo metu ir nekinta per visą naudojimo laikotarpį.7.Duomenų kaupimo principas. Esmė ta, jog ūkiniai faktai fiksuojami tada kai jie įvyksta. Sąnaudos fiksuojamos tada kai jos susidaro,nepriklausomai nuo to ar buvo piniginės išlaidos.8.Pajamų registravimo principas. Pajamos laikomos uždirbtos tada, kai prekės parduotos ar atliktos paslaugos, nepriklausomai nuo to ar jos jau apmokėtos.9.Palyginimo principas. Jis apsprendžia laikotarpį per kurį turi būti pripažįstamos sąnaudos, t.y. nustatomas kriterijus, pagal kurį užfiksuotos apskaitoje išlaidos yra pripažįstamos kaip sąnaudos.SĄSKAITOS KAIP KLASIFIKAVIMO POŽYMIAI IR APSKAITOS REGISTRAI Kikvienas ūkinis faktas pakeičia turto ir (ar) nuosavybės apimtį ar struktūrą, pasikeičia ir atitinkamos balanso straipsnių sumos. Todėl apskaitoje maudojami registrai, kurie tai atspindi. Jie vadinami sąskaitomis ir fiksuojami ant atskiro lapo, duomenys į juos perkialiami iš pirminių duomenų. Skiltis kairėje-DEBETAS, dešinėje-KREDITAS. Yra naudojamos supaprastintos formos, “T” formos arba lėktuvėlis. Visi turto sąskaitų pdidėjimai rašomi į DEBETĄ, sumžėjimai į KREDITĄ. Visi nuosavybės sąskaitų padidėjimai rašomi į KREDITĄ, o sumažėjimai į DEBETĄ. TURTAS=NUOSAVYBĖ Visos turto sąskaitos turi debeto likučius,o nuosavybės kredito. Pajamos: Debetas- sumažėjimai Kreditas- padidėjimaiSąnaudos: Debetas- padidėjimai Kreditas- sumažėjimaiKiekvieno ūkinio fakto atsispindėjimas vienos sąskaitos debete, o kitos kredite vadinamas- dvejybiniu įrašu. Sąskaitų derinys, kai viena sąskaita debetuojama, o kita kredituojama, vadinama sąskaitų korespondencija. SĄSKAITŲ TIPAI Sąskaitos skirstomos į analitines ir sintetines. Analitinės sąsk yra smulkios, o sujungus šias sąskaitas į stambesnias grupes ši sąsk taps sintetine. Į balansą ir į pelno ataskaitą yra traukiami duomenys tik iš sintetinių sąsk. Sąsk pinigai yra sintetinė. Ūkinės operacijos yra registruojamos tik analitinėse sąsk. Anlitinė Sintetinė Pienas Mėsa Prekės Gėrimai Kikvienai analitiniai sąsk yra suteikiamas numeris, nuoroda, tam kiekvienoje įm turi būti sudarytas įm sąsk planas, kurį tvirtina įm direktorius, kiekviena įm gali sudaryti savo individualų sąskaitų planą.DARBINĖS ATSKAITOMYBĖS LENTELĖ (DAL)Į šią lentelę rašomos visos analitinės sąsk, pagal įm patvirtintą sąsk planą. DAL regiama kiekvieną mėnesį ir turi turėti tokias skiltis:1. Badomasis balansas(BB)2. Koregavimų skiltis3. Kuoreguotas BB4. Pelno ataskaitos sąsk skiltis5. Balanso sąsk skiltisDAL užpildymo tvarka. Į BB atkialiami sąsk likučiai mėniasio pabaigoje iki koreguojančio įrašo , BB sudaromas, kad įsitikinti ar nėra palikta aritmetinių kladų ir ar visi duomenys teisingaiperkelti į sąsk iš bendrojo žurnalo(BŽ).Į koregavimų skiltį įrašomos su koregavimais susijusios sumos, koregavimo metu užfiksuotos papildomos pajamų ir sąnaudų sąsk užrašomos iš karto po tiesiogiai pajamas ir sąnaudas atspindičių sąsk. Naujai įrašytų sąsk debetiniai likučiai surašomikoreguoto Bbskilties debeto stulpelyje, o kreditiniai- kredito, prei jau turimų BB koreguojamų turto ir nuosavybės sąsk, koreguojančios sumos yra surašomos ties tomis sąsk į koregavimų skilties debeto stulpelį. Koregavimo skiltyje prie koregavimo sąskaitų esantys numeriai surašomi tam, kad būtų parodytas koreguojančių įrašų sąryšis. Koreguotas BB. Ji jungia BB ir koregavimų skiltyje esančias sumas, kurios apskaičiuojamos pagal tokias taisykles:1. Jeigu BB ir koregavimo skiltyse abi sumos debetinės, tai jos sudedamos ir įrašomos koreguoto BB skilties debeto stulpelį.2. Jeigu BB ir koregavimo skiltyse abi sumos kreditinės, tai jos sudedamos ir įrašomos koreguoto BB skilties kredito stulpelį.BALANSASTURTAS I IT:1. Žemė2. Statiniai ir įrengin.3. Pastatai4. Gamybiniai įrengin.5. Trans. Priem6. Baldai7. Kitas inventoriusminus IT nusidėvėjimas Nematiaarelus1. Prestižas2. licenzijos3. patentai4. programinė įran II TT:PinigaiTrumpalaikiai vert.pop.Atsargosa) žaliavosb) prekėsSkolos