Baltarusijos ekonomika

Baltarusija- buvusio sovietinio bloko šalis, daugumai žinoma dėl dviejų dalykų: bulvių ir prezidento Aleksandro Lukašenkos, kuris nuo 1994 metų vis perrenkamas šalies vadovu. Tačiau yra ir kita Baltarusijos gyvenimo pusė. Šalies ekonomika yra viena labiausiai išsivysčiusi tarp buvusių SSRS valstybių.
Realus šalies BVP augimo rodiklis- 4,2%, vienam gyventojui tenkančio BVP perkamos galios paritetas yra 8200 JAV dolerių, infliacijos lygis- 42,8%.Daugiau nei 99% šalies gyventojų yra raštingi, tačiau mirtingumas, palyginus su ES šalimis yra labai blogas- 14,05 mirtys/1000 gyventojų.Moterų vidutinis amžius yra 39,3 metai, vyrų- 34,1, o bendras amžius yrra 36,7 metai.

EKSPORTAS

Pagrindinės šalys į kurias Baltarusija eksportuoja savo prekes yra Rusija, Latvija, Ukraina, Lietuva, Lenkija, Vokietija.O pagrindinės eksportuojamos prekės yra mašinos ir įranga, mineraliniai produktai, chemikalai, metalai, tekstilė, maisto produktai.
Esant komunizmo satvarkai, Baltarusijos TSRS turėjo teigiamą pramonės ir žemės ūkio produkcijos eksporto saldo Sovietų Sąjungos ribose iki 1990 metų, palyginti produktyvios baltarusiškos darbo jėgos dėka. Baltarusija siųsdavo sunkvežimius, traktorius, traktorių vilkikus, keltuvus, mediena, elektrinius motorus, kompiuterinę įrangą, sintetinius verpalus ir medžiagas, padangas, linoleumą, lininius dirbinius, tekstilės gaminius, kilimus, bulves, mėsą, pieno produktus, kiiaušinius, miltus ir įvairias vartojimo prekes į kitas respublikas.
Išskyrus Baltarusijos energetikos situaciją, nedaug pokyčių įvyko nepriklausomos Baltarusijos versle nuo buvusios centralizuotos planinės sistemos. 1994 metais pagrindiniais Baltarusijos verslo partneriais tebebuvo buvusios sovietų respublikos (pagrinde Rusija, Ukraina, Kazachstanas, Moldova, Lietuva ir Latvija), pr

