Akcinės bendrovės įstatai

Turinys

I. BENDROSIOS NUOSTATOS 2
II. BENDROVĖS VEIKLOS TIKSLAI IR ŪKINĖS VEIKLOS POBŪDIS 2
III. BENDROVĖS BEI AKCININKŲ TEISĖS IR PAREIGOS. BENDROVĖS DOKUMENTŲ IR KITOS INFORMACIJOS PATEIKIMO AKCININKAMS TVARKA 2
IV. BENDROVĖS VALDYMAS 3
V. VISUOTINIS AKCININKŲ SUSIRINKIMAS 3
VI. STEBĖTOJŲ TARYBA 4
VII. BENDROVĖS VALDYBA 5
VIII. ADMINISTRACIJOS VADOVAS IR ADMINISTRACIJA 6
IX. BENDROVĖS PRANEŠIMŲ SKELBIMO TVARKA 7
X. BENDROVĖS ĮSTATINIS KAPITALAS IR AKCIJOS 7
XI. FINANSAI IR PELNO PASKIRSTYMAS 8
XII. BENDROVĖS FILIALŲ IR ATSTOVYBIŲ STEIGIMO BEI JŲ VEIKLOS NUTRAUKIMO TVARKA 8
XIII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 8I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Akcinė bendrovė “Keliauk autobusu”, (toliau – bendrovė) yra įmonė, kurios kapitalas padalytas į dalis – akcijas, įsteigta Lietuvos Respublikos įstatymuose nuustatyta tvarka.
2. Bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo.
3. Bendrovė savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu, kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, kitais teisės aktais, tarptautinėmis sutartimis kurių vykdyme bendrovė dalyvauja bei šiais įstatais.
4. Bendrovės pavadinimas yra:
Akcinė bendrovė “Keliauk autobusu”.
5. Akcinė bendrovė “Keliauk autobusu” sutrumpintai vadinama:
AB “KELIAUK AUTOBUSU”
6. Bendrovės buveinės adresas yra Studentu 43-509, Vilnius, Lietuvos Respublika.
7. Bendrovės turtas yra atskirtas nuo akcininkų turto. Pagal savo prievoles bendrovė atsako tik savo turtu. Akcininkai paagal bendrovės prievoles atsako tik ta suma, kurią privalo įmokėti už akcijas.
8. Bendrovės finansiniais metais yra laikomi kalendoriniai metai.II. BENDROVĖS VEIKLOS TIKSLAI IR ŪKINĖS VEIKLOS POBŪDIS
9. Pagrindiniai bendrovės veiklos tikslai yra užtikrinti keleivių pervežimą autobusais Lietuvoje ir užsienyje, teikiamų paslaugų kokybę pa

agal norminius dokumentus bei jų teikimo nepertraukiamumą, paslaugų plėtimą ir modernizaciją, racionaliai naudoti bendrovės turtą bei kitus išteklius, siekti pelno, kad būtų patenkinti akcininkų turtiniai interesai.III. BENDROVĖS BEI AKCININKŲ TEISĖS IR PAREIGOS. BENDROVĖS DOKUMENTŲ IR KITOS INFORMACIJOS PATEIKIMO AKCININKAMS TVARKA
10. Bendrovės teisės ir pareigos:
10.1. Bendrovė gali sudaryti sutartis, prisiimti įsipareigojimus ir turėti kitų teisių bei pareigų, jeigu jos neprieštarauja įstatymams.
10.2. Bendrovė turi teisę skolinti ir skolintis pinigų. Bendrovės fiziniams bei juridiniams asmenims paskolintų lėšų suma negali viršyti jos nuosavo kapitalo.
10.3. Bendrovė turi teisę įstatymų nustatytais būdais ir tvarka skolintis iš savo akcininkų tiek juridinių, tiek ir fizinių asmenų.
10.4. Jei bendrovė yra per nustatytus terminus neatsiskaičiusi su kreditoriais ir bendras įsiskolinimas šiems kreditoriams yra didesnis kaip 1/20 dalis bendrovės įstatinio kapitalo, ji prieš innvestuodama turtą į kitą įmonę privalo gauti šių kreditorių raštišką sutikimą.
10.5. Įstatymų nustatyta tvarka bendrovė turi teisę steigti filialus ir atstovybes Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse. Bendrovė atsako už filialo ar atstovybės prievoles visu savo turtu, filialas ar atstovybė atsako pagal bendrovės prievoles. Bendrovės filialai ir atstovybės nėra juridiniai asmenys, jie veikia pagal bendrovės valdybos patvirtintus nuostatus.
11. Akcininkų teisės ir pareigos:
11.1. Akcininkai neturi jokių turtinių įsipareigojimų bendrovei, išskyrus įsipareigojimą nustatyta tvarka apmokėti visas pasirašytas akcijas emisijos kaina. Visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimas, įp
pareigojantis visus arba dalį akcininkų mokėti papildomus įnašus, negalioja, jeigu bent vienas iš jų su šiuo nutarimu nesutinka.
