Asortimentas

Asortimentas – tai
Taip pat yra išskiriama prekybinio asortimento sąvoka, kuri leidžia aiškiau suvokti asortimento reikšmę. Prekybinis asortimentas – tai atskirų prekių, jų pavidalų, prekių rinkinių, sugrupuotų pagal tam tikrus požymius, visuma, leidžianti išryškinti asortimento tipiškumo, bendrumo bei išskirtinumo bruožus. [žodyn, psl. 5 ]. Kitaip tariant, prekybos įmonėje pateikiamų ir realizuojamų prekių visuma vadinama prekių asortimentu. [pajuod. psl. 27 ]. Prekybinis asortimentas – tai tam tikras prekių rinkinys, kuris rodo prekybos įmonės prekių pasiūlą. Pagal A. Venckų, asortimentas rodo tam tikro gaminių ar prekių kiekio suudėtį, iškelian ir išryškinant tai, kas joje yra tipiško, būdingo ar esminio. Platesne prasme prekybos įmonės asortimentas apima ir jos teikiamų paslaugų asortimentą, tačiau šiame darbe analizuosiu tik prekių asortimentą.

Asortimentas gali būti skirstomas į :
· gamybinį ( tai pramonės, žemės ūkio ) ;
· prekybinį (egzistuojantį cirkuliacijos sferoje) ;
· vartojimo (vartojimo sferoje esantys produktai) .
Kai kurie autoriai asortimentą suskirsto smulkiau [sudž., psl. 138 ]:
· prekybinis ir gamybinis;
· bazės ir mažmeninės prekybos;
· standartinis ir sezoninis;
· prekių atsargų bei daugelį kitų.
Išsamią asortimento klasifikaciją pateikia A. Venckus [psl. 6], kuri pateikta priede. Kaip matome, yrra daugybė požymių pagal kuriuos galima klasifikuoti prekių asortimentą ( vietos, laiko kriterijai, prekių pasiūlos principai ir kt.).
Pagal parduotuvių tipus mažmeninės prekybos asortimentas gali būti:
· universalus;
· kompleksinis;
· specializuotas ir kt..
Parduotuvių asortimentą savo ruožtu galima skirstyti į:
· pagrindinį ( jį sudaro masinio vartojimo prekės ir įeina į

atitinkamo parduotuvės tipo asortimentą);
· šalutinį ( tai toks, kuris neįeina į atitinkamo parduotuvės tipo asortimento profilį).
Pagrindinį asortimentą sudaro [venc, psl. 5 ]:
· privalomas, kuris apima tas prekes, kurios būtinos gyventojų aprūpinimui;
· papildomas, kuris papildo privalomąjį.
Taigi, šį skirstymą galima būtų suvesti į schemą:

Tačiau yra autorių, kurie asortimentą skirsti į [sudž. Psl. 139]:
· pagrindinį;
· papildomą;
· pagalbinį.
Tas pats autorius siūlo pagrindinį asortimentą sutapatinti su privalomu, o išskirti papildomą ir pagalbinį. Jo nuomone, šalutiniam asortimentui yra skiriamas nepakankamas dėmesys, nes apsiribojama tik smulkmenų pardavinėjimu.
Prekių asortimento skaidymas pagal paklausos požymius turi tam tikrų sąlygotumų, nes paklausa skirtingų tipų parduotuvėse yra nevienoda.
Ne mažiau svarbus prekių grupavimas pagal kainą bei vartojamąsias savybes. Prekių asortimentas pagal kainų lygį ir savybes turi atitikti socialinį gyventojų pasiskirstymą. Kylant gyventojų pragyvenimo lygiui, kainos įtaka mažėja, poreikių – didėja. Gana didelė prekių asortimento dalis tuuri būti formuojama atsižvelgiant ir į prekės prestižo ypatumus.
Prekių asortimentą apibūdina įvairūs vienetai ir matai. Baziniu asortimento vienetu laikomas prekės pavadinimas. Tai toks asortimento vienetas, kuris apibūdina prekę, galinčią patenkinti kurį nors konkretų poreikį. [ paj. Psl. 27]. Tą patį poreikį tenkinančios prekės gali skirtis modeliu, spalva, sudėtimi ir pan..
Pagal tam tikrą požymį sujungus įvairių pavadinimų prekes, gaunamos prekių grupės, kurias dar galima jungti į aukštesnio lygio klasifikavimo vienetus. Tačiau kuo žemesnis lygis, tuo konkrečiau apibūdinama prekė.
Kad prekių asortimentą būtų ga