įmoniai(gautinos)Iš anksto apmokėtos sąnaud.Kitos gautinos sumosa) atsakingų asmenų skolosb) dividendaic) gautinos palūkanos už depozitusd) gautinos palūkanos už nuomąNUOSAVYBĖSavininkų nuosavybė1. Akcinis kapitalas2. Nepaskirstytas pelnasSkolintojų nuosavybė1. ilgalaikės skolos(1)2. trumpalaikės skolosa) finansinėsb) prekybosc) avansų gautos sumos3. Mokėtinos skolos (mokesčiai, pelno mok. PVM, ir kt.)4. Mokėtini atlyginimai5. mokėtini dividendai6. Mokėtinos skolos už įm. Patarnavimus( tel. Van.el.)6 Etruskai. (bizantiška kultūra) priklausė Rytų kultūros poliui. Raštai verčiami į arabų, ispanų kalb. Bizantija siekė tapti II-ąja Roma ir tapo. Turėjo rašytinius šaltinius ant odos, pargamento. Kultūros elementai išliko iki XI a. bizantijos ku-oje nebuvo inovacijų: valstietis buvotoks pat kaip V ir XV a. jokio techninio progreso, socialinės evoliucijos. B buvo turtinga, gyvavo iš to ką turėjo. Religija tapo-Islamas. Apie etruskus rašė Herodotas. 5 a. pr. Kr. Manoma, kad žemė buvo tarp Pirėnų jūros ir Apeninų kalnų. 8-1 a. pr. Kr. Žemė tęsėsi 25000 km. 9teocentrizmas…su tautų kraustymusi susijęs visas Europos kitimas. Kad Senoji Roma tapo Naujosios epochos pirmtakė prisidėjo 3 provincijos.Pagr.viduramžių principas-teoc.(žmogaus gyv. Nieko vertas, gražu po mirties) Institucijos-bažnyčia, vienuolynai. Origenas, tartulianas, augustinas gynė naują tikėjimą nuo antikinio pantejizmo šalininkų. 12Fenomenai…žlugus imperijai mokyklos uždarytos, atsikuria 11-12 a. 5-6a. nusistovėjo dėstomų dalykų sarašas. Jie dėstomi ciklais. I trivinijus(gramstika, retorika, dialektika) II kvadrivijus(4 keliai: geomet. arit. Astr. Muzika) 12a. kuriasi Universitetai. Žym. Bulonijos,Paryžiaus.7Senovės romos kult. bruožai146 m. Roma pavertė Graikiją savo provincija.įtaką padarė kaimyninės tautos:lotynai, graikai, etruskai. Manoma kad romą kūrė karalius Romulas. 753 m. pr. M. e. skirstėsi patricijai ir liaudis. Valstybės gerovei piliečiai aukojo ne tik savo, bet ir savo šeimos gyvybes. 3-30 m. pr. Kr. Patyrė Helenistinės kultūros įtaką. Neegzistavo mokslas, meno sritys. Protinis darbas gėdingas… Helenistinė k. ryškiausiai pasireiškė idėjų pritaikymu, pasiekėjais. 140 m. pr kr. Paplito stoicizmas-sugebėjimas pakelti sunkumus. Epikūras – žymus stoikas. Jo pasiekėjas Lukrecijus. Jis parašė filosofiją apie daiktų prigimtį. Ciceronas – žym. Iš stoikų, vad. Romėnų tėvu. Teigė, kad dorybė pakankamas pagrindas laimei pasiekti.10Viduram kult. Raidos etapai (miestai) Suklesti 11 a. didelę įtaką turėjo baudžiauninkų išlaisvinimas, prekyba – paprasta, turguose ir didžioji – vandenų keliais. Pirmiausia suklesti Italijos miestai. Einama nuo natūrinio ūkio prie atsiskaitymo pinigais. Kalamos monetos. menas: pagr. Vaidmenį vaidina bažnyčia, ji remia meną. 1. Architektūrinis stilius: romaninis- karališkosios valdžios ir bažnyčios gynimo elementas. Puošyba paimta iš testamento paskutinio teismo. 2. Gotika nuo 12a. G. bokštai reiškia būti arčiau dievo. Dominuoja grakščios linijos, aukštas privalumas, vertikali kompozicija, gobolenai iliustracijos. Gotikos bažnyčios statomos slėnyje prie namų. Tai davė Prancūzija. Susif. Lytinės gotikos stilius. Ji praranda gražią ornamentiką. Mada: aukštos kepuraitės, suveržtas liemuo moterų, aukštas ūgis. 158m. literatūroje atsiranda gotikinis romanas. Pirmiausia Anglijoje-silbo romanas. Dažnos alegorijos. Raidės ištemptos, didelės.1. pirma Prancūzijos katedra pastatyta 1137m. “sendenist” ji pastatyta gotikiniu stiliumi. 2. “kelno” katedra, ji aukšiausia. 3. Šv. vito prahoje. Vienuolynai(literatūra – jai atsirasti įtakos turėjo liaudies kūryba, antika, krikščionybė). Religiniai raštai, formuojasi epinė kūryba. Atsiranda savi epocho pavyzdžiai.( Airijoje kuhulingo gyvenimas. Islandijoje – jaunesnioji ir vyresnioji edos. Lunos raštu)religinė literatūra neišnyksta rašoma tų kraštų kalbomis. “sekvencija apie šventąją Olaliją” – prancūzijos.