11.2. Turtinės akcininkų teisės:
11.2.1. gauti bendrovės pelno dalį (dividendą);
11.2.2. gauti likviduojamos bendrovės turto dalį;
11.2.3. nemokamai gauti akcijų, jei įstatinis kapitalas didinamas iš bendrovės lėšų;
11.2.4. pirmumo teise įsigyti naujų bendrovės išleidžiamų akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų14.2.5. palikti testamentu visas ar dalį akcijų vienam ar keliems asmenims;
11.2.5. Įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka perleisti visas ar dalį akcijų kitų asmenų nuosavybėn;
11.2.6. kitas įstatymų ar bendrovės įstatų numatytas turtines teises.
11.3. Akcininkai neturi teisės reikalauti iš bendrovės grąžinti jų įnašus, išskyrus tuos atvejus, kai buvo pažeistos akcijų išleidimo sąlygos arba yra kiti įstatymais numatyti pagrindai;
14.4. Neturtinės akcininkų teisės:
11.4.1. dalyvauti akcininkų susirinkimuose, kuriuose kiekviena paprastoji 1000 Lt (vieno tūkstančio litų) nominalios vertės vardinė akcija suteikia vieną balsą;
11.4.2. gauti informaciją apie bendrovės ūkinę veiklą;
11.4.3. apskųsti teismui visuotinio akcininkų susirinkimo, stebėtojų tarybos, valdybos bei administracijos vadovo sprendimus ar veiksmus. Vienas ar keli akcininkai be atskiro įgaliojimo turi teisę reikalauti akcininkams padarytos žalos atlyginimo;
11.4.4. kitas įstatymų ir bendrovės įstatų numatytas neturtines teises.
11.5. Akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklauso akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 visų balsų, turi teisę susipažinti su visais bendrovės dokumentais.
11.6. Už komercinės paslapties atskleidimą akcininkas arba akcininkų atstovas atsako įstatymų nustatyta tvarka. At
tsisakymas pateikti prašomus dokumentus turi būti įforminamas raštu, jeigu to reikalauja akcininkas. Ginčus dėl akcininko teisės į informaciją sprendžia teismas.
11.7. Bendrovės dokumentai ar kita informacija akcininkams turi būti pateikiama nemokamai.
11.8. Akcininkas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka įgalioti kitą asmenį balsuoti už jį visuotiniame akcininkų susirinkime ar atlikti kitus teisinius veiksmus. Įgaliotinio teises, pareigas ir atsakomybę reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Akcinių bendrovių įstatymas ir kiti teisės aktai.IV. BENDROVĖS VALDYMAS
12. Bendrovės organai yra šie:
1. visuotinis akcininkų susirinkimas;
2. stebėtojų taryba;
3. valdyba;
4. administracijos vadovas.
13. Visuotinis akcininkų susirinkimas yra aukščiausiasis bendrovės organas.
14. Stebėtojų taryba yra kolegialus bendrovės veiklos priežiūrą atliekantis organas.
15. Valdyba ir administracijos vadovas yra bendrovės valdymo organai.
16. Bendrovės organų narių pareigos:
16.1. Bendrovės organo narys bendrovės ir kitų jos organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, turi būti lojalus bendrovei ir laikytis konfidencialumo, privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti bendrovės interesams, negali painioti bendrovės turto su savo turtu arba naudoti jį ar informaciją, kurią jis gauna būdamas bendrovės organo nariu, asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti. Bendrovės organo narys privalo nedelsiant pranešti kitiems to organo nariams apie aplinkybes, nurodytas šiame įstatų punkte, ir nurodyti jų pobūdį ir, jei įmanoma, vertę. Ši informacija turi būti pateikiama raštu arba įrašyta į bendrovės to organo, ku
urio narys yra nurodytą pranešimą pateikiantis asmuo, posėdžio protokolą.
16.2. Bendrovės organo narys gali sudaryti sandorį su bendrove, kurios organo narys jis yra. Apie tokį sandorį jis privalo nedelsdamas pranešti kitiems bendrovės organams šių įstatų 16.1 punkto nustatyta tvarka.
17. Bendrovės organų pareigos:
17.1. Bendrovės organai privalo veikti tik bendrovės ir jos akcininkų naudai. Bendrovės organai neturi teisės priimti sprendimų ar atlikti kitų veiksmų, kurie pažeidžia šiuos įstatus ar yra priešingi šiuose įstatuose nurodytiems bendrovės veiklos tikslams, akivaizdžiai viršija normalią gamybinę-ūkinę riziką, yra akivaizdžiai nuostolingi (prekių, paslaugų ar darbų pirkimas didesnėmis arba jų pardavimas mažesnėmis negu rinkos kainomis, bendrovės turto švaistymas) ar akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingi.V. VISUOTINIS AKCININKŲ SUSIRINKIMAS