rekyba su jais sudarė 93% eksporto. Bendras eksportas į šias šalis sudarė apie 2.5 mln. JAV dolerių, per paskutiniuosius metus eksporto apimtis sumažėjo 36%. Eksportą sudarė gazolinas (198.000 tonos), dyzelinis kuras (147.000 tonų), mėsa ir mėsos produktai (53.000 tonos), pienas ir pieno produktai (256.000 tonos), šaldytuvai, traktoriai ir sunkvežimiai. 1994 m. Baltarusija turėjo 614 mln. USD prekybos deficitą su NVS šalimis.
Pagrindiniai Baltarusijos ne NVS prekybos partneriai 1994 metais buvo Vokietija, Lenkija, JAV , Šveicarija, Austrija, Italija, Olandija, Vengrija, Kinija, Brazilija, Didžioji Britanija ir Lietuva . Eksportą į ne NVS šalis pagrinde sudarė energetikos produktai ir sunkiosios mašinos. 1994 metais Baltarusjos prekybos balansas su ne NVS šalimis buvo teigiamas- 434 mln. JAV dolerių.
Po nepriklausomybės ir tęsiantis 1995 metams Baltarusijos prekybinė situacija pablogėjo, kadangi importuojamos energijos ir žaliavų kainos pradėjo augti iki pasaulinės rinkos lygio, ir pagrindinių prrekybos partnerių (pagrinde Rusijos ir Ukrainos) paklausa šalies eksportui sumažėjo. Mokumo problemos buvusioje Sovietų Sąjungos šalyje situaciją dar pablogino ribotas priėjimas prie užsienio kapitalo,kuris sąlygojo tolimesnį vidaus ekonomikos smukimą ir prekybos apimčių mažėjimą.
Siekiant užkirsti kelią pigių baltarusiškų prekių pardavimo užsienyje dideliais kiekiais, Baltarusijos vartotojų nuostoliui, nauja vyriausybė įvedė eksporto kiekio apribojimus, kurie buvo sušvelninti 1994m. kovo mėn., ir tik prekyba tam tikromis prekėmis buvo ribojama: nafta ir dujos, elektra, trąšos, mediena ir medžio produktai, spalvotieji metalai, grūdai, farmacijos produktai, te
ekstilė ir oda. Brangiųjų metalų ir brangakmenių eksportas turėjo būti licenzijuojamas Valstybinio brangiųjų metalų ir brangakmenių Komiteto, tam tikriems produktams eksportas buvo uždraustas (tam tikroms vaistažolėms, gyvuliams, meniniams bei antikiniams kūriniams). Pagal Baltarusijos ir Europos Sąjungos susitarimą buvo nustatytos tekstilės eksporto kvotos.
Siekiant Baltarusijos ekonominės ir monetarinės integracijos su Rusija, vidiniai šalies prekybos taisyklės ir apmokestinimas buvo harmonizuojamas su Rusija, ir dauguma eksporto bei importo mokesčių buvo panaikinti 1994 birželio 1d. Baltarusijos ir Rusijos tarpusavio prekyboje. 1995 m. gegužės mėn. Rusija ir Baltarusija panaikino pasienio postus, buvusius ant jų bendros sienos.

IMPORTAS

Pagrindinės šalys iš kurių Baltarusija importuoja prekes yra Rusija, Vokietija, Ukraina, Lenkija.Importuojamos prekės yra mineraliniai produktai, mašinos ir įranga, cheminiai produktai, maisto prekės, metalai.
Tiek prieš, tiek po nepriklausomybės paskelbimo, didžioji importo dalis atkeliaudavo iš Rusijos (64% 1990 m.) ir Ukrainos (19% 1990m.). Tačiau užsienio prekybos situacija prastėjo, kadangi Baltarusija, kaip buvusi Sovietų respublika, toliau ekonomiškai disintegravosi. Importas iš tokių šalių kaip Vokietija, Lenkija ir JAV didėjo, taigi 1994m. importo dalis iš buvusių sovietinių respublikų sudarė tik 76%. Dabar Baltarusija mokėjo aukštesnes kainas už tas prekes, kurias anksčiau pigiai iš jų pirkdavo. Didžiausių finansinių lėšų reikalavo žaliavų ir naftos importas, kurių kainos ženkliai padidėjo 90-ojo dešimtmečio pradžioje – viduryje.
1994m. Baltarusijos importas iš ne NVS šalių sumažėjo 13

3% lyginant su 1993m- iki 534 mln. JAV dolerių. Baltarusijos importas iš NVS šalių buvo įvertintas 3100 mln. JAV dolerių, apimčiai sumažėjus 57% lyginant su praėjusiais metais.
90-ųjų metų viduryje Baltarusija importavo naftą, gamtines dujas, anglį, juoduosius metalus, spalvotus metalus, miško medžiagą ir apdirbtą medieną, cheminius produktus, žaliavas chemijos pramonei, cementą, medvilnės verpalus, šilką, mašinas ir įrangą, automobilius ir autobusus, siuvimo ir skalbimo mašinas, popierių, grūdus, pašarus, maistinį aliejų, cukrų, arbatą, žuvį ir žuvies produktus, daržoves ir kitas vartojimo prekes. Keleto prekių grupių importas, tokių kaip chemikalai bei industrinės atliekos, saugumo ir sveikatos sumetimais turėjo tam tikrus apribojimus. Patobulinta importo tarifų sistema buvo pristatyta 1993 m. Spalio mėn., dalinai remiantis Pasaulio Banko rekomendacijomis.

