Bankų paskolų klasifikavimas

BANKO PASKOLŲ KLASIFIKAVIMAS
Bankų teikiamos paskolos pasižymi didele įvairove. Didėjant konkurencijai bankų sektoriuje ir siekiant maksimaliai patenkinti klientų poreikius, bankai nuolat ieško naujų kreditavimo formų. Vieningos bankinių paskolų klasifikavimo sistemos nėra. Pagal įvairius kriterijus ta pati paskola gali būti priskiria skirtingai rūšiai. KRITERIJAI:
pagal skolininkų tipus pagal terminus pagal apdraudimą pagat suteikimo būdus pagal grąžinimo budus; pagal palūkanų normą
pagal palūkanų mokėjimą pagal kreditų valiutą pagal kreditorių skaičių kreditinio pobūdžio paslaugos
> Paskolų klasifikacija pagal skolininkų tipą;
– pramones ir prekybos įmonėms; – valdžios ir valdymo institucijoms;- privatiems asmenims, komerciniams bankams, nebankinėms finansinėms institucijoms.;- žemės ūkiui.
– užsienio bankams.- užsienio vyriausybėms.- pagal nekilnojamojo turto užstatą; pagal vertybinių popierių užstatą.
Didžioji dalis bankų teikiamų paskolų tenka prekybos ir pramonės įmonėms. Trumpalaikėmis paskolomis finansuojamos jų apyvartinės lėšos, o ilgalaikėmis -investicijos.
Hipotekines paskolos teikiamos užstatant nekilnojamąjį turtą, Šios paskolos suteikiamos gyvenamųjų namų, gamybinių pastatų statybai, rekonstrukcijai ar pirkimui.
Hipotekinis kreditas pasižymi žema rizika (apdrausta nekilnojamo turto užstatu), ilgalaikiu pobūdžiu (nereikalingos dažnos derybos), stabilia klientūra, antrine h ipotekų rinka.
Paskolos privatiems asmenims dažniausiai teikiamos vartotojiško kredito forma įvvairių ilgalaikio vartojimo prekių (buitinė technika, baldai, automobiliai ir 1.1.) įsigyjimui, gyvenamojo ploto remontui ar pagerinimui, išsilavinimo, medicinos, atostogų, kitų asmeninių išlaidų ir mokesčių apmokėjimui. Šios paskolos gali būti teikiamos su apdraudimu arba be jo. Užstatui panaudojami kreditan parduodami daiktai. Suteikiant ne

eapdraustas paskolas, kruopščiai analizuojamas paskolos gavėjo kreditingumas.
Paskolos žemės ūkiui reikalingos dėl sezoniškumo poveikio arba investicijų bei žemės gerinimo darbų finansavimui. Sezoninės paskolos primena prekybinių-gamybinių įmonių kreditavimą, o jų apdraudimui įkeičiamas derlius, galvijai, žemės ūkio technika. Investicijos finansuojamos ilgesnio termino kreditais, jų apdraudimui reikalaujama užstatyti kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Teikiant paskolas žemės Dkiui reikia įvertinti specifinę riziką, kylančią dėl gamtinių sąlygų, kainų svyravimų įtakos.
Paskolos vertybinių popierių įsigyjimui teikiamos pagal vertybinių popierių užstatą. Tokių paskolų pagrindiniai vartotojai yra dileriai (dirba su vyriausybės vertybiniais popieriais) ir brokeriai (finansuoja vertybinius popierius, perkamus savo klientams). Šių paskolų savybė -jos dažnai suteikiamos iki pareikalavimo.
Tarpbankinės paskolos perskirsto kredito išteklius taip bankų. Laikinai laisvos lėšos skolinamos bankams, jaučiantiems papildomų lėšų poreikį. Šios paskolos tarpbankinėje rinkoje gali uždirbti iš paalūkanų normų arbitražo arba gali būti panaudotos balanso rodiklių pagerinimui.
Paskolos valdžios įstaigoms yra trumpalaikės ir naudojamos lėšų stygiui, atsirandančiam tarp mokesčių niokčjimo laikotarpių, patenkinti.
Užsienio šalių vyriausybių kreditavimas yra didžiausių bankų prerogatyva. Šiais kreditais vyriausybės dengia biudžetų ir mokėjimo balansų deficitus arba finansuoja stambias investicines programas.
Užsienio bankams teikiamos paskolos taip pat naudojamos investicijų finansavimui.