alima analizuoti, o tuo pačiu ir kontroliuoti, reikia apibūdinti jį kiekybiškai ir kokybiškai. Geriausiai asortimento įvairovę apibūdina jo platumas ir gilumas. Apie asortimento platumą sprendžiama iš skirtingos paskirties prekių skaičiaus. Jį galima nustatyti remiantis prekių grupių skaičiumi. Taigi, asortimento platumu vadiname skirtingos paskirties prekių, kurios gali patenkinti įvairius to paties pirkėjo poreikius, rinkinį. [ venc psl. 12]. Tačiau prekių asortimento platumo sąvoka yra sąlyginis terminas, priklausantis nuo jo sudėtingumo ir detalumo.
Į asortimento gilumą reikia žiūrėti vertikaliu pjūviu. Jį sudaro daugybė skirtingų pavadinimų prekės, jų rūšys. Literatūroje yra išskiriamos šios asortimento strategijos [angliska, psl. 435]:
1) siauras/negilus – pateikiama vartotojui labai ribotas prekių pavadinimų skaičius. Kadangi vartotojai nelinkę gaišti savo laiko tokiai ribotai pasiūlai, todėl prekės turėtų būti pateikiamos jiems tinkamu laiku bei tinkamoje vietoje;
2) platus/negilus – “visko po truputi”. Vartotojui pateikiama daug prekių grupių, tačiau yra ribotas stilių, dydžių, spalvų pasirinkimas;
3) siauras/gilus – šiuo atveju asortimentas formuojamas tarsi atskiroms vartotojų grupėms. Tačiau tai yra rizikinga, nes prekybininko rinka tampa ribota;
4) platus/ gilus – ši strategija yra tinkamiausia vartotojams, nes jie turi didelį pasirinkimą.
Abu rodikliai ir platumas, ir gilumas rodo prekių pasirinkimo galimybes, tačiau apie tikrąjį pasirinkimą galima spręsti tik iš prekių pavidalų skaičiaus, kadangi tik jis rodo, kokią vartotojas turi galimybę rinktis iš prekių.
Asortimento platumo ir gilumo sąvokos dažnai yr
ra suprantamos nevienodai, kartais jos net neskiriamos. Ypatingai tokių prekių, kurios turi sudėtingą grupavimo požymių sistemą ir pakopiškumą, asortimento platumas ir gilumas gali sutapti. Aukštesnės pakopos asortimento gilumas pagal žemesnį klasifikavimo lygį gali būti laikomas asortimento platumu.
Pirkėjai visuomet nori, kad prekybos įmonėje būtų kiek galima didesnis prekių pasirinkimas, kad jos būtų geros kokybės, kad būtų patogu jas apžiūrėti prekybos salėje. Asortimentas yra optimalus tik tuomet, kai prekybos įmonių pasiūla atitinka jos paklausą. Tačiau nėra pageidautinas nei asortimento perviršis, dėl kurio prekės užsiguli, nei asortimento trūkumas, dėl kurio nepasinaudojama galimybe realizuoti prekes.
Dauguma marketologų teigia, kad asortimentas yra per siauras, jei pelnas padidėtų papildžius jį naujomis prekėmis, o per platus – kai pelnas padidėtų atsisakant kai kurių prekių.
Be gilumo ir platumo asortimentą apibūdina ir jo kaita. Tai yra svarbus rodiklis, charakterizuojantis prekių pasirinkimą ir asortimento savybes. Yra išskiriamos dvi asortimento kaitos formos [venc psl. 13]:
· organinė;
· pakartotinė.
Pirmoji pasireiškia tuo, kad aprūpinimo laikotarpiu parduotuvėje pirkėjams pateikiamos tokios prekės, kurių anksčiau pasiūloje nebuvo: naujų fasonų, modelių, naujos konstrukcijos ir pan. prekės. Tai yra tikrasis asortimento atnaujinimas.
Antroji asortimento kaitos forma pasireiškia tuo, kad ta pati buvusi ir parduota prekė po ilgesnio laiko vėl pateikiama tuo papildydama ir iš dalies atnaujindama pasirinkimą.
Prekių asortimento keitimą lemia trys pagrindinės priežastys [
is lapu, psl. 435]:
1) gamintojų naujovės (sukuriamos naujos prekės);
2) asortimento pritaikymas prie prekių pirkimo sezoniškumo;
3) parduotuvės strategijos keitimas dėl konkurentų veiksmų.
Keičiant asortimentą reikia prisitaikyti prie pirkėjo elgesio, ir atvirkščiai, kintant pirkėjo elgesiui reikia keisti asortimentą.