Kai Baltarusija priklausė Sovietų Sąjungai, šalies gyvenimas, galima sakyti, mažai kuo skyrėsi nuo tuometinio Lietuvos, Ukrainos, Latvijos, Estijos ir t.t. gyvenimo.
Po sėkmingo valstybės perversmo 1991 metų rugpjūčio mėnesį Maskvoje Estijai, Latvijai ir Ukrainai paskelbus nepriklausomybę, Baltarusijos Aukščiausioji Taryba paskelbė šalies nepriklausomybę, suteikiant suvereniteto deklaracijai konstitucinio dokumento statusą ir pervadinant valstybę Baltarusijos respublika.
1991 metais gruodžio 8 d. Pasirašant Minsko susitarimą, kurio pagrindu buvo sukurta Nepriklausomų Valstybių Sandrauga.11 buvusių sovietinių respublikų prisijungė prie NVS pagal Alma- Atos deklaraciją. Minskas tapo NVS centru.
Pagal 1994 metais priimtą konstituciją buvo sukurta prezidento institucija, deklaravo Baltarusijos demokratiją su valdžios pasiskirstymu, garantavo religijos la

aisvę, paskelbė šalies siekį tapti neutralia, nebranduoline valstybe.Greitai surinktų rinkimų nugalėtoju tapo Aleksandr Lukašenko, kurio prorusiški sentimentai ir politika atrodė turėjo tam tikru būdu suvienyti Rusiją ir Baltarusiją.
1995 metais gegužės mėnesį prieš rinkimus į parlamentą, buvo vykdoma žiniasklaidos priemonių cenzūra ir tai pademonstravo ne visiškai demokratinę valstybės prigimtį.Dėl informacijos trūkumo ir kaip dalies gyventojų politinės apatijos pasekmė, dviejų rinkimų raundų metu nebuvo išrinkta pakankamai deputatų, kurie užimtų vietas naujojoje Aukščiausioje taryboje.O Lukašenka toliau didino savo galias per naujų valstybės tarnautojų paskyrimus bei kitų atleidimus.
Baltarusijoje mažai vykdom struktūrinių reformų nuo 1995 metų, kai prezidentas Lukašenka nustatė šaliai “socializmo rinkos” kryptį.Laikydamasis šios politikos, Lukašenka įvedė administracinę kainų ir valiutų keitimų kursų kontrolę bei išplėtė valstybės galias kištis į privačių įmonių valdymą.Be aukštos infliacijos ir nuolatinio prekybos deficito naštos, verslas buvo nuolat spaudžiamas vietinės ar centrinės valdžios, pvz.,nuolatiniai įstatymų pakeitimai, daugybė patikrinimų, inspekcijų, naujų verslo sąlygų įvedimas atgaline data bei kai kurių verslininkų ar gamyklų areštai.Tokių perskirstymo priemonių įvairovė padėjo pakilti esantiems žemesniuose valdymo lygiuose/Artimi santykiai nusako galimus ekonominius atsiribojimus nuo Vakarų šalių ir jų atviros rinkos ekonomikos.

Makroekonominiai rodikliai. Įvykiai ir tendencijos politikoje.

Per pirmą šių metų pusmetį grynos užsienio valiutos išvežimas iš Baltarusijos viršijo įvežimą (169,4 mln. JAV dolerių), kai buvo įvežta 357,1 mln. JAV dolerių (14,6% mažiau, nei 1-6 mėn. 2002 m.), išvežta – 526,5 mln. JAV dolerių (18,5% daugiau).
Įvežamos grynos valiutos į Baltarusiją kiekį sudarė bankų valiutos pirkimas ir įvežimas – 127,2 mln. JAV dolerių (35,6% visos įvežtos valiutos sumos), prekių eksporto valiuta neorganizuotos prekybos – 106,3 mln. JAV dolerių (29,8%), užsienio turistų įvežta ir išleista 78,6 mln. JAV dolerių. Kitos sumos buvo įvežtos imigrantų bei Baltarusijos piliečių, dirbančių užsienyje.
Kita valiuta buvo išvežta emigrantų bei nevietos gyventojais, dirbančių Baltarusijoje (“Nacionalnaja ekonomicheskaja gazeta” 2003-11-04).