18. Visuotinis akcininkų susirinkimas yra aukščiausias bendrovės organas.
19. Tik visuotinis akcininkų susirinkimas turi teisę:
19.1. keisti ir papildyti bendrovės įstatus (išskyrus Akcinių bendrovių įstatymo numatytus atvejus);
19.2. rinkti audito įmonę, stebėtojų tarybos narius;
19.3. atšaukti audito įmonę, stebėtojų tarybos narius. Jei bendrovė dirba nuostolingai, visuotinis akcininkų susirinkimas privalo svarstyti, ar stebėtojų tarybos nariai tinka eiti pareigas;
19.4. tvirtinti metinę finansinę atskaitomybę, valdybos pateiktą bendrovės veiklos ataskaitą;
19.5. priimti nutarimą padidinti įstatinį kapitalą;
19.6. nustatyti bendrovės išleidžiamų akcijų rūšį, klasę, skaičių ir minimalią emisijos kainą;
19.7. priimti nutarimą sumažinti įstatinį kapitalą, išskyrus Akcinių bendrovių įstatymo numatytus atvejus;
19.8. priimti nutarimą likviduoti bendrovę ar atšaukti bendrovės likvidavimą, išskyrus Akcinių bendrovių įstatymo numatytus atvejus);
19.9. priimti nutarimą dėl pelno paskirstymo išskyrus Akcinių bendrovių įstatymo numatytus atvejus;
20. Visuotinis akcininkų susirinkimas gali priimti ir kitus nutarimus, pagal šiuos įstatus nenumatytus kitiems bendrovės organams.
21. Visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teisę turi stebėtojų taryba, valdyba bei akcininkai, turintys ne mažiau kaip 1/10 visų balsų. Visuotinis akcininkų susirinkimas šaukiamas valdybos sprendimu. Jeigu bendrovės valdybos narių yra ne daugiau kaip pusė įstatuose nurodyto jų skaičiaus, visuotinis akcininkų susirinkimas šaukiamas administracijos vadovo sprendimu. Visuotinis akcininkų susirinkimas turi būti šaukiamas administracijos vadovo sprendimu, jeigu bendrovės valdyba Akcinių bendrovių įstatymo numatytais atvejais ir terminais nesušaukia susirinkimo. Visuotinis akcininkų susirinkimas gali būti šaukiamas akcininkų, turinčių daugiau kaip ½ visų balsų, sprendimu, jei susirinkimo sušaukimo iniciatoriai negavo teigiamo bendrovės valdybos ar bendrovės administracijos vadovo sprendimo dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo. Įstatymų numatytais atvejais visuotinis akcininkų susirinkimas gali būti šaukiamas teismo sprendimu.
22. Visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatoriai valdybai (šių įstatų 21 p. nustatytu atveju – administracijos vadovui) pateikia paraišką, kurioje nurodomos susirinkimo sušaukimo priežastys ir tikslai, siūlomų nutarimų projektai, pasiūlymai dėl susirinkimo datos ir vietos. Jeigu valdyba (šių įstatų 21 p. nustatytu atveju – administracijos vadovas) nesusitaria su susirinkimo iniciatoriais išspręsti susirinkimui siūlomų klausimų kitais būdais, ji privalo per 40 dienų nuo paraiškos gavimo sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą.
23. Eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą valdyba privalo sušaukti kasmet per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos.
24. Neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi būti sušauktas, jeigu:
24.1. bendrovės nuosavas kapitalas tampa mažesnis kaip ¾ įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo;
24.2. stebėtojų tarybos narių skaičius (dėl atsistatydinimo ar negalėjimo toliau eiti pareigų) tampa mažesnis už Akcinių bendrovių įstatyme numatytą minimalų skaičių;
24.3. audito įmonė nutraukia sutartį su bendrove ar dėl kitų priežasčių negali patikrinti bendrovės metinės finansinės atskaitomybės dokumentų;
24.4. to reikalauja iniciatyvos teisę turintys akcininkai, stebėtojų taryba arba valdyba;
24.5. to reikia pagal įstatymus ar šiuos įstatus.
25. Bendrovės valdymo organas, asmenys ar institucija, priėmusi sprendimą sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, administracijos vadovui pateikia informaciją ir dokumentus, reikalingus pranešimui apie visuotinį akcininkų susirinkimo sušaukimą. Pranešimą apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą bendrovės administracijos vadovas privalo paskelbti dienraštyje ,,Respublika” arba kiekvienam akcininkui įteikti pasirašytinai ar išsiųsti registruotu laišku likus nemažiau kaip 30 dienų iki susirinkimo dienos
26. Visuo.tinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę rengia bendrovės valdyba ar institucija, priėmę sprendimą sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą. Į susirinkimo darbotvarkę privaloma įtraukti susirinkimo iniciatorių siūlomus klausimus.
27. Iki visuotinio akcininkų susirinkimo likus ne mažiau kaip 30 dienų, akcininkams turi būti sudaryta galimybė susipažinti su bendrovės turimais dokumentais, susijusiais su susirinkimo darbotvarke, įskaitant ir nutarimų projektus bei visuotinio akcininkų susirinkimo iniciatorių valdybai pateiktą paraišką
28. Visuotinis akcininkų susirinkimas gali priimti nutarimus, kai jame dalyvauja akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip ½ visų balsų. Nustatant bendrą bendrovės akcijų teikiamų balsų skaičių ir visuotinio akcininkų susirinkimo kvorumą, akcijos, kurių teikiama balsavimo teisė uždrausta naudotis pagal įstatymus ar remiantis teismo sprendimu, yra laikomos nesuteikiančiomis balsų. Nustačius, kad kvorumas yra, laikoma, kad kvorumas yra viso susirinkimo metu. Jei kvorumo nėra, per 15 dienų turi būti sušauktas pakartotinis sus irinkimas, kuris turi teisę priimti nutarimus pagal darbotvarkę, nesvarbu, kiek akcininkų susirinktų.