• Pagal grąžinimo terminus paskolos klasifikuojamos į:
1) terminuotas; 2) neterminuotas.Neterminuotos paskolos dažnai vadinamos paskolomis iki pareikalavimo, tai yra jos gražinamos pagal pirmą banko pareikalavimą.
Terminuotų paskolų grąžinimo terminai numatomi paskolų sutartyse. Šios pa
askolos skirstomos į:
1) trumpalaikes (iki l metų);
2) vidutinialaikes (1-5 metai);
3) ilgalaikes (virš 5 metų).
Paskolų terminai pagal šią klasifikaciją atskirose šalyse yra skirtingi.
Lietuvoje bankų paskolos pagal terminus skiriamos į dvi grupes: trumpalaikes, kurių grąžinimo terminas ne vėliau kaip po vienerių metų, ir ilgalaikes, kurių galutinis grąžinimo terminas yra po vienerių metų.
• Pagal apdraudimą paskolos skirstomos į apdraustas ir neapdraustas. Paskolos apdraudimo būtinumą lemia banko kredito operacijų rizikos laipsnis.
Žinomi tokie prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai:
a) skolininko turto įkeitimas;
b) garantijos ir laidavimai;
c) skolininko sutarčių, reikalavimų, sąskaitų perleidimas trečiajam asmeniui;
d) paskolos negrąžinimo atsakomybės draudimo sutartis;
e) apdraudimas kelionės ir prekių dokumentais, vertybiniais popieriais;
f) apdraudimas vekseliais;
g) apdraudimas gyvybės draudimo polisais.
a) Turto įkeitimas duoda teisę bankui jį realizuoti, jei paskolos gavėjas neįvykdo savo prievolių paskolos sutartyje numatytais terminais. Užstato vertė, kaip taisyklė, viršija paskolos sumą.
Šiuo metu pasaulyje naudojami keturi įsipareigojimų apsaugojimo turtu būdai:
1) paprastasis užstatas; 2) fiducinis užstatas; 3) hipoteka; 4) įsipareigojimų apdraudimas naudojant išankstinį nuosavybės teisių perdavimą (amerikietiškoj i hipoteka).
Taikant paprastojo užstato būdą, kreditorius paima iŠ skolininko arba už jį laiduojančio trečiojo asmens užstatomą daiktą ir laiko jį, kol skolininkas grąžina skolą.’Jei suėjus sutartam terminui skolininkas negrąžina skolos, kreditorius turi teisę parduoti ar pasilikti sau užstatytą daiktą.
Apsaugant skolinį įsipareigojimą fiduciniu užstatu, kreditorius iŠ karto turi teisę užstatytą daiktą išpirkti, grąžindamas skolą iki sutarto termino.
Hipoteka – tai esamo ar būsimo skolinio įs
sipareigojimo įvykdymą apsaugantis turto įkeitimas, kai įkeisto turto savininkui paliekama nuosavybės teisė. Skolininkas gali juo naudotis ir gauti naudą. Kreditorius teises į įkeistą turtą gali pradėti reikšti lik tuomet, kai paskola negrąžinama suėjus terminui. Negrąžinus skolos, organizuojamos viešos varžytinės – įkeistas turtas automatiškai nepereina kreditoriaus nuosavybėn.
Toks turto įkeitimas netrukdo nei perleisti turto kitam asmeniui, nei jo išnuomoti ar dar kartą įkeisti. Jei turto vertė sumažėja ne dėl nuo skolininko priklausančių priežasčių (gaisras, stichinė nelaimė ir pan.), teisę į turto draudimo sumą turi ne apdraustojo turto savininkas, o kreditorius.
Bankams svarbi hipotekos savybė yra ta, kad skolininkui laiku1 neįvykdžius įsipareigojimo, nereikia kreiptis į teismą. Skolą neginčo tvarka išieško hipotekos įstaiga, viešame aukcione parduodama įkeistą turtą.
įsipareigojimų apsaugojimo, registruojant išankstinį nuosavybės teisių perdavimą, būdas panašus į hipoteka. Pagrindinis skirtumas – skolininkui laiku negrąžinus paskolos, jo turtas ne parduodamas viešose varžytinėse, bet pereina kreditoriaus nuosavybėn. Pagal šį būdą turtą galima įkeisti tik vieną kartą.
Užstatu gali būti: atsargos, įrengimai ir transporto priemonės, nekilnojamas turtas, brangieji metalai bei akmenys, depozitai, indėliai, derlius, galvijai ir kitos vertybės.