Asortimento formavimas
Kiekvienos įmonės tikslas yra patenkinti vartotojo poreikius ir gauti iš to pelną. Į marketingo programą įeina asortimento formavimas, kainų nustatymas, pateikimo organizavimas, rėmimo organizavimas. Šiuos atskirus elementus reikia suderinti taip, kad būtų gautas maksimalus efektas.
Kad kuo geriau būtų patenkinti vartotojų poreikiai, būtina tinkamai suformuoti prekių asortimentą. Prekių asortimentą turi sudaryti prekės, kurios, be abejo tenkina vartotojų poreikius, ir taip pat prekės, reikalingos papildymui pirmųjų.
Asortimento formavimo tikslas yra gerinti įmonės veiklos rezultatus bei didinti apyvartą. Šiam tikslui pasiekti įmonė privalo savo asortimentą pritaikyti prie rinkos paklausos.
Sprendimams dėl asortimento turi įtakos daug veiksnių: įmonės priklausymas prekybos šakai; prekybos įmonės forma ir rūšis; prekybos įmonės dydis; kai kurie struktūriniai veiksniai .[lapai, psl. 92]. Šiuos veiksnius galima suvesti į schemą:

2 pav. Asortimento formavimą įtakojantys veiksniai
Prie struktūrinių veiksnių priskiriami tokie, kurie veikia ilgą laiką, kuriuos vadovas pasirenka steigdamas įmonę ir prie kurių prisitaiko: prekybos įmonių tipas, vieta ir kt.. Be struktūrinių veiksnių asortimento formavimui įtakos turi ir įmonės politikos veiksniai: įmonės teisinė forma, personalo kvalifikacija, turimas kapitalas ir pan. Kitaip tariant vieni sprendimai dėl asortimento formavimo yra strateginiai, kiti daugiau taktiniai, einamieji. A. Pajuodis pirmuosius sprendimus siūlo vadinti asortimento struktūros nustatymu, o antruosius – asortimento formavimu.[paj psl. 27]. Asortimento struktūra – tai asortimento nustatymas grupiniu lygiu, o asortimento formavimas susijęs su detalaus asortimento sudarymu. Taigi, asortimentas yra įmonės strategijos atspindys.
Formuojant asortimentą pageidautina atsižvelgti ir į [lapai]:
· prekės ženklą;
· pirkėjus;
· prekių kainas.
1) Pajuodis taip pat siūlo atsižvelgti ir į bendrą ekonomikos bei teisinę aplinką, įstatymus [paj psl.29].