29. Jeigu sušaukiamas pakartotinis visuotinis akcininkų susirinkimas, akcininkams turi būti pranešta apie šio susirinkimo sušaukimą tokia pat tvarka kaip apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą likus ne mažiau kaip 10 dienų iki šio susirinkimo dienos. Pakartotiniame visuotiniame akcininkų susirinkime galioja neįvykusio susirinkimo darbotvarkė.
30. Visuotinio akcininko susirinkimo nutarimai priimami paprasta dalyvaujančių susirinkime akcininkų balsų dauguma, išskyrus šiuos atvejus:
31.1. kai renkama stebėtojų taryba pagal šių įstatų 36 punkto taisykles;
31.2. kitais įstatymų numatytais atvejais.
32. Jei Akcinių bendrovių įstatyme nurodytais atvejais akcininkas negali balsuoti balsavimo rezultatai nustatomi pagal susirinkime dalyvaujančių ir galinčių balsuoti sprendžiant šį klausimą akcininkų balsų skaičių.
33. Balsavimas visuotiniame akcininkų susirinkime yra atviras. Dėl klausimų, dėl kurių nors vienas akcininkas pageidauja slapto balsavimo, ir jeigu tam pritaria ne mažiau kaip 1/10 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime turintys akcininkai, slaptas balsavimas yra privalomas visiems akcininkams.
34. Akcininkas, turintis balsavimo teisę, susipažinęs su darbotvarke bei nutarimų projektais, gali iš anksto raštu (užpildydamas bendrąjį balsavimo biuletenį) pranešti visuotiniam akcininkų susirinkimui savo valią ,,už” ar ,,prieš” atskirai dėl kiekvieno nutarimo. Balsavimo biuletenių parengimo ir naudojimo tvarką nustato Akcinių bendrovių įstatymas.
35. Visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo, organizavimo bei nutarimų priėmimo klausimais, atskirai neaptartais šiuose įstatuose, vadovaujasi atitinkamomis Akcinių bendrovių įstatymo nuostatomis.VI. STEBĖTOJŲ TARYBA
36 Stebėtojų taryba yra kolegialus bendrovės veiklos priežiūrą atliekantis organas, kurio veiklai vadovauja jos pirmininkas.
37. Stebėtojų tarybą, susidedančią iš 5 narių, 4 metams renkama visuotiniame akcininkų susirinkime. Renkant tarybos narius, kiekvienas akcininkas turi tokį balsų skaičių, kuris lygus jo akcijų balsų skaičiaus ir renkamų stebėtojų tarybos narių skaičiaus sandaugai. Šiuos balsus akcininkas skirsto savo nuožiūra – už vieną ar kelis kandidatus. Išrenkami daugiau balsų surinkę kandidatai. Jei kandidatų, surinkusių po lygiai balsų, yra daugiau nei laisvų vietų stebėtojų taryboje, rengiamas pakartotinis balsavimas, kuriame kiekvienas akcininkas gali balsuoti tik už vieną iš lygų balsų skaičių surinkusių kandidatų. Stebėtojų tarybos nario kadencijų skaičius neribojamas.
38. Stebėtojų taryba iš savo narių renka stebėtojų tarybos pirmininką.
39. Stebėtojų tarybos nariu gali būti tik veiksnus fizinis asmuo. Stebėtojų tarybos nariu negali būti:
39.1. bendrovės valdybos narys;
39.2. bendrovės administracijos vadovas;
39.3. asmuo, kuris pagal įstatymus neturi teisės eiti šių pareigų.
40. Visuotinis akcininkų susirinkimas gali atšaukti visą stebėtojų tarybą arba pavienius jos narius nesibaigus jų kadencijai.
41. Jeigu stebėtojų tarybos narys atšaukiamas, atsistatydina ar dėl kitų priežasčių nustoja eiti pareigas ir ne mažiau kaip 1/20 visų balsų bendrovėje turintys akcininkai pavienių stebėtojų tarybos narių rinkimui prieštarauja, turi būti atšaukiama veikianti stebėtojų taryba ir naujai renkama visa stebėtojų taryba. Jeigu renkami pavieniai stebėtojų tarybos nariai, jie renkami tik iki veikiančios stebėtojų tarybos kadencijos pabaigos.
42. Už veiklą stebėtojų taryboje jos nariams visuotinis akcininkų susirinkimas gali atlyginti (mokėti tantjemas) tik iš grynojo pelno, atsižvelgdamas į Akcinių bendrovių bei kitų norminių teisės aktų nuostatas.
