BALTOS DUONOS RINKOS TYRIMAS

ĮVADAS

Kaip rašoma lietuvių kalbos žodyne, duona yra “rupių miltų kepalais kepamas valgis”. Duona yra kasdieninis visų mūsų valgis, nuo seno gerbiamas ir saugomas lietuvių tautoje. Panašus požiūris į duoną bei jos gaminius yra nepakitęs ir šiuo metu, todėl yra įdomu ir reikalinga pažinti duoną bei jos gaminius ir jų rinką giliau.

Kaune yra labai populiarios įvairios duonos rūšys, todėl mes savo darbe ir bandysime išsiaiškinti kiek ir kokios duonos vartoja kauniečiai. Tuo tikslu šio darbo objektu pasirinkome duonos rinką, kaip labiausiai vaartojamo produkto rinką. Darbo tikslas- atlikti duonos rinkos tyrimą Kauno mieste, kaip antrojo Lietuvos miesto bei antrosios rinkos pagal dydį atžvilgiu. Šiam tikslui pasiekti suformulavome sekančius uždavinius: nustatyti tyrimo tikslą, uždavinius, iškelti tiriamuosius klausimus bei hipotezes, sudaryti tyrimo planą, surinkti duomenis, juos išanalizuoti bei pateikti išvadas.

Tyrimui naudosime pirminius bei antrinius duomenis. Jie bus renkami keletu būdų. Pirmiausiai, iš įvairių katalogų rinksime duomenis apie duonos gamintojus, jų veiklą. Toliau stebėsime duonos asortimentą, kainas Kauno miesto parduotuvėse. Galiausiai pateiksime duonos vartotojams mūūsų paruoštas anketas, gautus rezultatus apdorosime ir, susiejus juos su antrinias duomenimis, atsakysime į išsikeltus tiriamuosius klausimus bei paneigsime arba patvirtinsime hipotezes.

Šis darbas yra aktualus visiems duonos gamintojams bei vartotojams. Pirmiausiai todėl, jog pagal šį darbą galima daryti išvadas apie duonos ri

inką Kauno mieste. Taip pat šis darbas gali būti reikalingas ir tiems, kurie siekia užimti tam tikrą Kauno miesto duonos rinkos dalį, arba įvesti kažkokį naują gaminį.

Darbe yra naudojami keli šaltiniai. Pirmiasiai, tai yra informacija iš katalogų bei kitų panašių šaltinių. Toliau- anketos, atsitiktiniu būdu pateiktos vartotojams, bei iš to gauta informacija.

1. TYRIMO METODOLOGIJA IR METODIKA
Darbo objektas – baltos duonos rinka Kauno mieste.
Tyrimo tikslas – ištirti baltos duonos rinkos ypatybes.
Tyrimo uždaviniai:
Nustatyti baltos duonos dalį duonos rinkoje.
Ištirti vartotojų poreikius ir pasirinkimo motyvus.
Ištirti konkurenciją duonos rinkoje.
Tiriamieji klausimai:
1.
1.1 Apskaičiuoti baltos duonos procentinę dalį duonos rinkoje (lyginant su juoda duona ir batonu).
1.2 Apskaičiuoti baltos duonos su priedais procentinę dalį baltos duonos rinkoje.
1.3 Kiek procentų respondentų vartoja tik baltą duoną?
1.4 Kiek procentų respondentų iš viso nevartoja baltos duonos?
2.
2.1. Kokie poreikiai nulemia baltos duuonos vartojimą?
2.2. Pagrindiniai pirkimo motyvai.
3.
3.1. Ar galima nustatyti gamintojus lyderius duonos rinkoje?
3.2. Baltos duonos (be priedų ir su priedais) konkurentabilumo nustatymas.
Hipotezės:
1. Balta duona užima didžiausią rinkos dalį duonos rinkoje.
2. Balta duona su priedais yra populiaresnė vartotojų tarpe nei balta duona be priedų.
Tyrimo planas:
1. Tikslo, uždavinių, tiriamųjų klausimų ir hipotezių formulavimas.
2. Antrinių duomenų rinkimas bei analizė pagal išsikeltus tiriamuosius klausimus.
3. Pirminių duomenų poreikio nustatymas.
4. Anketos rengimas (klausimų aptarimas, jos sudarymas).
5. Pirminių duomenų rinkimas stebėjimo metu (stebėjimo metu nustatysime, kurių gamintojų, kokios rūšies duona dažniausiai sutinkama parduotuvėse. Taip pat stebėsime, kurie gamintojai re