Pirkėjas gali būti jautrus prekės ženklui tiek maisto, tirk ir nemaisto prekių. Dažnai impulsyvaus pirkimo bei toms prekėms, kurių ženklui pirkėjas nėra labai jautrus, reikalingas mažas gilumas prekių asortimente parduotuvėje.
Parduotuvės dydis taip pat yra vienas iš pagrindinių kriterijų, nuo kurio priklauso asortimento gausumas. Parduotuvės dydis nulemia kiekvieno skyriaus išdėstymą ir plotą skirtą prekėms ar jų linijoms. Pagal tai, ar parduotuvė yra mišri, ar specializuota, prekybininkas numato skyrių ir prekių linijų apimtį. Jei siekiama stiprinti specializuotos parduotuvės įvaizdį, prekių asortimentas turi būti gilus.
Formuojant asortimentą, pirmiausia būtina atlikti potencialių klientų ir konkurentų tyrimus. Potencialių klientų tyrimas padeda nustatyti pirkėjų poreikius. Tokie tyrimai leidžia įvertinti kokios prekės turi didžiausią paklausą, kurių prekių linijos yra labiau mėgiamos.
Vartotojų elgesio tyrimui atlikti gali būti naudojami įvairūs metodai. Pavyzdžiui, pirkėjus galima apklausti prie prekybinės įmonės išėjimo. Tyrimo kriterijais gali būti : pirkimo dažnumas, pirkimo vieta, pirkėjų amžius, prekių linijos, prekių išdėstymo būdas ir kt.[lapai, psl. 452].
Konkurentų tyrimas atliekamas remiantis viešaisiais ir privačiais duomenimis: pavyzdžiui, Pramonės ir Prekybos Rūmų duomenimis, spauda ir kt. [lap, psl. 452].
Prekybininkai tai pačiai prekių linijos vienai prekei gali nustatyti kelias kainas. Kaina psichologiškai paveikia ir sugrupuoja pirkėjus į tam tikras grupes. Taigi, prekybininkas, kuris siekia atsakyti į visus vartotojų lūkesčius, pateiks visą eilę prekių: nuo pačių pigiausių iki brangiausių.dažnai pirkėjai pritraukiami paskleidus informaciją apie prekes sumažintomis kainomis.
Mažmeninių prekybos įmonių asortimentas visų pirma priklausys nuo to, kokią produkciją išleidžia įmonės-gamintojos ir ją paskirsto tiesiogiai arba per tarpininkus. Pagrindiniu ir svarbiausiu subjektu, formuojančiu gaminamos produkcijos asortimentą ir planuojančiu produkcijos gamybos apimtį, yra įmonė gamintoja[ im ekonom psl.136]. įmonė gamintoja pati numato kada, ko ir kiek jai gaminti. Išimtį gali sudaryti tik valstybiniai užsakymai, tačiau jie turi apimti nedidelę įmonės gamybinės programos dalį.
Produkcijos gamybos apimtis priklausys nuo to, kokią produkciją planuojama gaminti, koks jos imlumas medžiagoms, darbui. Pagrindinis gamybinės įmonės asortimento formavimo veiksnys yra jos ištekliai, įrengimai, žaliavos ir pan. Taigi, gaminamų prekių asortimentą daugiausia sąlygoja įmonės galimybės.
Gamybinė įmonė , kaip ir mažmeninės prekybos įmonė,formuodama savo asortimentą turi remtis produkto padėties rinkoje tyrimais, kurių pagalba pasirenkama teisinga strategija, siekiant gaminį sėkmingai pagaminti ir realizuoti rinkoje. Dažnai įmonės-gamintojos remiasi produkto gyvavimo ciklo koncepcija, norėdamos kuo tiksliau atskleisti produkcijos asortimentinės grupės realizavimo, pelno, vartotojų kitimo tendencijas.[im ekonom psl. 137]. Produkto gyvavimo ciklo koncepcija yra svarbi tiriant įmonės gaminamos produkcijos asortimentą, formuojant įmonės asortimento strategiją.
Įmonės, siekiančios įsitvirtinti kuo didesnėje rinkos dalyje, gamina platų produkcijos asortimentą, o jei įmonės galutinis veiklos tikslas yra didelis pelningumas – ji specializuojasi siauro ir pelningo asortimento gamyboje.
Įmonė gali praplėsti savo produkcijos asortimentą vykdydama atitinkamą asortimento politiką. Asortimento politika – tai įmonės veikla, garantuojanti naujų prekių kūrimą ir gamybą. [im ekon psl.140]. A. Pajuodis asortimento politiką mažmeninės prekybos įmonėje apibūdina kaip visumą priemonių, kuriomis remiantis sudaromas prekybos įmonės asortimentas, jos pasiūla. [ paj psl. 27].

Gamybinė įmonė savo produkcijos asortimentą gali plėsti [im ekon psl. 140]:
1) modifikuodama jau gaminamą produkciją;
2) praplėsdama asortimentą tos pačios asortimentinės grupės ribose;
3) pradėdama gaminti giminingų asortimentinių grupių produkciją;
4) vykdydama produkcijos diversifikaciją, t.y. pradėdama gaminti produkciją iš principo besiskiriančią nuo anksčiau gamintos.
R. Virvilaitė diversifikaciją apibūdina kaip naujų prekių pardavimą naujuose rinkos segmentuose. [virv psl.54].
Jei pramonės įmonės turi savo firminių parduotuvių, tai jų asortimentas yra artimas tiekiančių pramonės įmonių gamybiniam asortimentui. Pramonės įmonės turėtų skirti daugiau dėmesio formuojant platesnį ir įvairesnį prekių asortimentą, kad firminė parduotuvė (jų skyriai) iš esmės skirtųsi nuo panašios specializacijos kitų parduotuvių.
Kiekviena įmonė, tiek gamintoja, tiek ir mažmenininkė asortimentą turi formuoti atsižvelgiant į madą. Madingų prekių ypatumas yra tas, kad jų fasonas, spalva, dizainas bei kiti požymiai greitai kinta. Jos susidėvi ne fiziškai, o morališkai. Tačiau visada yra ir tokių pirkėjų, kurie nekreipia dėmesio į madą vien todėl, kad neturi materialinių galimybių. Priešingai, jie perka nebemadingus ir dėl to nukainuotas prekes.
Asortimento formavimas tiek gamybinėje, tiek ir prekybinėje įmonėje yra nenutrūkstamas procesas, nes gyventojų paklausa nuolat kinta, nėra statiška. Todėl norint prekybos asortimentą padaryti efektyvų, jį reikia pastoviai kontroliuoti. Tačiau kai kurių prekių, pavyzdžiui, avalynės, drabužių asortimento analizė yra sudėtinga, nes šie gaminiai turi labai daug rūšių. Norint atlikti asortimento analizę, reikia stebėti kaip perkamos prekės, kurios iš jų labiausiai. Prekių asortimento analizė rodo, kaip tenkinama gyventojų paklausa, koks prekių pasirinkimas, jo kaita, leidžia nustatyti asortimento platumą ir gilumą.