43.Stebėtojų tarybos įgaliojimai ir atsakomybė:
43.1. Stebėtojų taryba:
43.1.1. renka valdybos narius ir atšaukia juos iš pareigų. Jei bendrovė dirba nuostolingai, stebėtojų taryba privalo svarstyti, ar valdybos nariai tinka eiti pareigas;
43.1.2. analizuoja valdybos ir administracijos vadovo veiklą, finansinių išteklių naudojimą, gamybos ir valdymo organizavimą, kapitalo rentabilumą, darbo apmokėjimą, amortizacinių atskaitymų teisingumą, bendrovės finansinės būklės perspektyvą;
43.1.3. pateikia visuotiniam akcininkų susirinkimui pasiūlymus ir atsiliepimus apie bendrovės metinę finansinę atskaitomybę, pelno paskirstymo projektą ir valdybos parengtą bendrovės veiklos ataskaitą;
43.1.4. atstovauja bendrovei teisme nagrinėjant ginčus tarp bendrovės ir jos valdybos nario, administracijos vadovo arba jo pavaduotojo (direktoriaus);
43.1.5. teikia siūlymus valdybai ir administracijos vadovui atšaukti jų sprendimus, kurie prieštarauja įstatymams, šiems įstatams ar visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimams;
43.1.6. sprendžia kitus visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimuose numatytus klausimus.
43.2. Stebėtojų taryba neturi teisės pavesti ar perduoti vykdyti savo funkcijų valdybai ar administracijos vadovui.
43.3. Stebėtojų tarybos prašomi bendrovės administracijos vadovas ir valdyba privalo jai pateikti su bendrovės veikla susijusius dokumentus, taip pat sudaryti sąlygas patikrinti turtą. Stebėtojų tarybos nariai privalo saugoti komercines paslaptis, kurias sužinojo būdami stebėtojų tarybos nariais.
43.4. Stebėtojų taryba savo veiklą pradeda pasibaigus ją išrinkusiam visuotiniam akcininkų susirinkimui, išskyrus Akcinių bendrovių įstatymo numatytus atvejus.
43.5. Stebėtojų tarybos posėdžių šaukimo bei darbo tvarką nustato jos priimtas stebėtojų tarybos darbo reglamentas.
43.6. Stebėtojų tarybos nariai įstatymų nustatyta tvarka atsako už bendrovės ūkinės veiklos pažeidimų slėpimą, blogą ūkinės veiklos kontrolę, jei tai sudarė sąlygas valdybai ar administracijos vadovui nesilaikyti įstatymų ar šių įstatų.VII. BENDROVĖS VALDYBA
44. Valdyba yra kolegialus bendrovės valdymo organas, kurio veiklai vadovauja jos pirmininkas.
45. Valdyba, susidedanti iš 5 narių, renkama 4 metams. Valdybos narius renka stebėtojų taryba. Valdyba iš savo narių renką valdybos pirmininką. Valdybos nario kadencijų skaičius neribojamas.
46. Valdybos nariu gali būti renkamas tik veiksnus fizinis asmuo. Bendrovės valdybos nariu negali būti:
46.1. bendrovės arba Lietuvos Respublikoje įregistruotos ją patronuojančios bendrovės stebėtojų tarybos narys;
46.2. asmuo, kuris pagal įstatymus neturi teisės eiti šių pareigų.
47. Stebėtojų taryba gali atšaukti visą valdybą arba pavienius jos narius nesibaigus jų kadencijai.
48. Valdybos narys gali atsistatydinti iš pareigų kadencijai nesibaigus, apie tai raštu įspėjęs valdybą ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų.
49. Už veiklą valdyboje jos nariams visuotinis akcininkų susirinkimas gali atlyginti tik iš grynojo pelno, atsižvelgdamas į Akcinių bendrovių ir kitų teisės norminių aktų nuostatas.
50.Valdybos įgaliojimai ir atsakomybė:
50.1. Valdyba svarsto ir tvirtina:
50.1.1. bendrovės valdymo struktūrą ir pareigybes;
50.1.2. pareigas, į kurias darbuotojai priimami konkurso tvarka;
50.1.3. administracijos vadovo ir jo pavaduotojų (direktorių) atlyginimus;
50.1.4. administracijos vadovo ir jo pavaduotojų (direktorių) pareiginius nuostatus, bendrovės filialų nuostatus.
50.2. Valdyba renka ir atšaukia administracijos vadovą. Valdyba pritaria administracijos vadovo pasiūlytoms jo pavaduotojų (direktorių) kandidatūroms bei kandidatūroms į pareigas, į kurias darbuotojai priimami konkurso tvarka.
50.3. Valdyba analizuoja ir vertina administracijos vadovo pateiktą medžiagą apie:
50.3.1. gamybinės, techninės, mokslinių tyrimų, konstravimo ir eksperimentinių darbų bei kitos ūkinės veiklos strategiją;
50.3.2. gamybos ir valdymo organizavimą;
50.3.3. finansinių išteklių kaupimo šaltinius ir naudojimo būdus;
50.3.4. bendrovės sandorius;
50.3.5. bendrovės finansinę padėtį;
50.3.6. ūkinės veiklos rezultatus, pajamų ir išlaidų sąmatas, inventorizacijos ir kitus vertybių apskaitos duomenis.
50.4. Valdyba analizuoja, vertina administracijos vadovo pateiktus bendrovės metinės finansinės atskaitomybės projektą ir pelno paskirstymo projektą ir, šiems projektams pritarusi, teikia juos visuotiniam akcininkų susirinkimui. Valdyba nustato bendrovėje taikomą turto nusidėvėjimo skaičiavimo metodą ir normatyvus.