eklamuojasi, kokio gilumo asortimentas pateikiamas prekybos vietose. Be to, mūsų uždavinys yra išsiaiškinti vartotojų poreikius. Todėl stebėjimo metu stebėsime, kaip pirkėjai renkasi duoną).
6. Pirminių duomenų rinkimas anketinės apklausos metu.
7. Pirminių duomenų analizė.
8. Pirminių duomenų susiejimas su antriniais duomenimis.
9. Turimos informacijos analizė (ar pasiteisina iškeltos hipetezės, ar ne).
10. Išvadų formulavimas.
11. Ataskaitos rašymas.
Antrinių duomenų rinkimo būdai:
1. Įmonių katalogai (galima sužinoti visus Lietuvoje veikiančius duonos gamintojus, sužinoti, kuriame mieste yra įsikūrusios jų įmonės, adresus, telefonus. Tai gana gera ir pilna informacija, rengiant konkurencijos analizę).
2. Parodos (prezentacijos) (jų metu susipažįstama ne tik su nauja produkcija, bet ir su technologinėmis naujovėmis, paruošiant tą produkciją galutiniam vartojimui).
3. Rėmimas (televizija, iškabos, plakatai) (šiuo būdu atkreipiamas vartotojo dėmesys ne tik į naują produkciją, bet ir į gamintoją. Pavyzdžiui, dabar daugelyje parduotuvių pastebėjome, kad ant lentynų yra gamintojo užrašas ir virš jo sudėti jo pagaminti gaminiai (pvz., UAB “Gardėsis”).
Pirminių duomenų rinkimo būdai:
1. Stebėjimas:
· Vartotojas. Tai atviro elgesio stebėjimas.
· Asortimento stebėjimas. Stebėsime asortimento gilumą įvairiose prekybos vietose.
· Gamintojų nustatymas Kauno miesto parduotuvėse stebėjimo būdu. Stebėsime, kokie oagrindiniai gamintojai tiekia savo gaminius į Kauno miesto prekybos vietas.
2. Vartotojų poreikių nustatymas anketos pagalba. Anketoje pateiksime klausimus, kurių pagalba gausime informacijos apie vartotojų poreikius bei jų pirkimo motyvus.
· Tikslinė grupė. Ji yra homogeneniška, t.y. jos viduje yra mažai skirumų. Tai reiškia, kad ją sudarys visi respondentai nuo 18 metų (kadangi jaunesnių vartotojų ap
psisprendimą įtakoja tėvai), neatsižvelgiant į visuomenės klasę, gyvenimo būdą, kultūrą, asmenybės tipą.
· Metodologiškai pagrįsta atranka. Apklausai atlikti naudosime atsitiktinę (tikimybinę) atranką. Tai reiškia, kad kiekvienas iš sąrašo turi vienodas galimybes būti tarp apklaustųjų. Mes nusprendėme naudoti šią atranką todėl, kad kiekvienas žmogus vartoja duoną ir mums yra įdomi įvairaus amžiaus, įvairių pajamų ir įvairių visuomenės sluoksnių žmonių nuomonė.
· Trumpa anketų apžvalga. Atliekant apklausą, buvo išdalintos 125 anketos, iš kurių 6 negrįžo atgal. Vadinasi, buvo apklausta 119 respondentų.
Tarp mūsų apklaustų respondentų buvo 25.8% vedę vyrai, 4.5% – nevedę,57.6% -ištekėjusios moterys, 12.1% – netek4jusios merginos.
Respondentų amžius buvo pasiskirstęs taip:
18 – 25 metai 18.5%
26 – 35 metai 16.9%
36 – 45 metai 18.5%
46 – 55 metai 27.7%
55 – 65 metai 10.8%
65 metai ir daugiau 7.6%

Respondentų šeimos narių skaičius:
1 20.3%
2 28.4%
3 27%
4 23%
5 ir daugiau 1.3%

Mus labai sudomino klausimas apie pajamas ir vartotojų požiūris į duonos kainą. Buvo šeimų, kurių pajamos įvardintos tik iki 550 Lt. ir jiems kaina yra visai nesvarbi. Tokių žmonių buvo daugiausia iš visų, kurių pajamos yra iki 550 Lt. Žmonėms, kurių pajamos svyruoja nuo 550Lt iki 1500Lt, kaina vaidina gana didelį vaidmenį pasirenkant vieną ar kitą duonos rūšį. Žinoma, respondentams, kurių pajamos yra nuo 1500 Lt iki 2500Lt ir daugiau, kaina yra nesvarbi. Tačiau labai sunku daryti išvadas apie pajamų ir požiūrio į kainą ryšį, nes daugelis respondentų rašė žemesnes pajamas nei yra iš tikrųjų. Jų nuomone, mums tai nebūtina žinoti.

2. PRODUKTO APIBŪDINIMAS PER 4P
2.1. PREKĖ
Duona, savaime aišku, yra maisto prekė. Pagal F.Kotlerio klasifikaciją duoną bū

ūtų galima skirstyti į asmeninio pobūdžio ir gamybinio pobūdžio prekę. Skirstant pagal paklausą, duona yra kasdieninės paklausos prekė. Duonos asortimentas yra gilus, ji perkama gana dažnai (jei ne kadien, tai kas antrą dieną), nesvarstant, nelyginant prekių tarpusavyje (šiuo atveju, jei nėra norimos rūšies duonos, vartotojai perka kitos rūšies duoną). Atsižvelgiant į kasdieninės paklausos prekių klasifikaciją, galima išskirti pagrindinę kasdieninę prekę (juoda, balta duona, batonas) ir impulsyvaus pirkimo prekę (duonos gaminiai).
Klasifikuojant duoną kaip gamybinio pobūdžio prekę, galima pasakyti, kad duona yra priskiriama prie pusgaminių, ruošinių. Ji dažniausiai naudojama maitinimo įmonėse (kaip priedas prie įvairių pateikalų – gali būti pakepinta ir ne, taip pat ji gali būti įvairių patiekalų sudėtinė dalis, pvz., mišrainių).
Atsižvelgiant į prekės gyvavimo ciklus, galime pasakyti, kad apskritai duona, kaip prekė visuomet yra brandos stadijoje. Imant atskirus duonos gamintojus, galima pritaikyti visus 4 prekės gyvavimo ciklus (įvedimo, augimo, brandos, smukimo), nes kiekvienas gamintojas rinkai pateikia vis naujesnę prekę, kuria sudomina ir nuvilioja vartotoją nuo seniau į rinką pateiktų prekių. Todėl pastaruoju metu pastebima duona su įvairiais priedais, ji būna iš karto supjaustyta, parduodama ir kepta duona su priedais (druska, česnaku).
Kaip jau minėjome, šiais laikais vartotojui pateikiamas gana gilus duonos asortimentas. Duona kepama su įvairiais priedais (saulėgrąžomis, kmynais, grūdais, sėmenimis ir t.t.), ji būna supjaustyta, platus duonos gaminių, pasirinkimas (riestainiai, vafliai, džiuvėsiai, bandelės ir t.t., žr. klasifikaciją).
Duonos įpakavimas nepasižymi labai dideliu įvairumu. Žinoma, skirtingai nei tarybiniais tarybiniais laikais, duona ir batonas būna politileniniame įpakavime arba maišeliuose. Ant jo visuomet būna užklijuotas arba užrašytas gaminio pavadinimas, firma gamintoja, jos adresas, galiojimo laikas. Duonos gaminiai būna įpakuoti gana paprastai, pvz., riestainiai dažniausiai būna politileniniuose mašeliuose, suverti ant virvutės; bandelės dažniausiai būna supakuotos politileninėje plėvelėje po 3 vienetus; šiaudeliai – popierinėse dėžutėse, maišeliuose.
Duonos ir batono galiojimo laikas yra vidutiniškai 5 dienos (nuo 3 iki 7 dienų). Džiuvėsiai, šiaudeliai, riestainiai galioja ilgiau (apie pusę metų), o bandelės, spurgos – trumpiau (maždaug dvi dienas).
2.2. KAINA
Kaina priklauso nuo to, koks yra paskirstymo kanalo ilgis. Duonos rinkoje šis kanalas yra trumpas – gamintojas, mažmenininkas, vartotojas. Kartais duoną parduoda pats gamintojas savo firminėje parduotuvėje. Dažniausiai galutinė kaina yra tokia:

Gamintojo kaina = Kaštai + Pelnas

Mažmenininko kaina

Mokesčiai

Galutinė kaina

Duonos kainą įtakojantys veiksniai:
1. Duonos savikaina. Visų pirma, ji priklauso nuo to, iš kokių miltų yra kepama (pirmos, antros, aukščiausios ar ekstra rūšies). Taip pat duonos savikaina priklauso nuo to, ar ji yra su priedais, ar be jų.
2. Gamintojas. Duonos kainą taip pat įtakoja gamintojo populiarumas, reklamos intensyvumas.
3. Transportavimo išlaidos. Firminėse parduotuvėse, esančiose šalia kepyklų, duona visuomet būna pigesnė (pvz., “Gardėsis”, “Kauno duona”).
4. Parduotuvių tipas. Supermarketuose duona yra pigesnė nei mažose parduotuvėse. Mažose parduotuvėse apyvarta yra mažesnė nei didelėse, todėl kaina prekių yra didesnė.
5. Gaminio svorio, dydžio, vienetų skaičiaus.
6. Nuo tiekėjų. Kuo didesnis pateikimo kanalo ilgis, tuo didesnė galutinė kaina.
2.3. VIETA
Duonos pardavimo vieta – visos maisto prekių pardauotuvės, įvairūs maisto prekių kioskai, turgus, urmo bazė. Šiais laikais praktiškai jau nėra likę specializuotų duonos parduotuvių, kuriose būdavo pardavinėjama tiktai duona ir jos gaminiai. Dabar tokios parduotuvės tebėra likusios tik prie kepyklų.
2.4. RĖMIMAS
Duona nėra labai reklamuojama. Norėtumėme išskirti tiktai kelis tokios duonos reklamos momentus:
· Reklama per televiziją (“Vilniaus duona”, “Gardėsis”).
· Televizijos laidų rėmimas (“Gardėsis” – “Ponios Gražinos virtuvė”, “Vilniaus duona” – anksčiau rėme laidą “Be tabu”).
· Įvairių renginių rėmimai (“Gardėsis” remia telemaratoną AdRem, “Vilniaus duona” rėmė “Hiperbolės” koncertą, jo metu organizavo savo gaminių prezentaciją).
· Stendai (parduotuvių lentynos, ant kurių sudėti tam tikro gamintojo gaminiai, pažymėtas to gamintojo pavadinimu).
· Automobilių komandos rėmimas (“Gardėsis”).

3. RINKOS SAVYBĖS IR JĄ ĮTAKOJANTYS VEIKSNIAI
3.1. MIKROAPLINKA
Duona yra kasdieninio vartojimo prekė ir jos vartotojas yra bet kuris Kauno miesto gyventojas.
Tiekėjas ir gamintojas daugiausiai yra ta pati įmonė, t.y. gamintojai patys išvežioja savo gaminius į įvairius prekybos taškus.
Duonos rinkosje pateikimo kanalas nėra labai ilgas, t.y.:

GAMINTOJAS MAŽMENININKAS VARTOTOJAS

Kaip jau minėjome, gamintojas pats pateikia prekes mažmenininkams, t.y. prekybos taškams. Duonos asortimentas priklauso nuo parduotuvės dydžio. Mažose parduotuvėse, kioskuose asortimentas mažesnis ir negilus, o supermarketuose – atvisrkščiai.
Duonos gamintojų Lietuvoje yra labai daug (žr. 1priedą). Bet kadangi mes tiriame Kauno miesto baltos duonos rinką, konkurencijos analizėje analizuosime tik pagrindinius gamintojus, pateikiančius savo produkciją būtent Kauno mieste.
1 lentelė
Konkurencijos analizė
Gamintojo pavadinimas Būveinė Informacija apie veiklą ir paslaugas
“Alytaus duona”, UAB“Nemuno kraštas”, UAB“Gudobelė”, UAB“Gardėsis”, UAB“Kauno duona”, AB“Vilniaus duona”, AB“Jonavos duona”, UAB“Mentora”, G.Bašinsko firma Kepyklos g. 4, Alytus LT – 4580, tel.: (235) 52105Kaunas, tel.: (27) 227544Kaišiadorys, Tel.: (256) 53129Baltų Pr. 117b, LT – 3021, Kaunas, tel. (27) 360233V.Krėvės pr. 129, LT – 3041, Kaunas, (27) 711311Vilnius, (22) 233084Sodų g. 3a, LT – 5000, Jonava, (219) 52943(27) 399215 Duona, batonai, pyrago gaminiai, didmeninė ir mažmeninė prekybaDuona, batonai, pyrago gaminiaiDuona, batonai, pyrago gaminiai,riestainiai, picos pagrindai, didmeninė ir mažmeninė prekybaDuona, batonai, pyrago gaminiai, riestainiai, didmeninė ir mažmeninė prekybaDuona, batonai, pyrago gaminiai, makaronai, riestainiai, picos pagrindai, didmeninė ir mažmeninė prekybaDuona, batonai, pyrago gaminiai, didmeninė ir mažmeninė prekyba

Masinės informacijos priemonės. Jų pagalba vartotojai (pirkėjai) sužino apie gamintojus, susipažįsta su jų siūloma produkcija. Televizijoje šią funkciją atlieka reklama. Taip pat yra laikraščiai bei žurnalai, įvairios televizijos laidos, kurių metu gali būti pristatoma ne tik nauja duona, bet pateikiami įvairūs komentarai, pristatomos naujos technologijos, pateikiami įvairių patiekalų receptai, kur duona yra sudėtinė patiekalo dalis, paaiškinama kaip galima patiems namie išsikepti duoną. (žr. 2 lentelę)
2 lentelė
Žiniasklaidos priemonės
Laikraščiai Žurnalai TV laidos
“Šeimininkė”“Ūkininko patarėjas”“Medicina ir dar kai kas visiems”“Valstiečių laikraštis” “Kviečiu prie stalo”“Paragaukime”“Virtuvė”“Laima”“Mano namai” “Ryto ratas”“Tiems, kurie namuose”“Baltojo katino svetainė”“Kulinarinis šou”