Drabužių klasifikacija
Drabužiai yra viena iš apsauginių priemonių, kuri apsaugo žmogaus kūną nuo žalingo klimato poveikio ir pan.[rus psl.3]. Iš drabužių mes galime spręsti apie žmogaus kultūrą, socialinę padėtį, pomėgius ir t.t.. Jie priskiriami prie masinės paklausos prekių.
Šiuo metu pirkti gatavus drabužius yra patogiau nei juos siūtis. Pastaruoju metu atsiranda vis daugiau specializuotų, prabangių drabužių parduotuvių ir pirkėjams siūlomas platus pasirinkimas tiek siūtų, tiek megztų drabužių asortimentas.
Pagrindinė drabužių klasifikacija būtų tokia:
· viršutiniai;
· apatiniai;
· galvos apdangalai.
J. Pričinauskas šalia viršutinių drabužių dar išskiria lengvus viršutinius.[prič psl. 53].
Visų drabužių pagrindas yra medžiaga, iš kurios jie pagaminti. Siūtų drabužių audiniai gali būti [rus psl.18]:
· medvilniniai;
· šilkiniai;
· lininiai;
· vilnoniai;
· kailis ir kt.
Audinių asortimentas yra skaičiuojamas tūkstančiais, nes kiekvienas audinys skiriasi savo sudėtimi, faktūra, išvaizda ir pan.
Megzti drabužiai, tuo tarpu ir trikotažas taip pat gali būti iš tokių siūlų:
· medvilninių;
· vilnonių;
· pusvilnonių;
· akrilano;
· viskozės;
· bukle ir kt.
Pagal konstrukcijų sudėtingumą, dekoratyvines linijas bei atskiras detales drabužiai gali būti [rus psl. 20]:
1) griežtos formos ( išlaikytos tiesios linijos, nesudėtinga konstrukcija, mažai dekoratyvinių detalių );
2) sportinės formos ( linijos sudėtingos konstrukcijos, laisvas stilius );
3) “fantazijos” formos ( pasižymi detalių gausumu bei įvairove, talijos linija gali būti aukščiau arba žemiau juosmens ).
Yra daugybė požymių pagal kuriuos galima klasifikuoti drabužius. Ne veltui dauguma marketologų teigia, kad drabužių asortimentas yra pats sudėtingiausias, turintis daugybę rūšių, porūšių.

Pagal paskirtį drabužiai yra skirstomi į[ rus psl.26]:
· buitinius (kasdieninius) – tai kostiumai, kelnės, suknelės, paltai megztiniai ir t.t.;
· sportinius – kostiumai slydinėjimui, šortai, maudymosi kostiumėliai;
· specialiuosius (darbinius) – kombinezonai, chalatai;
· uniformos;
· tautiniai drabužiai.
Pagal tai, kokiai lyčiai skirti bei amžių yra išskiriami:
· vyriški;
· moteriški;
· vaikiški, o šie savo ruožtu į:
· naujagimiams;
· ikimokykliniam amžiui;
· mokyklinio amžiaus;
· paaugliams.
Pagal sezoniškumą:
· žieminiai;
· vasariniai;
· demesezoniniai;
· tinkantys bet kuriam metų laikui.
Pagal medžiagą iš kurios pagaminti:
· iš audinio;
· megzti;
· iš odos;
· iš kailio
Šią klasifikaciją suvedžiau į schemą, kuri pateikta priede. Ir tai dar ne visi požymiai pagal kuriuos galima klasifikuoti drabužius.
Kadangi praktinėje šio darbo dalyje nagrinėsiu viršutinių drabužių asortimentines rūšis, tai norėčiau pateikti J. Pričinausko savo knygoje “ “[psl 54] pateikia susmulkintą viršutinių drabužių asortimentą:
1 lentelė
Viršutinių ir lengvųjų viršutinių drabužių asortimentas