50.5. Valdyba privalo laiku rengti visuotinius akcininkų susirinkimus, užtikrinti vardinių akcijų savininkų sąrašų parengimą, sudaryti visuotinių akcininkų susirinkimų darbotvarkes, pateikti akcininkams bendrovės metinę finansinę atskaitomybę, pelno paskirstymo projektą, bendrovės veiklos ataskaitą bei kitą reikiamą informaciją darbotvarkės klausimams svarstyti.
50.6. Valdyba priima:
50.6.1. sprendimus bendrovei tapti kitų įmonių nare, sprendimus steigti bendrovės filialus ar atstovybes, bei tvirtina atstovavimo bendrovei įgyvendinant jai priklausančių akcijų suteikiamas teises, tvarką;
50.6.2. sprendimus perleisti, išnuomoti ar įkeisti didesnės kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo vertės ilgalaikio turto dalį, taip pat laiduoti ar garantuoti kitų subjektų prievolių, didesnių kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, įvykdymą;
50.6.3. sprendimus įsigyti ilgalaikio turto už kainą, didesnę kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo;
50.6.4. kitus visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimuose valdybos kompetencijai priskirtus sprendimus.
51. Valdyba savo funkcijas atlieka šiuose įstatuose nustatytą laiką arba iki bus išrinkta ir pradės dirbti nauja valdyba.
52. Valdybos posėdžių šaukimo bei darbo tvarką nustato jos priimtas valdybos darbo reglamentas.
53. Valdyba privalo kviesti į kiekvieną savo posėdį bendrovės administracijos vadovą, jei jis nėra valdybos narys, ir sudaryti jam galimybes susipažinti su informacija darbotvarkės klausimais.
54. Valdybai draudžiama riboti auditoriaus įgaliojimus ar kitaip. trukdyti jo darbą.
55. Valdybos nariai privalo saugoti bendrovės komercines paslaptis.
56. Valdybos pirmininkas ir nariai privalo solidariai atlyginti bendrovei nuostolius, padarytus dėl valdybos sprendimų, priimtų pažeidžiant šiuos įstatus, Akcinių bendrovių ir kitus įstatymus. Nuo pareigos atlyginti nuostolius atleidžiami tie asmenys, kurie balsavo prieš tokį sprendimą arba nedalyvavo posėdyje jį priimant ir per 7 dienas po to, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tokį nutarimą, įteikė posėdžio pirmininkui rašytinį protestą. Valdybos nario atsistatydinimas ar atšaukimas iš pareigų neatleidžia jo nuo padarytų dėl jo kaltės nuostolių atlyginimo. Valdybos narys gali būti atleidžiamas nuo atlyginimo nuostolių, kuriuos jis padarė eidamas savo pareigas, jeigu jis rėmėsi bendrovės dokumentais ir kita informacija, kurios tikrumu nebuvo pagrindo abejoti, arba veikė neviršydamas normalios gamybinės ar ūkinės rizikos laipsnio. Ginčus dėl nuostolių atlyginimo sprendžia teismas.
57. Likus ne mažiau kaip 10 dienų iki eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo, Akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka, valdyba privalo parengti bendrovės veiklos ataskaitą.
58. Jeigu visuotinis akcininkų susirinkimas nepatvirtina bendrovės veiklos ataskaitos arba bendrovės veiklą įvertina neigiamai, valdyba netenka savo įgaliojimų.VIII. ADMINISTRACIJOS VADOVAS IR ADMINISTRACIJA
59. Bendrovės generalinis direktorius vadovauja administracijai, kuri organizuoja ir vykdo bendrovės ūkinę veiklą.
60. Bendrovės administracija savo veikloje vadovaujasi įstatymais, šiais įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimais, valdybos sprendimais ir administracijos darbo reglamentu.
61. Administracijos vadovu gali būti veiksnus fizinis asmuo, su kuriuo sudaroma darbo sutartis. Administracijos vadovu negali būti renkamas asmuo, kuris pagal įstatymus neturi teisės eiti tokių pareigų.
62. Administracijos vadovą renka ir atšaukia bendrovės valdyba.
Administracijos vadovui parinkti gali būti organizuojamas konkursas. Apie administracijos vadovo išrinkimą ar atšaukimą bendrovės valdyba ne vėliau kaip per 2 darbo dienas privalo raštiškai informuoti įmonių rejestro tvarkytoją.
63. Darbo sutartį su administracijos vadovu pasirašo valdybos pirmininkas. Darbo sutartį su administracijos vadovu, kuris yra bendrovės valdybos narys, pasirašo stebėtojų tarybos pirmininkas.
64. Administracijos vadovo darbo apmokėjimo ir skatinimo tvarką nustato valdyba.
65. Administracijos vadovas tvirtina administracijos darbo reglamentą, priima į darbą ir atleidžia administracijos darbuotojus, sudaro su jais darbo sutartis.
66. Bendrovės administracijos vadovas atstovauja bendrovei esant santykiams su trečiaisiais asmenimis ir teisme bei arbitraže.