Ne vienas duonos gamintojas, ypatingai neseniai susikūrusi įmonė, yra vienaip ar kitap susijusi su finansinėmis institucijomis. Vienos įmonės savo veiklą pradėjo imdamos paskolą iš banko – dabar jos moka palūkanas bankui. Be to visos įmonės turi savo savo sąskaitas viename ar kitame banke. Taip pat visos įmonės yra susijusios su draudimo kompanijomis, t.y. yra apdraudusios savo turtą nuo įvairių nelaimingų atsitikimų.
Kiekvienoje įmonėje, nesvarbu ar ji gamina produktą, ar teikia paslaugas, veikia žmogiškasis faktorius, t.y. įmonės personalas. Jos skaičius priklauso nuo įmonės dydžio. Tačiau kiekvienoje įmonėje tikrai yra direktorius, sekretorė, buhalteris, didesnėse įmonėse – komercijos, marketingo direktoriai, vairuotojai, kepimo ceche dirbantys žmonės, kurie turi būti kvalifikuoti ir gerai išmanyti savo darbą.
Lietuvos visuomenę sudaro tam tikra tautinė, religinė sudėtis, t.y. Lietuvoje gyvena Lietuvos pilietybę turintys žmonės, tačiau jie yra įvairios tautybės – ne tik lietuviai, bet ir rusai, lenkai, žydai, totoriai ir t.t. Lygiai taip pat, atsižvelgiant į tautybę, būtų galima pasakyti, kad Lietuvoje išpažįstamos ir kelios religijos. Tačiau tai įtakos duonos rinkai neturi.
3.2. MAKROAPLINKA
1. Demografinė aplinka. Kalbant apie šią aplinką, dažniausiai dėmesys skiriamas žmonėms (jų amžiui, išsilavinimo lygiui ir t.t.). Manome, kad duonos rinkoje ši aplinka neturi didelės reikšmės. Nepaisant to, kad šiuo metu Lietuvoje gimstamumas mažėja, o mirtingumas didėja, žmonės vis tiek valgys duoną, nes tai yra pagrindinis kiekvieno žmogaus maistas. Dėl mažų pajamų žmonės duoną dažnai valgo kartu su kitais patiekalais tam, kad būtų sočiau. Nagrinėjant šią aplinką, didesnį dėmesį būtų galima skirti vartotojų ar pirkėjų amžiui. Vaikai visuomet daugiau perka duonos gaminius, t.y. įvairias bandeles, šiaudelius ir t.t., kai tuo tarpu susaugę žmonės tam skiria mažiau dėmesio, t.y. mažiau perka duonos gaminius, o daugiau pačią duoną. Savaime aišku, šeimos, kuriose yra mžų vaikų, vis tiek daugiau ar mažiau pirks ir duonos gaminius, t.y. tai, kas skaniau jų vaikams.
2. Socialinė – kultūrinė aplinka. Ši aplinka siejasi su visuomene. Tačiau tiriant duonos rinką, ji didelio vaidmens nevaidina.
3. Technologinė aplinka. Tiriant duonos kepimo procesą, būtina apžvelgti ne tik išorinę užduotį – režimų parametrų nagrinėjimą, bet ir vidinę, kurią sudaro testinėje duonoje vykstančių procesų analizė.
Kepimo procesas turi vykti detalaus testinės duonos savybių pagrindu, t.y. b(tina sekti pagridninius maisto produktų apdirbimo principus: nuo materijos savybių iki racionaliai pagrįstų matodų pasirinkimo ir apdirbimo režimo, ir tik šiuo pagrindu pereiti prie duonos kepimo krosnių projektavimo.
Pagrindiniu fizinių procesų faktoriumi, vykstančių kepant, yra drėgnos materijos perkaitimas – testas.
Šilumos perdavimas drėgna materija nepertraukiamai susijęs su drėgmės judėjimu į ją ir iš jos; šie vienu metu vykstantys šilumos ir masių kaitos procesai veikia vienas kitą ir jų sąveika nulemia technologinio proceso eigą. Kepimo proceso režimas kaip hidrometrinis procesas apibūdinamas šilumos ir drėgmės judėjimo mechanizmu kepamos testinės duonos viduje.
Šilumos ir drėgmės judėjimo teorija kepimo procese duoda galimybę pagrįsti optimalius įvairių rūšių duonos kepimo pagrindus ir yra veikiančių krosnių racionalizacijos bei naujų konstrukcijų kūrimo pagrindu.
Pirmame kepimo periode pluta susidaro judant drėgmei testinės duonos viduje ( nuo kepimo patiriami nuostoliai nesvarbūs), o antrame periode jau atsiranda garavimo zonos gylėjimas, kuris pastoviu greičiu vyksta kepimo kameroje, esant pastoviam režimui.
Analitiniai ir eksperimentiniai tyrimai nustatė, kad perėjimas nuo pirmo kepimo proceso periodo prie antro vyksta ne tolygiai, o “laipteliais”, kintant perdavimo procesui. Dėsningumas nurodo kintamo kepimo kameros režimo sukūrimą, kadangi pirmame periode terpės temperastūra turi būti didžiausia, o antrame – sumažinta. Aukšta temperatūra gali privesti prie greito paviršinių testinės duonos sluoksnių apanglėjimo, kas stipriai įtakos paruoštos duonos dydį. Todėl šioje proceso stadijoje režiminiai parametrai turi būti parenkami atsižvelgiant į maksimalų duonos gavimą, kuris yra vienas svarbiausių kokybinių paruošto gaminio charakteristikų.
Kepimo procesą lydį testinės duonos tūrio ir tankio kitimas. Testinės duonos tūrio deformacija priveda prie to, kad temperatūros davikliai, kurie, norint išvengti kepamo pavyzdžio struktūros pažeidimo, turi judėti kartu su testinės duonos sluoksniais, bus laiko ir jo periodinių koordinačių funkcijai, kas apsunkina eksperimentinių duomenų gavimą, o taip pat ir kepimo šilumos išeigos skaičiavimą.
Pastaruoju metu bandoma pritaikyti infraraudonąjį spinduliavimą maisto pramonės šakose, ir, dalinai, duonos kepimo pramonėje.
Atlikti bandymai parodė, kad eilėje atvejų infraraudonasis kaitinimas leidžia žymiai sutrumpinti kepimo procesą, pagerinti produkcijos kokybę, sumažinti įkepimo nuostolius, pagerintiarergetinius rodiklius, supaprastinti įrengimų konstrukcijų apiforminimą, o taip pat sukuria sąlygas mechanizacjai ir automatizacijai.
Turint omenyje plataus infraraudonųjų spindulių panaudojimo perspektyvas duonos kepyboje, būtina atidirbti apskaičiavimo metodiką krosnims su infraraudonaisiais spinduliai, nepamirštant proceso kinetikos.
Esantys krosnių paskaičiavimai specifiniai ir naudotini tik esant radiaciniam – konvektyviniam kepimui, kadangi neapskaičiuoti testinės duonos perkaitimo ypatumai, kuriuos sąlygoja infraraudonojo spinduliavimo mechanizamo skvarba. Todėl duonos kepimo krosnių su infraraudonuoju spinduliavimo metodikos apskaičiavimas yra aktuali užduotis, sudaranti teoretinį ir praktinį interesą.
Viena iš pagrindinių užduočių projektuojamose duonos kepimo krosnyse su infraraudonuoju spinduliavimu yra infraraudonojo spinduliavimo generatorių ir jų išdėstymo kepimo kameroje pasirinkimas.
Infraraudonojo spinduliavimo naudojimo efektyvumas pasiekiamas suderinant (koreliuojant) optines spinduliavimo ir optines materijos savybes.
4. Politinė – teisinė aplinka. Ši aplinka labai dažnai įtakoja verslą per įvairius juridinius aktus, kurie neaplenkia ir duonos gamintojų. Tai aktai, apibrėžiantys konkurencijos sąlygas, reguliuojantys konkurentų veiksmus (reklamos įstatymai), reguliuojantys marketingo veiksmus.
3.3. VARTOTOJŲ ELGESIO TYRIMAS
Tai yra vienas iš mūsų tyrimo uždavinių, kurio pagalba mes tikimės išsiaiškinti vartotojų poreikius ir jų pirkimo motyvus. Visa tai mes sužinosime iš respondentams pateiktų anketų bei jų elgesio stebėjimo įvairiose prekybos vietose.