Priimant atsargas užstatu žiūrima, kad jos būtų ilgai negendančios ir lengvai realizuojamos (pavyzdžiui, biržų prekės). Labai svarbu ir tai, kad įkeistos atsargos būtų saugojamos patikimuose sandėliuose, o jų judėjimas vyktų suderinus su banku.
Jei atsargos yra vienintelis užstatas paskolai apdrausti, ta
ai bankas neturėtų skolinti daugiau nei 50% vidutinės užstato balansinės vertės. Skolininkas turi pateikti mėnesines ataskaitas apie turimas atsargas. Jo apskaitai gali būti atliktas auditas, o bankas gali patikrinti įkeistą turtą be išankstinio perspėjimo. Tam, kad būtų išvengta nesusipratimų su kitais kreditoriais, reikėtų paskolos apdraudimui panaudoti, jei įmanoma, įplaukų įkeitimą.
Mašinų, įrengimų, laivų, lėktuvų įkeitimas nevadinamas hipoteka ir registruojamas specialiose (ne hipotekos) įstaigose, tačiau viskas vyksta pagal hipotekos principus.
Įkeičiant bet kurį iš aukščiau minėtų turto rūšių, reikalingas ekspertų įvertinimas. Įkeičiant gamybos priemones, inventorių, transporto priemones, reikia įvertinti jų esamą ir būsimą vertę nusidėvėjimo, rinkos kainų požiūriu. Turi būti užtikrintas pakankamas skirtumas tarp paskolos sumos ir užstato vertės.
b) Garantija – tai trečio asmens (privataus asmens, banko ar bendrovės) įsipareigojimas grąžinti bankui skolą, jei paskolos gavėjas negali įvykdyti savo įsipareigojimų.
Garantijos nuo laidavimų skiriasi tuo, kad laidavimas yra aktas, papildantis sandorį, o garantija – tai savarankiškas garantuotojo įsipareigojimas, nepriklausantis nuo kitų sutartinių įsipareigojimų. Laiduotojo atsakomybė apribota tik paties skolininko pripažįstamais įsipareigojimais, o garantuotojas įsipareigoja besąlygiškai grąžinti paskolą ar sumokėti palūkanas, jei to nepadarė paskolos gavėjas. Prieš priimdamas garantiją, bankas turi įsitikinti, kad garantijos davėjo kreditingumas ir turimas turtas yra pakankami paskolos grąžinimui.
c) Jei bankas pasitiki kliento kreditingumu ir jo produkcijos patikimumu, jis gali teikti paskolas, kurios apdraudžiamos perleidžiamomis sutarčių teisėmis, reikalavimais, sąskaitomis. Toks užstatas vadinamas debitorinio įsiskolinimo ar įplaukų perleidimu.
Kai skolinama tik pagal įplaukų užstatą, bankas turėtų skolinti iki nustatyto vidutinių tinkamų įplaukų vidurkio lygio (paprastai 50-70 %). Tinkamomis pripažįstamos pardavimų, kuriems taikomas ne ilgesnis kaip 60 dienų atidėto apmokėjimo terminas, įplaukos (įplaukos pagal teismo sprendimus, darbuotoji! paskolos, priešieškiniai netinka).
[keičiant įplaukas, bankas nuolat informuojamas apie pardavimus kreditan ir įplaukas. Išsiųstų prekių važtaraštis atnešamas į banką su reikalavimo teisių perleidimo aktu, o bankas kredituoja klientą sutartai važtaraščio daliai, įplaukos kontroliuojamos šiais būdais: 1) bankas leidžia skolininkui pačiam kontroliuoti įplaukas, išlaikant teisę bet
kuriuo metu pareikalauti, kad mokėjimai būtų pervedami į banko sąskaitą; . 2) bankas leidžia skolininkui rinkti mokėjimus, tačiau įplaukos pervedamos į specialią sąskaitą. Dalis sąskaitos įplaukų panaudojama paskolos grąžinimui, o kita dalis naudojama skolininko nuožiūra.
3) Mokėjimai pervedami į banko kontroliuojamą sąskaitą. Šiais mokėjimais grąžinama paskola, o klientas naudojasi kredito linija.
4) Jei skolininkas ima rodyti finansinio nestabilumo ženklus, bankas gali reikalauti, kad apie reikalavimų perleidimą butų informuotas pirkėjas, o pinigai patektų tiestai į banko sąskaitą.
d) Paskolos negrąžinimo atsakomybės draudimo sutartis, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemone, galima dviem būdais:
1) bankas reikalauja draudimo poliso iš paskolos gavėjo;
2) pats bankas draudžia paskolą paskolos gavėjo sąskaita.