Grupė Pogrupis Asortimentinė rūšis
ViršutiniaiLengvieji PaltaiKostiumaiSuknelėsPalaidinėsSijonaiĮvairūs Paltai,puspalčiai, lietpalčiai,skraistėsKostiumai,sportiniai kostiumai,švarkai, švarkeliai,smokingai, palaidinės ir t.t.Suknelės, chalatai ir t.t.Sijonai-kelnės ir t.t.Prijuostės ir t.t.

Norėčiau paminėti, kad klasifikuojami yra ne tik gatavi drabužiai, audiniai, medžiagos, bet ir įvairios pagalbinės drabužių detalės: įdėklai, šiltinamosios medžiagos, furnitūra ir pan..

Praktinė dalis
Kaip jau minėjau įvade, pasirinkau nagrinėti AB “Gija” priklausančios tuo pačiu pavadinimu parduotuvės asortimentą. Kadangi šios parduotuvės asortimentas gan platus, todėl nagrinėsiu tik pagrindinio asortimento rūšis, t.y. AB “Gija” gaminamą produkciją.
Pradžioje norėčiau supažindinti su pačia įmone bei parodyti jos gaminamos produkcijos asortimentą, jo kaitą.
AB “Gija’ – tai viena iš seniausių ir didžiausių įmonių Lietuvoje, gaminanti viršutinį trikotažą suaugusiems ir vaikams. (Įmonė jau gyvuoja beveik 60 metų). Įmonės asortimentas nuo pat pirmųjų įsikūrimo metų iki šių dienų smarkiai kito. Tam įtakos turėjo ir pačios įmonės transformavimasis, t.y. kelių įmonių susijungimas. Apie 1950-uosius metus susijungė dvi įmonės: “Laimės” ir “Žiedo”. Pirmoji gamino viršutinį bei apatinį trikotažą, o antroji daugiausiai specializavosi medvilninio vyriško apatinio trikotažo gamyboje. Taip, susijungdamos dvi įmonės į vieną “Gegužės Pirmosios” fabriką (dabar AB “Gija”) praplėtė savo asortimentą.
Be minėtos produkcijos dalinai buvo gaminamas vatalinas, užuolaidos, batų raišteliai. Kuomet į įmonę buvo atvežtos pirmosios rankinės mezgimo mašinos, buvo pradėti gaminti vaikiški triko. Taip palengva formavosi naujos prekių linijos.
Kasmet gamyba buvo plečiama vis sparčiau, tobulinama technika, technologija, gerinamas darbo organizavimas. Plečiant asortimentą buvo pradėti gaminti šalikai, maudymosi kostiumėliai. Tačiau jau nuo 1960-ųjų metų pagrindinis dėmesys buvo sukoncentruotas į viršutinio trikotažo gamybą ir gausiai pradėta gaminti vilnoniai, medvilniniai, pusvilnoniai trikotažo gaminiai įvairių spalvų, raštų. Kasmet asortimentas būdavo atnaujinamas 50-60 proc..
Atkūrus Lietuvai nepriklausomybę, buvęs “Gegužės Pirmosios” fabrikas buvo privatizuotas ir pavadintas AB “Gija”. Pasikeitus vadovams buvo priimami ir nauji sprendimai dėl gaminamos produkcijos. Vadovai nusprendė, kad gaminti apatinį trikotažą yra nenaudinga. Tad įmonės asortimentas susiaurėjo ir šiuo metu mezga bei siuva tik viršutinio trikotažo gaminius suaugusiems bei vaikams.
Nors asortimentas ir susiaurėjo, tačiau tapo gilesnis. Be jau naudotų žaliavų, tokių kaip pusvilnė, medvilnė, sintetikos, neseniai pradėta naudoti šiuo metu labai populiari viskozė, bukle. Viskozė gaminiams suteikia šilko blizgesį bei lengvą kritimą. Gaminiai iš vilnos ar medvilnės užtikrina ilgalaikį dėvėjimą bei atitinka aukščiausio lygio higieninius reikalavimus.
Gaminiai gali būti įvairios procentinės sudėties, pavyzdžiui, 60 proc. vilnos, 20 proc. nitrono, 20 proc. medvilnės. Tačiau įmonės gaminių didžiausią lyginamąjį svorį sudaro gaminiai iš natūralių pluoštų.
AB “Gija” šiuo metu gamina įvairių modelių liemenes, sijonus, šortus, sarafanus, kostiumėlius moterims. Pagal užsakymus įmonė gamina uniformas moksleiviams, medžiotojams, taip pat vykdė keletą valstybinių užsakymų Vidaus reikalų ministerijai, gamino uniformas Danijos, Norvegijos vidaus kariuomenei.