4. BALTOS DUONOS VARTOJIMO RINKOJE ANALIZĖ
4.1. BALTOS DUONOS RINKOS ANALIZĖ, ATLIKTA STEBĖJIMO BŪDU

Atlikus stebėjimą eilėje maisto prekių parduotuvių Kauno mieste, galima teigti, jog balta duona visoje duonos rinkoje užima didžiausią dalį. Štai, pavyzdžiui, maisto prekių parduotuvėje Vydūno al. 25b, duona parduodama iš tokio pat dydžio keturių lentynų. Balta duona visuomet telpa dviejose lentynose, kai tuo tarpu kitose dviejose- batonas bei juoda duona. Taigi šioje parduotuvėje balta duona užima apie 50 procentų visos parduodamos duonos. Štai maisto prekių parduotuvėje K.Petrausko g. 21, duona kraunama dviejuose metaliniuose konteineriuose. Šiuose konteineriuose yra po šešias lentynas, kuriose telpa tiek pat kepaliukų duonos gaminių. Balta duona užima net septynias lentynas, penkias paliekant kitiem duonos gaminiam. Taigi šioje parduotuvėje balta duona užima 58,3 procentus duonos rinkos. Panašūs procentiniai dydžiai randami ir kitose Kauno miesto maisto prekių parduotuvėse (parduotuvėse “Rugelis”, “Vikonda” apie 60 procentų, “Taupa”, “Taupyk”, “Topolis”- apie 52 procentus. Taigi visumoje, balta duona duonos rinkoje užima apie 54,9 procentus.

Tačiau ir balta duona nėra vien tik “balta”. Ji taip pat gali būti ir su priedais: saulėgrąžomis, skaldytais grūdais, kmynais, riešutais ir razinomis. Parduotuvėse nustatyti procentinį dydį baltos duonos su priedais baltos duonos rinkoje yra gana sunku, kadangi ne visose parduotuvėse parduodama duona su priedais. Pavyzdžiui, parduotuvėje Vydūno al. 25b, galima rasti rik kelių rūšių baltą duoną be priedų. Didesnis pasirinkimas baltos duonos su priedais yra didesnėse maisto prekių parduotuvėse. Pavyzdžiui, parduotuvėje “Rugelis” galima rasti baltą duoną su saulėgrąžomis, skaldytais grūdais ir netgi su sezamo sėklomis bei kitais priedais. Taip pat yra ir gana didelis pasirinkimas baltos duonos be priedų- tai ir “Plikyta”, “Kvietelis” ir pan. Panaši padėtis yra ir kitose didesnėse parduotuvėse, kaip pavyzdžiui, “Vikonda”, “Taupa”, “Taupyk” ir kitose. Galima daryti išvadą, jog baltos duonos rinkoje balta duona be priedų užima maždaug 60%, o balta duona su priedais – apie 40% rinkos dalies. Tokią prielaidą darome remdamiesi daugumos didžiųjų parduotuvių duomenimis, kadangi jos patenkina didžiausią vartotojų poreikių dalį – mažose parduotuvėse neapsipirkę pirkėjai, važiuos į didesnes, kur gaus viską, ką norės.

4.2. DUONOS VARTOJIMO ANALIZĖ PAGAL ANKETOS REZULTATUS
Pirmasis tyrimo uždavinys buvo nustatyti baltos duonos vartojimą duonos rinkoje. Tai išsiaiškinti leido pirmasis anketos klausimas: “kokią duoną dažniausiai vartojate?”. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad:
· 43 % apklaustųjų vartoja tik baltą duoną;
· 21 % vartoja tik juodą duoną;
· 10 % vartoja ir juodą ir baltą duoną;
· 5 % vartoja tik batoną;
· 9 % vartoja baltą duoną ir batoną;
· 9 % vartoja juodą duoną ir batoną;
· 3 % vartoja juodą, baltą duoną ir batoną.
Vaizdžiai duonos vartojimas pavaizduotas 1 paveikslėlyje.