67. Administracijos vadovas įgyja teisę atstovauti bendrovei nuo dienos, nustatytos darbo sutartyje.
68. Administracijos vadovas gali turėti pavaduotojų (direktorių).
69. Administracijos vadovo įgalioti, administracijos vadovo pavaduotojai (direktoriai) ir kiti asmenys gali sudaryti sandorius bendrovės vardu.
70. Prieš trečiuosius asmenis administracijos vadovo pavaduotojų (direktorių) galių ribomis bendrovė gali remtis tik nuo įstatų (administracijos darbo reglamento) atskleidimo įstatymų nustatyta tvarka dienos.
71. Administracijos vadovo, jo pavaduotojų (direktorių) ar kitų asmenų sudaryti bendrovės vardu sandoriai gali būti pripažinti negaliojančiais įstatymų nustatyta tvarka.
72. Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo ar valdybos kompetencijai, priskirtus sandorius administracijos vadovas gali sudaryti tik remdamasis visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimais ar valdybos sprendimais. Bendrovė negali prieš trečiuosius asmenis remtis administracijos vadovo galių ribojimu, nustatytu įstatais, net jei įstatai buvo atskleisti įstatymų nustatyta tvarka.
73. Administracijos vadovas dalyvauja bendrovės valdybos posėdžiuose patariamojo balso teise, jeigu jis nėra valdybos narys.
74. Administracijos vadovas turi teikti valdybai Akcinių bendrovių įstatymo nustatytą medžiagą.
75. Jei administracijos vadovas ar jo pavaduotojas (direktorius) sudarė sandorį viršydamas savo kompetenciją, normalią ūkinę riziką ar atliko kitus neteisėtus veiksmus ir tuo bendrovei padarė žalos (įskaitant ir negautą pelną) arba dėl to šie asmenys gauna tiesioginės ar netiesioginės naudos bendrovės ar jos akcininkų sąskaita, bendrovė ir bendrovės akcininkas ar akcininkai turi teisę teismine tvarka reikalauti atlyginti dėl tokio sandorio arba tokių veiksmų patirtą žalą (įskaitant ir negautą pelną).
76. Administracijos vadovas, sudaręs sandorį viršydamas savo kompetenciją, yra subsidiariai atsakingas, jei trečiojo asmens reikalavimas nebūna visiškai patenkinamas iš bendrovės.IX. BENDROVĖS PRANEŠIMŲ SKELBIMO TVARKA
77. Visuotinių akcininkų susirinkimų nutarimai ir kiti pranešimai, su kuriais reikia supažindinti akcininkus ar kitus asmenis, skelbiami ne vėliau kaip per 15 dienų po nutarimo priėmimo. Nutarimai ir kiti pranešimai skelbiami viešai spaudoje (dienraštyje ,,Respublika”) arba pranešama kiekvienam akcininkui (ar kitam asmeniui, kuriam reikia pranešti) pasirašytinai arba registruotu laišku.
78. Apie numatoma bendrovės reorganizavimą pranešama kiekvienam bendrovės kreditoriui pasirašytinai ar registruotu laišku. Apie numatomą bendrovės reorganizavimą pranešimai skelbiami viešai spaudoje (dienraštyje ,,Respublika”), arba pranešama kiekvienam akcininkui pasirašytinai arba registruotu laišku. Įstatymų nustatyta tvarka turi būti atskleistas bendrovės reorganizavimo projektas. Visa tai turi būti atlikta ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo, kurio darbotvarkėje numatyta svarstyti bendrovės reorganizavimą.
79. Apie bendrovės likvidavimą turi būti pranešta kiekvienam bendrovės kreditoriui pasirašytinai ar registruotu laišku. Apie bendrovės likvidavimą pranešimai skelbiami viešai spaudoje (dienraštyje ,,Lietuvos rytas”) arba pranešama kiekvienam akcininkui pasirašytinai arba registruotu laišku. Nutarimas likviduoti bendrovę turi būti atskleistas įstatymų nustatyta tvarka.
80. Apie visuotinio akcininkų susirinkimą, bei kitais Akcinių bendrovių įstatymo nustatytais atvejais pranešimai skelbiami viešai spaudoje (dienraštyje ,, Lietuvos rytas ”), arba pranešama kiekvienam akcininkui pasirašytinai arba registruotu laišku.X. BENDROVĖS ĮSTATINIS KAPITALAS IR AKCIJOS
81. Bendrovės įstatinis kapitalas lygus 5 500 000 (penki milijonai penki šimtai tūkstančių) litų, kuris padalintas į 5 500 (penkis tūkstančius penkis šimtus) paprastąsias vardines akcijas. Vienos paprastosios vardinės akcijos nominali vertė lygi 1000 (vienas tūkstantis) litų.
82. Bendrovės įstatinis kapitalas gali būti padidintas visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimu, priimtu 2/3 balsų dauguma, kartu atitinkamai pakeičiant įstatus. Įstatinis kapitalas laikomas padidintu tik jį įregistravus Lietuvos Respublikos Įmonių rejestre.