Direktorė gamybai sakė, kad lengviausia yra gaminti drabužius jaunimui, nes pagal dabartinę madą gaminiai jaunimui yra paprastų konstrukcijų, nesudėtingos struktūros. Dryžuotiems gaminiams sunaudojami siūlų likučiai.
Įmonė asortimentą keičia atsižvelgdama į sezoniškumą: vasarą didžiąją dalį sudaro lengvi gaminiai, o žiemai gaminami šiltesni drabužiai.
Nors įmonė pati neturi siuvinėjimo įrengimų, tačiau pasinaudojusi kitų įmonių paslaugomis išleidžia siuvinėtų drabužių kolekciją. Gamina įvairios struktūros gaminius, papuoštus kiauraraščiu, pynėmis. Gaminius mėgsta puošti furnitūra ( sagomis, sagtelėmis, užtrauktukais ), kurią daugiausiai importuoja iš Danijos.
Tačiau ne visą šią įmonės gaminamą produkciją galima rasti mūsų parduotuvėse. Didžioji dalis produkcijos (apie 70-80 proc.) eksportuojama į vakarus, o vietinei rinkai palieka tik apie 25 proc. Pasak pačių vadovų, mūsų šalyje AB “Gijos” gaminiai neturi paklausos. Mano manymu, įmonė sėkmingiau realizuotų savo produkciją jei atliktų rinkos tyrimus. Tačiau dėl sunkios finansinės padėties įmonė to padaryti negali. Kadangi nėra atlikta išsami vartotojų, konkurentų analizė, tai didžioji dalis produkcijos tiesiog neatitinka mūsų poreikių. Manyčiau, kad įmonė turėtų atsisakyti kai kurių prekių gamybos, nes per plataus ir gilaus asortimento produkcija nėra greitai realizuojama, “užsiguli” sandėliuose. Šiuo metu įmonės veiklos tikslas turėtų būti orientuotas į pelno normos didinimą, todėl ji turėtų specializuotis siauresnio ir pelningo asortimento gamyboje. Įmonės vadovams reikėtų keisti asortimento strategiją, nes dabartinė asortimento politika įmonei nėra naudinga.
Kita vertus, Lietuvos vartotojams AB “Gija” gamina labai “niūrius” gaminius, t.y. blankių ar tamsių spalvų. Nors pasak vadovų, jie asortimentą formuoja atsižvelgdami į madą, tačiau pasižiūrėjus į gaminius, kabančius mūsų parduotuvėse, to nepasakysi. Visai kitaip atrodo gaminiai, kurie kabo įmonės asortimentiniame skyriuje. Tai tikrai labai puošnūs, spalvingi bei madingi gaminiai. Tačiau jų Lietuvos rinkai negamina, o tik užsakovams iš užsienio. Mano manymu, tokia produkcija mūsų šalyje tikrai “atrastų” savo pirkėjus. Siūlyčiau įmonei priimti jaunų, labiau kvalifikuotų specialistų, kurie pakeistų ir įmonės asortimento politiką.
Grįžtant prie pasirinktos nagrinėti parduotuvės “Gija”, norėčiau pabrėžti, kad tai nėra vien tik AB “Gijos” firminė parduotuvė. Ši parduotuvė tik priklauso šiai įmonei, tačiau joje galima rasti ir kitų įmonių gaminamos produkcijos. Šios parduotuvės išskirtinis bruožas tas, kad joje pagrindinį asortimentą sudaro tik Lietuvoje pagamintos prekės: drabužiai, avalynė ir kt.
Remiantis išnagrinėta literatūra, parduotuvės “Gija” asortimentą galima būtų suskirstyti į:
· pagrindinį – tai viršutiniai bei lengvieji viršutiniai drabužiai;
· privalomas – AB “Gijos” pagamintas viršutinis trikotažas;
· papildomas – apatinis trikotažas, avalynė;
· šalutinį – įvairios smulkmenos, kuriomis prekiaujama viename iš parduotuvės skyrių (kosmetika, parfumerija, higienos reikmenys, skalbimo priemonės ir pan.).
Pagrindinis prekių asortimentas yra palyginti platus ir gilus, o šalutinis – platus, bet negilus.