1 pav. Duonos vartojimas

Gauti rezultatai leidžia teigti, kad populiariausia duonos rinkoje yra balta duona. Tai susiję su daugeliu priežasčių. Vartotojams balta duona yra tiesiog skanesnė, nei juoda. Taip atsakė net 36% respondentų, vartojančių baltą duoną. Taip pat viena iš priežasčių, kodėl labiau yra vartojama balta duona yra ta, kad vartotojai baltą duoną labiau mėgsta su kitais produktais (pvz., sumuštiniams) bei kepimui. Taip atsakė net 29 % respondentų. 28 % vartotojų labiau mėgsta baltą duoną, kadangi ji patinka kitiems šeimos nariams.
Beje, rinkoje baltos duonos su priedais pasiūla yra didesnė, nei juodos duonos su priedais. Tai rodo stebėjimų rezultatai. Atrodytų, kad vartotojas renkasi baltą duoną, nes jos pasiūla didesnė, gilesnis asortimentas. Tačiau, anketos rezultatai rodo, kad labiau vartojama balta duona be priedų (61 % respondentų). Baltą duoną su priedais vartoja tik 37 % respondentų, beveik perpus mažiau nei be priedų. Vadinasi, balta duona be priedų yra net 1,7 karto (61%/37%) labiau vartojama, nei balta duona su priedais. Gauti rezultatai nepatvirtina iškeltos hipotezės, kad balta duona su priedais yra populiaresnė vartotojų tarpe nei balta duona be priedų. Tai galima sieti su tuo, kad vartotojas mieliau pats papildo duoną tuo, ką jis labiau mėgsta: ją kepa, naudoja sumuštiniams, valgo tik su mėsa ar tik su sūriu. T.y, jis mano, kad priedai gali pakeisti patiekalo skonį.
21 % respondentų vartoja tik juodą duoną. Tuo tarpu, tik balta duona vartojama net 49 % labiau nei juoda duona. Kaip svarbiausios baltos duonos nevartojimo priežastys buvo įvardintos tokios, kad balta duona yra nesveika, kad ji skanesnė nei balta duona, kad juoda duona, kaip “kasdieninė” valgoma kasdien, o balta “pagal tradicijas”- tik per šventes. Beje, juodos duonos pasiūla rinkoje yra mažesnė priedų atžvilgiu. Stebėjimai rodo, kad rinkoje daug baltos duonos su priedais ir mažai juodos.
Ir juodą ir baltą duoną vartoja tik 10 % apklaustųjų. Po 9 % respondentų atsakė, kad vartoja baltą duoną ir batoną bei juodą duoną ir batoną. Taigi, dažnas vartotojas nevartoja tik vienos duonos rūšies, t.y. tik juodos, tik baltos ar tik batono. Tai susiję su vartotojo skoniu. Pvz., dažnai perkama juoda duona kaip priedas tik prie tam tikrų patiekalų, tuo tarpu balta duona vartojama su kitais patiekalais. Taip pat tai susiję su šeimos narių skaičiumi: vieni jų labiau mėgsta baltą, kiti juodą duoną. Todėl perkama ir juoda, ir balta duona ir batonas (juk duonos galima įsigyti po pusę kepalo, po ketvirtį, taip pat gamintojas siūlo mažus kepaliukus). Tokiu būdu vartotojas gali įsigyti kelių rūšių duonos pirkdamas jos mažesniu kiekiu ir neviršydamas savo išlaidų. Lyginant tik baltos duonos vartojimą su baltos ir juodos duonos vartojimu, gauname, kad tik balta duona vartojama 4,3 karto daugiau (43%/10%) nei ir juoda ir balta duona. Panašiai yra ir baltos duonos ir batono, bei juodos duonos ir batono vartojime. Vien tik balta duona vietoj baltos duonos ir batono, bei juodos duonos ir batono, yra vartojama 4,7 karto (43%/9%) daugiau. Taip pat būtina atkreipti dėmesį į tai, kad yra vienodai vartojama balta duona ir batonas bei juoda duona ir batonas ( po 9%). Tai leidžia daryti išvadą, kad tiek juodos duonos, tiek baltos duonos vartotojas vienodai mėgsta batoną.
Gana nepopuliarus yra vien tik batono vartojimas. Kad vartoja tik batoną, atsakė 5 % respondentų. Tai susiję su tuo, kad “duonos” sąvoką vartotojas supranta labai tiesiogiai, t.y., batonas vartotojui neatstoja duonos, jis tėra papildoma duonos gaminių grupė, kuri perkama tik kartais arba tik kartu su duona.
Gana netikėti pasirodė rezultatai ir juodos, ir baltos duonos ir batono vartojime. Tik 3 % repondentų atsakė, kad perka visas tris duonos kepinių grupes. Tačiau tai leidžia daryti labai konkrečią išvadą: labai mažai vartotojų nekreipia dėmesio kokią duoną varoti, jie ilgai nesirenka ką pirkti. Tai gana svarbi išvada duonos gamintojui: nors duona ir yra kasdieninio vartojimo prekė, tačiau gamintojas turi pagaminti gerą ir kokybišką produktą, kadangi vartotojas renkasi ir duoną.
Iš viso baltos duonos nevartoja 35 % (21%+5%+9%) respondentų. Taigi, baltos duonos nevartojimas yra didesnis netgi tik už juodos duonos vartojimą (tik juodą duoną vartoja 21 % respondentų). Tačiau netgi šie 35 % yra mažesni skaičius už 43 %, t.y., už tik baltos duonos vartojimą.

5. VARTOTOJŲ POREIKIŲ IR PASIRINKIMO MOTYVŲ ANALIZĖ

Duona yra pagrindinės kasdieninės paklausos prekė, nes ją vartotojas dažnai perka nesvarstęs, norėdamas patenkinti pirminius (fiziologinius) poreikius. Poreikis pirkti atsiranda tada, kai žmogus jaučia alkį arba, kai jam reikia papildyti pasibaigusias atsargas. Tačiau poreikių gali būti įvairių. Kiekvienas žmogus yra individualus, kiekvieno norai ir galimybės yra skirtingos. Todėl anketoje panaudojome tokį klausimą: kodėl perkate baltą duoną ?,- norėdami išsiaiškinti veiksnius, įtakojančius vartotojų pasirinkimą.