Abiem atvejais svarbu įvertinti draudimo bendrovės galimybes įvykdyti savo įsipareigojimus.
e) Apdraudimui gali būti naudojami kelionės ar prekių dokumentai -konosamentai. Jie indosuojami kreditoriaus, t.y. banko, naudai. Akcijų ir obligacijų įkeitimas taip pat naudojamas kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonė. Įkeitimas apiforminamas juridiniais dokumentais, kuriais perduodamos nuosavybės teisės.
Įkeičiant vertybinius popierius (akcijas, obligacijas), brangiuosius metalus (akmenis), bankų sąskaitų likučius (indėlius, depozitus), paskolos galiojimo laikotarpiu šis turtas yra saugojamas banke. Paskolos gavėjui neįvykdžius savo įsipareigojimų, bankas įgyja teisę jį parduoti, kad būtų apmokėta skola.
f) Paskolos, kurių apdraudimui naudojami vekseliai, gali būti suteikiamos dviem būdais:
1) diskontuojant vekselius;
2) įkeičiant vekselius.
g) Paskolų apdraudimui naudojant gyvybės draudimo polisus, svarbu įsitikinti draudimo bendrovės patikimumu, tinkamu draudimo sumos perleidimo įforminimu.
Neapdraustos paskolos, dar vadinamos blankinėmis, teikiamos daugiausia pastoviems klientams, turintiems patikimą reputaciją, banko pasitikėjimą ir gerą kreditingumą. Teikdamas tokias paskolas bankas visiškai priklauso nuo kliento finansinės veiklos.
Neapdraustos paskolos dažnai naudojamos laikino atsargų padidėjimo finansavimui. Jos taip pat gali būti panaudotos statybų finansavimui kaip “tiltas”, kol bus gautas ilgalaikis kreditas.
• ^Banko paskolos pagal suteikimo būdus gali būti skiriamos į 3 grupes:
1) Paskolas, suteikiamas pagal kliento prašymą ir bankui apsvarsčius. Ši procedūra taikoma kiekvienai naujai paskolai.
2) Kredįto linijas. Šiuo atveju paskolos suteikiamos apibrėžto limito ribose, nederinant su banku kiekvieno išmokėjimo. Tai patogus klientui ir bankui kreditavimo būdas, nereikalaujantis dažnų derybų, sumažinantis
dokumentacijos kiekį. Kreditingumas stropiai ištiriamas prieš suteikiant kredito liniją.
3) Overdraftus. Ši trumpalaikio skolinimosi forma yra labai paplitusi anglosaksų šalių bankuose. Overdraftas reiškia leidimą panaudoti daugiau pinigų iš savo einamosios (čekinės) sąskaitos, nei leidžia kreditinis jos likutis. Bankas nustato limitą, iki kurio klientas gali pasiskolinti. Paprastai overdrafto limitas nustatomas metams su kintamomis palūkanomis. Praėjus metams jis peržiūrimas ir gali būti atnaujintas, sumažintas, padidintas ar panaikintas.
Overdraftą galima turėti ne lik čekinėje, bet ir kredito kortelės sąskaitoje.
• Pagal grąžinimo sąlygų kriterijų paskolos klasifikuojamos į:
1) grąžinamas periodiniais lygiais mokėjimais (anuitetu);
2) grąžinamas lygiais paskolos periodiniais mokėjimais, palūkanas mokant iš atsiskaitomosios sąskaitos;
3) grąžinamas vienu mokėjimu termino pabaigoje;
4) grąžinamas pagal individualias paskolų sutartyse numatytas sąlygas. Pirmo metodo atveju grąžinimai susideda iš palūkanų ir grąžinamos paskolos.
Pirmuosiuose grąžinimuose didžiąją dalį sudaro palūkanos, o vėliau vis didesne, mokėjimo dalį sudaro grąžinama paskola. Šio tipo paskolos yra populiariausios Vakarų bankuose. Antro metodo esmė – paskola grąžinama lygiomis dalimis, o palūkanos skaičiuojamos nuo likusio įsiskolinimo. Periodiniai grąžinimai gali būti atliekami kas mėnesį, ketvirtį, pusmetį ar metus.
Nustatant ypatingas sąlygas, gali būti numatytas ir vienas stambus grąžinimas termino pabaigoje; paskolos grąžinimas pradedamas praėjus tam tikram laikui nuo jos suteikimo.
* Pagal palūkanų normas bankų paskolos skirstomos:
1) fiksuotų palūkanų normų paskolos;
2) plaukiojančių palūkanų normų paskolos.