Kadangi neturiu galimybių išnagrinėti viso parduotuvės asortimento rūšis, todėl smulkiau panagrinėsiu tik pagrindinio privalomo asortimento rūšis. Tai bus AB “Gijos” gaminama produkcija.
Kadangi yra daugybė požymių, pagal kuriuos galima suklasifikuoti prekybinį asortimentą, tai pradėdama nagrinėti parduotuvėje esantį AB “Gijos” asortimentines rūšis, jį visų pirma suklasifikavau į: vyrišką, moterišką bei vaikišką. Norėčiau pabrėžti, kad kiekvienos grupės asortimentinės rūšys buvo skaičiuotos pagal faktinį parduotuvės asortimentą, t.y. pagal tą, kuris buvo apsilankymo momentu parduotuvėje.
Pastebėjau, kad didžiąją dalį asortimento sudaro moterims skirtos prekės. AB “Gijos” asortimentas moterims geriausiai atsispindi lentelėje:
11 lentelė
AB “GIJA” asortimentas moterims

Prekių linijos Liemenės Sijonai Žaketai Džempe-riai Kostiumai Suknelės Sarafanai
Asortimento rūšys 6 3 7 9 3 2 2

Pastaba : į rūšių skaičių neįtraukiau skirtingų dydžių drabužius, o rūšis skaičiavau remiantis vienu dydžiu. Prie atskirų rūšių priskaičiavau skirtingų siūlų, struktūros, spalvų, modelių gaminius.
Matome, kad daugiausiai yra džemperių, žaketų, liemenių rūšių. Liemenės buvo lininės bei medvilninės. Vienos iš jų megztos kiauraraščiu, kitos puoštos pynėmis. Galima nusipirkti ir susagstomų, ir taip pat nesagstomų liemenių, skirtingų spalvų.
Liemenių rūšys yra šios:
1. Lininės:
· megztos kiauraraščiu:
· be sagų (2 rūšių);
· susagstomos (2 rūšių);
· puoštos pynėmis:
· susagstomos (1 rūšies);
2. Medvilninės:
· megztos kiauraraščiu:
· susagstomos (1 rūšies);
· be sagų (2 rūšių).

Sijonų rūšys:
1. Pusvilnoniai:
· su skeltuku nugaroje (2 rūšių);
· su skeltukais priekyje ir nugaroje (1 rūšies).
Žaketais įmonė vadina savo gaminius (t.y. megztinius), kurie yra nesagstomi

Svarbiausi faktoriai, į kuriuos atsižvelgiama atliekant asortimento formavimą skirtingose įmonėse:
1. Aptarnaujamo rajono socialinės – ekonominės sąlygos, kartu atsižvelgiant ir į vartojimo tradicijas, kultūrines – buitines gyvenimo sąlygas, gamybos šakų išsivystymo ir kryptingumo laipsnį.
2. Klimatinės sąlygos.
3. Transportavimo sąlygos, tame tarpe susisiekimo transportu skirtingais metų laikais stabilumas.
4. Stambių centrų traukos buvimas (miestų, rajoninių centrų).
5. Prekybinio tinklo tankumas, kiekvienos parduotuvės klientų pritraukimo spindulys.
6. Perkamoji gyventojų galia, kuri išreiškiama perkamųjų fondų galia ir jų aprūpinimu prekinėmis atsargomis.
7. Susiklosčiusi rinkos konjunktūra, atskirų produktų paklausos patenkinimo laipsnis.
8. Prekių pristatymo schema į skirtingus prekybinius tinklus ir atskirų tiekėjų prekių tiekimo sąlygos.
9. Progresyvių prekių tiekimo sistemų įdiegimo galimybės, tame tarpe ir prekių pristatymas į namus.
10. Prekybos, sudėtingo asortimento prekėmis ir techniškai sudėtingomis prekėmis, koncentracijos laipsnis. (15, -209psl.)
Žinoma, ne visi išvardintieji faktoriai gali turėti vienodą įtaką asortimento formavimui. Taip pat yra sakoma, kad asortimento formavimo algoritmai turi būti įtraukti kaip ekonominiai faktoriai.

Leave a Comment