2 pav. Baltos duonos pirkimo priežastys

Kaip matome iš lentelės daugiausia žmonių perka baltą duoną dėl to, kad ji jiems yra skanesnė už juodą. Vadinasi, pagrindinė priežastis dėl ko žmonės perka baltą duoną yra poreikis skaniai pavalgyti.

Antra priežastis, kodėl vartotojai renkasi baltą duoną yra jos suderinamumas su kitais maisto produktais. Šią priežastį nurodė 18 respondentų.

17 respondentų nurodė tokią priežastį – baltą duoną mėgsta dauguma šeimos narių. Vadinasi, šeimos narių poreikių patenkinimas yra gana svarbus veiksnys, įtakojantis pasirinkimą.

Tik po 1 respondentą nurodė kitas priežastis, kodėl jie renkasi baltą duoną. Jos yra tradicija arba įprotis bei sveikata. Vadinasi, 2 proc. vartotojų turi poreikį pratęsti šeimos tradicijas, o kiti 2 proc. perka baltą duoną, kad nepakenktų jų sveikatai.

Apibendrinant galima pasakyti, kad 36 proc. pirkėjų didžiausią dėmesį skiria baltos duonos skoniui, lyginant su juoda. Tai rodo, kad patenkinti pirminius poreikius yra svarbu, bet skaniai pavalgyti yra dar svarbiau. 31 proc. respondentų balsą atidavė baltos duonos suderinamumui su kitais produktais. Tai rodo kiekvieno asmens individualumą ir skonį, renkantis kasdieninės paklausos prekę. 29 proc. respondentų nurodė, kad šeimos narių poreikiai yra svarbūs pasirenkant duoną.

Pirkdamas kasdieninės paklausos prekę vartotojas daug nesvarsto, ką nusipirkti. Tačiau šiandieninėje duonos rinkoje yra labai platus asortimentas, todėl mums buvo įdomu sužinoti, kodėl vartotojas renkasi būtent tą, o ne kitą duonos rūšį, kokie motyvai nulemia baltos duonos pasirinkimą. Anketoje surašėme keletą veiksnių, įtakojančių pasirinkimą. Štai kokie rezultatai:

3 lentelė
Veiksniai, įtakojantys baltos duonos pirkimą.

-2 -1 0 1 2
Šviežumas 10,5% 1.8% 3.5% 8.8% 75.4%
Kaina 25.5% 14.9% 25.5% 14.9% 19.2%
Gamintojas 15.9% 11.4% 13.6% 38.6% 20.5%
Prekinė išvaizda 10.2% – 2% 34.7% 53.1%
Priedai 13.2% 10.5% 28.9% 28.9% 18.5%
Paaiškinimai:
-2 visai nesvarbu
-1 nesvarbu
0 vidutiniškai
1 svarbu
2 labai svarbu

4 pav. Šviežumo įtaka vartotojo pasirinkimui
Kaip matome iš grafiko vartotojui ypač didelę reikšmę turi duonos šviežumas, net 43 respondentai atsakė, kad tai yra labai svarbus motyvas pasirenkant duoną. Ir tik 6 asmenims tai yra visai nesvarbu. Galime teigti, kad vartotojai kreipia didelį dėmesį į duonos šviežumą.
5 pav. Kainos įtaka vartotojo pasirinkimui

Į kainą vartotojai reaguoja įvairiai. Po lygiai respondentų atsakė, kad kaina yra visai nesvarbi (12) ir vidutiniškai (12) svarbi perkant duoną. Tai priklauso nuo turimų pajamų dydžio. Nors duona kaip kasdieninės paklausos prekė nėra brangi, net 9 respondentai atsakė, kad kaina yra labai svarbi perkant duoną. Vadinasi, kaina yra vienas iš veiksnių, įtakojančių apsisprendimą renkantis duoną.

6 pav. Gamintojo įtaka vartotojo pasirinkimui
Kaip matome iš grafiko, didelę reikšmę renkantis duoną turi gamintojas. Net 17 respondentų atsakė, kad gamintojas yra svarbus ir jis nulemia pasirinkimą. Pagal mūsų atliktą tyrimą populiariausia yra “Alytaus duona“ . Tačiau nemažai vartotojų (7) nekreipia dėmesio į firmą – gamintoją ir perka duoną atsitiktinai.
7 pav. Prekinės išvaizdos įtaka vartotojo pasirinkimui

Daugiausia respondentų atsakė, kad prekinė išvaizda perkant duoną yra labai svarbi (net 26 žmonės). Ir tik 5 respondentai nekreipia dėmesio į išvaizdą rinkdamiesi baltą duoną. Galime teigti, kad vienas iš svarbiausių motyvų pasirenkant duoną yra jos patraukli išvaizda.
8 pav. Priedų įtaka vartotojo pasirinkimui
Po vienuolika respondentų atasakė, kad priedai yra vidutiniškai ir svarbūs pasirenkant baltą duoną. Priedai visai neturi įtakos tik 5 respondentams ir jie perka duoną arba su priedais, arba be jų. Kaip matome iš grafiko, didesnioji dalis respondentų svarbiu motyvu renkantis baltą duoną laiko priedus. Jų būvimas ir nulemia pasirinkimą.

Galime teigti, kad pirkdamas duoną vartotojas atsižvelgia į daugelį veiksnių: į prekės šviežumą, gamintoją, prekinę išvaizdą, priedus, kainą. Kiekvienas vartotojas renkasi individualiai ir turi tik jam būdingą prioritetų sistemą. Vienam svarbiau yra kaina, kitam prekinė išvaizda, o trečiam gamintojas. Tai nulemia vartotojo pradinis nusiteikimas į prekę, turima informacija ir susidariusi nuomonė apie duoną. Ilgainiui ji gali pasikeisti ir tada pirkimo motyvai taip pat keisis.