83. Įstatinis kapitalas didinamas išleidžiant naujas bendrovės akcijas arba padidinant išleistų akcijų nominalią vertę. Išleisti naujas akcijas arba didinti akcijų nominalią vertę bendrovė gali tik tuomet, kai visiškai apmokėta paskutinės laidos akcijų emisijos kaina.
84. Bendrovės įstatinis kapitalas didinamas Akcinių bendrovių įstatymo, kitų įstatymų ir teisės aktų nustatyta tvarka.
84. Bendrovės įstatinio kapitalo mažinimas:
84.1. Bendrovės įstatinis kapitalas gali būti mažinamas, kad būtų:
84.1.1. visiems akcininkams, proporcingai nuosavybės teise jiems priklausančių akcijų nominaliai vertei, išmokėtos laisvos bendrovės lėšos;
84.1.2. panaikinti bendrovės balanse įrašyti nuostoliai;
84.1.3. anuliuotos bendrovės akcijos, įsigytos pačios bendrovės ar jos dukterinės bendrovės pažeidžiant įstatymų nuostatas;
84.1.4. kitais įstatymų numatytais atvejais.
84.2. Įstatinis kapitalas gali būti sumažintas tik šiais būdais:
84.2.1. sumažinant akcijų nominalias vertes;
84.2.2. anuliuojant akcijas.
84.3. Įstatinis kapitalas gali būti sumažinamas visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimu, priimtu ne mažiau kaip 2/3 balsų dauguma, arba teismo sprendimu Akcinių bendrovių įstatymo numatytais atvejais.
84.4. Bendrovė, mažindama įstatinį kapitalą, pirmiausia turi anuliuoti savo turimas akcijas. Visų akcijų nominali vertė mažinama proporcingai, o visų akcininkų turimų akcijų skaičius – proporcingai jų nominaliai vertei.
85. Bendrovės įstatinis kapitalas mažinamas Akcinių bendrovių įstatymo, kitų įstatymų ir teisės aktų nustatyta tvarka.
86. Bendrovė išleidžia nematerialias vardines paprastąsias 1000 (tūkstančio) litų nominalios vertės akcijas. Akcijos į apyvartą gali būti išleidžiamos padidinus įstatinį kapitalą, įregistravus ir visiškai apmokėjus šių akcijų emisijos kainą. Visų paprastųjų akcijų nominalios vertės turi būti vienodos.
87. Akcijos nuosavybės teisės įrodymu yra įrašai vertybinių popierių sąskaitose, kurias tvarko bendrovės administracijos įgaliotas asmuo arba finansų maklerio įmonė. Akcininko pageidavimu jam turi būti išduotas išrašas jo vertybinių popierių sąskaitos, rodantis akcijų skaičių bei kitą informaciją apie sąskaitoje apskaitytas akcijas.
88. Bendrovės vertybinių popierių apyvartai taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Akcinių bendrovių įstatymo, Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo nuostatos, Vertybinių popierių komisijos ir Centrinio vertybinių popierių depozitoriumo norminių ir metodinių dokumentų normos.XI. FINANSAI IR PELNO PASKIRSTYMAS
89. Bendrovės finansiniai ištekliai sudaromi iš vidinių ir išorinių šaltinių. Vidinis finansavimo šaltinis yra pelnas, išoriniai šaltiniai – įnašai už akcijas, dotacijos ir subsidijos, skolintos ir kitos joms prilygstančios lėšos.
90. Finansiniams metams pasibaigus, iki eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo bendrovėje visuotinio akcininkų susirinkimo išrinkta audito įmonė turi patikrinti finansinę atskaitomybę.
91. Auditas atliekamas pagal auditą ir auditorių darbą reglamentuojančius teisės aktus.
92. Per finansinius metus uždirbtas grynasis pelnas (nuostolis), likęs atskaičius visus mokesčius, turi būti paskirstytas eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo, kai tvirtinama metinė finansinė atskaitomybė. Susirinkimo patvirtintą pelno (nuostolio) paskirstymą iki kito eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo keisti (perpaskirstyti) pelną (nuostolį) draudžiama.
93. Pelnas (nuostolis) paskirstomas Akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka.XII. BENDROVĖS FILIALŲ IR ATSTOVYBIŲ STEIGIMO BEI JŲ VEIKLOS NUTRAUKIMO TVARKA
94. Sprendimus dėl bendrovės filialų ir atstovybių steigimo bei jų veiklos nutraukimo priima bendrovės valdyba darbo reglamente nustatyta tvarka.XIII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
95. Bendrovė reorganizuojama bei likviduojama teisės aktų nustatyta tvarka.
96. Šie įstatai gali būti keičiami tik visuotinio akcininko susirinkimo nutarimu (išskyrus Akcinių bendrovių įstatymo numatytus atvejus), Akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka.
97. Tuo atveju, kai visuotinis akcininkų susirinkimas priima įstatų pakeitimus dėl stebėtojų tarybos ar valdybos narių skaičiaus ar naujo valdymo organo, naujai išrinkti šio valdymo organo nariai savo veiklą gali pradėti ne anksčiau kaip nuo įstatų pakeitimų įregistravimo Lietuvos Respublikos įmonių rejestre dienos.

Steigėjas:

Leave a Comment