1) Fiksuota palūkanų norma nustatoma visam paskolos terminui. D.Britanijos bankuose ilgalaikėms paskoloms palūkanų normos užfiksuojamos ne ilgiau kaip 3 metams, o vėliau peržiūrimos. Fiksuota palūkanų norma nustatymo metu paprastai būna aukštesnė už plaukiojančią palūkanų normą.
2) Kintanti palūkanų norma priklauso nuo rinkos palūkanų normų svyravimų. Tokiais atvejais paskolų sutartyse nustatoma marža (paprastai nekintanti) virš tam tikro bazinio dydžio, o galutinė palūkanų norma gaunama kaip maržos ir bazinio dydžio SLima.
Tarptautinėje tarpbankinių paskolų rinkoje plačiausiai yra paplitęs LIBOR -Londono tarpbankinė pasiūlos norma (London Interbank Offered Rate). Taip pat egzistuoja AIBOR, BIBOR, FfBOR, H1BOR, HELIBOR, LUX!BOR, STIBOR, SIBOR, P1BOR, N1BOR ir kt.
Palūkanų normų dydį lemia šie mikro- ir makroekonominiai veiksniai:
1) rizika;2) kreditinių operacijų pelningumas;3) paskolos terminas;4) paskolos dydis;
5) kreditavimo paslaugų rinkos konkurencija;6) investicijų grąža;7) infliacija;8) infliaciniai laukimai;9) paskolų paklausa;10) valstybinio sektoriaus poreikis skolintoms lėšoms;
11) mokėjimų balansas ir valiutų kursai;12) monetarinė politika;13) palūkanų normos užsienyje.
• Pagal palūkanų mokėjimo principą paskolos skirstomos į:
1) paprastas; 2) diskontuojamas. Sumokėtinų palūkanų suma kredito suteikimo momentu yra atimama iš paskolos, o grąžinti reikia nominalią paskolos sumą. kurioje yra ir palūkanos.
Lietuvoje bankai teikia tik paprastas paskolas, t.y. suteikiama sutartyje numatyta nominali paskolos suma, kuri ir turi būti grąžinta kartu su mokamomis palūkanomis. Lietuvos Vyriausybės leidžiami vertybiniai popieriai pirminėje rinkoje išplatinami diskontuotų paskolų pavidalu, o išperkami pagal nominalą.
• Paskolos pagal kredito valiutą skirstomos į suteiktas:
1) nacionaline valiuta;2) užsienio valiuta;3) keliomis valiutomis.
Palūkanas už paskolas užsienio valiutomis galima mokėti užsienio ar nacionaline valiuta. Suteikdamas paskolą užsienio valiuta, bankas prisiima valiutos kurso riziką, dėl kurio svyravimo galimi nuostoliai.
• Pagal kreditorių skaičių paskolos skirstomos į:
1) vieno banko teikiamas paskolas (tiesiogines paskolas), teikiamas vieno banko tiesiogiai pakolos gavėjui;
2) sindikuotas (konsorciumines) paskolas, teikiamas kelių bankų. Sindikuota paskola teikiama tais atvejais, kai vienas bankas negali suteikti tokio dydžio paskolos arba siekiam-a pasidalinti riziką. Paskolos gavėjas paskiria banką, kuris veikia kaip jo agentas. Šis bankas veda derybas su paskolos gavėju dėl paskolos sąlygų, sudaro su juo sutartį ir suteikia iš sindikato narių sukauptas lėšas bei paskirsto jiems gaunamas palūkanas,
3) Paralelines paskolas. Nuo sindikuotų paskolų jos skiriasi tuo, kad derybos vedamos su kiekvienu banku atskirai, o, suderinus sąlygas, sudaroma bendra sutartis. Kiekvienas bankas suteikia sutartyje numatytą paskolos dalį.
4) Dalyvavimo paskolas. Šiais atvejais bankai pasidalina paskolas, suteiktas kitų kreditorių. Perdavimai gali būti atliekami be skolininko žinios ir su sąlygomis, kurios gali skirtis nuo pradinių paskolos sąlygų.
• Be aukščiau išvardintų paskolų rūšių bankai teikia ir kitas paslaugas, kurios pasižymi kreditinėmis savybėmis:
1) banko akceptai (bankų akceptuoti vekseliai); 2) avaliuoti kreditai (vekselių avalis);
3) lizingas; 4) faktoringas; 5) forfeitingas.
Kadangi šios paslaugos gali būti atskirų darbų temomis, plačiau šiame darbe jų nenagrinėsiu.

Leave a Comment