6. IŠTIRTI KONKURENCIJĄ DUONOS RINKOJE
6.1. AR GALIMA IŠSKIRTI GAMINTOJUS LYDERIUS BALTOS DUONOS RINKOJE?

Norėdami atsakyti šį tiriamąjį klausimą, į anketą įtraukėme tokį klausimą: “Kokio gamintojo duoną dažniausiai perkate?” (nr. 4). Paprašėme įvertinti tokius gamintojus: Alytaus duoną, Nemuno kraštą, Gudobelę, Gardėsį, Kauno duoną, Vilniaus duoną, Jonavos duoną. Taip pat respondentai galėjo įrašyti savo variantą. Buvo įrašyti šie papildomi gamintojai:Kelmės duona, Raseinių duona, Kauno grūdai ir Mentora. (po vieną respondentą). Susisteminti rezultatai pateikiami 9 pav.

9 pav. Duonos gamintojų populiarumas

8% respondentų atsakė, jog jiems gamintojas yra visai nesvarbus, į jį nekreipia jokio dėmesio. Tačiau 92% gamintojas yra svarbus, jį respondentai puikiai atsimena. Šis rezultatas kiek nustebino, nes sudarant anketą baiminomės, jog daugelis respondentų negalės atsakyti į šį klausimą. Tačiau apklausa parodė, kad žmonės renkasi duoną ne tik pagal jos rūšį, sudėtį, bet ir pagal gamintoją.
Populiariausias gamintojas yra UAB “Alytaus duona”. Ją išskyrė 27% atsakiusiųjų. Taigi, labiausiai perkamą Kaune duonos produkciją gamina nevietinis gamintojas. Iki Alytaus yra apie 60km kelio. Matome, kad minėtam gamintojui, nepaisant didesnių transportavimo išlaidų bei laiko sąnaudų, yra pelninga atvežti į Kauną savo gaminius. Tuo labiau, kad, kaip parodė tyrimas, kaina perkant duoną lemiamos reikšmės neturi (žr. 5 skyrių). Galima daryti išvadą, kad reklama šio gamintojo pozicijas dar kiek labiau sustiprintų.
Antroje vietoje pagal populiarumą yra UAB “Gardėsis” (Kaunas). Jo duoną renkasi 24% respondentų. Šis gamintojas gana aktyviai reklamuojasi televizijoje, remia kai kuriuos renginius bei laidas. Tai žinoma turėjo įtakos jo populiarumui.
Trečia pagal populiarumą yra AB “Kauno duona”. Ją perka 18% respondentų. Matome, kad senai visiems žinomas gamintojas lyderių pozicijas užleido jaunesniems konkurentams. Ketvirtoje vietoje yra UAB “Gudobelė”(Kaišiadorys). Ją renkasi 10% respondentų. Tai taip pat nevietinis gamintojas. UAB “Nemuno kraštas” (Kaunas) duoną renkasi 5%, UAB “Jonavos duona”-3%, AB “Vilniaus duona”, UAB “Kelmės duona” ir kt.- po 1% respondentų.
Matome, kad iš šių populiariausių gamintojų 54% yra ne Kauno gamintojai. Taigi, puikiai konkuruoti Kauno rinkoje gali net 60km nutolę gamintojai (UAB “Alytaus duona).
Tačiau, kaip jau minėta x skyriuje, gamintojas nėra lemiamas veiksnys renkantis duoną.

6.2. BALTOS DUONOS SU PRIEDAIS IR BE JŲ KONKURENTIŠKUMO NUSTATYMAS

Norėdami gauti atsakymą į šį tiriamąjį klausimą, į anketą įtraukėme tokius klausimus: “Įvardinkite, kokia baltos duonos rūšį labiausiai mėgstate” (nr.5) ir “Su kokiais priedais dažniausiai perkate baltą duoną?” (nr. 6). Pasirinkimui pateikėme šias duonos rūšis: “Palangos”, “Kvietelis”, “Plikyta”, “Ventos”, “Klaipėdos”, “Forminė” ir “Bremeno”. Respondentai galėjo parašyti ir savo variantą. Buvo paminėta dar ir “Dainavos“ duona, vienas respondentas parašė, jog nekreipia į tai dėmesio.

Populiariausia duona- “Palangos”. Ją renkasi 37% atsakiusiųjų (žr. x pav.). Vartotojams ši duonos rūšis yra seniai žinoma, galima teigti, kad jos vartojimas yra tiesiog tradicinis. Kaip matome, naujosios rūšys populiarumu jos neaplenkia. Tai leidžia teigti, kad įpročiai duonos vartojime gali sąlygoti vartojimą.

Antra pagal populiarumą yra duona “Kvietelis”. Ją perka 24% respondentų. Kaip matome, nuo “Palangos” duonos ji atsilieka net 13%. “Kvietelis” neturi tokių vartojimo tradicijų, kaip “Palangos” duona. Nors “Kvietelio” galiojimo laikas yra net 3 dienom ilgesnis nei “Palangos”, tačiau dėl to vartotojai jai pranašumo neteikia.
4 lentelė
Pagrindinių duonos rūšių paluginimas
Rūšis Vidutinis galiojimo laikas, d. Vidutinė kaina, Lt. Svoris, kg Vidutinė 100g. kaina, Lt Priedai (yra ar ne)
Palangos 2 0,9 –
Kvietelis 5 2,24 0,8 –
Plikyta 0,9 +/-
Ventos
Bremeno 1,9 0,7 +

PRIEDAI

Kl.nr. KLAUSIMAS Į KURIUOS TIRIAMUOSIUS KLAUSIMUS ATSAKO Su kurią hipotezę patvirtins ar paneigs Su kuriais anketos klausimais siejasi
1. Kokią duoną dažniausiai vartojate? 3.1 2, 3, 4, 5, 6, 7
2. Kodėl nevartojate baltos duonos? 1
3. Kas nulemia Jūsų apsisprendimą perkant baltą duoną? 4, 6, 7, 10
4. Kokio gamintojo duoną dažniausiai perkate? 3.1 1, 3, 5
5. Įvardinkite, kokią baltos duonos rūšį labiausiai mėgstate. 3.2 1, 4, 6
6. Su kokiais priedais dažniausiai perkate baltą duoną? 3.2 1, 3, 5
7. Kodėl perkate baltą duoną? 1, 3
8. Jūsų šeimyninė padėtis. 9, 10, 11, 12
9. Jūsų šeimos narių skaičius, su kuriais kartu gyvenate. 7, 8, 10
10. Jūsų šeimos pajamos per mėnesį. 3, 8, 9
11. Jūsų amžius. 8
12. Jūsų lytis 8

Leave a Comment