Baltarusija yra mažai diferencijuota pagal regioninius vystymo rodiklius, socialiai beveik neišsluoksniuota. Nėra žymaus atotrūkio tarp turtuolių ir vargšų pajamų, nėra tikrų vargšų rajonų, kaip nėra ir demonstratyviai prabangių.
Bendri skaičiavimai rodo, kad šalies visuomenėje besiformuojančią vidutinę klasę sudaro ne mažiau kaip 15% visų šalies gyventojų. Tai yra inteligentijos pamatas – gydytojai bei mokytojai, toliau – inžinieriai, techniniai darbuotojai, verslininkai, kvalifikuoti specialistai bei laisvų profesijų asmenys.
Pagal vieno sociologinio instituto skaičiavimus, 6,5% šeimų, vertinančių savo pajamas, turi daugiau kaip 100 JAV dolerių per mėnesį vienam žmogui. Asmenų grupę, turinti sąlyginai aukštas pajamas, gali sudaryti 18-20%.
Taip pat skaičiavimai rodo, kad Minske maždaug 25 gyventojų turi nekilnojamojo turto: privatizuotas butas, vasarvietė bei automobilis. Didžiosiose miestuose – 20%, kaimo vietovėse – apie 15% (“Nacionalnaja ekonomicheskaja gazeta” 2003-11-04).

Pasaulio ekonominis forumas (WEF) Davose š. m. spalio 30 d. pateikė kasmetinį 2003-2004 pasaulio konkurentingumo pranešimą. Pranešime pateikti perspektyvinio konkurentingumo indeksas GCI (vertinama makroekonominė situacija, valstybės institucijų kokybė, sugebėjimas kurti ir diegti naujas technologijas).
Pagal WEF, savo padėtį reitinge pagerino Baltijos šalys: Estija – 22 vieta pagal GCI ir 26 vieta pagal BCI, Latvija – 37 ir 29, Lietuva – 40 ir 40 vietos atitinkamai. Iš 64 į 70 vietą nukrito Rusija. Ukraina dar žemiau – 84 ir 71 vietos atitinkamai.
Šiemet Baltarusija išreiškė konkurentingumo temos susidomėjimą. Visgi Baltarusija į WEF sąrašus nepateko.

Po seminaro, organizuoto NATO ir Baltarusijos karo pajėgų, buvo pareikšta, kad Baltarusija siekia plėtoti bendradarbiavimą su NATO saugumo klausimais, taip pat dalyvauti bendrose karo pratybose, treniruotėse ir kursuose. Savo ruožtu, vienas NATO aukštas karininkas, komentuodamas A. Lukašenkos pranešimą apie galimybę surengti bendras pratybas Baltarusijos teritorijoje, pranešė, kad tokiam bendradarbiavimui reikia visų pirma operatyvinio suderinimo: techninių sąlygų bei tam tikro veiksmų plano, mechanizmų ir procedūrų, kurios leistų plėtoti bendradarbiavimą strateginiame kontekste. Taip pat NATO nėra aktualu rengti pratimus Baltarusijos teritorijoje (“Beloruskij rinok” spalio 27 d.-lapkričio 2 d.).

Pramonė. Prekyba. Krovinių srautai.

Spalio 24 d. savo pirmos spaudos konferencijos internetu metu A. Lukašenka pranešė apie savo pasiūlymą Rusijai kontrolinį “Beltransgaz” akcijų paketą iškeisti į 10 mlrd. kub. m gamtinių dujų gavybos koncesiją. Tačiau Rusija tokio pasiūlymo nepalaikė, “Gazprom” sugeba pati susitvarkyti su dujų gavyba (“Beloruskij rinok” spalio 27 d.-lapkričio 2 d.).

Iki 2006 metų “Belavia” planuoja įsigyti 3 mašinas bei kelis kitų užsienio gamintojų lėktuvus. Baltarusijos civilinės aviacijos parko atnaujinimas vykdomas pagal Baltarusijos Respublikos civilinės aviacijos plėtros programa. Parko atnaujinimui papildomu stimulu tapo Europos Sąjungos įvedamos priešgarsinės normos.

Tęsiasi Rusijos-Baltarusijos derybos dėl naftos tiekimo į Baltarusiją (šalis perka naftą rinkos kainomis).

Inovacinis aktyvumas Baltarusijoje šiuo metu yra labai žemas. Pagal Statistikos ir analizės ministeriją, produkcijos ir proceso inovacijas diegė tik 325 įmonių. Tuo pačiu metu novatoriška veikla pasiskirsto netolygiai, daugiausia išsiskiria Minsko sritis.
Pastebimas inovacinių produkcijos eksporto krypčių skirtumas. Minsko įmonės orientuotos į NVS šalis, ypač į Rusiją. Kai kurių sričių įmonės teikė inovacijos produktus į tolimą užsienį.
Novatoriškos veiklos indikatoriumi yra technologijų transferų rodiklis. Baltarusijoje jis yra liūdnas – 2002 metais tik 150 įmonių finansavo naujų technologijų pirkimą, iš jų 14 perdavimo atvejų.
Tarptautinis technologijų apsikeitimas yra dar blogesnis – tik 73 organizacijos įsigijo naujų techninių bei technologinių sprendimų objektų iš užsienio. Tokių realizuota buvo tik 4 (“Nacionalnaja ekonomicheskaja gazeta” 2003-10-31).

Daugumos nuomone, jeigu pasikeistų šalies vadovas, pasikeistų ir jos gyvenimas.Palyginus su kitomis to regiono šalimis, Baltarusija ekonominiu požiūriu yra gana gerai išsivysčiusi valstybė.O lyginant pasauliniu mastu, valstybę galima būtų vadinti neišsivysčiusia.Net nebūtina žinoti Europos valstybių ar JAV ekonominių rodiklių, kad galėtume taip teigti.
Yra labai sunku pasakyti tų pasiūlyti problemų sprendimo būdus.Manau, kad reikėtų išrinkti naują, naujų minčių, idėjų turintį prezidentą, naujų reformų pramonės srityje,stengtis kuo daugiau bendradarbiauti su Vakarų valstybėmis,o mažiau dėmesio skirti Rusijai.Taipogi gerinti prekių kokybę, įmonėse diegti naujas technologijas, kad jos taptų patrauklesnės užsienio investuotojams.Tačiau jei užsienio politika bei ekonominis bendradarbiavimas vyks tik tarp Rusijos,Ukrainos ir kitomis kaimyninėmis šalimis,abejoju, ar ekonominiai rodikliai ženkliai pagerės.Be to, didelis žmonių mirtingumas rodo, kad žmonių gyvenimo sąlygos nėra labai geros, teigi galima daryti išvadą, jog reikėtų gerinti žmonių darbo, gyvenimo sąlygas didinant atlyginimus, jei reikia, ir mažinant mokesčius, daugiau dėmesio skirti ir aplinkos apsaugai.Bet tai tik mano nuomonė ir aš labai abejoju ar greitu metu Baltarusijoje įvyks didelių pokyčių, padėsiančių šaliai įsitvirtinti tarptautinėje rinkoje ir atsidurti aukštesnėse statistikos pozicijose.

Leave a Comment